17.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/1

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1005/2008 (NNN reglamente) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią pripažįstamos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, sudaromas nebendradarbiaujančių šalių sąrašas, išbraukiama iš nebendradarbiaujančių šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių šalių sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija turėtų pranešti trečiosioms šalims apie galimybę jas pripažinti nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Pranešimas trečiosioms šalims apie galimybę jas pripažinti nebendradarbiaujančiomis šalimis grindžiamas NNN reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Be to, tų šalių atžvilgiu Komisija turėtų imtis visų 32 straipsnyje nurodytų veiksmų. Visų pirma, Komisija turėtų į pranešimą įtraukti informaciją dėl esminių faktų ir tokį pripažinimą pagrindžiančių aplinkybių, nurodyti, kad tos šalys turi galimybę atsakyti ir pateikti pripažinimą paneigiančius įrodymus arba, kai tinkama, – padėčiai pagerinti skirtą veiksmų planą bei priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija atitinkamoms trečiosioms šalims turėtų suteikti pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir suteikti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali pripažinti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo tarptautinėje teisėje jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių pripažinimas bus grindžiamas visos pagal NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiosios šalies vėliavos valstybių prašoma Komisijai pranešti apie priemones, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų, išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu.

(8)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu, Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

(9)

Belizo kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. kovo 17 d.

(10)

2010 m. lapkričio 8–12 d. Komisija, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA), NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka Belize surengė misiją.

(11)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Belizo taikomas priemones, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu, apie priemones, kurių Belizas ėmėsi, kad įvykdytų įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir reikalavimus bei punktus, susijusius su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(12)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Belizui 2011 m. vasario 7 d.

(13)

Belizo pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2011 m. vasario 23 d.

(14)

2011 m. birželio 7–10 d. surengta kita Komisijos misija į Belizą, siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai.

(15)

2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. liepos 12 d., 2011 m. lapkričio 14 d. ir 2012 m. sausio 27 d. Belizas raštu pateikė papildomas pastabas.

(16)

Belizas yra Amerikos tropinių tunų komisijos (angl. IATTC), Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. ICCAT), Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. IOTC) ir Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (angl. SPRFMO) susitariančioji šalis. Jis yra Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (angl. WCPFC) bendradarbiaujanti šalis, bet nėra jos narys. Belizas ratifikavo Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS) ir Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių (angl. UNFSA). Jis pripažino 2003 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones (FAO priemonių laikymosi susitarimas).

(17)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Belizas vykdo jam kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei tenkančius tarptautinius įpareigojimus (2), nustatytus 16 konstatuojamojoje dalyje minimuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat 16 bei 18 konstatuojamosiose dalyse minimų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (angl. RFMO) nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(18)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė ICCAT, WCPFC, IOTC, IATTC, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (angl. NEAFC) ir Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (angl. SEAFO), taip pat viešai skelbiama informacija, gauta remiantis Kongresui skirta JAV prekybos ministerijos ataskaita, parengta pagal 2006 m. Magnuson-Stevens žuvininkystės išsaugojimo ir valdymo pakartotinio leidimo išdavimo akto (2011 m. sausio mėn.) (Nacionalinės jūrų žvejybos tarnybos (angl. NMFS) ataskaita) 403 skyriaus a dalį.

(19)

Komisija, remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, įvertino, ar Belizui tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įsipareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(20)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tam tikras skaičius šiuose sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai jie buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus (3). Tie laivai yra: Goidau Ruey No. 1, Orca, Reymar 6, Sunny Jane, Tching Ye No. 6, Wen Teng No. 688.

(21)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Komisija mano, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Belizas nevykdė tarptautinėje teisėje jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, Belizas, turintis minėtą skaičių NNN žvejybą vykdančių laivų, veiksmingai nevykdė savo įsipareigojimų, nesilaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jo laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(22)

Pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad vėliavos valstybė privalo užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklių. Be to, reikalaujama, kad vėliavos valstybės vykdytų skubius tyrimus ir teismo procesus. Vėliavos valstybė taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos deramos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nesikartotų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, yra nurodyti šiuose sąrašuose, rodo, kad Belizas nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis. Dėl to, kad Belizas neįvykdė atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų, taip pat pažeista FAO priemonių laikymosi susitarimo III straipsnio 8 dalis, kuria nustatoma, kad kiekviena Šalis taiko reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, kurių veikla pažeidžia FAO priemonių laikymosi susitarimo nuostatas, ir tam tikrais atvejais nacionaliniuose teisės aktuose paskelbia tokių nuostatų pažeidimus nusikalstamomis veikomis. Sankcijos, taikomos už tokius pažeidimus, turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų FAO priemonių laikymosi susitarimo vykdymą ir užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos.

(23)

Tai, kad Belizas neįvykdė atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnį, patvirtina ir informacija, surinkta 2010 m. lapkričio 8–12 d. misijos metu. Tos misijos metu nustatyta, kad atitinkamos Belizo institucijos neturėjo teisės iš žvejybos laivų, plaukiojančių su Belizo vėliava, operatorių, registruotų savininkų ir tikrųjų savininkų reikalauti informacijos ir atlikti jų administracinius tyrimus. Be to, tos misijos metu nustatyti įgaliotų stebėtojų, tikrinančių ūkio subjektų veiklą, sistemos trūkumai, ypač susiję su iškrovimu už Belizo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų, kadangi kai kurie įgalioti stebėtojai tuo pačiu metu atstovavo tikriesiems laivų, plaukiojančių su Belizo vėliava, savininkams. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad veiksmingos veiklos, susijusios su tikraisiais savininkais, svarbą patvirtina atitinkami FAO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) dokumentai, kuriuose pabrėžiama informacijos apie tikruosius savininkus svarba kovojant su neteisėta veikla (4) ir poreikis rinkti žvejybos laivų ir tikrųjų savininkų duomenis (5).

(24)

Be to, pagal UNFSA 20 straipsnį valstybės privalo bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO, kad užtikrintų atitiktį RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonėms ir jų įgyvendinimo kontrolę. Tame straipsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai dėl valstybių įsipareigojimų tirti, bendradarbiauti viena su kita ir taikyti sankcijas NNN žvejybos veiklai. Be to, numatyta, kad jei, remiantis pranešimais, laivais vykdoma veikla, mažinanti RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, valstybės gali taikyti RFMO procedūras, kad sustabdytų tokių laivų veiklą, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog tam tikras skaičius laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, yra nurodyti šiuose sąrašuose rodo, kad Belizas nevykdė tarptautinėje teisėje jam tenkančių įsipareigojimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą.

(25)

Be to, primenama, kad pagal UNCLOS 118 straipsnį Belizas privalo bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityse. Šiuo atžvilgiu tai, kad tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, ir tebevykdo žvejybos veiklą, yra nurodyti RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, rodo, kad Belizas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, NNN žvejybą vykdančių laivų pripažinimas stabdo gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo pastangas.

(26)

Dėl to, kad Belizas nesilaiko reikalavimų, t. y. dėl to, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, taip pat pažeidžiamas ir UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, būtų tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiam pažeidimui taikomos atitinkamos sankcijos.

(27)

Be to, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, rodo, kad Belizas nepajėgia laikytis FAO tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. IPOA IUU), rekomendacijų. IPOA IUU 34 punkte valstybėms rekomenduojama užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos.

(28)

Be to, svarbu pažymėti, kad Belizas buvo paminėtas NMFS ataskaitoje. Remiantis NMFS ataskaita, Prancūzijos institucijos IATTC rajone pastebėjo du su Belizo vėliava plaukiojančius laivus. Įtarimai, kad šie du laivai vykdė NNN žvejybą, atmesti, nes Belizas pateikė aiškinamosios informacijos. Tačiau Jungtinių Valstijų institucijos pripažino Belizą šiuo atžvilgiu svarbia šalimi (6).

(29)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Belizas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Belizo piliečiai, ir kad jis nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jo vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(30)

Komisija įvertino, ar Belizas už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(31)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Belizas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nemažai NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Belizas nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, tokia padėtis taip pat akivaizdžiai rodo, kad Belizas nevykdo reikalavimų, nustatytų UNFSA 19 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatomos vėliavos valstybėms taikomos taisyklės dėl atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo. Be to, šiuo atžvilgiu Belizo veikla neatitinka reikalavimų, nustatytų UNFSA 19 straipsnio 2 dalyje, kuria, inter alia, nustatoma, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(32)

Dėl pirmiau apibūdintų savo veiksmų Belizui nepavyko įrodyti atitikties UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygoms. Iš tiesų tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, yra akivaizdus įrodymas, kad savo žvejybos laivų atžvilgiu Belizas nepajėgia panaudoti visos savo jurisdikcijos.

(33)

Be to, Belizo veiklos, susijusios su veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių taikymu, rezultatai neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir, kuo labiau, jų jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(34)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Belizo vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(35)

Belizo institucijų turimo pajėgumo klausimu pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (7) Belizas laikomas pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (93-ioji vieta iš 187 šalių). Tai patvirtinta ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (8), II priede, kuriame Belizas yra priskiriamas šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai. Atsižvelgiant į Belizo padėtį, laikoma, kad tirti kompetentingų Belizo institucijų turimo pajėgumo nebūtina. Taip nuspręsta dėl to, kad Belizo išsivystymo lygis, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(36)

Nepaisant 35 konstatuojamojoje dalyje pateikto vertinimo, taip pat pažymėtina, kad, remiantis 2010 m. lapkričio mėn. misijos metu gauta informacija, gali būti laikoma, kad Belizo institucijoms trūksta ne finansinių išteklių, bet teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas.

(37)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktus galima konstatuoti, kad Belizas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(38)

Belizas ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Jis pripažino FAO priemonių laikymosi susitarimą. Be to, Belizas yra susitariančioji IATTC, ICCAT, IOTC ir SPRFMO šalis. Jis yra narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti WCPFC šalis. Iki 2011 m. pabaigos Belizas buvo ir narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti NEAFC šalis. Tačiau 2012 m. NEAFC neatnaujino Belizo kaip narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios NEAFC šalies statuso.

(39)

Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją apie Belizo kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies ir narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios WCPFC šalies statusą. Kadangi iki 2011 m. pabaigos Belizas buvo narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti NEAFC šalis, Komisija įvertino ir su ta RFMO susijusią svarbia laikomą informaciją.

(40)

Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikomą informaciją apie Belizo sutikimą taikyti IOTC, ICCAT, WCPFC ir NEAFC patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(41)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Belizui raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl atsiskaitymo trūkumų 2010 m. (9) Iš tiesų, tame rašte nurodyta, kad Belizas visapusiškai ir deramai nevykdė įsipareigojimo perduoti statistinius duomenis, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09, siekiant parengti Šiaurės Atlanto ilgapelekių tunų išteklių atkūrimo programą. Tame pačiame rašte ICCAT nurodė, kad Belizas nepateikė visos reikiamos informacijos ir ataskaitų, pvz., dėl II užduoties (imtis žuvų dydžiui nustatyti), o reikalavimų laikymosi lenteles pateikė po nustatyto termino.

(42)

Kitame 2011 m. rašte (10) ICCAT išreiškė susirūpinimą dėl to, kad vėl nustatyta, jog Belizas visapusiškai ir deramai nevykdė statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų (ICCAT rekomendacija 05–09). Be to, per nustatytą terminą Belizas nepateikė visos reikiamos informacijos ir ataskaitų, tokių kaip „Bigeye Task I“ (statistiniai duomenys apie laivyną), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos ir laivų sąrašų.

(43)

2012 m. rašte (11) ICCAT išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Belizas visapusiškai ir deramai nevykdė įsipareigojimų pagal rekomendaciją 09–05. Be to, buvo nustatyta, kad Belizas pereikvojo savo ilgapelekių tunų kvotą. Belizo paprašyta pateikti ilgapelekių tunų žvejybos valdymo planą, įskaitant pereikvoto kiekio grąžinimo grafiką.

(44)

Be to, Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Belizas laikosi ICCAT taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi ICCAT 2010 m. reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (12) ir ICCAT 2011 m. reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (13).

(45)

Visų pirma, remiantis turima informacija, 2010 m. Belizas nepateikė ICCAT vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos, susijusios su išsaugojimo ir valdymo priemonėmis. Be to, 2010 m. „BET Task I“ duomenys (laivyno statistiniai duomenys) buvo gauti po nustatyto termino. Vidaus veiksmų ataskaita ir laivų sąrašas pateiktas pavėluotai.

(46)

Be to, 2010 m. lapkričio mėn. misijos į Belizą metu nustatyta tam tikrų faktų. Vertinant laivų stebėjimo sistemos (LSS) veikimo galimybes, paaiškėjo, kad konkrečiais atvejais per žvejybos kampanijas buvo susidurta su LSS signalo nebuvimo arba trukdžių problemomis. LSS buvo naudojama palyginti pasyviai ir netinkamai siekiant nustatyti, ar žvejybos veikla atitiko žvejybos licencijų aprėptis. Vertinant įgaliotų stebėtojų sistemą buvo nustatyti keli interesų konflikto atvejai, kai tam tikri stebėtojai, tikrinantys ūkio subjektų veiklą, visų pirma iškrovimą už Belizo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribų, tuo pačiu metu atstovavo tikriesiems laivų, plaukiojančių su Belizo vėliava, savininkams.

(47)

Remiantis WCPFC pateikta informacija (14), matyti, kad Belizo paprašyta pateikti papildomos trūkstamos informacijos, susijusios su visais turimais 2009–2011 m. veiklos (laivo žurnalo) duomenimis ir žvejybos laivų, kurie žvejotų WCPFC konvencijos rajone, jeigu Belizo kaip narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios WCPFC šalies statusas būtų atnaujintas (15), numeriais (tipais) ir pavadinimu.

(48)

2010 m. WCPFC reikalavimų laikymosi stebėsenos programos ataskaitos projekte (16) nurodyta, kad Belizas nepateikė išsamios informacijos apie LLS. Buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos siekiant užtikrinti, kad laivuose, plaukiojančiuose atviros jūros rajonuose, nustatytuose pagal WCPFC taisykles, būtų įrengti automatiniai lokalizavimo imtuvai-siųstuvai (angl. ALC), ir kad laivai laikytųsi WCPFC nustatytų reikalavimų dėl LLS. Be to, buvo paprašyta papildomos informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemonių vykdymą ir WCPFC paminėtą ALC įrangą (Regl. 2007–2).

(49)

Be to, WCPFC paprašė Belizo pateikti papildomos informacijos ir dėl daugelio kitų punktų. Papildomos informacijos paprašyta apie laivų, žvejojančių šiaurės Ramiojo vandenyno ilgapelekius tunus (WCPFC reglamentas 2005–3 dėl šiaurės Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų), dabartines žvejybos pastangas, taip pat išsamios informacijos apie tam tikrų laivų, 2000–2004 m. žvejojusių dryžuosius marlinus (WCPFC reglamentas 2006–4 dėl dryžųjų marlinų pietvakarių Ramiajame vandenyne). Paprašyta papildomo paaiškinimo dėl žvejybos pastangų perkėlimo į šiaurę nuo 20° pietų platumos (WCPFC reglamentas 2009–3 dėl durklažuvių pietų Ramiajame vandenyne). Paprašyta pateikti papildomos informacijos apie reikalavimo dėl 5 % pelekų ir svorio santykio (WCPFC reglamentas 2009–4 dėl ryklių) įgyvendinimą. Kalbant apie informavimą apie sužvejotą kiekį ir pastangas, paprašyta pateikti papildomos informacijos dėl informavimo apie laivų skaičių palyginti su metine ribine verte (WCPFC reglamentas 2005–02 dėl pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų). Nustatyta, kad Belizas nesilaikė reikalavimo kas 6 mėnesius pranešti apie sužvejotą šiaurės Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų kiekį vykdant smulkiąją priekrantės žvejybą (WCPFC reglamentas 2005–03 dėl šiaurės Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų). Reikėjo papildomos informacijos, susijusios su informavimu apie visą į šiaurę nuo pusiaujo sužvejotą ilgapelekių tunų kiekį ir visas metines žvejybos pastangas (pagal žvejybos įrankio tipą) žvejojant ilgapelekius tunus į šiaurę nuo pusiaujo (WCPFC reglamentas 2005–03 dėl šiaurės Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų). Atsižvelgiant į vietos, laiko ir žvejybos įrankių apribojimus, Belizo paprašyta pateikti papildomos informacijos dėl poveikio mažinimo priemonių stebėsenos (WCPFC reglamentas 2007–04 dėl poveikio jūrų paukščiams mažinimo). Galiausiai, vertinant reikalavimą dėl dreifuojančių tinklų Belizo paprašyta pateikti papildomos informacijos dėl draudimo atviroje jūroje konvencijos rajone naudoti didelius dreifuojančius tinklus (WCPFC reglamentas 2008–04).

(50)

Remiantis 2010 m. IOTC atitikties ataskaitoje pateikta informacija (17) nustatyta, kad Belizas nesilaiko reikalavimų, nes nedalyvavo Mokslinio komiteto posėdyje ir nepateikė nacionalinės ataskaitos 13-ajai Mokslinio komiteto sesijai.

(51)

Be to, kelių IOTC priimtų nutarimų 2010 m. Belizas nesilaikė arba laikėsi tik iš dalies. Visų pirma, kalbant apie nutarimą 09/02 ir ankstesnius nutarimus dėl žvejybos pajėgumų apribojimų, aštuoni iš laivų, kurie, kaip pranešta, 2006 m. žvejojo tropinius tunus, taip pat, kaip pranešta, 2007 m. žvejojo ilgapelekius tunus ir durklažuves (tai rodo tik dalinę atitiktį). Tai lėmė dvigubą skaičiavimą. Kalbant apie nutarimą 07/02 dėl laivų, kuriems leidžiama žvejoti IOTC rajone, IOTC registro, tam tikra Belizo pateikta informacija neatitiko IOTC standarto (dalinė atitiktis). Kalbant apie nutarimą 09/03 dėl laivų, kurie galbūt vykdė NNN žvejybą IOTC rajone, sąrašo sudarymo, Belizas nepateikė savo nuomonės dėl IOTC prašymo išregistruoti du laivus, nurodytus 2010 m. IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše (dalinė atitiktis). Kalbant apie nutarimą 08/02 dėl perkrovimą jūroje vykdantiems laivams stebėti skirtos regioninės stebėtojų programos, 2010 m. pagal regioninę stebėtojų programą Belizas vykdė perkrovimą dukart, tačiau perkrovimas jūroje tik iš dalies atitiko IOTC perkrovimui jūroje skirtos stebėti regioninės stebėtojų programos reikalavimus. Kalbant apie nutarimus 01/02 ir 05/07 dėl žvejybos laivų valdymo standartų ir kontrolės, Belizas nepateikė jokios informacijos apie 2009 m. įgyvendinimo lygį. Kalbant apie nutarimą 10/02 ir nutarimus 05/05, 09/06 ir 10/06 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Belizas pateikė tik dalį informacijos apie ryklių priegaudą (dalinė atitiktis) ir nepateikė informacijos apie jūrų vėžlių dydį, dažnumą ir priegaudą ir jūrų paukščių priegaudą (reikalavimų nesilaikymas). Kalbant apie nutarimus 01/06 ir 03/03 dėl IOTC didžiaakių tunų statistinio dokumentavimo programos, Belizas nepateikė IOTC savo vertinimo dėl eksporto ir importo duomenų palyginimo (dalinė atitiktis).

(52)

Be to, remiantis 2011 m. IOTC atitikties ataskaita (18), 2011 m. Belizas vis dar nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi kelių IOTC priimtų nutarimų. Visų pirma, kalbant apie IOTC nutarimą 07/02 dėl leidimus turinčių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 m ar daugiau, sąrašo, trūko tam tikros privalomos informacijos ir nepateikta jokios informacijos apie eksploatuojamus uostus (dalinė atitiktis). Kalbant apie IOTC nutarimą 06/03 dėl LSS įrengimo visuose laivuose, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 metrų, nepateikta jokios informacijos apie techninius gedimus (dalinė atitiktis). Kalbant apie privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimus ir IOTC nutarimą 10/02, duomenys apie sužvejotą kiekį ir pastangas neatitiko IOTC standarto. Buvo pateikti ne apibendrinti duomenys, bet atskiros laivų veiklos duomenys (dalinė atitiktis). Dydžių pasikartojimų duomenys irgi neatitiko IOTC standarto. Ir vėl buvo pateikti ne apibendrinti duomenys, bet atskiros laivų veiklos duomenys (dalinė atitiktis). Kalbant apie poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimą ir IOTC nereguliuojamų žuvų rūšių priegaudą, Belizas tik iš dalies atitiko IOTC reglamentą 05/05 dėl duomenų apie ryklius pateikimo. Kalbant apie stebėtojus, IOTC reglamentą 11/04 dėl regioninės stebėtojų programos ir 5 % visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, privalomos stebėsenos jūroje, Belizas anksčiau buvo pranešęs, kad buvo paskirti stebėtojai stebėsenai jo laivuose vykdyti. Tačiau pagal dabartinį planą programa bus pradėta vykdyti tik 2013 m. Taigi, Belizas nesilaiko IOTC reikalavimų. Be to, kalbant apie stebėtojus, Belizas nesilaiko IOTC nutarimo 11/04 dėl įsipareigojimo pranešti apie stebėtojus reikalavimų. Kalbant apie statistinio dokumentavimo programą, Belizas nesilaiko IOTC nutarimo 01/06 reikalavimų, nes nebuvo pateikta jokios informacijos apie metinę ataskaitą.

