2.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 28/1

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1942/2004 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės gabonmedžio fanerai. Keturiems gamintojams buvo nustatytas 6,5–23,5 % dydžio muitas, o visiems kitiems gamintojams – 66,7 % dydžio muitas.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamai KLR kilmės gabonmedžio fanerai, galiojimo terminą (3), Komisija gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą Sąjungos gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau negu 50 %) gabonmedžio faneros Sąjungoje, vardu pateikė Europos faneros pramonės federacija (FEIC) (toliau – pareiškėjas). Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas gali tęstis arba pasikartoti, o jo daroma žala Sąjungos pramonei gali pasikartoti.

(4)

Be to, pasibaigus Prancūzijos teismo procesui dėl antikonkurencinės kai kurių Prancūzijos gabonmedžio faneros gamintojų veiklos, buvo manoma, kad negalima atmesti prielaidos, jog tai galėjo turėti įtakos pradinio tyrimo metu atliktam žalos vertinimui. Todėl nuspręsta, kad yra tikslinga taip pat inicijuoti ex officio tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, siekiant iš naujo išnagrinėti Sąjungos pramonei padarytą žalą, visų pirma ją palyginant su padėtimi pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant tiriama tik žala, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie tokių peržiūrų inicijavimą (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(7)

Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie peržiūrų inicijavimą oficialiai pranešė žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR gamintojams, naudotojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir KLR valdžios institucijoms.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų, importuotojų ir KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(11)

Per nustatytą terminą apie save pranešė ir prašomos informacijos pateikė tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Todėl nuspręsta, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų atranka nėra būtina. Klausimynas išsiųstas vieninteliam bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, tačiau vėliau jis nustojo bendradarbiauti ir niekada nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl, kaip paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, išvados padarytos remiantis turimais faktais.

(12)

Dešimt Sąjungos gamintojų per nustatytą terminą pateikė prašomą informaciją ir sutiko dalyvauti atrankoje. Remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija, Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, kurie nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per PTL pardavė 40 % visų Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio ir per PTL pagamino apie 35 % visų Sąjungos gamintojų produkcijos. Bendrovės atrinktos remiantis didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, atsižvelgiant į gamintojų geografinį pasiskirstymą Sąjungoje.

(13)

Penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams Komisija išsiuntė klausimynus. Dvi atrinktos bendrovės pasibaigus atrankos etapui nutraukė bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad trys bendrovės, pateikusios klausimyno atsakymus, vis tiek nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per PTL pardavė beveik 30 % visų Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio, buvo manoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos.

(14)

Komisija taip pat išsiuntė mažus klausimynus penkiems neatrinktiems gamintojams, dviems nustojusiems bendradarbiauti gamintojams ir kitiems dviems žinomiems gamintojams, siekdama gauti informacijos apie ekonominius rodiklius, susijusius su dauguma Sąjungos gamintojų. Šių mažų klausimynų atsakymus pateikė septyni gamintojai.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(16)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip ir pradiniame tyrime, jis apibrėžiamas taip: KLR kilmės fanera, kurią sudaro tiktai ne storesni kaip 6 mm medienos lakštai, kurių bent vienas išorinis gabonmedžio (okoumé) sluoksnis nepadengtas nenuimama kitos medžiagos plėvele, kurios klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra ex 4412 31 10 (anksčiau ex 4412 13 10). Nagrinėjamojo produkto galutinė naudojimo paskirtis labai įvairi. Statybos pramonėje jį naudoja išorės apdailos staliai ir dailidės apkalimui, langinėms, išorės pusrūsiams ir baliustradoms bei apkalimui iš paupio pusės. Jis taip pat naudojamas labiau dekoratyviniams tikslams, inter alia, kelių transporte (pvz., automobiliuose, autobusuose, karavanuose, stovyklavimo vagonėliuose), jūrų transporte (jachtose), baldų pramonėje ir durims.

(17)

Yra dviejų pagrindinių rūšių gabonmedžio fanera: fanera, pagaminta tik iš gabonmedžio (toliau – vien tik iš gabonmedžio pagaminta fanera), ir fanera, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš gabonmedžio, o kiti – iš kitokios medienos (toliau – fanera, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš gabonmedžio). Abiejų pagrindinių rūšių gabonmedžio fanera atrodo vienodai. Nepaisant skirtingų mechaninių savybių, visų jų pagrindinės fizinės savybės yra vienodos, ir jos daugiausia naudojamos vienodiems tikslams.

