Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0639

    2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 639/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatų dėl specialiosios paramos teikimo įgyvendinimo taisyklės

    OL L 191, 2009 7 23, p. 17–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2009; panaikino 32009R1120

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/639/oj

    23.7.2009   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 191/17


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 639/2009

    2009 m. liepos 22 d.

    kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatų dėl specialiosios paramos teikimo įgyvendinimo taisyklės

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (1), ypač į jo 68 straipsnio 7 dalį, 69 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punktą, 69 straipsnio 7 dalies ketvirtą pastraipą, 71 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, 71 straipsnio 10 dalį ir 142 straipsnio c ir q punktus,

    kadangi:

    (1)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 5 skyriuje numatyta specialioji parama, kuri turi būti teikiama ūkininkams. Reikėtų nustatyti išsamias to skyriaus įgyvendinimo taisykles.

    (2)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 6 dalį reikalaujama, kad pagal tą straipsnį teikiama specialioji parama būtų derinama su kitomis Bendrijos paramos priemonėmis arba su valstybės pagalbos lėšomis finansuojamomis priemonėmis. Siekiant, kad schemos būtų administruojamos tvarkingai, panašios priemonės neturėtų būti finansuojamos du kartus tiek pagal specialiosios paramos, tiek pagal kitas Bendrijos paramos schemas. Kadangi specialiajai paramai įgyvendinti siūlomos įvairios pasirinkimo galimybės, atsakomybė užtikrinti suderinamumą turėtų būti priskirta valstybėms narėms, kurios remtųsi savo priimamais sprendimais dėl specialiųjų paramos priemonių įgyvendinimo Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatyta tvarka ir pagal šiame reglamente išdėstytas sąlygas.

    (3)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio 10 dalyje ir 140 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi teikti Komisijai išsamią informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti visų pirma to reglamento 68–72 straipsnius. Todėl, kad Komisija galėtų stebėti jų įgyvendinimą, reikėtų nustatyti tokių pranešimų teikimo terminą ir turinį.

    (4)

    Kadangi ūkininkai turėtų visada laikytis teisinių reikalavimų, specialiąja parama neturėtų būti kompensuojama už jų laikymąsi.

    (5)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį specialioji parama gali būti teikiama konkretiems ūkininkavimo metodams, kurie svarbūs aplinkos apsaugai ar gerinimui, paremti. Siekiant išlaikyti valstybėms narės suteiktą teisę veikti savo nuožiūra tuo pat metu užtikrinant tinkamą priemonių administravimą, valstybėms narėms turėtų būti priskirta atsakomybė nustatyti konkrečius ūkininkavimo metodus, o priemonės vis tiek turėtų padėti siekti nemažos ir išmatuojamos naudos aplinkai.

    (6)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį specialioji parama gali būti teikiama siekiant pagerinti žemės ūkio produktų kokybę. Siekiant padėti valstybėms narėms turėtų būti parengtas orientacinis sąlygų, kurių reikia laikytis, sąrašas.

    (7)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį specialioji parama gali būti teikiama siekiant pagerinti prekybą žemės ūkio produktais, kuriems taikomas to reglamento 68 straipsnio 2 dalies c punktas, pagal kurį parama gali būti teikiama tik jei laikomasi 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (2) 2–5 straipsniuose nustatytų kriterijų. Reikėtų numatyti, kad būtų tiksliai nustatytas reikalavimus atitinkančių priemonių turinys ir taikytinos 2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (3), nuostatos.

    (8)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį specialioji parama gali būti teikiama siekiant taikyti pagerintus gyvūnų gerovės standartus. Norint pasiekti griežtesnių gyvūnų gerovės standartų reikėtų numatyti, kad valstybėms narėms būtų priskirta atsakomybė nustatyti sistemą, padedančią vertinti pareiškėjų planus, kuriais siekiama spręsti įvairius gyvūnų gerovės klausimus.