(53)

Kalbant apie NEAFC, iki 2011 m. pabaigos Belizas buvo narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti NEAFC šalis. Tačiau dėl to, kad Belizas nesilaikė NEAFC taisyklių, 2012 m. NEAFC narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios šalies statuso neatnaujino. Visų pirma, nebuvo laikomasi ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Be to, kilo problemų, susijusių su reikalavimų dėl LLS laikymusi. Pastebėta ir su tikrinimo sistema susijusių problemų. ES inspektoriams nebuvo pateikta reikiamos informacijos, įskaitant LLS duomenis ir perkrovimo ataskaitas. Tai turėjo neigiamos įtakos NEAFC rajono patikrų sistemai. Dėl nustatytų problemų Belizo paraiška atnaujinti statusą buvo atmesta balsuojant 30-ame NEAFC metiniame susitikime (19).

(54)

Tai, kad Belizas nepateikė ICCAT 41–45 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, rodo, kad Belizas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, nustatytų UNCLOS ir UNFSA.

(55)

Trūkumai, nustatyti per 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos surengtą misiją ir nurodyti 46 konstatuojamojoje dalyje – tai papildomi įrodymai, kad Belizas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, nustatytų UNFSA.

(56)

Iš tiesų, laiku nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, taip pat statistinių duomenų, laivų sąrašų ir reikalavimų laikymosi lentelių, mažėja Belizo galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kurių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo atviros jūros rajonuose priemonių.

(57)

Sprendimo 3.3 skyriuje paminėti elementai rodo, kad Belizo veikla pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

(58)

Belizas, ICCAT nepateikęs informacijos apie perkrovimą, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atviroje jūroje, imtųsi žvejybos kontrolės priemonių siekiant užtikrinti, kad tie laivai laikytųsi RFMO taisyklių.

(59)

Belizas, ICCAT nepateikęs informacijos apie metines ataskaitas, I užduotį (laivyno charakteristikos), II užduotį (imties žuvų dydžiui nustatyti duomenys), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos, reikalavimų laikymosi lentelių ir laivų sąrašų, nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytų reikalavimų dėl registravimo ir pranešimo laiku.

(60)

Atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio mėn. misijos, Komisijos surengtos siekiant įvertinti Belizo institucijų galimybes vykdyti stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, metu surinktą informaciją, Belizas nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkto sąlygų.

(61)

Be to, kaip paaiškinta 47–52 konstatuojamosiose dalyse, iš WCPFC ir IOTC gauta informacija rodo, kad Belizas nevykdo su valdymo ir išsaugojimo priemonėmis susijusių įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį ir UNFSA 18 straipsnį.

(62)

Be to, atsižvelgiant į NEAFC nustatytus trūkumus, dėl kurių Belizo kaip narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios NEAFC šalies statusas 2012 m. nebuvo atnaujintas, visų pirma ataskaitų nepateikimą NEAFC ir stebėtojų programos trūkumus, įskaitant LLS duomenis ir perkrovimą jūroje, Belizas nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies f punkto reikalavimų.

(63)

Be to, 2010 m. lapkričio mėn. misijos metu nustatyta, kad Belizas mano, jog Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius atsako už laivų registravimą, o tai neužtikrina tikro su Belizo vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Dėl tokio tikro ryšio tarp tos valstybės ir jos registre įregistruotų laivų nebuvimo pažeidžiamos UNCLOS 91 straipsnyje nustatytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos. Šią išvadą patvirtina ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (angl. ITF), kurios manymu, Belizas suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (20).

(64)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Belizas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(65)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (21) Belizas laikomas pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (93-ioji vieta iš 187 šalių). Be to, primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Belizas priskiriamas mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(66)

Atsižvelgiant į tokį vertinimą, Belizo negalima laikyti šalimi, kurioje būtų ypatingų apribojimų, tiesiogiai susijusių su jos išsivystymo lygiu. Nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Belizas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su pajėgumų ar infrastruktūros trūkumu.

(67)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad su žvejyba susijusiai Belizo išsivystymo būklei ir apskritai jo su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(68)

2011 m. spalio 18–20 d. Komisija, vykdydama NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį bendradarbiavimą, surengė misiją į Kambodžos Karalystę (Kambodža).

(69)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Kambodžos taikomas priemones, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu, apie priemones, kurių Kambodža ėmėsi, kad įvykdytų įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba.

(70)

Kambodža sutiko Komisijai atsiųsti su aptartais klausimais susijusių veiksmų planą ir išsamų žvejybos laivų sąrašą, įskaitant refrižeratorinius laivus ir transportinius žvejybos laivus. Kambodža Komisijai po Komisijos atliktos misijos neatsiuntė jokio atsakymo arba rašto dėl tolesnių veiksmų.

(71)

Kambodža nepasirašė ir neratifikavo jokių žvejybą reglamentuojančių tarptautinių susitarimų, inter alia, UNCLOS, UNFSA, FAO priemonių laikymosi susitarimo, tačiau ratifikavo 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvenciją (22), prisijungė prie 1958 m. Konvencijos dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos (23) ir patvirtino Azijos ir Ramiojo vandenyno žuvininkystės komiteto regioninį veiksmų planą (angl. APFIC RPOA) (24), skirtą atsakingai žvejybai skatinti, įskaitant kovą su NNN žvejyba, ir atsakingos žvejybos veiklos Pietryčių Azijoje regionines gaires (angl. RGRFO-SEA) (25), kurias parengė Pietryčių Azijos žuvininkystės plėtros centras (angl. SEAFDEC) (26). APFIC, kurio narė Kambodža yra, – tai patariamasis organas, siekiantis pagerinti supratimą, sąmoningumą ir bendradarbiavimą žvejybos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione klausimais. SEAFDEC, kurio narė Kambodža yra, – tai patariamasis organas, skatinantis tvarią žuvininkystės plėtrą.

(72)

Komisija, norėdama įvertinti, ar Kambodža vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nusprendė, kad kaip pagrindinį tarptautinį teisinį tekstą tikslinga naudoti UNCLOS, t. y. jos 91, 94, 117 ir 118 straipsnius, kuriais nustatomi valstybių įsipareigojimai ir kuriuos nustatė atitinkamos RFMO, bei APFIC ir SEAFDEC sukurtą sistemą, paminėtą 71 konstatuojamojoje dalyje. UNCLOS nuostatos dėl laivybos atviroje jūroje (UNCLOS 86–115 straipsniai) pripažinti kaip paprotinė tarptautinė teisė. Šiomis nuostatomis kodifikuojamos galiojančios paprotinės tarptautinės teisės taisyklės ir jose beveik pažodžiui perteikiamas Atvirosios jūros konvencijos ir Konvencijos dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos, kurias Kambodža atitinkamai ratifikavo ir patvirtino, tekstas. Dėl šios priežasties nėra reikšminga tai, ar Kambodža ratifikavo UNCLOS. Komisija rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga tokiam tyrimui atlikti.

(73)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė RFMO, visų pirma ICCAT, Atlanto jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (angl. CCAMLR), WCPFC, NEAFC, NAFO ir SEAFO, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta remiantis NMFS ataskaita.

(74)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Kambodža vykdo jai kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei numatytus įpareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(75)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė kelis atvejus, kai su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai (27) arba Kambodžos žvejybos licenciją turintys laivai vykdė NNN žvejybą. Pastebėta, kad su Kambodžos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas Draco-1 (dabartinis pavadinimas – Xiong Nu Baru 33) neteisėtai žvejojo CCAMLR rajone 2010 m. sausio mėn. (28) ir 2010 m. balandžio mėn. (29) Be to, pastebėta, kad su Kambodžos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas Trosky (dabartinis pavadinimas – Yangzi Hua 44) neteisėtai žvejojo CCAMLR rajone 2010 m. balandžio mėn. (30)

(76)

Be to, Komisija, atsižvelgdama į atliktus tyrimus dėl spėjamos NNN žvejybos veiklos, surinko faktinius duomenis (remdamasi Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatais) apie Kambodžos laivo pakartotinius pažeidimus, susijusius su ICCAT išsaugojimo bei valdymo priemonėmis, dėl kurių šie pažeidimai pradėti klasifikuoti kaip NNN žvejybos veikla. Tuos pažeidimus padarė Kambodžos transportinis žvejybos laivas, į kurį jūroje žuvys buvo perkrautos iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų. Remiantis ICCAT rekomendacija 06–11, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama jūroje ICCAT rajone perkrauti tunų rūšis. Be to, Kambodžos transportinis žvejybos laivas nebuvo registruotas transportinių žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti ICCAT rajone, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijos 06–11 3 skyriuje, ICCAT registre.

(77)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Šis pagrindinis principas sustiprinamas APFIC RPOA 7.1 punktu ir RGRFO-SEA 8.2.2 punktu. Komisija mano, kad tai, jog RFMO laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Kambodžos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, taip pat tai, kad pastebėta NNN žvejybos veikla, kurią vykdė į RFMO sąrašus įtraukti jos laivai, aiškiai rodo, kad Kambodža nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, Kambodža dėl tam tikro skaičiaus savo laivų, kurie vykdo NNN žvejybą, veiksmingai nevykdė savo įsipareigojimų, netaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jos laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(78)

Pažymėtina, kad vėliavos valstybė turi pareigą savo atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu vienašališkai arba bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis imtis tokių priemonių, kurių reikia norint išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius. Šis pagrindinis principas sustiprinamas APFIC RPOA 3.1 ir 4.1 punktais ir RGRFO-SEA 8.1.4 punktu. Remiantis UNCLOS 94 straipsniu kartu su APFIC RPOA 7.1 punktu ir RGRFO-SEA 8.2.7 punktu, reikalaujama, kad vėliavos valstybė užtikrintų su jos vėliava plaukiojančių laivų atitiktį RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklėms.

(79)

Tai, kad RFMO laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Kambodžos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, irgi rodo, kad Kambodža nepajėgia laikytis IPOA IUU rekomendacijų. IPOA IUU 34 punkte rekomenduojama valstybėms užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos. Šio principo laikomasi ir APFIC RPOA 7.1 punkte.

(80)

Be to, svarbu pažymėti, kad Kambodža buvo paminėta NMFS ataskaitoje. Remiantis NMFS ataskaita, keletas su Kambodžos vėliava plaukiojančių laivų vykdė žvejybos veiklą, pažeidžiančią CCAMLR išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimus (31). Atsižvelgiant į tai, kad buvo imtasi tam tikrų priemonių (leidimų panaikinimas) kovojant su neteisėta žvejyba, kurią vykdė tie su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai, NMFS ataskaitoje nenurodoma, kad Kambodža laikoma šalimi, kurios laivai vykdė NNN žvejybą. Tačiau NMFS ataskaitoje išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad su NNN žvejybos veikla kovojama naikinant laivų leidimus užuot taikius kitokias sankcijas, todėl JAV institucijos laiko Kambodžą šiuo atžvilgiu svarbia šalimi.

(81)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Kambodža nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys laivai arba Kambodžos piliečiai, ir nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia su jos vėliava plaukiojančių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(82)

Komisija įvertino, ar Kambodža už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos sankcijos yra pakankamai griežtos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos.

(83)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Kambodža nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodyti NNN žvejybą vykdantys laivai, kurie plaukiojo su Kambodžos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, arba sąrašų sudarymo metu. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Kambodža nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNCLOS 94 straipsnyje kartu su APFIC RPOA 7.1 punktu ir RGRFO-SEA 8.2.7 punktu.

(84)

Be to, vertinant atitiktį ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, 68 konstatuojamojoje dalyje paminėtos misijos metu nustatyta, kad Kambodža nėra priėmusi konkrečių teisės aktų, skirtų kovai su NNN žvejybos veikla. Vienintelė taikoma priemonė – žvejybos laivų leidimų panaikinimas. Tačiau taikant tokią priemonę atliekamas neteisėtos žvejybos laivais tyrimas, o sankcijos už nustatytus pažeidimus nėra taikomos. Iš tiesų, žvejybos laivų leidimų panaikinimas neužtikrina, kad pažeidėjams dėl jų veiksmų būtų taikomos sankcijos ir kad jie negautų naudos iš šių veiksmų. Tai dar svarbiau Kambodžos atveju, kuri, kaip paaiškinta 96 konstatuojamojoje dalyje, mano, kad už laivų registravimą atsako Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius, nors jis įsikūręs ne Kambodžos teritorijoje ir neužtikrina tikro su Kambodžos vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Paprastas administracinis sprendimas žvejybos laivą išbraukti iš registro nesuteikiant galimybės taikyti kitas nuobaudas neužtikrina atgrasomojo poveikio. Tokia priemone taip pat neužtikrinama, kad vėliavos valstybė vykdys žvejybos laivų kontrolę, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 94 straipsnį. Be to, Kambodžos veikla, susijusi su atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu, neatitinka IPOA IUU 18 punkto, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turėtų imtis priemonių arba bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ar joje nedalyvautų. Be to, Kambodžos veiklos, susijusios su veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių taikymu, rezultatai neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir, kuo labiau, jų jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos. Šio principo laikomasi ir RGRFO SEA 8.2.7 punkte.

(85)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(86)

Atsižvelgiant į Kambodžos institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (32) Kambodža yra laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (139-oji vieta iš 187 šalių). Kita vertus, Kambodža Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede pateiktame sąraše priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Šiuo atžvilgiu kompetentingų institucijų finansinių pajėgumų ir administracinių gebėjimų apribojimai gali būti laikomi vienu iš veiksnių, mažinančių Kambodžos galimybes vykdyti savo bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimus. Vis dėlto primenama, kad bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo trūkumai sietini ne su kompetentingų institucijų turimais pajėgumais, bet su tuo, kad nėra tinkamo teisinio pagrindo, leidžiančio imtis tinkamų tolesnių veiksmų.

(87)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktus galima konstatuoti, kad Kambodža nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(88)

Kambodža nepasirašė ir neratifikavo jokių konkrečių žvejybą reglamentuojančių tarptautinių susitarimų. Kambodža ratifikavo 1958 m. Ženevos atvirosios jūros konvenciją ir prisijungė prie 1958 m. Konvencijos dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos. Kambodža yra dviejų patariamųjų organų narė, t. y. SEAFDEC (patvirtino jo paskelbtą RGRFO-SEA) ir APFIC (patvirtino jo paskelbtą APFIC RPOA).

(89)

Komisijos misijos į Kambodžą metu nustatyta, kad Kambodža nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendintų APFIC RPOA arba RGRFO-SEA rekomendacijas.

(90)

Komisija, pasinaudojusi RFMO, visų pirma ICCAT ir CCAMLR, paskelbtais duomenimis, įvertino svarbia laikomą informaciją.

(91)

Primenama, kad Kambodža jau seniai gauna ICCAT pripažinimo raštus. Pirmas toks raštas Kambodžai išsiųstas 2006 m. Naujausias ICCAT pripažinimo raštas Kambodžai išsiųstas 2011 m. (33) Tame rašte ir toliau reiškiamas susirūpinimas dėl galimos su Kambodžos vėliava plaukiojančiais laivais vykdomos NNN žvejybos. Kambodža neatsakė į 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. spalio 4 d. ir 2011 m. sausio 18 d. ICCAT pripažinimo raštus, kuriuose pateiktas papildomas prašymas pateikti informacijos. ICCAT, negavusi Kambodžos atsakymo su prašoma papildoma informacija, nusprendė 2012 m. atnaujinti Kambodžos pripažinimo statusą. Be to, ICCAT išreiškė rimtą susirūpinimą dėl galimo perkrovimo, kurį vykdo Gvinėjos įlankoje gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Kambodžos laivai.

(92)

ICCAT, norėdama persvarstyti Kambodžos padėtį, 2012 m. ICCAT metiniame susitikime paprašė Kambodžos pateikti išsamios informacijos dėl įtariamo perkrovimo Gvinėjos įlankoje, bet kokių atsakomųjų veiksmų, kurių ėmėsi Kambodža, Kambodžos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių ir Kambodžos laivų registravimo tvarkos ir taisyklių.

(93)

Iš to, kad Kambodža nepateikė ICCAT 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, matyti, kad Kambodža nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, susijusių su išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, kaip numatyta UNCLOS. Jos veikla taip pat neatitinka ir APFIC RPOA (7.1 punktas) ir RGRFO-SEA (8.2.7 punktas) rekomendacijų.

(94)

Be to, 2010 m. CCAMLR pranešė, kad buvo pastebėti keli su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai. Tokie pranešimai pateikti CCAMLR nariams išdalytuose aplinkraščiuose (34) – COMM CIRC 10/11 „Pastebėti į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtraukti laivai Typhoon-1 ir Draco I“, 10/45 „Pastebėti į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtraukti laivai Draco I ir Trosky“.

(95)

Pirmiau nurodytoje konstatuojamojoje dalyje apibūdintais veiksmais Kambodža neįrodė, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas. Iš tiesų, vėliavos valstybės atliekamo žvejybos laivų leidimų panaikinimo per se nepakanka, nes tokia priemonė nepadeda kovoti su NNN veikla, neužtikrina, kad už NNN žvejybos veiklą būtų baudžiama taikant teisės aktais nustatytas administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas, o žvejybos laivai toliau gali žvejoti pažeisdami tarptautiniu mastu nustatytas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(96)

Be to, 68 konstatuojamojoje dalyje nurodytos misijos metu nustatyta, kad Kambodža mano, jog už laivų registravimą atsako Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius, nors jis įsikūręs ne Kambodžos teritorijoje ir neužtikrina tikro su Kambodžos vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Dėl tokio tikro ryšio tarp valstybės ir jos registre įregistruotų laivų nebuvimo pažeidžiamos UNCLOS 91 straipsnyje nurodytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos. Šią išvadą patvirtina ir ITF, kurios manymu, Kambodža suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (35).

(97)

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Kambodža neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(98)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, galima pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis nustatyti, kad Kambodža nevykdė tarptautinėje teisėje jai tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(99)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (36) Kambodža laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (139-oji vieta iš 187 šalių). Kita vertus, Kambodža Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede pateiktame sąraše priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Kambodžos vertinimą, svarstė, ar Komisijos surinkta informacija galėtų būti susieta su Kambodžos kaip besivystančios šalies ypatingais apribojimais.

(100)

Nors, bendrai vertinant, būtų galima išskirti ypatingus su kontrole ir stebėsena susijusius pajėgumų apribojimus, dėl Kambodžos išsivystymo lygio nustatytais ypatingais apribojimais negalima pateisinti konkrečių nacionalinio teisinio pagrindo nuostatų, susijusių su tarptautinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, trūkumo. Be to, tais apribojimais negalima pateisinti Kambodžos nesugebėjimo nustatyti sankcijų sistemos, taikomos pažeidus tarptautines valdymo ir išsaugojimo priemones, susijusias su žvejyba atviroje jūroje.

(101)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje paaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad su žvejyba susijusiai Kambodžos išsivystymo būklei gali kenkti šalies išsivystymo lygis. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Kambodžos trūkumų pobūdį, tos šalies išsivystymo lygiu negalima pateisinti bendrų Kambodžos kaip vėliavos valstybės veiklos, susijusios su žvejyba ir nepakankamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rezultatų.

(102)

Fidžio Respublikos (Fidžio) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(103)

2012 m. sausio 16–20 d. Komisija, padedama EŽKA, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją į Fidžį.

(104)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją apie Fidžio taikomas priemones, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu, apie priemones, kurių Fidžis ėmėsi, kad įvykdytų įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir reikalavimus bei punktus, susijusius su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(105)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Fidžiui 2012 m. vasario 9 d.

(106)

Fidžio pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2012 m. kovo 8 d.

(107)

Fidžis yra WCPFC narys. Fidžis ratifikavo UNCLOS ir UNFSA.

(108)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Fidžis vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus 107 konstatuojamojoje dalyje paminėtuose tarptautiniuose susitarimuose, ir atitinkamų 107 konstatuojamojoje dalyje paminėtų RFMO nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(109)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos paskelbė WCPFC.

(110)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Fidžis vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įpareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(111)

Kalbant apie su Fidžio vėliava plaukiojančius NNN žvejybą vykdančius laivus, pažymėtina, kad, remiantis RFMO laivų sąrašuose pateikta informacija, tokių laivų laikinuose arba galutiniuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nėra ir nepateikta jokių įrodymų apie ankstesnius su Fidžio vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių NNN žvejybą, atvejus, kurie suteiktų Komisijai galimybę vertinti su pasikartojančia NNN žvejyba susijusią Fidžio veiklą.