(18)

Kaip paaiškėjo atlikus pradinį tyrimą ir kaip patvirtinta dabartiniu tyrimu, nustatyta, kad KLR gaminama ir vidaus rinkoje parduodama gabonmedžio fanera ir Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas produktas iš esmės turi tas pačias fizines ir technines savybes ir naudojimo paskirtį. Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta, ar dempingas gali tęstis arba pasikartoti, jei baigs galioti KLR taikomos priemonės.

(20)

Kaip teigiama 11 konstatuojamojoje dalyje, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir nebendradarbiaujant nė vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės analizę buvo remiamasi Komisijai kitų šaltinių pateikta informacija. Todėl, kadangi nebuvo jokios išsamios informacijos apie tai, kokių tiksliai rūšių produktas eksportuotas į Sąjungą iš KLR, buvo palyginta tik 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytų dviejų pagrindinių rūšių gabonmedžio faneros normalioji vertė ir eksporto kainos.

(21)

Taigi analizė atlikta daugiausia remiantis Eurostato prekybos statistiniais duomenimis. Be to, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas iki 2009 m. birželio mėn. reguliariai teikė stebėsenos ataskaitas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1942/2004 61 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tam tikra prasme šių ataskaitų informacija galėjo būti naudojama atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės analizę.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas rinkos ekonomikos režimas, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(23)

Pranešime apie inicijavimą tinkama panašia šalimi, siekiant nustatyti normaliąją vertę KLR atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, numatyta Turkija, kuri jau buvo panaši šalis atliekant pradinį tyrimą. Nors buvo prašoma, nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepateikė pastabų dėl Turkijos pasirinkimo. Todėl atsižvelgiant į informaciją, turėtą renkantis panašią šalį, padaryta išvada, kad Turkija yra tinkamiausia panaši šalis.

(24)

Bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė vienas Turkijos gamintojas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė apskaičiuota remiantis to bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo patalpose patikrinta informacija, kaip nurodyta toliau.

(25)

Normalioji vertė nustatyta abiejų 17 konstatuojamojoje dalyje aprašytų pagrindinių rūšių produktui. Vienos pagrindinės rūšies produkto normalioji vertė nustatyta remiantis Turkijos vidaus rinkoje sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis už parduotus produktus, nes buvo nustatyta, kad tie produktai parduodami tipišku kiekiu įprastomis prekybos sąlygomis. Kitos pagrindinės rūšies produkto, kurį gamino Turkijos gamintojas, tačiau kuris nebuvo parduodamas vidaus rinkoje, atveju remtasi apskaičiuota normaliąja verte pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(26)

Skaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį patirtos pardavimo, bendrosios bei administracinės (toliau – PBA) išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodant panašų produktą gautas svertinis vidutinis pelnas buvo pridėti prie vidutinių gamybos sąnaudų per PTL.

(27)

Kaip jau minėta, nebendradarbiaujant Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu eksporto kaina nustatyta pagal Eurostato prekybos statistinius duomenis. Kadangi Eurostatas neturi duomenų apie kiekvienos rūšies gabonmedžio fanerą, siekiant įvertinti abiejų pagrindinių rūšių gabonmedžio faneros eksporto kainas šie skaičiai buvo koreguojami pagal nustatytų Turkijos bendradarbiaujančio gamintojo vien tik iš gabonmedžio pagamintos faneros ir faneros, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš gabonmedžio, kainų skirtumą (procentais). Taigi taip apskaičiuotas kainų skirtumas buvo taikomas vidutinėms svertinėms Eurostato nurodytoms kainoms.

(28)

Dėl apimties, pirmiausia Eurostato nurodytos bendros apimties, dviejų pagrindinių rūšių gabonmedžio faneros Kinijos eksporto apimtis atskirai apskaičiuota remiantis 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytose stebėsenos ataskaitose pateiktu vien tik iš gabonmedžio pagamintos faneros ir faneros, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš gabonmedžio, santykiu laikotarpiu, sutampančiu su PTL.

(29)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčius skirtumus. Todėl, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų skirtumus. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, dydžiai pakoreguoti remiantis turimais faktais.

