I A PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR PROCESAI

1		2	3
Vynininkystės metodas		Naudojimo sąlygos (1)	Naudojimo apribojimai
1	Aeravimas arba prisotinimas deguonies
2	šiluminis apdorojimas
3	centrifugavimas ir filtravimas su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo		Jeigu naudojamas aktyvintasis priedas, apdorojamame produkte negali likti nepageidautinų jo liekanų
4	d) anglies anhidrido, dar vadinamo anglies dioksidu, argono arba azoto ir argono bei azoto mišinių naudojimas siekiant sukurti inertinę atmosferą ir produktą apsaugoti nuo sąlyčio su oru;
5	sausų vyno mielių arba vyno mielių suspensijos naudojimas	Tiktai šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui ir antrą kartą fermentuojamam visų kategorijų putojančiam vynui
6	Vienos ar kelių toliau išvardytų medžiagų naudojimas siekiant paspartinti mielių dauginimąsi, prireikus papildant jas inertine mikrokristalų celiulioze:
	— diamonio fosfato arba amonio sulfato įmaišymas	Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui ir antrą kartą fermentuojamam visų kategorijų putojančiam vynui	Laikantis apribojimų: atitinkamai 1 g/l (druskos) (2) arba 0,3 g/l, jeigu antrą kartą fermentuojamas putojantis vynas
	— amonio bisulfito įmaišymas	Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui	Laikantis 0,2 g/l (druskos) apribojimo (2) ir 7 dalyje nustatytų ribų.
	— tiamino dichlorhidrato įmaišymas	Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui ir antrą kartą fermentuojamam visų kategorijų putojančiam vynui	Kiekvieno proceso metu laikantis 0,6 mg/l (tiamino) apribojimo.
7	sieros anhidrido, dar vadinamo sieros dioksidu, kalio bisulfito arba kalio metabisulfito, dar vadinamo kalio disulfitu arba kalio pirosulfitu, naudojimas		Apribojimai (didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame produkte) nustatyti I B priede
8	sieros dioksido šalinimas taikant fizinius procesus	Tik šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai ir dar fermentuojamam jaunam vynui
9	apdorojimas naudojant vyno gamybai skirtus anglies preparatus;	Tik jaunoms dar fermentuojamoms misoms ir vynams, koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai ir baltiesiems vynams	Laikantis apribojimo naudoti ne daugiau kaip 100 g produkto vienam hl
10	skaidrinimas naudojant vieną ar kelias vyno gamybai skirtas medžiagas: — valgomąją želatiną, — augalinius baltymus, gautus iš javų ar žirnių, — žuvų klijus, — kazeiną ir kalio kazeinatą, — kiaušinio albuminą (ovalbuminą), — bentonitą, — gelio arba koloidinio tirpalo pavidalo silicio dioksidą, — kaoliną, — taniną, — pektolito enzimus, — betagliukanazės enzimų preparatą.	Betagliukanazės naudojimo sąlygos nustatytos 1 priedėlyje
11	sorbo rūgšties naudojimas kalio sorbato pavidalu		Didžiausias sorbo rūgšties kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame produkte 200 mg/l
12	L(+) vyno rūgšties, L- obuolių rūgšties, D,L- obuolių rūgšties arba pieno rūgšties naudojimas parūgštinimui	Sąlygos ir apribojimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo C ir D dalyse bei šio reglamento 11 ir 13 straipsniuose. L(+) vyno rūgšties specifikacijos nustatytos 2 priedėlio 2 dalyje
13	rūgštingumui sumažinti naudojama viena ar kelios toliau išvardytos medžiagos: — neutralus kalio tartratas, — kalio bikarbonatas, — kalcio karbonatas, kurio sudėtyje gali būti nedaug L(+) vyno ir L(-) obuolių rūgšties dvigubosios kalcio druskos, — kalcio tartratas, — L(+) vyno rūgštis, — vienalytis purškiamas preparatas iš vyno rūgšties ir kalcio karbonato lygiomis proporcijomis;	Sąlygos ir apribojimai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo C ir D dalyse bei šio reglamento 11 ir 13 straipsniuose. L(+) vyno rūgšties specifikacijos nustatytos 2 priedėlyje
14	alepinės pušies sakų įmaišymas	3 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
15	preparatų iš mielių sienelių naudojimas		Naudojant ne daugiau kaip 40 g/hl
16	polivinilpolipirolidono naudojimas		Naudojant ne daugiau kaip 80 g/hl
17	pienarūgščių bakterijų naudojimas
18	lizocimo įmaišymas		Laikantis 500 mg/l naudojimo apribojimo (kai įmaišoma į misą ir į vyną, bendras kiekis negali viršyti 500 mg/l)
19	L-askorbo rūgšties įmaišymas		Didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame vyne – 250 mg/l (3)
20	jonitinių dervų naudojimas	Tik vynuogių misai, skirtai koncentruotai rektifikuotai vynuogių misai gaminti 4 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
21	neskiestų ir tinkamos kokybės šviežių nuosėdų, kuriose yra nuo sausų vynų fermentavimosi likusių mielių, naudojimas sauso vyno gamyboje	Produktams, apibrėžtiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 dalyse	Kiekiai, neviršijantys 5 % apdorojamo produkto
22	oro burbuliukų sudarymas naudojant argoną arba azotą
23	anglies dioksido įmaišymas	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 7 ir 9 punktuose	Didžiausias anglies dioksido kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame neputojančiame vyne yra 3 g/l, o perteklinis slėgis, susidarantis dėl anglies dioksido, turi būti mažesnis kaip 1 bar esant 20 °C temperatūrai
24	citrinų rūgšties įmaišymas vynui stabilizuoti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose	Didžiausias kiekis į rinką išleidžiamame apdorotame vyne – 1 g/l
25	taninų pridėjimas	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose
26	apdorojimas: — baltųjų ir rausvųjų vynų apdorojimas tetrakalio heksacianoferatu, — raudonųjų vynų apdorojimas tetrakalio heksacianoferatu arba kalcio fitatu;	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 5 priedėlyje nustatytomis sąlygomis	Kalcio fitato panaudojimo riba yra 8 g/hl
27	metavyno rūgšties įmaišymas	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose	Naudojant ne daugiau kaip 100 mg/l
28	gumiarabiko naudojimas;	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose
29	D–L vyno rūgšties, dar vadinamos racemine (vynuogių) rūgštimi, arba jos neutralios kalio druskos naudojimas siekiant pašalinti perteklinį kalcį	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 5 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
30	tartrato (vyno rūgšties druskų) nusodinimo skatinimas naudojant: — kalio bitartratą arba kalio rūgštųjį tartratą, — kalcio tartratą,	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose	Kalcio tartrato panaudojimo riba yra 200 g/hl
31	vario sulfato arba vario citrato naudojimas vyno skonio ar kvapo defektams pašalinti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose	Naudojimo apribojimas 1 g/hl, su sąlyga, kad apdorotame produkte vario bus ne daugiau kaip 1 mg/l
32	karamelės įmaišymas spalvai sustiprinti pagal 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (4)	Tiktai likeriniams vynams
33	alilizotiocianatu impregnuotų gryno parafino diskų naudojimas siekiant sukurti sterilią atmosferą	Tiktai iš dalies fermentuotai žmonėms tiesiogiai vartoti skirtai vynuogių misai be papildomo apdorojimo ir vynui. Leidžiama naudoti tik Italijoje, nes nedraudžiama pagal nacionalinę teisę, ir tik didesniuose nei 20 litrų talpos induose	Vyne neturi likti jokių alilizotiocianato pėdsakų
34	dimetilo dikarbonato (DMDC) įmaišymas į vynus siekiant užtikrinti jų mikrobiologinį stabilumą	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 6 priedėlyje nustatytomis sąlygomis	Laikantis 200 mg/l apribojimo, ir jei į rinką išleidžiamame vyne nebus aptinkama likučių
35	mielių manoproteinų įmaišymas vyno rūgšties ir baltymų stabilumui vyne užtikrinti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose
36	apdorojimas elektrodializės būdu vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 7 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
37	ureazės naudojimas urėjos kiekiui vyne sumažinti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 8 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
38	ąžuolo gabalėlių naudojimas vynų gamyboje ir brandinime, įskaitant šviežių vynuogių ir misos fermentavimą.	9 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
39	naudojimas — kalcio alginato arba — kalio alginato;	Tiktai gaminant visų kategorijų putojančius vynus ir pusiau putojančius vynus, gaunamus fermentuojant buteliuose ir nupilant nuosėdas.
40	alkoholio kiekio vynuose mažinimas	Tik vynui, 10 priedėlyje nustatytomis sąlygomis
41	polivinilimidazolo ir polivinilpirolidono kopolimerų (PVI/PVP) naudojimas siekiant sumažinti vario, geležies ir sunkiųjų metalų kiekius	11 priedėlyje nustatytomis sąlygomis	Laikantis 500 mg/l naudojimo apribojimo (kai įmaišoma į misą ir į vyną, bendras kiekis negali viršyti 500 mg/l)
42	karboksimetilceliuliozės (celiuliozės sakų) įmaišymas vyno rūgščiai stabilizuoti.	Tik vynui, visų kategorijų putojantiems vynams ir pusiau putojantiems vynams	Naudojant ne daugiau kaip 100 mg/l
43	Katijonų mainai vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti	Iš dalies fermentuotai vynuogių misai, skirtai žmonėms tiesiogiai vartoti be papildomo apdorojimo, ir produktams, aprašytiems Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15 ir 16 punktuose, 12 priedėlyje nustatytomis sąlygomis

---

(1)  Jeigu aiškiai nenurodoma kitaip, aprašytas metodas arba procesas gali būti taikomas šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, gautai iš vytintų vynuogių, koncentruotai vynuogių misai, dar fermentuojamam jaunam vynui, iš dalies fermentuotai vynuogių misai, be papildomo apdorojimo naudojamai tiesioginiam žmonių vartojimui, vynui, visoms putojančio vyno kategorijoms, pusiau putojančiam vynui, gazuotam pusiau putojančiam vynui, likeriniams vynams, vynams iš vytintų vynuogių ir vynams iš pernokusių vynuogių.

