14.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 119/1

(1)

2008 m. lapkričio 14 d. Reglamentu (EB) Nr. 1130/2008, kuriuo importuojamoms tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams.

(2)

Paskelbus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(3)

Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir toliau analizavo Bendrijos importuotojų, mažmenininkų ir prekybos asociacijų pateiktą informaciją.

(4)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir, prireikus, preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos. Šiuo tikslu tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Nesusijusių Bendrijos importuotojų:

Tikrinamieji vizitai taip pat atlikti 31 konstatuojamoje dalyje minimų bendrovių patalpose.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones tam tikroms importuojamoms KLR kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams bei galutinai surinkti laikinųjų muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(7)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad 2007 m. pasirinkimas tiriamuoju laikotarpiu nėra tinkamas, nes žalos tyrimui turėjo poveikio tam tikri 2007 m. ir 2008 m. įvykiai, kaip antai eksporto subsidijų pakeitimas, KLR užimtumo politika ir valiutų kurso svyravimai.

(8)

Reikia pastebėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį tiriamasis laikotarpis turėtų apimti laikotarpį iki tyrimo pradžios. Primenama, kad šis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. vasario 16 d. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas paprastai nagrinėjamas trejų ar ketverių metų iki tyrimo pradžios laikotarpis, užsibaigiantis dempingo tiriamojo laikotarpio pradžia. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(9)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje minima procentine dalimi, kuria išreikšta skundo pateikėjų pagaminama Bendrijos produkcijos dalis.

(10)

Išnagrinėjus tvirtinimą reikėtų pastebėti, kad laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta procentinė dalis (60 %) rodo visas tyrimą rėmusias bendroves, įskaitant skundo pateikėjus ir Bendrijos gamintojus, kurie palaikė skundą ir sutiko bendradarbiauti tyrime, o ne vien skundo pateikėjų pagaminamą Bendrijos produkcijos dalį procentais. Tai patvirtinta laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje. Laikinojo reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta procentinė dalis turėtų būti pakeista „34 %“.

(11)

Nagrinėjamasis produktas buvo laikinai apibrėžtas kaip tam tikros KLR kilmės į Bendriją eksportuojamos žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai, išskyrus atminimo žvakes ir kitus lauko degiklius (toliau – žvakės arba nagrinėjamasis produktas).

(12)

Siekiant nustatyti laikinąsias priemones, nors įvairių rūšių žvakės gali skirtis dydžiu, forma, spalva ir kitomis savybėmis, pavyzdžiui, kvapu ir pan., buvo laikoma, kad visų rūšių į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį įtrauktų žvakių pagrindinės cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, be to, paprastai jas būtų galima sukeisti.

(13)

Tuo metu suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos nepateisino tam tikrų rūšių žvakių, visų pirma vadinamųjų ornamentuotų arba dekoratyvinių žvakių, neįtraukimo į tyrimo aprėptį. Šalys nepateikė jokių pastabų, kuriose būtų nurodžiusios skiriamąsias savybes, leidžiančias aiškiai atskirti įvairių rūšių žvakes, kurias reikėtų ir kurių nereikėtų įtraukti į tyrimo aprėptį. Be to, priešingai kai kuriems teiginiams, tyrimo išvadose dėl dempingo ir žalos atrinktose bendrovėse nenustatyta didelių žvakių rūšių skirtumų. Todėl padaryta preliminari išvada, kad visų šiame tyrime nagrinėjamų rūšių žvakės yra tam pačiam produktui priskiriamos žvakės ir turėtų būti nagrinėjamos atliekant tyrimą.

(14)

Nustačius laikinąsias priemones buvo vėl tvirtinama, kad eksportuojantys KLR gamintojai dažniausiai gamina rankų darbo ar dekoratyvines žvakes, kurios toliau apdirbamos. Buvo pakartota, kad jos imlios darbui ir Bendrijos gamintojai gamina nedidelį kiekį tokių žvakių. Be to, buvo pakartota, kad vartotojai dekoratyvines žvakes suvokia skirtingai nei klasikines ir įprastų rūšių žvakes. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad priešingai nei klasikinės, dekoratyvinės žvakės skirtos ne deginti arba šilumai teikti, o laikyti kaip dekoratyvinius gaminius tiek laiko, kiek jos išlieka nepakitusios.