(30)

Nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 34,2 %.

(31)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė. Kadangi nei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, toliau pateiktos išvados dėl importo apimties ir nepanaudotų pajėgumų padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, visų pirma prekybos statistiniais duomenimis ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija.

(32)

Pagal Eurostato prekybos statistinius duomenis faktinis gabonmedžio faneros importas iš KLR į Sąjungą pradiniu TL labai sumažėjo, tačiau Kinijos gamintojai sugebėjo išlikti Sąjungos rinkoje ir per PTL jų rinkos dalis buvo 4,7 %.

(33)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gabonmedžio faneros gamintojai nebendradarbiavo, buvo tiriama visos Kinijos faneros pramonės (gaminančios fanerą iš visų rūšių medienos) padėtis. Kaip teigiama Komisijos reglamento (EB) Nr. 988/2004 (5), kuriuo nustatyti laikinieji antidempingo muitai atlikus pradinį tyrimą, 89 konstatuojamojoje dalyje, faneros gamintojai gali gaminti fanerą iš skirtingų rūšių medienos naudodami tą pačią įrangą, ir jie iš tiesų taip daro. Pareiškėjas nurodė KLR pagamintą gabonmedžio faneros kiekį, kuris buvo apskaičiuotas remiantis Kinijos rinkoje esančių gabonmedžio rąstų kiekiu, kuris, kaip apskaičiuota, per PTL buvo apie 900 000 m3. Pareiškėjas taip pat apskaičiavo, kad apie 85 % arba 765 000 m3 gabonmedžio rąstų naudojama fanerai gaminti. Faktiškai pagaminamą gabonmedžio faneros kiekį sunku apskaičiuoti, nes nebendradarbiaujant Kinijos eksportuojantiems gamintojams nežinomas produkto asortimentas, kuris turi didelės įtakos galimai gamybos apimčiai. Tačiau remiantis gabonmedžio rąstais apskaičiuota gamybos apimtis aiškiai rodo, kad nepaisant produkto asortimento KLR gamybos pajėgumai yra daug didesni nei suvartojimo apimtis Sąjungos rinkoje (291 000 m3 per PTL, žr. 41 konstatuojamąją dalį).

(34)

Be to, atliekant tiek dabartinę peržiūrą, tiek pradinį tyrimą nustatyta, kad tos pačios bendrovės fanerą iš įvairių rūšių medienos gamina naudodamos tą pačią įrangą. Todėl galima manyti, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos gamintojai, kurie šiuo metu daugiausia dėmesio skiria kitų, mažiau pelningų, rūšių fanerai, gali gaminti vis daugiau gabonmedžio faneros. Pagal Kinijos eksporto statistiką Kinijos faneros eksportas per PTL sudarė daugiau kaip 5 mln. m3 (šis kiekis beveik 17 kartų didesnis nei Sąjungos gabonmedžio faneros rinka). Todėl netgi dėl nedidelio produkto asortimento pokyčio labai padidėtų eksportui skirtos gabonmedžio faneros kiekis.

(35)

2009 m., remiantis Kinijos eksporto duomenimis, į Sąjungą iš Kinijos eksportuota tik maža faneros iš atogrąžų medienos dalis (apie 5 %). Palyginti su kitų rinkų kainomis, šio pardavimo kainos buvo gana didelės. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones, didesnė dalis Kinijos gabonmedžio faneros eksporto būtų nukreipta į Sąjungą.

(36)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamasis produktas Sąjungos rinkoje tebeparduodamas dempingo kainomis, tačiau nedideliu kiekiu. Be to, iš turimos informacijos matyti, kad KLR gamybos apimtis yra labai didelė ir kad jos eksporto į Sąjungą dalis šiuo metu nedidelė tik dėl nustatytų priemonių. Todėl galima manyti, kad panaikinus priemones šiuo metu į kitas šalis nedidelėmis kainomis eksportuojama gabonmedžio fanera bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką. Be to, manoma, kad Kinijos faneros gamintojai, nustojus galioti priemonėms, padidins gabonmedžio faneros gamybą, nes Sąjungos gabonmedžio faneros rinka gana pelninga.

(37)

Todėl, atsižvelgiant į šiuos nustatytus faktus, daroma išvada, jog tikėtina, kad nustojus galioti dabartinėms antidempingo priemonėms dempingas tęstųsi.

