This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32010R0053
Council Regulation (EU) No 23/2010 of 14 January 2010 fixing for 2010 the fishing opportunities for certain fish stocks and groups of fish stocks, applicable in EU waters and, for EU vessels, in waters where catch limitations are required and amending Regulations (EC) No 1359/2008, (EC) No 754/2009, (EC) No 1226/2009 and (EC) No 1287/2009
2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 23/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009
2010 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 23/2010, kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009
OL L 21, 2010 1 26, p. 1–120
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 07/07/2010
26.1.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 21/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 23/2010
2010 m. sausio 14 d.
kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (1), ypač į jo 11 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo. |
(2) |
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas bei, visų pirma, į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas, priimtų priemones, reglamentuojančias galimybę naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą. |
(3) |
Taryba privalo nustatyti bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK) pagal išteklius arba išteklių grupes. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies žvejybos stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002. Be to, kad žvejybos galimybės būtų nustatytos kuo tinkamiau ir taikomos efektyviai, turėtų būti nustatytos tam tikros joms būtinos ir su jomis funkciškai susietos sąlygos. |
(4) |
BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turima moksline informacija ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams. Todėl būtina atsižvelgti į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis, ypač 2009 m. liepos 23 d. susitikime su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto, atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų ir valstybių narių atstovais, bei 2009 m. rugsėjo 29 d. susitikime su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais. |
(5) |
Išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl atlantinių menkių, norveginių omarų, paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje, vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir Šiaurės jūroje, jūrinių plekšnių Šiaurės jūroje, atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos, atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje išteklių BLSK turėtų būti nustatyti laikantis taisyklių, nustatytų atitinkamai 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 811/2004, nustatančiame priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (3), 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005, nustatančiame Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (4), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 388/2006, nustatančiame jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (5), 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007, nustatančiame Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 676/2007, nustatančiame plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (7), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiame atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (8), Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 bei 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (9). |
(6) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės. |
(7) |
Žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, neturėtų būti taikomas šis reglamentas, išskyrus operacijas, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba. |
(8) |
Netgi ribota tam tikrų rūšių, pavyzdžiui, ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų apsaugai. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tas rūšis. |
(9) |
Būtina nustatyti didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas 2010 metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (10). |
(10) |
Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, būtina išlaikyti ir persvarstyti tobinių žvejybos ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse pastangų valdymo sistemą. |
(11) |
Atsižvelgiant į naujausias ICES pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas. |
(12) |
Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, ypač 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2807/83, nustatančiu išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (11), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2930/86, nustatančiu žvejybinių laivų charakteristikas (12), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1381/87, nustatančiu išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (13), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (14), 21 straipsniu, 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (15), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (16), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (17), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (18), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiu išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (19), 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 601/2004, nustatančiu tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (20), 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2115/2005, nustatančiu juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje (21), Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005, Reglamentu (EB) Nr. 388/2006, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (22), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (23), Reglamentu (EB) Nr. 509/2007, 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 520/2007, nustatančiu labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones (24), Reglamentu (EB) Nr. 676/2007, 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 1386/2007, nustatančiu žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (25), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (26), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (27), 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisyklės (28), Reglamentu (EB) Nr. 1300/2008, Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) (29), 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) (30), 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (nauja redakcija) (31), Reglamentu (EB) Nr. 302/2009 ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių (32). |
(13) |
Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje su Norvegija (33), Farerų salomis (34) ir Grenlandija (35) numatytą tvarką, Sąjunga dėl žvejybos teisių konsultavosi su minėtais partneriais. Konsultacijos su Grenlandija buvo užbaigtos 2009 m. lapkričio 25 d., nustačius 2010 m. žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes ES laivams. Konsultacijos su Farerų salomis ir Norvegija dar nesibaigė; tikimasi, kad susitarimai dėl 2010 m. su šiais partneriais bus sudaryti 2010 m. pradžioje. Siekiant išvengti Sąjungos žvejybos veiklos sutrikdymo, tuo pat metu sudarant reikiamas lanksčias sąlygas tam, kad tie susitarimai būtų sudaryti 2010 m. pradžioje, tikslinga, kad kol bus sudaryti tie susitarimai, Sąjunga laikinai nustatytų išteklių, kuriems taikomi tie susitarimai, žvejybos galimybes. |
(14) |
Sąjunga yra kelių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti šalis ne narė. Be to, remiantis 2003 m. Stojimo aktu, prieš tai Lenkijos Respublikos sudarytus žvejybos susitarimus, pvz., Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos administruoja Sąjunga. Minėtos žvejybos organizacijos rekomendavo 2010 m. pradėti taikyti kai kurias priemones, pvz., nustatyti ES laivų žvejybos galimybes. Šias žvejybos galimybių nuostatas turėtų įgyvendinti Sąjunga. |
(15) |
2009 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) nepatvirtino leidžiamo sugauti gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų kiekio apribojimų, tačiau, nors Sąjunga nėra IATTC narė, būtina reguliuoti IATTC jurisdikcijai priklausančių išteklių žvejybos galimybes, kad būtų užtikrintas tausus jų valdymas. |
(16) |
2009 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) patvirtino lenteles, kuriose nurodomos ICCAT Susitariančiosios Šalys, kurios neišnaudoja žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į tai ICCAT priėmė sprendimą, kuriame pažymėjo, kad 2008 m. Sąjunga neišnaudojo šiaurės ir pietų durklažuvėms, didžiaakiams tunams ir ilgapelekiams tunams jai skirtos kvotos. Kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų Sąjungos kvotų koregavimo, neišnaudotas žvejybos galimybes būtina paskirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotą žvejybos galimybių dalį ir nekeičiant paskirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam BLSK paskirstyti. Tame pačiame susitikime buvo iš dalies pakeistas daugiametis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas. ICCAT taip pat priėmė rekomendaciją dėl didžiaakių jūrų lapių apsaugos. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos, šias priemones būtina įgyvendinti. |
(17) |
2007 m. gegužės mėn. įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo, skirto naujai Regioninei žvejybos valdymo pietų Ramiajame vandenyne (atviroje jūroje) valdymo organizacijai (SPRFMO) įsteigti, dalyviai patvirtino laikinąsias pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos reguliavimo priemones, įskaitant žvejybos galimybes, tame rajone, kol bus įsteigta tokia RFMO. Tos priemonės buvo peržiūrėtos 2009 m. lapkričio mėn. įvykusiame Aštuntajame tarptautiniame susitikime, skirtame SPRFMO įsteigti. Pagal dalyvių pasiektą susitarimą, tos laikinosios priemonės pagal tarptautinę teisę yra savanoriškos ir teisiškai neprivalomos. Vis dėlto patartina, atsižvelgiant į atitinkamas Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių nuostatas, minėtas priemones integruoti į Sąjungos teisę. |
(18) |
Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) 2009 m. susitikime patvirtino dar dviejų išteklių SEAFO konvencijos rajone leidžiamo sugauti kiekio apribojimus. Tuos leidžiamo sugauti kiekio apribojimus būtina įgyvendinti Sąjungos teise. |
(19) |
Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą tam tikrų trečiųjų šalių žvejybos laivams turėtų būti leista žvejoti ES vandenyse tam tikromis sąlygomis ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 bei jo įgyvendinimo nuostatų. |
(20) |
Atsižvelgdama į nustatytas žvejybos galimybes ir laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 straipsnio, Taryba remdamasi valstybių narių pateikta ir ŽMTEK įvertinta informacija gali netaikyti tuo reglamentu nustatytos žvejybos pastangų sistemos tam tikroms laivų grupėms, jei yra tinkamų duomenų apie atitinkamų laivų sužvejojamus ir į jūrą išmetamus atlantinių menkių kiekius, kurie rodo, kad tos grupės laivų sužvejojamas atlantinių menkių kiekis neviršija 1,5 % bendro jų sužvejojamo žuvų kiekio ir kad žvejybos pastangų sistemos taikymas tai grupei būtų pernelyg didelė administracinė našta palyginti su jos bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams. Lenkija pateikė informaciją apie laivų grupės, kurią sudaro vienas laivas, žvejojantis ledjūrio menkes Šiaurės jūroje dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, sužvejojamus atlantinių menkių kiekius. Jungtinė Karalystė pateikė informaciją apie dviejų laivų grupių, žvejojančių į vakarus nuo Škotijos dugniniais tralais, sužvejojamų atlantinių menkių kiekius. Remiantis ta informacija, kurią įvertino ŽMTEK, galima nustatyti, kad tų laivų grupių sužvejotas atlantinių menkių kiekis, įskaitant į jūrą išmestas žuvis, neviršija 1,5 % jų bendro sužvejojamų žuvų kiekio. Be to, atsižvelgiant į taikomas kontrolės ir stebėsenos priemones, kuriomis užtikrinama šių laivų grupių žvejybos veiklos stebėsena ir kontrolė ir atsižvelgiant į tai, kad žvejybos pastangų sistemos taikymas šioms grupėms būtų pernelyg didelė administracinė našta palyginti su to taikymo bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams, tikslinga šioms laivų grupėms netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriaus, tokiu būdu sudarant galimybę atitinkamai nustatyti žvejybos pastangų apribojimus atitinkamoms valstybėms narėms. |
(21) |
Pagal Sutarties 291 straipsnį, dėl skubos priežasčių priemonės, būtinos tam tikrų žuvų išteklių leidžiamo sugauti kiekio apribojimų nustatymui, turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (36), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomos šios žvejybos galimybės ir su jų naudojimu funkciškai susijusios sąlygos:
— |
tam tikrų žuvų išteklių ir išteklių grupių žvejybos galimybės 2010 metams, |
— |
tam tikri žvejybos pastangų apribojimai 2011 metams ir tam tikrų Antarkties išteklių žvejybos galimybės II antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnyje ir IE bei V prieduose nurodytais laikotarpiais. |
2. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos laikinosios tam tikrų žuvų išteklių ir išteklių grupių žvejybos galimybės, kurioms taikomi dvišaliai žvejybos susitarimai su Norvegija ir Farerų salomis, kol neužbaigtos konsultacijos dėl 2010 m. susitarimų.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:
a) |
ES laivams; ir |
b) |
su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir tose šalyse registruotiems žvejybos laivams (toliau – trečiųjų šalių laivai) ES vandenyse. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas, išskyrus V priedo B dalyje pateiktos lentelės 1 išnašą, netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, leidimą bei įgaliojimus, ir apie kuriuos Komisija bei valstybės narės, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, apie tai iš anksto informuojamos. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, ICES ir ŽMTEK apie visus tokių žvejybos operacijų metu sugautus kiekius.
3. 2 dalis netaikoma žvejybos operacijoms, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba, tais atvejais, kai tokiai žvejybai gali būti naudojamos papildomos kvotos.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nurodytomis apibrėžtimis naudojamos ir šios apibrėžtys:
a) |
„ES laivai“ – žvejybos laivai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio d punkte; |
b) |
„ES vandenys“ – vandenys, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio a punkte; |
c) |
„bendras leidžiamas sugauti kiekis“ (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti; |
d) |
„kvota“ – Sąjungai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims skirta BLSK dalis; |
e) |
„tarptautiniai vandenys“ – nė vienos valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys; |
f) |
„tinklinio audeklo akių dydis“ – akių dydis, nustatytas pagal 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (37); |
g) |
„ES žvejybos laivyno registras“ – pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnio 3 dalį Komisijas sukurtas registras; |
h) |
„žvejybos žurnalas“ – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente taikomos šios žvejybos zonų apibrėžtys:
a) |
„ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos“ – Reglamente (EB) Nr. 218/2009 apibrėžtos zonos; |
b) |
„Skagerako sąsiauris“ – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško; |
c) |
„Kategato sąsiauris“ – rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen; |
d) |
„Kadiso įlanka“ – ICES IXa zonos dalis į rytus nuo 7o 23’ 48″ vakarų ilgumos; |
e) |
CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) zonos (rytų vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) – Reglamente (EB) Nr. 216/2009 apibrėžtos zonos; |
f) |
NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija) zonos – Reglamente (EB) Nr. 217/2009 apibrėžtos zonos; |
g) |
SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacija) konvencijos rajonas – rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (38); |
h) |
ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisija) konvencijos rajonas – rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (39); |
i) |
CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvencija) konvencijos rajonas – Reglamente (EB) Nr. 601/2004 apibrėžtas rajonas; |
j) |
IATTC (Amerikos tropinių tunų komisija) konvencijos rajonas – rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (40); |
k) |
IOTC (Indijos vandenyno tunų komisija) rajonas – Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (41) apibrėžtas rajonas; |
l) |
„SPRFMO (Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija) konvencijos rajonas“ – atviros jūros rajonas į pietus nuo 10 laipsnių lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (42), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų; |
m) |
WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės konvencija) konvencijos rajonas – Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (43) apibrėžtas rajonas; |
n) |
„Beringo jūros atviros jūros rajonas“ – Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
5 straipsnis
Leidžiamo sugauti kiekio apribojimai ir jo paskirstymas
1. ES laivams ES vandenyse arba tam tikruose ne ES vandenyse taikomi leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, to kiekio paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.
2. ES laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų kvotų ribų ir laikantis šio reglamento 12 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 nustatytų sąlygų ir įgyvendinamųjų nuostatų.
3. Komisija nustato ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti tobinių kiekio apribojimus pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.
4. Komisija nustato, kad Sąjungai ICES V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse leidžiamas sugauti paprastųjų stintenių kiekis yra 7,7 % paprastųjų stintenių BLSK, kai tik bus nustatytas šių žuvų BLSK.
5. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2010 m. pusmetį, Komisija gali persvarstyti ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti norveginių menkučių išteklių bei ICES IIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti atlantinių šprotų išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
6. Pagal 5 dalį persvarsčiusi norveginių menkučių žvejybos apribojimus, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali persvarstyti ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti paprastųjų merlangų išteklių ir ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti juodadėmių menkių išteklių kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą žvejojant norvegines menkutes.
7. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2010 m. pusmetį, Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali nustatyti ICES VIII zonoje leidžiamo sugauti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus.
6 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šias rūšis:
a) |
milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES ir ne ES vandenyse; |
b) |
europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) visuose ES vandenyse; |
c) |
švelniąsias rajas (Dipturus batis) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X ICES zonų ES vandenyse; |
d) |
marmurines rombines rajas (Raja undulate) ir baltųjų rajų (Rostroraja alba) VI, VII, VIII, IX ir X ICES zonų ES vandenyse, ir |
e) |
atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) tarptautiniuose vandenyse. |
7 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos
1. I priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
a) |
žvejybos galimybėms, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; |
b) |
galimybių perskirstymui pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 3 dalį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį; |
c) |
papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; |
d) |
neišnaudotos kvotos dalims pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį; |
e) |
išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius. |
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.
8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai
2010 m. vasario 1 d.–2011 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:
a) |
IIA priedas taikomas tam tikriems ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje, toje ICES IIIa zonos dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, ICES IV, VIa, VIIa, VIId zonose ir ICES IIa ir Vb zonų ES vandenyse valdyti; |
b) |
IIB priedas taikomas europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti; |
c) |
IIC priedas taikomas jūrų liežuvių ištekliams ICES VIIe zonoje valdyti; |
d) |
IID priedas taikomas tobinių ištekliams ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse valdyti. |
9 straipsnis
Giliavandenių žuvų išteklių leidžiamo sugauti kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai
1. Be 2008 m. lapkričio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (44), nustatytų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimų, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių ir juodųjų paltusų kiekį, kartu sudėjus per vieną žvejybos reisą viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi giliavandenės žvejybos leidimo, išduoto pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant per kalendorinius metus sužvejojama ir laikoma laive daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių ir juodųjų paltusų, yra privalomas giliavandenės žvejybos leidimas.
3. Valstybės narės užtikrina, kad giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2010 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus ir (arba) per kuriuos buvo sužvejota Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių, išskyrus atlantines argentinas.
10 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos
1. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:
a) |
sugautus kiekius sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išnaudota, arba |
b) |
sugauti kiekiai sudaro Sąjungos kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota nebuvo išnaudota. |
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar jų dalys yra išnaudotos:
a) |
kitas rūšis nei atlantinės silkės ir atlantinės skumbrės, jeigu:
arba |
b) |
atlantines skumbres, jeigu:
|
3. Visi iškrauti kiekiai, išskyrus pagal 2 dalį sugautą kiekį, įskaičiuojami į kvotą arba, jeigu Sąjungos kvota nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, į Sąjungos kvotą.
4. Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos panaudojimo sąlygos nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.
11 straipsnis
Tam tikrų žvejybos galimybių naudojimo apribojimai
2010 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. laikotarpiu draudžiama žvejoti arba laikyti laive jūrų gyvūnus, išskyrus atlantines silkes, atlantines skumbres, europines sardines/sardines, paprastąsias staurides, atlantinius šprotus, šiaurinius žydruosius merlangus ir argentinas, rajone, apibrėžtame laksodromomis, paeiliui sujungiančiomis toliau nurodytus taškus:
Taškas |
Platuma |
Ilguma |
1 |
52o 27' šiaurės platumos |
12o 19' vakarų ilgumos |
2 |
52o 40' šiaurės platumos |
12o 30' vakarų ilgumos |
3 |
52o 47' šiaurės platumos |
12o 39,600' vakarų ilgumos |
4 |
52o 47' šiaurės platumos |
12o 56' vakarų ilgumos |
5 |
52o 13,5' šiaurės platumos |
13o 53,830' vakarų ilgumos |
6 |
51o 22' šiaurės platumos |
14o 24' vakarų ilgumos |
7 |
51o 22' šiaurės platumos |
14o 03' vakarų ilgumos |
8 |
52o 10' šiaurės platumos |
13o 25' vakarų ilgumos |
9 |
52o 32' šiaurės platumos |
13o 07,500' vakarų ilgumos |
10 |
52o 43' šiaurės platumos |
12o 55' vakarų ilgumos |
11 |
52o 43' šiaurės platumos |
12o 43' vakarų ilgumos |
12 |
52o 38,800' šiaurės platumos |
12o 37' vakarų ilgumos |
13 |
52o 27' šiaurės platumos |
12o 23' vakarų ilgumos |
14 |
52o 27' šiaurės platumos |
12o 19' vakarų ilgumos |
12 straipsnis
Neišrūšiuoti iškrauti kiekiai ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse
1. Jeigu valstybei narei skirtas ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse leidžiamas sugauti atlantinių silkių kiekis yra išnaudotas, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Sąjungoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti sugautus kiekius, kurie yra neišrūšiuoti, ir kurių sudėtyje yra atlantinių silkių.
2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų kiekių, sužvejotų ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse, stebėjimą pagal rūšis.
3. Neišrūšiuoti ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse sugauti kiekiai iškraunami tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 2 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.
13 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą kiekvienų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.
II SKYRIUS
Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimas
14 straipsnis
Žvejybos leidimai
1. Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.
2. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.
III SKYRIUS
Žvejybos galimybės regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse
1 skirsnis
ICCAT KONVENCIJOS RAJONAS
15 straipsnis
Laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skaičiaus apribojimas
IV priede nustatyti didžiausio toliau nurodytų laivų skaičiaus apribojimai:
— |
Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantys ES laivai, kuriems rytų Atlante leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus (Thunnus thynnus), ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio; |
— |
ES pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojantys laivai, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio; |
— |
ES laivai, Adrijos jūroje auginimo reikmėms aktyviai žvejojantys paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio. |
16 straipsnis
ID priede nustatytai paprastųjų tunų kvotai taikomos papildomos sąlygos
Papildant Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalį nustatoma, kad 2010 m. balandžio 15 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu draudžiama žvejoti paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje.
17 straipsnis
Pramoginė ir sportinė žūklė
Valstybės narės iš joms paskirtų ir ID priede nustatytų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų pramoginės ir sportinės žūklės kvotą.
18 straipsnis
Rykliai
1. Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) dalį ar visą jų skerdeną vykdant bet kokią žvejybos veiklą.
2. Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.
2 skirsnis
CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS
19 straipsnis
Draudimai ir leidžiamo sugauti kiekio apribojimai
1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.
2. Naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose, taikomi toje dalyje nustatyti leidžiamo sugauti kiekio ir priegaudos apribojimai.
20 straipsnis
Žvalgomoji žvejyba
1. Su valstybės narės vėliava plaukiojantys ir joje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius, gali dalyvauti žvalgomojoje ūdomis vykdomoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose.
2. Visas FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose leidžiamas sugauti kiekis ir visa leidžiama priegauda ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP, angl. SSRU), esančiuose tuose parajoniuose ir kvadratuose, nustatomas V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sugautas kiekis pasiekia nustatytą leidžiamą sugauti kiekį, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.
3. Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugautas kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.
21 straipsnis
Krilių žvejyba 2010–2011 m. žvejybos sezonu
1. 2010–2011 m. žvejybos sezonu CCAMLR konvencijos rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, ji pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai praneša:
a) |
apie savo ketinimą žvejoti krilius, naudodamos V priedo C dalyje pateiktą formą; |
b) |
apie tinklų išdėstymą, naudodamos V priedo D dalyje pateiktą formą. |
2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.
3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, praneša tik apie tuos leidimus turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu.
4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį pagal 1, 2 ir 3 dalis nėra pranešta CCAMLR, jei koks nors turintis leidimą laivas, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:
a) |
visus 2 dalyje nurodytus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatytą informaciją; |
b) |
išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją. |
5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš dviejų CCAMLR NNN (neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.