(112)

Kadangi nėra informacijos ir įrodymų, kaip paaiškinta pirmiau nurodytoje konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad pagal 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą nebūtina vertinti, ar Fidžis vykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančias vėliavos valstybės pareigas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kiek tai susiję su NNN žvejybą vykdančiais laivais ir NNN žvejyba, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys laivai arba Fidžio piliečiai.

(113)

Komisija įvertino, ar Fidžis už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos sankcijos yra pakankamai griežtos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos.

(114)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Fidžis nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Iš tiesų, Komisija 103 konstatuojamojoje dalyje nurodytos misijos metu nustatė, kad Fidžis į savo nacionalinę teisę („Jūrų sektoriaus įstatymas“ ir „Žvejybos įstatymas“) neįtraukė jokios konkrečios priemonės dėl su Fidžio vėliava plaukiojančių laivų valdymo ir kontrolės Fidžio jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse.

(115)

Komisija 103 konstatuojamojoje dalyje nurodytos misijos metu nustatė, kad Fidžio teisės sistemoje nėra konkrečių taisyklių ir priemonių, skirtų konkrečiai NNN žvejybos atviroje jūroje pažeidimams ir padedančių užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Akivaizdu ir tai, kad Fidžio teisės aktuose nenurodytos priemonės, pagal kurias sankcijos taikomos ne tik su Fidžio vėliava plaukiojantiems laivams, bet ir Fidžio piliečiams, vykdantiems NNN žvejybą Fidžio jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse.

(116)

Iš to, kad nėra konkrečių teisinių nuostatų dėl NNN žvejybos atviroje jūroje pažeidimų, aiškiai matyti, kad Fidžis nevykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Be to, iš to, kad trūksta NNN žvejybos atviroje jūroje pažeidimams skirtų konkrečių teisės normų, matyti, kad Fidžis nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1 dalyje. Be to, kadangi nėra teisinio pagrindo žvejybos laivų operacijoms kontroliuoti ir atitinkamų reikalavimų vykdymui užtikrinti, pažeidžiamas UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, būtų tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiam pažeidimui taikomos atitinkamos sankcijos.

(117)

Fidžis neįrodė, kad vykdo rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 18 punkte, kuriame nustatyta, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turėtų imtis priemonių arba bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ir joje nedalyvautų. Be to, Fidžis neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, siekdamas užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte.

(118)

Atsižvelgiant į 113–117 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą padėtį, daroma išvada, kad Fidžio teisės aktuose numatytų sankcijų dėl NNN žvejybos pažeidimų lygis neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad dėl pažeidimų taikomos sankcijos turėtų būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų reikalavimų vykdymą, atgrasytų nuo pažeidimų ir pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos, reikalavimų. Be to, Fidžio veikla, susijusi su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, neatitinka ir IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir kiek įmanoma labiau joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti bei užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(119)

Be to, šiuo atžvilgiu primenama, kad 2007 m. FAO, padėdama Fidžiui parengti nacionalinį veiksmų planą, kuriuo siekta veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (NPOA IUU), primygtinai ragino Fidžį konsoliduoti ir atnaujinti žuvininkystės valdymo teisės aktus ir sustiprinti reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kad būtų vykdomos išsaugojimo bei valdymo priemonės (37). Nepaisant FAO prašymo ir Fidžio įsipareigojimo pagal 2009 m. priimtą NPOA IUU, Fidžio teisės aktai dar nebuvo persvarstyti siekiant užtikrinti atitiktį FAO rekomendacijoms.

(120)

Atsižvelgiant į Fidžio institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (38) Fidžis yra laikomas vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (100-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Fidžis priskiriamas didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(121)

Remiantis informacija, gauta 103 konstatuojamojoje dalyje nurodytos misijos metu, negali būti laikoma, kad šiame sprendimo skyriuje išaiškinti trūkumai kyla dėl finansinių išteklių trūkumo, nes reikalavimų vykdymo ir bendradarbiavimo neužtikrinimas yra aiškiai susijęs su tuo, kad nėra reikiamo teisinio ir administracinio pagrindo.

(122)

Be to, remiantis IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktomis rekomendacijomis dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų, pažymėtina, kad Sąjunga jau finansavo specialią techninės pagalbos programą, skirtą kovai su NNN žvejyba (39). Fidžiui ši programa buvo naudinga.

(123)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 5 dalies b ir d punktus galima konstatuoti, kad Fidžis nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo pastangų.

(124)

Fidžis ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Fidžis yra susitariančioji WCPFC šalis.

(125)

Komisija įvertino visą informaciją, laikomą susijusia su Fidžio kaip susitariančiosios WCPFC šalies statusu.

(126)

Be to, Komisija įvertino ir visą informaciją, laikomą susijusia su Fidžio susitarimu taikyti WCPFC priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(127)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Fidžis laikosi WCPFC išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų, rėmėsi 2010 m. reikalavimų laikymosi stebėsenos programos ataskaitos projektu (40) ir galutinės 2010 m. reikalavimų laikymosi stebėsenos programos ataskaitos projektu (41).

(128)

Visų pirma, remiantis turima informacija, Fidžis nevykdė reikalavimo pranešti, kiek laivų žvejojo durklažuves, kaip numatyta WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonėje (CMM) 2009–03. Be to, jis nevykdė reikalavimo pateikti duomenis apie sužvejotą didžiaakių ir gelsvauodegių tunų kiekį, pastangas ir sudėtį (pagal dydį), kaip numatyta WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonėje 2008–01. Fidžis taip pat nevykdė reikalavimo pranešti apie FAO gairių įgyvendinimą ir pateikti informaciją apie su jūrų vėžliais susijusius veiksmus, kaip numatyta WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonėje (CCM) 2008–03. Jis nesilaikė WCPFC CMM 2007–01 reikalavimų ir LSS standartų, specifikacijų ir tvarkos, kaip nustatyta WCPFC LSS standartų, specifikacijų ir tvarkos (angl. SSP) 7.2.2, 7.2.4 ir 7.2.3 punktuose. Galiausiai, Fidžis nevykdė reikalavimo dėl stebėtojų, kurie nėra Fidžio piliečiai, kaip nustatyta regioninėje stebėtojų programoje, nurodytoje WCPFC CMM 2007–01.

(129)

Tai, kad Fidžis nepateikė WCPFC 128 konstatuojamojoje dalyje nurodytos informacijos, rodo, kad Fidžis nevykdė jam kaip vėliavos valstybei tenkančių įpareigojimų, numatytų UNCLOS ir UNFSA.

(130)

Iš tiesų, nepateikus duomenų apie sužvejotą kiekį ir pastangas, kaip numatyta WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonėse, neužtikrinus tinkamo LSS naudojimo taisyklių taikymo ir tinkamai neįgyvendinus regioninės stebėtojų programos, mažėja Fidžio galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kokių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis kartu imantis atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

(131)

Dėl to, kad Fidžis netaikė WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonių, buvo pažeisti UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

(132)

Iš tiesų, Fidžis, pagal atitinkamos RFMO taisykles nepateikdamas duomenų apie laivų buvimo vietą, sužvejotą žuvų kiekį ir atviroje jūroje žvejojančių laivų žvejybos pastangas, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punktą.

(133)

Fidžis, tinkamai neįgyvendinęs atitinkamos RFMO regioninės stebėtojų programos, taip pat pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkto ii papunktį.

(134)

Be to, Fidžis, tinkamai neįdiegęs atitinkamos RFMO LSS sistemos, taip pat pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkto iii papunktį.

(135)

Galiausiai, atsižvelgiant į 103 konstatuojamojoje dalyje nurodytos misijos metu surinktą informaciją, kuria remiantis nustatyta, kad nėra jokių perkrovimą atviroje jūroje reglamentuojančių teisinių nuostatų, Fidžis nevykdo UNFSA 18 straipsnio h dalies sąlygų.

(136)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Fidžis nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(137)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (42) Fidžis laikomas vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (100-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Fidžis priskiriamas didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(138)

Atsižvelgiant į tokį vertinimą, Fidžio negalima laikyti šalimi, kurioje būtų ypatingų apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Fidžis pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus tiesiogiai sieti su nepakankamais pajėgumais ar nepakankama infrastruktūra. Iš tikrųjų, dėl pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių atrodo, kad tarptautinių taisyklių nesilaikymas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų teisinių priemonių trūkumu, visų pirma, konkrečių nacionalinio teisinio pagrindo nuostatų, susijusių su priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti su NNN žvejyba, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, trūkumu.

(139)

Kalbant apie kontrolės ir valdymo pajėgumus, akivaizdu, kad Fidžiui gerokai padidinus su jo vėliava plaukiojantį laivyną, kaip jau nurodyta FAO parengtoje 2009 m. spalio mėn. Nacionalinėje žuvininkystės sektoriaus apžvalgoje (43), būtina imtis atitinkamų priemonių veiksmingai žvejybos stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai sustiprinti. Vis dėlto Fidžis yra didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis ir nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų patvirtinta, kad su Fidžio veiklos rezultatais yra tiesiogiai sietini tam tikri vystymosi suvaržymai. Iš tikrųjų, reikėtų pabrėžti, kad Fidžis, kuris leido gerokai padidinti jo registruotą žvejybos laivyną ir atitinkamai nepritaikė savo kontrolės sistemos, taip pat nepritaikė savo teisinio pagrindo prie tarptautinio žuvininkystės teisinio pagrindo, veikė nesilaikydamas tarptautinių įsipareigojimų.

(140)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2012 m. Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Fidžyje, skirtus kovai su NNN žvejyba (44).

(141)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje paaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima konstatuoti, kad su žvejyba susijusiai Fidžio išsivystymo būklei ir apskritai jo su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(142)

Gvinėjos Respublikos (Gvinėjos) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(143)

2011 m. gegužės 16–20 d. Komisija, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA), NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją į Gvinėją.

(144)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti Komisijai Gvinėjos pateiktą informaciją dėl Gvinėjos taikomų priemonių, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymu, ir priemonių, kurias Gvinėja taiko vykdydama įsipareigojimus kovojant su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(145)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Gvinėjai 2011 m. rugpjūčio 2 d.

(146)

Kita Komisijos misija į Gvinėją, skirta stebėti, kaip vykdomos pirmos misijos metu pradėtos priemonės, surengta 2011 m. rugsėjo 27–30 d.

(147)

Gvinėjos pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2011 m. lapkričio 15 d.

(148)

Papildomas pastabas Gvinėja raštu pateikė 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 1 d., 2012 m. kovo 26 d. ir 2012 m. gegužės 22 d.

(149)

Gvinėja yra susitariančioji ICCAT ir IOTC šalis. Gvinėja ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Gvinėja yra Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF), kuris yra subregiono žvejybos patariamasis organas, narė. CECAF tikslas – propaguoti tvarų gyvųjų jūros išteklių naudojimą savo kompetencijai priklausančiame rajone tinkamai valdant ir vystant žvejybą ir žvejybos praktiką.

(150)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Gvinėja vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus 149 konstatuojamojoje dalyje paminėtuose tarptautiniuose susitarimuose, ir atitinkamų RFMO, paminėtų 149 ir 151 konstatuojamosiose dalyse, nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga šiuo tikslu.

(151)

Komisija, rinkdama informaciją, pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė ICCAT, NEAFC, NAFO ir SEAFO, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta remiantis NMFS ataskaita.

(152)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Gvinėja vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(153)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (45), nustatė, kad atitinkamuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (46) nurodyti du su Gvinėjos vėliava plaukiojantys NNN žvejybą vykdantys laivai. Tų laivų pavadinimai – DANIAA (ankstesnis pavadinimas – CARLOS) ir MAINE.

(154)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (47), nustatė, kad vienas į atitinkamus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtrauktas NNN žvejybą vykdantis laivas (RED, ankstesnis pavadinimas – KABOU) plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtrauktas į šiuos sąrašus (48).

(155)

Be to, trys su Gvinėjos vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, neturėdami tarptautinės žvejybos licencijos, kurią vėliavos valstybė (kuri yra susitariančioji šalis) pateikia ICCAT, 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 1 d. ICCAT rajone žvejojo tunų rūšis. Tie laivai tuo laikotarpiu turėjo tik žvejybos licencijos, atitinkančias Togo pateiktas licencijas dėl žvejybos Togo IEZ, kuris nėra nei susitariančioji, nei bendradarbiaujanti ICCAT šalis. Be to, tie laivai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 1 d. ICCAT rajone žvejojo pažeisdami ICCAT rekomendaciją 03–14, nes juose nebuvo įrengti LSS prietaisai. Po to, kai Komisija pagal NNN reglamento 26 straipsnį 2011 m. kovo 14 d., 2011 m. liepos 26 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d. perdavė Gvinėjos institucijoms oficialius prašymus, Gvinėjos institucijos 2011 m. balandžio mėn. tiems laivams ėmė taikyti administracinę sankciją dėl šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytų atvejų ir pagal atitinkamas Gvinėjos teisines nuostatas. Be to, remiantis turima informacija, 2011 m. birželio mėn. tuose laivuose buvo įrengti laivų stebėjimo sistemos (LSS) prietaisai. Be to, 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gegužės 29 d. trys laivai jūroje ICCAT rajone atliko pakartotinį neteisėtą perkrovimą į transportinį žvejybos laivą, kuris nebuvo registruotas transportinių žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti ICCAT rajone, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 06–11, ICCAT registre (49). Remiantis ta rekomendacija, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama jūroje ICCAT rajone perkrauti tunų rūšis. Komisija nustatė, kad 2010 m. sausio mėn.–2011 m. gegužės mėn. pažeidžiant ICCAT rekomendaciją 06–11 jūroje pakartotinai buvo vykdomas perkrovimas, – tuo laikotarpiu buvo užregistruota daugiau kaip 30 tokio perkrovimo atvejų.

(156)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Komisija mano, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie su Gvinėjos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Gvinėja nevykdė tarptautinėje teisėje jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, Gvinėja, turinti minėtą skaičių NNN žvejybą vykdančių laivų, veiksmingai nevykdė savo įsipareigojimų, RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jos laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(157)

Pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad vėliavos valstybė užtikrintų su jos vėliava plaukiojančių laivų atitiktį RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklėms. Be to, reikalaujama, kad vėliavos valstybės vykdytų skubius tyrimus ir teismo procesus. Vėliavos valstybė turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos atitinkamos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nepasikartotų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog yra RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Gvinėjos vėliava, rodo, kad Gvinėja nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(158)

Be to, pagal UNFSA 20 straipsnį valstybės privalo bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO, kad užtikrintų atitiktį reikalavimams dėl RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir šių reikalavimų vykdymą. Tame straipsnyje nurodyti konkretūs reikalavimai dėl valstybių įsipareigojimų tirti, bendradarbiauti viena su kita ir taikyti sankcijas NNN žvejybos veiklai. Be to, numatyta, kad jei, remiantis pranešimais, laivais vykdoma veikla, mažinanti RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, valstybės gali taikyti RFMO procedūras, kad sustabdytų tokius laivus, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie su Gvinėjos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo anksčiau (po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus), ir kurie vis dar vykdo veiklą, rodo, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą.

(159)

Be to, primenama, kad pagal UNCLOS 118 straipsnį valstybės turi bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra laivų, kurie su Gvinėjos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo anksčiau (po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus), ir vis dar vykdo žvejybos veiklą, rodo, kad Gvinėja nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, pripažinti NNN žvejybą vykdantys laivai kelia grėsmę gyvųjų išteklių išsaugojimui ir valdymui.

(160)

Dėl to, kad Gvinėja nesilaiko reikalavimų, t. y. dėl to, kad su Gvinėjos vėliava plaukiojantys NNN žvejybą vykdantys laivai įtraukti į RFMO sąrašus, taip pat pažeidžiamas ir UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, būtų tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiam pažeidimui būtų taikomos atitinkamos sankcijos.

(161)

Tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie su Gvinėjos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo anksčiau (po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus), rodo, kad Gvinėja nepajėgia laikytis IPOA IUU rekomendacijų. IPOA IUU 34 punkte rekomenduojama valstybėms užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos.

(162)

Gvinėjos kaip vėliavos valstybės atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnį nevykdymą patvirtina ir 2011 m. gegužės mėn. misijos metu surinkta informacija ir Komisijos pagal NNN reglamento 25 straipsnį surinkta informacija. Kaip paaiškinta 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad su Gvinėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai pakartotinai vykdė NNN žvejybos veiklą. Ši padėtis paskatino pradėti įgyvendinti NNN reglamento 26 ir 27 straipsniuose numatytas procedūras. Šiuo metu vykdomos 27 straipsnyje numatytos procedūros siekiant nustatyti, ar NNN žvejybos veiklai taikomos sankcijos yra tinkamos, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi, atgrasytų nuo pažeidimų, o pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(163)

Komisija, remdamasi 2011 m. gegužės mėn. misijos metu surinkta informacija, nustatė, kad Gvinėja nesiėmė tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią pasikartojančiai NNN žvejybai, kurią vykdo jos vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, nustatytų tokios NNN žvejybos atvejus ir taikytų atitinkamas sankcijas. Iš tiesų, remiantis turima informacija, patvirtinama, kad nepaisant to, jog netrūko informacijos apie tai, kaip pranešti apie užsienio žvejybos laivų, plaukiojančių jų vandenyse, padarytus pažeidimus, visų pirma stebėtojų ataskaitose ir sužvejoto žuvų kiekio ataskaitose, kompetentingos Gvinėjos institucijos nepradėjo teisminio nagrinėjimo ir netaikė sankcijų atitinkamiems laivams. Be to, esama požymių, kad Gvinėjos institucijos neužtikrina tinkamo Gvinėjos ir užsienio šalies sudarytos valstybinės sutarties nuostatų reikalavimų vykdymo.

(164)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys arba jos jūrų vandenyse žvejojantys laivai arba Gvinėjos piliečiai, ir nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia NNN žvejyba, kurią vykdo su jos vėliava plaukiojantys arba jos jūrų vandenyse žvejojantys laivai.

(165)

Vertinant tai, ar Gvinėja veiksmingai bendradarbiauja su Komisija dėl NNN žvejybos tyrimų ir susijusios veiklos, pažymėtina, kad iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, jog Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(166)

Šiuo atžvilgiu primenama padėtis, susidariusi dėl trijų su Gvinėjos vėliava plaukiojančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kaip paaiškinta 154 konstatuojamojoje dalyje. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Gvinėjos institucijos nebendradarbiavo pagal NNN reglamento 26 straipsnį, dėl atitinkamo operatoriaus pradėjo to reglamento 27 straipsnyje numatytą procedūrą.

(167)

154 ir 166 konstatuojamosiose dalyse nurodyti faktai rodo, kad po to, kai Europos Komisija pateikė atitinkamus prašymus, Gvinėja nesiėmė reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų, reaguodama į tokią NNN žvejybą.

(168)

154 ir 166 konstatuojamosiose dalyse nurodyti faktai rodo, kad Gvinėja nevykdė UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Be to, Gvinėja nevykdo pagal UNFSA 19 straipsnį jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų užtikrinti atitiktį ir reikalavimų vykdymą, nes neįrodė, kad jos veiksmai ir operacijos atitiko išsamias tame straipsnyje nustatytas taisykles.

(169)

Dėl susiklosčiusios padėties aišku, kad Gvinėja taip pat neįrodė, jog bendradarbiauja ir derina veiksmus su kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasytų ir ją panaikintų taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte. Gvinėja taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 24 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą (SKP) pradedant žvejybą, iškrovimo metu ir gabenant į galutinę paskirties vietą, įskaitant laivų stebėjimo sistemos (LSS) diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų, įskaitant jos jurisdikcijoje esantiems laivams taikomą reikalavimą laive įrengti LSS. Be to, Gvinėja neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 45 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti, kad kiekvienas laivas, turintis teisę plaukioti su jų vėliava žvejojant jų suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, turėtų galiojantį atitinkamos vėliavos valstybės išduotą žvejybos leidimą.

(170)

Komisija įvertino, ar Gvinėja už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš vykdomos NNN žvejybos.

(171)

Pažymėtina, kad turimi įrodymai patvirtina, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra laivų, kurie su Gvinėjos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Gvinėja nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, dėl susiklosčiusios padėties irgi aišku, kad Gvinėja nevykdo UNFSA 19 straipsnio 1 dalies, kuria nustatomos vėliavos valstybėms taikomos taisyklės dėl atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo, reikalavimų. Gvinėjos veikla šiuo atveju irgi neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kuria, inter alia, nustatoma, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos, reikalavimų.

(172)

Be to, Gvinėjos veikla, susijusi su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, neatitinka IPOA IUU 21 punkto rekomendacijų, pagal kurias valstybėms patariama užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir kiek įmanoma labiau joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti bei užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(173)

2011 m. gegužės mėn. misijos metu Komisija pastebėjo, kad reikia persvarstyti už pažeidimus taikytinas sankcijas, nurodytas 1977 m. vasario 19 d. Gvinėjos dekrete D/97/017/PRG/SGG. Gvinėja reformavo sankcijų taikymo sistemą 2012 m. kovo 1 d. priėmusi naują dekretą, kuriuo panaikinamas ankstesnis (paminėtas šioje konstatuojamojoje dalyje) ir sugriežtinusi sankcijas pagal UNFSA 19 straipsnyje pateiktus reikalavimus. Vis dėlto iki šiol nepateikta jokios konkrečios informacijos apie šios naujos teisinės sistemos taikymo būdą.