(38)

Yra žinoma, kad Sąjungoje nagrinėjamąjį produktą gamina šešiolika gamintojų Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Bendra Sąjungos gamybos apimtis – 235 000 m3. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinką sudarė 15 ES valstybių narių. Tačiau, kadangi naujųjų 12 ES valstybių narių gabonmedžio faneros gamyba yra gana nedidelė, bus prasminga palyginti dabartinį ir pradinį tyrimą.

(39)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, išsamiai nagrinėti atrinkti trys gamintojai, kuriems teko apie 30 % visų Sąjungos gamintojų nesusijusiems pirkėjams per PTL Sąjungos parduoto kiekio ir apie 26 % visų Sąjungos gamintojų per PTL pagaminto kiekio. Atrinktos šios bendrovės:

(40)

Gabonmedžio faneros suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės ir kitų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje ir importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių apimtimi, pagrįsta Eurostato duomenimis.

(41)

Iš viso nuo pradinio tyrimo TL iki dabartinės peržiūros PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 35 %. Dabartinės peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 22 %. Tai iš esmės susiję su tuo, kad tam tikra dalis gabonmedžio faneros pakeista fanera iš kitos tropinės medienos, kaip antai red canarium, bankirai arba meranti. 2008 m. ir per PTL ekonomikos krizė ir dėl to sumažėjusi tam tikra pramonės veikla taip pat turėjo įtakos gabonmedžio faneros paklausos Sąjungoje mažėjimui.

(42)

Faktinis nagrinėjamojo produkto importas į Sąjungą sumažėjo nuo 83 606 m3 pradiniu TL iki 23 531 m3 2006 m. Nuo to laiko šis importas 2006–2008 m. padidėjo daugiau kaip 20 %, o 2008 m. – PTL sumažėjo iki 2006 m. lygio – 54 %.

(43)

Atitinkama rinkos dalis 2006–2007 m. padidėjo 3,4 procentinio punkto. 2007–2008 m. ji sumažėjo 1,3 procentinio punkto, o 2008 m. – PTL dar 4,1 procentinio punkto. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(44)

2006 m. – PTL vidutinės nagrinėjamojo produkto importo iš KLR kainos padidėjo 32 %. Tiksliau 2006–2007 m. šios kainos padidėjo 22 %, 2007–2008 m. – dar 3 procentiniais punktais ir 2008 m. – PTL – dar 7 procentiniais punktais.

(45)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importuojamo nagrinėjamojo produkto kainomis. Kainos buvo lyginamos atskaičius lengvatas ir nuolaidas.

(46)

Tuo remiantis nustatyta, kad dėl Kinijos importo per PTL Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 10 %.

(47)

Atliekant pradinį tyrimą koreguota atsižvelgiant į iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto ir Sąjungos pramonės parduodamo panašaus produkto kokybės skirtumą. Atsižvelgiant į tai, atliekant dabartinį tyrimą, pakoreguota klausimynuose pateikta skirtingų rūšių produktų kodifikacija. Todėl, kadangi atliekant dabartinį tyrimą atsižvelgta į kokybės skirtumą ir kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nepateikė duomenų apie galimus kitus kokybės skirtumus, per pradinį tyrimą atliktas koregavimas netaikytas per dabartinį tyrimą. Per pradinio tyrimo TL KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 11–52 %.

(48)

Išanalizuoti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išvardyti žalos rodikliai. Gamybos apimties, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, užimtumo, pardavimo apimties, pardavimo kainų, našumo ir rinkos dalies rodikliai išanalizuoti remiantis gautais visos Sąjungos pramonės duomenimis. Nagrinėjant kitus žalos rodiklius remtasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, patikrinta kiekvienos bendrovės patalpose.

(49)

2006–2007 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 31 %, o 2007–2008 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais ir 2008 m. – PTL – dar 13 procentinių punktų. Nepaisant to, kad 2006 m. – PTL Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 16 %, gamybos apimtis yra mažesnė nei pradinio tyrimo laikotarpiu, t. y. mažesnė nei 283 265 m3 2002 m. ir 267 591 m3 pradiniu TL.

(50)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai 2006–2007 m. padidėjo 33 %, o 2007–2008 m. – dar 12 procentinių punktų. 2008 m. – PTL gamybos pajėgumai beveik nepakito. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo 45 %. Pajėgumų naudojimas 2006 m. buvo 51 %, o per PTL sumažėjo iki 41 %.