22 straipsnis
Visos žvejybos veiklos uždraudimas
1. CCAMLR sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos uždraudimą dėl to, kad išnaudotas IE priede nurodytas BLSK, valstybės narės užtikrina, kad visi su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame plote (MTP) ar kitame valdymo padalinyje, kuriam taikomas pranešimas apie žvejybos veiklos uždraudimą, iki nurodytos žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos ištrauktų visus savo žvejybos įrankius iš vandens.
2. Laivui gavus tokį pranešimą, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.
3. Jei žvejybos veikla nutraukiama 1 dalyje nurodytu atveju, visi laivai išplaukia iš to žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens.
4. Jei laivas iki nurodytos žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens dėl šių priežasčių:
a) |
laivo ir įgulos saugos, |
b) |
kliūčių, kurios gali atsirasti dėl nepalankių oro sąlygų, |
c) |
ledo dangos, arba |
d) |
poreikio apsaugoti Antarkties jūrų aplinką, |
laivas apie šią padėtį praneša valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek deda visas įmanomas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrankius iš vandens.
5. Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės atlieka laivo veiksmų tyrimą ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip iki kito CCAMLR posėdžio praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrankiams iš vandens ištraukti:
a) |
iki nurodytos žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos, ir |
b) |
kuo skubiau po to, kai buvo gautas 4 dalyje nurodytas pranešimas. |
6. Jeigu laivas neišplaukia iš rajono, kuriame uždrausta žvejybos veikla, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens, valstybė narė, su kurios vėliava jis plaukioja, užtikrina, kad apie tai būtų pranešta CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai.
3 skirsnis
IOTC RAJONAS
23 straipsnis
IOTC rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas
1. Didžiausias IOTC rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT, angl. GT), nustatyti VI priedo 1 punkte.
2. Didžiausias IOTC rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT), nustatyti VI priedo 2 punkte.
3. Valstybės narės gali keisti 1 ir 2 dalyse nurodytą laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.
4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos neteisėtą, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų (NNN laivai) sąrašą.
5. Siekiant atsižvelgti į Indijos vandenyno tunų komisijai pateiktų plėtros planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodytus žvejybos pajėgumų apribojimus valstybės narės gali padidinti tik laikydamosi tuose plėtros planuose nustatytų ribų.
4 skirsnis
SPRFMO KONVENCIJOS RAJONAS
24 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas
Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, 2010 metams apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų BT dydį tiek, kad jos bendras dydis SPRFMO konvencijos rajone neviršytų 78 610 BT, ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietų Ramiajame vandenyne.
25 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba. Leidžiamo sugauti kiekio apribojimai
1. Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 24 straipsnyje, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius šiame rajone taikant IJ priede nustatytus leidžiamo sugauti kiekio apribojimus.
2. Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant BT.
3. Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos veiklos stebėsenos tikslais valstybės narės kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos perduoda Komisijai laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.
26 straipsnis
Dugninė žvejyba
Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sugauti kiekį SPRFMO konvencijos rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio lygio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sugautą kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais, ir kad žvejyba būtų vykdoma tik tose SPRFMO konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta ir ankstesniu žvejybos sezonu.
5 skirsnis
IATTC KONVENCIJOS RAJONAS
27 straipsnis
Žvejyba gaubiamaisiais tinklais
1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:
a) |
2010 m. liepos 29 d.–rugsėjo 28 d. arba 2010 m. lapkričio 10 d.–2011 m. sausio 18 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
|
b) |
2010 m. rugsėjo 29 d.–spalio 29 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:
|
2. Atitinkamos valstybės narės iki 2010 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalies a punkte. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.
3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC reguliavimo rajone, gali laikyti laive ir iškrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.
6 skirsnis
SEAFO KONVENCIJOS RAJONAS
28 straipsnis
Giliavandenių ryklių apsaugos priemonės
SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba: rombinių rajų (Rajidae), paprastųjų dygliarylių (Squalus acanthias), Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi), trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus), naktinių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps), mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus), katryklių pamėklių (Apristurus manis), baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus) ir giliavandenių Selachimorpha viršutinei rūšiai priklausančių ryklių.
7 skirsnis
WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS
29 straipsnis
Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai
Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.
30 straipsnis
Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti
1. WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, nuo 2010 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. Šiuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:
a) |
nestato ir nenaudoja plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti ar susijusių elektroninių priemonių; |
b) |
nežvejoja žuvų būrių naudodamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. |
2. Visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, žvejojančiuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje, gali būti laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.
3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais:
a) |
per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, jei laivas nebeturi pakankamai vietos visoms žuvims laikyti; |
b) |
kai žuvis netinka žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei jų dydis; arba |
c) |
jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos funkcijos. |
31 straipsnis
Laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas
Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20o pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.
8 skirsnis
Beringo Jūra
32 straipsnis
Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone
Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).
III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS
33 straipsnis
Leidžiamo sugauti kiekio apribojimai
Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant I priede nustatyto leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų.
34 straipsnis
Žvejybos leidimai
1. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.
2. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės laivai.
35 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys
Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:
a) |
milžinryklius (Cetorinhus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES vandenyse; |
b) |
europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) visuose ES vandenyse; |
c) |
švelniąsias rajas (Dipturus batis) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X ICES zonų ES vandenyse; ir |
d) |
marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) VI, VII, VIII, IX ir X ICES zonų ES vandenyse. |
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1359/2008 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 1359/2008 priedo 2 dalies įrašas apie bukasnukį ilgauodegį grenadierių ICES III parajonio Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, pakeičiamas taip:
„Rūšis: |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaernoides rupestris |
Zona: |
III zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai (45) (RNG/03-) |
|
Metai |
2009 |
2010 |
|
|
Danija |
804 |
804 |
||
Vokietija |
5 |
5 |
||
Švedija |
41 |
41 |
||
EB |
850 |
850 |
37 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 754/2009 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 754/2009 1 straipsnis papildomas šiais punktais:
„c) |
Jungtinės Karalystės 2009 m. birželio 18 d. prašyme nurodytos su jos vėliava plaukiojančių laivų, dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70 mm ar didesnis ir mažesnis nei 100 mm, į vakarus nuo Škotijos, visų pirma Minch sąsiauryje (ICES 42 E3, 42 E4, 43 E3, 43 E4, 44 E3, 44 E4, 45 E3 statistiniuose stačiakampiuose), žvejojančių norveginius omarus, grupės laivams; |
d) |
Jungtinės Karalystės 2009 m. birželio 18 d. prašyme nurodytos su jos vėliava plaukiojančių laivų, dugniniais tralais ir velkamaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70 mm ar didesnis ir mažesnis nei 100 mm, į vakarus nuo Škotijos, visų pirma Klaido įlankoje (ICES 39 E5 ir 40 E5 statistiniuose stačiakampiuose), žvejojančių norveginius omarus, grupės laivams; |
e) |
Lenkijos 2009 m. balandžio 24 d. prašyme, pateiktame 2009 m. liepos 11 d. laišku, nurodytos su jos vėliava plaukiojančių laivų, dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm ar didesnis, Šiaurės jūroje ir ICES IIa zonos ES vandenyse žvejojančių ledjūrio menkes nuolat prižiūrint stebėtojams, grupės laivams.“. |
38 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1226/2009 pakeitimai
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1226/2009, kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2010 m. ir su jomis susijusios sąlygos (46), 2 straipsnis pakeičiamas taip:
„2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, leidimą bei įgaliojimus, ir apie kuriuos Komisija bei valstybės narės, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, apie tai iš anksto informuojamos. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, ICES ir ŽMTEK apie visus tokių žvejybos operacijų metu sugautus kiekius.
3. 2 dalis netaikoma žvejybos operacijoms, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba, tais atvejais, kai tokiai žvejybai gali būti naudojamos papildomos kvotos.“.
39 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1287/2009 pakeitimai
2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1287/2009, kuriuo nustatomos 2010 m. taikomos Juodosios jūros tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos (47), 2 straipsnis pakeičiamas taip:
„2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, leidimą bei įgaliojimus, ir apie kuriuos Komisija bei valstybės narės, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, apie tai iš anksto informuojamos. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, ICES ir ŽMTEK apie visus tokių žvejybos operacijų metu sugautus kiekius.
3. 2 dalis netaikoma žvejybos operacijoms, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba, tais atvejais, kai tokiai žvejybai gali būti naudojamos papildomos kvotos.“.
40 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.
Jeigu CCAMLR konvencijos rajone žvejybos galimybės nustatomos laikotarpiais, prasidedančiais prieš 2010 m. sausio 1 d., II antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio ir IE bei V priedai taikomi nuo atitinkamų tų žvejybos galimybių taikymo laikotarpių pradžios.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2010 m. sausio 14 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. A. MORATINOS
(1) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.
(2) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(3) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 345, 2005 12 28, p. 5.
(6) OL L 122, 2007 5 11, p. 7.
(7) OL L 157, 2007 6 19, p. 1.
(8) OL L 344, 2008 12 20, p. 6.
(10) OL L 214, 2009 8 19, p. 16.
(11) OL L 276, 1983 10 10, p. 1.
(12) OL L 274, 1986 9 25, p. 1.
(13) OL L 132, 1987 5 21, p. 9.
(14) OL L 261, 1993 10 20, p. 1.
(15) OL L 171, 1994 7 6, p. 7.
(16) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.
(17) OL L 351, 2002 12 28, p. 6.
(18) OL L 289, 2003 11 7, p. 1.
(19) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.
(20) OL L 97, 2004 4 1, p. 16.
(21) OL L 340, 2005 12 23, p. 3.
(22) OL L 409, 2006 12 30, p. 1.
(24) OL L 123, 2007 5 12, p. 3.
(25) OL L 318, 2007 12 5, p. 1.
(26) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(27) OL L 286, 2008 10 29, p. 33.
(28) OL L 295, 2008 11 4, p. 3.
(29) OL L 87, 2009 3 31, p. 1.
(30) OL L 87, 2009 3 31, p. 42.
(31) OL L 87, 2009 3 31, p. 70.
(32) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(33) Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).
(34) Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).
(35) Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis tame Susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9).
(36) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(37) OL L 151, 2008 6 11, p. 5.
(38) Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).
(39) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).
(40) Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).
(41) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).
(42) Sudarytas Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).
(43) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).
(44) OL L 352, 2008 12 31, p. 1.
(45) ICES IIIa zonoje bukasnukių ilgauodegių grenadierių specializuotoji žvejyba nebus vykdoma, kol vyks Europos Sąjungos ir Norvegijos konsultacijos.“
(46) OL L 330, 2009 12 16, p. 1.
(47) OL L 347, 2009 12 24, p. 1.
I PRIEDAS
RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI, ES LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI IR ES VANDENYSE TRE I J ŠALI ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI PAGAL R ŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, NEBENT NURODYTA KITAIP)
Visi šiame priede nustatyti leidžiami sugauti kiekiai taikant šio reglamento 5 straipsnį laikomi kvotomis, ir todėl jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.
Žvejybos zonų nuorodos reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.
Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
Mokslinis pavadinimas |
Alfa-3 kodas |
Bendrinis pavadinimas |
Amblyraja radiata |
RJR |
Žvaigždėtoji raja |
Ammodytes spp. |
SAN |
Tobinės |
Argentina silus |
ARU |
Atlantinė argentina |
Beryx spp. |
ALF |
Paprastieji beriksai |
Brosme brosme |
USK |
Paprastoji brosmė |
Centrophorus squamosus |
GUQ |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
Centroscymnus coelolepis |
CYO |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
Chaceon (Geryon) quinquedens |
CRR |
Gelminiai krabai |
Champsocephalus gunnari |
ANI |
Lydžiažiotė ledžuvė |
Chionoecetes spp. |
PCR |
Snieginiai krabai |
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
Coryphaenoides rupestris |
RNG |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
Dalatias licha |
SCK |
Šokoladinis dygliaryklis |
Deania calcea |
DCA |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
Dipturus batis |
RJB |
Marmurinė švelnioji raja |
Dissostichus eleginoides |
TOP |
Patagoninis nototetinis dančius |
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
Etmopterus princeps |
ETR |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
Etmopterus pusillus |
ETP |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
Euphausia superba |
KRI |
Krilis |
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
Galeorhinus galeus |
GAG |
Paprastasis sriubinis ryklys |
Glyptocephalus cynoglossus |
WIT |
Raudonoji plekšnė |
Hippoglossoides platessoides |
PLA |
Amerikinė paltusinė plekšnė |
Hippoglossus hippoglossus |
HAL |
Atlantinis paltusas |
Hoplostethus atlanticus |
ORY |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
Illex illecebrosus |
SQI |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
Lamna nasus |
POR |
Atlantinis silkiaryklis |
Lepidonotothen squamifrons |
NOS |
Pilkoji nototenija |
Lepidorhombus spp. |
LEZ |
Megrimai |
Leucoraja circularis |
RJI |
Apvalioji raja |
Leucoraja fullonica |
RJF |
Šagreninė raja |
Leucoraja naevus |
RJN |
Raja gegutė |
Limanda ferruginea |
YEL |
Geltonuodegė plekšnė |
Limanda limanda |
DAB |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
Lophiidae |
ANF |
Velniažuvinės |
Macrourus spp. |
GRV |
Paprastieji grenadieriai |
Makaira nigricans |
BUM |
Atlantinis marlinas |
Mallotus villosus |
CAP |
Paprastoji stintenė |
Martialia hyadesi |
SQS |
Kalmaras |
Melanogrammus aeglefinus |
HAD |
Juodadėmė menkė |
Merlangius merlangus |
WHG |
Paprastasis merlangas |
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
Micromesistius poutassou |
WHB |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
Microstomus kitt |
LEM |
Europinė mažažiotė plekšnė |
Molva dypterygia |
BLI |
Melsvoji molva |
Molva molva |
LIN |
Paprastoji molva |
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
Pandalus borealis |
PRA |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
Paralomis spp. |
PAI |
Krabai |
Penaeus spp. |
PEN |
Plonaūsės krevetės |
Platichthys flesus |
FLE |
Europinė upinė plekšnė |
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
Pleuronectiformes |
FLX |
Plekšniažuvės |
Pollachius pollachius |
POL |
Sidabrinis polakas |
Pollachius virens |
POK |
Ledjūrio menkė |
Psetta maxima |
TUR |
Paprastasis otas |
Raja brachyura |
RJH |
Trumpauodegė raja |
Raja clavata |
RJC |
Dyglioji raja |
Raja (Dipturus) nidarosiensis |
JAD |
Norveginė raja |
Raja microocellata |
RJE |
Šlakuotoji raja |
Raja montagui |
RJM |
Montegju šlakuotoji raja |
Raja undulata |
RJA |
Marmurinė rombinė raja |
Rajiformes - Rajidae |
SRX-RAJ |
Rombinės rajos |
Reinhardtius hippoglossoides |
GHL |
Juodasis paltusas |
Rostroraja alba |
RJA |
Baltoji raja |
Scomber scombrus |
MAC |
Atlantinė skumbrė |
Scophthalmus rhombus |
BLL |
Švelnusis rombas |
Sebastes spp. |
RED |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
Soleidae |
SOX |
Paprastieji jūrų liežuviai |
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
Squalus acanthias |
DGS |
Paprastasis dygliaryklis |
Tetrapturus albidus |
WHM |
Atlantinis baltasis marlinas |
Thunnus maccoyii |
SBF |
Australinis tunas |
Thunnus obesus |
BET |
Didžiaakis tunas |
Thunnus thynnus |
BFT |
Paprastasis tunas |
Trachurus spp. |
JAX |
Paprastosios stauridės |
Trisopterus esmarkii |
NOP |
Norveginė menkutė |
Urophycis tenuis |
HKW |
Baltoji siaurapelekė vėgėlė |
Xiphias gladius |
SWO |
Durklažuvė |
Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:
Paprastieji beriksai |
ALF |
Beryx spp. |
Amerikinė paltusinė plekšnė |
PLA |
Hippoglossoides platessoides |
Europinis ančiuvis |
ANE |
Engraulis encrasicolus |
Velniažuvinės |
ANF |
Lophiidae |
Lydžiažiotė ledžuvė |
ANI |
Champsocephalus gunnari |
Atlantinis paltusas |
HAL |
Hippoglossus hippoglossus |
Didžiaakis tunas |
BET |
Thunnus obesus |
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis |
DCA |
Deania calcea |
Trumpauodegė raja |
RJH |
Raja brachyura |
Melsvoji molva |
BLI |
Molva dypterygia |
Atlantinis marlinas |
BUM |
Makaira nigricans |
Šiaurinis žydrasis merlangas |
WHB |
Micromesistius poutassou |
Paprastasis tunas |
BFT |
Thunnus thynnus |
Švelnusis rombas |
BLL |
Scophthalmus rhombus |
Paprastoji stintenė |
CAP |
Mallotus villosus |
Atlantinė menkė |
COD |
Gadus morhua |
Marmurinė švelnioji raja |
RJB |
Dipturus batis |
Europinis jūrų liežuvis |
SOL |
Solea solea |
Krabai |
PAI |
Paralomis spp. |
Raja gegutė |
RJN |
Leucoraja naevus |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė |
DAB |
Limanda limanda |
Gelminiai krabai |
CRR |
Chaceon (Geryon) quinquedens |
Plekšniažuvės |
FLX |
Pleuronectiformes |
Europinė upinė plekšnė |
FLE |
Platichthys flesus |
Naktinis juodasis dygliaryklis |
ETR |
Etmopterus princeps |
Atlantinė argentina |
ARU |
Argentina silus |
Juodasis paltusas |
GHL |
Reinhardtius hippoglossoides |
Paprastieji grenadieriai |
GRV |
Macrourus spp. |
Pilkoji nototenija |
NOS |
Lepidonotothen squamifrons |
Juodadėmė menkė |
HAD |
Melanogrammus aeglefinus |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka |
HKE |
Merluccius merluccius |
Atlantinė silkė |
HER |
Clupea harengus |
Paprastosios stauridės |
JAX |
Trachurus spp. |
Šokoladinis dygliaryklis |
SCK |
Dalatias licha |
Krilis |
KRI |
Euphausia superba |
Pilkasis trumpadyglis ryklys |
GUQ |
Centrophorus squamosus |
Europinė mažažiotė plekšnė |
LEM |
Microstomus kitt |
Paprastoji molva |
LIN |
Molva molva |
Atlantinė skumbrė |
MAC |
Scomber scombrus |
Megrimai |
LEZ |
Lepidorhombus spp. |
Šiaurinė paprastoji krevetė |
PRA |
Pandalus borealis |
Norveginis omaras |
NEP |
Nephrops norvegicus |
Norveginė menkutė |
NOP |
Trisopterus esmarkii |
Norveginė raja |
JAD |
Raja (Dipturus) nidarosiensis |
Islandinis pjūklapilvis beriksas |
ORY |
Hoplostethus atlanticus |
Patagoninis nototetinis dančius |
TOP |
Dissostichus eleginoides |
Plonaūsės krevetės |
PEN |
Penaeus spp. |
Jūrinė plekšnė |
PLE |
Pleuronectes platessa |
Sidabrinis polakas |
POL |
Pollachius pollachius |
Atlantinis silkiaryklis |
POR |
Lamna nasus |
Portugalinis baltaakis dygliaryklis |
CYO |
Centroscymnus coelolepis |
Paprastieji jūriniai ešeriai |
RED |
Sebastes spp. |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius |
RNG |
Coryphaenoides rupestris |
Ledjūrio menkė |
POK |
Pollachius virens |
Tobinės |
SAN |
Ammodytes spp. |
Apvalioji raja |
RJI |
Leucoraja circularis |
Šagreninė raja |
RJF |
Leucoraja fullonica |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras |
SQI |
Illex illecebrosus |
Rombinės rajos |
SRX-RAJ |
Rajiformes - Rajidae |
Šlakuotoji raja |
RJE |
Raja microocellata |