    (9)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktį specialioji parama gali būti teikiama konkrečiai žemės ūkio veiklai, susijusiai su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, vykdyti. Pagal 68 straipsnio 2 dalies a punktą parama visų pirma gali būti teikiama, jei ją patvirtina Komisija. Todėl reikėtų numatyti, kad būtų nustatyta išsami sistema, kurios turėtų laikytis valstybės narės, nustatydamos tinkamumo gauti paramą kriterijus. Be to, reikėtų nustatyti pranešimo pateikimo, Komisijos vertinimo ir priemonės patvirtinimo tvarką.

    (10)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą specialioji parama gali būti teikiama siekiant pašalinti tam tikrus sunkumus, kuriuos patiria tam tikruose sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse, arba tuose pačiuose sektoriuose taikantys ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus. Siekiant išlaikyti valstybėms narėms suteiktą veiksmų laivę ir tuo pat metu užtikrinti tinkamą priemonių administravimą, reikėtų numatyti, kad valstybėms narėms būtų priskirta atsakomybė apibrėžti vietoves ir (arba) ūkininkavimo metodus, kuriems gali būti teikiama parama, ir nustatyti atitinkamą paramos lygį. Siekiant išvengti rinkos iškraipymo išmokos neturėtų priklausyti nuo rinkos kainų svyravimų arba būti tolygios išmokoms pagal kompensuojamųjų išmokų sistemą, pagal kurią vidaus parama žemės ūkiui, kurią valstybės narės moka ūkininkams, grindžiama tikslinės kainos ir vidaus rinkos kainos skirtumu.

    (11)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punktą specialioji parama gali būti teikiama vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) pašalinti tam tikrus sunkumus, kylančius tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams. Reikėtų įvesti nuostatas, visų pirma susijusias su kiekvienam reikalavimus atitinkančiam ūkininkui tenkančios referencinės sumos nustatymu, teisių į išmokas paskyrimu ir jų vertės padidėjimo apskaičiavimu, taip pat susijusias su valstybių narių vykdoma programų kontrole; siekiant nuoseklumo šios nuostatos turėtų atitikti sumų iš nacionalinio rezervo paskirstymo nuostatas.

    (12)

    Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punktą specialioji parama gali būti teikiama kaip pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų įnašas. Siekiant užtikrinti tinkamą įnašų lygį ir tuo pat metu apsaugoti ūkininkų interesus, turėtų būti nustatyta būtinoji sistema, kuria remdamosi ir atsižvelgdamos į nacionalinius teisės aktus valstybės narės nustato finansinio pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų įnašo skyrimo tvarką.

    (13)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punkte pateikiama išsamios informacijos apie numatytą specialiąją paramą, kuria, teikiant finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, siekiama kompensuoti tam tikrus ūkininkų ekonominius nuostolius gyvūnų arba augalų ligų bei su aplinka susijusių įvykių atvejais. Siekiant užtikrinti tinkamą įnašų lygį ir tuo pat metu apsaugoti ūkininkų interesus, turėtų būti nustatyta būtinoji sistema, kuria remdamosi ir atsižvelgdamos į nacionalinius teisės aktus valstybės narės nustato finansinio įnašo į savitarpio pagalbos fondus skyrimo tvarką.

    (14)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas sumas turi apskaičiuoti Komisija remdamasi to straipsnio 7 dalimi. Todėl reikėtų numatyti, kad kiekvienai valstybei narei būtų nustatytos atitinkamos sumos ir sąlygos, kurias taikydama Komisija atliktų tų sumų peržiūrą.

    (15)

    Kadangi tam tikros Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 1 dalyje numatytos specialiosios paramos nuostatos pradedamos taikyti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., atitinkamos išsamios taisyklės turėtų būti taikomos kuo greičiau po jų priėmimo.

    (16)

    Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I   SKYRIUS

    BENDROSIOS TAISYKLĖS

    1 straipsnis

    Sąvokų apibrėžtys

    Šiame reglamente:

    a)

    specialiosios paramos priemonės – priemonės, kuriomis teikiama Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalyje numatyta specialioji parama;

    b)

    kitos Bendrijos paramos priemonės:

    i)

    2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (4), 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (5), 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (6), 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (7), 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente) (8) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 3/2008 numatytos priemonės; ir

    ii)

    pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (9) 3 straipsnį Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšomis finansuojamos priemonės, įskaitant veterinarijos ir augalų sveikatos priemones.

