(1)

2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1) nustatyta, kad draudžiama naudoti gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose nepageidaujamų medžiagų koncentracija viršija tos direktyvos I priede nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(2)

nustatytas didžiausia leidžiamoji 1 000 mg rugių skalsių (Claviceps purpurea) skleročių koncentracija kilograme pašarų, kuriuose yra nesumaltų grūdų;

(3)

2005 m. balandžio 19 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais Komisijos prašymu priėmė nuomonę dėl skalsės kaip nepageidaujamos medžiagos gyvūnų pašaruose (2);

(4)

terminas skalsė reiškia grybelines Claviceps rūšies struktūras, kurios vystosi varpose vietoje grūdų arba sėklų ir atrodo kaip dideli tamsios spalvos skleročiai. Šių skleročių sudėtyje yra skirtingų klasių alkaloidų, iš kurių svarbiausi yra ergometrinas, ergotaminas, ergozinas, ergokristinas, ergokriptinas ir ergokorninas bei jų „-ininai“ (ergometrininas ir kt.). Skirtingų augalų šeimininkų ir skirtingų regionų grybelinių štamų kiekis ir toksinų modelis skiriasi;

(5)

šiuo metu skalsės alkaloidų kintamumo pagal grybelines rūšis, geografinį pasiskirstymą ir pagal sąsają su augalu šeimininku (pavyzdžiui, alkaloidų modelis rugių skalsėse skiriasi nuo modelio kitų žolių skalsėse) laipsnis nežinomas. Visiems veiksniams, darantiems poveikį skalsių alkaloidų modelio kintamumui atskirų rūšių augaluose, nustatyti reikėtų daugiau duomenų;

(6)

fizinis grūdų užkrėtimo rugių skalsėmis nustatymas dažnai yra netikslus, nes skleročių dydis ir svoris gali labai skirtis. Be to, toks fizinis nustatymas paruoštuose pašaruose ir maisto produktuose yra neįmanomas. Todėl be esamų fizinės kontrolės metodų buvo pasiūlyta atlikti kontrolę taikant galimai užkrėsto pašaro ir maisto produktų cheminį tyrimą, nes egzistuoja skirtingi chromatografiniai skalsių alkaloidų nustatymo pašaruose ir maisto produktuose metodai. Tačiau šie metodai skirti tik tam tikriems skalsių alkaloidams;

(7)

būtina gauti daugiau duomenų apie šiuos skalsių alkaloidus ne tik nesumaltuose grūduose, bet ir grūdų produktuose bei kombinuotuosiuose pašaruose ir maisto produktuose ir gauti patikimų duomenų apie skalsių alkaloidų modelį pašaruose ir maisto produktuose bei susisieti nustatytus skalsių alkaloidus su skleročių kiekiu. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas šešių dažniausiai aptinkamų skalsių alkaloidų, t. y. ergometrino, ergotamino, ergozino, ergokristino, ergokriptino ir ergokornino bei jų „-ininų“ stebėsenai,