(1)

1991 m. sausio 25 d. Prancūzijos bankų asociacija (toliau – PBA), bankų Banques Populaires profesinė sąjunga ir bankas Crédit Agricole pateikė skundą, kuriame tvirtinama, kad Prancūzija bankui Crédit Mutuel suteikė valstybės pagalbą.

(2)

Pirmasis Komisijos prašymas suteikti informacijos apie taupomąją knygelę Livret bleu buvo pateiktas 1991 m. gegužės 27 d. raštu.

(3)

1998 m. vasario 6 d. raštu Komisija Prancūzijos institucijoms pranešė apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 108 straipsnio 2 dalis) numatytą procedūrą dėl galimos pagalbos priemonių, įgyvendinamų taikant taupomosios knygelės Livret bleu (2) taupymo mechanizmą.

(4)

1998 m. balandžio 8 d. Prancūzijos institucijos atsakė į sprendime pradėti procedūrą Komisijos pateiktus klausimus.

(5)

1998 m. birželio 18 d. bankas Crédit Mutuel Komisijai atsiuntė raštą, kuriame pateiktais argumentais siekiama paneigti, kad sprendime pradėti procedūrą nurodytos priemonės priskirtinos valstybės pagalbai, ir taupomosios knygelės Livret bleu analitinės apskaitos dokumentus. Savo pastabas Komisijai taip pat pateikė daugelis suinteresuotųjų šalių (žr. 3 ir 4 skyrių 48–59 konstatuojamąsias dalis); 1998 m. rugsėjo 3 d. Komisija jas perdavė Prancūzijos institucijoms.

(6)

1999 m. spalio 29 d., 2000 m. gegužės 16 d., 2000 m. spalio 16 d. ir 2001 m. sausio 19 d. raštais skundo pateikėjai atsiuntė Komisijai keturis papildomuosius pranešimus, kuriuos 2000 m. vasario 21 d. ir 2000 m. lapkričio 3 d. Komisija perdavė Prancūzijos institucijoms.

(7)

2001 m. vasario 5 d. Komisija Prancūzijos institucijoms pateikė iš PBA gautus dokumentus.

(8)

1998 m. lapkričio mėn.–1999 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymu konsultantas (3) (toliau – Komisijos konsultantas) atliko taupomosios knygelės Livret bleu analitinės apskaitos auditą. 2000 m. sausio 10 d. konsultanto ataskaita buvo pateikta nagrinėti Prancūzijos institucijoms ir bankui Crédit Mutuel. 2000 m. vasario 7 d. surengtas techninio pobūdžio konsultacinis Komisijos tarnybų, kurioms padėjo konsultantas, Prancūzijos institucijų ir banko Crédit Mutuel susitikimas, kuriame aptarta ši ataskaita.

(9)

1999 m. rugsėjo 14 d. raštu Komisijos tarnybos paprašė Prancūzijos institucijų nurodyti visuotinės svarbos užduotis, pavestas vykdyti bankui Crédit Mutuel. 2000 m. vasario 21 d., 2000 m. lapkričio 3 d. ir 2001 m. vasario 5 d. Komisijos tarnybos Prancūzijos institucijoms pateikė su galimu Livret bleu„pigios prekės“ poveikiu susijusius įvairius dokumentus (4), kuriais bylą papildė skundo pateikėjai, kad Prancūzijos institucijos pateiktų pastabas (žr. 7.2.3 skirsnio 110–118 konstatuojamąsias dalis). Prancūzijos institucijos savo pastabas pateikė 2001 m. vasario 1 d.

(10)

2000 m. balandžio 11 d. Komisijai buvo pateiktas Europos bankų federacijos (EBF) skundas dėl Prancūzijos valstybės pagalbos bankui Crédit Mutuel – jos suteiktų išskirtinių teisių platinti taupomąją knygelę Livret bleu.

(11)

2000 m. gegužės mėn. konfederacija Confédération nationale du Crédit Mutuel įgaliojo audito įmonę Arthur Andersen peržiūrėti Crédit Mutuel analitinės apskaitos metodiką ir parengti Livret bleu pelno (nuostolio) ataskaitą. Šis darbas buvo baigtas 2000 m. rugsėjo mėn., pateikus išsamią Livret bleu pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje pagal Livret bleu analitinę apskaitą įvertinta, kad buvo patirta 498 mln. FRF nuostolių iki apmokestinimo. Ši išvada pagrįsta apskaičiuotomis tikslinamosiomis sumomis. 2001 m. vasario 2 d. buvo surengtas Komisijos ir Crédit Mutuel susitikimas, kuriame aptarta ši ataskaita. Komisijai pateikus pastabas Crédit Mutuel paprašė, kad įmonė Arthur Andersen pateiktų 2001 m. vasario 8 d. pranešimą, kuriame pagrindžiamas taikytas metodas, vadinamas „per didelio IARD veiklos [Crédit Mutuel žalos draudimo veikla (5)] koeficiento pataisos metodu“, kurį ypač kritikavo Komisijos tarnybos.

(12)

2001 m. balandžio mėn. Komisija paprašė, kad jos konsultantas nustatytų savo ataskaitos bei įmonės Arthur Andersen ataskaitos neatitikimus ir nurodytų duomenų ar metodikos pakeitimus, kuriuos prireikus būtų galima įtraukti į jo ankstesnę ataskaitą. Nauja galutinė Komisijos konsultanto ataskaita buvo pateikta 2001 m. liepos 23 d. Joje pagal Livret bleu analitinę apskaitą įvertinta, kad buvo gautas bendras nekapitalizuotas 1,074 mlrd. FRF (163,7 mln. EUR) pelnas. Ši ataskaita tą pačią dieną pateikta Prancūzijos institucijoms. 2001 m. liepos 26 d. įvykusiame Komisijos, Prancūzijos institucijų, Crédit Mutuel ir įmonės Arthur Andersen susitikime Crédit Mutuel ir įmonė Arthur Andersen pareiškė, kad nesutinka su galutinėmis Komisijos konsultanto išvadomis. Į 2001 m. rugsėjo 13 d. dokumentą, perduotą kaip 2001 m. rugsėjo 15 d. Prancūzijos institucijų pranešimo priedas, įmonė Arthur Andersen įtraukė savo ankstesnes išvadas. 2001 m. spalio 26 d. Prancūzijos institucijos Komisijai atsiuntė naują pranešimą, kuriame pateikta teisinė Livret bleu analizė, atlikta atsižvelgiant į Bendrijos konkurencijos teisę, o 2002 m. sausio 7 d. jos atsiuntė pranešimą dėl su viešąja paslauga susijusios užduoties sąnaudų, kuriame primenami Crédit Mutuel jau pateikti skaičiai (naujų duomenų nepateikta).

(13)

2001 m. spalio 26 d. Prancūzijos institucijų Komisijai atsiųstame pranešime paaiškinama, kodėl, jų nuomone, i) Livret bleu schema nėra pagalba, ii) būtų galima kalbėti tik apie esamą pagalbą, jeigu Komisija priemonę priskirtų pagalbai, ir iii) bet kokiu atveju pagalba būtų suderinama.

(14)

2002 m. sausio 15 d. sprendime (6) (toliau – panaikintas sprendimas) Komisija nurodė, kad valstybės pagalba, kurią Prancūzijos Respublika suteikė bankui Crédit Mutuel, yra nesuderinama su vidaus rinka.

(15)

2002 m. sausio 15 d. sprendimas buvo panaikintas 2005 m. sausio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu (7).

(16)

Komisija Pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė. Pagal SESV 266 straipsnio 1 dalį Komisija privalo imtis priemonių šiam sprendimui įvykdyti. Kalbant apie valstybės pagalbą tai reiškia, kad panaikinus sprendimą pradedama oficialaus tyrimo procedūra.

(17)

2006 m. birželio 7 d. sprendimu (8) (toliau – sprendimas išplėsti procedūrą) Komisija išplėtė oficialią tyrimo procedūrą ir paaiškino savo vertinimą, kad gali būti suteikta pagalba.

(18)

Prancūzija savo pastabas dėl sprendimo išplėsti procedūrą Komisijai pateikė 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 7 d. raštais.

(19)

2006 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisija gavo asociacijos Association des Victimes du Crédit Mutuel skundą.

(20)

2006 m. spalio 13 d. raštu Komisija gavo banko Crédit Mutuel pastabas.

(21)

2006 m. spalio 31 d. raštu Komisija banko Crédit Mutuel pastabas pateikė Prancūzijos institucijoms.

(22)

2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. lapkričio 28 d. pateikus du papildomus Komisijos prašymus suteikti informaciją Prancūzija papildomas pastabas perdavė 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2007 m. vasario 28 d. raštais.

(23)

2006 m. gruodžio 19 d. įvyko Komisijos susitikimas su Prancūzijos institucijomis, o 2007 m. sausio 15 d. – su banko Crédit Mutuel atstovais.

(24)

2007 m. gegužės 10 d. Komisija pagal EB sutarties 86 straipsnio 3 dalį (dabar SESV 106 straipsnio 3 dalis) kartu su EB sutarties 43 ir 49 straipsniais (dabar SESV 49 ir 56 straipsniai) priėmė sprendimą, pagal kurį Prancūzija turėjo panaikinti bankų Crédit Mutuel, Caisses d’Épargne ir Banque Populaire specialiąsias teises (9): banko Crédit Mutuel specialiąją teisę platinti taupomąją knygelę Livret bleu bei bankų Caisses d’Épargne ir La Poste specialiąsias teises platinti taupomąją knygelę Livret A (10).