    2 straipsnis

    Atitiktis specialiosios paramos priemonių įgyvendinimo reikalavimams

    1.   Remdamosi Reglamente (EB) Nr. 73/2009 nustatyta sistema ir šiame reglamente išdėstytomis sąlygomis, valstybės narės nustato atitikties specialiosios paramos priemonių įgyvendinimo reikalavimams kriterijus.

    2.   Šį reglamentą, o ypač šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės įgyvendina remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo.

    3 straipsnis

    Paramos suderinamumas ir kaupimas

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų suderintos:

    a)

    specialiosios paramos priemonės ir pagal kitas Bendrijos paramos priemones įgyvendinamos priemonės;

    b)

    įvairios konkrečios paramos priemonės;

    c)

    tam tikros paramos priemonės ir valstybės pagalbos lėšomis finansuojamos priemonės.

    Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad specialiosios paramos priemonės netrukdytų tinkamai taikyti pagal kitas Bendrijos paramos priemones įgyvendinamų priemonių arba valstybės pagalbos lėšomis finansuojamų priemonių.

    2.   Jei pagal specialiąją paramos priemonę teikiama parama taip pat gali būti suteikta pagal priemonę, įgyvendinamą taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, arba pagal kitą specialiąją paramos priemonę, valstybė narė užtikrina, kad ūkininkas galėtų gauti paramą konkrečiai veiklai vykdyti tik pagal vieną iš šių priemonių.

    4 straipsnis

    Paramos priemonių taikymo sąlygos

    1.   Specialiosiomis paramos priemonėmis nekompensuojama už privalomųjų įsipareigojimų vykdymą, visų pirma, už teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, atitinkamai išdėstytų reglamento (EB) Nr. 73/2009 II ir III prieduose, laikymąsi arba už kitų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų vykdymą.

    2.   Specialiosiomis paramos priemonėmis nefinansuojami mokesčiai.

    3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų įgyvendinamas specialiosios paramos priemones būtų galima patikrinti ir kontroliuoti.

    5 straipsnis

    Informacijos perdavimas Komisijai

    1.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie specialiąsias paramos priemones, kurias jos ketina taikyti, iki metų, einančių prieš pirmuosius tos priemonės taikymo metus, rugpjūčio 1 d.

    Informacija pateikiama pagal I priedo A dalį, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie specialiąsias paramos priemones, skirtas konkrečiai žemės ūkio veiklai, susijusiai su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, vykdyti; tuomet informacija pateikiama pagal I priedo B dalį.

    2.   Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie visus pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnį priimtus sprendimus.

    3.   Kiekvienais metais valstybės narės informuoja Komisiją apie ūkininkams suteiktas išmokas, išskirdamos jas pagal priemonę ir pagal sektorių, iki metų, einančių po išmokų suteikimo metų, rugsėjo 15 d.

    4.   Iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. valstybės narės siunčia Komisijai metinę Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikia šio reglamento II priede nurodytą informaciją.

    5.   Iki 2012 m. spalio 1 d. valstybės narės siunčia Komisijai 2009, 2010 ir 2011 m. įgyvendintų specialiųjų paramos priemonių, jų poveikio valstybių narių tikslams ir problemų, su kuriomis buvo susidurta, ataskaitą.

    II   SKYRIUS

    SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS

    6 straipsnis

    Konkretūs ūkininkavimo metodai, kurie svarbūs aplinkos apsaugai arba gerinimui

    Valstybės narės nustato konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie svarbūs aplinkos apsaugai arba gerinimui ir už kurių taikymą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje numatytos papildomos metinės išmokos. Taikant minėtus konkrečius ūkininkavimo metodus teikiama nemaža ir išmatuojama nauda aplinkai.

    7 straipsnis

    Žemės ūkio produktų kokybės gerinimas

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje numatytos metinės papildomos išmokos, skirtos žemės ūkio produktų kokybei gerinti, gali visų pirma padėti ūkininkams:

    a)

    atitikti būtinas dalyvavimo Bendrijos maisto kokybės schemose sąlygas, išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytuose teisės aktuose ir 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1898/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos įgyvendinimo taisykles (10), 2007 m. spalio 18 d. Reglamente (EB) Nr. 1216/2007, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių įgyvendinimo taisykles (11), 2008 m. rugsėjo 5 d. Reglamente (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (12), ir 2009 m. vasario 6 d. Reglamente (EB) Nr. 114/2009, nustatančiame pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymu dėl nuorodų į vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografine nuoroda (13); arba

    b)

    dalyvauti privačiose arba nacionalinėse maisto kokybės sertifikavimo schemose.

