TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 57/2011

2011 m. sausio 18 d.

kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos šios žvejybos galimybės:

2.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos laikinos tam tikrų žuvų išteklių arba žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kurios yra dvišalių žvejybos konsultacijų su Farerų Salomis objektas. Galutines žvejybos galimybes remdamasi Komisijos pasiūlymu nustato Taryba.

3.   Tam tikros I priede nustatytos žvejybos galimybės lieka nepaskirtos ir valstybės narėms draudžiama pagal jas žvejoti tol, kol bus nustatytos galutinės žvejybos galimybės pagal 2 dalį. Tos žvejybos galimybės apima papildomas atlantinės skumbrės žvejybos galimybes, susidariusias dėl nesužvejotos kvotos 2010 m.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;

b)   trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir joje registruotas žvejybos laivas;

c)   ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienų žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai;

g)   tinklinio audeklo akių dydis– akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (18);

h)   ES žvejybos laivyno registras– pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnio 3 dalį Komisijas sukurtas registras;

i)   žvejybos žurnalas– Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente taikomos šios žvejybos zonų apibrėžtys:

a)   ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– Reglamente (EB) Nr. 218/2009 (19) apibrėžtos zonos;

b)   Skagerako sąsiauris– rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)   Kategato sąsiauris– rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d)   VII zona (Porcupine pakrantė – 16 padalinys)– rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

53° 30′ šiaurės platumos 15° 00′ vakarų ilgumos,

53° 30′ šiaurės platumos 11° 00′ vakarų ilgumos,

51° 30′ šiaurės platumos 11° 00′ vakarų ilgumos,

51° 30′ šiaurės platumos 13° 00′ vakarų ilgumos,

51° 00′ šiaurės platumos 13° 00′ vakarų ilgumos,

51° 00′ šiaurės platumos 15° 00′ vakarų ilgumos,

53° 30′ šiaurės platumos 15° 00′ vakarų ilgumos;

e)   Kadiso įlanka– ICES IXa kvadrato dalis į rytus nuo 7° 23’ 48″ vakarų ilgumos;

f)   CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) zonos (rytų vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona)– Reglamente (EB) Nr. 216/2009 (20) apibrėžtos zonos;

g)   NAFO (Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacija) zonos– Reglamente (EB) Nr. 217/2009 (21) apibrėžtos zonos;

h)   SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacija) konvencijos rajonas– Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (22) apibrėžtas rajonas;

i)   ICCAT (Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija) konvencijos rajonas– Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (23) apibrėžtas rajonas;

j)   CCAMLR (Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos) rajonas– Reglamente (EB) Nr. 601/2004 (24) apibrėžtas rajonas;

k)   IATTC (Amerikos tropinių tunų komisija) konvencijos rajonas– Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo (25), apibrėžtas rajonas;

l)   IOTC (Indijos vandenyno tunų komisija) konvencijos rajonas– Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (26) apibrėžtas rajonas;

m)   SPRFMO (Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija) konvencijos rajonas– atviros jūros rajonas į pietus nuo 10° šiaurės lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR rajono, į rytus nuo SIOFA (Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje) konvencijos rajono, kaip apibrėžta SIOFA (27), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

n)   WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija) konvencijos rajonas– Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (28) apibrėžtas rajonas;

o)   Beringo jūros atviros jūros rajonas– Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1.   ES vandenyse arba kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir, atitinkamais atvejais, su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

2.   ES laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 15 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (29) nustatytų sąlygų ir įgyvendinamųjų nuostatų.

3.   Komisija nustato ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse taikomą paprastųjų stintenių BLSK, kurį Sąjunga gali sužvejoti remdamasi BLSK ir Sąjungai skirta sužvejoti skirtų žuvų dalimi, kuriuos nustatė Grenlandija pagal Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimą ir jo protokolą.

4.   Atsižvelgdama į 2011 m. pirmame pusmetyje surinktus mokslinius duomenis, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patikslinti I priede nustatytus šių žuvų išteklių BLSK:

6 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl tam tikrų BLSK

1.   Tam tikrus IA priede nurodytus BLSK, ties kuriais pateikiama išnaša su nuoroda į šį straipsnį, nustato atitinkama valstybė narė, remdamasi savo surinktais ir įvertintais duomenimis; nustatomas toks BLSK dydis, kad būtų užtikrinta:

2.   Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie BLSK, priimto vadovaujantis 1 dalimi, dydį ir priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų užtikrintas tos nuostatos laikymasis. Atsižvelgdama į šią informaciją, ir jei egzistuoja Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija gali nuspręsti imtis nepaprastųjų priemonių.

7 straipsnis

Papildoma kvota, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose

1.   Laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, valstybė narė, laikydamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, gali skirti papildomą tam tikrų IA priede išvardytų išteklių, ties kuriais pateikiama išnaša su nuoroda į šį straipsnį, kvotą, neviršijančią IA priede nustatyto bendro limito, kaip tai valstybei narei skirtos kvotos procentinę dalį.

2.   Valstybė narė papildomą kvotą gali skirti tik laikydamasi šių sąlygų:

3.   Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, nesilaiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotą ir likusiu 2011 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti šiuose bandomuosiuose reisuose.

4.   1, 2 ir 3 dalis ketinanti taikyti valstybė narė, prieš suteikdama papildomas kvotas, Komisijai pateikia šią informaciją:

8 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Sužvejotos 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys turi būti nedelsiant paleistos nesužalotos, kiek tai praktiškai įmanoma.