(2)  Šias amonio druskas galima naudoti ir kartu, laikantis bendrojo 1g/l apribojimo ir nepažeidžiant pirmiau minėtų 0,3 g/l ar 0,2 g/l ribų.

(3)  Naudojimo apribojimas – 250 mg/l kiekvienam procesui.

(4)  OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

I B PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

A.   SIEROS DIOKSIDO KIEKIS VYNUOSE

1.	Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti skirtuose vynuose, išskyrus putojančius ir likerinius vynus, negali viršyti: a) raudonuosiuose vynuose – 150 mg/l; b) baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose – 200 mg/l;

2.

Nukrypstant nuo 1 dalies a ir b punktų, vynuose, kuriuose cukrų kiekis, reiškiamas gliukozės ir fruktozės suma, yra ne mažesnis kaip 5 g/l, sieros dioksido kiekis gali būti padidintas daugiausia iki: a) 200 mg/l – raudonuosiuose vynuose, b) 250 mg/l – baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose, c) 300 mg/l: — vynuose, kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminu „Spätlese“; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Bordeaux supérieur, Graves de Vayres, Côtes de Bordeaux-Saint-Macaire, Premières Côtes de Bordeaux, Côtes de Bergerac, Haut Montravel, Côtes de Montravel, Gaillac, Rosette ir Savennières; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas Allela, Navarra, Penedès, Tarragona ir Valencia, bei vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą, gaminamuose Comunidad Autónoma del Pais Vasco ir žymimuose terminu „vendimia tardia“; — saldžiuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Binissalem-Mallorca“; — Jungtinėje Karalystėje pagal britų teisę gaminamuose vynuose, kai cukraus kiekis viršija 45 g/l; — Vengrijoje gaminamuose vynuose, turinčiuose saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokaji“ ir pagal Vengrijoje galiojančias taisykles vadinamuose „Tokaji édes szamorodni“ arba „Tokaji szàraz szamorodni“; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Loazzolo, Alto Adige ir Trentino, žymimuose terminu ar terminais „passito“ arba „vendemmia tardiva“; — vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Colli orientali del Friuli“ su nuoroda „Picolit“; — vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Moscato di Pantelleria naturale“ ir „Moscato di Pantelleria“; — Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „pozdní sběr“; — Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „neskorý zber“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajské samorodné suché“ arba „Tokajské samorodné sladké“; — Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – pozna trgatev“; — toliau išvardytuose vynuose su saugomomis geografinėmis nuorodomis, kurių visuminė alkoholio koncentracija didesnė kaip 15 tūrio proc., o cukraus kiekis didesnis kaip 45 g/l: — Vin de pays de Franche-Comté, — Vin de pays des coteaux de l’Auxois, — Vin de pays de Saône-et-Loire, — Vin de pays des coteaux de l’Ardèche, — Vin de pays des collines rhodaniennes, — Vin de pays du comté Tolosan, — Vin de pays des côtes de Gascogne, — Vin de pays du Gers, — Vin de pays du Lot, — Vin de pays des côtes du Tarn, — Vin de pays de la Corrèze, — Vin de pays de l’Ile de Beauté, — Vin de pays d’Oc, — Vin de pays des côtes de Thau, — Vin de pays des coteaux de Murviel, — Vin de pays du Val de Loire, — Vin de pays de Méditerranée, — Vin de pays des comtés rhodaniens, — Vin de pays des côtes de Thongue, — Vin de pays de la Côte Vermeille; — Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie turi vieną iš šių saugomų geografinių nuorodų: — Τοπικός Οίνος Τυρνάβου (Regional wine of Tyrnavos) — Αχαϊκός Τοπικός Οίνος (Regional wine of Ahaia) — Λακωνικός Τοπικός Οίνος (Regional wine of Lakonia) — Τοπικός Οίνος Φλώρινας (Regional wine of Florina) — Τοπικός Οίνος Κυκλάδων (Regional wine of Cyclades) — Τοπικός Οίνος Αργολίδας (Regional wine of Argolida) — Τοπικός Οίνος Πιερίας (Regional wine of Pieria) — Αγιορείτικος Τοπικός Οίνος (Regional wine of Mount Athos- Regional wine of Holy Mountain); — Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti saugomą geografinę nuorodą Κουμανδαρία (Commandaria); — Kipre gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l, ir kurie gali turėti tokias saugomas geografines nuorodas: — Τοπικός Οίνος Λεμεσός (Regional wine of Lemesos) — Τοπικός Οίνος Πάφος (Regional wine of Pafos) — Τοπικός Οίνος Λάρνακα (Regional wine of Larnaka) — Τοπικός Οίνος Λευκωσία (Regional wine of Lefkosia); d) 350 mg/l: — vynuose, kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminu „Auslese“; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas Murfatlar, Cotnari, Târnave, Pietroasa, Valea Călugărească; — Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „výběr z hroznů“; — Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „výber z hrozna“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajský másláš“ arba „Tokajský forditáš“; — Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminu „vrhunsko vino ZGP – izbor“; e) 400 mg/l: — kurie pagal Bendrijos taisykles gali būti žymimi terminais „Beerenauslese“, „Ausbruch“, „Ausbruchwein“, „Trockenbeerenauslese“, „Strohwein“, „Schilfwein“ ir „Eiswein“; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti šias saugomas kilmės vietos nuorodas: Sauternes, Barsac, Cadillac, Cérons, Loupiac, Sainte-Croix-du-Mont, Monbazillac, Bonnezeaux, Quarts de Chaume, Coteaux du Layon, Coteaux de l'Aubance, Graves Supérieures, Sainte-Foy Bordeaux, Saussignac, Jurançon (jeigu nėra nuorodos „sec“), Anjou-Coteaux de la Loire, Coteaux du Layon su nuoroda į kilmės vietos savivaldybę, Chaume, Coteaux de Saumur, Pacherenc du Vic Bilh (jeigu nėra nuorodos „sec“), Alsace ir Alsace grand cru su nuoroda „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“; — Graikijoje gaminamuose saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kuriuose likutinio cukraus kiekis ne mažesnis kaip 45 g/l ir kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų: Samos (Σάμος), Rhodes (Ρόδος), Patras (Πατρα), Rio Patron (Ρίο Πατρών), Céphalonie (Κεφαλονία), Limnos (Λήμνος), Sitia (Σητεία), Santorin (Σαντορίνη), Néméa (Νεμέα), Daphnès (Δαφνές) bei saldžiuosiuose vynuose iš pernokusių vynuogių ir saldžiuosiuose vynuose iš vytintų vynuogių, kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų: Σιάτιστας (Siatista), Καστοριάς (Kastoria), Κυκλάδων (Cyclades), Μονεμβάσιος (Monemvasia), Αγιορείτικος (Mount Athos – Holy Mountain); — Čekijos Respublikoje gaminamuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminais „výber z bobulí“, „výber z cibéb“, „ledové víno“ arba „slámové víno“; — Slovakijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti vieną iš toliau išvardytų saugomų kilmės nuorodų ir būti žymimi terminais „bobuľový výber“, „hrozienkový výber“, „cibébový výber“, „ľadové víno“ arba „slamové víno“, ir slovakiškuose vynuose Tokaj, kurie gali turėti saugomas kilmės nuorodas „Tokajský výber“, „Tokajská esencija“, „Tokajská výberová esencija“; — Vengrijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės nuorodas ir Vengrijoje galiojančias taisykles atitinkančius pavadinimus „Tokaji máslás“, „Tokaji fordítás“, „Tokaji aszúeszencia“, „Tokaji eszencia“, „Tokaji aszú“ ir „Töppedt szőlőből készült bor“; — vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Albana di Romagna“, žymimuose terminu „passito“; — Liuksemburge gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomas kilmės vietos nuorodas, žymimuose terminais „vendanges tardives“, „vin de glace“ arba „vin de paille“; — baltuosiuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą „Douro“ su terminu „colheita tardia“; — Slovėnijoje gaminamuose vynuose, kurie gali turėti saugomą kilmės vietos nuorodą ir būti žymimi terminais „vrhunsko vino ZGP – jagodni izbor“, „vrhunsko vino ZGP – ledeno vino“ arba „vrhunsko vino ZGP – suhi jagodni izbor“; — Kanadoje gaminamuose baltuosiuose vynuose, kurie gali būti žymimi terminu „Icewine“.

3.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, sąrašai pateikiami 2 dalies c, d ir e punktuose. Jie gali būti keičiami keičiantis vynų gamybos sąlygoms, geografinėms nuorodoms ar kilmės vietos nuorodoms. Valstybės narės iš anksto pateikia visą reikalingą techninę informaciją apie atitinkamus vynus, įskaitant technines sąlygas ir per metus pagaminamus kiekius.

4.

Jeigu tai tampa būtina dėl klimato sąlygų, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 113 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali nuspręsti, kad tam tikruose Bendrijos vynuogių auginimo plotuose valstybės narės gali leisti pagal šį punktą leidžiamus didžiausią 300 mg/l sieros dioksido kiekį jų teritorijoje gaminamuose vynuose padidinti ne daugiau kaip 50 mg/l. Atvejų, kai valstybės narės gali leisti padidinti sieros dioksido kiekius, sąrašas pateikiamas 1 priedėlyje.

5.	Savo teritorijoje gaminamiems vynams valstybės narės gali taikyti ir griežtesnes nuostatas.

B.   SIEROS DIOKSIDO KIEKIS LIKERINIUOSE VYNUOSE

Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose likeriniuose vynuose negali būti didesnis kaip:

150 mg/l, kai cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l;

200 mg/l, kai cukraus kiekis yra 5 g/l arba didesnis.

C.   SIEROS DIOKSIDO KIEKIS PUTOJANČIUOSE VYNUOSE

1.	Bendras sieros dioksido kiekis žmonėms tiesiogiai vartoti paruoštuose putojančiuose vynuose negali būti didesnis kaip: a) 185 mg/l – visų kategorijų rūšiniuose putojančiuose vynuose, b) 235 mg/l – kituose putojančiuose vynuose.