(51)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis 2006 m. – PTL padidėjo 11 %. Tiksliau dirbančių asmenų skaičius 2006–2007 m. padidėjo 21 % ir liko beveik toks pats 2008 m. 2008 m. – PTL darbuotojų skaičius sumažėjo 9 procentiniais punktais. Dėl bendrovių uždarymo ir restruktūrizacijos užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu niekada nebuvo pakilęs iki lygių, užfiksuotų atliekant pradinį tyrimą.

(52)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų Sąjungos pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo 16 %. 2006–2007 m. pardavimas beveik nepakito, o 2008 m. – PTL sumažėjo. Pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tokio pat dydžio kaip pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(53)

2006–2007 m. vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos Sąjungos rinkoje padidėjo 13 %, o 2007–2008 m. – dar 5 procentiniais punktais. Per PTL šios kainos sumažėjo iki 2007 m. lygio. Iš viso Sąjungos pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 13 %.

(54)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal vieno darbuotojo metinį našumą (kubiniais metrais), padidėjo 4 %. Iš to matyti, kad gamyba didėjo greičiau nei užimtumo lygis ir kad Sąjungos gamintojų efektyvumas padidėjo.

(55)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo beveik 6 procentiniais punktais. Tiksliau ji 2006–2007 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais ir 2007–2008 m. beveik nepakito. 2008 m. – PTL rinkos dalis padidėjo 8,6 procentinio punkto ir buvo 80,2 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo dėl sumažėjusio Sąjungos pardavimo, susijusio su dar labiau sumažėjusiu Sąjungos suvartojimu.

(56)

Per PTL nepaisant galiojančių priemonių toliau vykdytas reikšmingas dempingas, tačiau mažesniu lygiu, nei nustatytu per pradinį tyrimą. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo, kuris yra didelis, poveikis negali būti laikomas nereikšmingu. Nors buvo galima nustatyti tam tikrą atsigavimą po ankstesnio dempingo, Sąjungos pramonei vis dar žalingas bet koks importas dempingo kainomis į Sąjungos rinką.

(57)

Atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad nuo pradinio tyrimo savo veiklą nutraukė keli gamintojai. Remiantis turima informacija, pradiniu TL didžiausias Sąjungos gamintojas 2008 m. bankrutavo: pirmiausiai jis sumažino gamybą, o vėliau ją visiškai nutraukė. Kiti du per pradinį tyrimą atrinkti Sąjungos gamintojai veiklą nutraukė atitinkamai 2005 ir 2006 m. 2009 m. pradžioje veiklą taip pat nutraukė kitas Prancūzijos gamintojas. Be to, gamybą labai sumažino Graikijos gamintojas. Iš šių pokyčių (nors jie ir galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurių padidėjo kitų Sąjungos gamintojų rinkos dalis) matyti, kad visa Sąjungos pramonė vis dar nestabili ir pažeidžiama.

(58)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik penkis kartus. Palyginti su pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai gabonmedžio fanera buvo gaminama tik pagal užsakymą, atrodo, kad atsargų kiekis yra didesnis nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tai ypač akivaizdu 2008 m. ir PTL, sumažėjus pardavimo apimčiai.

(59)

Atrinktų pramonės gamintojų metinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 26 %. Tiksliau 2006–2007 m. metinės darbo sąnaudos padidėjo 29 %. Po to 2007–2008 m. jos sumažėjo 3 procentiniais punktais. 2008 m. – PTL jos beveik nepakito.

(60)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo lygis 2006 m. buvo 4,3 %, o 2007 ir 2008 m. atitinkamai padidėjo iki 9,8 % ir 8,3 %. Per PTL jis sumažėjo iki 5,9 %. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 51 %, t. y. nuo 12,5 % 2006 m. iki 6,2 % per PTL.

(61)

Atrinktų Sąjungos gamintojų iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 %. Nebuvo jokių požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą.

(62)

Atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2006–2007 m. padidėjo 10 %, 2007–2008 m. – 100 procentinių punktų, o 2008 m. – PTL – dar 16 procentinių punktų. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 126 %.