(174)

Šiuo atžvilgiu, remiantis dokumentiniais įrodymais, surinktais pagal NNN reglamento III ir V skyrius, nustatyta, kad trimis 166 konstatuojamojoje dalyje paminėtais su Gvinėjos vėliava plaukiojančiais laivais, kuriais 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 1 d. ICCAT rajone buvo žvejojama pažeidžiant ICCAT rekomendaciją 03–14, nes juose nebuvo įrengti LSS prietaisai, 2010 m. sužvejota ne mažiau nei 8 922 tonos tunų rūšių (daugiausiai dryžųjų tunų). Ši padėtis paskatino pradėti vykdyti NNN reglamento 26 ir 27 straipsniuose numatytas procedūras. Šiuo metu vykdoma 27 straipsnyje numatyta procedūra.

(175)

Be to, remiantis dokumentiniais įrodymais, surinktais pagal NNN reglamento III ir V skyrius, nustatyta, kad trimis 166 konstatuojamojoje dalyje paminėtais su Gvinėjos vėliava plaukiojančiais laivais 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gegužės mėn., pažeidžiant ICCAT rekomendaciją 06–11, buvo atlikta daugiau nei 30 perkrovimo operacijų jūroje (perkrauta 14 200 tonų tunų). Dėl šios susiklosčiusios padėties pradėtos vykdyti NNN reglamento 26 ir 27 straipsniuose numatytos procedūros. Šiuo metu vykdoma 27 straipsnyje numatyta procedūra.

(176)

2011 m. gegužės mėn. misijos metu Komisija pastebėjo, kad nepaisant to, jog netrūko informacijos apie tai, kaip pranešti apie užsienio žvejybos laivų, plaukiojančių Gvinėjos vandenyse, padarytus pažeidimus, visų pirma pateiktos stebėtojų ataskaitose ir sužvejoto žuvų kiekio ataskaitose, kompetentingos Gvinėjos institucijos nesiėmė operatyvių veiksmų, kad būtų pradėtas teisminis nagrinėjimas, ir reikiamais atvejais netaikė sankcijų atitinkamiems laivams. Pagal UNCLOS 62 straipsnį pakrantės valstybė privalo skatinti optimalų gyvųjų išteklių panaudojimą IEZ. Be to, kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, žvejodami IEZ, privalo laikytis išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, numatytų pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Šiuo klausimu Gvinėjoje taikoma administracinė praktika neatitinka pakrantės valstybių tarptautinių įsipareigojimų pagal UNCLOS.

(177)

Pagal UNSFA 20 straipsnį valstybės privalo skubiai ir operatyviai bendradarbiauti, kad užtikrintų atitiktį išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą ir pašalintų bet kokį įtariamą pažeidimą.

(178)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį, laikoma, kad Gvinėjos kaip pakrantės valstybės nustatytos reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūros neatitinka UNSFA reikalavimų. Taip yra dėl to, kad Gvinėjos vykdomai politikai trūksta operatyvaus tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą, todėl mažėja bet kokios reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės veiksmingumas, kurios imamasi už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu.

(179)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Gvinėjos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(180)

Vertinant Gvinėjos kaip besivystančios šalies turimą pajėgumą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (50) Gvinėja yra laikoma žemos žmogaus socialinės raidos šalimi (178-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Gvinėja priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Šiuo atžvilgiu kompetentingų institucijų finansinių pajėgumų ir administracinių gebėjimų apribojimai gali būti laikomi vienu iš veiksnių, mažinančių Gvinėjos galimybes vykdyti savo bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimus. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kad Gvinėjos administracinius gebėjimus neseniai sustiprino pagal Žvejybos partnerystės susitarimą, kuris galiojo 2009 m. (51), pastaruosius 3 metus Sąjungos teikiama finansinė ir techninė pagalba bei techninės pagalbos programa, skirta kovai su NNN žvejyba (52).

(181)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(182)

Gvinėja ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Gvinėja yra susitarianti IOTC ir ICCAT šalis.

(183)

Komisija įvertino visą svarbia laikytina informaciją, susijusią su Gvinėjos kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies statusu.

(184)

Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikytina informaciją, susijusią su Gvinėjos sutikimu taikyti ICCAT ir IOTC patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(185)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Gvinėjai pripažinimo raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl 2010 m. ataskaitų teikimo trūkumų (53). Iš tiesų, ICCAT pripažinimo rašte pripažįstama, kad Gvinėja nevykdė įsipareigojimo perduoti statistinius duomenis, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gvinėja nepateikė visų reikiamų duomenų, o ICCAT sekretoriatui neišsiųsta informacija, pvz., metinė ataskaita, reikalavimų laikymosi lentelės, duomenys apie I užduotį (laivyno statistiniai duomenys) ir II užduotį (sužvejotų žuvų dydis), informacija, susijusi su valdymo priemonėmis, taikomomis dideliems ūdomis tunus žvejojantiems laivams, ataskaita apie vidaus priemones, taikomas laivams, kurie ilgesni nei 20 m. Susiję reikalavimai pateikti ICCAT nutarimuose ir rekomendacijose, paminėtose 188 ir 190 konstatuojamosiose dalyse. Be to, svarbu pažymėti, kad ICCAT pripažinimo statusas Gvinėjai buvo suteiktas 2009 m. ir perkeltas į 2010 m. ir 2011 m.

(186)

Be to, Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Gvinėja laikosi ICCAT taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi 2010 m. ICCAT reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (54) ir 2011 m. ICCAT reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (55).

(187)

Už 2010 m. Gvinėja nepateikė: metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones ir reikalavimų laikymosi lentelių. Be to, Gvinėja nepranešė ICCAT apie veiksmus, kurių ji ėmėsi dėl vieno laivo, įtraukto į ICCAT NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

(188)

Visų pirma, remiantis turima informacija, 2010 m. Gvinėja ICCAT nepateikė informacijos apie: metines ataskaitas (mokslines) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), metines ataskaitas (ICCAT komisija (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), prekybos priemonių ataskaitas su importo ir iškrovimo duomenimis (nustatyta rekomendacijoje 06–13), perkrovimo deklaracijas (jūroje) (nustatyta rekomendacijoje 06–11), perkrovimo ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 06–11), duomenis apie reikalavimų nesilaikymą (nustatyta rekomendacijoje 08–09), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 02–22/09–08), metinį ilgapelekius tunus žvejojančių laivų sąrašą (nustatyta rekomendacijoje 98–08), Viduržemio jūros durklažuves žvejojančių laivų sąrašą (nustatyta rekomendacijoje 09–04/09–08), didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą (nustatyta rekomendacijoje 01–20), laivų frachtavimą (nustatyta rekomendacijoje 02–21), NNN žvejyboje dalyvaujančius laivus (nustatyta rekomendacijoje 09–10), ataskaitas apie kaltinimus dėl NNN žvejybos (nustatyta rekomendacijoje 09–10), pastebėtus laivus (nustatyta nutarime 94–09), uostų patikros ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 97–10), duomenis iš ICCAT statistinių dokumentų programų (nustatyta rekomendacijose 01–21 ir 01–22), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų patvirtinimo antspaudus ir parašus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų kontaktinius centrus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kieko dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų žymėjimo suvestinę (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio metinę ataskaitą (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sezoninio Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos draudimo vykdymą (nustatyta rekomendacijoje 09–04), vidinę tvarką, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo dėl rajonų, kuriuose draudžiama žvejyba, ir sezoninio žvejybos draudimo Gvinėjos įlankoje (nustatyta rekomendacijoje 09–04), reikalavimų laikymosi lenteles (nustatyta rekomendacijoje 98–14), informacijos apie rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų melsvųjų tunų teikimą (nustatyta rekomendacijoje 06–07, 08/05 ir 09–11).

(189)

Už 2011 m. Gvinėja nepateikė: metinės ataskaitos, I užduoties duomenų, susijusių su laivyno charakteristikomis, ir II užduoties duomenų (sužvejotų žuvų dydis), informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas ilgesniems nei 20 metrų laivams, ir reikalavimų laikymosi lentelių. Be to, Gvinėja nepranešė ICCAT apie veiksmus, kurių ji ėmėsi dėl vieno laivo, įtraukto į ICCAT NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

(190)

Visų pirma, remiantis turima informacija, 2011 m. Gvinėja ICCAT nepateikė informacijos apie: metines ataskaitas (mokslines) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), metines ataskaitas (ICCAT komisija) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), perkrovimo deklaracijas (jūroje) (nustatyta rekomendacijoje 06–11), perkrovimo ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 06–11), perkrovimo (transportinius) laivus (nustatyta rekomendacijoje 06–11), laivus, kurie ilgesni nei 20 metrų (nustatyta rekomendacijoje 09–08), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 02–22/09–08), metinį ilgapelekius tunus žvejojančių laivų sąrašą (nustatyta rekomendacijoje 98–08), didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą (nustatyta rekomendacijoje 01–20), laivų frachtavimą (nustatyta rekomendacijoje 02–21), alternatyvų mokslinį stebėsenos metodą (nustatyta rekomendacijoje 10–10), vidinę tvarką, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo dėl rajonų, kuriuose draudžiama žvejyba, ir sezoninio žvejybos draudimo Gvinėjos įlankoje (nustatyta rekomendacijoje 09–04), reikalavimų laikymosi lenteles (nustatyta rekomendacijoje 98–14), informacijos apie rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų melsvųjų tunų teikimą (nustatyta rekomendacijose 06–07, 08/05 ir 09–11).

(191)

Be to, 2011 m. gegužės mėn. misijos į Gvinėją metu paaiškėjo keletas dalykų. Nors laivuose, žvejojančiuose ICCAT rajone, privaloma įrengti laivų stebėjimo sistemos (LSS) prietaisus (pagal ICCAT rekomendaciją 03–14), misijos metu nustatyta, kad LSS Gvinėjos žvejybos stebėsenos centre neveikė. Remiantis konkrečiais atvejais, buvo iš dalies pateikti tik 2010 m. anksčiau sukaupti duomenys. Dėl techninių problemų LSS negalėjo būti naudojama norint stebėti Gvinėjos laivų veiklą atviroje jūroje arba Gvinėjos vandenyse plaukiojančių užsienio žvejybos laivų veiklą.

(192)

Be to, 2011 m. gegužės mėn. Komisijos surengtos misijos metu nustatyta, kad Gvinėja nevykdo gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava ir žvejoja ICCAT rajone, jūroje atliekamų perkrovimo operacijų stebėsenos. Tai vertinant, Gvinėjos institucijos netgi suteikė leidimą vykdyti pasikartojančius ICCAT rekomendacijos 06–11 pažeidimus, nes patvirtino 22 sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, kuriuose paminėtas perkrovimas jūroje, kurį vykdo 3 gaubiamaisiais tinklais ICCAT rajone žvejojantys Gvinėjos laivai.

(193)

Be to, Komisijos 2011 m. gegužės mėn. surengtos misijos metu nustatyta, kad veiklos ir finansiniai išteklių, skirtų priežiūros operacijoms vykdyti jūroje, nepakako veiksmingai užsienio žvejybos laivų veiklos, vykdomos jų vandenyse, stebėsenai užtikrinti. Be to, pastebėta, kad Gvinėjos institucijos nevykdė keleto Gvinėjos žuvininkystės kodekso nuostatų ir neužtikrino jų reikalavimų vykdymo. Gvinėjos institucijos nevykdė tų nuostatų, susijusių su įsipareigojimu po kiekvienos žvejybos kampanijos perduoti laivo žurnalų duomenis ir įsipareigojimu perkrauti tik uoste, kaip numatyta Gvinėjos žvejybos plane, ir neužtikrino jų reikalavimų vykdymo. Taigi, dėl to, kad Gvinėjos institucijos neužtikrino tų nuostatų reikalavimų vykdymo, sumažėjo taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas.

(194)

2011 m. gegužės mėn. surengtos misijos metu Komisija pastebėjo, kad nepaisant stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių ir atitinkamos mokslinės rekomendacijos, kaip nustatyti IEZ leidžiamą sužvejoti gyvųjų išteklių kiekį (tiesioginis išteklių vertinimas neatliktas nuo 2009 m.), 2010 m. Gvinėja suteikė leidimą žvejoti daugiau nei 60 užsienio žvejybos laivų, o 2011 m. birželio mėn. – 56 tokiems laivams. Taigi dėl Gvinėjos institucijų sprendimo suteikti tuos leidimus sumažėjo taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas.

(195)

Be to, Komisija įvertino IOTC turimą informaciją apie tai, kaip Gvinėja laikosi IOTC taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. IOTC išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo Gvinėjoje 2011 m. bendrą lygį IOTC apibūdino taip: „Nepakankamas bendras IOTC priemonių vykdymas ir informacijos teikimas“ ir „nepateikta įgyvendinimo ataskaita ir nedalyvauta susitikime reikalavimų vykdymo klausimui aptarti“. 2012 m. Gvinėjos reikalavimų nesilaikymo lygį IOTC apibūdino taip: „Nepakankamas bendras IOTC priemonių vykdymas ir informacijos teikimas“. (56)

(196)

2011 m. IOTC parengtoje Gvinėjos atitikties ataskaitoje (57) nurodyta daug neatitikties punktų dėl metinių ataskaitų, aktyvių tunus ir durklažuves žvejojančių laivų sąrašo pateikimo (nutarimas 09/02), vidaus vandenų laivų stebėsenos ir aktyvių laivų sąrašo pateikimo (nutarimas 09/02), įrengtos LSS (nepateikta jokios informacijos) (nutarimas 06/03), pranešimo apie sužvejoto kiekio, priegaudos ir pastangų duomenis (nutarimas 10/02), regioninės stebėtojų programos (nepateikta jokios informacijos apie įgyvendinimo lygį) (nutarimas 10/04), duomenų apie sužvejotą kiekį registravimo pagal žvejybos laivą (nepateikta jokios informacijos apie įgyvendinimo lygį) (nutarimas 10/03), atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos žvejojant ūdomis sumažinimo (nepateikta jokios informacijos) (nutarimas 10/06), dalyvavimo IOTC veikloje.

(197)

2012 m. IOTC parengtoje Gvinėjos atitikties ataskaitoje (58) nurodyta daug neatitikties punktų dėl metinių ataskaitų, laivų ir įrankių ženklinimo, laive pildomo laivo žurnalo (nepateikta jokios informacijos dėl tų punktų) (nutarimas 01/02), pranešimo apie teisines ir administracines priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi rajonų, kuriuose draudžiama žvejyba, reikalavimo (nutarimas 10/01), aktyvių laivų sąrašo pateikimo (nutarimas 10/08), aktyvių tunus ir durklažuves žvejojančių laivų sąrašo pateikimo (nutarimas 09/02), vidaus vandenų laivų stebėsenos ir aktyvių laivų sąrašo pateikimo (nutarimas 09/02), LSS diegimo laivuose, kurie ilgesni nei 15 metrų (nepateikta jokios informacijos) (nutarimas 06/03), statistinių duomenų teikimo reikalavimų (nutarimas 10/02), mažinimo priemonių įgyvendinimo ir IOTC nereguliuojamų žuvų rūšių priegaudos, regioninės stebėtojų programos (nepateikta jokios informacijos apie įgyvendinimo lygį) (nutarimas 10/04).

(198)

Tai, kad Gvinėja nepateikė ICCAT ir IOTC 185–197 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, rodo, kad Gvinėja nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, numatytų UNCLOS ir UNFSA.

(199)

Trūkumai, nustatyti per 2011 m. gegužės mėn. misiją ir nurodyti 191–194 konstatuojamosiose dalyse – tai papildomi įrodymai, kad Gvinėja nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, nustatytų UNFSA.

(200)

Iš tiesų, laiku nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, ir metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, mažėja Gvinėjos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kokių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

(201)

Šiame sprendimo skirsnyje paaiškinta Gvinėjos veikla neatitinka UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

(202)

Gvinėja, neužtikrinusi atviroje jūroje plaukiojančių laivų kontrolės pagal RFMO taisykles ir neužtikrinusi, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi ICCAT rekomendacijų, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atviroje jūroje, imtųsi žvejybos kontrolės priemonių, kad tie laivai laikytųsi RFMO taisyklių.

(203)

Gvinėja, ICCAT nepateikusi informacijos apie metines ataskaitas, I užduotį (laivyno charakteristikos), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos, reikalavimų laikymosi lentelių ir informacijos, susijusios su valdymo priemonėmis, taikomomis dideliems ūdomis tunus žvejojantiems laivams, nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytų reikalavimų dėl registravimo ir laiku teikiamų pranešimų.

(204)

Be to, Gvinėja nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies f ir i punktus ir 18 straipsnio 4 dalį, nes IOTC nepateikė su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų, duomenų apie nacionalines stebėtojų programas, aktyvių laivų sąrašo ir duomenų apie sužvejotą kiekį, priegaudą ir pastangas.

(205)

Atsižvelgiant į 2011 m. gegužės mėn. misijos metu surinktą informaciją dėl Gvinėjos institucijų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumų, taip pat į tai, kad Gvinėja nepranešė IOTC apie LSS diegimą, bei į nepakankamą ICCAT rekomendacijos dėl ICCAT rajone žvejojančių laivų priežiūros naudojant LSS įgyvendinimą (nutarimas 10/02), Gvinėja nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų.

(206)

Šiame sprendimo skirsnyje paaiškinta Gvinėjos veikla neatitinka UNCLOS reikalavimų dėl pakrantės valstybių.

(207)

Pagal UNCLOS 61 straipsnį pakrantės valstybė privalo nustatyti IEZ leidžiamą sužvejoti gyvųjų išteklių kiekį. Pakrantės valstybė, remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais, privalo, taikydama išsaugojimo ir valdymo priemones, užtikrinti, kad siekiant IEZ išsaugoti gyvuosius išteklius nekiltų pereikvojimo pavojus. Tai, kad nuo 2009 m. Gvinėjoje nebuvo atliekamas tiesioginis žuvininkystės išteklių vertinimas, nebuvo užtikrintas taikytinų taisyklių dėl laivo žurnalų duomenų perdavimo ir perkrovimo jūroje reikalavimų vykdymas, taip pat nustačius pažeidimus nebuvo pradėtas teisminis nagrinėjimas ir nebuvo taikomos sankcijos, neatitinka pakrantės valstybių tarptautinių įsipareigojimų pagal UNCLOS.

(208)

Tai, kad trūksta operatyvaus tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų, susijusių su išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, vykdymą, kaip paaiškinta 175 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad Gvinėja nevykdo UNCLOS 61 ir 62 straipsnių reikalavimų. Dėl tos pačios priežasties Gvinėja kaip pakrantės valstybė neatsižvelgė į IPOA IUU 51 punkte pateiktas rekomendacijas, kad pakrantės valstybės turi įgyvendinti priemones, kurios užkirstų kelią NNN žvejybai IEZ, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų. Keletas priemonių, kurias pakrantės valstybės turėtų numatyti, yra veiksminga žvejybos IEZ stebėsena, kontrolė ir priežiūra, užtikrinant, kad perkrovimui jūroje, pakrantės valstybės vandenyse vykdyti būtų suteiktas pakrantės valstybės leidimas arba perkrovimas būtų vykdomas laikantis atitinkamų valdymo taisyklių, reikalavimų dėl žvejybos prieigos jos vandenyse taip, kad padėtų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(209)

Reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Gvinėja neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(210)

Galiausiai, 2011 m. gegužės mėn. surengtos misijos metu Komisija pastebėjo, kad Gvinėjos teisėje numatyta laikinos registracijos galimybė gauti laikiną leidimą plaukioti su Gvinėjos vėliava, kurį neribotai galima pratęsti kas 6 mėnesius. Be to, tai galimybei netaikoma įprastinė sąlyga dėl ankstesnės vėliavos registracijos panaikinimo ir nereikalaujama nurodyti tikrąjį laivo savininką. Iš tiesų, Gvinėjos administracija tik registruoja Gvinėjoje esančio laivo atstovo tapatybę. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad veiksmingos veiklos, susijusios su tikraisiais savininkais, svarbą patvirtina atitinkami FAO ir OECD dokumentai, kuriuose pabrėžiama informacijos apie tikruosius savininkus svarba siekiant kovoti su neteisėta veikla (59) ir poreikis rinkti žvejybos laivų ir tikrųjų savininkų duomenis (60). Tokia administracinė praktika, kuri gali pritraukti NNN žvejybą vykdančių laivų operatorių, norinčių užregistruoti NNN žvejybą vykdančius laivus, nesuderinama su UNCLOS 94 straipsniu.

(211)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais bei išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(212)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (61) Gvinėja laikoma žemos žmogaus socialinės raidos šalimi (178-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Gvinėja priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Gvinėjos vertinimą, svarstė, ar surinkta informacija galėtų būti susieta su jos kaip besivystančios šalies ypatingais apribojimais.