2.

Jeigu tam tikruose Bendrijos vynuogių auginimo plotuose tai tampa būtina dėl klimato sąlygų, atitinkamos valstybės narės gali leisti 1 dalies a ir b punktuose minimuose putojančiuose vynuose, gaminamuose jų teritorijoje, bendrą didžiausią sieros dioksido kiekį padidinti ne daugiau kaip 40 mg/l, jei vynai, kuriems galiotų toks leidimas, nebūtų išvežami iš tų valstybių narių teritorijų.

I C PRIEDAS

LAKIŲJŲ RŪGŠČIŲ KIEKIO VYNUOSE APRIBOJIMAI

1.	Lakiųjų rūgščių kiekis negali būti didesnis kaip: a) 18 mekv/l iš dalies fermentuotoje vynuogių misoje; b) 18 mekv/l baltuosiuose ir rausvuosiuose vynuose; c) 20 mekv/l raudonuosiuose vynuose.

2.	1 dalyje nurodyti kiekiai taikomi: a) produktams iš Bendrijoje surinktų vynuogių, esantiems gamybos etape ir visuose prekybos etapuose, b) iš dalies fermentuotai vynuogių misai ir trečiosiose šalyse pagamintiems vynams, visuose etapuose, nuo pat jų įvežimo į Bendrijos geografinę teritoriją.

3.

Nukrypimai nuo 1 dalies nuostatų gali būti taikomi: a) tam tikriems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, ir tam tikriems vynams, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, — jeigu jie buvo brandinami ne mažiau kaip dvejus metus arba — jeigu jie buvo gaminami ypatingais metodais; b) vynams, kurių visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 13 tūrio proc. Apie šiuos nukrypimus valstybės narės praneša Komisijai, o ji apie juos informuoja kitas valstybes nares.

I D PRIEDAS

VYNŲ SALDINIMO APRIBOJIMAI IR SĄLYGOS

1.	Vyną saldinti leidžiama, jeigu jis saldinamas vienu ar keliais toliau išvardytais produktais: a) vynuogių misa, b) koncentruota vynuogių misa, c) koncentruota rektifikuota vynuogių misa, Šių vynų visuminė alkoholio koncentracija negali būti padidinta daugiau kaip 4 tūrio proc.

2.	Bendrijos teritorijoje draudžiama saldinti žmonėms tiesiogiai vartoti skirtus importuotus vynus, žymimus tam tikra geografine nuoroda. Kiti importuoti vynai saldinami tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos Bendrijoje gaminamiems vynams.

3.

Saldinti vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, valstybė narė gali leisti tik jeigu saldinama: a) laikantis šiame priede nustatytų sąlygų ir apribojimų; b) regione, kuriame gaminamas tam tikras vynas, arba visai šalia jo. 1 dalyje minima vynuogių misa ir koncentruota vynuogių misa turi būti pagaminta tame pačiame regione kaip ir vynas, kuriam pasaldinti jos naudojamos.

4.	Vynus saldinti leidžiama tik gamybos ir didmeninės prekybos etapuose.

5.

Vynai turi būti saldinami laikantis tokių specialių administracinių taisyklių: a) Atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys apie vyno saldinimą praneša valstybės narės, kurios teritorijoje šis procesas bus vykdomas, kompetentingai institucijai. b) Pranešimai pateikiami raštu. Kompetentinga institucija juos turi gauti likus bent 48 valandoms iki saldinimo dienos. c) Tačiau valstybės narės gali pripažinti, kad tais atvejais, kai tam tikra įmonė vyną saldina dažnai arba nuolat, kompetentingai institucijai perduodamas pranešimas galioja keliems procesams arba tam tikrą laikotarpį. Tokie pranešimai priimami tik jeigu įmonė pildo tam tikrą registrą ir jame įregistruoja kiekvieną saldinimo procesą ir d punkte nurodytą informaciją. d) Pranešimuose turi būti nurodomi tokie duomenys: — apdoroto vyno kiekis ir visuminė bei faktinė alkoholio koncentracija jame; — vynuogių misos kiekis ir visuminė bei faktinė alkoholio koncentracija joje arba koncentruotos ar koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos kiekis ir tankis, nelygu kas bus naudojama vynui saldinti; — visuminė ir faktinė alkoholio koncentracija jau pasaldintame vyne. a punkte minimi asmenys pildo įvežimo ir išvežimo registrus ir juose nurodo vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos arba koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos, kurią naudoja vynui saldinti, kiekius.

II PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI PUTOJANTIEMS VYNAMS, RŪŠINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS IR RŪŠINIAMS AROMATINIAMS PUTOJANTIEMS VYNAMS

A.   Putojantis vynas

1.	Pagal šios dalies ir šio priedo B ir C skyrius a) „tirage liqueur“: į cuvée dedamas produktas antrinei fermentacijai paskatinti; b) „expedition liqueur“: į putojančius vynus dedamas produktas, siekiant jiems suteikti tam tikrų skonio savybių.

2.	Expedition liqueur sudėtyje gali būti tik: — sacharozės, — vynuogių misos, — fermentuojamoss vynuogių misos, — koncentruotos vynuogių misos, — koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos, — vyno arba — šių produktų mišinio, bet gali būti pridėta vyno distiliato.

3.	Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatyto leidimo sodrinti cuvée sudedamąsias dalis, patį cuvée sodrinti draudžiama.

4.

Tačiau, kai tai techniškai pateisinama, valstybės narės gali leisti putojančio vyno gamybos vietose sodrinti tam tikruose regionuose iš tam tikrų vyninių vynuogių veislių pagamintą cuvée, jei: a) nė viena cuvée sudedamoji dalis nebuvo sodrinta; b) cuvée sudedamosios dalys buvo pagamintos iš jos teritorijoje surinktų vynuogių; c) sodrinimas būtų atliktas tik vieną kartą; d) nebūtų peržengtos tokios ribos: i) 3 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos A vynuogių auginimo zonoje; ii) 2 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos B vynuogių auginimo zonoje; iii) 1,5 tūrio proc., jeigu cuvée sudedamosios dalys pagamintos C vynuogių auginimo zonoje; e) cuvée būtų sodrinamas įmaišant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos.

5.

Tirage liqueur ir expedition liqueur įmaišymas nelaikomas nei sodrinimu, nei saldinimu. Pridėjus tirage liqueur, visuminė alkoholio koncentracija cuvée negali padidėti daugiau kaip 1,5 tūrio proc. Toks padidėjimas nustatomas apskaičiuojant cuvée ir putojančio vyno visuminės alkoholio koncentracijos tūrio proc. skirtumą prieš pilant expedition liqueur.

6.	Expedition liqueur pridedama tiek, kad putojančio vyno faktinė alkoholio koncentracija padidėtų ne daugiau kaip 0,5 tūrio proc.

7.	Cuvée ir jo sudedamąsias dalis saldinti draudžiama.

8.

Cuvée sudedamosios dalys gali būti parūgštintos arba jų rūgštingumas sumažintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2008. Galima parūgštinti ir patį cuvée arba sumažinti jo rūgštingumą. Tačiau negalima cuvée parūgštinti ar jo rūgštingumo sumažinti kartu. Parūgštinti galima daugiausia iki 1,5 g vyno rūgšties viename litre, t. y. iki 20 miliekvivalentų viename litre.

9.	Ypač nepalankaus klimato metais didžiausią 1,5 g/l arba 20 mekv/l ribą galima padidinti iki 2,50 g/l arba 34 mekv/l ribos, bet tik tuo atveju, jei natūralus produkto rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 3 g vyno rūgšties viename litre arba 40 mekv/l.

10.

Anglies dioksidas putojančiuose vynuose gali susidaryti tik cuvée, iš kurio gaminamas tas vynas, alkoholinio rūgimo metu. Toks rūgimas, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu vynuogės, vynuogių misa ar iš dalies fementuota vynuogių misa tiesiogiai perdirbami į putojantį vyną, galimas tiktai pridėjus tirage liqueur. Jis gali vykti tik buteliuose arba uždaroje talpykloje. Panaudoti anglies dioksidą perpilant vyną priešpriešiniu slėgiu, leidžiama tik jei jis prižiūrimas ir tik tuo atveju, jei tokiu būdu nepadidinamas putojančiame vyne esančio anglies dioksido slėgis.

11.

Putojantiems vynams, išskyrus putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, a) gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik: — vynuogių misos, — fermentuojamos vynuogių misos, — koncentruotos vynuogių misos, — koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos arba — sacharozės ir vyno; b) faktinė alkoholio koncentracija, įskaitant įmaišomame expedition liqueur esantį alkoholį, šiuose vynuose turi būti ne mažesnė kaip 9,5 tūrio proc.

B.   Rūšiniai putojantys vynai

1.	Rūšiniams putojantiems vynams gaminti skirtame tirage liqueur gali būti tik: a) sacharozės, b) koncentruotos vynuogių misos, c) koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos, d) vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, e) vyno.

2.	Valstybės narės, kurių teritorijoje gaminami šiame skyriuje nurodyti rūšiniai putojantys vynai, gali nustatyti bet kokias papildomas arba griežtesnes gamybos ar apyvartos ypatybes ir sąlygas.

3.

Be to, jų rūšinių putojančių vynų gamybai taikomos: — taisyklės, nurodytos A skyriaus 1–10 dalyse; — faktinės alkoholio koncentracijos taisyklės, nurodytos C skyriaus 3 dalyje, minimalaus perteklinio slėgio taisyklės, nurodytos C skyriaus 5 dalyje, minimalios gamybos proceso trukmės taisyklės, nurodytos C skyriaus 6 ir 7 dalyse, nepažeidžiant B skyriaus 4 dalies d punkto.

4.

Gaminant rūšinius aromatinius putojančius vynus: a) išskyrus numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, cuvée sudedamosiomis dalimis gali būti tik vynuogių misos arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš 1 priedėlyje išvardytų vynuogių veislių. Tačiau rūšinį aromatinį putojantį vyną galima gaminti ir tradiciniu būdu, kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus iš „Prosecco“ veislės vynuogių, išaugintų Trentino-Alto Adige, Veneto ir Friuli-Venezia Giulia regionuose; b) kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais; c) expedition liqueur pridėti draudžiama; d) rūšinių aromatinių putojančių vynų gamybos procesas negali trukti trumpiau nei vieną mėnesį.