Mažasis juodasis dygliaryklis |
ETP |
Etmopterus pusillus |
Snieginiai krabai |
PCR |
Chionoecetes spp. |
Paprastieji jūrų liežuviai |
SOX |
Soleidae |
Australinis tunas |
SBF |
Thunnus maccoyii |
Montegju šlakuotoji raja |
RJM |
Raja montagui |
Atlantinis šprotas |
SPR |
Sprattus sprattus |
Paprastasis dygliaryklis |
DGS |
Squalus acanthias |
Kalmaras |
SQS |
Martialia hyadesi |
Žvaigždėtoji raja |
RJR |
Amblyraja radiata |
Durklažuvė |
SWO |
Xiphias gladius |
Dyglioji raja |
RJC |
Raja clavata |
Paprastasis sriubinis ryklys |
GAG |
Galeorhinus galeus |
Paprastasis otas |
TUR |
Psetta maxima |
Paprastoji brosmė |
USK |
Brosme brosme |
Marmurinė rombinė raja |
RJA |
Raja undulata |
Baltoji siaurapelekė vėgėlė |
HKW |
Urophycis tenuis |
Atlantinis baltasis marlinas |
WHM |
Tetrapturus albidus |
Baltoji raja |
RJA |
Rostroraja alba |
Paprastasis merlangas |
WHG |
Merlangius merlangus |
Raudonoji plekšnė |
WIT |
Glyptocephalus cynoglossus |
Geltonuodegė plekšnė |
YEL |
Limanda ferruginea |
IA PRIEDAS
Skagerako, Kategato sąsiauriai, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonos, CECAF ES vandenys, Prancūzijos Gajanos vandenys
Rūšis: |
Tobinės Ammodytes spp. |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (SAN/04-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Tobinės Ammodytes spp. |
Zona: |
IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenys (2) (SAN/2A3A4.) |
||
Danija |
108 834 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
2 379 |
|
|
||
Vokietija |
166 |
|
|
||
Švedija |
3 996 |
|
|
||
ES |
115 375 |
|
|
||
BLSK |
200 000 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė argentina Argentina silus |
Zona: |
I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ARU/1/2.) |
||
Vokietija |
30 |
|
|
|
|
Prancūzija |
10 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
24 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
48 |
|
|
|
|
ES |
112 |
|
|
|
|
BLSK |
112 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė argentina Argentina silus |
Zona: |
III ir IV zonų ES vandenys (ARU/3/4.) |
||
Danija |
1 134 |
|
|
|
|
Vokietija |
11 |
|
|
|
|
Prancūzija |
8 |
|
|
|
|
Airija |
8 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
53 |
|
|
|
|
Švedija |
44 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
20 |
|
|
|
|
ES |
1 278 |
|
|
|
|
BLSK |
1 278 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė argentina Argentina silus |
Zona: |
V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ARU/567.) |
||
Vokietija |
389 |
|
|
|
|
Prancūzija |
8 |
|
|
|
|
Airija |
360 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
4 057 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
285 |
|
|
|
|
ES |
5 099 |
|
|
|
|
BLSK |
5 099 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji brosmė Brosme brosme |
Zona: |
I, II ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (USK/1214EI.) |
||
Vokietija |
6 |
|
|
||
Prancūzija |
6 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
6 |
|
|
||
Kitos |
3 |
|
|
||
ES |
21 |
|
|
||
BLSK |
21 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji brosmė Brosme brosme |
Zona: |
III zonos ES vandenys (USK/03-C.) |
||
Danija |
12 |
|
|
|
|
Švedija |
6 |
|
|
|
|
Vokietija |
6 |
|
|
|
|
ES |
24 |
|
|
|
|
BLSK |
24 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji brosmė Brosme brosme |
Zona: |
IV zonos ES vandenys (USK/04-C.) |
||
Danija |
53 |
|
|
|
|
Vokietija |
16 |
|
|
|
|
Prancūzija |
37 |
|
|
|
|
Švedija |
5 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
80 |
|
|
|
|
Kitos |
5 |
|
|
||
ES |
196 |
|
|
|
|
BLSK |
196 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji brosmė Brosme brosme |
Zona: |
V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (USK/567EI.) |
||
Vokietija |
4 |
|
|
||
Ispanija |
14 |
|
|
||
Prancūzija |
165 |
|
|
||
Airija |
16 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
80 |
|
|
||
Kitos |
4 |
|
|
||
ES |
283 |
|
|
||
BLSK |
3 217 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji brosmė Brosme brosme |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (USK/04A-N.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė (8) Clupea harengus |
Zona: |
IIIa zona (HER/03A.) |
||
Danija |
10 147 |
|
|
||
Vokietija |
163 |
|
|
||
Švedija |
10 614 |
|
|
||
ES |
20 924 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė (10) Clupea harengus |
Zona: |
IV zonos į šiaurę nuo 53o 30’ šiaurės platumos ES vandenys (HER/04A.), (HER/04B.) |
||
Danija |
15 259 |
|
|
||
Vokietija |
9 595 |
|
|
||
Prancūzija |
6 547 |
|
|
||
Nyderlandai |
14 637 |
|
|
||
Švedija |
1 131 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
16 429 |
|
|
||
ES |
63 598 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (HER/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė (14) Clupea harengus |
Zona: |
Priegauda IIIa zonoje (HER/03A-BC) |
||
Danija |
4 652 |
|
|
||
Vokietija |
42 |
|
|
||
Švedija |
748 |
|
|
||
ES |
5 442 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė (16) Clupea harengus |
Zona: |
Priegauda IIa ir IV zonų ES vandenyse; VIId zona (HER/2A47DX) |
||
Belgija |
51 |
|
|
||
Danija |
9 948 |
|
|
||
Vokietija |
51 |
|
|
||
Prancūzija |
51 |
|
|
||
Nyderlandai |
51 |
|
|
||
Švedija |
49 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
189 |
|
|
||
ES |
10 390 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė (18) Clupea harengus |
Zona: |
VIId zona; IVc zona (19) (HER/4CXB7D.) |
||
Belgija |
4 615 |
|
|
||
Danija |
218 |
|
|
||
Vokietija |
137 |
|
|
||
Prancūzija |
3 550 |
|
|
||
Nyderlandai |
5 557 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
1 242 |
|
|
||
ES |
15 319 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniai vandenys (22) (HER/5B6ANB) |
||
Vokietija |
1 533 |
|
|
||
Prancūzija |
290 |
|
|
||
Airija |
2 072 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 533 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
8 287 |
|
|
||
ES |
13 715 |
|
|
||
BLSK |
24 420 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
VIIb, VIIc zona; VIaS zona (24) (HER/6AS7BC) |
||
Airija |
6 774 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
677 |
|
|
|
|
ES |
7 451 |
|
|
|
|
BLSK |
7 451 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
VI Klaido ištekliai (25) (HER/06ACL.) |
||
Jungtinė Karalystė |
720 |
|
|
|
|
ES |
720 |
|
|
|
|
BLSK |
720 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
VIIa zona (26) (HER/07A/MM) |
||
Airija |
1 250 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 550 |
|
|
|
|
ES |
4 800 |
|
|
|
|
BLSK |
4 800 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
VIIe ir VIIf zonos (HER/7EF.) |
||
Prancūzija |
500 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
500 |
|
|
|
|
ES |
1 000 |
|
|
|
|
BLSK |
1 000 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
VIIg (27), VIIh (27), VIIj (27) ir VIIk (27) zonos (HER/7G-K.) |
||
Vokietija |
113 |
|
|
|
|
Prancūzija |
627 |
|
|
|
|
Airija |
8 770 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
627 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
13 |
|
|
|
|
ES |
10 150 |
|
|
|
|
BLSK |
10 150 |
|
|
Rūšis: |
Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus |
Zona: |
VIII zona (ANE/08.) |
||
Ispanija |
6 300 |
|
|
|
|
Prancūzija |
700 |
|
|
|
|
ES |
7 000 |
|
|
|
|
BLSK |
7 000 |
|
|
Rūšis: |
Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus |
Zona: |
IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (ANE/9/3411) |
||
Ispanija |
3 826 |
|
|
|
|
Portugalija |
4 174 |
|
|
|
|
ES |
8 000 |
|
|
|
|
BLSK |
8 000 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
Skagerako sąsiauris (COD/03AN.) |
||
Belgija |
7 |
|
|
||
Danija |
2 140 |
|
|
||
Vokietija |
54 |
|
|
||
Nyderlandai |
13 |
|
|
||
Švedija |
374 |
|
|
||
ES |
2 588 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
Kategato sąsiauris (COD/03AS.) |
||
Danija |
234 |
|
|
|
|
Vokietija |
5 |
|
|
|
|
Švedija |
140 |
|
|
|
|
ES |
379 |
|
|
|
|
BLSK |
379 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams (COD/2A3AX4) |
||
Belgija |
553 |
|
|
||
Danija |
3 178 |
|
|
||
Vokietija |
2 015 |
|
|
||
Prancūzija |
683 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 796 |
|
|
||
Švedija |
21 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
7 290 |
|
|
||
ES |
15 536 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (COD/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
VIb zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys į vakarus nuo 12° 00 vakarų ilgumos ir nuo XII ir XIV zonų (COD/561214) |
||
Belgija |
0 |
|
|
|
|
Vokietija |
1 |
|
|
|
|
Prancūzija |
13 |
|
|
|
|
Airija |
18 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
48 |
|
|
|
|
ES |
80 |
|
|
|
|
BLSK |
80 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
VIa zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys į rytus nuo 12° 00 vakarų ilgumos (COD/5B6A-C) |
||
Belgija |
0 |
|
|
|
|
Vokietija |
4 |
|
|
|
|
Prancūzija |
38 |
|
|
|
|
Airija |
53 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
145 |
|
|
|
|
ES |
240 |
|
|
|
|
BLSK |
240 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
VIIa zona (COD/07A.) |
||
Belgija |
9 |
|
|
|
|
Prancūzija |
25 |
|
|
|
|
Airija |
444 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
2 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
194 |
|
|
|
|
ES |
674 |
|
|
|
|
BLSK |
674 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
VIIb, VIIc, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (COD/7XAD34) |
||
Belgija |
167 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 735 |
|
|
|
|
Airija |
825 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
1 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
295 |
|
|
|
|
ES |
4 023 |
|
|
|
|
BLSK |
4 023 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
VIId zona (COD/07D.) |
||
Belgija |
47 |
|
|
||
Prancūzija |
916 |
|
|
||
Nyderlandai |
27 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
101 |
|
|
||
ES |
1 091 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinis silkiaryklis Lamna nasus |
Zona: |
III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII zonų ES vandenys (POR/3-12) |
||
Danija |
0 |
|
|
|
|
Prancūzija |
0 |
|
|
|
|
Vokietija |
0 |
|
|
|
|
Airija |
0 |
|
|
|
|
Ispanija |
0 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
|
|
ES |
0 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Megrimai Lepidorhombus spp. |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (LEZ/2AC4-C) |
||
Belgija |
5 |
|
|
|
|
Danija |
5 |
|
|
|
|
Vokietija |
5 |
|
|
|
|
Prancūzija |
29 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
23 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 690 |
|
|
|
|
ES |
1 757 |
|
|
|
|
BLSK |
1 757 |
|
|
Rūšis: |
Megrimai Lepidorhombus spp. |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (LEZ/561 214) |
||
Ispanija |
350 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 364 |
|
|
|
|
Airija |
399 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
966 |
|
|
|
|
ES |
3 079 |
|
|
|
|
BLSK |
3 079 |
|
|
Rūšis: |
Megrimai Lepidorhombus spp. |
Zona: |
VII zona (LEZ/07.) |
||
Belgija |
494 |
|
|
|
|
Ispanija |
5 490 |
|
|
|
|
Prancūzija |
6 663 |
|
|
|
|
Airija |
3 029 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 624 |
|
|
|
|
ES |
18 300 |
|
|
|
|
BLSK |
18 300 |
|
|
Rūšis: |
Megrimai Lepidorhombus spp. |
Zona: |
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (LEZ/8ABDE.) |
||
Ispanija |
1 176 |
|
|
|
|
Prancūzija |
949 |
|
|
|
|
ES |
2 125 |
|
|
|
|
BLSK |
2 125 |
|
|
Rūšis: |
Megrimai Lepidorhombus spp. |
Zona: |
VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (LEZ/8C3411) |
||
Ispanija |
1 188 |
|
|
|
|
Prancūzija |
59 |
|
|
|
|
Portugalija |
40 |
|
|
|
|
ES |
1 287 |
|
|
|
|
BLSK |
1 287 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ir Europinė upinė plekšnė Limanda limanda ir Platichthys flesus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (D/F/2AC4-C) |
||
Belgija |
513 |
|
|
|
|
Danija |
1 927 |
|
|
|
|
Vokietija |
2 890 |
|
|
|
|
Prancūzija |
200 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
11 654 |
|
|
|
|
Švedija |
6 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 620 |
|
|
|
|
ES |
18 810 |
|
|
|
|
BLSK |
18 810 |
|
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (ANF/2AC4-C) |
||
Belgija |
401 |
|
|
||
Danija |
884 |
|
|
||
Vokietija |
432 |
|
|
||
Prancūzija |
82 |
|
|
||
Nyderlandai |
303 |
|
|
||
Švedija |
10 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
9 233 |
|
|
||
ES |
11 345 |
|
|
||
BLSK |
11 345 |
|
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (ANF/04-N.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (ANF/561214) |
||
Belgija |
200 |
|
|
|
|
Vokietija |
228 |
|
|
|
|
Ispanija |
214 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 462 |
|
|
|
|
Airija |
557 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
193 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 713 |
|
|
|
|
ES |
5 567 |
|
|
|
|
BLSK |
5 567 |
|
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
VII zona (ANF/07.) |
||
Belgija |
2 984 |
|
|
||
Vokietija |
333 |
|
|
||
Ispanija |
1 186 |
|
|
||
Prancūzija |
19 149 |
|
|
||
Airija |
2 447 |
|
|
||
Nyderlandai |
386 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
5 807 |
|
|
||
ES |
32 292 |
|
|
||
BLSK |
32 292 |
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (ANF/8ABDE.) |
||
Ispanija |
1 387 |
|
|
|
|
Prancūzija |
7 721 |
|
|
|
|
ES |
9 108 |
|
|
|
|
BLSK |
9 108 |
|
|
Rūšis: |
Velniažuvinės Lophiidae |
Zona: |
VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (ANF/8C3411) |
||
Ispanija |
1 247 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 |
|
|
|
|
Portugalija |
248 |
|
|
|
|
ES |
1 496 |
|
|
|
|
BLSK |
1 496 |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
IIIa zona, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (HAD/3A/BCD) |
||
Belgija |
7 |
|
|
||
Danija |
1 213 |
|
|
||
Vokietija |
77 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 |
|
|
||
Švedija |
143 |
|
|
||
ES |
1 441 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (HAD/2AC4.) |
||
Belgija |
225 |
|
|
||
Danija |
1 549 |
|
|
||
Vokietija |
986 |
|
|
||
Prancūzija |
1 718 |
|
|
||
Nyderlandai |
169 |
|
|
||
Švedija |
109 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
16 485 |
|
|
||
ES |
21 241 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (HAD/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
VIb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HAD/6B1214) |
||
Belgija |
11 |
|
|
|
|
Vokietija |
13 |
|
|
|
|
Prancūzija |
551 |
|
|
|
|
Airija |
393 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
4 029 |
|
|
|
|
ES |
4 997 |
|
|
|
|
BLSK |
4 997 |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
Vb ir VIa zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HAD/5BC6A.) |
||
Belgija |
3 |
|
|
|
|
Vokietija |
4 |
|
|
|
|
Prancūzija |
147 |
|
|
|
|
Airija |
438 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 081 |
|
|
|
|
ES |
2 673 |
|
|
|
|
BLSK |
2 673 |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (HAD/7X7A34) |
||
Belgija |
129 |
|
|
|
|
Prancūzija |
7 719 |
|
|
|
|
Airija |
2 573 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 158 |
|
|
|
|
ES |
11 579 |
|
|
|
|
BLSK |
11 579 |
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
VIIa zona (HAD/07A.) |
||
Belgija |
23 |
|
|
|
|
Prancūzija |
103 |
|
|
|
|
Airija |
617 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
681 |
|
|
|
|
ES |
1 424 |
|
|
|
|
BLSK |
1 424 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
IIIa zona (WHG/03A.) |
||
Danija |
151 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 |
|
|
||
Švedija |
16 |
|
|
||
ES |
168 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (WHG/2AC4.) |
||
Belgija |
250 |
|
|
||
Danija |
1 082 |
|
|
||
Vokietija |
282 |
|
|
||
Prancūzija |
1 627 |
|
|
||
Nyderlandai |
626 |
|
|
||
Švedija |
1 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
4 317 |
|
|
||
ES |
8 185 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (WHG/561 214) |
||
Vokietija |
3 |
|
|
|
|
Prancūzija |
53 |
|
|
|
|
Airija |
129 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
246 |
|
|
|
|
ES |
431 |
|
|
|
|
BLSK |
431 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
VIIa zona (WHG/07A.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
|
|
Prancūzija |
5 |
|
|
|
|
Airija |
91 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
0 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
61 |
|
|
|
|
ES |
157 |
|
|
|
|
BLSK |
157 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk zonos (WHG/7X7A.) |
||
Belgija |
133 |
|
|
|
|
Prancūzija |
8 180 |
|
|
|
|
Airija |
4 565 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
66 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 463 |
|
|
|
|
ES |
14 407 |
|
|
|
|
BLSK |
14 407 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
VIII zona (WHG/08.) |
||
Ispanija |
1 296 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 944 |
|
|
|
|
ES |
3 240 |
|
|
|
|
BLSK |
3 240 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas Merlangius merlangus |
Zona: |
IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (WHG/9/3411) |
||
Portugalija |
588 |
|
|
|
|
ES |
588 |
|
|
|
|
BLSK |
588 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (W/P/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius |
Zona: |
IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (HKE/3A/BCD) |
||
Danija |
1 531 |
|
|
|
|
Švedija |
130 |
|
|
|
|
ES |
1 661 |
|
|
|
|
BLSK |
1 661 |
|
Rūšis: |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (HKE/2AC4-C) |
||
Belgija |
28 |
|
|
|
|
Danija |
1 119 |
|
|
|
|
Vokietija |
128 |
|
|
|
|
Prancūzija |
248 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
64 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
348 |
|
|
|
|
ES |
1 935 |
|
|
|
|
BLSK |
1 935 |
|
Rūšis: |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius |
Zona: |
VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/571214) |
||
Belgija |
284 |
|
|
||
Ispanija |
9 109 |
|
|
|
|
Prancūzija |
14 067 |
|
|
||
Airija |
1 704 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
183 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
5 553 |
|
|
||
ES |
30 900 |
|
|
|
|
BLSK |
30 900 |
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/*8ABDE) |
Belgija |
37 |
Ispanija |
1 469 |
Prancūzija |
1 469 |
Airija |
184 |
Nyderlandai |
18 |
Jungtinė Karalystė |
827 |
ES |
4 004 |
Rūšis: |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius |
Zona: |
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/8ABDE.) |
||
Belgija |
9 |
|
|
||
Ispanija |
6 341 |
|
|
|
|
Prancūzija |
14 241 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
18 |
|
|
||
ES |
20 609 |
|
|
|
|
BLSK |
20 609 |
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14) |
Belgija |
2 |
Ispanija |
1 837 |
Prancūzija |
3 305 |
Nyderlandai |
6 |
ES |
5 150 |
Rūšis: |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius |
Zona: |
VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (HKE/8C3411) |
||
Ispanija |
5 952 |
|
|
|
|
Prancūzija |
571 |
|
|
|
|
Portugalija |
2 777 |
|
|
|
|
ES |
9 300 |
|
|
|
|
BLSK |
9 300 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou |
Zona: |
II ir IV zonų Norvegijos vandenys (WHB/4AB-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou |
Zona: |
I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (WHB/1X14) |
||
Danija |
7 349 |
|
|
||
Vokietija |
2 858 |
|
|
||
Ispanija |
6 231 |
|
|
||
Prancūzija |
5 115 |
|
|
||
Airija |
5 691 |
|
|
||
Nyderlandai |
8 962 |
|
|
||
Portugalija |
579 |
|
|
||
Švedija |
1 818 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
9 535 |
|
|
||
ES |
48 138 |
|
|
||
BLSK |
540 000 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou |
Zona: |
VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (WHB/8C3411) |
||
Ispanija |
7 881 |
|
|
||
Portugalija |
1 970 |
|
|
||
ES |
9 851 |
|
|
||
BLSK |
540 000 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou |
Zona: |
II, IVa, V, VI zonų į šiaurę nuo 56° 30 šiaurės platumos ir VII zonos į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos ES vandenys (WHB/24A567) |
||
Norvegija |
88 701 |
|
|
||
BLSK |
540 000 |
|
|
Rūšis: |
Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (L/W/2AC4-C) |
||
Belgija |
353 |
|
|
|
|
Danija |
973 |
|
|
|
|
Vokietija |
125 |
|
|
|
|
Prancūzija |
266 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
810 |
|
|
|
|
Švedija |
11 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
3 983 |
|
|
|
|
ES |
6 521 |
|
|
|
|
BLSK |
6 521 |
|
|
Rūšis: |
Melsvoji molva Molva dypterygia |
Zona: |
VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BLI/67-) |
||
Vokietija |
21 |
|
|
||
Estija |
3 |
|
|
||
Ispanija |
67 |
|
|
||
Prancūzija |
1 536 |
|
|
||
Airija |
6 |
|
|
||
Lietuva |
1 |
|
|
||
Lenkija |
1 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
391 |
|
|
||
Kitos |
6 |
|
|
||
ES |
2 032 |
|
|
||
BLSK |
1 732 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/1/2.) |
||
Danija |
8 |
|
|
|
|
Vokietija |
8 |
|
|
|
|
Prancūzija |
8 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
8 |
|
|
|
|
Kitos |
4 |
|
|
||
ES |
38 |
|
|
|
|
BLSK |
38 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (LIN/03.) |
||
Belgija |
7 |
|
|
||
Danija |
51 |
|
|
|
|
Vokietija |
7 |
|
|
||
Švedija |
20 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
7 |
|
|
||
ES |
92 |
|
|
|
|
BLSK |
92 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
IV zonos ES vandenys (LIN/04.) |
||
Belgija |
16 |
|
|
|
|
Danija |
243 |
|
|
|
|
Vokietija |
150 |
|
|
|
|
Prancūzija |
135 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
5 |
|
|
|
|
Švedija |
10 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 869 |
|
|
|
|
ES |
2 428 |
|
|
|
|
BLSK |
2 428 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
V zonos ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/05.) |
||
