(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 136 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybė nustatyti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas ekonominės politikos gaires;

(2)

Rekomendacijoje dėl Ispanijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su nuomone dėl 2012–2015 m. Ispanijos stabilumo programos (1) Taryba rekomendavo, kad Ispanija imtųsi veiksmų siekdama „įgyvendinti finansų sektoriaus reformą, visų pirma vykdomą bankų sektoriaus restruktūrizavimą papildyti sprendimais dėl likusių silpnų institucijų padėties, pateikti išsamią strategiją, kuria remiantis būtų veiksmingai sprendžiamas seniai įsigyto turto bankų balansuose klausimas, ir aiškiai apibrėžti poziciją dėl finansavimo ir paramos priemonių naudojimo“;

(3)

didelė išorės finansavimo nedidelėmis palūkanomis pasiūla XXI a. pirmąjį dešimtmetį Ispanijoje lėmė spartų teikiamų paskolų paskatintą vidaus paklausos augimą ir turto, visų pirma nekilnojamojo turto sektoriuje, bumą. Sprogęs nekilnojamojo turto ir statybų burbulas ir po jo stebėtas ekonomikos nuosmukis padarė neigiamą poveikį Ispanijos bankų sektoriui. Todėl Ispanijos bankai, išskyrus kelias dideles, tarptautiniu mastu diversifikuotas kredito įstaigas, neteko galimybės priimtinomis sąlygomis naudotis didmeninio finansavimo rinka ir tapo labai priklausomi nuo Eurosistemos refinansavimo. Be to, dėl sumažintų šių bankų garantijų prieinamumo reitingų jų skolinimosi pajėgumas smarkiai apribotas;

(4)

didelis pastarųjų metų ekonomikos susitraukimas, darantis labai neigiamą poveikį užimtumui ir nedarbui, smarkiai pablogino Ispanijos biudžeto būklę. Pagal Komisijos tarnybų atnaujintą 2012 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 6,3 % BVP, ir tai atitinka 2012 m. stabilumo programoje ir 2012 m. biudžeto įstatymo projekte numatytą 5,3 % BVP deficitą. 2011 m. bendroji valstybės skola padidėjo iki 68,5 % BVP, o pagal Komisijos tarnybų atnaujintą 2012 m. pavasario prognozę, remiantis scenarijumi, kad politika nesikeis, numatoma, kad ji išaugs iki 80,9 % BVP 2012 m. ir 86,8 % BVP 2013 m., todėl visais metais Sutartyje nustatyta pamatinė vertė viršijama. Dėl rizikos, susijusios su makroekonominiu scenarijumi ir biudžeto tikslais, taip pat su papildomomis finansinės pagalbos priemonėmis, valstybės skola gali dar padidėti. Atsižvelgdama į šiuos pokyčius 2012 m. liepos 10 d. Taryba pagal perviršinio deficito procedūrą (toliau – PDP) pateikė rekomendaciją Ispanijai ne vėliau kaip 2014 m. ištaisyti susidariusį perviršinį deficitą;

(5)

Ispanijos valdžios institucijos ėmėsi keleto svarbių priemonių bankų sektoriaus problemoms spręsti. Šios priemonės apima bankų balanso tvarkymą, minimalaus kapitalo poreikio didinimą, taupomųjų bankų sektoriaus restruktūrizaciją ir smarkų atidėjinių poreikio padidinimą paskoloms, susijusioms su nekilnojamojo turto plėtra, ir bankų perimtam turtui. Tačiau šių priemonių nepakako, kad rinkos spaudimas atslūgtų;

(6)

2011 m. vasario mėn. Ispanijos valdžios institucijos padidino minimalaus kapitalo poreikio santykį iki 8 % pagal riziką įvertinto bankų turto ir įpareigojo bankus iki 2011 m. rugsėjo mėn. įvykdyti šios naujos taisyklės reikalavimus. Bankams, kurie labiau priklauso nuo didmeninio finansavimo ir kurių galimybės naudotis rinka yra ribotos, minimalaus kapitalo poreikio santykis padidintas iki 10 %. Pagal 2012 m. vasario ir gegužės mėn. paskelbtus naujus teisės aktus bankai įpareigoti didinti atidėjinius ir kapitalo rezervus, kad apsisaugotų nuo galimų nuostolių dėl veiksnių ir neveiksnių paskolų, susijusių su visu turtu, likusiu po statybų ir nekilnojamojo turto sektoriaus burbulo sprogimo. Planuojama bendra šių naujų atidėjinių poreikio suma siekė maždaug 84 mlrd. EUR;

(7)