(25)

Kadangi Prancūzija per 2007 m. gegužės 10 d. sprendime nurodytą devynių mėnesių terminą specialiųjų teisių platinti taupomąsias knygeles Livret bleu ir Livret A nepanaikino, Komisija pradėjo EB sutarties 226 straipsnyje (dabar SESV 258 straipsnis) nurodytą pažeidimo tyrimo procedūrą ir 2008 m. birželio 5 d. Prancūzijai nusiuntė oficialų pranešimą dėl sprendimo nevykdymo.

(26)

2009 m. rugsėjo 19 d. Komisija Prancūzijos paprašė pateikti naują informaciją; Prancūzija ją pateikė 2009 m. spalio 13 d.

(27)

2009 m. spalio 8 d. Komisija nutraukė pažeidimo tyrimo procedūrą, nes Prancūzija, priėmusi 2009 m. sausio 1 d. reformą, pagal kurią taupomųjų knygelių Livret bleu ir Livret A platinimas liberalizuojamas (11), įvykdė įsipareigojimą panaikinti specialiąsias teises platinti šias taupomąsias knygeles (12).

(28)

2010 m. keletą klausimų bankui Crédit Mutuel Komisija pateikė elektroniniais laiškais, į kuriuos bankas taip pat atsakė elektroniniais laiškais.

(29)

Šiuo sprendimu pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (13), 13 straipsnį procedūra, susijusi su įgyvendinant Livret bleu mechanizmą suteikta galima pagalba, baigiama.

(30)

Bankas Crédit Mutuel – tai decentralizuota bankų ir draudimo grupė, kurią sudaro nacionalinis filialų, turinčių kintamo kapitalo kooperatinių bendrovių statusą, tinklas. Crédit Mutuel veikla reglamentuojama 1947 m. rugsėjo 10 d. įstatymu, kuriuo nustatyti kooperacijos principai. Banko veikla organizuojama trimis lygmenimis: vietos, regionų ir nacionaliniu.

(31)

Grupė Crédit Mutuel (abi grupės dalys – Crédit Mutuel ir Crédit Industriel et Commercial (toliau – CIC) turi beveik 6 000 mažmeninės prekybos vietų, joje dirba daugiau negu 72 000 darbuotojų. Crédit Mutuel vietos filialai priklauso aštuoniolikai regioninių federacijų, kurios yra centrinio tinklo organo – konfederacijos Confédération nationale du Crédit Mutuel – narės. CIC sudaro šeši regioniniai bankai ir specializuotos patronuojamosios įmonės, veikiantys ir Prancūzijoje, ir tarptautiniu mastu.

(32)

Be to, grupę Crédit Mutuel valdo viena valdyba, vykdanti bendrą politiką. Grupė užtikrina vidaus finansinį solidarumą konfederacijoje, garantuojančioje regioninių federacijų likvidumą. Atsižvelgiant į konkurencijos teisę grupei būdingi vienos įmonės požymiai, nes ji turi vieną centriniu lygmeniu veikiantį sprendimų priėmimo organą.

(33)

Taupomoji knygelė Livret bleu buvo valstybės reglamentuojamas taupymo produktas, ją išskirtinėmis teisėmis platino Crédit Mutuel.

(34)

Šis taupymo produktas buvo iš dalies atleistas nuo mokesčių pagal Taisomąjį 1975 m. finansų įstatymą (14). Du trečdaliai indėlininkams mokamų palūkanų, skaičiuojamų nuo indėlių sumų, buvo neapmokestinami. Valstybė pagal taupomąją knygelę Livret bleu indėlininkų gaunamo bendrojo užmokesčio normą nustatė taip, kad atskaičius mokestį (15) grynojo užmokesčio norma sutapo su pagal visiškai neapmokestinamą taupomąją knygelę Livret A gaunamo grynojo užmokesčio norma.

(35)

Valstybės nustatyta pagal taupomąją knygelę Livret bleu gaunamo užmokesčio norma, indeksuojama pinigų rinkoje, buvo didesnė už infliaciją. Paskutinė pagal taupomąją knygelę Livret bleu gaunamo grynojo užmokesčio norma prieš panaikinant šį taupymo produktą pagal 2009 m. sausio 1 d. reformą (žr. 41 konstatuojamąją dalį) buvo 4 % (16). Didžiausia suma, kurią indėlininkai galėjo įnešti į taupomąją knygelę Livret bleu, – EUR. Taupomųjų knygelių Livret bleu santaupų suma nuo 13 mlrd. EUR (85 mlrd. FRF) 1991 m. padidėjo iki 22 mlrd. EUR 2008 m.

(36)

Dėl taupomosios knygelės Livret bleu ypatumų (lėšomis leidžiama naudotis nedelsiant, leidžiama įnešti sumas nuo 15 EUR, nėra išlaidų (visų pirma pradedant naudotis taupomąja knygele) ir pan.) buvo užtikrinamas didelis likvidumas. Be to, naudojantis Livret bleu buvo galima vykdyti tiesioginio debeto operacijas – mokėti mokesčius valstybei ar valstybės įmonėms, pavyzdžiui, EDF ar France Télécom. Todėl privatiems asmenims skirtas taupymo produktas Livret bleu tam tikrais aspektais buvo panašus į einamąją sąskaitą.

(37)

Bėgant laikui prievolės, susijusios su platinant Livret bleu surinktų lėšų naudojimu, kito.

(38)

Pirmiausia 50 % lėšų (1983 m. (17) ši dalis padidinta iki 65 % lėšų ir 80 % naujų surinktų lėšų) Crédit Mutuel privalėjo skirti visuotinės svarbos reikmėms (visų pirma vietos valdžios institucijoms ir kitoms viešosioms įstaigoms finansuoti), o likutį bankas galėjo naudoti savo nuožiūra (toliau – savo nuožiūra naudojamos lėšos).

(39)

Ši sistema iš esmės buvo pakeista 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimu (18), kuriuo taupomosios knygelės Livret bleu sistema suvienodinta su taupomosios knygelės Livret A sistema. Iš tikrųjų nuo tada, kai priimtas šis nutarimas, visas naujas santaupas kaupė įmonė Caisse des Dépôts et Consignation (toliau – CDC) (19), kaip kompensaciją Crédit Mutuel mokėjusi tarpininkavimo komisinius. Šie komisiniai, kurie iš pradžių sudarė 1,3 % Livret bleu santaupų, pervestų į CDC sąskaitą, 2005 m. sausio 1 d. buvo sumažinti iki 1,2 %, o 2005 m. lapkričio 1 d. – iki 1,1 %. Crédit Mutuel surinktas lėšas CDC daugiausia naudoja socialiniam būstui finansuoti.

(40)

Be to, iš esmės pakeitus sistemą esamos santaupų atsargos buvo laipsniškai perskirstytos (20). Nuo 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimo įsigaliojimo dienos iki 1999 m. pirmojo pusmečio pabaigos esamų visuotinės svarbos reikmėms skirtų lėšų ir savo nuožiūra naudojamų lėšų dalis buvo mažinama, kol visos santaupos pervestos į CDC sąskaitą.

(41)

2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo taupomųjų knygelių Livret A ir Livret bleu reforma, pagal kurią taupomąją knygelę Livret A galėjo platinti visi bankai ir buvo panaikinti knygelių Livret A ir Livret bleu skirtumai. Nuo 2009 m. sausio 1 d.Crédit Mutuel taupomoji knygelė Livret bleu yra tik kitu pavadinimu platinama taupomoji knygelė Livret A. Šią dieną taupomoji knygelė Livret bleu, taigi ir Crédit Mutuel išskirtinė teisė ją platinti, baigė galioti.

(42)

Kaip nurodyta sprendime išplėsti procedūrą (21), Komisija pareiškė nuomonę, kad Prancūzija bankui Crédit Mutuel galėjo suteikti pagalbą mokėdama tarpininkavimo komisinius.

(43)

Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Altmark kompensacijos už viešąsias paslaugas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį, jeigu jos atitinka tam tikras bendrai vertinamas sąlygas, nurodytas 2003 m. liepos 24 d. Sprendime Altmark (22).

(44)

Savo sprendime išplėsti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę, kad ketvirtoji Sprendimo Altmark sąlyga gali būti neįgyvendinta, nes valstybė su viešąja paslauga susijusią užduotį rinkti indėlius, skirtus nuomojamam socialiniam būstui finansuoti, pavedė vykdyti ne geriausią pasiūlymą pateikusiam subjektui viešojo pirkimo tvarka, o vykdydama tiesiogines derybas su Crédit Mutuel – a priori tai nesuteikia jokios garantijos, kad bankui Crédit Mutuel mokami komisiniai nėra didesni negu gerai valdomos įmonės prašomi komisiniai. Be to, jos nuomone, Prancūzijos institucijos neįrodė, kad kompensacijos dydis buvo nustatytas remiantis bankų sektoriuje veikiančios gerai valdomos tipinės įmonės sąnaudomis. Iš tikrųjų siekiant įrodyti, kad kompensacijos dydis buvo nustatytas remiantis sąnaudų, kurias patirtų gerai valdoma įmonė, analize pagal Sprendimą Altmark, neužtenka pabrėžti, kaip tai daro Prancūzijos institucijos, kad Crédit Mutuel yra gerai valdoma įmonė.