Belgija |
10 |
|
|
|
|
Danija |
6 |
|
|
|
|
Vokietija |
6 |
|
|
|
|
Prancūzija |
6 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
6 |
|
|
|
|
ES |
34 |
|
|
|
|
BLSK |
34 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/6X14.) |
||
Belgija |
26 |
|
|
||
Danija |
5 |
|
|
||
Vokietija |
95 |
|
|
||
Ispanija |
1 930 |
|
|
||
Prancūzija |
2 057 |
|
|
||
Airija |
516 |
|
|
||
Portugalija |
5 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
2 369 |
|
|
||
ES |
7 003 |
|
|
||
BLSK |
14 164 |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva Molva molva |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (LIN/04-N.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (NEP/3A/BCD) |
||
Danija |
3 800 |
|
|
|
|
Vokietija |
11 |
|
|
||
Švedija |
1 359 |
|
|
|
|
ES |
5 170 |
|
|
|
|
BLSK |
5 170 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (NEP/2AC4-C) |
||
Belgija |
1 291 |
|
|
|
|
Danija |
1 291 |
|
|
|
|
Vokietija |
19 |
|
|
|
|
Prancūzija |
38 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
665 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
21 384 |
|
|
|
|
ES |
24 688 |
|
|
|
|
BLSK |
24 688 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (NEP/04-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
UK |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys (NEP/5BC6.) |
||
Ispanija |
33 |
|
|
|
|
Prancūzija |
130 |
|
|
|
|
Airija |
217 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
15 677 |
|
|
|
|
ES |
16 057 |
|
|
|
|
BLSK |
16 057 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
VII zona (NEP/07.) |
||
Ispanija |
1 346 |
|
|
|
|
Prancūzija |
5 455 |
|
|
|
|
Airija |
8 273 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
7 358 |
|
|
|
|
ES |
22 432 |
|
|
|
|
BLSK |
22 432 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (NEP/8ABDE.) |
||
Ispanija |
234 |
|
|
|
|
Prancūzija |
3 665 |
|
|
|
|
ES |
3 899 |
|
|
|
|
BLSK |
3 899 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
VIIIc zona (NEP/08C.) |
||
Ispanija |
97 |
|
|
|
|
Prancūzija |
4 |
|
|
|
|
ES |
101 |
|
|
|
|
BLSK |
101 |
|
|
Rūšis: |
Norveginis omaras Nephrops norvegicus |
Zona: |
IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (NEP/9/3411) |
||
Ispanija |
84 |
|
|
|
|
Portugalija |
253 |
|
|
|
|
ES |
337 |
|
|
|
|
BLSK |
337 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
IIIa zona (PRA/03A.) |
||
Danija |
2 621 |
|
|
||
Švedija |
1 412 |
|
|
||
ES |
4 033 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (PRA/2AC4-C) |
||
Danija |
3 145 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
29 |
|
|
|
|
Švedija |
127 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
932 |
|
|
|
|
ES |
4 233 |
|
|
|
|
BLSK |
4 233 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (PRA/04-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Plonaūsės krevetės Penaeus spp. |
Zona: |
Prancūzijos Gvianos vandenys (PEN/FGU.) |
||
Prancūzija |
4 108 |
|
|
||
ES |
4 108 |
|
|
||
BLSK |
4 108 |
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
Skagerako sąsiauris (PLE/03AN.) |
||
Belgija |
36 |
|
|
||
Danija |
4 733 |
|
|
||
Vokietija |
24 |
|
|
||
Nyderlandai |
910 |
|
|
||
Švedija |
253 |
|
|
||
ES |
5 956 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
Kategato sąsiauris (PLE/03AS.) |
||
Danija |
1 353 |
|
|
||
Vokietija |
15 |
|
|
||
Švedija |
152 |
|
|
||
ES |
1 520 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams (PLE/2A3AX4) |
||
Belgija |
2 100 |
|
|
||
Danija |
6 824 |
|
|
||
Vokietija |
1 968 |
|
|
||
Prancūzija |
394 |
|
|
||
Nyderlandai |
13 123 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
9 711 |
|
|
||
ES |
34 120 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (PLE/561214) |
||
Prancūzija |
10 |
|
|
|
|
Airija |
280 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
417 |
|
|
|
|
ES |
707 |
|
|
|
|
BLSK |
707 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIIa zona (PLE/07A.) |
||
Belgija |
42 |
|
|
|
|
Prancūzija |
18 |
|
|
|
|
Airija |
1 063 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
13 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
491 |
|
|
|
|
ES |
1 627 |
|
|
|
|
BLSK |
1 627 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIIb ir VIIc zonos (PLE/7BC.) |
||
Prancūzija |
16 |
|
|
|
|
Airija |
64 |
|
|
|
|
ES |
80 |
|
|
|
|
BLSK |
80 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIId ir VIIe zonos (PLE/7DE.) |
||
Belgija |
699 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 332 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
1 243 |
|
|
|
|
ES |
4 274 |
|
|
|
|
BLSK |
4 274 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIIf ir VIIg zonos (PLE/7FG.) |
||
Belgija |
67 |
|
|
|
|
Prancūzija |
120 |
|
|
|
|
Airija |
201 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
63 |
|
|
|
|
ES |
451 |
|
|
|
|
BLSK |
451 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIIh, VIIj ir VIIk zonos (PLE/7HJK.) |
||
Belgija |
7 |
|
|
|
|
Prancūzija |
14 |
|
|
|
|
Airija |
156 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
27 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
14 |
|
|
|
|
ES |
218 |
|
|
|
|
BLSK |
218 |
|
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa |
Zona: |
VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (PLE/8/3411) |
||
Ispanija |
67 |
|
|
|
|
Prancūzija |
269 |
|
|
|
|
Portugalija |
67 |
|
|
|
|
ES |
403 |
|
|
|
|
BLSK |
403 |
|
|
Rūšis: |
Sidabrinis polakas Pollachius pollachius |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (POL/561214) |
||
Ispanija |
6 |
|
|
|
|
Prancūzija |
194 |
|
|
|
|
Airija |
57 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
148 |
|
|
|
|
ES |
405 |
|
|
|
|
BLSK |
405 |
|
|
Rūšis: |
Sidabrinis polakas Pollachius pollachius |
Zona: |
VII zona (POL/07.) |
||
Belgija |
428 |
|
|
|
|
Ispanija |
26 |
|
|
|
|
Prancūzija |
9 864 |
|
|
|
|
Airija |
1 051 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 401 |
|
|
|
|
ES |
13 770 |
|
|
|
|
BLSK |
13 770 |
|
|
Rūšis: |
Sidabrinis polakas Pollachius pollachius |
Zona: |
VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (POL/8ABDE.) |
||
Ispanija |
257 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 255 |
|
|
|
|
ES |
1 512 |
|
|
|
|
BLSK |
1 512 |
|
|
Rūšis: |
Sidabrinis polakas Pollachius pollachius |
Zona: |
VIIIc zona (POL/08C.) |
||
Ispanija |
212 |
|
|
|
|
Prancūzija |
24 |
|
|
|
|
ES |
236 |
|
|
|
|
BLSK |
236 |
|
|
Rūšis: |
Sidabrinis polakas Pollachius pollachius |
Zona: |
IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (POL/9/3411) |
||
Ispanija |
278 |
|
|
|
|
Portugalija |
10 |
|
|
|
|
ES |
288 |
|
|
|
|
BLSK |
288 |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
IIIa zona; IIa, IIIb, IIIc, IIId ir IV zonų ES vandenys (POK/2A34.) |
||
Belgija |
29 |
|
|
||
Danija |
3 394 |
|
|
||
Vokietija |
8 572 |
|
|
||
Prancūzija |
20 172 |
|
|
||
Nyderlandai |
86 |
|
|
||
Švedija |
466 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
6 572 |
|
|
||
ES |
39 291 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (POK/561214) |
||
Vokietija |
621 |
|
|
||
Prancūzija |
6 163 |
|
|
||
Airija |
206 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
1 503 |
|
|
||
ES |
8 493 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (POK/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
VII, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (POK/7/3411) |
||
Belgija |
6 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 428 |
|
|
|
|
Airija |
1 525 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
452 |
|
|
|
|
ES |
3 411 |
|
|
|
|
BLSK |
3 411 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis otas ir švelnusis rombas Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (T/B/2AC4-C) |
||
Belgija |
347 |
|
|
|
|
Danija |
742 |
|
|
|
|
Vokietija |
189 |
|
|
|
|
Prancūzija |
89 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
2 633 |
|
|
|
|
Švedija |
5 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
732 |
|
|
|
|
ES |
4 737 |
|
|
|
|
BLSK |
4 737 |
|
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (SRX/2AC4-C) |
||
Belgija |
235 |
|
|
||
Danija |
9 |
|
|
||
Vokietija |
12 |
|
|
||
Prancūzija |
37 |
|
|
||
Nyderlandai |
201 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
903 |
|
|
||
ES |
1 397 |
|
|
||
BLSK |
1 397 |
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
IIIa zonos ES vandenys (SRX/03-C.) |
||
Danija |
45 |
|
|
||
Švedija |
13 |
|
|
||
ES |
58 |
|
|
||
BLSK |
58 |
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų ES vandenys (SRX/67AKXD) |
||
Belgija |
1 209 |
|
|
||
Estija |
7 |
|
|
||
Prancūzija |
5 425 |
|
|
||
Vokietija |
16 |
|
|
||
Airija |
1 747 |
|
|
||
Lietuva |
28 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
5 |
|
|
||
Portugalija |
30 |
|
|
||
Ispanija |
1 460 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
3 460 |
|
|
||
ES |
13 387 |
|
|
||
BLSK |
13 387 |
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
VIId zonos ES vandenys (SRX/07D) |
||
Belgija |
80 |
|
|
||
Prancūzija |
670 |
|
|
||
Nyderlandai |
4 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
133 |
|
|
||
ES |
887 |
|
|
||
BLSK |
887 |
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
VIII ir IX zonų ES vandenys (SRX/89-C.) |
||
Belgija |
11 |
|
|
||
Prancūzija |
2 070 |
|
|
||
Portugalija |
1 678 |
|
|
||
Ispanija |
1 688 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
12 |
|
|
||
ES |
5 459 |
|
|
||
BLSK |
5 459 |
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys; Vb ir VI zonų EB ir tarptautiniai vandenys (GHL/2A-C46) |
||
Danija |
3 |
|
|
||
Vokietija |
5 |
|
|
||
Estija |
3 |
|
|
||
Ispanija |
3 |
|
|
||
Prancūzija |
45 |
|
|
||
Airija |
3 |
|
|
||
Lietuva |
3 |
|
|
||
Lenkija |
3 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
176 |
|
|
||
ES |
244 |
|
|
||
BLSK |
612 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė skumbrė Scomber scombrus |
Zona: |
IIIa zona; IIa, IIIb, IIIc, IIId ir IV zonų ES vandenys (MAC/2A34.) |
||
Belgija |
324 |
|
|
||
Danija |
8 537 |
|
|
||
Vokietija |
337 |
|
|
||
Prancūzija |
1 019 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 026 |
|
|
||
Švedija |
3 049 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
951 |
|
|
||
ES |
15 243 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį galima sužvejoti šiose zonose:
|
IIIa ir IVbc zonos (ES vandenys) (MAC/*3A4BC) (1) |
IVb zona (ES vandenys) (MAC/*04B.) (1) |
IVc zona (MAC/*04C.) (1) |
VI zona; IIa zonos tarptautiniai vandenys nuo 2010 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. (MAC/*2A6.) (1) |
Danija |
2 684 |
|
|
2 613 |
Prancūzija |
319 |
|
|
|
Nyderlandai |
319 |
|
|
|
Švedija |
|
254 |
7 |
|
Jungtinė Karalystė |
319 |
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinė skumbrė Scomber scombrus |
Zona: |
VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (MAC/2CX14-) |
||
Vokietija |
12 884 |
|
|
||
Ispanija |
13 |
|
|
||
Estija |
107 |
|
|
||
Prancūzija |
8 590 |
|
|
||
Airija |
42 947 |
|
|
||
Latvija |
79 |
|
|
||
Lietuva |
79 |
|
|
||
Nyderlandai |
18 788 |
|
|
||
Lenkija |
907 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
118 101 |
|
|
||
ES |
202 495 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti toliau nurodytoje zonoje ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
|
IVa zonos ES vandenys (MAC/*04A-C) |
|
Vokietija |
3 888 |
(1) |
Prancūzija |
2 592 |
(1) |
Airija |
12 960 |
(1) |
Nyderlandai |
5 670 |
(1) |
Jungtinė Karalystė |
35 639 |
(1) |
ES |
60 749 |
(1) |
Rūšis: |
Atlantinė skumbrė Scomber scombrus |
Zona: |
VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (MAC/8C3411) |
||
Ispanija |
26 577 |
|
|
||
Prancūzija |
176 |
|
|
||
Portugalija |
5 493 |
|
|
||
ES |
32 246 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:
|
VIIIb (MAC/*08B.) |
|
Ispanija |
1 984 |
(2) |
Prancūzija |
13 |
(2) |
Portugalija |
410 |
(2) |
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (SOL/3A/BCD) |
||
Danija |
588 |
|
|
|
|
Vokietija |
34 |
|
|
||
Nyderlandai |
56 |
|
|
||
Švedija |
22 |
|
|
|
|
ES |
700 |
|
|
|
|
BLSK |
700 |
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
II ir IV zonų ES vandenys (SOL/24.) |
||
Belgija |
753 |
|
|
||
Danija |
344 |
|
|
||
Vokietija |
603 |
|
|
||
Prancūzija |
151 |
|
|
||
Nyderlandai |
6 803 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
388 |
|
|
||
ES |
9 042 |
|
|
||
BLSK |
14 100 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (SOL/561214) |
||
Airija |
49 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
12 |
|
|
|
|
ES |
61 |
|
|
|
|
BLSK |
61 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIa zona (SOL/07A.) |
||
Belgija |
186 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 |
|
|
|
|
Airija |
73 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
58 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
83 |
|
|
|
|
ES |
402 |
|
|
|
|
BLSK |
402 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIb ir VIIc zonos (SOL/7BC.) |
||
Prancūzija |
10 |
|
|
|
|
Airija |
35 |
|
|
|
|
ES |
45 |
|
|
|
|
BLSK |
45 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIId zona (SOL/07D.) |
||
Belgija |
1 136 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 272 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
811 |
|
|
|
|
ES |
4 219 |
|
|
|
|
BLSK |
4 219 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIe zona (SOL/07E.) |
||
Belgija |
22 |
|
|
|
|
Prancūzija |
233 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
363 |
|
|
|
|
ES |
618 |
|
|
|
|
BLSK |
618 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIf ir VIIg zonos (SOL/7FG.) |
||
Belgija |
621 |
|
|
|
|
Prancūzija |
62 |
|
|
|
|
Airija |
31 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
279 |
|
|
|
|
ES |
993 |
|
|
|
|
BLSK |
993 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIh, VIIj ir VIIk zonos (SOL/7HJK.) |
||
Belgija |
41 |
|
|
|
|
Prancūzija |
83 |
|
|
|
|
Airija |
225 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
66 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
83 |
|
|
|
|
ES |
498 |
|
|
|
|
BLSK |
498 |
|
|
Rūšis: |
Europinis jūrų liežuvis Solea solea |
Zona: |
VIIIa ir VIIIb zonos (SOL/8AB.) |
||
Belgija |
60 |
|
|
|
|
Ispanija |
11 |
|
|
|
|
Prancūzija |
4 426 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
332 |
|
|
|
|
ES |
4 829 |
|
|
|
|
BLSK |
4 829 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūrų liežuviai Soleidae |
Zona: |
VIIIc, VIIId, VIIIe, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (SOX/8CDE34) |
||
Ispanija |
412 |
|
|
|
|
Portugalija |
682 |
|
|
|
|
ES |
1 094 |
|
|
|
|
BLSK |
1 094 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas Sprattus sprattus |
Zona: |
IIIa zona (SPR/03A.) |
||
Danija |
22 649 |
|
|
||
Vokietija |
47 |
|
|
||
Švedija |
8 569 |
|
|
||
ES |
31 265 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas Sprattus sprattus |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (SPR/2AC4-C) |
||
Belgija |
1 118 |
|
|
||
Danija |
88 513 |
|
|
||
Vokietija |
1 118 |
|
|
||
Prancūzija |
1 118 |
|
|
||
Nyderlandai |
1 118 |
|
|
||
Švedija |
1 330 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
3 690 |
|
|
||
ES |
98 005 |
|
|
||
BLSK |
170 000 |
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas Sprattus sprattus |
Zona: |
VIId ir VIIe zonos (SPR/7DE.) |
||
Belgija |
28 |
|
|
|
|
Danija |
1 798 |
|
|
|
|
Vokietija |
28 |
|
|
|
|
Prancūzija |
387 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
387 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 904 |
|
|
|
|
ES |
5 532 |
|
|
|
|
BLSK |
5 532 |
|
|
Rūšis: |
Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias |
Zona: |
IIIa zonos ES vandenys (DGS/03A-C.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
Rūšis: |
Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias |
Zona: |
IIa ir IV zonų ES vandenys (DGS/2AC4-C) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Švedija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
Rūšis: |
Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias |
Zona: |
I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (DGS/15X14) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Ispanija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Airija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Portugalija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenys (JAX/4BC7D) |
||
Belgija |
33 |
|
|
||
Danija |
14 350 |
|
|
||
Vokietija |
1 267 |
|
|
||
Ispanija |
266 |
|
|
||
Prancūzija |
1 190 |
|
|
||
Airija |
903 |
|
|
||
Nyderlandai |
8 640 |
|
|
||
Portugalija |
30 |
|
|
||
Švedija |
49 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
3 415 |
|
|
||
ES |
30 143 |
|
|
||
BLSK |
47 454 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
IIa, IVa, VI, VIIa–c, VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenys; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (JAX/2AX14-) |
||
Danija |
9 836 |
|
|
||
Vokietija |
7 675 |
|
|
||
Ispanija |
10 468 |
|
|
||
Prancūzija |
3 950 |
|
|
||
Airija |
25 560 |
|
|
||
Nyderlandai |
30 794 |
|
|
||
Portugalija |
1 008 |
|
|
||
Švedija |
439 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
9 256 |
|
|
||
ES |
98 986 |
|
|
||
BLSK |
159 881 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
VIIIc zona (JAX/08c.) |
||
Ispanija |
22 676 |
|
|
||
Prancūzija |
393 |
|
|
||
Portugalija |
2 241 |
|
|
||
ES |
25 310 |
|
|
|
|
BLSK |
25 310 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
IX zona (JAX/09.) |
||
Ispanija |
8 057 |
|
|
||
Portugalija |
23 085 |
|
|
||
ES |
31 142 |
|
|
|
|
BLSK |
31 142 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
X zona; CECAF rajono ES vandenys (123) (JAX/X34PRT) |
||
Portugalija |
3 072 |
|
|
||
ES |
3 072 |
|
|
|
|
BLSK |
3 072 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
CECAF rajono ES vandenys (125) (JAX/341PRT) |
||
Portugalija |
1 229 |
|
|
||
ES |
1 229 |
|
|
|
|
BLSK |
1 229 |
|
|
Rūšis: |
Paprastosios stauridės Trachurus spp. |
Zona: |
CECAF rajono ES vandenys (127) (JAX/341SPN) |
||
Ispanija |
1 229 |
|
|
|
|
ES |
1 229 |
|
|
|
|
BLSK |
1 229 |
|
|
Rūšis: |
Norveginė menkutė Trisopterus esmarkii |
Zona: |
IIIa zona; IIa ir IV zonų ES vandenys (NOP/2A3A4.) |
||
Danija |
75 818 |
|
|
||
Vokietija |
14 |
|
|
||
Nyderlandai |
56 |
|
|
||
ES |
75 888 |
|
|
||
BLSK |
Nenustatytas |
|
|
Rūšis: |
Norveginė menkutė Trisopterus esmarkii |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (NOP/04-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Ne maistui sužvejotos žuvys |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (I/F/04-N.) |
||
Švedija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Kombinuota kvota |
Zona: |
Vb, VI ir VII zonų ES vandenys (R/G/5B67-C) |
||
ES |
Netaikoma |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Kitos rūšys |
Zona: |
IV zonos Norvegijos vandenys (OTH/04-N.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Švedija |
Netaikoma |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Kitos rūšys |
Zona: |
IIa, IV ir VIa zonų ES vandenys į šiaurę nuo 56o 30’ šiaurės platumos (OTH/2A46AN) |
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
(1) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(2) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(3) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(4) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(5) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(6) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(7) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(8) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.
(9) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(10) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautą atlantinių silkių kiekį atskirai iš IVa ir IVb zonų.
(11) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(12) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.
(13) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(14) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.
(15) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(16) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.
(17) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(18) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.
(19) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kurios ribas žymi linija, brėžiama iš Landguard kyšulio (51o 56’ šiaurės platumos, 1o 19.1’ rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51o 33’ šiaurės platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, atlantinių silkių išteklius.
(20) Iki 50 % šios kvotos gali būti sužvejota IVb zonos ES vandenyse. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (HER/*04B.).
(21) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(22) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius VIa zonoje į šiaurę nuo 56o 00’ šiaurės platumos ir toje VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 07o 00’ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55o 00’ šiaurės platumos, išskyrus Klaidą.
(23) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(24) Nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius VIa zonoje į pietus nuo 56o 00’ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07o 00’ vakarų ilgumos.
(25) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintairo kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą.
(26) Ši zona sumažinama rajonu, prijungiamu prie VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonų, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30’ šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52o 00’ šiaurės platumos, |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(27) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:
— |
šiaurėje iki 52o 30’ šiaurės platumos, |
— |
pietuose iki 52o 00’ šiaurės platumos, |
— |
vakaruose iki Airijos pakrantės, |
— |
rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. |
(28) Ši kvota naudojama laikantis šio priedo priedėlio 1 punkte nustatytų sąlygų.