9 straipsnis

Specialiosios paskirstymo nuostatos

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

10 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

2011 m. vasario 1 d.– 2012 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:

11 straipsnis

Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 (30) 3 straipsnis taikomas juodųjų paltusų žvejybai. Žvejojant, laikant laive, perkraunant arba iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnyje nurodytus giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2011 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus arba per kuriuos buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

12 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

13 straipsnis

Tam tikrų žvejybos galimybių naudojimo apribojimai

1.   I priede nustatytos paprastųjų brosmių, atlantinių menkių, megrimų, velniažuvinių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, paprastųjų jūrinių lydekų, melsvųjų molvų, paprastųjų molvų, norveginių omarų, jūrinių plekšnių, sidabrinių polakų, ledjūrio menkių, rombinių rajų, jūrų liežuvių ir paprastųjų dygliaryklių žvejybos ICES VII parajonyje arba atitinkamuose jo kvadratuose galimybės apribojamos uždraudžiant 2011 m. gegužės 1 d. – liepos 31 d. Porcupine pakrantėje žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis. Atitinkami įrašai I priede pažymėti nuoroda į šį straipsnį.

2.   Šiame straipsnyje Porcupine pakrantę sudaro rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Porcupine pakrantėje leidžiama tranzitu laivuose gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

14 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II   SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimas

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.

2.   Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

III   SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1   skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

16 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.   Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.   Priekrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.   ES laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.   Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.   Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.   Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

17 straipsnis

ID priede nustatytai paprastųjų tunų kvotai taikomos papildomos sąlygos

Be Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo laikotarpio, nustatoma, kad paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti 2011 m. balandžio 15 d. – gegužės 15 d. laikotarpiu.

18 straipsnis

Pramoginė ir sportinė žūklė

Valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų kvotą pramoginei ir sportinei žūklei.

19 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.   Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.

3.   Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2   skirsnis

CCAMLR rajonas

20 straipsnis

Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1.   V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.   V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

21 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1.   2011 m. žvejybos sezonu žvalgomojoje ūdomis vykdomoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose gali dalyvauti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jeigu tokia valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 24 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.   Visas BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose ir jų paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (MTP) kiekviename tų parajonių ir kvadratų nustatomi V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3.   Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

22 straipsnis

Krilių žvejyba 2011–2012 m. žvejybos sezonu

1.   2011–2012 m. žvejybos sezonu CCAMLR rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR rajone, ji pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai praneša:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.   Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR rajone, praneša tik apie tuos leidimus turinčius laivus, kurie plaukioja su jų vėliava pranešimo metu.

4.   Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nėra pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei koks nors turintis leidimą laivas negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš CCAMLR NNN (neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3   skirsnis

IOTC rajonas

23 straipsnis

IOTC rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Didžiausias IOTC rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.   Didžiausias IOTC rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.   Valstybės narės gali vienų iš dvejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti kitų išteklių žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos neteisėtą, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų (NNN laivai) sąrašą.

5.   Siekiant atsižvelgti į IOTC pateiktų plėtros planų įgyvendinimą, valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršijant 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi tuose planuose nustatytų ribų.

24 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae genties visų rūšių didžiaakių jūrų lapių skerdenas ar jų dalis.

2.   Sužvejotos 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys turi būti nedelsiant paleistos nesužalotos, kiek tai praktiškai įmanoma.

4   skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

25 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas

Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, 2011 metais apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jos bendras dydis tame rajone neviršytų 78 610 ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietų Ramiajame vandenyne.

26 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. BLSK

1.   Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 25 straipsnyje, tame rajone gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.   Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant bendrąją talpą.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos veiklos stebėsenos tikslais valstybės narės kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos perduoda Komisijai laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.

27 straipsnis

Dugninė žvejyba

25 straipsnyje nurodytos valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sugauti kiekį SPRFMO konvencijos rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio lygio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sugautą kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais, ir kad žvejyba būtų vykdoma tik tose SPRFMO konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta ir ankstesniu žvejybos sezonu.

5   skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

28 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.   Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2.   Atitinkamos valstybės narės iki 2011 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalies a punkte. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3.   Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir iškrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

6   skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

29 straipsnis

Giliavandenių ryklių apsaugos priemonės

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

7   skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

30 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

31 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1.   WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti draudžiama nuo 2011 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

2.   Visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3.   2 dalis netaikoma šiais atvejais:

32 straipsnis

Rajonai, kuriuose draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais

Didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais draudžiama šiuose atviros jūros rajonuose:

33 straipsnis

ES laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

8   skirsnis

Beringo jūra

34 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS

35 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šioje antraštinėje dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

36 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2.   Žuvų, kurių ištekliams nustatyti BLSK, negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios trečiosios šalies laivai ir ta kvota nėra išnaudota.

37 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

1.   Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

2.   Sužvejotos 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys turi būti nedelsiant paleistos nesužalotos, kiek tai praktiškai įmanoma.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 754/2009 1 straipsnio h punktas išbraukiamas.

39 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Tačiau 36 straipsnis taikomas nuo 2011 m. vasario 1 d.

Tais atvejais, kai CCAMLR rajone žvejybos galimybės nustatomos laikotarpiams, prasidedantiems iki 2011 m. sausio 1 d., 20, 21 ir 22 straipsniai bei IE ir V priedai taikomi nuo atitinkamų tų žvejybos galimybių taikymo laikotarpių pradžios.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(3)  OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

(4)  OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

(5)  OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

(6)  OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(7)  OL L 344, 2008 12 20, p. 6.

(8)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(9)  OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

(10)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(11)  OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(12)  2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 53/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus (OL L 21, 2010 1 26, p. 1).

(13)  Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(14)  Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų Salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(15)  Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis tame Susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9).

(16)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(18)  2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(19)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(20)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(21)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(22)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(23)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(24)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(25)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(26)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(27)  Sudaryta Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(28)  Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(29)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(30)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).