C.   Putojantys vynai ir rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda

1.	Visuminė alkoholio koncentracija rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybai skirtuose cuvée negali būti mažesnė kaip: — 9,5 tūrio proc. C III vynuogių auginimo zonose, — 9 tūrio proc. kitose vynuogių auginimo zonose.

2.	Tačiau cuvée, skirtuose gaminti rūšinių putojančių vynų, kuriems suteiktos saugomos kilmės vietos nuorodos „Prosecco di Conegliano Valdobbiadene“ ir „Montello e Colli Asolani“, gaminamuose tik iš vienos veislės vynuogių, visuminė alkoholio koncentracija gali būti ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.

3.	Faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose putojančiuose vynuose, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, įskaitant expedition liqueur, kurio gali būti įmaišoma į šiuos vynus, sudėtyje esantį alkoholį, turi būti ne mažesnė kaip 10 tūrio proc.

4.

Į putojančius vynus ir į rūšinius putojančius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, pridedamo tirage liqueur sudėtyje gali būti tik: a) sacharozės, b) koncentruotos vynuogių misos, c) koncentruotos rektifikuotos vynuogių misos, ir: a) vynuogių misos, b) iš dalies fermentuotos vynuogių misos, c) vyno, jei iš šių medžiagų galima pagaminti tokį pat putojantį vyną arba rūšinį putojantį vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, kaip ir vynas, į kurį įmaišoma tirage liqueur.

5.

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 5 dalies c punkto, jei rūšiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose mažiau kaip 25 centilitrų talpos induose, esant 20 °C temperatūrai juose gali susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis.

6.

Rūšinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas, įskaitant brandinimą gamybos įmonėje, kurio trukmė skaičiuojama nuo fermentacijos, per kurią vynai turi tapti putojančiais, pradžios, negali trukti trumpiau nei: a) šešis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta uždarytame inde; b) devynis mėnesius, jeigu fermentacija, per kurią vynai turi tapti putojančiais, vyksta buteliuose;

7.	Fermentacija, per kurią cuvée virsta putojančiu produktu, turi trukti, ir cuvée ant vyno nuosėdų turi išbūti ne trumpiau kaip — 90 dienų, — 30 dienų, jeigu fermentacija vyksta rezervuaruose su maišytuvais.

8.	A skyriaus 1–10 punktuose ir B skyriaus 2 punkte išdėstytos taisyklės taikomos ir putojantiems vynams, ir rūšiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

9.

Rūšiniams aromatiniams putojantiems vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, taikomos tokios nuostatos: a) jie gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant tik vynuogių misą arba iš dalies fermentuotą vynuogių misą, gautą iš 1 priedėlyje išvardytų vynuogių veislių, jei regione, kurio vardu vadinami šie rūšiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, šios veislės būtų pripažintos tinkamomis rūšinių putojančių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybai. Nukrypstant nuo šių nuostatų, rūšiniai aromatiniai putojantys vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda gali būti gaminami kaip cuvée sudedamąsias dalis naudojant vynus, pagamintus iš „Prosecco“ veislės vynuogių, surinktų regionuose, kuriems taikomos kilmės vietos nuorodos „Conegliano-Valdobbiadene“ ir „Montello e Colli Asolani“; b) kad cuvée taptų putojančiu, kontroliuoti fermentacijos procesą prieš cuvée susidarymą ir po jo galima tik šaldant arba kitais fiziniais procesais; c) expedition liqueur pridėti draudžiama; d) faktinė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 6 tūrio proc.; e) visuminė alkoholio koncentracija rūšiniuose aromatiniuose putojančiuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda negali būti mažesnė kaip 10 tūrio proc.; f) jei rūšiniai aromatiniai putojantys vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, laikomi uždarytuose induose esant 20 °C temperatūrai, juose turi susidaryti ne mažesnis kaip 3 barų perteklinis slėgis. g) nukrypstant nuo C skyriaus 6 dalies, rūšinių aromatinių putojančių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos procesas turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.

III PRIEDAS

LEIDŽIAMI VYNININKYSTĖS METODAI IR APRIBOJIMAI, TAIKOMI LIKERINIAMS VYNAMS IR LIKERINIAMS VYNAMS, KURIEMS SUTEIKTA SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA

A.   Likeriniai vynai

1.

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardytiems produktams, iš kurių gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda, prireikus gali būti taikomi tik metodai ir vynininkystės metodai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 479/2008 arba šiame reglamente.

2.

Tačiau: a) natūrali alkoholio koncentracija gali būti išgaunama tik naudojant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose nurodytus produktus ir, b) nukrypstant nuo šios nuostatos, Ispanijai leidžiama leisti naudoti kalcio sulfatą gaminant ispaniškus vynus, žymimus tradiciniu pavadinimu „vino generoso“ arba „vino generoso de licor“, jeigu toks metodas yra tradicinis ir jei sulfato kiekis taip apdorotame produkte, reiškiamas kalio sulfatu, bus ne didesnis kaip 2,5 g/l. Taip pagaminti vynai gali būti papildomai parūgštinami, laikantis 1,5 g/l apribojimo.

3.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali patvirtinti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams ir likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos arba geografine nuoroda, šiems produktams leidžiama taikyti vynininkystės metodus, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 479/2008 arba šiame reglamente.

4.

Be to, leidžiama: a) jei naudojami produktai nebuvo sodrinti koncentruota vynuogių misa ir yra laikomasi deklaravimo ir registravimo reikalavimų, saldinti: — koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 3 tūrio proc., — koncentruota vynuogių misa, rektifikuota vynuogių misa arba iš dalies fermentuota vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių, skirta ispaniškiems vynams, žymimiems tradiciniu pavadinimu „vino generoso de licor“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc., — koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa, skirta likeriniams vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, bet tik tuo atveju, jei vyno visuminė alkoholio koncentracija padidinama ne daugiau kaip 8 tūrio proc., b) pridėti alkoholio, distiliato arba spiritinių gėrimų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose, siekiant kompensuoti nugaravimo nuostolius brandinimo metu; c) likerinius vynus, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Madeira“, brandinti induose, ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje.

5.

Vynuogių veislės, iš kurių gaminami Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardyti produktai, o iš tų produktų gaminami likeriniai vynai ir likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnio 1 dalyje.

6.	Natūrali alkoholio koncentracija Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardytuose produktuose, naudojamuose gaminti likeriniams vynams, kuriems netaikoma saugoma kilmės vietos arba geografinė nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc.

B.   Likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (nuostatos, neišdėstytos šio priedo A punkte ir taikomos būtent likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda)

1.	Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir kuriems gaminti naudojama vynuogių misa arba vynuogių misos ir vyno mišinys, minimų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkto ketvirtoje įtraukoje, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio A dalyje.

2.	Likerinių vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ir į kuriuos gali būti maišomi produktai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkte, sąrašas pateikiamas šio priedo 1 priedėlio B skyriuje.

3.

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte išvardyti produktai ir koncentruota vynuogių misa arba iš dalies fermentuota vynuogių misa iš vytintų vynuogių, minimos IV priedo 3 dalies f punkto iii papunktyje, naudojamos gaminti likeriniam vynui, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, turi būti pagaminti regione, kurio vardu vadinamas tas likerinis vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda. Tačiau likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Málaga“ ir „Jerez-Xérès-Sherry“ gaminti naudojama vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa ir, taikant Reglamento (EB) Nr. 479/2008 VI priedo B dalies 4 punktą, iš dalies fermentuota vynuogių misa iš vytintų vynuogių, minima Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies f punkto iii papunktyje, gauta iš Pedro Ximénez veislės vynuogių, gali būti pagaminta Montilla-Moriles regione.

4.

Šio priedo A skyriaus 1–4 dalyse nurodyti likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda gamybos procesai gali būti vykdomi tik 3 dalyje nurodytame regione. Tačiau likerinio vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuris gaminamas iš Douro regione išaugintų vynuogių ir kuriam suteiktas pavadinimas „Porto“, papildomi gamybos ir brandinimo procesai gali vykti arba minėtame regione, arba Vila Nova de Gaia – Porto regione.

5.

Nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės gali taikyti jų teritorijoje gaminamiems likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda: a) natūrali alkoholio koncentracija Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte nurodytuose produktuose, kurie naudojami gaminti likeriniam vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda, negali būti mažesnė kaip 12 tūrio proc. Tačiau kai kurie likeriniai vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda, įtraukti į sąrašus, pateikiamus šio priedo 2 priedėlio A dalyje, gali būti gaminami: i) iš vynuogių misos, kurios natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 10 tūrio proc., kai likeriniai vynai su kilmės vietos nuoroda gaminami įpilant vyno spirito, pagaminto iš vynuogių, išaugintų įregistruotą kilmės vietą turinčioje, galbūt net toje pačioje valdoje, arba iš tų vynuogių išspaudų; ii) iš rauginamos vynuogių misos arba, šio papunkčio antroje įtraukoje nurodytu atveju – iš vyno, kurio pradinė natūrali alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip: — 11 tūrio proc. – rūšiniuose likeriniuose vynuose su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintuose įpilant neutralaus alkoholio arba vyno distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 70 tūrio proc., arba vyno kilmės spirito, — 10,5 tūrio proc. – vynuose, pagamintuose iš 2 priedėlio A skyriaus 3 sąraše nurodytų baltųjų vynuogių misos, — 9 tūrio proc. – portugališkame likeriniame vyne, turinčiame saugomą kilmės nuorodą „Madeira“, kurio gamyba yra tradicinė ir įprasta, ir tai aiškiai nurodyta nacionalinės teisės aktuose; b) Likerinių vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kuriuose, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies b punkto, visuminė alkoholio koncentracija mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., bet ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., ir tai buvo aiškiai nustatyta iki 1985 m. sausio 1 d. taikytuose nacionalinės teisės aktuose, sąrašas pateikiamas 2 priedo B skyriuje.