(15)

Taip pat buvo tvirtinama, kad būtų gana nesunku atskirti dekoratyvines ir kitų rūšių žvakes, kaip antai skridinines žvakes ir plonas žvakes, atsižvelgiant į tai, kad dekoratyvinės žvakės turi bent vieną šių savybių: i) yra įvairių spalvų ir yra pagamintos iš kelių sluoksnių; ii) yra ypatingų formų; iii) jų paviršiuje išraižyti papuošimai; ir iv) jos dekoruotos papildomais papuošimais iš kitos medžiagos nei vaškas arba parafinas.

(16)

Kitos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad gimtadienio žvakutės gaminamos ne Bendrijoje, bet beveik išimtinai KLR, todėl šiame tyrime turėtų būti nenagrinėjamos.

(17)

Taip pat buvo teigiama, kad vadinamosios skridininės žvakės galėtų pakeisti žvakes šviesai teikti, tačiau kitų rūšių žvakės negalėtų pakeisti skridininių žvakių šilumai teikti. Todėl šių dviejų rūšių produktai negalėtų pakeisti vienas kito, kaip atminimo žvakės ir kiti lauko degikliai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas, ir kitų rūšių žvakės, įskaitant skridinines žvakes. Dėl tos priežasties buvo tvirtinama, kad skridininės žvakės šiame tyrime taip pat turėtų būti nenagrinėjamos.

(18)

Dėl tvirtinimo apie dekoratyvines žvakes, šalių minėtos skiriamosios savybės yra labai bendro pobūdžio ir jomis remiantis nebūtų galima aiškiai atskirti tų rūšių žvakių, kurias reikėtų įtraukti į tyrimo aprėptį, ir tų, kurių nereikėtų įtraukti į tyrimo aprėptį ir kurioms reikėtų netaikyti priemonių. Dauguma įprastinių rūšių žvakių yra daugiau kaip vienos spalvos, jos gali būti ypatingos formos arba papuoštos vienu ar daugiau papildomų papuošimų, pavyzdžiui, kokios nors metų šventės proga. Be to, ne visuomet remiantis minėtomis savybėmis bus galima aiškiai atskirti įvairių rūšių žvakes pagal informaciją, kurią pateikė šalys ir kuri buvo surinkta per tyrimą, visų pirma apie apibrėžtas produkto rūšis ir produkto kontrolės numerius. Pirma, reikėtų pažymėti, kad dėl to, jog tam tikrų rūšių produktų Bendrijos gamintojai tariamai negamina, šių rūšių produktai nebūtų automatiškai neįtraukiami į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Antra, negalima atmesti, kad tam tikrų rūšių žvakių Bendrijos gamintojai negamina dėl žalingo dempingo. Vadinamųjų gimtadienio žvakučių atveju susijusios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad šių rūšių žvakės iš tiesų negaminamos Bendrijoje ir nepaaiškino priežasčių, kodėl tokios žvakės negaminamos Bendrijoje. Be to, kaip ir dekoratyvinių žvakių atveju, nebuvo nurodyta aiški skiriamoji riba tarp gimtadienio žvakučių ir kitų rūšių žvakių, kad būtų galima nenagrinėti šių rūšių produktų. Šios pastabos taip pat galioja vadinamosioms rankų darbo žvakėms. Reikėtų pastebėti, kad, kaip minima 26 konstatuojamojoje dalyje, tvirtinimas, kad rankų darbo žvakės negaminamos Bendrijoje, buvo neteisingas.