(29) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(30) Ši kvota naudojama laikantis šio priedo priedėlio 1 punkte nustatytų sąlygų.
(31) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(32) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(33) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(34) Ši kvota naudojama laikantis šio priedo priedėlio 2 punkte nustatytų sąlygų.
(35) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(36) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejota VI zonoje; Vb zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (ANF/*561214).
(37) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(38) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejota VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (ANF/*8ABDE).
(39) Išskyrus apskaičiuotą 172 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(40) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(41) Išskyrus apskaičiuotą 485 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(42) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(43) Atlantinių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(44) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(45) Išskyrus apskaičiuotą 503 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.
(46) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(47) Išskyrus apskaičiuotą 691 tonos priegaudą pramoninėms reikmėms.
(48) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(49) Ši kvota naudojama laikantis šio priedo priedėlio 3 punkte nustatytų sąlygų.
(50) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(51) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(52) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(53) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(54) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.
(55) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(56) Šią kvotą galima perkelti į IV zoną ir IIa zonos ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.
(57) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.
(58) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(59) Iš kurių iki 68 % gali būti sužvejota Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM1). Ši sąlyga bus taikoma tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos.
(60) Iš kurių iki 27 % gali būti sužvejota Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F). Ši sąlyga bus taikoma tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Farerų salomis 2010 metams sudarymo dienos.
(61) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(62) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(63) Iš kurių iki 68 % gali būti sužvejota Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2). Ši sąlyga bus taikoma tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos.
(64) Iš kurių iki 27 % gali būti sužvejota Farerų salų vandenyse (WHB/*05B-F). Ši sąlyga bus taikoma tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Farerų salomis 2010 metams sudarymo dienos.
(65) Šią kvotą bus galima naudoti nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos. Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.
(66) IV zonoje sugautų žuvų kiekis negali viršyti 22 175 tonų, t.y. 25 % Norvegijai nustatyto kiekio.
(67) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(68) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(69) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
(70) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse.
(71) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(72) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(73) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse.
(74) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(75) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(76) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(77) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(78) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.
(79) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(80) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(81) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(82) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(83) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(84) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(85) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(86) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį.
(87) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys negali sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik ilgesniems nei 15 m bendro ilgio laivams.
(88) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(89) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03-C.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/03-C.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03-C.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03-C.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/03-C.) kiekį.
(90) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(91) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/ 67AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67AKXD) kiekį.
(92) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis), norveginėms rajoms (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(93) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejota VIId zonos ES vandenyse (SRX/*07D.).
(94) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyuran) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07D.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiate) (RJR/07D.) kiekį.
(95) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(96) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų ES vandenyse (SRX/*67AKD).
(97) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C) kiekį.
(98) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.
(99) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(100) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(101) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(102) Kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima žvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Prancūzija ar Portugalija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.
(103) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(104) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse.
(105) Iš kurių ne daugiau nei 620 tonų galima sužvejoti IIIa zonoje.
(106) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(107) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(108) Įskaitant tobines.
(109) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(110) Pirminis BLSK. Galutinis BLSK bus nustatytas per pirmąjį 2010 m. pusmetį atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas.
(111) Priegauda gali sudaryti iki 10 % 2009 m. kvotų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 43/2009 Ia priede, laikantis šių sąlygų:
— |
laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm., ir |
— |
priegauda sudaro mažiau nei 10 % bendro laive esančių jūrų gyvūnų svorio. |
Jei žuvys neatitinka šių sąlygų arba jei jų buvo sugauta daugiau nei nurodytas kiekis, šios žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos.
(112) Priegauda gali sudaryti iki 10 % 2009 m. kvotų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 43/2009 Ia priede, laikantis šių sąlygų:
— |
įskaitant ilgosiomis ūdomis sužvejotus paprastuosius siurblinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), lygiaodžius juoduosius ryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias); |
— |
laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm; ir |
— |
priegauda sudaro mažiau nei 10 % bendro laive esančių jūrų gyvūnų svorio. |
Jei žuvys neatitinka šių sąlygų arba jei jų buvo sugauta daugiau nei nurodytas kiekis, šios žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos.
(113) Priegauda gali sudaryti iki 10 % 2009 m. kvotų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 43/2009 Ia priede, laikantis šių sąlygų:
— |
įskaitant ilgosiomis ūdomis sužvejotus paprastuosius siurblinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), lygiaodžius juoduosius ryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias); |
— |
laikomasi didžiausio leistino iškraunamų žuvų dydžio (bendro ilgio) – 100 cm; ir |
— |
priegauda sudaro mažiau nei 10 % bendro laive esančių jūrų gyvūnų svorio. |
Jei žuvys neatitinka šių sąlygų arba jei jų buvo sugauta daugiau nei nurodytas kiekis, šios žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos.
(114) Iki 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto VIId zonoje, gali būti įskaičiuojama į kvotą, kuri nustatyta šiems vandenims: IIa, IVa, VI, VIIa–c, VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenys; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą turi būti iš anksto pranešta Komisijai (JAX/*2A-14).
(115) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(116) Iki 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto IIa ir IVa zonų ES vandenyse iki birželio 30 d., gali būti įskaičiuojama į IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenims nustatytą kvotą. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą turi būti iš anksto pranešta Komisijai (JAX/*2A4A).
(117) Iki 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIId zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą turi būti iš anksto pranešta Komisijai (JAX/*07d).
(118) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(119) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio, ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.
(120) Ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota IX zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*09).
(121) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio, ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 koeficientas.
(122) Ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIIIc zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą turi būti iš anksto pranešta Komisijai (JAX/*08C).
(123) Vandenys prie Azorų salų.
(124) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio, ne daugiau kaip 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas koeficientas turi būti 1,20.
(125) Vandenys prie Madeiros salos.
(126) Iš kurių, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio, ne daugiau kaip 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas koeficientas turi būti 1,20.
(127) Vandenys prie Kanarų salų.
(128) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse.
(129) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(130) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas paprastąsias staurides.
(131) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(132) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.
(133) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(134) Įprasto kiekio kitų rūšių kvotą Norvegija skyrė Švedijai.
(135) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys.
(136) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(137) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
IB PRIEDAS
ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS IR GRENLANDIJA
ICES I, II, V, XII, XIV zonos ir NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys
Rūšis: |
Snieginiai krabai Chionoecetes spp. |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (PCR/N01GRN) |
||
Airija |
62 |
|
|
|
|
Ispanija |
437 |
|
|
|
|
ES |
500 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė Clupea harengus |
Zona: |
I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HER/1/2.) |
||
Belgija |
34 |
|
|
||
Danija |
33 079 |
|
|
||
Vokietija |
5 793 |
|
|
||
Ispanija |
109 |
|
|
||
Prancūzija |
1 427 |
|
|
||
Airija |
8 563 |
|
|
||
Nyderlandai |
11 838 |
|
|
||
Lenkija |
1 674 |
|
|
||
Portugalija |
109 |
|
|
||
Suomija |
512 |
|
|
||
Švedija |
12 257 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
21 148 |
|
|
||
ES |
96 543 |
|
|
||
Norvegija |
86 889 |
|
|
||
BLSK |
1 483 000 |
|
|
Specialiosios sąlygos:
Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:
|
Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą (HER/*2AJMN) |
|
Belgija |
30 |
|
Danija |
29 771 |
|
Vokietija |
5 214 |
|
Ispanija |
98 |
|
Prancūzija |
1 284 |
|
Airija |
7 707 |
|
Nyderlandai |
10 654 |
|
Lenkija |
1 507 |
|
Portugalija |
98 |
|
Suomija |
461 |
|
Švedija |
11 032 |
|
Jungtinė Karalystė |
19 033 |
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (COD/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Graikija |
0 |
|
|
||
Ispanija |
0 |
|
|
||
Airija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Portugalija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys; V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (COD/N01514) |
||
Vokietija |
1 595 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
355 |
|
|
||
ES |
2 500 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
I ir IIb zonų tarptautiniai vandenys (COD/1/2B.) |
||
Vokietija |
3 928 |
|
|
|
|
Ispanija |
10 155 |
|
|
|
|
Prancūzija |
1 676 |
|
|
|
|
Lenkija |
1 838 |
|
|
|
|
Portugalija |
2 144 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
2 515 |
|
|
|
|
Visos valstybės narės |
100 |
|
|
||
ES |
22 356 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė ir juodadėmė menkė Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (C/H/05B-F.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinis paltusas Hippoglossus hippoglossus |
Zona: |
V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (HAL/514GRN) |
||
Portugalija |
650 |
|
|
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinis paltusas Hippoglossus hippoglossus |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (HAL/N01GRN) |
||
ES |
49 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Paprastoji stintenė Mallotus villosus |
Zona: |
IIb zona (CAP/02B.) |
||
ES |
0 |
|
|
|
|
BLSK |
0 |
|
|
|
Rūšis: |
Paprastoji stintenė Mallotus villosus |
Zona: |
V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (CAP/514GRN) |
||
Visos valstybės narės |
0 |
|
|
|
|
ES |
0 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (HAD/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou |
Zona: |
Farerų salų (WHB/2A4AXF) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Paprastoji molva ir melsvoji molva Molva molva ir Molva dypterygia |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (B/L/05B-F.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (PRA/514GRN) |
||
Danija |
703 |
|
|
||
Prancūzija |
703 |
|
|
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (PRA/N01GRN) |
||
Danija |
2 000 |
|
|
|
|
Prancūzija |
2 000 |
|
|
|
|
ES |
4 000 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Plekšniažuvės Pleuronectiformes |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (FLX/05B-F.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (POK/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
I ir II zonų tarptautiniai vandenys (POK/1/2INT) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Ledjūrio menkė Pollachius virens |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (POK/05B-F.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Nyderlandai |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (GHL/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
I ir II zonų tarptautiniai vandenys (GHL/1/2INT) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (GHL/514GRN) |
||
Vokietija |
4 076 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
215 |
|
|
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (GHL/N01GRN) |
||
Vokietija |
1 008 |
|
|
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė skumbrė Scomber scombrus |
Zona: |
IIa zonos Norvegijos vandenys (MAC/02A-N.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė skumbrė Scomber scombrus |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (MAC/05B-F.) |
||
Danija |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
V zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (RED/51214.) |
||
Estija |
210 |
|
|
|
|
Vokietija |
4 266 |
|
|
|
|
Ispanija |
749 |
|
|
|
|
Prancūzija |
398 |
|
|
|
|
Airija |
1 |
|
|
|
|
Latvija |
76 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
2 |
|
|
|
|
Lenkija |
384 |
|
|
|
|
Portugalija |
896 |
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
10 |
|
|
|
|
ES |
6 992 |
|
|
||
BLSK |
46 000 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (RED/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Ispanija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Portugalija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
I ir II zonų tarptautiniai vandenys (RED/1/2INT) |
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
8 600 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (RED/514GRN) |
||
Vokietija |
3 082 |
|
|
||
Prancūzija |
16 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
21 |
|
|
||
ES |
Netaikoma |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
Va zonos Islandijos vandenys (RED/05A-IS) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (RED/05B-F.) |
||
Belgija |
0 |
|
|
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Priegauda |
Zona: |
NAFO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (XBC/N01GRN) |
||
ES |
2 300 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Kitos rūšys (45) |
Zona: |
I ir II zonų Norvegijos vandenys (OTH/1N2AB.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Kitos rūšys (47) |
Zona: |
Vb zonos Farerų salų vandenys (OTH/05B-F.) |
||
Vokietija |
0 |
|
|
||
Prancūzija |
0 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
0 |
|
|
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
(1) Pranešant Komisijai sužvejotų žuvų kiekį, taip pat pranešamas kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekis: NEAFC reguliuojamame rajone, ES vandenyse, Farerų salų vandenyse, Norvegijos vandenyse, žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, žuvininkystės apsaugos zonoje aplink Svalbardą.
(2) Šią kvotą bus galima naudoti nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos. Pagal šią kvotą sužvejotas žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti ES vandenyse į šiaurę nuo 62o šiaurės platumos.
(3) Šią kvotą bus galima naudoti nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos.
(4) Visų valstybių narių sužvejotų žuvų kiekių sumai pasiekus pm tonų, daugiau žuvų sužvejoti neleidžiama.
(5) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(6) Turi būti sužvejota į pietus nuo 61o šiaurės platumos vakarų Grenlandijoje ir į pietus nuo 62o šiaurės platumos rytų Grenlandijoje.
(7) Laivuose gali būti po mokslininką stebėtoją.
(8) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(9) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.
(10) Skiriant atlantinių menkių, kurias Sąjungai leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokių salos zonoje, išteklių dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.
(11) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(12) Turi sužvejoti ne daugiau kaip šeši ES priedugnio ilgosiomis ūdomis atlantinius paltusus žvejojantys laivai. Sužvejotas susijusių rūšių žuvų kiekis turi būti įskaičiuotas į šią kvotą.
(13) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(14) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(15) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(16) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(17) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(18) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(19) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(20) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(21) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(22) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(23) Tik kaip priegauda.
(24) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(25) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(26) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(27) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(28) Taip pat gali būti sužvejojama IV zonos Norvegijos vandenyse ir IIa zonos tarptautiniuose vandenyse (MAC/*4N-2A).
(29) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(30) Gali būti sužvejojama IVa zonos ES vandenyse (MAC/*04A.).
(31) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(32) Ne daugiau kaip 70 % kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 % kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d.–gegužės 10 d. laikotarpiu (RED/*5X14.).
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
64° 45 |
28° 30 |
2 |
62° 50 |
25° 45 |
3 |
61° 55 |
26° 45 |
4 |
61° 00 |
26° 30 |
5 |
59° 00 |
30° 00 |
6 |
59° 00 |
34° 00 |
7 |
61° 30 |
34° 00 |
8 |
62° 50 |
36° 00 |
9 |
64° 45 |
28° 30 |
(33) Tik kaip priegauda.
(34) Bus žvejojama tik 2010 m. rugpjūčio 15 d.–lapkričio 30 d. NEAFC susitariančiosioms šalims visiškai išnaudojus BLSK, žvejyba bus uždrausta. Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną NEAFC sekretoriatas pranešė NEAFC susitariančiosioms šalims, kad BLSK yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybą.
(35) Žvejodami kitų rūšių žuvis, laivai riboja paprastųjų jūrinių ešerių priegaudą iki 1 % viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio.
(36) Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. Pagal kvotą galima žvejoti NEAFC reguliuojamame rajone su sąlyga, jei laikomasi pranešimo apie žvejybą Grenlandijos vandenyse sąlygų (RED /*51214).
(37) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(38) Ne daugiau kaip 70 % kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 % kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d.–gegužės 10 d. laikotarpiu (RED/*5-14.)
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
64° 45 |
28° 30 |
2 |
62° 50 |
25° 45 |
3 |
61° 55 |
26° 45 |
4 |
61° 00 |
26° 30 |
5 |
59° 00 |
30° 00 |
6 |
59° 00 |
34° 00 |
7 |
61° 30 |
34° 00 |
8 |
62° 50 |
36° 00 |
9 |
64° 45 |
28° 30 |
(39) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (atlantinei menkei ši nuostata netaikoma).
(40) Turi būti sužvejota liepos – gruodžio mėn.
(41) Laikinoji kvota, taikoma kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje su Islandija dėl 2010 m.
(42) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(43) Priegauda – sužvejotas žuvų, kurių rūšys nėra žvejybos veiklos leidime nurodytos laivo žvejojamų žuvų rūšys, kiekis. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.
(44) Iš kurių pm tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių skiriama Norvegijai. Turi būti sužvejota tik V ir XIV zonose bei NAFO 1 parajonyje.
(45) Tik kaip priegauda.
(46) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
(47) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.
(48) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.
IC PRIEDAS
ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS
NAFO konvencijos rajonas
Visi BLSK ir susijusios sąlygos patvirtinti laikantis Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) reikalavimų.
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
NAFO 2J3KL (COD/N2J3KL) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
NAFO 3NO (COD/N3NO.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė Gadus morhua |
Zona: |
NAFO 3M (COD/N3M.) |
||
Estija |
61 |
|
|
||
Vokietija |
247 |
|
|
||
Latvija |
61 |
|
|
||
Lietuva |
61 |
|
|
||
Lenkija |
209 |
|
|
||
Ispanija |
796 |
|
|
||
Prancūzija |
110 |
|
|
||
Portugalija |
1 070 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
521 |
|
|
||
ES |
3 136 |
|
|
||
BLSK |
5 500 |
|
|
Rūšis: |
Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: |
NAFO 2J3KL (WIT/N2J3KL) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus |
Zona: |
NAFO 3NO (WIT/N3NO.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Amerikinė paltusinė plekšnė Hippoglossoides platessoides |
Zona: |
NAFO 3M (PLA/N3M.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Amerikinė paltusinė plekšnė Hippoglossoides platessoides |
Zona: |
NAFO 3LNO (PLA/N3LNO.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras Illex illecebrosus |
Zona: |
NAFO 3 ir 4 pazonės (SQI/N34.) |
||
Estija |
128 |
|
|
||
Latvija |
128 |
|
|
||
Lietuva |
128 |
|
|
||
Lenkija |
227 |
|
|
||
ES |
|
|
|
||
BLSK |
34 000 |
|
|
Rūšis: |
Geltonuodegė plekšnė Limanda ferruginea |
Zona: |
NAFO 3LNO (YEL/N3LNO.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
17 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Paprastoji stintenė Mallotus villosus |
Zona: |
NAFO 3NO (CAP/N3NO.) |
||
ES |
0 |
|
|
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
NAFO 3L (15) (PRA/N3L.) |
||
Estija |
334 |
|
|
|
|
Latvija |
334 |
|
|
|
|
Lietuva |
334 |
|
|
|
|
Lenkija |
334 |
|
|
|
|
Visos valstybės narės |
334 |
|
|
||
ES |
1 670 |
|
|
|
|
BLSK |
30 000 |
|
|
Rūšis: |
Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis |
Zona: |
NAFO 3M (17) (PRA/*N3M.) |
||
BLSK |
Netaikoma |
|
|
Rūšis: |
Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides |
Zona: |
NAFO 3LMNO (GHL/N3LMNO) |
||
Estija |
321,3 |
|
|
|
|
Vokietija |
328 |
|
|
|
|
Latvija |
45,1 |
|
|
|
|
Lietuva |
22,6 |
|
|
|
|
Ispanija |
4 396,5 |
|
|
|
|
Portugalija |
1 837,5 |
|
|
|
|
ES |
6 951 |
|
|
|
|
BLSK |
11 856 |
|
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
NAFO 3LNO (SRX/N3LNO.) |
||
Ispanija |
5 833 |
|
|
|
|
Portugalija |
1 132 |
|
|
|
|
Estija |
485 |
|
|
|
|
Lietuva |
106 |
|
|
|
|
ES |
7 556 |
|
|
|
|
BLSK |
12 000 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
NAFO 3LN (RED/N3LN.) |
||
Estija |
173 |
|
|
||
Vokietija |
119 |
|
|
||
Latvija |
173 |
|
|
||
Lietuva |
173 |
|
|
||
ES |
638 |
|
|
||
BLSK |
3 500 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
NAFO 3M (RED/N3M.) |
||
Estija |
1 571 |
|
|
||
Vokietija |
513 |
|
|
||
Ispanija |
233 |
|
|
||
Latvija |
1 571 |
|
|
||
Lietuva |
1 571 |
|
|
||
Portugalija |
2 354 |
|
|
||
ES |
7 813 |
|
|
||
BLSK |
10 000 |
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
NAFO 3O (RED/N3O.) |
||
Ispanija |
1 771 |
|
|
|
|
Portugalija |
5 229 |
|
|
|
|
ES |
7 000 |
|
|
|
|
BLSK |
20 000 |
|
|
Rūšis: |
Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. |
Zona: |
NAFO 2 parajonis, IF ir 3K kvadratai (RED/N1F3K.) |
||
Latvija |
269 |
|
|
|
|
Lietuva |
2 234 |
|
|
|
|
BLSK |
2 503 |
|
|
|
Rūšis: |
Baltoji siaurapelekė vėgėlė Urophycis tenuis |
Zona: |
NAFO 3NO (HKW/N3NO.) |
||
Ispanija |
1 528 |
|
|
|
|
Portugalija |
2 001 |
|
|
|
|
ES |
3 529 |
|
|
|
|
BLSK |
6 000 |
|
|
(1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(2) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(3) Specializuotoji atlantinių menkių žvejyba NAFO 3M leidžiama tol, kol sužvejotų žuvų kiekiai, įskaitant priegaudą, numatyti sužvejoti per likusį metų laiką, taps lygūs 100 % paskirtos kvotos. Po tos datos leidžiama tik ne didesnė nei 1 250 kg arba 5 % priegauda (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis), neviršijant valstybei narei skirtos kvotos.
(4) Įskaitant Estijai, Latvijai ir Lietuvai skirtą 61 toną kiekvienai ir Lenkijai skirtas 209 tonas pagal su buvusiomis TSRS valstybėmis sudarytus pasidalijimo susitarimus, 2 003 m. priimtus NAFO žuvininkystės komisijos atsižvelgiant į Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą.
(5) Atlantinių menkių priegauda, sužvejota NAFO 3M rajone valstybių narių, kurios neturi atlantinių menkių kvotos, laivais negali būti didesnė nei 1 250 kg arba 5 % (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis).
(6) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(7) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(8) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(9) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(10) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.