(45)

Komisijos nuomone, tarpininkavimo komisiniai – tai valstybės ištekliai, kuriais gali būti suteiktas atrankinis pranašumas, kuriuo iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai, ir apie šiuos išteklius Komisijai nebuvo pranešta. Todėl tarpininkavimo komisiniai gali būti neteisėta pagalba.

(46)

Savo sprendime išplėsti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę, kad ši priemonė gali būti nesuderinama su EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis) ir kad jokia EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse (dabar SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys) nurodyta leidžianti nukrypti nuostata veikiausiai nėra taikytina.

(47)

Iš tikrųjų Komisijai atrodė, kad pagal jos konsultanto atliktus skaičiavimus kompensacijos suma gali viršyti sumą, būtiną vykdant su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą (renkant nuomojamam socialiniam būstui skirtus indėlius) patirtoms sąnaudoms padengti, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautus vykdant šį įsipareigojimą. Komisija priminė, kad į kompensacijos sumą turi būti įtraukta visa valstybės ar iš valstybės išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, ir apskaičiuodama kompensaciją atsižvelgė ne tik į grynąsias CDC kaupiamų indėlių rinkimo sąnaudas, bet ir į su visuotinės svarbos reikmėms skirtomis lėšomis ir savo nuožiūra naudojamomis lėšomis susijusias grynąsias pajamas (sąnaudas ar pelną). Komisijos konsultanto ataskaitoje nurodyta, kad 1991, 1992, 1993 ir 1998 m. Crédit Mutuel gavo kompensacijos permoką.

(48)

Skundo pateikėjų argumentus Komisija išdėstė savo 1998 m. vasario 6 d. sprendime pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį (dabar SESV 108 straipsnio 2 dalis). Vėliau perduotuose papildomuosiuose pranešimuose buvo pateikti tokie nauji argumentai.

(49)

PBA pranešime dėl Livret bleu„pigios prekės“ poveikio (jis atnaujintas 1999 m. vasario mėn. pabaigoje ir pateiktas Komisijai 1999 m. spalio mėn.) grynosios banko pajamos, gautos dėl Livret bleu„pigios prekės“ poveikio, buvo įvertintos 17 mlrd. FRF (2,6 mlrd. EUR) ir padaryta prielaida, kad 1986–1997 m. Crédit Mutuel užimamos visų rinkos segmentų dalys padidėjo vien todėl, kad buvo platinama Livret bleu.

(50)

2000 m. gegužės mėn. pateiktame įstaigos Caisse Nationale du Crédit Agricole atliktame tyrime išnagrinėta, kaip keitėsi Crédit Mutuel filialų skaičius. Pasirodo, kad bendras nuolat veikiančių filialų skaičius 1991–1994 m. sumažėjo, paskui laipsniškai didėjo ir 1998 m. pasiekė 1990 m. lygį. Filialų skaičius regionuose kito nevienodai: nuolat, paskui nenuolat veikiančių filialų mažėjo regionuose, kuriuose Crédit Mutuel anksčiau buvo įsteigęs daug filialų (Luaros krašte, Bretanėje, Elzase), o kituose regionuose jų daugėjo. Todėl gali būti, kad bankas Crédit Mutuel savo filialų skaičių sumažino kaimuose, kad padidintų miestuose. Atrodo, jog šiais duomenimis paneigiami Crédit Mutuel teiginiai, kad dešimtajame dešimtmetyje bankas privalėjo išlaikyti daug filialų kaimuose. Jais taip pat įrodoma, kad Crédit Mutuel pajėgia išlaikyti itin tankų filialų tinklą net ir panaikinus bet kokią valdžios institucijų kontrolę.

(51)

PBA Komisijai atsiuntė 1998 m. birželio 4 d. raštą, kuriame nurodoma, kad nuo CDC kaupiamų taupomosios knygelės Livret bleu santaupų imami 1,3 % komisiniai per dideli, nes įstaigos Caisses d’Épargne ir La Poste tuo pat metu iš CDC imdavo atitinkamai 1,20 % ir 1,50 % komisinius nuo taupomosios knygelės Livret A santaupų, kurias taip pat kaupė CDC. Kaip šiame rašte nurodė PBA, 1997 m. Prancūzijos institucijoms ji pasiūlė užtikrinti, kad taupomosios knygelės Livret bleu indėliai būtų renkami mokant tik 1 % komisinius, bet Vyriausybė į šį pasiūlymą neatsakė. Visų pirma PBA pabrėžė, kad 1998 m. balandžio mėn. parlamento nario R. Douyère pateiktoje Caisses d’épargne modernizavimo ataskaitoje nurodoma, kad renkant indėlius vidutinio Caisses d’épargne filialo, pavyzdžiui, Burgundijoje veikiančio Caisses d’épargne filialo, patiriamos sąnaudos yra lygios 0,96 % jo santaupų, ir kad nėra pagrindo tvirtinti, jog Crédit Mutuel valdymo sąnaudos yra didesnės.

(52)

PBA prašymu pateiktame 2000 m. rugpjūčio mėn. M. Glais vadovaujamos įmonės pranešime nurodomi statistiniai duomenys, susiję su konkurenciniu pranašumu, kuris dėl išskirtinės teisės platinti Livret bleu buvo suteiktas bankui Crédit Mutuel. Išnagrinėjus tam tikrus laikotarpius matyti, kad taupomosios knygelės Livret bleu indėlių santaupos ir kitų indėlių santaupos labai didėjo iki 1985–1987 m. įvykusių pokyčių. Vėliau namų ūkiams buvo suteikiama vis daugiau kreditų, o Crédit Mutuel išdavė daugiau kreditų negu jo pagrindiniai konkurentai. Todėl M. Glais vadovaujamos įmonės ekspertas padarė tokią išvadą: „Taigi atrodo, kad platinant taupomąją knygelę Livret bleu buvo pritraukta klientų, ir nuo devintojo dešimtmečio vidurio teigiamas poveikis atrodo nuolatinis, o indėliai nedidėja. Todėl nuo šio laikotarpio Crédit Mutuel plėtros strategija veikiausiai buvo pagrįsta iš pradžių pritrauktais klientais.“ Ekspertas, visų pirma remdamasis galimų ekonomikos sukrėtimų nuolatinio poveikio kintamiesiems veiklos rodikliams kriterijumi ir paprastos prašymų suteikti kreditus lygties modeliu, padarė išvadą, kad Crédit Mutuel veikla (daugiausia kredito veikla) neatrodo susijusi su vidutiniais bankų rinkos pokyčiais. Šį reiškinį ekspertas aiškina tuo, kad, pavyzdžiui, platinant taupomąją knygelę Livret bleu Crédit Mutuel klientai tapo lojalesni negu kitų bankų tinklų klientai.

(53)

Antrajame pranešime (2000 m. gruodžio mėn.) M. Glais vadovaujama įmonė pateikė naują ekonometrinį kiekvieno bankų tinklo klientų lojalumo tyrimą. Eksperto teigimu, šio tyrimo rezultatais pagrindžiama prielaida, kad Crédit Mutuel ir Caisses d’Épargne turi priemonių, leidžiančių daug geriau užtikrinti klientų lojalumą negu jį užtikrina kiti bankai. Tačiau negalima nustatyti, ar didesnis klientų lojalumas užtikrinamas platinant neapmokestinamą taupomąją knygelę, ar naudojantis tankiu filialų tinklu įvairiuose regionuose (dvi bendros šių tinklų priemonės).

(54)

Vykdant šią procedūrą skundo pateikėjai Komisijai taip pat pateikė papildomą pranešimą, kuriame nurodoma, kad privatizuojant banką CIC, kurį anksčiau valdė valstybinė draudimo grupė GAN, 1997 m. balandžio mėn. Crédit Mutuel jį galėjo nusipirkti, nes gavo su Livret bleu susijusią pagalbą, dėl kurios Crédit Mutuel užimama indėlių rinkos dalis nuo 2 % 1969 m. padidėjo iki beveik 6,9 % 1997 m. Skundo pateikėjų teigimu, dėl aptariamos pagalbos įmonės nuosavos lėšos labai padidėjo – nuo 650 mln. FRF (99 mln. EUR) 1974 m. iki 47,3 mlrd. FRF (7,2 mlrd. EUR) 1997 m.

(55)

Galiausiai 2006 m. rugsėjo 19 d. pateiktame asociacijos Association des Victimes du Crédit Mutuel skunde tik nurodoma, kad „valstybės santaupos eikvojamos privatiems ir komerciniams tikslams […] darant žalą indėlininkams ir Prancūzijos ekonomikai“, nepateikiant faktinių argumentų ar įrodymų, susijusių su galima neteisėta valstybės pagalba.

(56)

Paskelbus 1998 m. vasario 6 d. sprendimą pradėti procedūrą Komisijai pastabas pateikė daug suinteresuotųjų trečiųjų šalių.