(19)

Dėl tvirtinimo apie tam tikrų rūšių žvakių naudojimo paskirtį, būtent šviesai ir (arba) šilumai teikti, primenama, kad laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje buvo minima, kad įvairių rūšių žvakės gali būti sukeičiamos ir kad žvakės buvo dažnai naudojamos vidaus puošybos tikslais, o ne pagrindiniam tikslui teikti šilumą. Šalys nepateikė jokios šį teiginį paneigiančios informacijos. Dėl tvirtinimų apie atminimo žvakes ir lauko degiklius patvirtinama, kad šiuos produktus nuo kitų rūšių žvakių galima atskirti remiantis laikinojo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje minimais techniniais ir cheminiais kriterijais.

(20)

Apibendrinant, buvo nuspręsta, kad šalių tvirtinimai yra nepakankamai konkretūs ir nepagrįsti įrodymais, kad nagrinėjamasis produktas laikinajame reglamente buvo neteisingai apibrėžtas. Primenama, kad visų rūšių žvakių, priskiriamų nagrinėjamajam produktui, pagrindinės cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios. Be to, šiuo atveju buvo nustatyta, kad žvakių naudojimo paskirtis yra tokia pati arba panaši ir dažnai jas galima sukeisti. Jas gamina KLR žvakių gamintojai ir jos eksportuojamos tais pačiais pardavimo kanalais, todėl yra priskiriamos tam pačiam produktui.

(21)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 15–23 konstatuojamosios dalys.

(22)

Kai kurios šalys nesutiko su laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje pateiktomis išvadomis, kad kriterijai, taikomi apibrėžiant „panašų produktą“, yra iš esmės pagrįsti techninėmis ir cheminėmis savybėmis bei produkto galutine naudojimo paskirtimi arba funkcijomis. Kiti veiksniai, tokie kaip forma, kvapas, spalva ar kitos suinteresuotosios šalies nurodytos savybės, nebuvo laikomi svarbiais apibrėžiant panašų produktą. Iš tiesų galimi dydžio skirtumai neturi poveikio nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžčiai, visų pirma dėl to, kad įvertinus pagrindines technines ir chemines produktų savybes, galutinę naudojimo paskirtį ir vartotojų suvokimą, nebuvo įmanoma aiškiai atskirti tam pačiam produktui priskiriamų rūšių produktų.

(23)

Atsižvelgiant į tai reikėtų pabrėžti, kad šalys neginčijo fakto, kad visų rūšių žvakių pagrindinės cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios arba kad visų rūšių žvakės yra pagamintos iš tos pačios žaliavos, dažniausia vaško, kad jas gamina tie patys gamintojai ir eksportuojant jos parduodamos tais pačiais pardavimo kanalais arba panašiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

(24)

Pagrindiniai suinteresuotųjų šalių argumentai buvo pagrįsti faktu, kad KLR gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų rūšių žvakės nėra panašios į Bendrijos gamintojų Bendrijoje gaminamų rūšių žvakes. Visi tvirtinimai buvo atidžiai išnagrinėti, tačiau naujų svarbių faktų palyginti su pradiniame etape pareikštais ir išnagrinėtais tvirtinimais nenustatyta.

(25)

14 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tvirtinimas dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties taip pat buvo pareikštas dėl panašaus produkto. Buvo teigiama, kad eksportuojantys KLR gamintojai dažniausiai gamina rankų darbo arba imlias darbui dekoratyvines žvakes, kurios toliau apdirbamos ir yra įvairių formų, kurių Bendrijos gamintojai negamina arba gamina nedidelį kiekį. Todėl buvo tvirtinama, kad šių rūšių žvakės yra nepanašios į Bendrijos gamintojų gaminamas žvakes.

(26)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šis tvirtinimas yra neteisingas. Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskirti gamintojai daugiausia užima įprastinių žvakių rinkos segmentą, tačiau turima informacija rodo, kad tam tikrose valstybėse narėse, kaip antai Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje, yra didelis skaičius Bendrijos gamintojų, gaminančių dekoratyvines žvakes, įskaitant rankų darbo ir imlias darbui žvakes.