6.

Specialiais tradiciniais terminais „οίνος γλυκύς φυσικός“, „vino dulce natural“, „vino dolce naturale“, „vinho doce natural“ gali būti žymimi tik likeriniai vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda: — gauti iš derliaus, kurio bent 85 % sudaro vynuogių veislės iš 3 priedėlyje pateikiamo sąrašo, — gauti iš misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 212 g/l, — gautiems, be jokio kito sodrinimo, pridėjus alkoholio, distiliato ar spirito, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies e ir f punktuose.

7.

Jei tai būtina norint laikytis tradicinių gamybos būdų, valstybės narės gali numatyti, kad specialus tradicinis terminas „vin doux naturel“ būtų vartojamas tik likeriniams vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda, pagamintiems jų teritorijoje, kurie: — yra pagaminti iš pačių gamintojų išaugintų muscat, granache, maccabeo ir malvasia vynuogių; tačiau leidžiama naudoti ir vynuoges, išaugintas vynuogynuose, kuriuose auga ne daugiau kaip 10 % kitokių veislių vynuogių, — yra gauti neviršijant 40 hl vynuogių misos išeigos iš vieno hektaro, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 dalies c punkte; jeigu išeiga didesnė, visas derlius negali būti apibūdinimas kaip „vin doux naturel“, — gauti iš misos, kurioje pradinis natūralus cukraus kiekis ne mažesnis kaip 252 g/l, — yra gauti, be jokių kitų sodrinimo būdų, įpilant vyno kilmės alkoholio, kuriame grynas alkoholis sudaro ne mažiau kaip 5 % panaudotos pirmiau minėtos vynuogių misos tūrio, bet neviršija mažesniojo iš toliau nurodytų kiekių: — arba 10 % pirmiau minėtos panaudotos vynuogių misos tūrio, — arba 40 tūrio proc. bendrosios alkoholio koncentracijos gatavame produkte, kuri gaunama susumavus faktinę alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ekvivalentą, apskaičiuotą imant 1 tūrio proc. gryno alkoholio ir 17,5 g likutinio cukraus viename litre.

8.

Specialiu tradiciniu terminu „vino generoso“ apibūdinami tik sausi likeriniai vynai su saugoma kilmės nuoroda, visiškai arba iš dalies pagaminti flor procesu ir — tik iš baltųjų vynuogių, gautų iš Palomino de Jerez, Palomino fino, Pedro Ximénex, Verdejo, Zalema ir Garrido Fino vynuogių veislių; — išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus. Pirmoje pastraipoje minėtas flor procesas – tai biologinis procesas, kuris vyksta, kai pasibaigus bendrai alkoholio fermentacijai misoje, vyno laisvojo sluoksnio paviršiuje savaime susidaro tipiškų mielių plėvelė, ir produktui suteikia būdingų analitinių ir juslinių savybių.

9.	Specialiu tradiciniu terminu „vinho generoso“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas „Porto“, „Madeira“, „Moscatel de Setúbal“ ir „Carcavelos“, kartu pateikiant atitinkamą registruotą kilmės vietos nuorodą.

10.

Specialiu tradiciniu terminu „vino generoso de licor“ apibūdinami tik likeriniai vynai, turintys saugomas kilmės nuorodas: — gauti iš 8 dalyje nurodyto „vino generoso“ arba iš vyno, gauto flor procesu, iš kurio galima pagaminti tokį „vino generoso“, į kurį įmaišyta arba iš dalies fermentuotos vynuogių misos, gautos iš vytintų vynuogių, arba koncentruotos vynuogių misos, — išleisti į rinką tik po brandinimo ąžuolinėse statinėse vidutiniškai dvejus metus.

IV PRIEDAS

SPECIALŪS BENDRIJOS ANALIZĖS METODAI

A.   ALILIZOTIOCIANATAS

1.   Metodo esmė

Vyne esantis alilizotiocianatas surenkamas distiliavimo metu ir identifikuojamas taikant dujų chromatografijos metodą.

2.   Reagentai

2.1.   Absoliutusis etilo alkoholis.

2.2.   Etaloninis tirpalas: alilizotiocianato tirpalas absoliučiajame alkoholyje, kuriame yra 15 mg/l veikliosios medžiagos.

2.3.   Šaldomasis mišinys, kurį sudaro etilo alkoholis ir sausas ledas (temperatūra –60 °C).

3.   Aparatūra

3.1.   Paveiksle parodytas distiliavimo nuolat leidžiant azoto srovę aparatas.

3.2.   Kaitinimo gaubtas, reguliuojamas termostatu.

3.3.   Debitmatis.

3.4.   Dujų chromatografas su liepsnos jonizaciniu detektoriumi, turinčiu atrankinį sieros junginių filtrą (bangos ilgis – 394 nm) ar kitą tinkamą detektorių.

3.5.   Nerūdijančio plieno chromatografavimo kolonėlė, kurios vidinis skersmuo 3 mm, o ilgis 3 m; užpildyta 10 % Carbowax 20 M ant Chromosorb WHP, 80–100 mešų.

3.6.   10 µl mikrošvirkštas.

4.   Darbo eiga

Į distiliavimo kolbą įpilama du litrai vyno, o į du surinkimo mėgintuvėlius įpilama keletas mililitrų etilo alkoholio (2.1 punktas), kad akytoji dujų dispergavimo vamzdelių dalis būtų visiškai apsemta. Abu mėgintuvėliai iš išorės aušinami šaldomuoju mišiniu. Kolbą ir surinkimo mėgintuvėliai sujungiami ir per aparatą maždaug trijų litrų per valandą greičiu pradedama leisti azotą. Kaitinimo gaubtu vynas pašildomas iki 80 °C, išdistiliuojamas ir surenkama 45–50 ml distiliato.

Chromatografas stabilizuojamas. Rekomenduojama laikytis tokių sąlygų:

—	purkštuko temperatūra: 200 °C,

—	kolonėlės temperatūra: 130 °C,

—	helio dujų nešiklio tekėjimo greitis: 20 ml/min.

Mikrošvirkštu įšvirkščiamas toks etaloninio tirpalo kiekis, kad dujų chromatografe galima būtų lengvai identifikuoti smailę, kuri atitinka alilizotiocianatą.

Panašiai į chromatografą įšvirkščiama tiek pat distiliato ir stebima, kad gautos smailės sulaikymo trukmė atitiktų alilizotiocianato sulaikymo laiką.

Nurodytomis bandymo sąlygomis vyne natūraliai esantys junginiai netrukdys identifikuoti ieškomos medžiagos.

Distiliavimo azoto srovėje aparatas

B.   SPECIALŪS REKTIFIKUOTOS KONCENTRUOTOS VYNUOGIŲ MISOS ANALIZĖS METODAI

a)   Suminis katijonų kiekis

1.   Metodo esmė

Bandinys apdorojamas stipriai rūgštiniu katijonitu. Katijonai pakeičiami H+. Suminis katijonų kiekis apskaičiuojamas pagal suminio ištekančio skysčio rūgštingumo ir suminio bandinio rūgštingumo skirtumą.

2.   Aparatūra

2.1.   Stiklo kolonėlė, kurios vidinis skersmuo yra 10–11 mm, o ilgis apie 300 mm, su išleidimo čiaupu.

2.2.   Prietaisas pH matuoti, kurio skalė sugraduota ne didesnėmis kaip 0,1 Ph padalomis.

2.3.   Elektrodai:

—	stiklo elektrodas, laikomas distiliuotame vandenyje,

—	kalomelio ir sotaus kalio chlorido lyginamasis elektrodas, laikomas sočiame kalio chlorido tirpale,

—	arba bendras elektrodas, laikomas distiliuotame vandenyje,

3.   Reagentai

3.1.   Stipriai rūgštinė H + formos katijonito derva. Prieš naudojant ji per naktį mirkoma vandenyje, kad išbrinktų.

3.2.   0,1 M natrio hidroksido tirpalas.

3.3.   Popierinis pH indikatorius.

4.   Darbo eiga

4.1.   Bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, gautas 40 % atskiedžiant rektifikuotą koncentruotą misą: įpilama 200 g tiksliai pasvertos rektifikuotos koncentruotos misos. Iki 500 ml žymės praskiedžiama vandeniu ir sumaišoma.

4.2.   Jonitinio filtro paruošimas

Į kolonėlę įpilama maždaug 10 ml išbrinkusio H + formos jonito. Kolonėlė plaunama distiliuotu vandeniu, kol bus pašalinta visa rūgštis. Tikrinama naudojant popierinį indikatorių.

4.3.   Jonų mainai

Per kolonėlę vieno lašo per sekundę greičiu perleidžiama 100 ml rektifikuotos koncentruotos misos tirpalo, paruošto pagal 4.1 skirsnį. Ištekantis skystis surenkamas į laboratorinę stiklinę. Kolonėlė praskalaujama 50 ml distiliuoto vandens. Ištekančiame skystyje (kartu su skalauti naudotu vandeniu) esanti rūgštis titruojama 0,1 M natrio hidroksido tirpalu, kol 20 °C temperatūroje pH bus 7. Šarmo tirpalas pilamas pamažu, nuolat maišant. Tariama, kad n ml bus sunaudota 0,1 M natrio hidroksido tirpalo.

5.   Rezultatų užrašymas

Suminis katijonų kiekis išreiškiamas suminio cukrų kiekio viename kilograme miliekvivalentais ir užrašomas su vienu skaičiumi po kablelio.

5.1.   Skaičiavimai

—	Ištekančio skysčio rūgštingumas, išreikštas miliekvivalentais viename rektifikuotos koncentruotos misos kilograme: E = 2,5 n.

—	Suminis rektifikuotos koncentruotos misos rūgštingumas mekv/kg: a

—	Suminis katijonų kiekis miliekvivalentais kilograme suminio cukrų kiekio: ((2,5 n–a)/(P)) × 100 P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m).

b)   Laidumas

1.   Metodo esmė

Skysčio stulpelio, esančio tarp dviejų lygiagrečių platinos elektrodų, elektrinis laidumas galuose matuojamas įjungus jį į vieną Wheatstone tiltelio petį.