(213)

Reikėtų pažymėti, kad Gvinėjos kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d. Gvinėja atitinkamai patvirtino, kaip nurodyta NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, kad taiko nacionalines priemones siekdama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimą, kontrolę ir vykdymą.

(214)

Komisija pranešė Gvinėjai apie savo surengtų dviejų misijų metu nustatytus trūkumus. Komisija siekė bendradarbiauti su Gvinėjos institucijomis ir pasiekti pažangos dėl nustatytų trūkumų imantis koreguojamųjų veiksmų. Iki šiol Gvinėja nesiėmė konkrečių koreguojamųjų veiksmų ir nepasiekė teigiamų pokyčių koreguojant nustatytus trūkumus, išskyrus neseniai atliktą sankcijų taikymo sistemos peržiūrą (2012 m. kovo 1 d. dekretas), kuria siekiama nustatyti sankcijas, atitinkančias UNFSA 19 straipsnio reikalavimus.

(215)

Be to, Gvinėjos administracinius gebėjimus neseniai sustiprino pastaraisiais metais Sąjungos suteikta finansinė ir techninė pagalba. Ta pagalba susijusi su Sąjungos ir Gvinėjos sudarytu Žvejybos partnerystės susitarimu, kuris buvo įgyvendinamas vienerius – 2009-uosius – metus, ir 2012 m. technine pagalba, skirta kovai su NNN žvejyba (62).

(216)

Todėl Komisija atsižvelgė į Gvinėjos išsivystymo apribojimus ir suteikė Gvinėjai pakankamai laiko nuosekliai, veiksmingai ir nedarant žalos imtis veiksmų, kuriais būtų pašalinta jos neatitiktis tarptautinėje teisėje jai numatytiems įpareigojimams.

(217)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, galima pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį konstatuoti, kad su žvejyba susijusiai Gvinėjos išsivystymo būklei gali kenkti šalies išsivystymo lygis. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Gvinėjos trūkumų pobūdį, Sąjungos suteiktą pagalbą ir veiksmus, kurių imtasi padėčiai ištaisyti, tos šalies išsivystymo lygiu negali būti visiškai pateisinti bendri Gvinėjos kaip vėliavos ar pakrantės valstybės veiklos, susijusios su žvejyba ir nepakankamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rezultatai.

(218)

Panamos Respublikos (Panamos) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. vasario 3 d.

(219)

2010 m. birželio 21–25 d. Komisija, padedama EŽKA, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją į Panamą.

(220)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Panamos taikomų priemonių, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymu, ir priemonių, kurias Panama taiko vykdydama įsipareigojimus kovojant su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(221)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Panamai 2010 m. lapkričio 29 d.

(222)

2011 m. balandžio 13–16 d. surengta kita Komisijos misija į Panamą, siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai.

(223)

Panamos pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2011 m. gegužės 10 d.

(224)

Papildomas pastabas Panama raštu pateikė 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. sausio 5 d. Be to, ji pateikė atsakymus 2011 m. liepos 18 d., 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. spalio 13 d., 2011 m. spalio 14 d., 2011 m. lapkričio 23 d., 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. birželio 20 d. Briuselyje vykusių susitikimų metu.

(225)

Panama yra susitariančioji IATTC ir ICCAT šalis ir narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti WCPFC šalis. Panama ratifikavo UNCLOS ir UNFSA.

(226)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Panama vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus tarptautiniuose susitarimuose, paminėtuose 225 konstatuojamojoje dalyje, ir atitinkamų RFMO, paminėtų 225 ir 227 konstatuojamosiose dalyse, nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(227)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė ICCAT, CCAMLR, WCPFC, NEAFC, NAFO ir SEAFO, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta remiantis NMFS ataskaita.

(228)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Panama vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(229)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (63), nustatė, kad atitinkamuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (64) nurodytas tam tikras skaičius su Panamos vėliava plaukiojančių laivų. Nurodyti šie laivai: Alboran II (ankstesnis pavadinimas – White Enterprise), Challenge (ankstesni pavadinimai – Mila/Perseverance), Eros Dos (ankstesnis pavadinimas – Furabolos), Heavy Sea (ankstesni pavadinimai – Duero/Keta), Iannis 1, Red (ankstesnis pavadinimas – Kabou), Senta (ankstesnis pavadinimas – Shin Takara Maru) ir Yucatan Basin (ankstesni pavadinimai – Enxembre/Fonte Nova).

(230)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (65), nustatė, kad atitinkamuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Panamos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus (66). Tie laivai yra Lila No. 10, Melilla No. 101, Melilla No 103, No. 101 Gloria (ankstesnis pavadinimas – Golden Lake), Sima Qian Baru 22 (ankstesni pavadinimai – Corvus/Galaxy), Tching Ye No. 6, Xiong Nu Baru 33 (ankstesni pavadinimai – Draco-1, Liberty).

(231)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Komisija mano, kad tai, jog yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie su Panamos vėliava plaukioja šiuo metu arba plaukiojo po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, aiškiai rodo, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančius vėliavos valstybės įpareigojimus. Iš tiesų, Panama, turinti minėtą skaičių NNN žvejybą vykdančių laivų, nevykdė veiksmingai savo įsipareigojimų, netaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jos laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(232)

Be to, 2011 m. kovo mėn. vienas su Panamos vėliava plaukiojantis transportinis žvejybos laivas buvo patikrintas vienoje valstybėje narėje. Remiantis tos patikros metu nustatyta informacija, spėjama, kad galėjo būti vykdoma NNN žvejyba ir su ja susijusi veikla. Tas laivas žvejojo neturėdamas galiojančios licencijos, kurią Panama suteikia pervežimo, perkrovimo ir pagalbinei žvejybos veiklai vykdyti. Laivas vykdė neleistiną perkrovimą Bisau Gvinėjos Respublikos (Bisau Gvinėja) IEZ vandenyse ir į jį buvo perkrautos žuvys, sužvejotos vandenyse, kuriems Liberijos Respublika (Liberija) taiko konkrečias išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios buvo pažeistos atliekant šį perkrovimą. Žvejybos laivai, kurie neteisėtai žvejojo Liberijos vandenyse, ir transportiniai žvejybos laivai, į kuriuos buvo perkrauti atitinkami žuvininkystės produktai, nuosavybės teise priklausė tam pačiam juridiniam asmeniui. 2011 m. kovo 21 d. atitinkamų valstybių narių institucijos pranešė Panamos institucijoms apie su žvejyba susijusio pervežimo veiklą. 2011 m. balandžio 15 d. Panamos institucijos atsakė, kad jos nesuteikė galiojančios licencijos pervežimo, perkrovimo ir pagalbinei žvejybos veiklai vykdyti ir kad jos nežino, ar tam transportiniam žvejybos laivui Bisau Gvinėja, Gvinėja ar Liberija suteikė perkrovimo leidimus. Nepaisant to patvirtinimo, 2011 m. tas laivas tęsė savo įprastą veiklą Vakarų Afrikoje ir nebuvo pranešta apie jokią konkrečią priemonę, kurios Panama ėmėsi šiuo klausimu.

(233)

Pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad vėliavos valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklių. Be to, reikalaujama, kad vėliavos valstybės vykdytų skubius tyrimus ir teismo procesus. Vėliavos valstybė turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos atitinkamos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nepasikartotų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš jų neteisėtos veiklos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Panamos vėliava, rodo, kad Panama nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(234)

Panamos atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnį nevykdymą patvirtina ir informacija, surinkta 2010 m. birželio mėn. misijos metu. Vykdant šią misiją nustatyta, kad Panamos institucijos neturėjo teisės atlikti administracinius tyrimus, kad iš fizinių arba juridinių asmenų surinktų esminius įrodymus, taip pat faktinis baudų išieškojimas nebuvo veiksmingas, o tais atvejais, kai operatoriai arba tikrieji savininkai buvo įsisteigę ne Panamoje, bet turėjo juridinį statusą ir veikė kaip lengvatinio apmokestinimo bendrovės, sankcijų sprendimų vykdymas nebuvo tinkamai užtikrintas, nes trūko tinkamų Panamos ir susijusių trečiųjų šalių bendradarbiavimo priemonių. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad veiksmingos veiklos, susijusios su tikraisiais savininkais, svarbą patvirtina atitinkami FAO ir OECD dokumentai, kuriuose pabrėžiama informacijos apie tikruosius savininkus svarba siekiant kovoti su neteisėta veikla (67) ir poreikis rinkti žvejybos laivų ir tikrųjų savininkų duomenis (68).

(235)

Be to, pagal UNFSA 20 straipsnį valstybės privalo bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO, kad užtikrintų atitiktį RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą. Tame straipsnyje yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl valstybių įsipareigojimų tirti, bendradarbiauti viena su kita ir taikyti sankcijas NNN žvejybos veiklai. Be to, numatyta, kad jei, remiantis pranešimais, laivais vykdoma veikla, mažinanti RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, valstybės gali taikyti RFMO procedūras, kad sustabdytų tokius laivus, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų šiuo metu plaukioja arba plaukiojo su Panamos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, rodo, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą.

(236)

Be to, primenama, kad pagal UNCLOS 118 straipsnį valstybės turi bendradarbiauti išsaugant ir valdant atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius. Šiuo atžvilgiu tai, kad tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų šiuo metu plaukioja arba plaukiojo su Panamos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, rodo, kad Panama nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, pripažinti NNN žvejybą vykdantys laivai kelia grėsmę gyvųjų išteklių išsaugojimui ir valdymui.

(237)

Dėl tol, kad Panama nesilaiko reikalavimų, t. y. dėl to, kad su Panamos vėliava plaukiojantys NNN žvejybą vykdantys laivai įtraukti į RFMO sąrašus, pažeidžiamas ir UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiam pažeidimui taikomos atitinkamos sankcijos.

(238)

Be to, tai, kad tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų šiuo metu plaukioja arba plaukiojo su Panamos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, irgi rodo, kad Panama nepajėgia laikytis IPOA IUU rekomendacijų. IPOA IUU 34 punkte rekomenduojama valstybėms užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos.

(239)

Be to, derėtų paminėti, kad NMFS ataskaitoje Panama buvo nurodyta kaip šalis, kurios laivai vykdo NNN žvejybos veiklą. Remiantis NMFS ataskaita, keletas su Panamos vėliava plaukiojančių laivų vykdė žvejybos veiklą, pažeidžiančią IATTC išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimus (69). Be to, NMFS ataskaitoje pateikta papildoma informacija apie neteisėtą žvejybos veiklą pažeidžiant IATTC taisykles, taip pat apie pastebėtus su Panamos vėliava plaukiojančius laivus, įtrauktus į CCAMLR NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus ir žvejojančius CCAMLR konvencijos rajone (70). Ši informacija patvirtina nustatytus faktus apie tai, kad Panama nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės pareigojimų dėl NNN žvejybos.

(240)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Panamos piliečiai, ir nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia NNN žvejyba, kurią vykdo su jos vėliava plaukiojantys laivai.

(241)

Vertinant, ar Panama veiksmingai bendradarbiauja su Komisija dėl NNN žvejybos tyrimų ir susijusios veiklos, pažymėtina, kad iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(242)

Atsižvelgiant į 231 konstatuojamojoje dalyje paaiškintą klausimą pažymėtina, kad 2011 m. spalio 28 d. Komisija pateikė Panamai oficialų prašymą atlikti tyrimą pagal NNN reglamento 26 straipsnį. 2011 m. lapkričio 21 d. Panama atsakė, kad ištirs šį atvejį: susisieks su atitinkamos laivo savininku ir paprašys pateikti atsakymą per 20 dienų. 2011 m. gruodžio 16 d. Komisija išsiuntė priminimo apie savo prašymą raštą. 2012 m. sausio 11 d. Panamos institucijos atsakydamos tiesiog dar kartą pateikė savo 2011 m. lapkričio 21 d. rašto kopiją. Atsakymui pateikti Panamos institucijoms buvo suteiktas papildomas šešių savaičių laikotarpis. Kadangi Panamos institucijos nesiėmė operatyvių veiksmų ir nepateikė atsakymo, 2012 m. kovo 2 d. Komisija dėl atitinkamo operatoriaus pradėjo NNN reglamento 27 straipsnyje numatytą procedūrą. 2012 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po pirmo Komisijos pranešimo pateikimo, Panamos institucijos pranešė Komisijai, kad paskyrė baudą, bet tik dėl dalies padarytų pažeidimų, už tai, kad operatorius neturėjo tinkamos licencijos žuvininkystės produktams jūroje pervežti ir perkrauti. Tačiau ta sankcija nebuvo susijusi su neteisėtai Liberijoje sužvejotų žuvininkystės produktų perkrovimu jūroje pažeidžiant galiojantį moratoriumą dėl pramoninės žvejybos veiklos. Kadangi produktus teikiantys žvejybos laivai ir produktus priimantis transportinis žvejybos laivas priklausė tam pačiam juridiniam asmeniui, numanomas bona fide paaiškinimas pateisinant ūkio subjektų veiklą nebūtų pagrįstas faktais. Šiuo metu vykdoma 27 straipsnyje nurodyta procedūra, tačiau faktai rodo, kad Panama nepateikė greito (per ilgesnį nei pagrįstą laiko tarpą) atsakymo į Komisijos prašymus ištirti NNN žvejybą ir su ja susijusią veiklą, palaikyti grįžtamąjį ryšį arba vykdyti tolesnes priemones. Be to, pateiktuose atsakymuose buvo aptarti ne visi nustatyti NNN veiklos atvejai.

(243)

Iš šių apibūdintų veiksmų matyti, kad Panama nevykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė, pagal savo vidaus teisės normas, įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Iš tiesų, 242 konstatuojamojoje dalyje aprašytas atvejis rodo, kad Panama negali žinoti su jos vėliava plaukiojančių laivų veiklos pobūdžio. Tuo atveju Panamos institucijos nežinojo, kad atitinkamas laivas kelerius metus vykdė žuvininkystės produktų pervežimą ir perkrovimą – tai veikla, kuriai būtinos specialios licencijos ir yra taikomos konkrečios taisyklės.

(244)

Iš 242 konstatuojamojoje dalyje paaiškinto atvejo matyti, kad Panama nevykdo IPOA IUU 18 dalies 18 punkto rekomendacijų, kuriomis nurodoma, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turi imtis priemonių ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ir joje nedalyvautų. Be to, Panama neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasytų ir ją panaikintų, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte. Be to, Panama neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 48 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti, kad pervežimo ir pagalbiniai aprūpinimo laivai neremtų NNN veiklos ir joje nedalyvautų, ir IPOA IUU 49 punkto rekomendacijas, kuriame, inter alia, vėliavos valstybėms patariama užtikrinti, kad pervežimo ir pagalbiniai aprūpinimo laivai, dalyvaujantys jūroje vykdant perkrovimą, gautų išankstinį vėliavos valstybės leidimą perkrauti.

(245)

Komisija įvertino, ar Panama už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos sankcijos yra pakankamai griežtos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos. Pažymėtina, kad remiantis turimais įrodymais, galima patvirtinti, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie šiuo metu plaukioja arba plaukiojo su Panamos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Panama nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(246)

Be to, dėl pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių irgi aišku, kad Panama nevykdo UNFSA 19 straipsnio 1 dalies, kuria nustatomos vėliavos valstybėms taikomos taisyklės dėl atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo, reikalavimų. Panamos veikla šiuo klausimu irgi neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kuria, inter alia, nustatoma, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos, reikalavimų. Be to, Panamos veikla, susijusi su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir kiek įmanoma labiau joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti bei užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(247)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Panamos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(248)

Atsižvelgiant į Panamos institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (71) Panama yra laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (58-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Panama priskiriama didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai. Atsižvelgiant į Panamos padėtį, manoma, kad nebūtina tirti kompetentingų Panamos institucijų turimą pajėgumą, nes Panamos išsivystymo lygis, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų galimybes bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(249)

Remiantis per 2010 m. birželio mėn. misiją gauta informacija, galima teigti, kad Panamos institucijoms trūksta ne finansinių išteklių, bet reikiamų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas.

(250)

Be to, remiantis IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktomis rekomendacijomis dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų, pažymėtina, kad Sąjunga jau finansavo specialią techninės pagalbos programą, skirtą kovai su NNN žvejyba (72). Panamai ši programa buvo naudinga.

(251)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(252)

Panama ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Panama yra susitariančioji IATTC ir ICCAT šalis ir narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti WCPFC šalis.

(253)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Panamos kaip susitariančiosios IATTC ir ICCAT šalies ir narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios WCPFC šalies statusu.

(254)

Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Panamos sutikimu taikyti IATTC, ICCAT ir WCPFC patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(255)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Panamai pripažinimo raštą, kuriame pareikštas susirūpinimas dėl 2010 m. ataskaitų teikimo trūkumų (73). ICCAT pripažinimo rašte pripažįstama, kad Panama nevykdė įsipareigojimo perduoti statistinius duomenis, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Panama nepateikė visų reikiamų duomenų ir informacijos, pvz., metinės ataskaitos, o duomenys apie I užduotį (su laivynu susiję statistiniai duomenys) buvo išsiųsti pavėluotai, duomenys apie II užduotį (sužvejotų žuvų dydis) nebuvo išsiųsti arba išsiųsti pavėluotai, reikalavimų laikymosi lentelės nebuvo išsiųstos ir informacija, susijusi su valdymo standartais, taikomais dideliems ūdomis tunus žvejojantiems laivams, nebuvo pateikta ICCAT sekretoriatui. Susiję reikalavimai pateikti 258 ir 260 konstatuojamosiose dalyse nurodytuose ICCAT nutarimuose ir rekomendacijose. Be to, svarbu pažymėti, kad ICCAT pripažinimo statusas Panamai buvo suteiktas 2009 m. ir perkeltas į 2010 m. ir 2011 m.

(256)

Be to, Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Panama laikosi ICCAT išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi ICCAT 2010 m. reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (74) ir ICCAT 2011 m. reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (75).

(257)

Už 2010 m. Panama nepateikė metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones ir informacijos apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus.

(258)

Visų pirma, remiantis turima informacija, 2010 m. Panama ICCAT nepateikė informacijos apie: metines ataskaitas (mokslines) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), metines ataskaitas (ICCAT komisija) (nustatyta pagal ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), prekybos priemonių ataskaitas su importo ir iškrovimo duomenimis (nustatyta rekomendacijoje 06–13), perkrovimo deklaracijas (jūroje) (nustatyta rekomendacijoje 06–11), perkrovimo ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 06–11), duomenis apie reikalavimų nesilaikymą (nustatyta rekomendacijoje 08–09), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 02–22/09–08), metinį ilgapelekius tunus žvejojančių laivų sąrašą (nustatyta rekomendacijoje 98–08), perkrovimą vykdančius laivus (informacija pateikta tik apie produktus priimančius laivus) (nustatyta rekomendacijoje 06–11), Viduržemio jūros durklažuves žvejojančių laivų sąrašą (nustatyta rekomendacijoje 09–04/09–08), didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą (nustatyta rekomendacijoje 01–20), valdymo standartą (nustatyta nutarime 01–20), laivų frachtavimą (nustatyta rekomendacijoje 02–21), NNN žvejyboje dalyvaujančius laivus (nustatyta rekomendacijoje 09–10), ataskaitas apie kaltinimus dėl NNN žvejybos (nustatyta rekomendacijoje 09–10), pastebėtus laivus (nustatyta nutarime 94–09), uostų patikros ataskaitas (nustatyta rekomendacijoje 97–10), duomenis iš ICCAT statistinių dokumentų programų (nustatyta rekomendacijose 01–21 ir 01–22), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų patvirtinimo antspaudus ir parašus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų kontaktinius centrus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kieko dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentų žymėjimo suvestinę (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio dokumentus (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekio metinę ataskaitą (nustatyta rekomendacijoje 08–12/09–11), sezoninio Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos draudimo vykdymą (nustatyta rekomendacijoje 09–04), vidinę tvarką, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo dėl rajonų, kuriuose draudžiama žvejyba, ir sezoninio žvejybos draudimo Gvinėjos įlankoje (nustatyta rekomendacijoje 09–04).

(259)

Už 2011 m. Panama nepateikė: dalinės informacijos apie metines ataskaitas ir statistinius duomenis, informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones ir informacijos apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus.

(260)

Visų pirma, remiantis turima informacija, Panama nepateikė informacijos apie: metines ataskaitas (mokslines) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), metines ataskaitas (ICCAT komisija) (nustatyta ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17), reikalavimų laikymosi lenteles (rekomendacija 98–14), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitą (rekomendacija 09–08), didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą (nustatyta rekomendacijoje 01–20), valdymo standartą (nutarimas 01–20), nacionalinių stebėtojų programų duomenis (rekomendacija 10–04).