(63)

Išanalizavus makroekonominius ir mikroekonominius duomenis paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis palyginti stabili. Visų pirma pagerėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pelno lygis: atliekant pradinį tyrimą atrinktų gamintojų pelno lygis buvo -8,9 %, o per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis pelno lygis buvo 4,3–9,8 %. Dėl galiojančių priemonių Sąjungos pramonė, mažėjant rinkai, taip pat sugebėjo padidinti savo rinkos dalį.

(64)

Nors atrodo, kad Sąjungos pramonė tapo stabili ir atsigavo po importo dempingo kainomis iš KLR poveikio, ji nepasiekė iki pradinio tyrimo buvusio laikotarpio gamybos, pardavimo ir užimtumo lygio. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai nutraukė veiklą, taip pat matyti, kad visa pramonė vis dar iš dalies pažeidžiama.

(65)

Tam tikri veiksniai rodo, kad baigus galioti priemonėms žala veikiausiai pasikartotų. Pirma, atsižvelgiant į nustatytą dabartinį dėl importo iš KLR priverstinai sumažintų kainų lygį ir darant prielaidą, kad dabartinės žemos importo kainos būtų taikomos toliau arba būtų dar labiau sumažintos siekiant atgauti prarastą rinkos dalį, Sąjungos pramonė negalėtų išlaikyti dabartinio kainų lygio. Dėl šio galimo kainų mažėjimo tikrai kiltų pavojus dabartiniam Sąjungos pramonės atsigavimui ir sumažėtų pelningumas.

(66)

Antra, atsižvelgiant į didelius Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumus, taip pat tikėtina, kad padidėtų importas mažomis kainomis (importas dempingo kainomis). Taigi sumažėtų Sąjungos pramonės pardavimas rinkoje, todėl (ir dėl per PTL sumažėjusio pajėgumų naudojimo koeficiento) gali dar labiau sumažėti gamyba arba veiklą nutraukti daugiau Sąjungos gamintojų.

(67)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, jeigu priemonės nustos galioti, yra tikimybė, jog dėl atnaujinto nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis iš KLR bus iš naujo daroma žala.

(68)

Gabonmedis yra tropinis medis, daugiausia augantis Gabone; jis taip pat auga Pusiaujo Gvinėjoje ir Kamerūne. Skundą pateikusi asociacija pateikė įrodymų, kad Gabono Vyriausybė uždraudė nuo 2010 m. sausio 1 d. iš Gabono eksportuoti nenužievintus gabonmedžio rąstus siekiant rąstus paversti fanera šalyje. Todėl buvo nagrinėta, ar toks draudimas, nors jis nustatytas po PTL, turės didelio poveikio dabartinei analizei.

(69)

Iš informacijos, gautos atliekant tyrimą, paaiškėjo, kad Azijos bendrovės, importuojančios arba eksportuojančios daugiau kaip 60 % Gabono rąstų, yra stiprios derantis su pagrindine gabonmedžio eksportuotoja Société Nationale des Bois du Gabon bei Gabono Vyriausybe, todėl nustatytas draudimas joms turi mažiau poveikio nei Europos bendrovėms. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, šiuo atžvilgiu nebuvo galima atlikti išsamesnio poveikio vertinimo.

(70)

Eksporto draudimas įsigaliojo tik 2010 m. sausio 1 d., t. y. po PTL, ir iki 2010 m. gegužės mėn. buvo taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį vis dar galėjo būti eksportuojami 2009 m. pabaigoje nupjauti rąstai. Siekiant išnagrinėti įsigaliojusio eksporto draudimo poveikį Sąjungos gamintojams, 2010 m. rugsėjo 14 d. skundą pateikusios asociacijos narių buvo paprašyta papildomos informacijos. Atsakymus pateikė keturi Sąjungos gamintojai. Du iš atrinktų gamintojų Gabone turi rąstų nužievinimo fabrikus, todėl draudimas jiems neturi jokio poveikio. Tačiau visi atrinkti gamintojai patvirtino informaciją, kad Kinijos bendrovių derybinė pozicija yra tvirta užsitikrinant galimybę gauti žaliavos ir kad teisės akto įgyvendinimo efektyvumas vis dar neaiškus. Sąjungos gamintojai patvirtino, kad Gabone nustačius rąstų eksporto draudimą gabonmedžio tiekimas sumažėjo, o kainos padidėjo ir dėl naujos padėties labiausiai kenčia Sąjungos gabonmedžio nužievinimo gamyklas turintys gamintojai.