    Jei specialiosios paramos priemonės taikomos siekiant įgyvendinti šio straipsnio pirmos dalies b punktą, 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (14), 22 straipsnio 2 dalies reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

    8 straipsnis

    Prekybos žemės ūkio produktais gerinimas

    1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje numatytomis metinėmis papildomomis išmokomis ūkininkams, kuriomis siekiama gerinti prekybą žemės ūkio produktais, ūkininkai skatinami gerinti prekybą savo žemės ūkio produktais užtikrinant, kad būtų teikiama geresnė informacija apie produktų kokybę ar savybes arba jų gamybos metodus ir (arba) kad jie būtų geriau reklamuojami.

    2.   Reglamento (EB) Nr. 501/2008 4, 5 ir 6 straipsniai ir I bei II priedai taikomi mutatis mutandis.

    9 straipsnis

    Pagerintų gyvūnų gerovės standartų taikymas

    1.   Nustatydamos sąlygas, kuriomis ūkininkams, vykdantiems didesnę gyvūnų gerovę užtikrinančią veiklą, gali būti teikiama Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje numatyta specialioji parama, valstybės narės prireikus atsižvelgia į:

    a)

    ūkininkavimo metodą;

    b)

    ūkio dydį pagal gyvulių ir jame dirbančių žmonių tankumą arba skaičių; ir

    c)

    taikomą ūkio valdymo sistemą.

    2.   Didesnę gyvūnų gerovę užtikrinanti veikla – veikla, kuria viršijami taikomuose Bendrijos ir nacionaliniuose teisės aktuose, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priedo C punkte nurodytuose teisės aktuose, išdėstyti būtinieji reikalavimai. Tokia veikla apima ir Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų geresnių standartų taikymą.

    10 straipsnis

    Konkreti žemės ūkio veikla, susijusi su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai

    1.   Nustatydamos sąlygas, kuriomis ūkininkams, vykdantiems konkrečią žemės ūkio veiklą, susijusią su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, gali būti teikiama Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktyje numatyta specialioji parama, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į:

    a)

    regiono, kuriame turi būti taikoma priemonė, aplinkosaugos tikslus; ir

    b)

    bet kokią paramą, jau suteiktą pagal kitas Bendrijos paramos priemones ar kitas specialiąsias paramos priemones, arba pagal valstybės pagalbos lėšomis finansuojamas priemones.

    2.   Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 2–6, 8, 9 ir 13 dalys, 48 ir 53 straipsniai taikomi mutatis mutandis specialiajai paramai, skiriamai ūkininkams, vykdantiems konkrečią žemės ūkio veiklą, susijusią su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai.

    3.   Komisija įvertina, ar siūlomos specialiosios paramos priemonės ūkininkams, vykdantiems konkrečią žemės ūkio veiklą, susijusią su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, apie kurias jai pranešė valstybės narės, atitinka Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir šį reglamentą.

    Jei Komisija pripažįsta siūlomų priemonių atitiktį, ji šias priemones patvirtina pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį per keturis mėnesius nuo informacijos, pateiktos pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį, gavimo dienos.

    Jei Komisija nepripažįsta siūlomų priemonių atitikties, ji pareikalauja, kad valstybė narė atitinkamai peržiūrėtų siūlomas priemones ir apie jas praneštų Komisijai. Ji patvirtina priemones, jei mano, kad jos yra tinkamai pakeistos.