(261)

Be to, 2010 m. birželio mėn. misijos į Panamą metu paaiškėjo keletas dalykų. Vertinant laivų stebėjimo sistemos (LSS) veikimo galimybes, paaiškėjo, kad konkrečiais atvejais Panamos institucijos negalėjo nustatyti ICCAT rajone žvejojančių laivų buvimo vietos. Kitų laivų buvimo vietos duomenys buvo pasiekiami tik naudojant internetinės prieigos sistemą, kurioje virtualiojo atvaizdavimo programa duomenų nepateikė; be to, galima buvo gauti tik dviejų mėnesių laikotarpio (iki laivo buvimo vietos kontrolės dienos) duomenis. Vertinant patikrų sistemą, nustatyta, kad atviroje jūroje žvejojančių laivų patikrų sistema, pagalbiniai patikrų šablonai, gairės arba metodika nebuvo parengti ir patikroms vykdyti skirtos oro arba jūrų transporto priemonės nebuvo numatytos. Iškrovimo klausimu nustatyta, kad priemonių, kuriomis būtų užtikrinama iškrovimo priežiūra įvairiuose ne Panamos teritorijoje esančiuose uostuose, nėra. Vertinant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą nustatyta keletas trūkumų. Konkrečiai atvejais atlikus nemažai tyrimų nustatyta, kad tam tikrų duomenų apie ICCAT rajone žvejojančius laivus nėra. Galiausiai, iš Panamos pateiktos informacijos apie perkrovimo kontrolę matyti, kad Panama iš savo registro pašalino penkis pagalbinius aprūpinimo laivus, žvejojančius Viduržemio jūroje, nes Panamai trūko pajėgumų perkrovimo kontrolei vykdyti.

(262)

Iš WCPFC turimos informacijos (76) matyti, kad Panama nepateikė informacijos, kaip nustatyta pagal WCPFC taisykles. Iš tiesų, Panamos buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos apie NNN žvejybą vykdančius laivus pagal WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonės 2009–11 3 dalies c punktą, taip pat pateikti 2011 m. I ir II dalies ataskaitas.

(263)

Iš IATTC turimos informacijos, parengtos pagal NMFS ataskaitą, kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje, ir pagal IATTC duomenis (77), matyti, kad su Panamos vėliava plaukiojantys laivai pažeidė išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimus.

(264)

Tai, kad Panama nepateikė ICCAT 258–260 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, rodo, kad Panama nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, numatytų UNCLOS ir UNFSA.

(265)

Trūkumai, nustatyti per 2010 m. birželio mėn. misiją ir nurodyti 261 konstatuojamojoje dalyje – tai papildomi įrodymai, kad Panama nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, numatytų UNFSA.

(266)

Iš tiesų, nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, bei metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, mažėja Panamos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kokių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

(267)

Šiame sprendimo skyriuje paaiškinta Panamos veikla neatitinka UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

(268)

Panama, neužtikrinusi atviroje jūroje žvejojančių laivų kontrolės pagal RFMO taisykles, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atviroje jūroje, imtųsi žvejybos kontrolės priemonių, kad būtų užtikrinta tų laivų atitiktis RFMO taisyklėms.

(269)

Panama, ICCAT nepateikusi informacijos apie metines ataskaitas, I užduotį (laivyno charakteristikos), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos, reikalavimų laikymosi lentelių ir didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartus, nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytų reikalavimų dėl registravimo ir laiku teikiamų pranešimų.

(270)

Be to, Panama nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies f punkto reikalavimų, nes nepateikė ICCAT duomenų apie sužvejotą žuvų kiekį, duomenų apie nacionalines stebėtojų programas, informacijos apie su perkrovimu susijusius reikalus, taip pat neturi patikrų sistemos, pakankamai priemonių, kuriomis būtų užtikrinama iškrovimo priežiūra ne Panamos teritorijoje esančiuose uostuose, bei rinkos statistinių duomenų apie importą ir iškrovimą.

(271)

Remiantis į 2010 m. birželio mėn. misijos, kurią Komisija surengė siekdama įvertinti Panamos institucijų galimybes vykdyti stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, metu surinkta informacija, pažymėtina, kad Panama nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkto sąlygų.

(272)

Panama nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 23 straipsnį, nes nepateikė ICCAT 2010 m. uostų patikrų ataskaitos.

(273)

Be to, kaip paaiškinta 262 ir 263 konstatuojamosiose dalyse, iš WCPFC ir IATTC gauta informacija rodo, kad Panama nevykdo su valdymo ir išsaugojimo priemonėmis susijusių įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį ir UNFSA 18 straipsnį.

(274)

Be to, 2010 m. birželio mėn. misijos metu nustatyta, kad Panamos laivų registre registruojant laivus neužtikrinamas su Panamos vėliava plaukiojančių laivų tikras ryšys su šalimi. Dėl tokio tikro ryšio tarp tos valstybės ir jos registre įregistruotų laivų nebuvimo pažeidžiamos UNCLOS 91 straipsnyje nustatytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos. Šią išvadą patvirtina ir ITF, kurios manymu, Panama suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (78).

(275)

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Panama neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(276)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Panama nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(277)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (79) Panama laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (58-oji vieta iš 187 šalių). Be to, primenama, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priedą Panama priskiriama didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(278)

Atsižvelgiant į tokį vertinimą, Panamos negalima laikyti šalimi, kurioje būtų ypatingų apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Panama pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais pajėgumais ar nepakankama infrastruktūra.

(279)

Taip pat derėtų paminėti, kad Sąjunga jau finansavo Panamoje vykdomus konkrečius techninės pagalbos veiksmus, skirtus kovai su NNN žvejyba (80). Nėra įrodymų, kad Panama būtų atsižvelgusi į pateiktą rekomendaciją dėl atitinkamų trūkumų pašalinimo ar kreipusis į Sąjungą dėl tolesnių veiksmų, padedančių stiprinti jos pajėgumus.

(280)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, galima pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį konstatuoti, kad su žvejyba susijusiai Panamos išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(281)

Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos (Šri Lankos) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(282)

2010 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 3 d. Komisija, padedama EŽKA, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją į Šri Lanką.

(283)

Misija buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Šri Lankos taikomų priemonių dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Šri Lanka taiko vykdydama įsipareigojimus kovojant su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(284)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Šri Lankai 2011 m. vasario 3 d. Kadangi Šri Lanka nepranešė Komisijai apie tai, kad pasikeitė Žuvininkystės ir vandens išteklių departamento generalinis direktorius, ataskaita adresato nepasiekė ir buvo dar kartą išsiųsta 2011 m. balandžio 7 d.

(285)

Šri Lankos pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2011 m. gegužės 12 d.

(286)

2011 m. spalio 5–7 d. surengta kita Komisijos misija į Šri Lanką, siekiant patikrinti, kaip Šri Lanka įgyvendina po pirmosios misijos pradėtus veiksmus.

(287)

Papildomas pastabas raštu Šri Lanka pateikė 2011 m. lapkričio 15 d.

(288)

Šri Lanka yra IOTC narė. Šri Lanka ratifikavo UNCLOS ir UNFSA ir pritarė FAO susitarimui dėl uosto valstybės priemonių.

(289)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Šri Lanka vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus 288 konstatuojamojoje dalyje paminėtuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat IOTC nustatytus tarptautinius įsipareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(290)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos paskelbė IOTC, taip pat per Komisijos misiją Šri Lankoje surinktais duomenimis.

(291)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Šri Lanka vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(292)

Per misijas, taip pat remiantis iš IOTC gauta informacija atskleista, kad Šri Lankoje nėra teisės aktų, kuriuose būtų numatytas licencijų žvejybai atviroje jūroje išdavimas (81). Faktiškai tai reiškia, kad kai žvejyba vykdoma IOTC konvencinėje akvatorijoje, už Šri Lankos IEZ ribų, visi 3 307 laivai, kuriuos Šri Lanka nurodė IOTC leidimus turinčių laivų registre, žvejoja neteisėtai. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies b punkto ii dalį valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivai, turi imtis priemonių, kuriomis uždraustų vykdyti žvejybą atviroje jūroje savo laivams, kurie neturi tinkamai išduotos licencijos ar įgaliojimo vykdyti žvejybą. Iš to, kad Šri Lanka IOTC leidimus turinčių laivų registre nurodė daugiau kaip 3 000 laivų, nors nėra teisės aktų, pagal kuriuos šiems laivams būtų suteikta teisėta licencija, aiškiai matyti, kad Šri Lanka nesilaiko vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(293)

Be to, remdamasi iš IOTC gauta informacija (82) Komisija nustatė, kad tam tikros pakrantės valstybės sugavo ir skyrė baudą tam tikram skaičiui laivų, plaukiojančių su Šri Lankos vėliava, už neteisėtą žvejybą IOTC konvencinėje akvatorijoje. Minėti žvejybos laivai: Lek Sauro, Madu Kumari 2, Anuska Putha 1, Sudeesa Marine 5, Rashmi, Chmale, Shehani Duwa, Dory II, Randika Putah 1 ir Vissopa Matha 2010 m., Sudharma, Speed Bird 7, Pradeepa 2, Kasun Putha 1, Win Marine 1, Speed Bird 3, Muthu Kumari ir Little Moonshine 2011 m. ir Helga Siril 2012 m.

(294)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Komisija mano, kad nuolatinė su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų neteisėta žvejyba IOTC konvencinėje akvatorijoje aiškiai rodo, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, Šri Lanka, turinti minėtą skaičių be licencijos, tad neteisėtai, žvejojančių laivų, veiksmingai nevykdė savo įsipareigojimų, netaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jos laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(295)

Pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad vėliavos valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklių. Be to, reikalaujama, kad vėliavos valstybės vykdytų skubius tyrimus ir teismo procesus. Vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad būtų taikomos atitinkamos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nepasikartotų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš neteisėtos veiklos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Šri Lankoje nėra teisės aktų, kuriuose būtų numatytas žvejybos licencijų žvejoti už Šri Lankos išskirtinės ekonominės zonos ribų išdavimas su Šri Lankos vėliava plaukiojantiems laivams. Iš to, kad Šri Lanka IOTC leidimus turinčių laivų registre nurodė daugiau kaip 3 000 laivų, aiškiai matyti, kad Šri Lanka leidžia savo laivams žvejoti atviroje jūroje, nors tai prieštarauja IOTC taisyklėms, nes Šri Lankoje nėra teisės aktų, kuriuose būtų numatytas licencijų žvejoti atviroje jūroje išdavimas. Tai aiškiai parodo, kad Šri Lanka nesilaiko savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalį.

(296)

Be to, pagal UNFSA 20 straipsnį valstybės privalo bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO, kad užtikrintų atitiktį RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą. Tame straipsnyje yra nustatyti konkretūs reikalavimai dėl valstybių įsipareigojimų tirti, bendradarbiauti viena su kita ir taikyti sankcijas NNN žvejybos veiklai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes derėtų priminti, kad Šri Lanka įtraukė 13 laivų į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą, skirtą kasmetiniam IOTC posėdžiui, vykusiam 2011 m. kovo mėn. (83). Nors šiuo klausimu bendro sutarimo rasti nepavyko, IOTC nutarė šių laivų į sąrašą neįtraukti. Tačiau IOTC paprašė Šri Lankos kas mėnesį pranešti apytikrę šių laivų buvimo vietą, taip pat galutinius Šri Lankos teismo sprendimus, priimtus dėl kiekvieno iš minėtų laivų. Pažymėtina, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą, nes nepaisant IOTC prašymo pranešimus IOTC teikė tik keturis mėnesius, o ne 12.

(297)

Be to, primenama, kad pagal UNCLOS 118 straipsnį valstybės turi bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje. Šiuo atžvilgiu daugelio laivų su Šri Lankos vėliava neteisėta žvejyba IOTC konvencinėje akvatorijoje aiškiai rodo, kad Šri Lanka nevykdo savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, sugauti neteisėtai žvejojantys žvejybos laivai kelia grėsmę gyvųjų išteklių išsaugojimui ir valdymui.

(298)

Dėl to, kad Šri Lanka nesilaiko reikalavimų, t. y. dėl to, kad su Šri Lankos vėliava plaukiojantys laivai neteisėtai žvejoja IOTC konvencinėje akvatorijoje, taip pat pažeidžiamas ir UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, būtų tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiems pažeidimams taikomos atitinkamos sankcijos.

(299)

Tai, kad IOTC konvencinėje akvatorijoje neteisėtai žvejoja tam tikras skaičius su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų, taip pat rodo, kad Šri Lanka nepajėgia laikytis IPOA IUU patarimo. IPOA IUU 34 punkte valstybėms patariama užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos.

(300)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys laivai arba Šri Lankos piliečiai, arba nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia su jos vėliava plaukiojančių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(301)

Tuo atžvilgiu, ar Šri Lanka veiksmingai bendradarbiauja su Komisija dėl NNN žvejybos tyrimų ir susijusios veiklos, pažymėtina, kad iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Šri Lanka nevykdo tarptautinėje teisėje nustatytų savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(302)

Kaip minėta konstatuojamojoje dalyje 296, Šri Lanka 2011 m. kovo mėn. kasmetiniam posėdžiui į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą įtraukė 13 laivų. Nors šiuo klausimu nepavyko pasiekti bendro sutarimo, IOTC nutarė laivų į sąrašą neįtraukti. Tačiau IOTC paprašė Šri Lankos kas mėnesį pranešti apytikrę šių laivų buvimo vietą, taip pat galutinius Šri Lankos teismo sprendimus, priimtus dėl kiekvieno iš minėtų laivų. Nepaisant IOTC prašymo, Šri Lanka pranešimus IOTC pateikė tik už keturis iš 12 mėnesių.

(303)

Pirmiau nurodytoje konstatuojamojoje dalyje apibūdintais veiksmais Šri Lanka neįrodė, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas.

(304)

Taip pat Šri Lanka neįrodė, kad vykdo IPOA IUU 18 punkto rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turi imtis priemonių ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ar joje nedalyvautų. Be to, Šri Lanka taip pat neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasytų ir ją panaikintų, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte.

(305)

Komisija įvertino, ar Šri Lanka už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų vykdymo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos.

(306)

Pažymėtina, kad turimi įrodymai patvirtina, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų imtis veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu iš tam tikrų pakrantės valstybių valdžios institucijų laipinimo kortelių gautos informacijos (84) apie už Šri Lankos IEZ ribų neteisėtai žvejojančius laivus matyti, kad Šri Lanka neužtikrina, kad laivai būtų ženklinami, kad būtų laikomasi reikalavimo laive laikyti dokumentus, įskaitant laivo žurnalus. Iš to, kad IOTC konvencinėje akvatorijoje plaukioja tinkamai nepaženklinti ir dokumentų laive neturintys Šri Lankos laivai, aišku, kad Šri Lanka nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

(307)

Be to, iš nuolatinės su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų neteisėtos žvejybos IOTC konvencinėje akvatorijoje aiškiai matyti, kad Šri Lanka nevykdė UNFSA 19 straipsnio 1 dalies, kuria nustatomos vėliavos valstybėms taikomos taisyklės dėl atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo, reikalavimų. Šri Lankos veikla šiuo klausimu irgi neatitinka UNFSA 19 straipsnio 1 dalies, kuria, inter alia, nustatoma, kad turi būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos, reikalavimų. Be to, Šri Lankos veikla, susijusi su veiksmingomis vykdymo priemonėmis, neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir, kiek tik įmanoma, joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai ir užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(308)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo, Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Šri Lankos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(309)

Atsižvelgiant į Šri Lankos institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (85) Šri Lanka yra laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (97-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Šri Lanka priskiriama mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(310)

Remiantis per pirmąją misiją gauta informacija negalima nuspręsti, kad Šri Lankos institucijoms trūksta finansinių išteklių – jų pareigoms vykdyti labiau trūksta reikiamos teisinės ir administracinės aplinkos, taip pat žmogiškųjų išteklių.

(311)

Be to, remiantis IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktomis rekomendacijomis dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų, pažymėtina, kad Sąjunga jau finansavo specialią techninės pagalbos programą, skirtą kovai su NNN žvejyba (86).

(312)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir taikomų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(313)

Šri Lanka ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Šri Lanka yra IOTC narė.

(314)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Šri Lankos narystės IOTC statusu.

(315)

Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Šri Lankos sutikimu taikyti IOTC patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(316)

Primenama, kad 2011 m. kovo 22 d. IOTC išsiuntė raštą Šri Lankai (87), kuriame išreikštas susirūpinimas dėl 2011 m. atitikties ataskaitos. Pagrindiniai minėtame rašte nurodyti susirūpinimą keliantys klausimai: vėlavimas pateikti įgyvendinimo ataskaitą, Šri Lankos laivų atitikties LSS ir stebėjimo schemoms, laivyno plėtros plano nesuderinamumai, ataskaitų apie vėžlių ir jūrų paukščių priegaudas trūkumas, nepakankamai informacijos apie Šri Lankos uostuose vykdomus trečiųjų šalių laivų iškrovimus ir nevisiška atitiktis statistinių ataskaitų teikimo reikalavimui.

(317)

Be pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintos padėties Komisija išnagrinėjo iš IOTC gautą informaciją apie tai, kaip Šri Lanka laikosi IOTC išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi 2011 m. IOTC atitikties ataskaita (88) ir 2012 m. IOTC atitikties ataskaita (89).

(318)

Kalbant apie 2011 m. atitikties ataskaitą, Šri Lanka nepateikė metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones ir informacijos apie kvotas bei leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus.

(319)

Visų pirma, remiantis prieinama informacija, 2010 m. Šri Lanka IOTC nepateikė informacijos apie: įgyvendinimo ataskaitą ir nacionalinę ataskaitą moksliniam komitetui; laivyno plėtros planą, 2006 m. tropinius tunus žvejojusių aktyvių laivų sąrašą, 2007 m. ilgapelekius tunus ir durklažuves žvejojusių aktyvių laivų sąrašą (nustatyta nutarime 09/02); aktyvių laivų sąrašą (nustatyta nutarime 10/08); NNN laivų sąrašo projektą, nors šiame sąraše buvo 13 šalies laivų (nustatyta nutarime 09/03); vėžlių ir jūrų paukščių priegaudą (nustatyta nutarime 10/02); žvejybos laivų laimikio registrą (nustatyta nutarime 10/03); paskirtuosius uostus (nustatyta nutarime 10/11).

(320)

Kalbant apie 2012 m. atitikties ataskaitą, Šri Lanka nepateikė visos reikiamos informacijos apie statistinius duomenis, informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones ir informacijos apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus.

(321)

Kalbant apie 2011 m., remiantis prieinama informacija, Šri Lanka nepateikė informacijos arba pateikė ne visą informaciją apie: LSS pritaikymą visiems ilgesniems nei 15 metrų laivams ir LSS įrašų santrauką (nustatyta nutarimuose 06/03 ir 10/01); laivyno plėtros planą (nustatyta nutarime 09/02); aktyvių laivų sąrašą (nustatyta nutarime 10/08); draudimo žvejoti visų rūšių jūrų lapes ir jūrų vėžlius ataskaitą (nustatyta reglamentuose 10/12 ir 09/06); regionines stebėtojų programas (nustatyta nutarime 11/04); paskirtos kompetentingos institucijos ir inspektavimo ataskaitas apie uostų patikras (nustatyta nutarime 10/11); laivus ir piliečius, kurie, kaip nustatyta, užsiima NNN žvejyba (nustatyta nutarimuose 11/03 ir 07/01).

(322)

Be to, per pirmąją misiją į Šri Lanką paaiškėjo keletas dalykų. IOTC konvencinėje akvatorijoje, už Šri Lankos IEZ ribų, žvejojančių Šri Lankos žvejybos laivų nebuvo galima stebėti dėl LSS trūkumo. Šri Lankoje nebuvo teisės aktų, kuriais būtų nustatyta, kad reikia teikti ataskaitas apie laimikį. Nebuvo gairių ar metodikos, skirtų trečiųjų šalių laivų iškrovimui, visų pirma tais atvejais, kai atsisakoma leisti iškrauti ir apie tai nepranešama laivo vėliavos valstybei. Per tą misiją buvo aiškiai nustatyta keletas su stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių trūkumų.

(323)

Iš to, kad Šri Lanka nepateikė IOTC 316–321 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, matyti, kad Šri Lanka nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, numatytų UNCLOS ir UNFSA.

(324)

Trūkumai, nustatyti per pirmąją misiją ir nurodyti 322 konstatuojamojoje dalyje – tai papildomi įrodymai, kad Šri Lanka nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų, numatytų UNFSA.

(325)

Iš tiesų, laiku nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, ir metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, mažėja Šri Lankos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių nacionalinio lygmens priemonių, kokių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis išsaugojimo ir valdymo priemonių kartu siekiant išsaugoti ir valdyti atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius.

(326)

Priešingai nei numatyta UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatose, Šri Lanka nepakankamai kontroliuoja atviroje jūroje plaukiojančius laivus. Šri Lanka pateikė daugiau kaip 3 000 leidimus turinčių laivų sąrašą IOTC registrui, nors neturi teisės aktų, pagal kuriuos minėtiems laivams būtų suteiktos teisėtos žvejybos licencijos. Tai reiškia, kad daliai Šri Lankos laivyno buvo išduotos licencijos, kuriomis buvo leidžiama ilgiau nei 1 dieną plaukioti jūroje, kitaip tariant neteisėtai žvejoti IOTC konvencinėje akvatorijoje už Šri Lankos IEZ ribų.