(71)

Be kuriuo atveju draudimas iš esmės galioja visam eksportui, t. y. taip pat eksportui į KLR. Todėl neatrodo, kad nauja teisinė padėtis Gabone turi poveikio dabartinio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo analizei.

(72)

Remiantis nurodyta analize, daroma išvada, kad nustojus galioti priemonėms žala, susijusi su nagrinėjamojo produkto importu dempingo kainomis iš KLR, Sąjungos pramonei gali pasikartoti.

(73)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Prancūzijos teisme buvo nagrinėjama kai kurių Prancūzijos gamintojų, kurie vykdė antikonkurencinę veiklą, byla, todėl nuspręsta, kad yra tikslinga inicijuoti ex officio tarpinę peržiūrą, siekiant iš naujo išnagrinėti Sąjungos pramonei padarytą žalą, visų pirma ją palyginant su padėtimi pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu.

(74)

Išnagrinėjus minėtą bylą Prancūzijos konkurencijos taryba šešiems Prancūzijos faneros gamintojams skyrė baudas už antikonkurencinę veiklą (t. y. tokių pačių kainų taikymą ir kainų didinimą tuo pačiu metu) 1995 m. lapkričio mėn. – 2004 m. gegužės mėn. 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendime Paryžiaus apeliacinis teismas patvirtino Konkurencijos tarybos sprendimą, tačiau šiek tiek sumažino baudų dydį.

(75)

Atliekant pradinio tyrimo žalos analizę buvo atrinkti penkti Europos gamintojai: trys Prancūzijos, vienas Italijos ir vienas Portugalijos. Dviem iš trijų atrinktų Prancūzijos gamintojų buvo skirtos aprašytos baudos. Siekiant išnagrinėti galimą minėtos antikonkurencinės veiklos įtaką žalos analizei, pirmiausiai buvo palygintos kiekvienos iš pradžių atrinktos bendrovės vidutinės pardavimo kainos. Nustatyta, kad dviejų Prancūzijos gamintojų, kuriems vėliau buvo skirtos baudos, vidutinė vieneto pardavimo kaina iš tikrųjų buvo didesnė nei kitų trijų atrinktų bendrovių. Šį kainų skirtumą iš dalies galima paaiškinti nustatytais pradinio tyrimo faktais, t. y. skirtingu šių gamintojų produktų asortimentu. Tačiau atlikus išsamesnį palyginimą paaiškėjo, kad dviejų Prancūzijos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo kainos pradiniu TL taip pat buvo didesnės: vien tik iš gabonmedžio pagamintos faneros – 7–30 %, o faneros, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš gabonmedžio, – 3–19 %.

(76)

Todėl toliau skaičiuojant žalą į dviejų nubaustų Prancūzijos bendrovių duomenis nebuvo atsižvelgta; per pradinį tyrimą nustatyta žala buvo vertinama remiantis kitų trijų atrinktų bendrovių duomenimis. Kadangi makroekonominiai rodikliai (gamyba, našumas, pardavimas, rinkos dalis, užimtumas ir augimas) buvo pagrįsti dešimties Sąjungos gamintojų pateikta informacija, atliekant šį skaičiavimą į kitų nubaustų Prancūzijos bendrovių duomenis taip pat neatsižvelgta.

(77)

Nustatyta, kad nubaustų Prancūzijos bendrovių duomenys neturėtų didelės įtakos nustatytiems pradinio tyrimo faktams, susijusiems su vadinamaisiais mikroekonominiais rodikliais. Per pradinio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų bendrovių pelningumas sumažėjo nuo 3,5 iki – 8,9 %. Jei nubausti Prancūzijos gamintojai nebūtų buvę atrinkti, pelningumas būtų sumažėjęs nuo 3,1 iki – 6,5 %. Atrinktų bendrovių investicijų grąža sumažėjo nuo 15,6 iki – 27,5 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų ji būtų sumažėjusi nuo 19,3 iki – 38,9 %. Atrinktų bendrovių investicijos sumažėjo 80 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų jos būtų sumažėjusios 86 %. Atrinktų gamintojų grynųjų pinigų srautas sumažėjo nuo 7,6 mln. iki 59 000 EUR; be nubaustų Prancūzijos gamintojų jis būtų sumažėjęs nuo 1,5 mln. iki – 69 000 EUR. Dėl visos Sąjungos pramonės makroekonominių duomenų, neatsižvelgiant į nubaustų Prancūzijos gamintojų duomenis padėtis būtų šiek tiek kitokia. Per pradinio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 10 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų ji būtų sumažėjusi 1 %. Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 9 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų jis būtų beveik nepakitęs. Sąjungos pramonės pardavimo vertė sumažėjo 7 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų ji būtų padidėjusi 5 %. Sąjungos pardavimo apimtis sumažėjo 10 %; be nubaustų Prancūzijos gamintojų ji būtų padidėjusi 1 %.