(11) Sąjungos dalis nenurodyta; 29 458 tonas gali sužvejoti Kanada ir ES valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(12) Nors Sąjunga gali pasinaudoti bendra 85 tonų kvota, nuspręsta tą kvotą sumažinti iki 0. Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus nevykdoma. Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(13) Apie laivų pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekį pranešama vėliavos valstybei narei; pranešimai per Komisiją kas 48 valandas perduodami NAFO vykdomajam sekretoriui.
(14) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.
(15) Išskyrus teritoriją, kurios ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47° 20' 0 |
46° 40' 0 |
2 |
47° 20' 0 |
46° 30' 0 |
3 |
46° 00' 0 |
46° 30' 0 |
4 |
46° 00' 0 |
46° 40' 0 |
(16) Išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
(17) Laivai gali žvejoti ir 3L kvadrate, dalyje, kurios ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47° 20' 0 |
46° 40' 0 |
2 |
47° 20' 0 |
46° 30' 0 |
3 |
46° 00' 0 |
46° 30' 0 |
4 |
46° 00' 0 |
46° 40' 0 |
Be to, draudžiama žvejoti krevetes nuo 2010 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. rajone, kurio ribas žymi šios koordinatės:
Taško Nr. |
Šiaurės platuma |
Vakarų ilguma |
1 |
47° 55' 0 |
45° 00' 0 |
2 |
47° 30' 0 |
44° 15' 0 |
3 |
46° 55' 0 |
44° 15' 0 |
4 |
46° 35' 0 |
44° 30' 0 |
5 |
46° 35' 0 |
45° 40' 0 |
6 |
47° 30' 0 |
45° 40' 0 |
7 |
47° 55' 0 |
45° 00' 0 |
(18) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94.
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Didžiausias žvejybos dienų skaičius |
Danija |
2 |
65 |
Estija |
8 |
833 |
Ispanija |
10 |
128 |
Latvija |
4 |
245 |
Lietuva |
7 |
289 |
Lenkija |
1 |
50 |
Portugalija |
1 |
34 |
Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį buvo sužvejotos žuvys, kas mėnesį praneša Komisijai žvejybos dienų skaičių ir 3M kvadrate bei 1 išnašoje apibrėžtame rajone sužvejotą kiekį.
(19) Specializuotoji paprastųjų jūrinių ešerių žvejyba NAFO 3LN leidžiama tol, kol sužvejotų žuvų kiekiai, įskaitant priegaudą, numatyti sužvejoti per likusį metų laiką, taps lygūs 100 % paskirtos kvotos. Po tos datos leidžiama tik ne didesnė nei 1 250 kg arba 5 % priegauda (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis), neviršijant valstybei narei skirtos kvotos.
(20) Įskaitant Estijai, Latvijai ir Lietuvai skirtas 173 tonas kiekvienai pagal su buvusiomis TSRS valstybėmis sudarytus pasidalijimo susitarimus, 2 003 m. priimtus NAFO žuvininkystės komisijos atsižvelgiant į Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą.
(21) Paprastųjų jūrinių ešerių priegauda, sužvejota NAFO 3LN rajone valstybių narių, kurios neturi paprastųjų jūrinių ešerių kvotos, laivais negali būti didesnė nei 1 250 kg arba 5 % (priklausomai nuo to, kuris iš šių kiekių didesnis).
(22) Naudodamos šią kvotą, visos NAFO susitariančiosios šalys turi laikytis 10 000 tonų BLSK, nustatyto šiems ištekliams. Išnaudojus BLSK, specializuotoji šių išteklių žvejyba nutraukiama neatsižvelgiant į sužvejotų žuvų kiekį.
ID PRIEDAS
TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS. Visi rajonai
Šio rajono BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pvz., Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropinių tunų komisijai (IATTC).
Rūšis: |
Paprastasis tunas Thunnus thynnus |
Zona: |
Atlanto vandenynas į rytus nuo 45o vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra (BFT/AE045W) |
||
Kipras |
70,18 |
|
|
||
Graikija |
130,30 |
|
|
|
|
Ispanija |
2 526,06 |
|
|
||
Prancūzija |
2 021,93 |
|
|
||
Italija |
1 937,50 |
|
|
||
Malta |
161,34 |
|
|
||
Portugalija |
237,66 |
|
|
|
|
Visos valstybės narės |
28,18 |
|
|
||
ES |
7 113,15 |
|
|
||
BLSK |
13 500 |
|
|
|
Rūšis: |
Durklažuvė Xiphias gladius |
Zona: |
Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AN05N) |
||
Ispanija |
6 869,8 |
|
|
|
|
Portugalija |
1 408,5 |
|
|
|
|
Visos valstybės narės |
357,5 |
|
|
||
ES |
8 635,7 |
|
|
|
|
BLSK |
13 700 |
|
|
|
Rūšis: |
Durklažuvė Xiphias gladius |
Zona: |
Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AS05N) |
||
Ispanija |
6 299,8 |
|
|
|
|
Portugalija |
338,6 |
|
|
|
|
ES |
6 638,4 |
|
|
|
|
BLSK |
15 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga |
Zona: |
Atlanto vandenynas, į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AN05N) |
||
Airija |
4 355,9 |
|
|
||
Ispanija |
14 659,9 |
|
|
||
Prancūzija |
5 967,1 |
|
|
||
Jungtinė Karalystė |
309,4 |
|
|
||
Portugalija |
2 624,6 |
|
|
||
ES |
27 916,8 |
|
|
||
BLSK |
28 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga |
Zona: |
Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AS05N) |
||
Ispanija |
943,7 |
|
|
|
|
Prancūzija |
311 |
|
|
|
|
Portugalija |
660 |
|
|
|
|
ES |
1 914,7 |
|
|
|
|
BLSK |
29 900 |
|
|
|
Rūšis: |
Didžiaakis tunas Thunnus obesus |
Zona: |
Atlanto vandenynas (BET/ATLANT) |
||
Ispanija |
17 012,7 |
|
|
|
|
Prancūzija |
8 026,9 |
|
|
|
|
Portugalija |
6 160,4 |
|
|
|
|
ES |
31 200 |
|
|
|
|
BLSK |
85 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinis marlinas Makaira nigricans |
Zona: |
Atlanto vandenynas (BUM/ATLANT) |
||
ES |
103 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinis baltasis marlinas Tetrapturus albidus |
Zona: |
Atlanto vandenynas (WHM/ATLANT) |
||
ES |
46,5 |
|
|
|
|
BLSK |
Netaikoma |
|
|
|
(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.
(2) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti šiuos paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio bei ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8301):
Ispanija |
367,23 |
Prancūzija |
165,69 |
ES |
532,92 |
(3) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti šiuos paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio ir 70 cm ilgio, kiekius (BFT/*641):
Prancūzija |
45 () |
ES |
45 |
(4) Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali patikslinti iki 100 tonų, kaip nurodyta ICCAT rekomendacijoje 08-05.
(5) Laikantis šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti šiuos paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*8302):
Ispanija |
50,52 |
Prancūzija |
49,84 |
Italija |
39,34 |
Kipras |
1,40 |
Malta |
3,23 |
ES |
144,34 |
(6) Laikantis šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti šiuos paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*643):
Italija |
39,34 |
ES |
39,34 |
(7) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.
(8) Nustatoma, kad ilgapelekį tuną kaip pagrindinę žuvų rūšį žvejojančių ES laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį turi būti 1 253.
(9) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su leidimą žvejoti ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį turinčios valstybės narės vėliava, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį:
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Airija |
50 |
Ispanija |
730 |
Prancūzija |
151 |
Jungtinė Karalystė |
12 |
Portugalija |
310 |
IE PRIEDAS
ANTARKTIS
CCAMLR konvencijos rajonas
Šie Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) priimti BLSK nėra paskirstyti CCAMLR narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatyta. Sugaunamus kiekius kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.
Rūšis: |
Lydžiažiotė ledžuvė Champsocephalus gunnari |
Zona: |
FAO 48,3 Antarktis (ANI/F483.) |
||
BLSK |
1 548 |
|
|
|
Rūšis: |
Lydžiažiotė ledžuvė Champsocephalus gunnari |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (1) (ANI/F5852.) |
||
BLSK |
1 658 |
|
|
Rūšis: |
Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides |
Zona: |
FAO 48.3 Antarktis (TOP/F483.) |
||
BLSK |
3 000 |
|
|
||
Specialiosios sąlygos: Laikantis pirmiau nurodytos kvotos šiuose parajoniuose galima sugauti ne daugiau nei toliau nurodyti kiekiai: |
|||||
Valdymo rajonas A: 48° vakarų ilgumos iki 43° 30’ vakarų ilgumos – 52° 30’ pietų platumos iki 56° pietų platumos (TOP/*F483A) |
0 |
|
|
|
|
Valdymo rajonas B: 43° 30’ vakarų ilgumos iki 40° vakarų ilgumos – 52° 30’ pietų platumos iki 56° pietų platumos (TOP/*F483B) |
900 |
|
|
|
|
Valdymo rajonas C: 40° vakarų ilgumos iki 33° 30’ vakarų ilgumos – 52° 30’ pietų platumos iki 56° pietų platumos (TOP/*F483C) |
2 100 |
|
|
|
Rūšis: |
Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides |
Zona: |
FAO 48.4 Antarktis (TOP/F484.) |
||
BLSK |
75 |
|
|
|
Rūšis: |
Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (TOP/F5852.) |
||
BLSK |
2 550 |
|
|
Rūšis: |
Krilis Euphausia superba |
Zona: |
FAO 48 (KRI/F48.) |
||
BLSK |
3 470 000 |
|
|
||
Specialiosios sąlygos: Laikantis pirmiau nurodytos kvotos šiuose parajoniuose galima sugauti ne daugiau nei toliau nurodyti kiekiai: |
|||||
48.1 kvadratas (KRI/F48.1.) |
155 000 |
|
|
|
|
48.2 kvadratas (KRI/F48.2.) |
279 000 |
|
|
|
|
48.3 kvadratas (KRI/F48.3.) |
279 000 |
|
|
|
|
48.4 kvadratas (KRI/F48.4.) |
93 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Krilis Euphausia superba |
Zona: |
FAO 58.4.1 Antarktis (KRI/F5841.) |
||
BLSK |
440 000 |
|
|
||
Specialiosios sąlygos: Laikantis pirmiau nurodytos kvotos šiuose parajoniuose galima sugauti ne daugiau nei toliau nurodyti kiekiai: |
|||||
58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41W) |
277 000 |
|
|
|
|
58.4.1 kvadratas, į rytus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41E) |
163 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Krilis Euphausia superba |
Zona: |
MŽŪO 58.4.2 Antarktis (KRI/F5842.) |
||
BLSK |
2 645 000 |
|
|
||
Specialiosios sąlygos: Laikantis pirmiau nurodytos kvotos šiuose parajoniuose galima sugauti ne daugiau nei toliau nurodyti kiekiai: |
|||||
58.4.2 kvadratas į vakarus nuo 55° rytų ilgumos (KRI/*F-42W) |
1 448 000 |
|
|
|
|
58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55° rytų ilgumos (KRI/*F-42E) |
1 080 000 |
|
|
|
Rūšis: |
Pilkoji nototenija Lepidonotothen squamifrons |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (NOS/F5852.) |
||
BLSK |
80 |
|
|
|
Rūšis: |
Krabai Paralomis spp. |
Zona: |
FAO 48.3 Antarktis (PAI/F483.) |
||
BLSK |
1 600 |
|
|
Rūšis: |
Grenadierius Macrourus spp. |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (GRV/F5852.) |
||
BLSK |
360 |
|
|
|
Rūšis: |
Kitos rūšys |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (OTH/F5852.) |
||
BLSK |
50 |
|
|
|
Rūšis: |
Rombinės rajos Rajidae |
Zona: |
FAO 58.5.2 Antarktis (SRX/F5852.) |
||
BLSK |
120 |
|
|
(1) Šio BLSK tikslais rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas kaip dalis FAO 58.5.2 statistinio kvadrato, kuris yra rajone, apibrėžtame linija:
a) |
prasidedančia taške, kuriame 72° 15’ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau eina į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53o 25’ pietų platumos lygiagrete; |
b) |
toliau einančia į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu; |
c) |
toliau einančia į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52° 40’ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu; |
d) |
toliau einančia į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete; |
e) |
toliau einančia į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74° 30’ rytų ilgumos dienovidiniu; bei |
f) |
toliau einančia į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško. |
(2) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(3) Šis BSLK taikomas žvejybai ilgosiomis ūdomis nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(4) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79° 20’ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio (žr. IX priedą).
(5) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(6) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(7) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(8) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
(9) Šis BLSK taikomas nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.
IF PRIEDAS
ATLANTO VANDENYNO PIETRYČIAI
SEAFO konvencijos rajonas
Šie BLSK nėra paskirstyti Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (SEAFO) narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatyta. Sugaunamus kiekius kontroliuoja SEAFO sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.
Rūšis: |
Paprastieji beriksai Beryx spp. |
Zona: |
SEAFO (ALF/SEAFO) |
||
BLSK |
200 |
|
|
Rūšis: |
Raudonasis gelmių krabas Chaceon (Geryon) quinquedens |
Zona: |
SEAFO B1 pakvadratis (1) (CRR/F47NAM) |
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Raudonasis gelmių krabas Chaceon (Geryon) quinquedens |
Zona: |
SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį (CRR/F47X) |
||
BLSK |
200 |
|
|
Rūšis: |
Patagoniniai nototeniniai dančiai Dissostichus eleginoides |
Zona: |
SEAFO (TOP/SEAFO) |
||
BLSK |
200 |
|
|
Rūšis: |
Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus |
Zona: |
SEAFO B1 pakvadratis (2) (ORY/F47NAM) |
||
BLSK |
0 |
|
|
Rūšis: |
Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus |
Zona: |
SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį (ORY/F47X) |
||
BLSK |
50 |
|
|
(1) Šio BLSK tikslais, rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas taip:
— |
jo vakarinė riba yra 0o rytų ilgumos, |
— |
jo šiaurinė riba yra 20o pietų platumos, |
— |
jo pietinė riba yra 28o pietų platumos ir |
— |
rytinė riba yra Namibijos išskirtinės ekonominės zonos (EEZ) atokiausios ribos. |
(2) Šio priedo tikslais, rajonas, kuriame galima žvejoti, apibrėžiamas taip:
— |
jo vakarinė riba yra 0° rytų ilgumos, |
— |
jo šiaurinė riba yra 20° pietų platumos, |
— |
jo pietinė riba yra 28° pietų platumos ir |
— |
rytinė riba yra Namibijos išskirtinės ekonominės zonos (EEZ) atokiausios ribos. |
IG PRIEDAS
AUSTRALINIS TUNAS. Visi rajonai
Rūšis: |
Australinis tunas Thunnus maccoyii |
Zona: |
Visi rajonai (SBF/F41-81) |
||
ES |
10 |
|
|
||
BLSK |
9 449 |
|
|
(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.
IH PRIEDAS
WCPFC konvencijos rajonas
Rūšis: |
Durklažuvė Xiphias gladius |
Zona: |
Į pietus nuo 20o pietų platumos esantis WCPFC konvencijos rajonas (F7120S) |
||
ES |
nenustatyta |
|
|
|
|
BLSK |
nenustatyta |
|
|
IJ PRIEDAS
SPRFMO konvencijos rajonas
Rūšis: |
Peru stauridė Trachurus murphyi |
Zona: |
SPRFMO konvencijos rajonas (CJM) |
||
Vokietija |
49 553 |
|
|
|
|
Nyderlandai |
47 449 |
|
|
|
|
Lietuva |
37 998 |
|
|
|
|
Lenkija |
44 000 |
|
|
|
|
ES |
179 000 |
|
|
|
I priedo priedėlis
1. Selektyvi atlantinių menkių žvejyba Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje
1.1. Valstybės narės imasi priemonių, kad per 2010 m. išskirstytų atlantinių menkių kvotą su jų vėliava plaukiojantiems laivams, veiklą vykdantiems Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje ir naudojantiems dugninius tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius velkamuosius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, ir apribotų tų laivų į jūrą išmetamų atlantinių menkių kiekį, laikydamosi 1.2–1.6 punktuose nustatytų sąlygų.
1.2. Valstybės narės pritaiko 1.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių naudojimą, atsižvelgdamos į savo atlantinių menkių kvotos naudojimą. Tuo tikslu valstybės narės nustato, kiek atlantinių menkių kvotos gali būti išnaudojama iki kiekvieno 2010 m. ketvirčio pabaigos, ir iki 2010 m. vasario 1 d. praneša šiuos duomenis Komisijai.
1.3. Jei nors vieno iš pirmų trijų 2010 m. ketvirčių pabaigoje kvotos išnaudojimas daugiau nei 10 % viršija nustatytą kiekį, atitinkama valstybė narė imasi priemonių, kad užtikrintų, jog 1.1 punkte nurodyti jos laivai atliktų techninius savo naudojamų žvejybos įrankių pakeitimus, užtikrinančius, kad atlantinių menkių priegauda sumažėtų tiek, kad kito ketvirčio pabaigoje kvota būtų panaudota kaip nustatyta.
1.4. Per mėnesį nuo ketvirčio, kurį buvo viršytas nustatytas kiekis, pabaigos valstybės narės praneša Komisijai apie 1.3 punkte nurodytas priemones, nurodydamos numatomus atlikti žvejybos įrankių techninius pakeitimus ir laivus, kurie turės šiuos pakeitimus padaryti, taip pat pateikia įrodymus, patvirtinančius tikėtiną poveikį sugaunamam atlantinių menkių kiekiui.
1.5. Jei bet kuriuo metu iki 2010 m. spalio 15 d. valstybės narės atlantinių menkių kvota išnaudojama iki 90 %, visi 1.1 punkte nurodyti tos valstybės narės laivai, naudojantys žvejybos įrankius, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 80 mm arba didesnis, išskyrus laivus, naudojančius daniškus velkamuosius tinklus, privalo likusį metų laiką naudoti Reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 4 priedėlyje apibūdintą žvejybos įrankį arba kitą žvejybos įrankį, dėl kurio techninių savybių sužvejojamas panašus atlantinių menkių kiekis, patvirtintas ŽMTEK, o laivų, žvejojančių norveginius omarus atveju – rūšiuojamąjį tinklelį, apibūdintą to priedo 3 priedėlyje, arba kitą žvejybos įrankį, kurį naudojant sudaroma įrodyta panaši galimybė žuvims ištrūkti iš žvejybos įrankio.
1.6. Nepaisant 1.5 punkto, valstybės narės taip pat gali taikyti tame punkte nurodytas priemones atskiriems laivams arba laivų grupėms, kurie bet kuriuo metu iki 2010 m. lapkričio 15 d. išnaudojo 90 % nacionalinės atlantinių menkių kvotos dalies, kuri jiems buvo suteikta laikantis nacionalinio žvejybos galimybių paskirstymo metodo.
1.7. Nepaisant 1.3 ir 1.5 punktų, valstybės narės taip pat gali taikyti tuose punktuose nurodytas priemones atskiriems laivams arba laivų grupėms, kuriems buvo suteikta nacionalinės atlantinių menkių kvotos dalis laikantis nacionalinio žvejybos galimybių paskirstymo metodo.
2. Selektyvi atlantinių menkių žvejyba rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje
2.1. Valstybės narės imasi priemonių, kad per 2010 m. išskirstytų atlantinių menkių kvotą su jų vėliava plaukiojantiems laivams, veiklą vykdantiems rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir naudojantiems dugninius tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius velkamuosius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, ir apribotų tų laivų į jūrą išmetamų atlantinių menkių kiekį, laikydamosi 2.2, 2.3 ir 2.4 punktuose nustatytų sąlygų.
2.2. Valstybės narės pritaiko 2.1 punkte nurodytų žvejybos įrankių naudojimą atsižvelgdamos į savo atlantinių menkių kvotų naudojimą. Tuo tikslu valstybės narės nustato, kiek joms skirtos atlantinių menkių kvotos gali būti išnaudojama iki kiekvieno 2010 m. ketvirčio pabaigos, ir iki 2010 m. vasario 1 d. praneša šiuos duomenis Komisijai.
2.3. Jei antro ar trečio 2010 m. ketvirčių pabaigoje kvotos išnaudojimas daugiau nei 10 % viršija nustatytą kiekį, atitinkama valstybė narė imasi priemonių, įskaitant žvejybos nutraukimą realiuoju laiku, kad užtikrintų, jog su jos vėliava plaukiojantys 2.1 punkte nurodyti laivai vengtų atlantinių menkių priegaudos ir žvejotų rūšis, kurioms kvotos netaikomos, kad kito ketvirčio pabaigoje atlantinių menkių kvota būtų panaudota kaip nustatyta.
2.4. Komisijai paprašius valstybės narės informuoja Komisiją apie 2.3 punkte nurodytas priemones.
IIA PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ZONOSE IR ICES IIa BEI Vb ZONŲ ES VANDENYSE
1. Taikymo sritis
1.1. Šis priedas taikomas ES laivams, turintiems ar naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš to priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.
1.2. Šis priedas netaikomas laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 10 m. Nereikalaujama, kad šie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotus specialiuosius žvejybos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas įvertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. 2 010 m. Komisijai turės remtis mokslinėmis rekomendacijomis, kad galėtų įvertinti tų laivų pastangų naudojimą, siekdama tuos laivus ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą.
2. Reglamentuojami įrankiai ir geografiniai rajonai
Šio priedo tikslais taikomos Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkto nuostatos dėl reglamentuojamų žvejybos įrankių ir to priedo 2 punkto nuostatos dėl geografinių rajonų.
3. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos
3.1. 2 010 m. valdymo laikotarpiu (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.) didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, skirtos kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei ir nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnio 2 dalyje, nustatytos 1 priedėlyje.
3.2. Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003, neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms.
4. Valstybių narių įsipareigojimai
4.1. Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 ir 13–17 straipsniuose bei Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytas sąlygas.
4.2. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekvienas iš 2 punkte nurodytų geografinių rajonų, o paprastųjų jūrų liežuvių ir plekšnių išteklių valdymo tikslais – ICES IV zona.
5. Žvejybos pastangų paskirstymas
5.1. Valstybė narė nė viename iš geografinių rajonų, kuriems taikomas šis priedas, neleidžia žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu nė vienam iš savo laivų, kurie lig tol nėra vykdę tokios žvejybos veiklos, jei, jos manymu, tai yra tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, nebent ji užtikrintų, kad reglamentuojamame rajone nebūtų naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.
5.2. Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms paskirstomos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms.
5.3. Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 4 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius, valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų panaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.
6. Duomenų pateikimas
6.1. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsniams, Komisijai paprašius, valstybės narės jai perduoda žvejybos pastangų, kurias praėjusį mėnesį ir ankstesniais mėnesiais panaudojo jų žvejybos laivai, duomenis, naudodamosi 2 priedėlyje pateikta duomenų pateikimo forma.
6.2. Duomenys siunčiami tam skirtu elektroninio pašto adresu, kurį valstybėms narėms nurodo Komisija. Kai jau veiks duomenų perdavimo į Žuvininkystės duomenų mainų sistemą (arba bet kokią būsimą duomenų sistemą, dėl kurios nuspręs Komisija) funkcija, valstybė narė iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos į tą sistemą turės perduoti duomenis, rodančius iki praėjusio mėnesio pabaigos panaudotas žvejybos pastangas. Komisija valstybėms narėms praneša datą, kurią sistema turi būti naudojama duomenų perdavimui, ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki pirmos datos, kurią reikia perduoti duomenis. Pirmajame žvejybos pastangų pranešime, kuris bus siunčiamas į sistemą, nurodomos žvejybos pastangos, panaudotos nuo 2010 m. vasario 1 d. Komisijai paprašius, valstybės narės jai pateikia žvejybos pastangų, kurias jų žvejybos laivai panaudojo 2 010 m. sausio mėnesį, duomenis.
IIA Priedo 1 priedėlis
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatų dienomis
Geografinis rajonas: |
Reglamentuojamas įrankis |
DK |
DE |
SE |
||
|
TR1 |
197 929 |
4 212 |
16 610 |
||
TR2 |
1 475 629 |
9 316 |
582 233 |
|||
TR3 |
523 126 |
0 |
55 853 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
0 |
|||
BT2 |
0 |
0 |
0 |
|||
GN |
115 456 |
26 534 |
13 102 |
|||
GT |
22 645 |
0 |
22 060 |
|||
LL |
1 100 |
0 |
25 339 |
Geografinis rajonas: |
Reglamentuojamas įrankis |
BE |
DK |
DE |
ES |
FR |
IE |
NL |
SE |
UK |
||
|
TR1 |
432 |
4 892 761 |
1 379 121 |
2 036 |
2 214 240 |
227 |
371 757 |
248 638 |
8 938 164 |
||
TR2 |
279 868 |
4 106 634 |
516 154 |
0 |
9 638 858 |
15 861 |
1 080 920 |
872 900 |
7 409 969 |
|||
TR3 |
0 |
4 391 356 |
3 501 |
0 |
107 041 |
0 |
48 508 |
263 772 |
21 511 |
|||
BT1 |
1 427 574 |
1 157 265 |
29 271 |
0 |
0 |
0 |
999 808 |
0 |
1 739 759 |
|||
BT2 |
6 229 751 |
88 645 |
1 691 253 |
0 |
829 504 |
0 |
34 923 335 |
0 |
7 337 669 |
|||
GN |
163 531 |
2 307 977 |
224 484 |
0 |
222 598 |
0 |
438 664 |
74 925 |
546 303 |
|||
GT |
0 |
224 124 |
467 |
0 |
2 374 073 |
0 |
0 |
48 968 |
14 004 |
|||
LL |
0 |
56 312 |
0 |
245 |
71 448 |
0 |
0 |
110 468 |
134 880 |
Geografinis rajonas: |
Reglamentuojamas įrankis |
BE |
FR |
IE |
UK |
||
|
TR1 |
0 |
138 714 |
59 625 |
603 719 |
||
TR2 |
17 409 |
552 |
845 598 |
1 934 646 |
|||
TR3 |
0 |
0 |
8 433 |
1 588 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|||
BT2 |
843 782 |
0 |
514 584 |
111 693 |
|||
GN |
0 |
158 |
18 255 |
5 970 |
|||
GT |
0 |
0 |
0 |
158 |
|||
LL |
0 |
0 |
0 |
70 614 |
Geografinis rajonas: |
Reglamentuojamas įrankis |
DE |
ES |
FR |
IE |
UK |
||
|
TR1 |
16 569 |
0 |
3 387 803 |
221 346 |
1 836 929 |
||
TR2 |
0 |
0 |
7 415 |
479 043 |
2 972 845 |
|||
TR3 |
0 |
0 |
0 |
20 355 |
30 042 |
|||
BT1 |
0 |
0 |
7 161 |
0 |
117 544 |
|||
BT2 |
0 |
0 |
13 211 |
3 801 |
4 626 |
|||
GN |
35 442 |
13 836 |
400 503 |
5 697 |
213 454 |
|||
GT |
0 |
0 |
0 |
1 953 |
145 |
|||
LL |
0 |
1 402 142 |
54 917 |
4 250 |
630 040 |
IIA priedo 2 priedėlis
II lentelė
Duomenų pateikimo forma
Šalis |
Žvejybos įrankis |
Rajonas |
Metai |
Mėnuo |
Bendras pranešamas kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(6) |
III lentelė
Duomenų pateikimo forma
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
— |
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
||
|
3 |
— |
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių TR1 TR2 TR3 BT1 BT2 GN1 GT1 LL1 |
||
|
8 |
K |
Vienas iš šių rajonų 03AS 02A0407D 07A 06A |
||
|
4 |
— |
Mėnesio, apie kurį pranešama, metai |
||
|
2 |
— |
Mėnuo, apie kurio metu naudotas žvejybos pastangas pranešama (žymimas dviem skaitmenimis nuo 01 iki 12) |
||
|
13 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatų dienomis, kiekis nuo (4) metų sausio 1 d. iki (5) mėnesio pabaigos |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IIB PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ PAPRASTŲJŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ ICES VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ
1. Taikymo sritis
Šis priedas taikomas ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis, turintiems tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, arba inkarinių ūdų, ar juos naudojantiems, ir kurie yra ICES VIIIc arba IXa kvadrate, išskyrus Kadiso įlanką.
2. Apibrėžtys
Šiame priede:
a) |
žvejybos įrankių grupė – tralų, daniškų velkamųjų tinklų ir panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, ir žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, bei inkarinių ūdų grupė; |
b) |
reglamentuojamas žvejybos įrankis – bet kuri iš dviejų žvejybos įrankių kategorijų, priklausančių žvejybos įrankių grupei; |
c) |
rajonas – ICES VIIIc ir IXa kvadratai, išskyrus Kadiso įlanką; |
d) |
2 010 m. valdymo laikotarpis – laikotarpis nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.; |
e) |
specialiosios sąlygos – 5.2 punkte nurodytos specialiosios sąlygos. |
3. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
3.1. Valstybė narė šiame rajone neleidžia žvejoti reglamentuojamais žvejybos įrankiais nė vienam savo laivui, kuris tokios žvejybos veiklos rajone nevykdė 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 arba 2 009 m. (išskyrus žvejybos veiklą, vykdytą laivams tarpusavyje perleidus dienas), nebent valstybė narė užtikrina, kad rajone nebus naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.
3.2. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi rajone kvotos, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą.
4. Bendrieji įsipareigojimai ir veiklos apribojimai
4.1. Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsniuose nustatytas sąlygas.
4.2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ES laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta 5 punkte.
4.3. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra 2 punkte apibrėžtas rajonas.
ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
5. Didžiausias dienų skaičius
5.1. 2 010 m. valdymo laikotarpiu didžiausias dienų jūroje, kuriomis valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone, skaičius nurodytas I lentelėje.
5.2. Nustatant didžiausią dienų jūroje, kurias valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam ES laivui gali leisti būti rajone, skaičių, pagal I lentelę taikomos šios specialiosios sąlygos:
a) |
bendras laivo iškrautas europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis 2007 arba 2008 m. turi sudaryti mažiau kaip 5 tonas pagal žvejybos žurnale nurodytą iškrautą gyvąjį svorį, ir |
b) |
bendras laivo iškrautas norveginių omarų kiekis 2007 arba 2008 m. turi sudaryti mažiau nei 2,5 tonas pagal žvejybos žurnale nurodytą iškrautą gyvąjį svorį. |
5.3. Laivas gali perleisti teisę pasinaudoti 5.2 punkte nurodyta specialiąja sąlyga vienam arba keliems laivams, kurie pakeičia tą laivą laivyne, su sąlyga, kad pakeičiantysis laivas naudoja panašų žvejybos įrankį ir nė vienais savo veiklos metais nėra iškrovęs daugiau europinių paprastųjų jūrinių lydekų arba norveginių omarų, nei nurodyta 5.2 punkte.
5.4. Valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali bet kokiam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį ir besinaudojančiam I lentelėje pateikta specialiąja sąlyga, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojam įrankiui ir 5.2 punkte nurodytai specialiajai sąlygai taikomo kilovatų dienų skaičiaus.
Šis bendras kilovatų dienų skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių ir, jei taikoma, specialiosios sąlygos reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas šis punktas, skaičiaus. Kol dienų skaičius neapribotas pagal I lentelę, santykinis dienų jūroje, kuriomis laivas gali pasinaudoti, skaičius yra 360.
5.5. 5.4 punktu pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir ataskaitas elektroniniu formatu, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupei ir specialiajai sąlygai taikytą apskaičiavimą, grindžiamą:
— |
žvejybos leidimą turinčių laivų, nurodant šių laivų ES žvejybos laivyno registro numerį ir variklio galią, sąrašu; |
— |
tokių laivų 2007, 2008 ir 2009 m. duomenimis, nurodant sugautų kiekių sudėtį pagal 5.2 punkto a arba b papunkčio specialiąsias sąlygas, jeigu tie laivai gali naudotis tokia specialiąja sąlyga; |
— |
dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui būtų leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 5.4 punktą, skaičiumi. |
Remdamasi tuo aprašu Komisija gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 5.4 punkto nuostatomis.
6. Valdymo laikotarpiai
6.1. Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.
6.2. Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė.
Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 4.1 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius, valstybė narė parodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų praleista per daug dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.
7. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
7.1. Atsižvelgdama į žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atvejus po 2004 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti (1), arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti rajone. Svarstytini ir laivų, kurie visiškai nebenaudojami rajone, atvejai, kuriuos galima įrodyti.
Žvejybos veiklai vykdyti nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamus žvejybos įrankius, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, dalijamos iš visų tokius pačius įrankius naudojusių laivų 2003 m. išnaudotų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus.
Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas kitu laivu pagal 3 arba 5.3 punktą arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamą laivą gauti papildomų dienų jūroje.
7.2. Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti 7.1 punkte nurodytu paskirstymu, Komisijai pateikia prašymą ir ataskaitas elektroniniu formatu, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupei ir specialiajai sąlygai taikytą apskaičiavimą, grindžiamą:
— |
nebenaudojamų laivų, nurodant tų laivų ES žvejybos laivyno registro numerį ir variklio galią, sąrašais; |
— |
tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuota dienomis jūroje pagal žvejybos įrankių grupę ir, jei būtina, specialiąją sąlygą. |
7.3. Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 5.1 punktą skirtą dienų skaičių.
7.4. 2010 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems laivyne toliau naudojamiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, arba jų daliai. Tačiau neleidžiama savo veiklą nutraukusio laivo, kuris naudojosi 5.2 punkto a arba b papunktyje nurodyta specialiąja sąlyga, turėtų papildomų dienų perkelti toliau naudojamam laivui, kuriam netaikoma jokia specialioji sąlyga.
7.5. Anksčiau Komisijos už visam laikui nutrauktą veiklą paskirto papildomo dienų skaičiaus valstybė narė 2010 m. valdymo laikotarpiu perskirstyti negali, nebent Komisija būtų priėmusi sprendimą, kuriuo iš naujo įvertinamas tas papildomų dienų skaičius, remdamasi galiojančiomis nuostatomis dėl įrankių grupių ir dienų jūroje skaičiaus apribojimo. Valstybei narei paprašius iš naujo įvertinti dienų skaičių, tai valstybei narei laikinai leidžiama perskirstyti 50 procentų papildomo dienų skaičiaus, kol Komisija priims sprendimą.
8. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
8.1. Komisija pagal sustiprintą stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamam kiekiui ir sugauto kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (2) ir nustatytieji jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse.
Stebėtojai turi būti nepriklausomi nuo žvejybos laivo savininko, kapitono ir bet kurio įgulos nario.
8.2. Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti paskirstymu pagal 8.1 punktą, Komisijai pateikia tvirtinti savo sustiprinto stebėjimo programos aprašą.
8.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali keisti 5.1 punkte nurodytą dienų skaičių, skiriamą tai valstybei narei ir su sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams.
8.4. Jei valstybės narės pateikta sustiprinto stebėjimo programa praeityje buvo patvirtinta Komisijos, ir valstybė narė nori toliau ją taikyti be pakeitimų, valstybė narė, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tos programos tolesnį taikymą.
9. Specialiosios dienų skyrimo sąlygos
9.1. Jeigu laivui yra paskirtas neribotas dienų skaičius dėl to, kad jis atitinka specialiąsias sąlygas, 2010 m. valdymo laikotarpiu to laivo iškrautas europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis negali viršyti 5 tonų gyvojo svorio, o iškrautas norveginių omarų kiekis –2,5 tonų gyvojo svorio.
9.2. Jūroje laivas negali perkrauti jokių žuvų į kitą laivą.
9.3. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš šių sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tam tikrą specialiąją sąlygą.
I lentelė
Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankius
Specialioji sąlyga |
Reglamentuojamas įrankis |
Didžiausias dienų skaičius |
|
Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm, ir inkarinės ūdos |
158 |
5.2 punkto a ir b papunkčiai |
Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm, ir inkarinės ūdos |
Neribotas |
PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
10. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų dienų perleidimas tarpusavyje
10.1. Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, su sąlyga, kad laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienos), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia.
10.2. Pagal 10.1 punktą perleistų dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.
10.3. Perleisti dienas pagal 10.1 punktą leidžiama tik laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.
10.4. Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems žvejybos dienos skiriamos netaikant specialiųjų sąlygų.
10.5. Komisijai paprašius, valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti gali būti nustatytas lentelinės skaičiuoklės formatas.
11. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų dienų perleidimas tarpusavyje
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 3.1, 3.2 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią perleidimo informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir, jei taikoma, su jomis susijusias žvejybos kvotas.
INFORMACIJOS TEIKIMO ĮSIPAREIGOJIMAI
12. Duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių tipų žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatais.
13. Duomenų pateikimas
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės jai taip pat nusiunčia išsamią informaciją apie visais arba atskirais 2009 ir 2010 m. valdymo laikotarpiais paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.
II lentelė
Kilovatų dienų informacijos pagal metus pranešimo formatas
Šalis |
Žvejybos įrankis |
Metai |
Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
III lentelė
Kilovatų dienų informacijos pagal metus formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (3) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
||
|
2 |
|
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: TR – tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audinio akių kraštinės ilgis ≥ 32 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm LL – dugninės ūdos |
||
|
4 |
|
2006, 2007, 2008, 2009 arba 2010 |
||
|
7 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatų dienomis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
IV lentelė
Laivo informacijos perdavimo formatas
Šalis |
BLR |
Išoriniai žymenys |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Deklaruojamas žvejybos įrankis |
Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
||||||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
|||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(5) |
(5) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
(8) |
(8) |
(8) |
(9) |
V lentelė
Laivo informacijos formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (4) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas. |
||
|
12 |
|
ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris. Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87. |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais |
||
|
2 |
K |
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: TR – tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audinio akių kraštinės ilgis ≥ 32 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm LL – dugninės ūdos |
||
|
2 |
K |
Jei taikoma, nurodoma, kuri iš IIB priedo 7.2 punkto a–b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius |
||
|
4 |
K |
Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“ |
(1) OL L 202, 2008 7 31, p. 1.
(3) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
(4) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IIC PRIEDAS
LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES VIIe ZONOJE
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taikymo sritis
1.1. Šis priedas taikomas bet kuriuos 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius turintiems ir naudojantiems bei VIIe zonoje esantiems ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šiame priede nuoroda į 2010 m. valdymo laikotarpį reiškia laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.
1.2. Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 120 mm arba didesnis, ir kurie pagal žvejybos žurnalo duomenis 2004 m. sužvejojo mažiau nei 300 kg gyvojo svorio paprastųjų jūrų liežuvių, šio priedo nuostatos netaikomos, jeigu:
a) |
2010 m. valdymo laikotarpiu šie laivai sužvejoja mažiau nei 300 kg gyvojo svorio paprastųjų jūrų liežuvių; |
b) |
jūroje iš šių laivų žuvis neperkraunama į kitą laivą; ir |
c) |
iki 2010 m. liepos 31 d. ir 2011 m. sausio 31 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia ataskaitą, nurodydama šių laivų 2004 m. duomenis apie paprastuosiuos jūrų liežuvius ir 2010 m. sugautus paprastųjų jūrų liežuvių kiekius. |
Jei neįvykdoma kuri nors iš šių sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant vėl pradedamos taikyti šio priedo nuostatos.
2. Žvejybos įrankiai
Šiame priede skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:
a) |
plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 80 mm arba didesnis; |
b) |
pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 220 mm. |
3. Bendrieji įsipareigojimai ir veiklos apribojimai
3.1. Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–34 straipsnius.
3.2. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra ICES VIIe zona.
ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Laivai, kuriems taikomi žvejybos pastangų apribojimai
4.1. Laivai, naudojantys 2 punkte nurodytų rūšių įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtame rajone, turi turėti specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį.
4.2. Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 2 punkte apibrėžtoms grupėms priklausančiais įrankiais, jei tie laivai nėra vykdę tokios žvejybos veiklos tame rajone 2002, 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 arba 2009 m., nebent valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.
4.3. Tačiau laivui, naudojusiam kuriai nors iš 2 punkte apibrėžtų grupių priklausančius žvejybos įrankius, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba lygus tam skaičiui.
4.4. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 2 punkte apibrėžtai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą.
5. Veiklos apribojimai
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Sąjungoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokių iš 2 punkte nurodytoms žvejybos įrankių grupėms priklausančių įrankių, rajone būtų ne daugiau dienų nei nurodyta 6 punkte.
ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS
6. Didžiausias dienų skaičius
6.1. Didžiausias dienų jūroje, kuriomis valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam ir naudojančiam kurį nors iš 2 punkte nurodytų žvejybos įrankių, būti rajone 2010 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje.
6.2. 2010 m. valdymo laikotarpiu dienų, kuriomis laivas gali būti bendrame rajone, kuriam taikomas šis priedas ir IIA priedas, skaičius neviršija šio priedo I lentelėje nustatyto skaičiaus. Tačiau, jei laivui skiriamos didžiausios pastangos, kurias jis gali panaudoti vien tuose rajonuose, kuriems taikomas IIA priedas, tas laivas turi laikytis tų nustatytų didžiausių pastangų.
6.3. 2010 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatų dienų sistemą. Pagal šią sistemą ji gali bet kokiam laivui skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei atitinkamai įrankių grupei nustatytasis I lentelėje, jeigu laikomasi bendro tos grupės įrankiui taikomo kilovatų dienų skaičiaus nuostatos.
Bendras kilovatų dienų skaičius, taikomas tam tikrai žvejybos įrankių grupei, yra visų individualių žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatų dienomis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas šis punktas, skaičiaus.
6.4. 6.3 punktu pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir ataskaitas elektroniniu formatu, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienai žvejybos įrankių grupei taikytą apskaičiavimą, grindžiamą:
— |
žvejybos leidimą turinčių laivų, nurodant šių laivų ES žvejybos laivyno registro numerį ir variklio galią, sąrašu; |
— |
dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui būtų buvę leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 6.3 punktą, skaičiumi. |
Remdamasi tuo aprašu Komisija gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 6.3 punktu.
7. Valdymo laikotarpiai
7.1. Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.
7.2. Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra.
Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 3 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų praleista per daug dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.
8. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą
8.1. Atsižvelgdama į po 2004 m. sausio 1 d. visam laikui nutrauktos žvejybos veiklos pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba 2008 m. liepos 24 d. Reglamentą (EB) Nr. 744/2008 atvejus, arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį 2 punkte nurodytą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti rajone.
Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamą žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, dalijamos iš visų tokį patį įrankį naudojusių laivų 2003 m. išnaudotų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus.
Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis kitu laivu pagal 4.2 punktą arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamą laivą gauti papildomų dienų jūroje.