(327)

Šri Lanka nevykdo įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies b punktą, nes joje nėra teisės aktų, kuriuose būtų numatytas su jos vėliava atviroje jūroje žvejojančių laivų licencijavimas ir veikla.

(328)

Šri Lanka nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytų registracijos ir laiku teikiamų pranešimų reikalavimų, nes nepateikė IOTC informacijos apie laivyno plėtros planą, aktyvių laivų sąrašo ir ataskaitos apie jūrų vėžlius.

(329)

Be to, Šri Lanka nesilaiko įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies f punktą, nes nevykdo IOTC reikalavimų dėl LSS savo laivuose, turi nepakankamai inspektavimo programų ir nepakankamai priemonių iškrovimo ne Šri Lankos uostuose priežiūrai užtikrinti.

(330)

Šri Lanka neatitinka UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų, nes turi nepakankamai stebėtojų programų, kurios atitiktų IOTC reikalavimus, taip pat remiantis per pirmąją misiją surinkta informacija apie Šri Lankos institucijų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumą.

(331)

Iš 326 ir 330 konstatuojamųjų dalių analizės aiškiai matyti, kad Šri Lankos veiksmais pažeidžiamas UNFSA 18 straipsnio 3 punktas.

(332)

Šri Lanka nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 23 straipsnį, nes nepateikė IOTC uostų patikros programos.

(333)

Be to, kaip paaiškinta 316–321 konstatuojamosiose dalyse, iš IOTC gauta informacija rodo, kad Šri Lanka nevykdo su išsaugojimo ir valdymo priemonėmis susijusių įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį ir UNFSA 18 straipsnį.

(334)

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Šri Lanka neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(335)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinių taisyklių, įstatymų laikymusi ir išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymu.

(336)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (90) Šri Lanka laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (97-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Šri Lanka priskiriama mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(337)

Atsižvelgiant į tokį įvertinimą, Šri Lankos negalima laikyti šalimi, kurioje būtų ypatingų apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Šri Lanka jai pagal tarptautinę teisę priklausančių pareigų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais pajėgumais ar nepakankama infrastruktūra. Iš tikrųjų dėl pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių atrodo, kad tarptautinių taisyklių nesilaikymas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų teisinių priemonių trūkumu ir nenoru imtis veiksmingų priemonių.

(338)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2012 m. Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Šri Lankoje, skirtus kovai su NNN žvejyba (91).

(339)

Atsižvelgiant į šiame skyriuje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 dalies 7 punktą galima konstatuoti, kad Šri Lankos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(340)

2011 m. kovo 29 d.–balandžio 1 d. Komisija padedama EŽKA, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją į Togo Respubliką (Togą).

(341)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Togo taikomų priemonių dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Togas taiko vykdydamas įsipareigojimus kovojant su NNN žvejyba ir laikydamasis reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(342)

2011 m. gegužės 11 d. ir 2011 m. liepos 5 d. Komisija Togo paprašė pateikti su misija susijusius raštiškus paaiškinimus.

(343)

Pastabas ir informaciją raštu Togas pateikė 2011 m. gegužės 17 d., 2011 m. liepos 14 d., 2011 m liepos 19 d. ir 2011 m. liepos 26 d.

(344)

Togas nėra jokios RFMO susitariančioji šalis arba narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti šalis. Togas yra Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) ir Žvejybos vakarinėje ir centrinėje Gvinėjos įlankos dalyje komiteto (FCWC), kurie yra patariamieji subregioniniai organai, narė. CECAF tikslas – propaguoti tvarų gyvųjų jūros išteklių naudojimą savo kompetencijai priklausančiame rajone tinkamai valdant ir vystant žvejybą ir žvejybos praktiką. Panašus ir FCWC tikslas – skatinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą, siekiant tinkamai valdant užtikrinti gyvųjų jūros išteklių, kuriuos apima FCWC konvencija, išsaugojimą ir optimalų panaudojimą ir remiantis tokiais ištekliais skatinti tvarų žvejybos vystymą.

(345)

Togas ratifikavo UNCLOS.

(346)

Kad galėtų įvertinti, ar Togas vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paminėtuose tarptautiniuose susitarimuose ir atitinkamų RFMO, paminėtų 347 konstatuojamojoje dalyje, nustatytus įpareigojimus, Komisija rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(347)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos paskelbė RFMO, visų pirma ICCAT, CCAMLR, WCPFC, NEAFC, NAFO ir SEAFO, arba kaip atitikties ataskaitas, arba kaip NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta remiantis NMFS ataskaita, ir galutine technine ataskaita, kurioje teikiama „Parama FCWC regioninio veiksmų plano dėl NNN žvejybos įgyvendinimui“, kurią paskelbė FCWC.

(348)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Togas vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įpareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(349)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tam tikras skaičius šiuose sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus (92). Minėti laivai: Aldabra (į sąrašą įtrauktas kol plaukiojo su Togo vėliava), Amorinn, Cherne, Kuko (į sąrašą įtrauktas kol plaukiojo su Togo vėliava), Lana, Limpopo, Murtosa (į sąrašą įtrauktas kol plaukiojo su Togo vėliava), Pion, Seabull 22, Tchaw (į sąrašą įtrauktas kol plaukiojo su Togo vėliava), Xiong Nu Baru 33 (į sąrašą įtrauktas kol plaukiojo su Togo vėliava).

(350)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalis kiekviena valstybė turi veiksmingai naudotis savo jurisdikcija ir kontrole su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Komisija mano, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Togas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, Togas, turinti minėtą skaičių pasikartojančią NNN žvejybą vykdančių laivų, nevykdė veiksmingai savo įsipareigojimų, netaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jos laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(351)

Pagal UNCLOS 94 straipsnį vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas, turi užtikrinti su jos vėliava plaukiojančių laivų atitiktį ir įgyvendinti jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Be to, pagal UNCLOS 117 straipsnį, vėliavos valstybė turi pareigą savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu vienašališkai arba bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis imtis tokių priemonių, kurių reikia norint išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog per tam tikrą laikotarpį tam tikras skaičius su Togo vėliava plaukiojančių laivų vykdė NNN žvejybą po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN laivų sąrašą, rodo, kad Togas nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNCLOS.

(352)

Be to, primenama, kad pagal UNCLOS 118 straipsnį valstybės turi bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje. Šiuo atžvilgiu tai, kad tam tikras skaičius RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, rodo, kad Togas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų. Iš tiesų, pripažinti NNN žvejybą vykdantys laivai kelia grėsmę gyvųjų išteklių išsaugojimui ir valdymui.

(353)

Dėl to, kad į RFMO NNN sąrašus buvo įtrauktas tam tikras skaičius laivų, kurie plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, taip pat pažeidžiamas ir UNCLOS 217 straipsnis, kuriuo reikalaujama, kad vėliavos valstybės imtųsi konkrečių reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių taisyklių, būtų tiriami numanomi pažeidimai ir bet kokiems pažeidimams taikomos atitinkamos sankcijos.

(354)

Tai, kad yra tam tikras skaičius RFMO NNN laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, irgi rodo, kad Togas nepajėgia laikytis IPOA IUU patarimų. IPOA IUU 34 punkte valstybėms patariama užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ir neremtų NNN žvejybos.

(355)

Be to, svarbu pažymėti, kad Togas buvo įtrauktas į NMFS ataskaitą. Remiantis NMFS ataskaita, keletas su Togo vėliava plaukiojančių laivų vykdė žvejybos veiklą, pažeidžiančią CCAMLR reikalavimus dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių (93). Atsižvelgiant į tai, kad buvo imtasi tam tikrų priemonių (leidimų panaikinimas) kovojant su neteisėta žvejyba, kurią vykdė tie su Togo vėliava plaukiojantys laivai, NMFS ataskaitoje nenurodoma, kad Togas laikomas šalimi, kurios laivai vykdė NNN žvejybą. Tačiau NMFS ataskaitoje išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad vietoj kitų sankcijų sprendžiant su NNN žvejybos veikla susijusį klausimą yra naikinami laivų leidimai.

(356)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Togas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys laivai arba Togo piliečiai, arba nesiėmė pakankamų priemonių, skirtų kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jo vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(357)

Tuo atžvilgiu, ar Togas veiksmingai bendradarbiauja su Komisija dėl NNN žvejybos tyrimų ir susijusios veiklos, pažymėtina, kad iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Togas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(358)

Komisija keletą kartų prašė Togo imtis reikiamų taisomųjų priemonių dėl su Togo vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių žvejybą CCAMLR konvencinėje akvatorijoje ir įtrauktų į CCAMLR NNN laivų sąrašą. Tik Komisijai nusiuntus tris priminimo raštus Togas išdavė leidimų panaikinimo sertifikatus devyniems savo NNN žvejybą vykdantiems laivams, tų sertifikatų konstatuojamosiose dalyse nurodydamas Komisijos raštus. Kiti du Togo laivai, vykdantys NNN žvejybą, taip pat buvo išregistruoti po to, kai Komisija keletą kartų paprašė paaiškinimų dėl jų statuso. Tačiau išskyrus šių laivų išregistravimą iš laivų registro, Togas nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad nutrauktų įsitvirtinusią ir pasikartojančią NNN žvejybą.

(359)

Pirmiau nurodytoje konstatuojamojoje dalyje apibūdintais veiksmais Togas neįrodė, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas.

(360)

Komisija įvertino, ar Togas už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų vykdymo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos.

(361)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Togas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įsipareigojimų imtis veiksmingų vykdymo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad daug RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra reikšmingas skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Togo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Togas nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNCLOS 94 straipsnyje.

(362)

Be to, vertinant atitiktį ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, misijos metu nustatyta, kad Togas nėra priėmęs konkrečių teisės aktų su NNN žvejybos veikla susijusiam klausimui spręsti. Vienintelė taikoma priemonė – žvejybos laivų leidimų panaikinimas. Tačiau taikant tokią priemonę neteisėtos žvejybos laivais tyrimas nėra atliekamas ir sankcijos už nustatytus pažeidimus nėra taikomos. Iš tiesų, žvejybos laivų leidimų panaikinimas neužtikrina, kad pažeidėjams dėl jų veiksmų bus taikomos sankcijos ir kad jie negautų naudos iš šių veiksmų. Paprastas administracinis sprendimas žvejybos laivą išbraukti iš registro nesuteikiant galimybės taikyti kitas nuobaudas neužtikrina atgrasomojo poveikio. Tokiu veiksmu neužtikrinama, kad vėliavos valstybė vykdys žvejybos laivų kontrolę, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 94 straipsnį. Be to, Togo veikla, susijusi su atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu, neatitinka IPOA IUU 18 punkto, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turi imtis priemonių arba bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ir joje nedalyvautų. Togo veikla šiuo atžvilgiu neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir kiek įmanoma labiau joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti ir užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(363)

Tai, kad Togas nevykdo savo užtikrinimo įsipareigojimų taip pat patvirtina ir Komisijos ir Togo susirašinėjimas bei diskusijos, vykusios Komisijos misijos į Togą metu. Togas keletą kartų pareiškė, kad jo teisės aktuose nėra numatyta sankcijų pažeidėjams, kurie vykdo NNN žvejybą.

(364)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Togo vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2012 m.

(365)

Atsižvelgiant į Togo institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (94) Togas yra laikomas žemos žmogaus socialinės raidos šalimi (162-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Togas priskiriamas mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Šiuo atžvilgiu kompetentingų institucijų finansinių pajėgumų ir administracinių gebėjimų apribojimai gali būti laikomi vienu iš veiksnių, mažinančių Togo galimybes vykdyti savo bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimus. Vis dėlto primenama, kad bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo trūkumai sietini ne su kompetentingų institucijų turimais pajėgumais, bet su tuo, kad nėra tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis gali būti imamasi tinkamų tolesnių veiksmų.

(366)

Be to, remiantis IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktomis rekomendacijomis dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų, pažymėtina, kad Sąjunga padėjo Togui taikyti NNN reglamentą naudojant specialią techninės pagalbos programą, kurią finansavo Komisija (95).

(367)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 5 dalį galima konstatuoti, kad Togas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir taikomas reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones.

(368)

Togas tik ratifikavo UNCLOS ir nėra jokios RFMO susitariančioji šalis arba narystės teisių neturinti bendradarbiaujanti šalis.

(369)

Komisija išanalizavo visą iš FCWC ir CCAMLR gautą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Togu.

(370)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Togas yra FCWC, kuris yra patariamasis subregioninis organas, narys. 2009 m. gruodžio mėnesį įvyko 3-iosios FCWC ministrų konferencijos sesijos susitikimas, kuriame buvo priimtas FCWC regioninių veiksmų planas dėl NNN žvejybos FCWC valstybių narių jūrų zonose (FCWC RPOA). Ministrai įgaliojo Ministrų konferencijos pirmininką ir FCWC Generalinį sekretorių „imtis visų būtinų priemonių regioniniam planui įgyvendinti“ (96). Pirmasis FCWC kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba darbo grupės posėdis vyko Ganoje 2010 m. balandžio 28–30 d. Šiame posėdyje buvo rekomenduotas darbo grafikas ir dėl jo sutarta; į šį grafiką įeina konkretūs įvykdomi veiksmai (laivų registravimo metodika, FCWC valstybių narių bendradarbiavimas siekiant geriau informuoti, susitarimas dėl uostus turinčių valstybių bendradarbiavimo ir pramoninių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą visose FCWC valstybėse narėse, sąrašo sudarymas), kurių reikia imtis nacionaliniu lygmeniu (97).

(371)

Padėties, kuri paaiškinta pirmiau nurodytoje konstatuojamojoje dalyje, atžvilgiu pažymima, kad remiantis susirašinėjimu ir Komisijos misija Toge, nenustatyta, kad Togas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų FCWC RPOA arba FCWC NNN darbo grupės pirmojo posėdžio rekomendacijoms įgyvendinti.

(372)

Be to, 2010 m. ir 2011 m. CCAMLR pranešė, kad buvo pastebėta NNN žvejybą vykdančių laivų su Togo vėliava arba NNN žvejybą vykdančių laivų, įtrauktų į RFMO NNN laivų sąrašus, kurie plaukiojo su Togo vėliava, jau po to, kai jie buvo įtraukti į minėtus sąrašus. Tokių pranešimų pavyzdžių pateikta CCAMLR nariams išdalytuose aplinkraščiuose (98): dokumentas COMM CIRC 10/11 Pastebėti NNN veiklą vykdantys laivai Typhoon-1 ir Draco I, dokumentas 10/23 Pastebėti NNN veiklą vykdantys laivai Typhoon-1 ir Draco I, dokumentas 10/37 Pastebėtas NNN veiklą vykdantis laivas Bigaro, dokumentas 10/38 NCP NNN laivų sąrašo atnaujinimas – Triton I (pakeistas pavadinimas – Zeus ir vėliava – Togo), dokumentas 10/72 Pastebėtas NNN veiklą vykdantis laivas Bigaro, dokumentas 10/133 Pastebėtas NNN veiklą vykdantis laivas Kuko (buvęs Typhoon 1), dokumentas 11/03 Pastebėti NNN veiklą vykdantys laivai ir atnaujintas NCP NNN laivų sąrašas – Typhoon-1, Zeus ir Bigaro.

(373)

CCAMLR taip pat atsižvelgė į informaciją, kad 2010 m. Togas, kaip pranešama, atėmė leidimą plaukioti su jo vėliava iš laivų Bigaro, Carmela, Typhoon-1, Chu Lim, Rex ir Zeus, kurie visi buvo įtraukti į nesusitariančiųjų šalių NNN laivų sąrašą. Tačiau iš keleto vėlesnių stebėjimo pranešimų matyti, kad tam tikras skaičius minėtų laivų ir toliau plaukiojo su Togo vėliava (kaip nurodyta CCAMLR dokumente SCIC-10/4) (99).

(374)

Be to, per Komisijos misiją paaiškėjo, kad Togo institucijos neturi teisinės sistemos ir reikiamų stebėsenos ir priežiūros pajėgumų, kad galėtų vykdyti savo kaip vėliavos valstybės pareigas.

(375)

Šioje Sprendimo dalyje apibūdintais veiksmais Togas neįrodė, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas. Iš tiesų, vėliavos valstybės atliekamo žvejybos laivų leidimų panaikinimo per se nepakanka, nes tokia priemonė nepadeda spręsti NNN veiklos klausimo, neužtikrina nuobaudų už NNN žvejybos veiklą taikant įstatymu nustatytas administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas ir žvejybos laivai ir toliau gali žvejoti pažeisdami tarptautiniu mastu nustatytas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(376)

Be to, per Komisijos misiją paaiškėjo, kad Togo laivų registravimo tvarkoje visai neatsižvelgiama, ar laivas gali būti vykdęs kokią nors NNN veiklą. Tokia administracinė praktika, kuri gali pritraukti NNN veiklos vykdytojų, norinčių užregistruoti NNN laivus, nesuderinama su UNCLOS 94 straipsniu.

(377)

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Togas neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(378)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Togas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinių taisyklių, įstatymų laikymusi ir išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymu.

(379)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (100) Togas laikomas žemos žmogaus socialinės raidos šalimi (162-oji vieta iš 187 šalių). Ši informacija patvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede, kuriame Togas priskiriamas mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Togo įvertinimą, svarstė, ar surinkta informacija galėtų būti susieta su jos kaip besivystančios šalies ypatingais apribojimais.

(380)

Nors, bendrai vertinant, galima būtų išskirti ypatingus su kontrole ir stebėsena susijusius pajėgumų apribojimus, dėl Togo išsivystymo lygio nustatytais ypatingais apribojimais negalima pateisinti to, kad nėra konkrečių nacionalinio teisinio pagrindo nuostatų, susijusių su tarptautinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Be to, tais apribojimais negalima pateisinti Togo nesugebėjimo nustatyti sankcijų sistemos, taikomos pažeidus tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones, susijusias su žvejyba atviroje jūroje.

(381)

Togas paprašė Sąjungos paramos kovojant su NNN žvejyba. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Sąjunga jau finansavo specialius techninės pagalbos veiksmus Togo Respublikos 1998 m. žvejybos teisės aktų reglamento ir jį įgyvendinančių reglamentų peržiūra ir atnaujinimas (101), taip pat specialius techninės pagalbos veiksmus, susijusius su kova su NNN žvejyba (102).

(382)

Po Komisijos misijos Togas paskelbė konkrečių priemonių, kurios bus taikomos užsienio šalims priklausantiems šios valstybės laivams. Tačiau iki šiol nenustatyta ir neįgyvendinama jokia aiški teisinė sistema. Todėl daroma išvada, kad Togas negali remtis administracinių pajėgumų trūkumu, norėdamas išvengti tarptautinių įsipareigojimų, nes Komisija atsižvelgė į Togo išsivystymo apribojimus ir suteikė atitinkamą pagalbą.

(383)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje paaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima nustatyti, kad su žvejyba susijusiai Togo išsivystymo būklei gali kenkti šalies išsivystymo lygis. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Togo trūkumų pobūdį, Sąjungos suteiktą pagalbą ir veiksmus, kurių imtasi padėčiai ištaisyti, tos šalies išsivystymo lygiu negali būti visiškai pateisinti bendri Togo kaip vėliavos ar pakrantės valstybės veiklos, susijusios su žvejyba ir nepakankamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rezultatai.

(384)

2012 m. sausio 23–25 d. Komisija, vykdydama NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį bendradarbiavimą, surengė misiją į Vanuatu Respubliką (Vanuatu).

(385)

Misija buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Vanuatu taikomų priemonių dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Vanuatu Respublika taiko vykdydama įsipareigojimus kovojant su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(386)

Galutinė misijos ataskaita išsiųsta Vanuatu 2012 m. vasario 14 d.

(387)

Vanuatu pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2012 m. gegužės 11 d.

(388)

Vanuatu yra IATTC, ICCAT, WCPFC ir IOTC susitariančioji šalis. Vanuatu yra bendradarbiaujanti, bet susitarimo nepasirašiusi CCAMLR šalis. Vanuatu ratifikavo UNCLOS ir pasirašė UNFSA.

(389)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Vanuatu Respublika vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus 388 konstatuojamojoje dalyje paminėtuose tarptautiniuose susitarimuose, ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RFMO), paminėtų 388 konstatuojamojoje dalyje, nustatytus įsipareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(390)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos paskelbė ICCAT, IOTC ir WCPFC.

(391)

Remdamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija įvertino, ar Vanuatu vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus parametrus.