    11 straipsnis

    Specifiniai sunkumai, kuriuos patiria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai

    1.   Nustatydamos sąlygas, kuriomis ūkininkams pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą gali būti teikiama specialioji parama siekiant pašalinti specifinius sunkumus, kuriuos patiria pieno, galvijienos, avienos, ožkienos ir ryžių sektoriuose veiklą vykdantys ūkininkai ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse, arba tuose pačiuose sektoriuose taikantys ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus, valstybės narės apibrėžia ekonomiškai ir (arba) ekologiškai pažeidžiamas vietoves ir (arba) ekonomiškai pažeidžiamus ūkininkavimo metodus, kurie atitinka paramos teikimo reikalavimus, visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamas gamybos struktūras ir sąlygas.

    2.   Specialioji parama nepriklauso nuo rinkos kainų svyravimų ir nėra tolygi išmokoms pagal kompensuojamųjų išmokų sistemą.

    12 straipsnis

    Vietovės, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos

    1.   Sąlygose, kuriomis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos specialiosios paramos priemonės gali būti taikomos vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) pašalinti tam tikrus sunkumus, kylančius tose vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams, visų pirma:

    a)

    išdėstoma, kaip reikalavimus atitinkantiems ūkininkams turi būti nustatytos individualios referencinės sumos; ir

    b)

    nustatomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos ir (arba) jų patvirtinimo sąlygos.

    2.   Jei jokių teisių į išmokas neturintis ūkininkas pateikia paraišką gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paramą, jam gali būti suteiktas teisių į išmokas skaičius, kuris būtų ne didesnis už jo tuo metu turimų hektarų (kurie yra jo nuosavybė ar nuomojami) skaičių.

    Jei teisių į išmokas turintis ūkininkas pateikia paraišką gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paramą, jam gali būti suteiktas teisių į išmokas skaičius, kuris būtų ne didesnis už jo turimų hektarų, už kuriuos jis nėra gavęs teisių į išmokas, skaičių.

    Ūkininko jau gautos kiekvienos teisės į išmoką vieneto vertė gali būti didinama.

    Kiekvienos pagal šią straipsnio dalį, išskyrus trečią pastraipą, gautos teisės į išmoką vertė apskaičiuojama padalijant valstybės narės nustatytą individualią referencinę sumą iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto teisių į išmokas skaičiaus.

    3.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 131 straipsnio 2 dalyje nurodyta suma, mokama už hektarą pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, didinama padalijant ūkininkui skirtą referencinę sumą iš reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriuos ūkininkas deklaruoja išmokai pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą gauti, skaičiaus.

    4.   Valstybės narės užtikrina, kad už specifinius sunkumus, kylančius vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, kurioms teikiama specialioji parama, ūkininkams tuo pačiu tikslu nėra kompensuojama pagal kitas tokių programų nuostatas.

    13 straipsnis

    Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas

    1.   Valstybės narės nustato sutartims taikomas sąlygas, pagal kurias galėtų būti skiriama specialioji parama teikiant pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų įnašus, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies d punkte.

    2.   Sutartyse nurodoma:

    a)

    konkretūs pavojai, nuo kurių draudžiama;

    b)

    kokie konkretūs ekonominiai nuostoliai padengiami; ir

    c)

    mokama įmoka, išskyrus mokesčius.

    3.   Sutartyse numatoma ne daugiau nei vienerių metų gamyba. Jei sutarties laikotarpis apima dviejų kalendorinių metų dalis, valstybės narės užtikrina, kad už tą pačią sutartį nebūtų kompensuojama du kartus.

    4.   Valstybės narės priima taisykles, kuriomis pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 70 straipsnio 2 dalį būtų nustatytas sunaikinto ūkininko vidutinės metinės produkcijos kiekio apskaičiavimo metodas.

    5.   Kiekvienais metais ūkininkas valstybei narei praneša savo draudimo liudijimo numerį ir pateikia sutarties kopiją bei įmokos mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