8.2. Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti 8.1 punkte nurodytu paskirstymu, Komisijai pateikia prašymą ir ataskaitas elektroniniu formatu, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienai žvejybos įrankių grupei taikytą apskaičiavimą, grindžiamą:
— |
nebenaudojamų laivų, nurodant tų laivų ES žvejybos laivyno registro numerį ir variklio galią, sąrašais; |
— |
tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal atitinkamas žvejybos įrankių grupes. |
8.3. Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 6.2 punktą skirtą dienų skaičių.
8.4. 2010 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti papildomas dienas jūroje visiems laivyne toliau naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus.
8.5. 2010 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė negali perskirstyti papildomų dienų skaičiaus, kurį anksčiau paskyrė Komisija už visam laikui nutrauktą veiklą, nebent Komisija būtų priėmusi sprendimą, kuriuo iš naujo įvertinamas tas papildomų dienų skaičius, remdamasi galiojančiomis nuostatomis dėl įrankių grupių ir dienų jūroje skaičiaus apribojimo. Valstybei narei paprašius iš naujo įvertinti dienų skaičių, tai valstybei narei laikinai leidžiama perskirstyti 50 procentų papildomo dienų skaičiaus, kol Komisija priims sprendimą.
9. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą
9.1. Komisija pagal sustiprintą stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 2 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamiems kiekiams ir sugautų kiekių sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni nacionalinėms programoms taikomi duomenų rinkimo reikalavimai nei nustatyti Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 665/2008.
Stebėtojai turi būti nepriklausomi nuo žvejybos laivo savininko, kapitono ir bet kurio įgulos nario.
9.2. Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti 9.1 punkte nurodytu paskirstymu, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto stebėjimo programos aprašą.
9.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali keisti 6.1 punkte nurodytą dienų skaičių, skiriamą tai valstybei narei ir su sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams.
9.4. Jeigu valstybės narės pateikta sustiprinto stebėjimo programa praeityje buvo patvirtinta Komisijos, ir valstybė narė nori ir toliau ją taikyti be pakeitimų, ta valstybė narė, likus keturioms savaitėms iki tos programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį jos taikymą.
I lentelė
Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankių grupę
Žvejybos įrankis 3 punktas |
Aprašymas Naudojami tik 3 punkte apibrėžtų grupių žvejybos įrankiai |
Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
3 punkto a papunktis |
Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm |
164 |
3 punkto b papunktis |
Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm |
164 |
PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS
10. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų dienų perleidimas tarpusavyje
10.1. Valstybė narė gali leisti bet kuriam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatų dienų), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia.
10.2. Bendras dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale patvirtintas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.
10.3. Perleisti dienas, kaip nurodyta 10.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems tos pačios 2 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.
10.4. Komisijai paprašius valstybės narės pateikia ataskaitas apie perleistas dienas. Kad šios ataskaitos būtų prieinamos Komisijai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytas išsamios lentelinės skaičiuoklės formatas.
11. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų dienų perleidimas tarpusavyje
Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.2, 4.4, 6 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo, dėl kurio jos susitarė, informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.
INFORMACIJOS TEIKIMO ĮSIPAREIGOJIMAI
12. Duomenų rinkimas
Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone, kuriam taikomas šis priedas.
13. Duomenų pateikimas
Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu, valstybės narės jai taip pat nusiunčia išsamią informaciją apie visais arba atskirais 2009 ir 2010 m. valdymo laikotarpiais paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.
II lentelė
Kilovatų dienų informacijos pagal metus pranešimo formatas
Šalis |
Žvejybos įrankis |
Metai |
Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
III lentelė
Kilovatų dienų duomenų pagal metus formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
||
|
2 |
|
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: BT – plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm TN – sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audinio akių kraštinės ilgis < 220 mm |
||
|
4 |
|
2006, 2007, 2008, 2009 arba 2010 m. |
||
|
7 |
D |
Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatų dienomis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
IV lentelė
Laivo informacijos perdavimo formatas
Šalis |
BLR |
Išoriniai žymenys |
Valdymo laikotarpio trukmė |
Deklaruojamas žvejybos įrankis |
Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta |
Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta |
Perleistos dienos |
|||||||||
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
Nr. 1 |
Nr. 2 |
Nr. 3 |
… |
|||||
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
(5) |
(5) |
(5) |
(6) |
(6) |
(6) |
(6) |
(7) |
(7) |
(7) |
(7) |
(8) |
V lentelė
Laivo informacijos formatas
Laukelio pavadinimas |
Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius |
Išlygiavimas (2) K(airė)/D(ešinė) |
Apibrėžtis ir pastabos |
||
|
3 |
|
Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas |
||
|
12 |
|
ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. |
||
|
14 |
K |
Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 |
||
|
2 |
K |
Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais |
||
|
2 |
K |
Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: BT – plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm TN – sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audinio akių kraštinės ilgis < 220 mm |
||
|
3 |
K |
Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė |
||
|
3 |
K |
Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius |
||
|
4 |
K |
Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“. |
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
(2) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.
IID PRIEDAS
LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ TOBINES ICES IIa, IIIa IR IV ZONOSE, ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
1. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos ES laivams, ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse žvejojantiems priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm.
2. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos trečiųjų šalių laivams, kuriems leidžiama žvejoti tobines ICES IV zonos ES vandenyse, jei nenurodyta kitaip, arba remiantis Sąjungos ir Norvegijos konsultacijų rezultatais, kaip nurodyta 2009 m. gruodžio […] d. Europos Sąjungos ir Norvegijos išvadų suderintame protokole.
3. Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone, yra:
a) |
24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandų arba tokio laikotarpio dalis; arba |
b) |
žvejybos žurnale užregistruotas 24 valandų tęstinis laikotarpis nuo išvykimo dienos ir laiko iki atvykimo dienos ir laiko arba tokio laikotarpio dalis. |
4. Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir turi duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenis ir apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba Sąjungoje registruotus laivus, ten žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm:
a) |
laivo pavadinimas ir vidinis registracijos numeris; |
b) |
įmontuoto laivo variklio galia kilovatais, išmatuota pagal Reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį; |
c) |
dienų, kuriomis laivas, žvejodamas priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, buvo rajone, skaičius; |
d) |
kilovatų dienos, t. y. dienų, kuriomis laivas buvo rajone, skaičiaus ir įmontuoto variklio galios kilovatais sandauga. |
5. Žvalgomoji žvejyba, susijusi su tobinių gausa, pradedama ne anksčiau kaip 2010 m. balandžio 1 d. ir baigiama ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 6 d.
Žvejybos pastangų, leidžiamų žvalgomojoje žvejyboje, susijusioje su tobinių gausa, 2010 m. bendra didžiausia riba nustatoma remiantis 2007 m. ES laivų bendrai išnaudotomis žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal 4 dalį, ir jos paskirstomos valstybėms narėms pagal šiam BLSK skirtas kvotas.
6. Komisija, remdamasi ICES ir ŽMTEK rekomendacijomis dėl Šiaurės jūros tobinių 2009 m. klasės dydžio, kuo anksčiau peržiūri I priede nustatytus tobinių BLSK ir kvotas ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse, atsižvelgdama į toliau nurodytus principus bei kitą mokslinėse rekomendacijose pateiktą svarbią informaciją:
BLSK ICES IIa ir IV zonų ES vandenyse nustatomas pagal tokią formulę:
BLSK 2010 = -333+R1,2010*3,692
kai R1,2010 – 1 amžiaus grupės tobinių išteklių dydis, išreikštas milijardais, apskaičiuotas 2010 m. sausio 1 d., o BLSK išreikštas tūkstančiais tonų.
7. Jeigu 6 punkte apskaičiuotas BLSK viršija 400 000 tonų, nustatomas 400 000 tonų BLSK.
8. Komercinė žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis nei 16 mm, draudžiama nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
III PRIEDAS
Trečiųjų valstybių vandenyse žvejojantiems ES žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
Žvejybos rajonas |
Žvejybos rūšis |
Žvejybos leidimų skaičius |
Žvejybos leidimų paskirstymas valstybėms narėms |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Majeno salą (6) |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos |
93 |
DK: 32, DE: 6, FR: 1, IE: 9, NL: 11, PL: 1, SV: 12, UK: 21 |
69 |
Priedugnio rūšių žuvys, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos |
80 |
DE: 16, IE: 1, ES: 20, FR: 18, PT: 9, UK: 14 |
50 |
|
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62° 00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 |
Netaikoma |
||
Atlantinė skumbrė, į pietus nuo 62° 00' šiaurės platumos, žvejyba tralais |
19 |
Netaikoma |
||
Atlantinė skumbrė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos, žvejyba gaubiamaisiais tinklais |
11 (2) |
DK: 11 |
Netaikoma |
|
Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62° 00' šiaurės platumos |
480 |
DK: 450, UK: 30 |
150 |
|
Farerų salų vandenys (7) |
Visų rūšių žvejyba tralais ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinių linijų |
26 |
BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18 |
13 |
Specializuotoji atlantinių menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62° 28' šiaurės platumos ir į rytus nuo 6° 30' vakarų ilgumos |
8 (3) |
|
4 |
|
|
Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d.–gegužės 31 d. ir spalio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 62° 00' šiaurės platumos bei 61° 20' šiaurės platumos bei 12 – 21 mylių atstumu nuo bazinių linijų esančiame rajone. |
70 |
BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20 |
26 |
Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61° 30' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9° 00' vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7° 00' vakarų ilgumos ir 9° 00' vakarų ilgumos į pietus nuo 60° 30' šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60° 30' šiaurės platumos, 7° 00' vakarų ilgumos ir 60° 00' šiaurės platumos, 6° 00' vakarų ilgumos. |
70 |
20 (5) |
||
|
Specializuotoji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves. |
70 |
|
22 (5) |
Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą žvejybos leidimų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotais leidimais, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos rajonu“, taisykles. |
36 |
DE: 3, DK: 19, FR: 2, NL: 5, UK: 5 |
20 |
|
Žvejyba ūdomis |
10 |
UK: 10 |
6 |
|
Atlantinių skumbrių žvejyba |
12 |
DK: 12 |
12 |
|
Atlantinių silkių žvejyba į šiaurę nuo 61° šiaurės platumos |
21 |
DK: 7, DE: 1, IE: 2, FR: 0, NL: 3, SV: 3, UK: 5 |
21 |
(1) Šis paskirstymas galioja žvejybai gaubiamaisiais tinklais ir žvejybai tralais.
(2) Turi būti pasirinkta iš 11 žvejybos leidimų, pagal kuriuos leidžiama žvejoti atlantines skumbres gaubiamaisiais tinklais į pietus nuo 62° 00' šiaurės platumos.
(3) Pagal 1999 metų suderintą protokolą duomenys apie atlantinių menkių ir juodadėmių menkių specializuotąją žvejybą pateikiami su duomenimis „Visa žvejyba tralais 12–21 mylių nuo Farerų salų bazinių linijų esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais“.
(4) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius.
(5) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylia atstumu nuo Farerų salų bazinių linijų“.
(6) Žvejybos leidimai žvejybos veiklai šiuose vandenyse gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos.
(7) Žvejybos leidimai žvejybos veiklai šiuose vandenyse gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Farerų salomis 2010 metams sudarymo dienos.
IV PRIEDAS
ICCAT KONVENCIJOS RAJONAS
1. Didžiausias kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems šiaurinėje Atlanto vandenyno leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius:
Ispanija |
63 |
Prancūzija |
44 |
ES |
107 |
2. Didžiausias ES pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių laivų, kuriems Viduržemio jūroje aktyviaisiais žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius:
Ispanija |
139 |
Prancūzija |
86 |
Italija |
35 |
Kipras |
25 |
Malta |
89 |
ES |
374 |
3. Didžiausias ES laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje ūkininkavimo reikmėms aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius
Italija |
68 |
ES |
68 |
V PRIEDAS
CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS
A dalis
SPECIALIZUOTOSIOS ŽVEJYBOS UŽDRAUDIMAS CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE
Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys |
Zona |
Draudimo laikotarpis |
Rykliai (visos rūšys) |
Konvencijos rajonas |
Ištisus metus |
Notothenia rossii |
FAO 48.1 Antarktis, pusiasalio rajone FAO 48.2 Antarktis, aplink Pietų Orknio salas FAO 48.3 Antarktis, aplink Pietų Džordžiją |
Ištisus metus |
Pelekinės žuvys |
FAO 48,1 Antarktis (1) FAO 48,2 Antarktis (1) |
Ištisus metus |
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergi (1) |
FAO 48,3 |
Ištisus metus |
Dissostichus spp. |
FAO 48,5 Antarktis |
Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30 |
Dissostichus spp. |
FAO 88,3 Antarktis (1) FAO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79° 20’ rytų ilgumos ir už EEZ ribų į vakarus nuo 79° 20’ rytų ilgumos (1) FAO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65° pietų platumos (1) FAO 58,6 Antarktis (1) FAO 58,7 Antarktis (1) |
Ištisus metus |
Lepidonotothen squamifrons |
Ištisus metus |
|
Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides |
FAO 58.5.2 Antarktis |
Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30 |
Dissostichus mawsoni |
FAO 48.4 Antarktis (1) rajone, esančiame tarp 55° 30’ pietų platumos ir 57° 20’ pietų platumos bei 25° 30’ vakarų ilgumos ir 29° 30’ vakarų ilgumos |
Ištisus metus |
B dalis
LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2009–2010 m. VYKDANT NAUJĄ IR ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE
Parajonis/kvadratas |
Regionas |
Sezonas |
MTP |
Dissotichus spp. Leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis) |
Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis) |
||
Rombinės rajos |
Macrourus spp. |
Kitos rūšys |
|||||
58.4.1 |
Visas kvadratas |
Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30 |
A, B, D, F ir H MTP: 0 C MTP: 100 E MTP: 50 G MTP: 60 |
Iš viso 210 |
Visas kvadratas 50 |
Visas kvadratas 33 |
Visas kvadratas 20 |
58.4.2 |
Visas kvadratas |
Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30 |
A MTP: 30 B, C ir D MTP: 0 E MTP: 40 |
Iš viso 70 |
Visas kvadratas 50 |
Visas kvadratas 20 |
Visas kvadratas 20 |
88.1 |
Visas parajonis |
Nuo 2009 12 01 iki 2010 8 31 |
A MTP: 0 B, C ir G MTP: 372 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 2 104 J ir L MTP: 374 M MTP: 0 |
Iš viso 2 850 |
142 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 50 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 105 J ir L MTP: 50 M MTP: 0 |
430 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 40 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 320 J ir L MTP: 70 M MTP: 0 |
20 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 60 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 60 J ir L MTP: 40 M MTP: 0 |
88.2 |
Į pietus nuo 65o pietų platumos |
Nuo 2009 12 01 iki 2010 8 31 |
A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 214 E MTP: 361 |
Iš viso 575 (3) |
50 (3) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 50 E MTP: 50 |
92 (3) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 34 E MTP: 58 |
20 A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 80 E MTP: 20 |
C dalis
PRANEŠIMAS APIE KETINIMUS DALYVAUTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBOJE
Susitariančioji Šalis:
Žvejybos sezonas:
Laivo pavadinimas:
Tikėtinas sugauti žuvų kiekis (tonomis):
Žvejybos būdas: |
Įprastinis tralas |
Nuolatinės žvejybos sistema |
|
Siurbimas į skaidrų tralo maišą |
|
Kiti patvirtinti metodai: Prašom nurodyti |
Produktai, kurie bus gauti iš sugautų rūšių, ir jų perskaičiavimo koeficientai (4):
Produkto tipas |
Sugauto kiekio procentinė dalis |
Perskaičiavimo koeficientas (5) |
|
|
|
Parajonis/kvadratas |
|
Gruodžio mėn. |
Sausio mėn. |
Vasario mėn. |
Kovo mėn. |
Balandžio mėn. |
Gegužės mėn. |
Birželio mėn. |
Liepos mėn. |
Rugpjūčio mėn. |
Rugsėjo mėn. |
Spalio mėn. |
Lapkričio mėn. |
48.1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
48.2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
48.3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
48.4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
48.5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
48.6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
58.4.1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
58.4.2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
88.1 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
88.2 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
88.3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X |
Pažymėkite langelius nurodydami, kur ir kada ketinate vykdyti žvejybos veiklą. |
||||||||||||
|
Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai nenustatyti, todėl laikoma žvalgomąja žvejyba |
Atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje formoje duomenys pateikiami tik informavimo tikslais ir neužkerta kelio vykdyti žvejybos veiklą jūsų nenurodytuose rajonuose ar jūsų nenurodytu laiku
D dalis
TINKLŲ KONFIGŪRACIJA IR ŽVEJYBOS BŪDŲ NAUDOJIMAS
Tinklo angos (žiočių) apskritimo ilgis (m) |
Vertikali anga (m) |
Horizontali anga (m) |
|
|
|
Tinklo sekcijos ilgis ir tinklinio audeklo akių dydis
Sekcija |
Ilgis (m) |
Akių dydis (mm) |
1-oji sekcija |
|
|
2-oji sekcija |
|
|
3-oji sekcija |
|
|
….. |
|
|
Paskutinioji sekcija (tralo maišas) |
|
|
Pateikite kiekvienos naudotos tinklo konfigūracijos schemą
Įvairių žvejybos būdų naudojimas (6): Taip Ne
|
Žvejybos būdas: |
Numatoma naudojimo laiko dalis (%) |
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
|
|
4 |
|
|
5 |
|
|
… |
|
Iš viso 100 % |
Jūros žinduolių pašalinimo įtaiso naudojimas (7): Taip Ne
Pateikite paaiškinimus, susijusius su žvejybos būdais, žvejybos įrankių konfigūracija ir žvejybos modeliais:
(1) Išskyrus žvejybą moksliniais tikslais.
(2) Išskyrus nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančius vandenis (išskirtines ekonomines zonas – EEZ).
(3) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje:
— |
rombinės rajos: 5 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius), |
— |
Macrourus spp.: 16 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio, |
— |
kitos žuvų rūšys: 20 tonų kiekvienam MTP. |
(4) Pateikiama kuo daugiau informacijos.
(5) Perskaičiavimo koeficientas = bendras svoris/svoris po perdirbimo
(6) Jei taip, perėjimo nuo vieno prie kito žvejybos būdo dažnis:
(7) Jei taip, pateikite įtaiso schemą:
VI PRIEDAS
IOTC RAJONAS
1. Didžiausias ES laivų, kuriems IOTC rajone leidžiama žvejoti tropinius tunus, skaičius
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Pajėgumai (GT) |
Ispanija |
22 |
61 364 |
Prancūzija |
21 |
31 467 |
Italija |
1 |
2 137 |
Portugalija |
5 |
1 627 |
ES |
49 |
96 595 |
2. Didžiausias ES laivų, kuriems IOTC rajone leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičius
Valstybė narė |
Didžiausias laivų skaičius |
Pajėgumai (GT) |
Ispanija |
27 |
11 600 |
Prancūzija |
25 |
1 940 |
Portugalija |
15 |
6 925 |
Jungtinė Karalystė |
4 |
1 400 |
ES |
71 |
21 865 |
3. 1 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IOTC rajone.
4. 2 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti tropinius tunus IOTC rajone.
VII PRIEDAS
WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS
Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyje į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves, skaičius
Ispanija |
14 |
ES |
14 |
VIII PRIEDAS
ES vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai
Vėliavos valstybė |
Žvejybos rūšis |
Žvejybos leidimų skaičius |
Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius |
Norvegija (1) |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos |
20 |
20 |
Farerų salos (2) |
Atlantinė skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos); VIIe, f, h, paprastoji stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos), VIIe, f, h; atlantinė silkė, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos) |
14 |
14 |
Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos |
21 |
21 |
|
Atlantinė silkė, IIIa |
4 |
4 |
|
Pramoninė norveginių menkučių ir atlantinių šprotų žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos); tobinės, IV (įskaitant neišvengiamą šiaurinių žydrųjų merlangų priegaudą) |
15 |
15 |
|
Paprastoji molva ir paprastoji brosmė |
20 |
10 |
|
Šiaurinis žydrasis merlangas II, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12° 00' vakarų ilgumos) |
20 |
20 |
|
Melsvoji molva |
16 |
16 |
|
Venesuela |
Rifiniai ešeriai (3) (Prancūzijos Gvianos vandenys) |
41 |
pm |
Rykliai (3) (Prancūzijos Gvianos vandenys) |
4 |
pm |
(1) Žvejybos leidimai su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos.
(2) Žvejybos leidimai su Farerų salų vėliava plaukiojantiems laivams gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Farrerų salomis 2010 metams sudarymo dienos.
(3) Norint išduoti šiuos leidimus, privalo būti pateikti įrodymai, jog turima galiojanti prašymą leidimui gauti teikiančio laivo savininko ir Prancūzijos Gvianos departamente esančios perdirbimo įmonės sutartis, kurioje yra numatyta atitinkamo laivo pareiga iškrauti ne mažiau kaip 75 % viso sugauto rifinių ešerių kiekio arba 50 % viso sugauto ryklių kiekio tame departamente, perdirbimui tos įmonės gamykloje. Pirmiau nurodyta sutartis turi būti patvirtinta Prancūzijos valdžios institucijų, kurios turi užtikrinti, kad ta sutartis atitinka tiek susitariančiosios perdirbimo įmonės pajėgumus, tiek Gvianos ekonomikos plėtojimo planus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti leidimą. Jei atsisakoma atlikti pirmiau nurodytą patvirtinimą, Prancūzijos valdžios institucijos atitinkamai šaliai ir Komisijai turi pranešti apie šį atsisakymą ir pateikti jo motyvus.