(57)

Kai kurie Crédit Mutuel konkurentai nurodė žalą, kurią, jų nuomone, jie patyrė bankui Crédit Mutuel suteikus išskirtinę teisę platinti taupomąją knygelę Livret bleu. Šie bankai daugiausia nurodė Livret bleu„pigios prekės“ poveikį, dėl kurio jie praranda į Crédit Mutuel pereinančius klientus, ir išreiškė pageidavimą, kad ši išskirtinė teisė būtų panaikinta. Tokias pastabas Komisijai atsiuntė šios įstaigos:

(58)

Be to, be 4 skyriuje pateiktų pastabų, kuriose išreiškiama parama bankui Crédit Mutuel, Komisijai savo pastabas pateikė šios Livret bleu mechanizmą palaikančios trečiosios šalys:

(59)

Didžioji dalis trečiųjų šalių pabrėžė Crédit Mutuel vaidmenį, visų pirma regionų lygmeniu, finansuojant socialinę ekonomiką, ypač ne pelno organizacijas. Jos taip pat pabrėžė Crédit Mutuel vaidmenį teikiant pagalbą mažiau pasiturintiems gyventojams, kurie sudaro didelę dalį banko klientų. Keli į vietos valdžios institucijas išrinkti asmenys pabrėžė su įmonių steigimu, darbo vietų kūrimu ir vietos iniciatyvų plėtojimu susijusį Crédit Mutuel vaidmenį, atliekamą veikiant kartu su vietos valdžios institucijomis. Kiti pareiškė nuomonę, kad Crédit Mutuel dėl savo decentralizuotos struktūros geriau tenkina vietos poreikius ir poreikį užtikrinti tvarų teritorijos vystymąsi negu centralizuotos įstaigos.

(60)

Crédit Mutuel kaltina Komisiją dėl to, kad byla nagrinėjama itin ilgai.

(61)

Be to, Crédit Mutuel teigimu, Pirmosios instancijos teismo sprendime ne tik nurodomas pagrindimo trūkumas, bet ir kritikuojami Komisijos argumentai, ir į šią kritiką, ypač dėl galimos kompensacijos permokos apskaičiavimo, nebuvo atsižvelgta sprendime išplėsti procedūrą. Šiuo klausimu Crédit Mutuel kaltina Komisiją, kad ji sudeda teigiamus metinius likučius iš jų neatimdama neigiamų metinių likučių, – tai neatitinka Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (toliau – 2005 m. Bendrijos bendrosios nuostatos) (23) rekomenduojamo metodo.

(62)

Banko teigimu, tarpininkavimo komisiniai atitinka Sprendime Altmark nurodytas keturias sąlygas:

(63)

Bet kokiu atveju Crédit Mutuel mano, kad priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Crédit Mutuel visų pirma kritikuoja sprendime išplėsti procedūrą pateiktą kompensacijos permokos apskaičiavimo metodą. Banko teigimu, Komisija visų pirma padarė skaičiavimo klaidų vertindama bendras pajamas pagal Livret bleu pelno (nuostolio) ataskaitą – įtraukė klaidingas savo konsultanto išvadas, nors buvo neišspręsti klausimai, dėl kurių nesutarė Komisijos konsultantas ir Crédit Mutuel konsultantas (25).

(64)

Be to, Crédit Mutuel nepritaria Komisijos taikytam metiniam metodui (t. y. tam, kad įtraukiamos tik metų, kuriais gauta kompensacijos permoka, sumos jų nekompensuojant metų, kuriais kompensacija buvo per maža, sumomis); banko nuomone, šis metodas neatitinka tam tikros teismų praktikos, panaikinto sprendimo ir, jo teigimu, 2005 m. Bendrijos bendrųjų nuostatų (26). Visam 1991–1998 m. laikotarpiui ir visam 1999 m. prasidedančiam laikotarpiui Komisija turėjo taikyti bendrąjį metodą (t. y. visas metų, kuriais gauta kompensacijos permoka, sumas kompensuoti metų, kuriais kompensacija buvo per maža, sumomis).

(65)

Be to, savo sprendime išplėsti procedūrą Komisija tinkamai neatsižvelgė į pagrįstą pelną. Pagrįstą pelną ji įvertino remdamasi reglamentuojamų nuosavų lėšų sąnaudomis, įvertintomis 6 %, nors šios sąnaudos yra analitinėje apskaitoje nurodyti mokesčiai, o ne marža. Komisija turėjo atsižvelgti į nuosavų lėšų grąžos normą, rekomenduotą įmonės Arthur Andersen (27). Be to, pagrįstą pelną ji apskaičiavo remdamasi trumpalaike baze, kuri negalioja nuo tada, kai visas santaupas pradėjo kaupti CDC, nes dėl šių santaupų nepatiriama jokių reglamentuojamų nuosavų lėšų sąnaudų. Crédit Mutuel pabrėžia, kad dėl Komisijos taikyto rodiklio bankas praranda bet kokią įprastą su Livret bleu susijusią maržą. Jo teigimu, bet kuris bankas turi turėti galimybę gauti įprastą maržą, net ir iš kaupiamų lėšų, dėl kurių nepatiriama jokių nuosavų lėšų sąnaudų pagal teisės aktuose pateikiamą siaurą mokumo santykio apibrėžtį.

(66)

Komisija taip pat tinkamai neatsižvelgė į sąnaudas, patirtas dėl kitos visuotinės svarbos užduoties, kurią, Crédit Mutuel nuomone, jis vykdo, – filialų išlaikymo kaimuose siekiant skatinti gyventojus taupyti visoje teritorijoje, suteikiant galimybę kuo daugiau gyventojų naudotis bankų paslaugomis.

(67)

Galiausiai Crédit Mutuel atmeta argumentą, kad gali būti daromas „pigios prekės“ poveikis. Jis primena, kad panaikintame sprendime Komisija pripažino, jog šis „pigios prekės“ poveikis oficialiai nebuvo įrodytas, ir mano, kad nuo tada nebuvo pateikta jokia nauja informacija.

(68)

Aptardamas procedūros klausimą Crédit Mutuel nurodo kelis Bendrijos teisės bendruosius principus, visų pirma teisėtų lūkesčių ir pagrįsto termino laikymosi principus, siekdamas atmesti galimybę susigrąžinti bet kokią galimą pagalbą.

(69)

Prancūzija mano, kad Sprendime Altmark nurodytos sąlygos yra įgyvendintos:

(70)

Aptardama su pagalba susijusias sąlygas Prancūzija nurodo argumentus, pateiktus prieš panaikinant 2002 m. sprendimą:

(71)

Savo 2001 m. spalio 26 d. pranešime Prancūzijos institucijos nurodo, kodėl pagalba bet kokiu atveju būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 3 dalį, jeigu Komisija priemonę priskirtų pagalbai. Jos kaltina Komisiją, kad skaičiuodama bendras pajamas pagal Livret bleu pelno (nuostolio) ataskaitą ji padarė klaidų, nes nesilaikė Crédit Mutuel konsultanto rekomenduoto metodo (32). Jos taip pat pabrėžia, kad Komisija turi atsižvelgti į pagrįstą pelną, kurį jos vertina […] (*1).

(72)

Be to, savo pastabose dėl sprendimo išplėsti procedūrą Prancūzijos institucijos kaltina Komisiją, kad ši laikėsi neteisingo požiūrio – metų, kuriais gauta kompensacijos permoka (1991, 1992, 1993 ir 1998 m.), sumų nekompensavo metų, kuriais kompensacija buvo per maža (1994–1997 m.), sumomis ir į sprendimo išplėsti procedūrą I priedą įtraukė visas savo konsultanto išvadas dėl trijų klausimų, kuriais Komisijos ir Prancūzijos nuomonės išsiskyrė. Prancūzija nurodė, kad visu 1999–2005 m. laikotarpiu Livret bleu sistemai skirta valstybės kompensacija buvo per maža. Todėl tarpininkavimo komisinių suma neviršijo sumos, būtinos Livret bleu platinimo sąnaudoms, nurodytoms Livret bleu analitinėje apskaitoje, kuri parengta kartu su Komisija (išskyrus du pakeitimus (33)) ir atitinka 1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvos 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (34) reikalavimus, padengti. Prancūzija taip pat paaiškino, kad tarpininkavimo komisiniai neseniai sumažinti daugiausia tenkinant socialinį būstą finansuojančių subjektų poreikius (35).

(73)

Prancūzijos institucijos nurodo, kad galimos kompensacijos permokos grąžinimo mechanizmas taikomas nuo 1999 m.

(74)

Prancūzija taip pat paaiškino, kad Crédit Mutuel patyrė vieno mėnesio nelikvidumo riziką, o CDC – ilgesnę negu vieno mėnesio nelikvidumo riziką. Ji patikslino, kad apskaičiuojant mokumo atsargoms būtinų nuosavų lėšų poreikius rizikos koeficientas, susijęs su pagal taupomąją knygelę Livret bleu surinktomis sumomis, buvo lygus nuliui. Prancūzija nurodė, kad tenkinant Crédit Mutuel nuosavų lėšų poreikius rizikos koeficientas, susijęs ne su Livret bleu, o su kitais taupymo produktais ir kitais ištekliais, 1999–2005 m. buvo […]–[…] %. Prancūzijos institucijos pažymėjo, jog atsižvelgdamas į tai, kad Europos mokumo koeficientas taikomas netinkamai nuo tada, kai 1999 m. visos santaupos pradėtos kaupti įmonėje CDC, Crédit Mutuel, siekdamas apskaičiuoti su Livret bleu susijusį pagrįstą pelną, įtraukė pagal kitų taupymo produktų ir kitų išteklių sąnaudas nustatytas nuosavų lėšų sąnaudas, kartu jas sumažindamas (1999–2005 m. jos siekė […]–[…] %). Komisijos prašymu Prancūzija taip pat pateikė paaiškinimus dėl kompensacijos, susijusios su privalomo rezervo sudarymu Prancūzijos banke, dydžio.