(78)

Todėl, netgi jei neatsižvelgiant į nubaustų Prancūzijos bendrovių duomenis žala yra mažesnė, atliekant pradinį tyrimą vis tiek būtų buvusi nustatyta materialinė žala. Tai visų pirma susiję su vadinamųjų mikroekonominių rodiklių kaita.

(79)

Taip pat nagrinėta, ar antikonkurencinė Prancūzijos gamintojų veikla galėjo turėti įtakos žalai, nustatytai atliekant dabartinę peržiūrą. Kadangi susitarimas dėl kainų buvo panaikintas 2004 m., antikonkurencinė veikla negalėjo turėti tiesioginės įtakos nei vienam rodikliui. Todėl buvo vertinta, ar žalos analizei galėjo vis dėlto būti padaryta kokia nors netiesioginė įtaka, t. y. baudų kaina. Nustatyta, kad nei vienas iš dviejų atrinktų Prancūzijos gamintojų, skaičiuodamas pelningumą, į baudos dydį neatsižvelgė. Todėl nustatyta, kad praeityje vykdyta antikonkurencinė veikla arba nustatytos baudos neturi jokios įtakos dabartinei žalos analizei.

(80)

Remiantis minėta analize daroma išvada, kad antikonkurencinė Prancūzijos gamintojų veikla neturėjo poveikio Sąjungos pramonės žalingai padėčiai, visų pirma, palyginti su padėtimi pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl dalinė tarpinė peržiūra turėtų būti nutraukta.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar yra įtikinamų priežasčių toliau netaikyti galiojančių antidempingo priemonių. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(82)

Reikėtų priminti, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(83)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(84)

Toliau taikant antidempingo priemones iš nagrinėjamosios šalies importuojamam produktui, Sąjungos pramonė turėtų daugiau galimybių pasiekti pagrįstą pelningumo lygį ir taip išvengtų būti išstumta iš rinkos dėl didelės importo dempingo kainomis iš KLR apimties. Iš tikrųjų labai tikėtina, kad bus vykdomas žalingas dempingas didele apimtimi, prieš kurią Sąjungos pramonė negalės atsilaikyti. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei ir toliau būtų taikomos dabartinės antidempingo priemonės.

(85)

Atitinkamai daroma išvada, kad toliau taikant antidempingo priemones KLR, tikrai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės ir kitų Sąjungos gamintojų interesams.

(86)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du nesusiję Sąjungos importuotojai. Abu prieštaravo tolesniam priemonių taikymui, teigė, kad priemonės yra neveiksmingos ir Kinijos produktai nepanašūs į Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą dėl kokybės skirtumų, ir išreiškė abejonę dėl Sąjungos gabonmedžio faneros pramonės konkurencingumo. Tačiau nei vienas iš šių teiginių nebuvo pagrįstas. Neturint įrodymų, patvirtinančių, kad galiojančios antidempingo priemonės turėjo didelio poveikio importuotojams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo poveikio Sąjungos importuotojams.

(87)

Klausimyno atsakymus pateikė trys Italijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje įsikūrę naudotojai. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas nepirko nagrinėjamojo produkto iš KLR, ir neturint jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad galiojančios antidempingo priemonės turėjo didelio poveikio naudotojams, galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos naudotojams.

(88)

Todėl manoma, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių toliau netaikyti galiojančių priemonių.

(89)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones.

(90)

Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų toliau taikyti importuojamai KLR kilmės gabonmedžio fanerai nustatytas antidempingo priemones, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

(92)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(93)

Visus prašymus taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (6) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(94)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muito taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas.

(95)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą,