20.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/42

(1)

Įgyvendinant Europos informacinės visuomenės strateginę pagrindų politiką i2010 skatinama atvira ir konkurencinga Europos Sąjungos skaitmeninė ekonomika, pabrėžiama, kad IRT – įtraukties ir gyvenimo kokybės gerinimo veiksnys ir kad prieiga prie informacijos ir ryšių išteklių naudinga visose kasdienio gyvenimo srityse.

(2)

Judriojo ryšio paslaugomis laivuose (toliau – JRL paslaugos) naudojamasi Europos Sąjungos teritorinėse jūrose ir tarptautiniuose vandenyse plaukiojančiuose krovininiuose ir keleiviniuose laivuose, ir šios paslaugos dažnai yra europinio arba tarpvalstybinio pobūdžio. Sistemomis, kuriomis naudojantis teikiamos JRL paslaugos (toliau – JRL sistemos), siekiama papildyti esamą judrųjį ryšį, kai veikla vykdoma tose Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje apibrėžtų ES valstybių narių teritorinių jūrų srityse, kurių neaprėpia sausumos judriojo ryšio tinklai.

(3)

JRL sistema (speciali JRL sistema) paprastai sudaryta iš vienos arba daugiau laive esančių bazinių stotelių (toliau – laivo BS); ja užtikrinama prieiga prie GSM kamieninio tinklo panaudojant tarpinę ryšio (pvz., palydovinio) liniją. Tokios sistemos laivo BS teikia tarptinklinį ryšį laivo keleivių ar įgulos GSM judriojo ryšio galiniams įrenginiams.

(4)

Šiuo metu komercinės JRL paslaugos teikiamos tik naudojant GSM standartą ir tik 880–915 MHz ir 1 710–1 785 MHz dažnių juostose aukštynkryptei linijai (galinis įrenginys siunčia, o bazinė stotis priima signalus) ir 925–960 MHz ir 1 805–1 880 MHz dažnių juostose žemynkryptei linijai (bazinė stotis siunčia, o galinis įrenginys priima signalus). Tačiau ateityje šios paslaugos gali būti teikiamos ir kitomis antžeminėmis viešojo judriojo ryšio sistemomis, veikiančiomis pagal kitus standartus ir kitose dažnių juostose.

(5)

Specialių JRL sistemų naudojimą reikėtų atskirti nuo sausumos judriojo elektroninio ryšio tinklų platesnės aprėpties teritorinėse jūrose tiek, kiek tai pagrįsta operatorių teise kurti ir valdyti sausumos judriojo ryšio tinklus.

(6)

Suderinus JRL paslaugų reguliavimą būtų galima palengvinti šių paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungoje ir taip padėti siekti ES bendrosios rinkos tikslų. Tai taip pat padėtų užtikrinti, kad individualūs vartotojai ir verslo klientai galėtų naudotis nenutrūkstamu judriuoju ryšiu ir padidintų naujų jūroje teikiamų ryšio paslaugų galimybes.

(7)

Valstybės narės, išduodamos leidimus naudoti spektrą JRL paslaugoms teikti, privalo laikytis Direktyvos 2002/21/EB ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (2) reikalavimų. Pirmiausia pagal Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės savo teritorijoje turėtų užtikrinti veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymą ir, atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažnius reikia naudoti efektyviai ir veiksmingai, turėtų stengtis suderinti radijo dažnių naudojimą visoje Europos Sąjungoje.

(8)

Remiantis Direktyva 2002/21/EB, valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų prisidėti prie vidaus rinkos plėtros, inter alia, Europos lygmeniu šalindamos likusias elektroninių ryšių tinklų, susijusių priemonių ir paslaugų, taip pat elektroninių ryšių paslaugų teikimo kliūtis ir skatindamos kurti ir plėtoti transeuropinius tinklus ir visos Europos paslaugų sąveiką bei ryšį tarp galutinių paslaugos gavėjų. Jos taip pat turėtų skatinti elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo konkurenciją, inter alia, ragindamos veiksmingai naudoti radijo dažnių ir numeracijos išteklius ir užtikrindamos veiksmingą tų išteklių valdymą.

(9)

Pagal Direktyvą 2002/20/EB, siekiant skatinti plėtoti naujas elektroninių ryšių paslaugas ir europinius ryšių tinklus ir paslaugas, taip pat paslaugų teikėjams ir vartotojams suteikti galimybę turėti naudos iš bendrosios rinkos masto ekonomijos, turėtų būti taikoma kuo mažiau sunkumų kelianti leidimų teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas sistema.

(10)

Pagal Direktyvos 2002/20/EB 3 straipsnio 2 dalį elektroninių ryšių tinklų ar elektroninių ryšių paslaugų teikimui gali būti taikomas tik bendrasis leidimas nepažeidžiant specifinių įpareigojimų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, ar naudojimo teisių, nurodytų 5 straipsnyje.

(11)

Pagal Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės, kai galima, ypač kai žalingųjų trukdžių tikimybė menka, turėtų nereikalauti, kad būtų suteiktos individualios radijo dažnių naudojimo teisės, bet tokių radijo dažnių naudojimo sąlygas įtrauktų į bendrąjį leidimą.

(12)

Jei įvykdytos Komisijos sprendime 2010/166/ES (3) nustatytos techninės sąlygos, žalingųjų trukdžių dėl JRL veikimo pavojus būtų nežymus, todėl iš esmės valstybės narės turėtų suteikti bendruosius leidimus naudoti radijo spektrą JRL paslaugoms teikti.

(13)

Kai kuriose valstybėse narėse taikomos individualios spektro naudojimo JRL paslaugoms teikti teisės. Tokią leidimų tvarką reikėtų persvarstyti, atsižvelgiant ir į JRL paslaugų teikimo valstybių narių teritorinėse jūrose patirtį.

(14)

Pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/114/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje (4) 1 straipsnį valstybės narės turėtų išnagrinėti, ar dėl galiojančio 900 MHz dažnių juostos paskyrimo konkuruojantiems judriojo ryšio operatoriams jų teritorijoje galėtų būti iškreipta konkurencija susijusiose judriojo ryšio rinkose, ir imtis priemonių pagal Direktyvos 2002/20/EB 14 straipsnį. Prireikus valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti proga pakeisti esamas sausumos judriojo ryšio tinklų operatoriams suteiktas išskirtines naudojimo teises, kad pagal jas atitinkamuose dažniuose būtų galima teikti JRL paslaugas.

(15)

Valstybės narės turėtų keistis informacija tarpusavyje ir pateikti ją Komisijai, siekdamos išspręsti problemas, susijusias su teikiant JRL paslaugas sukeliamais žalingaisiais trukdžiais. Jei Ryšių komitetas ir Radijo spektro komitetas galėtų palengvinti tokių klausimų sprendimą, Komisija turėtų informuoti šiuos komitetus.

(16)

Pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (5) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams būtų prieinama skaidri ir naujausia informacija apie taikomas viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų kainas ir tarifus, taip pat įprastines prieigos ir naudojimo sąlygas. Direktyvoje valstybės narės taip pat raginamos užtikrinti, kad, užsisakydami paslaugas, kurias teikiant užtikrinamas sujungimas ir (arba) prieiga prie viešojo telefono ryšio tinklo, vartotojai turėtų teisę su įmone ar įmonėmis, teikiančiomis tokias paslaugas, sudaryti sutartį, kurioje, be kitų dalykų, būtų nurodyta informacija apie kainas, tarifus ir būdus, kaip galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus ir mokesčius už priežiūrą.

(17)

Teikiant JRL paslaugas neturėtų būti pažeidžiamos tarptautinės sutartys, susijusios su jūrų saugumu ir (arba) viešuoju saugumu.

(18)

Bendrosios leidimų naudoti spektrą JRL paslaugoms teikti išdavimo Europos Sąjungoje tvarkos reguliavimo ir techninė dalys turėtų būti peržiūrimos siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau būtų pakankamos siekiant išvengti žalingųjų trukdžių, o jeigu šio tikslo pasiekti nepavyksta, turi būti apsvarstytos atitinkamos priemonės padėčiai ištaisyti.

(19)

Šioje rekomendacijoje numatytos priemonės atitinka Ryšių komiteto nuomonę,

1.

Šia rekomendacija siekiama suderinti nacionalines leidimų naudoti radijo spektrą judriojo ryšio laivuose paslaugoms (JRL paslaugos) valstybių narių teritorinėse jūrose teikti išdavimo sąlygas ir tvarką ir taip palengvinti tokių paslaugų diegimą visoje Europos Sąjungoje, išvengiant JRL paslaugų žalingųjų trukdžių sausumos judriojo elektroninio ryšio paslaugoms.

Šioje rekomendacijoje nurodytos nacionalinės leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka taikomos nepažeidžiant jūrų saugumo ir viešojo saugumo teisinių įpareigojimų ir JRL paslaugoms teikti naudojamus įrenginius reglamentuojančių valstybių narių teisės aktų, priimtų laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, ypač 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (6) ir kitų taikomų ES ir tarptautinių dokumentų, susijusių su laivybos įranga.

2.

Judriojo ryšio paslaugos laivuose (JRL paslaugos) – Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio c dalyje apibrėžtos elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikia įmonė, kad sudarytų galimybę laive esantiems asmenims bendrauti GSM sistemos viešojo ryšio tinklais tiesiogiai nesijungiant prie sausumos judriojo ryšio tinklų.

3.

Ši rekomendacija taikoma išduodant leidimus naudoti radijo spektrą Sprendime 2010/166/ES nustatytose dažnių juostose JRL paslaugoms Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje apibrėžtose valstybių narių teritorinėse jūrose teikti. Šios rekomendacijos taikymo sritis neapima JRL paslaugų teikimo atviroje jūroje, laivų ir kosminių stočių palydovinio ryšio ir judriojo palydovinio ryšio paslaugų teikimo laive esantiems galutiniams paslaugų gavėjams.

4.

Ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šios rekomendacijos priėmimo valstybės narės turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, kad galėtų leisti pagal Sprendimą 2010/166/ES suteiktose dažnių juostose arba šių dažnių juostų dalyse naudoti spektrą atitinkamai JRL paslaugoms savo teritorinėse jūrose tose valstybėse narėse registruotuose laivuose ir JRL paslaugoms savo teritorinėse jūrose teikti.

5.

Valstybės narės neturėtų leisti naudoti spektro JRL paslaugoms teikti, jei toks naudojimas neatitinka Sprendime 2010/166/ES nustatytų techninių sąlygų.

6.

Valstybės narės gali reikalauti, kad JRL sistemos veiktų tik konkrečiose dažnių juostose arba dažnių juostų dalyse, pagal Sprendimą 2010/166/ES suteiktose naudoti JRL sistemoms tų valstybių teritorinėse jūrose.

7.

Valstybės narės turėtų taikyti bendrąjį leidimą naudoti spektrą JRL paslaugoms teikti. Nepažeidžiant Direktyvos 2002/20/EB 5 straipsnio 1 dalies, kai taikomos individualios spektro naudojimo JRL paslaugoms teikti teisės, valstybės narės turėtų iš naujo įvertinti, ar reikia taikyti tokias individualias teises, siekdamos kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios rekomendacijos priėmimo, įtraukti su tokiomis teisėmis susijusias sąlygas į bendrojo leidimo išdavimo tvarką.

8.

Ne vėliau kaip po dvylikos mėnesių nuo šios rekomendacijos priėmimo valstybės narės neturėtų reikalauti papildomų leidimų naudoti spektrą, skirtą JRL paslaugoms jų teritorinėse jūrose teikti, jei atitinkamai JRL sistemai, taikydama savo leidimų išdavimo tvarką ir šią rekomendaciją, leidimą naudoti spektrą jau suteikė kita valstybė narė.

9.

Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nereikalauti papildomų leidimų naudoti spektrą JRL paslaugoms jų teritorinėse jūrose trečiosiose šalyse registruotuose laivuose teikti, jei leidimas naudoti spektrą JRL paslaugoms tokiuose laivuose teikti jau suteiktas atitinkamose šalyse taikant tas pačias sąlygas, kaip nustatytos Sprendime 2010/166/ES.

10.

Prireikus valstybės narės, kurios prieš priimant šią rekomendaciją suteikė JRL sistemoms skirtose dažnių juostose arba dažnių juostų dalyse išskirtines individualias naudojimo teises teikti sausumos judriojo elektroninio ryšio tinklus ir (arba) paslaugas, kurie teikiami ir šių valstybių narių teritorinėse jūrose, per pirmą tokių išskirtinių naudojimo teisių peržiūrą, pakeitimą, pratęsimą ar atnaujinimą pagal ES arba nacionalinius teisės aktus turėtų atitinkamai pakeisti tokias naudojimo teises ir taip suteikti galimybę naudoti JRL sistemas jų teritorinėse jūrose. Kol bus atlikta tokia pirma peržiūra, pakeitimas, pratęsimas ar atnaujinimas, šios valstybės narės turėtų skatinti teikti JRL paslaugas jų teritorinėse jūrose, remdamosi prekybos spektru, bendro spektro naudojimo ar kitais analogiškais susitarimais su sausumos judriojo ryšio operatoriais, kurie naudojasi atitinkamomis išskirtinėmis teisėmis.

11.

Valstybės narės turėtų aktyviai, konstruktyviai ir laikydamosi solidarumo principų bendradarbiauti, prireikus taikydamos esamas procedūras, kai reikia spręsti bet kokias problemas, susijusias su žalingaisiais trukdžiais, kurie, kaip manoma, sukeliami naudojant JRL sistemas.

12.

Apie žalinguosius trukdžius, kurie, kaip manoma, sukeliami naudojant kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausančią JRL sistemą, valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti tai valstybei narei ir informuoti Komisiją. Prireikus Komisija apie minėtas problemas turėtų informuoti Ryšių komitetą ir Radijo spektro komitetą, kad būtų galima šias problemas išspręsti.

13.

Valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso JRL sistemos, kurios, kaip įtariama, kelia žalinguosius trukdžius kitos valstybės narės teritorijoje teikiamoms paslaugoms, turėtų reaguoti į pranešimą ir nedelsdamos pašalinti tokius trukdžius.

14.

Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vartotojai ir galutiniai paslaugų gavėjai būtų tinkamai informuojami apie naudojimosi JRL paslaugomis sąlygas.

15.

Valstybės narės turėtų prižiūrėti, kaip naudojamas spektras JRL paslaugoms teikti, ypač tikrinti, ar nesukeliami žalingieji trukdžiai ir nėra galimybės juos sukelti, ir pranešti savo išvadas Komisijai, kad prireikus šią rekomendaciją būtų galima laiku peržiūrėti.