(75)

Sprendime išplėsti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę, kad vienintelė nagrinėjama priemonė, kuri gali būti pagalba, – tai bankui Crédit Mutuel CDC mokami tarpininkavimo komisiniai (36).

(76)

Pagalba, kuri gali būti suteikta mokant tarpininkavimo komisinius, pradėta taikyti 1991 m. rugsėjo 27 d. tos pačios dienos nutarimu ir šiame sprendime nagrinėjama iki 2009 m. sausio 1 d., kai buvo liberalizuotas taupomosios knygelės Livret A platinimas ir taupomoji knygelė Livret A suderinta su taupomąja knygele Livret bleu (37).

(77)

Pažymėtina, kad pagal Sprendimą Altmark (38) kompensacijos, mokamos už su viešąja paslauga susijusias užduotis, nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu yra įgyvendintos keturios bendrai vertinamos sąlygos.

(78)

Savo pastabose, pateiktose atsakant į sprendimą išplėsti procedūrą, Prancūzijos institucijos ir Crédit Mutuel nurodo, kad teikiamos dvi visuotinės ekonominės svarbos paslaugos – išlaikoma daug filialų kaimuose siekiant teritorijos planavimo tikslų ir renkami socialiniam būstui finansuoti skirti indėliai.

(79)

Tačiau net prieš įvedant aptariamą priemonę Crédit Mutuel nebebuvo taikoma jokia prievolė išlaikyti filialus kaimuose, nes 1987 m. panaikintas Bankų filialų atidarymo ir uždarymo įstatymas, o 1991 m. liepos 1 d. – kontrolės schema (kuri bankui Crédit Mutuel buvo palikta galioti 1987–1991 m.) (39). Be to, Prancūzijos institucijos ir Crédit Mutuel neprieštaravo sprendime išplėsti procedūrą pateiktai išvadai, kad „nuo 1991 m. [t. y. nuo 1991 m. liepos 1 d.] netaikomas joks teisės aktas, pagal kurį bankui Crédit Mutuel būtų pavesta vykdyti šio sprendimo 24 dalies iii punkte nurodytą užduotį [filialų išlaikymas kaimuose siekiant teritorijos planavimo tikslų], laikantis EB sutarties 86 straipsnio [dabar SESV 106 straipsnis]“ (40).

(80)

Todėl tai, ar Sprendimas Altmark yra taikomas, reikėtų tikrinti atsižvelgiant tik į užduotį rinkti socialiniam būstui finansuoti skirtus indėlius.

(81)

Komisija primena, kad valstybėms narėms suteikta didelė veiksmų laisvė nustatyti paslaugų, kurios gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pobūdį. Ji mano, kad nutarimais dėl Taisomojo 1975 m. finansų įstatymo (41) 9 straipsnio nuostatų taikymo ir dėl Taisomojo 1982 m. finansų įstatymo (42) 24 straipsnio nuostatų taikymo, visų pirma 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, bankui Crédit Mutuel aiškiai pavedama vykdyti užduotį rinkti lėšas, kurios turi būti pervedamos įmonei CDC suteikiant jai galimybę finansuoti socialinį būstą (užduotis nustatyta Statybos ir būsto kodekso R323–10 ir R331–14 straipsniuose). Komisija mano, kad Prancūzija, laikydama šią užduotį visuotinės ekonominės svarbos paslauga, akivaizdžios vertinimo klaidos nepadarė.

(82)

Ketvirtojoje Sprendimo Altmark sąlygoje nurodoma, kad, „kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų analize, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma […], kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu“ (43).

(83)

Komisija mano, kad atsižvelgiant į užduotį rinkti CDC kaupiamus indėlius, skirtus socialiniam būstui finansuoti, ketvirtoji sąlyga nėra įgyvendinta. Pažymėtina, kad valstybė šią užduotį pavedė vykdyti ne geriausią pasiūlymą pateikusiam subjektui viešojo pirkimo tvarka, o vykdydama tiesiogines derybas su Crédit Mutuel. Tarpininkavimo komisinių dydis nebuvo nustatytas remiantis gerai valdomos tipinės įmonės patirtomis sąnaudomis, susijusiomis su visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimu. Iš tikrųjų tarpininkavimo komisinių dydis – 1,3 % – negalėjo būti pagrįstas faktinėmis sąnaudomis, kurias Crédit Mutuel patyrė teikdamas visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, nes 1991 m. rugsėjo mėn. nebuvo tvarkoma atskira taupomosios knygelės Livret bleu apskaita, pagal kurią banko apskaitoje būtų galima nustatyti konkrečiai su Livret bleu susijusias nurodytas sąnaudas. Atskira Livret bleu apskaita buvo parengta praėjus keletui metų, o laikotarpio iki 1991 m. apskaita iš naujo parengta atgaline data. Todėl nėra informacijos, kad tarpininkavimo komisinių dydis nustatytas remiantis gerai valdomos tipinės įmonės, vykdančios aptariamą visuotinės svarbos užduotį, sąnaudomis. Prancūzijos institucijos pažymi, kad Crédit Mutuel apskritai yra gerai valdoma įmonė. Tačiau šio teiginio jos nepagrindžia faktiškai ir daugiausia mini sprendimo išplėsti procedūrą 13 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija tik nurodo 2004 m. Crédit Mutuel bendrus finansinius rezultatus (balanso dydį, grynąsias pajamas, pelno ir nuostolio santykį, nuosavas lėšas ir mokumo koeficientą). Bet kokiu atveju, jeigu valstybė narė kompensacijos dydį nustatė remdamasi gerai valdomos tipinės įmonės sąnaudų analize, visiškai neturėtų būti sunku tai įrodyti Komisijai ir jai išdėstyti taikytą metodiką, o Prancūzija šiuo atveju to nepadarė. Galiausiai tai, kad 2009 m. sausio 1 d. liberalizavus taupomųjų knygelių Livret A ir Livret bleu platinimą Crédit Mutuel tarpininkavimo komisiniai nuo 1,1 % sumažėjo iki 0,6 %, veikiausiai rodo, kad šie komisiniai buvo didesni negu tie, kurie būtų buvę nustatyti remiantis gerai valdomos tipinės įmonės, vykdančios tokią pat visuotinės svarbos užduotį, sąnaudomis.

(84)

Kadangi Sprendimo Altmark sąlygos vertinamos bendrai, užtenka neįgyvendinti vienos iš sąlygų, kad šis sprendimas nebūtų taikomas ir kad aptariama priemonė galėtų būti valstybės pagalba. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, kad aptariama priemonė ketvirtosios Sprendimo Altmark sąlygos neatitinka. Todėl Sprendimas Altmark netaikomas ir reikėtų nagrinėti, ar priemonė iš tikrųjų yra valstybės pagalba (44) (45).

(85)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybių arba iš valstybės išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(86)

Pagal valstybės ir Crédit Mutuel sutartį, kuria nustatomos 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimo įgyvendinimo taisyklės, įmonė CDC bankui Crédit Mutuel tarpininkavimo komisinius mokėjo kasmet (46). Tarpininkavimo komisinių sumą nustato valstybė siekdama kompensuoti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus. Be to, CDC yra valstybės įmonė, kurios veiksmai priskirtini valstybei (47). Todėl priskirtinumo valstybei ir valstybės ištekliams sąlyga yra įgyvendinta.

(87)

Tarpininkavimo komisiniai buvo mokami tik bankui Crédit Mutuel kaip kompensacija už įmonėje CDC kaupiamų santaupų, skirtų socialiniam būstui finansuoti, rinkimą platinant taupomąją knygelę Livret bleu – išskirtinę teisę platinti šią knygelę turėjo Crédit Mutuel. Todėl ši priemonė buvo atrankinio pobūdžio.

(88)

Kadangi mokant tarpininkavimo komisinius valstybės ištekliai buvo pervedami tik bankui Crédit Mutuel, dėl šių komisinių banko konkurencinė padėtis pagerėjo, palyginti su jo konkurentais. Iš tikrųjų atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką tai, kad įmonės konkurencinė padėtis pagerėja gavus valstybės pagalbą, paprastai įrodo, kad iškraipoma konkurencija su kitomis panašios pagalbos negavusiomis įmonėmis (48).

(89)

Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai daromas tuomet, kai pagalbą gavusi įmonė savo veiklą vykdo konkurencijai atvirame sektoriuje, kuriame vykdoma valstybių narių tarpusavio prekyba (49). Nuo 1979 m. užsienio bankų užimama rinkos dalis, susijusi su kredito veikla, siekė 8 % (4 % rinkos užėmė juridinio statuso neturintys filialai ir 4 % – Prancūzijos teisinį statusą turinčios patronuojamosios bendrovės), o su indėlių veikla susijusi šių bankų užimama rinkos dalis siekė 4,5 % (2 % rinkos užėmė juridinio statuso neturintys filialai ir 2,5 % – Prancūzijos teisinį statusą turinčios patronuojamosios bendrovės). Palyginti su visais užsienio bankais, Europos (ne Prancūzijos) bankai užėmė 50 % su kreditais susijusios rinkos ir 70 % su indėliais susijusios rinkos. Taigi nuo aštuntojo dešimtmečio Crédit Mutuel konkuravo su Prancūzijoje veikiančių užsienio bankų tinklais. Be to, bankuose laikomų likvidžių santaupų rinka, kurioje buvo naudojamos taupomosios knygelės Livret bleu, taip pat taupomosios knygelės Codevi, LEP, Livret jeune, CEL ir įprastų knygelių sąskaitos (50), atitinkamu laikotarpiu jau buvo atvira konkurencijai.

(90)

Todėl Komisija daro išvadą, kad keturios būtinos pagalbos sąlygos yra įgyvendintos.

(91)

Galiausiai pagalbos priemonė yra neteisėta, nes apie ją nepranešta Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį ir ji buvo įgyvendinta po to, kai Prancūzijoje įsigaliojo Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis.

(92)

Atsakydama į Prancūzijos institucijų argumentą, kad pagalba yra esama pagalba, nes ji patvirtinta iki 1993 m. sausio 1 d., kai baigėsi Antrosios bankų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, Komisija pabrėžia, kad šios direktyvos tikslas – kredito įstaigų sektoriuje sukurti vidaus rinką užtikrinant įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. Direktyva priimta ne dėl to, kad aptariama rinka nebuvo atvira konkurencijai prieš patvirtinant tarpininkavimo komisinius, bet tik dėl to, kad dar buvo tam tikrų kliūčių bankų sektoriuje užtikrinti įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. 2007 m. gegužės 10 d. sprendime pažymima, kad taupomoji knygelė Livret bleu yra bankuose laikomų likvidžių santaupų rinkos dalis, – tai reiškia, kad atitinkamos veiklos sektorius yra atviras konkurencijai; jokiame sprendimo punkte nepatvirtinamas Prancūzijos institucijų argumentas, kad aptariamos veiklos sektorius konkurencijai buvo atvertas tik 1993 m. Tačiau sprendime nurodoma, kad rinka yra brandi (51).

(93)

Kadangi aptariama priemonė yra valstybės pagalba, Komisija turi išnagrinėti šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka.

(94)

Pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, […] Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams“.

(95)

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, Komisijos praktiką ir 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas SESV 106 straipsnio 2 dalis reiškia, kad valstybės pagalba įmonei, kuriai pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, gali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka, jeigu pagalbos priemonė atitinka šias sąlygas:

(96)

Dėl 81 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių a ir b sąlygos yra įgyvendintos.

(97)

Dėl d sąlygos Komisija neturi jokios informacijos, pagal kurią valstybių narių tarpusavio prekybai buvo daromas toks didelis poveikis, kad pagalba neatitiktų šios sąlygos. 2007 m. gegužės 10 d. sprendime visų pirma buvo prašoma panaikinti išskirtinę teisę platinti taupomąją knygelę Livret bleu, nes specialiosiomis teisėmis platinti Livret bleu buvo ribojama laisvė teikti paslaugas Bendrijoje (52). Tačiau negalima vertinti, kad tarpininkavimo komisiniai tarpusavio prekybos plėtojimui darė tokį poveikį, kuris prieštarautų Sąjungos interesams, jeigu jais nebuvo suteikta kompensacijos permoka kompensuojant su visuotinės svarbos paslauga susijusią užduotį, pavestą vykdyti bankui Crédit Mutuel.

(98)

Todėl toliau Komisija nagrinėja, ar laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, t. y. ar kompensacijos, kurią sudaro tarpininkavimo komisiniai, suma neviršijo sumos, būtinos vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus patirtoms sąnaudoms padengti, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautus vykdant šiuos įsipareigojimus (53).

(99)

Tikrindama, ar negali būti suteikta kompensacijos permoka (žr. 7.2.5 skirsnį), Komisija taiko bendrąjį metodą (žr. 7.2.2 skirsnį) nagrinėdama laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 27 d. (žr. 7.2.1 skirsnį) iki 2005 m. gruodžio 31 d. Ji atsižvelgia į visą su Livret bleu susijusią naudą, tačiau neįtraukia galimo „pigios prekės“ poveikio, kurio mastas negalėjo būti nustatytas (žr. 7.2.3 skirsnį). Yra įskaičiuojamas pagrįstas pelnas (žr. 7.2.4 skirsnį), taip pat susijęs ir su CDC kaupiamomis santaupomis.

(100)

Sprendime išplėsti procedūrą į su Livret bleu susijusias grynąsias pajamas, apskaičiuotas siekiant įvertinti, ar gali būti suteikta kompensacijos permoka, buvo įtrauktos visų 1991 m. pajamos (54). Kitaip tariant, grynosios pajamos, gautos iš savo nuožiūra naudojamų lėšų ir visuotinės svarbos reikmėms skirtų lėšų, buvo įskaičiuotos nuo 1991 m. sausio 1 d.

(101)

Kaip nurodyta 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse, šioje byloje nagrinėjama vienintelė priemonė yra tarpininkavimo komisiniai, kurių pagrindas nustatytas 1991 m. rugsėjo 27 d. – tą pačią dieną, kurią bankui Crédit Mutuel buvo pavesta savo santaupas kaupti įmonėje CDC, kad būtų finansuojamas socialinis būstas. Iki šios dienos nebuvo nei mokami tarpininkavimo komisiniai, nei įmonėje CDC kaupiamos santaupos. Todėl Komisija pagalbos proporcingumą turi pradėti vertinti nuo šios dienos.

(102)

Taigi su visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimu susijusios sąnaudos ir pajamos negali būti ankstesnės negu 1991 m. rugsėjo 27 d. Kitaip tariant, sąnaudas ir pajamas, susijusias su visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, finansuojamos taikant aptariamą pagalbos priemonę (mokant tarpininkavimo komisinius), teikimu, galima įskaičiuoti tik nuo tada, kai ši pagalba buvo įvesta. Todėl Komisija mano, kad sprendime išplėsti procedūrą buvo taikomas nenuoseklus metodas: pagalbos priemone laikomi tik 1991 m. rugsėjo 27 d. nustatyti tarpininkavimo komisiniai, bet toliau atsižvelgiama į 1991 m. sausio 1 d.–1991 m. rugsėjo 27 d. grynąsias pajamas, susijusias su taupomąja knygele Livret bleu.

(103)

Kadangi Crédit Mutuel gali pateikti tik metines grynąsias pajamas, susijusias su visuotinės svarbos reikmėms skirtomis lėšomis ir savo nuožiūra naudojamomis lėšomis, Komisija mano, kad vertinant 1991 m. reikėtų atsižvelgti tik į 1991 m. rugsėjo 27 d.–1991 m. gruodžio 31 d. grynąsias pajamas ir visų 1991 m. grynąsias pajamas įtraukti proporcingai atitinkamų dienų skaičiui, t. y. 96/365. 1991 m. iš CDC kaupiamų santaupų gautos grynosios pajamos gali būti įskaičiuojamos visos, nes, kaip nurodyta 101 konstatuojamojoje dalyje, šios santaupos CDC pradėtos kaupti po 1991 m. rugsėjo 27 d. ir iš esmės jokia šių pajamų dalis nepriskiriama 1991 m. sausio 1 d.–1991 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiui.

(104)

Sprendime išplėsti procedūrą Komisija rekomendavo taikyti metinį metodą, kad būtų įvertinta, ar gali būti suteikta kompensacijos permoka. Šis metodas taikomas pagal 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas ir skiriasi nuo anksčiau Komisijos taikytos praktikos. Iš tikrųjų kai prieš priimant 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas Komisija turėdavo vertinti, ar gali būti suteikta kompensacijos permoka, ji taikydavo metodą, kuris gali būti vadinamas bendruoju; pagal šį metodą metų, kuriais gauta kompensacijos permoka, sumos galėjo būti neribotai kompensuojamos metų, kuriais kompensacija buvo per maža, sumomis (55).

(105)

Pagal 2005 m. Bendrijos bendrųjų nuostatų 26 punktą pagalbai, apie kurią nepranešta, Komisija šias bendrąsias nuostatas taiko tuomet, jeigu pagalba suteikta Bendrijos bendrąsias nuostatas paskelbus Oficialiajame leidinyje; kitais atvejais ji taiko suteikiant pagalbą galiojusias nuostatas. Aptariama pagalba teikta kasmet (56) ir apie ją nebuvo pranešta. 2005 m. Bendrijos bendrosios nuostatos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos 2005 m. lapkričio 29 d. Todėl laikotarpiui iki 2006 m. reikėtų taikyti teikiant pagalbą galiojusias taisykles, o laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki priemonės taikymo pabaigos 2008 m. gruodžio 31 d. – 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas.

(106)

2005 m. Bendrijos bendrosiose nuostatose rekomenduojama taikyti metinį metodą, nes galima kompensacijos permoka turi būti apskaičiuojama kasmet ir metinės kompensacijos permokos suma negali būti perkeliama į kitus metus, nebent ši suma viršija 10 % metinės kompensacijos sumos (57).

(107)

Tačiau kai prieš priimant 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas Komisija tikrindavo, ar įmonei nesuteikta kompensacijos už su viešąja paslauga susijusios užduoties vykdymą permoka, ji taikydavo bendrąjį metodą (žr. 104 konstatuojamąją dalį) (58).