    14 straipsnis

    Savitarpio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais

    1.   Savitarpio pagalbos fondų, į kuriuos gali būti teikiami finansiniai įnašai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies e punkte, taisyklėse, kurias pagal to reglamento 71 straipsnio 9 dalį nustato valstybės narės, visų pirma nurodomi:

    a)

    savitarpio pagalbos fondų finansavimo sąlygos;

    b)

    gyvūnų ar augalų ligų protrūkiai arba su aplinka susiję įvykiai, dėl kurių ūkininkams gali būti mokama kompensacija, įskaitant, jei būtina, geografinę apimtį;

    c)

    kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar dėl tam tikro įvyko ūkininkams turi būti mokama kompensacija;

    d)

    papildomų išlaidų, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio 2 dalies b punktą sudaro ekonominius nuostolius, apskaičiavimo metodai;

    e)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio 6 dalyje nurodytų administracinių išlaidų apskaičiavimas;

    f)

    išlaidų, kurios gali būti padengiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 71 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą taikomu finansiniu įnašu, ribos;

    g)

    tam tikro savitarpio pagalbos fondo akreditavimo pagal nacionalinę teisę tvarka;

    h)

    procedūrinės taisyklės; ir

    i)

    po savitarpio pagalbos fondo akreditacijos atliekama jo atitikties ir patvirtinimo kontrolė.

    2.   Jei finansinės kompensacijos, kurią turi išmokėti savitarpio pagalbos fondas, šaltinis – komercinė paskola, tokios paskolos trumpiausias laikotarpis yra vieneri metai, o ilgiausias – penkeri metai.

    3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų ūkininkai būtų informuoti apie:

    a)

    visus akredituotus savitarpio pagalbos fondus;

    b)

    konkretaus savitarpio pagalbos fondo narių priėmimo sąlygas; ir

    c)

    savitarpio pagalbos fondų finansavimo tvarką.

    15 straipsnis

    Specialiųjų paramos priemonių finansinės nuostatos

    1.   Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytos sumos yra pateiktos šio reglamento III priede.

    2.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 7 dalies ketvirtą pastraipą, nuo 2010 m. valstybės narės bet kuriais kalendoriniais metais iki rugpjūčio 1 d. gali paprašyti peržiūrėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas, jei taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą apskaičiavimo metodą gauta suma atitinkamais finansiniais metais nuo III priede nustatytos sumos skiriasi daugiau nei 20 %.

    Bet kokia Komisijos peržiūrėta ir numatyta suma taikoma nuo kalendorinių metų, einančių po prašymo pateikimo metų, pradžios.

    III   SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    16 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 22 d.

    Komisijos vardu

    Mariann FISCHER BOEL

    Komisijos narė


    (1)  OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

    (2)  OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

    (3)  OL L 147, 2008 6 6, p. 3.

    (4)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

    (5)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

    (6)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

    (7)  OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

    (8)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

    (9)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

    (10)  OL L 369, 2006 12 23, p. 1.

    (11)  OL L 275, 2007 10 19, p. 3.

    (12)  OL L 250, 2008 9 18, p. 1.

    (13)  OL L 38, 2009 2 7, p. 26.

    (14)  OL L 368, 2006 12 23, p. 15.


    I PRIEDAS

    Informacijos, kuri turi būti pateikta Komisijai pagal 5 straipsnio 1 dalį, turinys

    A   DALIS

    Informaciją apie visas specialiąsias paramos priemones, išskyrus priemones, skirtas konkrečiai žemės ūkio veiklai, susijusiai su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, sudaro:

    kiekvienos priemonės pavadinimas su nuoroda į atitinkamą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies nuostatą,

    kiekvienos priemonės aprašas, nurodant bent:

    a)

    susijusius sektorius;

    b)

    priemonės trukmę;

    c)

    priemonės tikslus;

    d)

    taikomas atitikties reikalavimams sąlygas;

    e)

    orientacinį priemonei skiriamos paramos lygį;

    f)

    visą priemonei nustatytą sumą;

    g)

    informaciją, reikalingą susijusioms biudžeto aukščiausioms riboms nustatyti; ir

    h)

    priemonės finansavimo šaltinį,

    visos esamos priemonės, taikomos pagal kitas Bendrijos paramos schemas arba valstybės pagalbos lėšomis finansuojamas priemones toje pačioje srityje arba sektoriuje kaip ir specialioji paramos priemonė, ir, jei būtina, nurodomos jas skiriančios ribos,

    jei būtina, aprašomi:

    a)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti konkretūs ūkininkavimo metodai, kurie svarbūs aplinkos apsaugai arba gerinimui;

    b)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodyti pagerinti gyvūnų gerovės standartai;

    c)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos ekonomiškai ir (arba) ekologiškai pažeidžiamos vietovės ir (arba) ekonomiškai pažeidžiami ūkininkavimo metodai ir to reglamento 68 straipsnio 3 dalyje nurodyti dabartiniai gamybos lygiai;

    d)

    Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos.