Laidumas kinta dėl temperatūros pokyčių, todėl jo vertė nurodoma esant 20 °C temperatūrai.

2.   Aparatūra

2.1.   Konduktometras, kuriuo galima matuoti laidumą nuo 1 iki 1 000 mikrosimensų viename cm (μS × cm–1).

2.2.   Vandens vonia, kurioje palaikoma 20 °C bandinio temperatūra (20 ± 2 °C).

3.   Reagentai

3.1.   Demineralizuotas vanduo, kurio savitasis laidumas, esant 20 °C temperatūrai, mažesnis nei 2 μS×cm–1.

3.2.   Etaloninis kalio chlorido tirpalas.

Demineralizuotame vandenyje (3.1) ištirpinama 0,581 g kalio chlorido (KCl), prieš tai, esant 105 °C temperatūrai, išdžiovinto iki nekintamos masės. Pripilama demineralizuoto vandens (3.1 punktas), kad susidarytų vienas litras tirpalo. Šio tirpalo laidumas, esant 20 °C temperatūrai, yra 1 000 μS × cm–1. Jo negalima laikyti ilgiau kaip tris mėnesius.

4.   Darbo eiga

4.1.   Analizuojamo bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, kuriame suminio cukrų kiekio koncentracija yra 25 % (m/m) (25° pagal Brikso skalę): rektifikuota koncentruota misa praskiedžiama vandeniu, kad procentinio suminio cukrų kiekio būtų apie 25 ± 0, 5 % (m/m) ir praskiedžiama vandeniu, kad susidarytų 100 g tirpalo.

4.2.   Laidumo nustatymas

Analizuojamas bandinys panardinamas į vandens vonią, kad tirpalo temperatūra pakiltų iki 20 °C. Stebima, kad temperatūra nepasikeistų daugiau kaip ± 0,1 °C.

Analizuojamu tirpalu du kartus praskalaujama konduktometrinė celė.

Išmatuojamas laidumas ir užrašomas rezultatas μS × cm–1.

5.   Rezultatų užrašymas

Atlikus rektifikuotos koncentruotos misos 25 % (m/m) (25° pagal Brikso skalę) tirpalo analizę, gautas rezultatas užrašomas sveiku skaičiumi (μS cm –1), kai temperatūra 20 °C.

5.1.   Skaičiavimai

Jei prietaisu negalima kontroliuoti temperatūros, išmatuotas laidumas tikslinamas pagal I lentelę. Jei temperatūra žemesnė nei 20 °C, pridedama pataisos vertė, jei temperatūra yra per 20 °C, pataisos vertė atimama.

I Lentelė

Laidumo pataisos esant kitai nei 20 °C temperatūrai (μS × cm–1)

Laidumas	Temperatūra (°C)
	20,2 19,8	20,4 19,6	20,6 19,4	20,8 19,2	21,0 19,0	21,2 18,8	21,4 18,6	21,6 18,4	21,8 18,2	22,0 (1) 18,0 (2)
0	0	0	0	0	0	0	0	0	0	0
50	0	0	1	1	1	1	1	2	2	2
100	0	1	1	2	2	3	3	3	4	4
150	1	1	2	3	3	4	5	5	6	7
200	1	2	3	3	4	5	6	7	8	9
250	1	2	3	4	6	7	8	9	10	11
300	1	3	4	5	7	8	9	11	12	13
350	1	3	5	6	8	9	11	12	14	15
400	2	3	5	7	9	11	12	14	16	18
450	2	3	6	8	10	12	14	16	18	20
500	2	4	7	9	11	13	15	18	20	22
550	2	5	7	10	12	14	17	19	22	24
600	3	5	8	11	13	16	18	21	24	26

c)   Hidroksimetilfurfurolas (HMF)

1.   Metodų esmė

1.1.   Kolorimetrijos metodas

Aldehidai, gauti iš furano, iš kurių pagrindinis – hidroksimetilfurfurolas, reaguoja su barbitūro rūgštimi bei p-toluidinu, ir susidaro raudonas junginys, kolorimetrijos metodu nustatomas esant 550 nm bangos ilgiui.

1.2.   Didelio efektyvumo skysčių chromatografija (HPLC)

Atskyrimas kolonėlėje, taikant atvirkštinių fazių chromatografiją, ir nustatymas esant 280 nm bangos ilgiui.

2.   Kolorimetrijos metodas

2.1.   Aparatūra

2.1.1.   Spektrofotometras, kuriuo matavimus galima atlikti esant 300 nm–700 nm bangos ilgiui.

2.1.2.   1 cm storio stiklo kiuvetės.

2.2.   Reagentai

2.2.1.   Barbitūro rūgšties 0,5 % tirpalas (m/V).

Distiliuotame vandenyje ištirpinama 500 mg barbitūro rūgšties (C4O3N2H4) ir truputį pakaitinama virš 100 °C temperatūros vandens vonios. Praskiedžiama distiliuotu vandeniu iki 100 ml. Tokį tirpalą galima laikyti savaitę.

2.2.2.   10 % (m/V) p-toluidino tirpalas

Į 100 ml matavimo kolbą įdedama 10 g p-toluidino (C6H4(CH3)NH2), po to įpilama 50 ml izopropanolio (CH3CH(OH)CH3) ir 10 ml ledinės acto rūgšties (CH3COOH) (ρ20 = 1,05 g/ml). Praskiedžiama izopropanoliu iki 100 ml. Šį tirpalą reikia atnaujinti kiekvieną dieną.

2.2.3.   Etanalio (acetaldehido) (CH3CHO) 1 % (m/V) vandeninis tirpalas

Paruošiamas tik prieš pat naudojimą.

2.2.4.   Hidroksimetilfurfurolo (C6O3H6) vandeninis tirpalas, kuriame yra 1 g/l šios medžiagos

Paruošiama nuosekli eilė tirpalų, kuriuose būtų 5 mg/l, 10 mg/l, 20 mg/l, 30 mg/l ir 40 mg/l šios medžiagos. Tirpalas, kuriame yra 1 g/l hidroksimetilfurfurolo, ir skiesti tirpalai turi būti ruošiami tik prieš pat naudojimą.

2.3.   Darbo eiga

2.3.1.   Bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, gautas 40 % atskiedžiant rektifikuotą koncentruotą misą: įpilama 200 g tiksliai pasvertos rektifikuotos koncentruotos misos. Iki 500 ml žymės praskiedžiama vandeniu ir sumaišoma. Analizei atlikti reikia 2 ml šio tirpalo.

2.3.2.   Kolorimetrinė analizė

Į dvi 25 ml kolbas a ir b su šlifo kamščiais įpilama po 2 ml bandinio, kuris paruoštas pagal 2.3.1 skirsnyje pateiktus reikalavimus. Į kiekvieną kolbą įpilama po 5 ml p-toluidino tirpalo (2.2.2) ir išmaišoma. Į b kolbą (palyginimui) įpilama 1 ml distiliuoto vandens, o į a kolbą — 1 ml barbitūro rūgšties (2.2.1 punktas). Suplakama, kad tirpalas susimaišytų. Kolbų turinys supilamas į spektrofotometro 1 cm storo kiuvetes. Kai bangos ilgis pasiekia 550 nm, atliekami b kolbos tirpalo matavimai ir optinio tankio skalėje nustatomas nulis. Stebima, kaip kinta optinio tankio vertė, atliekant a kolboje esančio tirpalo matavimus. Užrašoma didžiausia vertė A, kuri gaunama po dviejų penkių minučių.

Bandinius, kuriuose hidroksimetilfurfurolo koncentracija didesnė negu 30 mg/l, prieš analizę būtina praskiesti.

2.3.3.   Kalibravimo kreivės braižymas

Į du 25 ml kolbų a ir b rinkinius įpilama po 2 ml atitinkamai 5 mg/l, 10 mg/l, 20 mg/l, 30 mg/l ir 40 mg/l koncentracijos hidroksimetilfurfurolo tirpalų (2.2.4), kurie apdorojami, kaip aprašyta 2.3.2 skirsnyje.

Grafikas, parodantis optinio tankio verčių kitimą pagal hidroksimetilfurfurolo koncentraciją mg/l, yra tiesi linija, einanti per nulį.

2.4.   Rezultatų užrašymas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija rektifikuotose koncentruotose misose išreiškiama miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui.

2.4.1.   Skaičiavimo metodas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija C mg/l analizuojamame bandinyje yra kalibravimo kreivėje esanti koncentracija, atitinkanti bandinio optinio tankio vertę A.

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę

250 × ((C)/(P))

Kur P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m) rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

3.   Efektyvioji skysčių chromatografija

3.1.   Aparatūra

3.1.1.   Efektyvusis skysčių chromatografas su:

—	5 μl ar 10 μl kilpiniu purkštuku,

—	spektrofotometro detektoriumi matavimams, kai bangos ilgis 280 nm,

—	oktadecilu skiepyto silikagelio kolonėlė (pvz., Bondapak C18 – Corasil, Waters Ass.),

—	savirašiu, geriausia – integratoriumi.

Judančiosios fazės tekėjimo greitis –1,5 ml/min.

3.1.2.   Membraninis filtras, kurio akučių skersmuo 0,45 μm.

3.2.   Reagentai

3.2.1.   Bidistiliatas.

3.2.2.   Distiliuotas ar HPLC kokybės metanolis (CH3OH).

3.2.3.   Acto rūgštis (CH3COOH) (ρ20 = 1,05 g/ml).

3.2.4.   Judrioji fazė: vanduo-metanolis (3.2.2)-acto rūgštis (3.2.3), prieš tai filtruoti per membraninį filtrą (0,45 μm), (40:9:1 V/V).

Šią judančiąją fazę reikia ruošti kasdien ir prieš naudojimą pašalinti dujas.

3.2.5.   Etaloninis hidroksimetilfurfurolo 25 mg/l (V/V) tirpalas.

Į 100 ml matavimo kolbą tiksliai pasvėrus įdedama 25 mg hidroksimetilfurfurolo (C6H3O6) ir iki žymės pripilama metanolio (3.2.2). Šis tirpalas praskiedžiamas metanoliu (3.2.2) santykiu 1:10 ir filtruojamas per membraninį filtrą (0,45 μl).