(108)

Pagal bendrąjį metodą kiekvienų metų grynosios pajamos, kaupiamos pagal metus, yra diskontuojamos taikant kiekvienų metų sausio 1 d. Prancūzijai nustatomą orientacinę normą (59).

(109)

Pagal 2005 m. Bendrijos bendrųjų nuostatų 17 punkto pirmąjį sakinį „pajamos, į kurias atsižvelgiama, turi apimti bent visas pajamas, gautas teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas“. Todėl tikrinant, ar negali būti suteikta kompensacijos permoka, reikėtų atsižvelgti į tiriamu laikotarpiu gautas grynąsias pajamas, susijusias su visuotinės svarbos reikmėms skirtomis lėšomis ir savo nuožiūra naudojamomis lėšomis. Iš tikrųjų Komisija mano, kad šios pajamos – tai pajamos, kurias nuo 1991 m. rugsėjo 27 d. Prancūzija bankui Crédit Mutuel suteikė šiam teikiant visuotinės svarbos paslaugą (per įmonę CDC finansuojant socialinį būstą). Analitinėje apskaitoje šios lėšos susietos su konkrečiais ištekliais – indėliais, surinktais platinant taupomąją knygelę Livret bleu. Veikdamas konkurencinėmis rinkos sąlygomis (neturėdamas specialiosios teisės platinti neapmokestinamą taupymo produktą) Crédit Mutuel galbūt nebūtų galėjęs šių išteklių gauti tokiomis pat sąnaudomis, ir atitinkami ištekliai bei lėšos turi būti įskaičiuoti į pagal Livret bleu sistemą gautus bendrus finansus. Be to, Prancūzija, nurodžiusi nuo 1991 m. su šiomis lėšomis susijusias santaupas pervesti į CDC (60), tuo pati patvirtino, kad šios lėšos, Livret bleu sistema ir užduotis finansuoti socialinį būstą yra tarpusavyje susijusios. Kitaip tariant, 1991 m. rugsėjo 27 d. pavedusi bankui Crédit Mutuel teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą – rinkti įmonėje CDC kaupiamus indėlius, skirtus socialiniam būstui finansuoti, Prancūzija patvirtino, kad suteikia jam teisę platinti taupomąją knygelę Livret bleu. Todėl pajamos, gautos naudojant į taupomąsias knygeles Livret bleu įneštas lėšas, nuo šios dienos turi būti laikomos pajamomis, kurios bankui Crédit Mutuel suteiktos už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimą.

(110)

Skundo pateikėjas ir kitos institucijos ar įstaigos (Konkurencijos taryba, parlamento narių ar mokslinių tyrimų įstaigų pranešimai (61)) mano, kad dėl išskirtinės teisės platinti taupomąją knygelę Livret bleu buvo daromas „pigios prekės“ poveikis suteikiant galimybę bankui Crédit Mutuel pritraukti klientus ir užtikrinti jų lojalumą – šiems klientams bankas ne tik platino taupomąją knygelę Livret bleu, bet ir pardavė kitus banko produktus. Sprendime išplėsti procedūrą Komisija neatmetė galimybės, kad platinant Livret bleu dėl „pigios prekės“ poveikio galėjo būti gauta netiesioginių pajamų (62), bet priminė, kad iki šiol tokių pajamų dydžio nebuvo galima nustatyti (63).

(111)

Baigdama nagrinėti šią bylą Komisija pažymi, kad, nors negalima atmesti „pigios prekės“ poveikio, remdamasi savo surinktais duomenimis šiuo atveju ji negali pakankamai patikimai nustatyti galimo „pigios prekės“ poveikio masto.

(112)

Skundo pateikėjų pateiktuose dokumentuose daroma prielaida, kad „pigios prekės“ poveikis yra, bet tai oficialiai neįrodoma ir juo labiau tiksliai neįvertinami finansiniai šio poveikio padariniai.

(113)

Aptardama M. Glais vadovaujamos įmonės tyrimus (žr. 52 ir 53 konstatuojamąsias dalis) Komisija pažymi, jog Crédit Mutuel gali teisėtai tvirtinti, kad šiuose statistikos tyrimuose nepateikiamas joks pagrįstas įrodymas dėl „pigios prekės“ poveikio, kurio mastą galima nustatyti.

(114)

Skundo pateikėjų pastabose buvo pateikti trys subjektyvūs vertinimai. Visų pirma atsižvelgdami į tai, kad kiti bankai taupomąją knygelę Livret bleu siūlė platinti už 1 % komisinius, skundo pateikėjai apytikslį „pigios prekės“ poveikio mastą įvertino apskaičiavę Crédit Mutuel gautų komisinių dydžio ir šios 1 % normos skirtumą, t. y. 0,3 % – apie 300 mln. FRF per metus. Tačiau niekaip negalima įrodyti, kad Crédit Mutuel konkurentai atitinkamu laikotarpiu šią užduotį tokiomis pat sąlygomis būtų galėję vykdyti už 1 % komisinius. Be to, pirmuoju argumentu ne įrodomas „pigios prekės“ poveikis, bet veikiau dar kartą pakartojama, kad Crédit Mutuel gavo kompensacijos permoką; kaip bus įrodyta, šios permokos bankas negavo. To, kad „pigios prekės“ poveikis atitinka tarpininkavimo komisinių ir mažiausių galimų komisinių, kuriuos Crédit Mutuel konkurentai siūlė imti už taupomosios knygelės Livret bleu platinimą, skirtumą, niekaip negalima įrodyti.

(115)

Pagal antrąjį skundo pateikėjų pasiūlytą metodą „pigios prekės“ poveikis vertinamas atsižvelgiant į Crédit Mutuel užimamų rinkos dalių augimą. Toks vertinimo metodas negali būti taikomas, nes jis pagrįstas jokiu objektyviu įrodymu nepatvirtintu teiginiu, kad rinkos dalys augo tik dėl taupomosios knygelės Livret bleu.

(116)

Trečiasis išskirtinės teisės platinti taupomąją knygelę Livret bleu vertinimas yra pagrįstas mokesčių pajamomis, prarastomis dėl taupomosios knygelės Livret bleu neapmokestinimo. Jeigu Crédit Mutuel būtų norėjęs platinti apmokestinamą taupomąją knygelę ir, neatsižvelgdamas į indėlininkų mokestinę padėtį, užtikrinti tokią pat grynąją grąžą kaip ir pagal taupomąją knygelę Livret bleu, banko faktiškai patirtų alternatyviųjų sąnaudų suma būtų lygi indėlininkų (galimai) sumokėtai sąlyginio mokesčio sumai. Skundo pateikėjų teigimu, turi būti vertinama, kad dėl 1991–1997 m. gautos bendros mokestinės 4,5 mlrd. FRF naudos Crédit Mutuel gavo tokiai pat sumai lygią naudą. Į šį argumentą negali būti atsižvelgiama, nes labai tikėtina, kad Crédit Mutuel taupomosios knygelės Livret bleu nebūtų platinęs tokiomis pat sąlygomis, jeigu būtų turėjęs patirti visas neapmokestinimo, kuris, be to, tiesiogiai naudingas visuomenės nariams, sąnaudas.

(117)

Aptariamą galimą naudą sunku įrodyti ir sunku nustatyti jos dydį. Tiesioginę ekonominę naudą, gautą platinant taupomąją knygelę Livret bleu, galima tiesiogiai įvertinti remiantis Livret bleu apskaita. Tačiau ekonominė nauda, gauta kitus produktus ar paslaugas pardavus dėl taupomosios knygelės Livret bleu lojaliais tapusiems klientams, būtų nustatoma pagal kitų tokių produktų analitinę apskaitą, jeigu iš karto būtų galima atskirti produktus, parduotus dėl taupomosios knygelės Livret bleu į banką Crédit Mutuel pritrauktiems ar lojaliais tapusiems klientams, ir produktus, parduotus dėl kitų priežasčių į Crédit Mutuel atėjusiems klientams, o to padaryti negalima. Dėl šių priežasčių Komisijos konsultantas galimo „pigios prekės“ poveikio negalėjo įvertinti pagal apskaitos metodą, taikomą siekiant įvertinti visą tiesioginę dėl Livret bleu gautą ekonominę naudą.

(118)

Sudėtingesni Komisijos konsultanto bandymai vertinti „pigios prekės“ poveikį buvo nesėkmingi. Todėl, Komisijos nuomone, tikrindama, ar negalėjo būti suteikta kompensacijos permoka, ji negali atsižvelgti į su „pigios prekės“ poveikiu susijusią galimą naudą.

(119)

Tikrinant, ar įmonei, kuriai pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, nesuteikta kompensacijos permoka, reikėtų atsižvelgti į pagrįstą pelną (64). 2005 m. Bendrijos bendrosiose nuostatose nurodyta, kad „pagrįstas pelnas turėtų reikšti nuosavo kapitalo grąžos normą, atsižvelgiant į galimą riziką arba jos nebuvimą […]. Ši norma paprastai neturėtų viršyti tam sektoriui būdingos pastarųjų metų vidutinės normos“ (65).