    B   DALIS

    Informaciją apie specialiąsias paramos priemones, skirtas konkrečiai žemės ūkio veiklai, susijusiai su papildoma nauda žemės ūkiui ir aplinkai, sudaro:

    priemonės pavadinimas,

    geografinė vietovė, kurioje taikoma priemonė,

    siūlomos priemonės aprašas ir tikėtinas poveikis aplinkai, atsižvelgiant į aplinkosaugos poreikius bei prioritetus ir konkrečius kontroliuojamus tikslus,

    loginis intervencijos pagrindimas, mastas ir veiksmai, rodikliai, skaičiais išreikšti tikslai ir, jei taikoma, paramos gavėjai,

    kriterijai ir administracinės taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad veiksmai nebūtų remiami ir pagal kitas Bendrijos paramos schemas,

    Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti įrodymai, pagal kuriuos Komisija galėtų patikrinti apskaičiavimų nuoseklumą ir patikimumą,

    išsamus aprašas, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 II priedo A dalies 5.3.2.1 punkte nurodyti būtinieji trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai bei kiti atitinkami privalomi reikalavimai,

    metodikos ir agronominių prielaidų bei parametrų (įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 3 dalyje išdėstytų pagrindinių reikalavimų, taikomų kiekvienai įsipareigojimo rūšiai, aprašą), kuriais remtasi atliekant apskaičiavimus, aprašas, pagrindžiant: dėl prisiimtų įsipareigojimų susidariusias: a) papildomas išlaidas; ir b) prarastas pajamas; prireikus taikant šią metodiką atsižvelgiama į pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 suteiktą paramą; jei taikoma, pagal Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 27 straipsnio 9 dalį kitiems vienetams naudojamas perskaičiavimo metodas,

    paramos sumos,

    jei taikoma, Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 II priedo A dalies 5.3.2.1.4 punkto penktoje ir šeštoje įtraukose nurodyta informacija.


    II PRIEDAS

    Informacijos, kuri turi būti įtraukta į 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą metinę savitarpio pagalbos fondų ataskaitą, turinys

    akredituotų savitarpio pagalbos fondų sąrašas ir kiekvienam fondui tenkančių ūkininkų, kurie yra to fondo nariai, skaičius,

    jei taikoma, steigiant naujus savitarpio pagalbos fondus patirtos administracinės išlaidos,

    finansavimo šaltinis pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a arba c punktus ir, jei taikoma, pritaikyto linijinio mažinimo suma ir susijusios išmokos,

    ekonominių nuostolių, už kuriuos suteikta to reglamento 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacija, rūšys, suskirstytos pagal akredituotus fondus ir pagal priežastis,

    kiekvienam akredituotam fondui tenkančių ūkininkų, kuriems suteikta to reglamento 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompensacija, skaičius, suskirstytas pagal ekonominių nuostolių rūšį ir pagal priežastis,

    kiekvieno akredituoto fondo išlaidos, suskirstytos pagal ekonominių nuostolių rūšį,

    kiekvieno fondo sumokėto finansinio įnašo, nurodyto to reglamento 71 straipsnio 7 dalyje, procentinė dalis ir suma, ir

    patirtis, įgyta įgyvendinant su savitarpio pagalbos fondais susijusią specialiąją paramos priemonę.


    III PRIEDAS

    15 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą

    (mln. EUR)

    Belgija

    8,6

    Danija

    15,8

    Vokietija

    42,6

    Airija

    23,9

    Graikija

    74,3

    Ispanija

    144,4

    Prancūzija

    97,4

    Italija

    144,9

    Liuksemburgas

    0,8

    Malta

    0,1

    Nyderlandai

    31,7

    Austrija

    11,9

    Portugalija

    21,7

    Suomija

    4,8

    Slovėnija

    2,4

    Švedija

    13,9

    Jungtinė Karalystė

    42,8


    Top