2012 m. balandžio mėn. visas bendras Ispanijos valstybės finansinis įnašas (atėmus obligacijų emisijos garantijas) buvo apie 15 mlrd. EUR. Kapitalo parama teikta per Tinkamo bankų restruktūrizavimo fondą (toliau – FROB), kuriam skirtas 15 mlrd. EUR kapitalas, iš kurio 9 mlrd. EUR jau įmokėti. Be to, valstybė suteikė garantijas bankų pirmaeilių obligacijų emisijoms, kurių vertė siekia apie 86 mlrd. EUR (iš jų apie 58 mlrd. EUR vertės garantijų yra neapmokėtos). Nors FROB dar buvo likęs pajėgumas, tris kartus viršijantis jo paskirstyto kapitalo sumą, turimos vidaus viešojo sektoriaus paramos nepakaks, kad būtų užtikrintas pakankamas finansinės pagalbos rezervas, kurio reikia bankų sektoriaus sistemai sutvarkyti;

(8)

dėl susirūpinimo poreikiu tęsti bankų sektoriaus rekapitalizavimą išaugo rinkos spaudimas Ispanijos Vyriausybės obligacijoms. Vyriausybės obligacijų pajamingumas 2012 m. birželio mėn. pabaigoje ir 2012 m. liepos mėn. pradžioje gerokai viršijo 500 bazinių punktų lygį, todėl išaugo ir Ispanijos Vyriausybės obligacijų finansavimo išlaidos. Dėl didėjančios palūkanų naštos sunkiau vykdyti Ispanijos viešųjų finansų konsolidavimo ir perviršinio deficito ištaisymo uždavinį. Todėl visapusiškas bankų sektoriaus restruktūrizavimas ir rekapitalizavimas yra labai svarbūs siekiant mažinti spaudimą viešiesiems finansams;

(9)

2012 m. birželio 25 d. Ispanijos valdžios institucijos oficialiai paprašė finansinės pagalbos, kurios šaliai reikia tęsiant Ispanijos bankų sektoriaus restruktūrizavimą ir rekapitalizavimą. Pagalbos prašoma pagal Europos finansinio stabilumo fondo vykdomą priemonę „Finansinė pagalba finansų įstaigų rekapitalizavimui“. Teikiamai pagalbai taikomos konkrečios finansų sektoriaus sąlygos, kaip numatyta susitarimo memorandume, dėl kurio susitarė Ispanijos Vyriausybė ir Komisija, bendradarbiaudamos su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) ir Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI), Tarptautiniam valiutos fondui (toliau – TVF) teikiant techninę pagalbą. Jos apims tiek konkretiems bankams taikomas sąlygas, vadovaujantis valstybės pagalbos taisyklėmis, tiek horizontaliąsias sąlygas. Tuo pačiu metu Ispanija turės visiškai laikytis savo įsipareigojimų ir prievolių pagal PDP ir įgyvendinant Europos semestrą pateiktų rekomendacijų mažinti makroekonominį disbalansą;

(10)

siekiant išsaugoti Ispanijos finansinį stabilumą, riboti finansiškai nepalankių sąlygų susidarymą kitose euro zonos šalyse ir taip išvengti neigiamo poveikio tinkamam ekonomikos ir ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, labai svarbu didinti ilgalaikį Ispanijos bankų sektoriaus atsparumą. Svarbios priemonės, kurių iki šiol imtasi šioms problemoms spręsti, nebuvo visiškai pakankamos. Todėl būtina imtis papildomų priemonių. Visų pirma Ispanija turėtų įgyvendinti papildomas konkrečias priemones, kuriomis būtų veiksmingai sprendžiama po nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus burbulo sprogimo likusio turto problema, atkurtas finansavimas rinkos sąlygomis, sumažintas bankų kliovimasis centrinio banko teikiama likvidumo užtikrinimo parama ir tobulinami rizikos nustatymo ir krizių valdymo mechanizmai;

(11)

vykdant bendrąją strategiją, labai svarbu veiksmingai spręsti po nekilnojamojo turto ir statybų burbulo sprogimo likusio turto problemą, įpareigojant aiškiai atskirti gelbėjamų bankų probleminį turtą nuo bankų balanso. Tai visų pirma turėtų būti taikoma paskoloms, susijusioms su nekilnojamojo turto plėtra, ir bankų perimtam turtui. Taip atskyrus turtą būtų panaikintos likusios abejonės dėl bankų balanso kokybės, o tai leistų bankams geriau vykdyti finansinio tarpininkavimo funkciją;

(12)

be to, taip padidinus bankų balanso skaidrumą, gali būti lengviau tvarkingai mažinti bankams dėl nekilnojamojo turto sektoriaus kylančią riziką, atkurti finansavimą rinkos sąlygomis ir mažinti bankų kliovimąsi centrinio banko teikiama likvidumo užtikrinimo parama;

(13)

siekiant užtikrinti patikimą Ispanijos bankų sektoriaus sistemą, būtina tobulinti rizikos nustatymo ir krizių valdymo mechanizmus. Pagal veiksmingą strategiją turėtų būti numatyti pokyčiai, kuriais būtų siekiama stiprinti reguliavimo ir priežiūros sistemą, atsižvelgiant į finansų krizės patirtį. Be to, pagal tarptautinę geriausią patirtį turėtų būti gerinamas įmonių valdymas,