Šis tirpalas, supiltas į rudo stiklo butelį, šaldytuve gali būti laikomas du tris mėnesius.

3.3.   Darbo eiga

3.3.1.   Bandinio paruošimas

Naudojamas tirpalas, kuris gaunamas praskiedus rektifikuotą koncentruotą misą iki 40 % (m/V) pagal skyriaus „Suminis rūgštingumas“ 5.1.2 skirsnyje aprašytą metodiką, tirpalas filtruojamas per 0,45 μm membraninį filtrą.

3.3.2.   Chromatografinė analizė

Į chromatografą įpurškiama 5 μl (ar 10 μl) bandinio, kuris buvo paruoštas pagal 3.3.1 skirsnyje pateiktus nurodymus, ir 5 μl (ar 10 μl) etaloninio hidroksimetilfurfurolo tirpalo (3.2.5). Užrašoma chromatograma.

Hidroksimetilfurfurolo sulaikymo trukmė yra 6–7 minutės.

3.4.   Rezultatų užrašymas

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija rektifikuotose koncentruotose misose išreiškiama miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui.

3.4.1.   Skaičiavimo metodas

Tariama, kad hidroksimetilfurfurolo koncentracija 40 % (m/V) rektifikuotos koncentruotos misos tirpale yra C mg/l.

Hidroksimetilfurfurolo koncentracija miligramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę

250 × ((C)/(P))

P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija (m/m) rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

d)   Sunkieji metalai

1.   Metodų esmė

I.   Greitas sunkiųjų metalų nustatymo metodas

Sunkieji metalai atitinkamai skiestoje rektifikuotoje koncentruotoje misoje aptinkami pagal spalvą, kuri atsiranda dėl susidariusių sulfidų. Jie nustatomi lyginant su etaloniniu švino tirpalu, atitinkančiu didžiausią leistiną koncentraciją.

II.   Švino kiekio nustatymas atominės absorbcijos spektrofotometrija

Chelatas, kurį sudaro švinas ir amonio pirolidinditiokarbamatas, ekstrahuojamas su metilizobutilketonu, o optinio tankio vertė išmatuojama esant bangos ilgiui 283,3 nm. Švino kiekis nustatomas naudojant žinomus papildomus švino kiekius etaloniniuose tirpaluose.

2.   Greitas sunkiųjų metalų nustatymo metodas

2.1.   Reagentai

2.1.1.   Praskiesta 70 % (m/V) druskos rūgštis

Paimama 70 g druskos rūgšties (HCl) (ρ20 = 1,16–1,19 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.2.   Praskiedžiama 20 % (m/V) druskos rūgštis.

Paimama 20 g druskos rūgšties (HCl) (ρ20 = 1,16–1,19 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.3.   Praskiestas amoniakas

Paimama 14 g amoniako (NH3) (ρ20 = 0,931–0,934 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.4.   Buferinis tirpalas, kurio pH 3,5

25 ml vandens ištirpinama 25 g amonio acetato (CH3COONH4) ir įpilama 38 ml praskiestos druskos rūgšties (2.1.1). Prireikus praskiesta druskos rūgštimi (2.1.2) ar praskiestu amoniaku (2.1.3) pakoreguojamas pH ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

2.1.5.   4 % (m/V) tioacetamido tirpalas (C2H5SN).

2.1.6.   85 % (m/V) glicerolio tirpalas (C3H8O3)

(nD 20 °C = 1,449–1,455).

2.1.7.   Tioacetamido reagentas

Į 0,2 ml tioacetamido tirpalo (2.1.5) įpilama 1 ml mišinio, kurį sudaro 5 ml vandens, 15 ml 1 M natrio hidroksido tirpalo ir 20 ml glicerolio (2.1.6). 20 sekundžių pašildoma virš 100 °C temperatūros vandens vonios. Tirpalas ruošiamas tik prieš pat naudojimą.

2.1.8.   Tirpalas, kuriame yra 0,002 g/l švino

1 g/l švino tirpalo paruošiamas taip: vandenyje ištirpinama 0,400 g švino nitrato (Pb(NO3)2 ir praskiedžiama vandeniu iki 250 ml. Prieš pat naudojimą šis tirpalas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:500 (V/V). Gautame tirpale bus 0,002 g/l švino.

2.2.   Darbo eiga

10 ml vandens ištirpinamas 10 g rektifikuotos koncentruotos misos bandinys. Įpilama 2 ml buferinio tirpalo, kurio pH 3,5 (2.1.4), ir sumaišoma. Po to įpilama 1,2 ml tioacetamido reagento (2.1.7) ir iškart sumaišoma. Laikantis tokių pat sąlygų paruošiamas palyginamasis tirpalas su 10 ml 0,002 g/l švino tirpalo (2.1.8).

Po dviejų minučių ruda rektifikuotos koncentruotos misos tirpalo spalva neturi būti intensyvesnė negu palyginamojo tirpalo spalva.

2.3.   Skaičiavimai

Pagal pirmiau aprašytos procedūros sąlygas palyginamasis bandinys atitinka didžiausią leistiną sunkiųjų metalų koncentraciją, išreikštą 2 mg/kg švino rektifikuotoje koncentruotoje misoje.

3.   Švino kiekio nustatymas taikant atominės absorbcijos spektrofotometrijos metodą

3.1.   Aparatūra

3.1.1.   Atominės absorbcijos spektrofotometras su oro ir acetileno degikliu.

3.1.2.   Lempa su švino tuščiaviduriu katodu.

3.2.   Reagentai

3.2.1.   Praskiesta acto rūgštis.

Paimama 12 g ledinės acto rūgšties (ρ20 = 1,05 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 100 ml.

3.2.2.   1 % (m/V) amonio pirolidinditiokarbamato tirpalas (C5H12N2S2).

3.2.3.   Metilizobutilketonas, (CH3)2 CHCH2COCH3.

3.2.4.   Tirpalas, kuriame yra 0,010 g/l švino

Praskiedžiama 1 g/l švino tirpalo (2.1.8) iki 1 % (V/V).

3.3.   Darbo eiga

3.3.1.   Analizuojamo tirpalo paruošimas

Mišinyje, kurį sudaro vienodas praskiestos acto rūgšties (3.2.1) ir vandens kiekis, ištirpinama 10 g rektifikuotos koncentruotos misos, ir mišinio pripilama tiek, kad susidarytų 100 ml tirpalo.

Įpilama 2 ml amonio pirolidinditiokarbamato tirpalo (3.2.2) ir 10 ml metilizobutilketono (3.2.3). Plakama 30 sekundžių patalpoje, kurioje nėra ryškios šviesos. Paliekama kuriam laikui, kad atsiskirtų du sluoksniai. Naudojamas metilizobutilketono sluoksnis.

3.3.2.   Etaloninių tirpalų paruošimas

Paruošiami trys etalonininiai tirpalai, kuriuose be 10 g rektifikuotos koncentruotos misos būtų atitinkamai įpilta 1 ml, 2 ml ir 3 ml tirpalo, kuriame yra 0,010 g/l švino (3.2.4). Šie tirpalai apdorojami taip, kaip ir analizuojamasis tirpalas.

3.3.3.   Palyginamasis tirpalas

Tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 3.3.1 skirsnyje, paruošiamas palyginamasis tirpalas, tačiau nepilama koncentruotos rektifikuotos misos.

3.3.4.   Analizė

Nustatomas 283,3 nm bangos ilgis.

Į liepsną įpurškiama palyginamojo bandinio metilizobutilketono ir nustatoma nulinė optinio tankio skalės padala.

Naudojant atitinkamus tirpalų ekstraktus, nustatomos analizuojamojo bandinio ir etaloninių tirpalų optinių tankių vertės.

3.4.   Rezultatų užrašymas

Švino kiekis miligramais užrašomas rektifikuotos koncentruotos misos kilogramui su vienu skaičiumi po kablelio.

3.4.1.   Skaičiavimai

Nubraižoma kreivė, rodanti, kaip kinta optinio tankio vertės pagal švino, įpilto į etaloninius tirpalus, koncentraciją. Nulinė pridėto bandinio koncentracija atitinka koncentraciją analizuojamame tirpale.

Ekstrapoliuokite tiesią liniją, kuri jungia taškus, kol ji kirs neigiamą koncentracijos verčių ašies dalį. Atstumas tarp susikirtimo taško ir koordinačių pradžios rodo švino koncentraciją analizuojamame tirpale.

e)   Etanolio nustatymas cheminiu būdu

Šis metodas naudojamas alkoholio stiprumui nustatyti skysčiuose, kuriuose yra mažai alkoholio: misos, koncentruotos misos ir rektifikuotos koncentruotos misos.

1.   Metodo esmė

Paprastas skysčio distiliavimas. Etanolio oksidavimas kalio dichromatu. Dichromato pertekliaus titravimas geležies (II) tirpalu

2.   Aparatūra

2.1.   Naudojamas distiliavimo aparatas, kuriuo nustatoma alkoholio koncentracija.

3.   Reagentai

3.1.   Kalio dichromato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 33,600 g kalio dichromato (K2Cr2O7) ir praskiedžiama, kad susidarytų vienas litras 20 °C temperatūros tirpalo.

Vienas šio tirpalo mililitras oksiduoja 7,8924 mg alkoholio.

3.2.   Geležies (II) amonio sulfato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 135 g geležies (II) amonio sulfato (FeSO4 × (NH4)2SO4 × 6H2O), įpilama 20 ml koncentruotos sieros rūgšties (H2SO4) (ρ20 = 1,84 g/ml) ir praskiedžiama vandeniu iki 1 litro. Šio ką tik paruošto tirpalo molinė ekvivalento koncentracija yra maždaug tokia pati kaip dichromato tirpalo. Paskui jis lėtai oksiduojasi.

3.3.   Kalio permanganato tirpalas

Vandenyje ištirpinama 1,088 g kalio permanganato (KMnO4) ir praskiedžiama, kad susidarytų vienas litras tirpalo.