(120)

Sprendime išplėsti procedūrą Komisija pareiškė nuomonę (66), kad pagrįstas pelnas, gautas iš visuotinės svarbos reikmėms skirtų lėšų ir savo nuožiūra naudojamų lėšų, turi siekti vidutiniškai 6 % su šiomis lėšomis susijusių nuosavų lėšų. Ši kasmet kintanti norma, siekianti vidutiniškai 6 %, atitinka banko Crédit Mutuel iš pradžių nurodytą pelningumo normą: Crédit Mutuel kaip nuosavų lėšų sąnaudas buvo nurodęs aptariamais metais faktiškai paskirstytų dividendų sumą. Aptardama pagrįsto pelno įtraukimą tikrinant, ar negali būti suteikta kompensacijos permoka, Komisija pažymi, kad nagrinėdama savo nuožiūra naudojamas lėšas ir visuotinės svarbos reikmėms skirtas lėšas šiame sprendime ji nenutolsta nuo sprendime išplėsti procedūrą jau taikyto metodo, aprašyto 7.2.5 skyriuje.

(121)

Tačiau sprendime išplėsti procedūrą (67) Komisija pareiškė nuomonę, kad į šį pagrįstą pelną neturi būti įskaičiuojami CDC kaupiami indėliai, nes dėl šių indėlių nepatiriama jokių nuosavų lėšų sąnaudų pagal rizikos ribojimo teisės aktus, kadangi šiuos indėlius Crédit Mutuel ne investuoja, o tik perveda įmonei CDC. Atsižvelgiant į rizikos ribojimo taisykles kredito rizika, susijusi su CDC kaupiamomis santaupomis, yra laikoma lygia valstybės (Prancūzijos Respublikos) patiriamai rizikai, taigi rizikos koeficientas lygus nuliui, todėl nuosavų lėšų šiai rizikai padengti nereikia.

(122)

Neįtraukiant jokio pagrįsto pelno, susijusio su CDC kaupiamomis santaupomis, bendras pagrįstas pelnas (viena vertus, susijęs su visuotinės svarbos reikmėms skirtomis lėšomis ir savo nuožiūra naudojamomis lėšomis, kita vertus, susijęs su CDC kaupiamomis santaupomis) 1991–1999 m. mažėja ir visiškai išnyksta nuo 2000 m., kai 1999 m. visos santaupų atsargos pradėtos kaupti įmonėje CDC (68).

(123)

Prancūzijos institucijos savo 2006 m. rugsėjo 1 d. rašte, kuriame, atsakydamos į sprendimą išplėsti procedūrą, pateikė pastabas, patvirtino, kad reglamentuojamos nuosavos lėšos CDC kaupiamoms lėšoms nėra naudojamos. Tačiau, Prancūzijos institucijų teigimu, „atsižvelgdamas į tai, kad Europos mokumo koeficientas taikomas netinkamai nuo tada, kai 1999 m. visos santaupos pradėtos kaupti įmonėje CDC, Crédit Mutuel, siekdamas apskaičiuoti su Livret bleu susijusį pagrįstą pelną, [siūlo įtraukti] pagal kitų taupymo produktų ir kitų išteklių sąnaudas nustatytas nuosavų lėšų sąnaudas“. Komisija tokio metodo nelaiko tinkamu, nes pagal jį įmonėje CDC kaupiamoms lėšoms dirbtinai priskiriamas reglamentuojamo kapitalo poreikis, priklausantis nuo kito Crédit Mutuel turto, kuris visiškai nesusijęs su taupomąja knygele Livret bleu, kapitalo vidutinio poreikio.

(124)

Iš tikrųjų tai, kad nėra reglamentuojamų nuosavų lėšų poreikio, rodo, kad nėra rizikos patirti kredito nuostolį (taip yra CDC kaupiamų santaupų atveju). Dėl indėlių rinkimo CDC sąskaita veiklos taip pat nekyla likvidumo rizika (išskyrus mėnesinę riziką) ir brandžios veiklos pokyčių rizika, nes į CDC pervedama suma kiekvieną mėnesį yra tikslinama pagal indėlių pokytį ir įmonės CDC sumokėtos palūkanos tuojau pat pervedamos indėlininkams. Todėl akivaizdu, kad dėl šios visuotinės ekonominės svarbos paslaugos Crédit Mutuel kylanti rizika yra nedidelė. Tačiau kyla tam tikra kitų rūšių rizika, pavyzdžiui, operacinė rizika, ekonominė rizika (rizika, kad atlygis bus mažesnis negu patirtos sąnaudos), teisinė rizika ir rizika prarasti gerą vardą. Be to, vykdant kitą banko veiklą, pavyzdžiui, skirstant bendras lėšas, valdant turtą ar parduodant finansinius produktus (tokius kaip akcijos ir obligacijos), reglamentuojamos nuosavos lėšos nenaudojamos, tačiau ši veikla vis dėlto yra labai pelninga. Todėl reglamentuojamų nuosavų lėšų naudojimas, nustatomas pagal rizikos ribojimo taisykles, kurių konkretus tikslas jokiu būdu nėra įvertinti veiklos pelningumą, ir laukiamas veiklos pelnas tiesiogiai nėra susiję.

(125)

Tačiau reikia pažymėti, kad šiuo atveju, nors Komisija leidžia Crédit Mutuel nurodyti pagrįstą pelną, susijusį su dalimi CDC kaupiamų santaupų, ji pripažįsta, kad nustatant tinkamą šio pelno dydį atliekamas sudėtingas ekonominis vertinimas. Iš tikrųjų Livret bleu yra nestandartinis banko produktas, kuriam būdingi įvairūs taupymo produkto ir einamųjų sąskaitų ypatumai ir pagal kurį renkamas santaupas kaupia valdžios institucija. Todėl nėra produktų, kuriuos galima tiesiogiai palyginti ir kuriais remiantis būtų galima nurodyti su panašia veikla susijusį pagrįstą pelną.

(126)

Kadangi produkto, kurį galima tinkamai palyginti su Livret bleu, nėra, Komisija mano, kad šiuo atveju ji gali taikyti du rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar su CDC kaupiamomis santaupomis susijęs konkretus pelnas gali būti laikomas pagrįstu. Šie du rodikliai yra tokie:

(127)

Lentelėje (69) pateikiama 1993–2008 m. Prancūzijos bankų sektoriaus pelno marža ir grąžos norma (duomenų iki 1993 m. nėra).

(128)

Norėdama apskaičiuoti Crédit Mutuel pelno maržą ir grąžos normą, susijusias su CDC kaupiamų indėlių rinkimo veikla, Komisija taiko šias vertes:

(129)

Dėl antrojo rodiklio (grąžos normos) Komisija pažymi, kad 5 bazinių punktų grąžos normą įtraukiant kaip su CDC kaupiamų indėlių rinkimo veikla susijusį pagrįstą pelną, t. y. įtraukiant pajamas iki apmokestinimo, lygias 0,05 % visos CDC pervestų indėlių sumos, matyti, kad administruodamas Livret bleu bankas Crédit Mutuel kompensacijos permokos atitinkamu laikotarpiu negavo.

(130)

Pagal 2005 m. Bendrijos bendrąsias nuostatas pagrįstas pelnas neturi viršyti tam sektoriui būdingos atitinkamo laikotarpio vidutinės normos. Leidžiama taikyti 4,2 % pelno marža yra mažesnė negu penktadalis bankų sektoriaus vidutinės pelno maržos (22,8 %). Kadangi, kaip nurodyta 124 konstatuojamojoje dalyje, CDC kaupiamų indėlių rinkimo veikla yra nelabai rizikinga, todėl jos grąža nedidelė, Komisija mano, kad 4,2 % pelno marža nėra akivaizdžiai per didelė ir šiuo atveju gali būti laikoma pagrįstu pelnu.

(131)

Komisija taip pat mano, kad įtraukiamas 5 bazinių punktų pelnas, susijęs su CDC kaupiamomis santaupomis, yra pagrįstas atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio Prancūzijos bankų sektoriaus vidutinę 45 bazinių punktų grąžos normą; tai nedidelis pelnas, kuriuo užtikrinama apsauga, ir jis šiuo atveju negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu. Be to, šis nedidelis pelnas tinkamai atspindi Crédit Mutuel patiriamą riziką, kuri susijusi su jo vykdoma CDC kaupiamų indėlių rinkimo veikla ir, kaip nurodyta 124 konstatuojamojoje dalyje, yra nedidelė.

(132)

Remdamasi išdėstytomis pastabomis Komisija patikrino, ar pagal 7.2.1–7.2.4 skirsniuose nurodytą metodą (70) nebuvo suteikta kompensacijos permoka; tikrinimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje.

(133)

Galima konstatuoti, kad 2005 m. pabaigoje kompensacijos permoka (15 mln. EUR) yra mažesnė negu 10 % 2005 m. kompensacijos (196,7 mln. EUR). Remiantis 2005 m. Bendrijos bendrųjų nuostatų 21 punktu ši suma gali būti perkelta į kitus metus. Pagal galutinius rezultatus 2008 m. pabaigoje yra gaunama -6,1 mln. EUR per maža kompensacija visu atitinkamu laikotarpiu.

(134)

Todėl Komisija gali daryti išvadą, kad kompensuojant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kuri bankui Crédit Mutuel buvo pavesta teikti nuo 1991 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. pabaigos, kompensacijos permoka tarpininkavimo komisiniais jam nebuvo suteikta.

(135)

Komisija pažymi, kad Prancūzijos Respublika aptariamą priemonę įgyvendino neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, nes valstybės sumokėta kompensacija neviršijo sumos, būtinos vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus patirtoms sąnaudoms padengti, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautus vykdant šiuos įsipareigojimus,