(392)

Remdamasi iš RFMO NNN laivų sąrašų gauta informacija Komisija nustatė, kad vienas su Vanuatu vėliava plaukiojantis laivas 2010 m. buvo įrašytas į IOTC NNN laivų sąrašą (103). Šis laivas – Jupiter No. 1. Vėliau per 14-ąją IOTC sesiją IOTC nusprendė išbraukti minėtą laivą iš NNN sąrašo, atsižvelgdama į Vanuatu įsipareigojimą išregistruoti šį laivą iš Vanuatu laivų registro ir informuoti WCPFC apie šio laivo padėtį (104).

(393)

Taip pat, remdamasi iš RFMO NNN laivų sąrašų gauta informacija, Komisija nustatė, kad vienas laivas, kurio pavadinimas Balena  (105), anksčiau buvęs registruotas Vanuatu ir vykdęs NNN žvejybą Pietų Afrikos vandenyse, 2010 m. buvo įtrauktas į IOTC NNN sąrašą, tačiau vėliau iš šio sąrašo išbrauktas Vanuatu pristačius su minėtu laivu susijusį laivo atidavimo į metalo laužą sertifikatą (106).

(394)

Šis laivas 2010 m. buvo įtrauktas ir į Sąjungos NNN laivų sąrašą (107), tačiau 2011 m. iš šio sąrašo išbrauktas.

(395)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Komisijos nuomone, iš to, kad IOTC konvencinėje akvatorijoje neteisėtai žvejojo su Vanuatu vėliava plaukiojantys laivai, aiškiai matyti, kad Vanuatu veiksmingai nevykdė savo įsipareigojimų, netaikė RFMO išsaugojimo ir valdymo priemonių ir neužtikrino, kad jo laivai nevykdytų jokios veiklos, mažinančios tokių priemonių veiksmingumą.

(396)

Pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad vėliavos valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išsaugojimo ir valdymo taisyklių. Be to, reikalaujama, kad vėliavos valstybės vykdytų skubius tyrimus ir teismo procesus. Vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad būtų taikomos atitinkamos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nepasikartotų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš neteisėtos veiklos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tai, jog RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Vanuatu vėliava, rodo, kad Vanuatu nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tiesą sakant, atrodo, kad Vanuatu savo veiksmus daugiausia telkia į su RFMO susijusias taisomąsias priemones, o ne į visą tinkamų sankcijų už padarytus pažeidimus rinkinį.

(397)

Vanuatu atitikties ir vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnį nevykdymą patvirtina ir informacija, surinkta per Komisijos misiją. Kaip išsamiai paaiškinta 402 ir 403 konstatuojamosiose dalyse, per minėtą misiją paaiškėjo, kad susijusios Vanuatu institucijos veikė pažeisdamos visus UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus ir taip menkino Vanuatu kaip vėliavos valstybės atsakomybę sprendžiant problemas, susijusias su bet kokia NNN žvejybos veikla, kurią vykdo su jos vėliava plaukiojantys laivai.

(398)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą galima konstatuoti, kad Vanuatu nevykdė pagal tarptautinę teisę jai kaip vėliavos valstybei tenkančių įsipareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys laivai arba Vanuatu piliečiai, arba nesiėmė pakankamų priemonių kovojant su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia su jos vėliava anksčiau plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(399)

Komisija įvertino, ar Vanuatu už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų vykdymo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos.

(400)

Pažymima, kad Vanuatu nesilaikė IOTC nutarimo 09/03 dėl laivų, kurie galbūt vykdė NNN žvejybą IOTC rajone, sąrašo sudarymo. Vanuatu nevykdė IOTC nustatyto reikalavimo pateikti IOTC savo nuomonę dėl kai kurių NNN laivų iš skirtingų šalių išbraukimo iš IOTC NNN laivų sąrašo 2011 m. (108).

(401)

Pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje apibūdintais veiksmais Vanuatu neįrodė, kad vykdo UNSFA 20 straipsnio, kuriame nustatomos taisyklės ir tvarka, kurių valstybės turi laikytis dėl tarptautinio bendradarbiavimo vykdant veiksmus, kuriais užtikrinamas išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymasis, ir vykdant subregionines ir regionines išsaugojimo ir valdymo priemones, sąlygas.

(402)

Kalbant apie Vanuatu įgyvendintas vykdymo priemones, per Komisijos misiją Vanuatu paaiškėjo, kad nepaisant to, kad su Vanuatu vėliava plaukiojantys laivai, kuriems suteiktas leidimas žvejoti tarptautiniuose vandenyse, turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų, Vanuatu teisinėje sistemoje nėra jokių konkrečių taisyklių ar priemonių, skirtų specialiai NNN žvejybos pažeidimams, įvykdytiems atviroje jūroje, spręsti ir užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti. Iš minėtoje misijoje surinktos informacijos atrodo, kad su Vanuatu vėliava plaukiojantiems laivams, kurie žvejojo išorės vandenyse, pagal Vanuatu jurisdikciją niekada netaikoma jokių sankcijų. Be to, nepaisant to, kad Vanuatu pasirašė UNFSA, kuris yra pagrindinė tarptautiniu mastu pripažinta vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių valdymo ir tarptautiniuose vandenyse vykdomos žvejybos valdymo teisinė priemonė, savo teisinėje sistemoje Vanuatu minėto susitarimo neįgyvendino.

(403)

Iš to, kad nėra konkrečių teisinių nuostatų dėl NNN žvejybos atviroje jūroje pažeidimų, aiškiai matyti, kad Vanuatu nevykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuo nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Be to, tai, kad trūksta konkrečių teisės normų, skirtų klausimui dėl su NNN žvejyba atviroje jūroje susijusių pažeidimų spręsti, rodo, kad Vanuatu nevykdė savo įsipareigojimų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nurodyta UNFSA 18 straipsnio 1 dalyje.

(404)

Taip pat Vanuatu neparodė, kad vykdo IPOA IUU 18 punkto rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad atsižvelgiant į UNCLOS nuostatas kiekviena valstybė turi imtis priemonių ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad jos jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai neremtų NNN žvejybos ir joje nedalyvautų. Be to, Vanuatu nepriėmė nacionalinio veiksmų plano, skirto užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Ji taip pat neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, nuo jos atgrasinta ir ji būtų panaikinta, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte.

(405)

Taip pat nustatyta, kad Vanuatu nėra administracinių sankcijų, kuriomis neteisėtą žvejybos veiklą vykdantiems žvejybos operatoriams būtų taikomos piniginės nuobaudos. Be to, Vanuatu teisinėje sistemoje numatytos baudžiamosios sankcijos yra minimalios. Per Komisijos misiją paaiškėjo, kad nepaisant to, kad Vanuatu teisės aktuose yra nustatyta 100 000 000 VUV (apie 830 000 EUR) dydžio bendroji maksimali baudų už tarptautiniams leidimams žvejoti taikomų sąlygų pažeidimus riba (109), jokiam laivui niekada nebuvo paskirta sankcija, kuri atitiktų nurodytą maksimalią baudą už atviroje jūroje vykdomą neteisėtą veiklą. Be to, minėta maksimali baudų riba netaikoma įvairiems rimčiausiems ir dažniausiai pasitaikantiems tarptautinių įsipareigojimų pažeidimams, kaip antai duomenų apie sužvejotą kiekį nepateikimas arba tyrimo nesilaikymas. Visais minėtais atvejais nustatytos labai mažos numatytos baudos, o maksimali jų riba yra 1 000 000 VUV (apie 8 300 EUR) (110). Akivaizdu, kad tokios sankcijos yra neadekvačios ir aiškiai neproporcingos galimų pažeidimų rimtumui, galimam pažeidimų poveikiui ir galimai naudai, kokią galima gauti iš tokių neteisėtų veiksmų.

(406)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintą padėtį, daroma išvada, kad Vanuatu teisės aktuose numatytų sankcijų dėl NNN žvejybos pažeidimų lygis neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatoma, kad sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų reikalavimų vykdymą, atgrasytų nuo pažeidimų ir pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos, reikalavimų. Be to, Vanuatu veikla, susijusi su veiksmingomis reikalavimų vykdymo priemonėmis, neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir kiek įmanoma labiau joms pavaldiems piliečiams, būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti ir užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(407)

Atsižvelgiant į Vanuatu institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (111) Vanuatu yra laikomas vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (125-oji vieta iš 187 šalių). Kita vertus, Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede pateiktame sąraše Vanuatu priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai.

(408)

Remiantis per Komisijos misiją gauta informacija, negali būti laikoma, kad išaiškinti trūkumai kyla dėl finansinių išteklių trūkumo, nes reikalavimų vykdymo ir bendravimo neužtikrinimas yra aiškiai susijęs su tuo, kad nėra reikiamo teisinio ir administracinio pagrindo.

(409)

Be to, remiantis IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktomis rekomendacijomis dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų, pažymėtina, kad Sąjunga jau finansavo specialią techninės pagalbos programą, skirtą kovai su NNN žvejyba (112).

(410)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 5 dalies b ir d punktus galima konstatuoti, kad Vanuatu nevykdė pagal tarptautinę teisę jam kaip vėliavos valstybei tenkančių įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(411)

Vanuatu ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Be to, Vanuatu yra susitariančioji IATTC, WCPFC, IOTC ir ICCAT šalis ir bendradarbiaujanti CCAMLR šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(412)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Vanuatu kaip susitariančiosios IATTC, WCPFC, IOTC, ICCAT šalies ir bendradarbiaujančios CCAMLR šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, statusu.

(413)

Komisija įvertino ir visą svarbia laikytiną kokią informaciją, susijusią su Vanuatu sutikimu taikyti IATTC, WCPFC, IOTC ir ICCAT patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones.

(414)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Vanuatu pripažinimo raštą, kuriame pareikštas susirūpinimas dėl ataskaitų teikimo trūkumų (113). ICCAT pripažinimo rašte pripažįstama, kad Vanuatu nevykdė įsipareigojimo perduoti statistinius duomenis, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Vanuatu nepateikė visų reikiamų duomenų ir informacijos, kaip antai metinės ataskaitos, duomenų apie I užduotį (su laivynu susijusios statistikos), duomenų apie II užduotį (laimikio dydį), atitikties lentelių ir kai kurių perkrovimo deklaracijų arba ataskaitų kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 06–11.

(415)

Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Vanuatu laikosi ICCAT išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija naudojosi reikalavimų laikymosi lentelėmis, pridėtomis prie ICCAT ataskaitų Komisijai už 2010 m. (114) ir už 2011 m (115).

(416)

Už 2010 m. Vanuatu nepateikė ICCAT tam tikrų duomenų, kurių reikalaujama pagal metinės ataskaitos sistemą (nustatytą ICCAT konvencijoje, nutarime 01–06 ir nuorodoje 04–17) ir statistinių duomenų apie laivyną (I užduotis) ir apie laimikio dydį (II užduotis), kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09.

(417)

Visų pirma, remiantis turima informacija, 2010 m. Vanuatu nepateikė ICCAT informacijos apie laivyno duomenis, laimikio dydį (kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09), reikalavimų laikymąsi (kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 08–09), ilgesnių nei 20 metrų laivų vidaus veiksmų ataskaitą ir didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą (kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 02–22/09–08) (116).

(418)

Už 2011 m. Vanuatu nepateikė ICCAT tam tikrų duomenų, kurių reikalaujama pagal metinės ataskaitos sistemą (nustatytą ICCAT rekomendacijoje 01–06 ir nuorodoje 04–17) ir statistinių duomenų apie laivyną (I užduotis) ir apie laimikio dydį (II užduotis), kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05–09. Be to, Vanuatu nepateikė reikalavimų laikymosi lentelių apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus (kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 98–14) ir nepateikė perkrovimo deklaracijų (kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 06–11) (117).

(419)

Kalbant apie WCPFC, pažymima, kad Vanuatu nesilaikė kai kurių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurias priėmė minėta regioninė organizacija. Komisija, siekdama įvertinti, ar Vanuatu laikosi WCPFC išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų, rėmėsi reikalavimų laikymosi stebėsenos programos projektu, kurį minėta regioninė organizacija sudarė prieš savo 2012 m. kasmetinį posėdį (118).

(420)

2010 m. Vanuatu nesilaikė: WCPFC išsaugojimo ir valdymo priemonių (CMM) dėl ryklių, pagal kurias reikėjo įgyvendinti ryklių pelekų svorio santykį (CMM 2009–4(7)), WCPFC CMM dėl pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų, pagal kurias reikėjo pateikti ataskaitą apie šios rūšies žuvis žvejojančių laivų skaičių (CMM 2005–02), jūrų paukščių sugavimo mažinimo WCPFC CMM, kuriomis siekiama pranešti apie sąveikas su jūrų paukščiais ir jų priegaudą (CMM 2007–04 (9)), įvairių WCPFC CMM dėl didžiaakių tunų (BET) ir gelsvauodegių tunų, kuriomis numatytas įpareigojimas teikti metines ataskaitas apie šių rūšių laimikį iš iškrovimo ir perkrovimo, įgyvendinti priemones, kuriomis būtų mažinamas BET mirtingumas, kurį sukelia gaubiamieji tinklai, ir uždaryti atviros jūros rajonus, kad juose nebūtų žvejojama gaubiamaisiais tinklais (CMM 2008–01 (18), (22) ir (43)), ir WCPFC CMM dėl žuvų surinkimo įtaisų (FAD) ir laimikio laikymo, kuriomis numatytas įpareigojimas sistemingai teikti ataskaitas apie į jūrą išmetamą sugautų žuvų kiekį, WCPFC pateikiant popierinį tokių ataskaitų egzempliorių (CMM 2009–02 (12) ir (13)). Taip pat Vanuatu nesilaikė WCPFC CMM dėl dreifuojančių tinklų, kuriomis numatytas įpareigojimas pateikti MCS veiksmų, susijusių su didelių dreifuojančių tinklų naudojimu atviroje jūroje, santrauką (CMM 2008–04 (5)).

(421)

Kalbant apie IOTC, primenama, kad pripažinta, kad Vanuatu nevykdė kai kurių šios regioninės organizacijos priimtų priemonių. Komisija, siekdama įvertinti, ar Vanuatu laikosi IOTC išsaugojimo ir valdymo taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų, rėmėsi IOTC reikalavimų vykdymo ataskaita, parengta 2011 m. per aštuntąją IOTC atitikties komiteto sesiją (119).

(422)

2011 m. Vanuatu nesilaikė įsipareigojimo pateikti ataskaitą apie IOTC išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimą. Taip pat Vanuatu nedalyvavo nė viename IOTC mokslinio komiteto posėdyje, šiam komitetui nepateikė nacionalinės ataskaitos ir nepateikė atitikties klausimyno. Be to, kalbant apie IOTC priimtus nutarimus dėl žvejybos pajėgumų kontrolės ir vėliavos valstybės atsakomybės, Vanuatu neperdavė tam tikros privalomos informacijos pagal IOTC nutarimą 07/02 dėl laivų, kuriems leidžiama žvejoti IOTC akvatorijoje, registravimo.

(423)

Taip pat per Komisijos misiją nustatyta, kad RFMO, kuriose dalyvauja Vanuatu, priimtos išsaugojimo ir valdymo priemonės niekaip nebuvo perkeltos į Vanuatu teisės aktus.

(424)

Be to, kalbant apie Vanuatu žvejybos laivyno valdymą, per Komisijos misiją nustatyta, kad Vanuatu laivų registravimo tvarkoje neatsižvelgiama, ar laivas, kuris prašo suteikti Vanuatu vėliavą, gali būti vykdęs kokią nors NNN veiklą. Vanuatu neturi ir konkrečių taisyklių, kuriomis būtų užtikrinama, kad su šios valstybės vėliava užregistruoti laivai galėtų laikytis susijusių regioninių organizacijų, kurių susitariančioji šalis arba bendradarbiaujanti šalis be susitariančiosios šalies teisių yra Vanuatu, pajėgumų valdymo nuostatų. Per Komisijos misiją taip pat nustatyta, kad Vanuatu neįgyvendino priemonių, kuriomis būtų užtikrinta su Vanuatu vėliava plaukiojančių laivų iškrovimo ne Vanuatu uostuose priežiūra.

(425)

Tai, kad Vanuatu nepateikė IOTC, WCPFC ir ICCAT 414–423 konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos, rodo, kad Vanuatu nevykdė jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, numatytų UNCLOS ir UNFSA.

(426)

Iš tiesų, laiku nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus, ir metinių ataskaitų ir statistinių duomenų, mažėja Vanuatu galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kokių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis išsaugojimo ir valdymo priemonių kartu siekiant išsaugoti ir valdyti atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius.

(427)

Vanuatu veikla pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, nes dėl 424 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių minėta šalis neužtikrina gebėjimo veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su laivais, kurie plaukioja su jos vėliava.

(428)

Vanuatu veikla taip pat pažeidžiami UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

(429)

Vanuatu nesilaiko savo laivų kontrolės atviroje jūroje reikalavimų pagal RFMO taisykles, nustatytas UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punkte, nes nepateikė ICCAT informacijos apie perkrovimus.

(430)

Vanuatu, ICCAT nepateikusi informacijos apie metines ataskaitas, I užduotį (laivyno charakteristikos), vidaus veiksmų dėl laivų, kurie ilgesni nei 20 m, ataskaitos, reikalavimų laikymosi lentelių ir valdymo standartų, taikomų dideliems ūdomis tunus žvejojantiems laivams (LSTLV), nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytų reikalavimų dėl registravimo ir laiku teikiamų pranešimų.

(431)

Be to, Vanuatu nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies f punkto reikalavimų, nes nepateikė ICCAT, WCPFC ir IOTC duomenų apie laimikį, nepateikė ICCAT informacijos apie su perkrovimu susijusius reikalus ir, kaip pastebėta per Komisijos misiją, neturi pakankamai priemonių, kuriomis būtų užtikrinama iškrovimo ne Vanuatu uostuose priežiūra.

(432)

Be to, per Komisijos misiją nustatyta, kad Vanuatu prekybos laivyno kanceliarijos skyrius yra įsikūręs ne Vanuatu teritorijoje ir neužtikrina tikro su Vanuatu vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Dėl tokio tikro ryšio tarp tos valstybės ir jos registre įregistruotų laivų nebuvimo pažeidžiamos UNCLOS 91 straipsnyje nustatytos laivų nacionalinės priklausomybės sąlygos. Šią išvadą patvirtina ir ITF, kurios manymu Vanuatu suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (120).

(433)

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Vanuatu neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(434)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Vanuatu nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinių taisyklių, įstatymų laikymusi ir išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymu.

(435)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (121) Vanuatu laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (125-oji vieta iš 187 šalių). Kita vertus, Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priede pateiktame sąraše Vanuatu priskiriama mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Vanuatu įvertinimą, svarstė, ar Komisijos surinkta informacija galėtų būti susieta su jos kaip besivystančios šalies ypatingais apribojimais.

(436)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę nesilaikymas yra daugiausia susijęs su tuo, kad nacionalinėje teisės sistemoje nėra konkrečių nuostatų, kuriose būtų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, taip pat tuo, kad nepakankamai laikomasi RFMO taisyklių. Tiesą sakant, atrodo, kad veiksminga žvejybos veiklos stebėsena, kontrolė ir priežiūra sumažėja dėl didelio kiekio su Vanuatu vėliava užregistruotų laivų, kurie žvejoja atviroje jūroje. Iš tiesų, tai, kad laivų registracija visiškai neribojama, neatitinka Vanuatu išteklių, kurie skiriami kontrolės, stebėsenos ir priežiūros veiksmams ir priemonėms vystyti pagal tarptautinius vėliavos valstybės įsipareigojimus. Todėl, nors Vanuatu gali būti išsivystymo apribojimų, politikos kryptys, kurių ši šalis laikosi vystydama savo žvejybos sektorių, nedera su skirtais ištekIiais ir su šalies žvejybos valdymo prioritetais.

(437)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2012 m. Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Vanuatu, skirtus kovai su NNN žvejyba (122).

(438)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skyriuje išaiškintą padėtį ir remiantis Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad su žvejyba susijusiai Vanuatu išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(439)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Belizas, Kambodža, Fidžis, Gvinėja, Panama, Šri Lanka, Togas ir Vanuatu nevykdo pagal tarptautinę teisę joms tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima NNN žvejybos prevencijos, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo veiksmų, minėtoms šalims pagal NNN reglamento 32 straipsnį turėtų būti pranešta apie galimybę jas pripažinti šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba.

(440)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Belizą, Kambodžą, Fidžį, Gvinėją, Panamą, Šri Lanką, Togą ir Vanuatu apie galimybę jas pripažinti nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Taip pat Komisija Belizo, Kambodžos, Fidžio, Gvinėjos, Panamos, Šri Lankos, Togo ir Vanuatu atžvilgiu turėtų imtis visų NNN reglamento 32 straipsnyje numatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtos šalys galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(441)

Be to, reikėtų pažymėti, kad pranešimas Belizui, Kambodžai, Fidžiui, Gvinėjai, Panamai, Šri Lankai, Togui ir Vanuatu apie galimybę jas pripažinti šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis, šio sprendimo tikslais nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų ir savaime nekyla pareiga imtis tokių veiksmų pripažinimo ir nebendradarbiaujančių šalių sąrašo sudarymo tikslu,