3.4.   Sieros rūgštis, praskiesta santykiu 1: 2 (V/V)

Į 500 ml vandens laipsniškai ir nuolat maišant įpilama 500 ml sieros rūgšties (H2SO4) (ρ20 = 1,84 g/ml).

3.5.   Geležies o-fenantrolino reagentas

100 ml vandens ištirpinama 0,695 g geležies sulfato (FeSO4 × 7H2O) ir įdedama 1,485 g o-fenantrolino monohidrato (C12H8N2 × H2O). Kad medžiagos geriau ištirptų, tirpalas pakaitinamas. Gautą skaisčiai raudonos spalvos tirpalą galima laikyti ilgai.

4.   Darbo eiga

4.1.   Distiliavimas

I distiliavimo kolbą įpilama 100 g rektifikuotos koncentruotos misos ir 100 ml vandens. Distiliatas surenkamas į 100 ml matavimo kolbą ir iki žymės praskiedžiama vandeniu.

4.2.   Oksidavimas

Paimama kolba su šlifo kamščiu ir praplatintu kakleliu, kad jį būtų galima skalauti be nuostolių. Į kolbą įpilama 20 ml kalio dichromato titranto tirpalo (3.1) ir 20 ml praskiestos sieros rūgšties (3.4) santykiu 1: 2 (V/V). Viskas suplakama. Įpilama 20 ml distiliato. Kolba (tai bus matavimo kolba) užkemšama, turinys suplakamas ir palaukiama bent 30 minučių. Retkarčiais suplakama.

Kalio dichromato tirpalas titruojamas geležies (II) amonio sulfato tirpalu (3.2). Paimama dar viena kolba (tai bus palyginamojo bandinio kolba) ir į ją įpilama tiek pat reagentų, bet vietoj 20 ml distiliato naudojama 20 ml distiliuoto vandens.

4.3.   Titravimas

Į matavimo kolbą įlašinama keturi lašai o-fenantrolino reagento (3.5). Dichromato perteklius titruojamas geležies (II) amonio sulfato tirpalu (3.2). Kai mišinio spalva iš žaliai mėlynos pavirsta ruda, titravimas baigiamas.

Norint nustatyti kuo tikslesnį ekvivalentinį tašką, kalio permanganato tirpalu (3.3) vėl pakeičiama mišinio spalva iš rudos į žaliai mėlyną. Iš įpilto geležies (II) tirpalo atimama viena dešimtoji dalis šio naudoto tirpalo tūrio. Tariama, kad skirtumas – n ml.

Tas pats pakartojama su palyginamojo bandinio kolba. Tariama, kad skirtumas – n’ ml.

5.   Rezultatų užrašymas

Etanolis išreiškiamas gramais cukraus kilogramui ir užrašomas su vienu skaičiumi po kablelio.

5.1.   Skaičiavimo metodas

n’ ml geležies tirpalo redukuoja 20 ml dichromato tirpalo, kuris oksiduoja 157,85 mg gryno etanolio.

Vienas mililitras geležies (II) tirpalo redukuoja taip, kaip ir

((157,85)/(n’)) mg etanolio.

n’ – n ml geležies (II) tirpalo redukuoja taip, kaip ir:

157,85 × ((n’ – n)/(n’)) mg etanolio.

Etanolio koncentracija gramais rektifikuotos koncentruotos misos kilogramui apskaičiuojama pagal formulę:

7,892 × ((n’ – n)/(n’))

Etanolio koncentracija gramais suminio cukrų kiekio kilogramui apskaičiuojama pagal formulę:

789,2 × ((n’ – n)/(n’ × P))

P = procentinė suminio cukrų kiekio koncentracija koncentruotoje rektifikuotoje vynuogių misoje (m/m).

f)   Mezo-inozitolis, scilo-inozitolis ir sacharozė

1.   Metodo esmė

Sililintų darinių nustatymas dujų chromatografijos metodu

2.   Reagentai

2.1.   Vidinis etalonas: ksilitolis (maždaug 10 g/l vandeninio tirpalo, į kurį įdėta ant mentelės galiuko natrio azido).

2.2.   Bis (trimetilsilil)trifluoracetamidas – BSTFA – (C8H18F3NOSi2).

2.3.   Trimetilchlorsilanase (C3H9ClSi)

2.4.   Piridinas p.a. (C5H5N)

2.5.   Mezo-inozitolis (C6H12O6)

3.   Aparatūra

3.1.   Dujų chromatografas

3.2.   Kapiliarinė kolonėlė (pvz., lydytas kvarcas, padengtas OV 1; plėvelės storis 0,015 μm; kolonėlės ilgis 25 m, o vidinis skersmuo 0,3 mm).

Darbo sąlygos: dujų nešiklis: vandenilis ar helis,

—	dujų nešiklio tekėjimo greitis: apie 2 ml/min,

—	purkštuko ir detektoriaus temperatūra: 300 °C,

—	temperatūros programavimas: 1 minutė esant 160 °C, 4 °C per minutę iki 260 °C, pastovi 260 °C temperatūra 15 minučių,

—	padalijimo santykis: apie 1: 20.

3.3.   Integratorius.

3.4.   10 µl mikrošvirkštas.

3.5.   50 μl, 100 μl ir 200 μl mikropipetės.

3.6.   2 ml kolbos su tefloniniais kamščiais.

3.7.   Krosnelė.

4.   Darbo eiga

Į 50 ml kolbą įdedama 5 g rektifikuotos koncentruotos misos bandinio, kuris prieš tai buvo labai tiksliai pasvertas. Įpilama 1 µl etaloninio ksilito tirpalo (2.1) ir iki žymės paskiedžiama vandeniu. Viskas sumaišoma. Į kolbą (3.6) įpilama 100 µl tirpalo ir išgarinama šilto oro srovėje. Garinimą pagreitina 100 µl absoliutaus etilo alkoholio.

Likutis atsargiai ištirpinamas 100 μl piridino (2.4) ir įpilama 100 μl bis-(trimetilsilil) trifluoracetamido (2.2) ir 10 μl trimetilchlorsilano (2.3). Kolba užkemšama tefloniniu kamščiu ir pašildoma vieną valandą esant 60 °C temperatūrai.

Nupilama 0,5 μl skaidraus tirpalo ir įpurškiama su pakaitinta tuščiavidure adata pagal nurodytą skilimo santykį.

5.   Rezultatų skaičiavimas

5.1.   Paruošiamas tirpalas iš:

60 g/l gliukozės, 60 g/l fruktozės, 1 g/l mezo-inozitolio ir 1 g/l sacharozės.

Pasveriama 5 g šio tirpalo ir pakartojama visa darbo eiga, kuri aprašyta 4 skirsnyje. Iš chromatogramos pagal ksilitolį apskaičiuojami mezo-inozitolio ir sacharozės rezultatai.

Analizuojant scylo-inozitolį, kurio negalima nusipirkti ir kurio sulaikymo trukmė yra tarp paskutinės gliukozės anomerinių formų smailės ir mezo-inozitolio smailės (žr. diagramą), imamas tas pats rezultatas kaip ir mezo-inozitoliui.

6.   Rezultatų užrašymas

6.1.   Mezo-inozitolis ir scilo-inozitolis reiškiami cukrų miligramais viename kilograme.

Sacharozės kiekis išreiškiamas gramais viename misos kilograme.

---

(1)  Atimama pataisos vertė.

(2)  Pridedama pataisos vertė.

V PRIEDAS

16 STRAIPSNIO ANTROJE PASTRAIPOJE MINIMA ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999	Reglamentas (EEB) Nr. 2676/90	Reglamentas (EB) Nr. 423/2008	Šis reglamentas
—	—	1 straipsnis	1 straipsnis
—	—	—	2 straipsnis
43 straipsnio 1 dalis	—	5 straipsnis	3 straipsnio 1 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	23 straipsnis	3 straipsnio 2 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	24 straipsnis	3 straipsnio 3 dalis
43 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka	—	34, 35 ir 36 straipsniai	3 straipsnio 4 dalis
—	—	44 straipsnis	4 straipsnis
43 straipsnio 2 dalies antra įtrauka	—	—	5 straipsnis
43 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka	—	—	6 straipsnis
—	—	38 straipsnis	7 straipsnis
42 straipsnio 6 dalis	—	39 straipsnis	8 straipsnis
—	—	6 straipsnis	9 straipsnis
—	—	46 straipsnis	10 straipsnio 1 dalis
—	—	45 straipsnis	10 straipsnio 2 dalis
—	—	32 straipsnis	11 straipsnis
—	—	29 straipsnis	12 straipsnis
—	—	30 straipsnis	13 straipsnis
—	—	21 straipsnis	14 straipsnis
—	1 straipsnio 1 dalis	47 straipsnis	15 straipsnis
—	—	48 straipsnis	16 straipsnis
IV priedas	—	7 ir 12 straipsniai	I A priedas
—	—	10 straipsnis	I A priedo 1 priedėlis
—	—	8 straipsnis	I A priedo 2 priedėlis
—	—	9 straipsnis	I A priedo 3 priedėlis
—	—	13 straipsnis	I A priedo 4 priedėlis
—	—	14, 15 ir 16 straipsniai	I A priedo 5 priedėlis
—	—	17 straipsnis	I A priedo 6 priedėlis
—	—	18 straipsnis	I A priedo 7 priedėlis
—	—	19 straipsnis	I A priedo 8 priedėlis
—	—	22 straipsnis	I A priedo 9 priedėlis
V priedo A skyrius	—	—	I B priedas
V priedo B skyrius	—	—	I C priedas
V priedo F skyrius	—	—	I D priedas
V priedo H skyrius	—	28 straipsnis	II A priedas
V priedo I skyrius	—	4 straipsnis	II B priedas
VI priedo K skyrius	—	—	II C priedas
V priedo J skyrius	—	25 ir 37 straipsniai	III A priedas
—	—	43 straipsnis	III A priedas
VI priedo L skyrius	—	40 ir 41 straipsniai	III B priedas
—	Priedo 39 dalis	—	IV A priedas
—	Priedo 42 dalis	—	IV B priedas