(27)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus ir pateiktus įrodymus bei visą kitą atliekant tyrimą surinktą informaciją, manoma, kad nagrinėjamąjį produktą ir eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas žvakes bei Bendrijos gamintojų Bendrijos (kuri buvo pasirinkta panašia šalimi nustatant normaliąją vertę KLR) rinkoje parduodamas žvakes pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį būtų galima laikyti panašiu produktu. Šių produktų pagrindinės techninės ir cheminės savybės iš esmės yra tokios pačios, o pagrindinė naudojimo paskirtis – tokia pati arba panaši.

(28)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos gamintojų, importuotojų ir eksportuojančių KLR gamintojų atrankos, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 31–40 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(29)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 41–43 konstatuojamosiose dalyse, vieno eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą (IN) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pradiniame etape priimti nebuvo galima, nes tai būtų trukdę laiku užbaigti to etapo tyrimą.

(30)

Tačiau šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad administraciniu požiūriu šį vienintelį pagrįstą prašymą įmanoma patenkinti po laikinųjų priemonių nustatymo.

(31)

Todėl tikrinamasis vizitas buvo surengtas šios KLR bendrovės patalpose:

Be to, tikrinamieji vizitai buvo surengti šių susijusių Bendrijos importuotojų patalpose:

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė, kuriai buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, nesutiko su Komisijos išvadoms. Ji iš esmės pakartojo pradiniame etape išsakytus tvirtinimus, nepateikdama jokių pagrįstų įrodymų, kurie galėtų pateisinti preliminarių išvadų pakeitimą.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 44–47 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo penki eksportuojantys Kinijos gamintojai, kuriems nebuvo taikomas RER, nesutiko su preliminariomis išvadomis.

(35)

Eksportuotojo, kuris negalėjo įrodyti, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus 1 ir 3 kriterijus, atveju, buvo teigiama, kad jis būtų atitikęs tos nuostatos 1 kriterijų, nes iš valstybės gauta finansinė parama, skirta, pavyzdžiui, mažai ar vidutinei įmonei technologijų centrui statyti, taip pat galėtų būti skiriama rinkos ekonomikos šalyse. Šis eksportuotojas taip pat teigė, kad kitame antidempingo tyrime kitai subsidijas gavusiai bendrovei buvo taikomas RER.

(36)

Dėl pirmojo tvirtinimo reikia pastebėti, kad Bendrijos institucijos vertina prašymus taikyti RER remdamosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, o ne bendru bendrovių, kurios veiklą vykdo KLR ir rinkos ekonomikos šalyse, rinkos sąlygų palyginimu. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. Dėl antrojo tvirtinimo reikia pabrėžti, kad kiekvienas antidempingo tyrimas atliekamas atskirai ir kiekvieno tyrimo išvados yra padaromos atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Be to, šiuo atveju iš valstybės paramos pobūdžio, dažnio ir ekonominės aplinkos, kurioje parama buvo teikiama, buvo matyti, kad eksportuotojas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijaus neatitiko. Todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(37)

Tas pats eksportuotojas tvirtino, kad dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 3 kriterijaus visi pateikti susiję dokumentai būtų įrodę, kad už žemėnaudos teises sumokėta kaina būtų nepriklausomai suderėta su vietos valdžios institucijomis ir todėl kaina būtų pagrįsta rinkos verte.

(38)

Šiuo atveju reikia pastebėti, kad susiję dokumentai, kuriais grindžiama žemėnaudos teisių pirkimo kaina, sudaryti dar 1997 m. ir jais eksportuotojas šias teises įgijo neribotam laikotarpiui už tuo metu nustatytą kainą. Neatsižvelgdamas į jokį kainos padidėjimą nuo 1997 m. iki faktinio žemėnaudos teisių perdavimo dienos ir nepateikdamas jokios žemės įkainojimo ar įvertinimo ataskaitos, šis eksportuotojas negalėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo nustatyta žemėnaudos teisių perdavimo kaina.

(39)

Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad šis eksportuotojas neatitinka nei 1 nei 3 pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijų, todėl turi būti patvirtintos pradiniame etape padarytos išvados.

(40)

Vienas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus neatitikęs eksportuotojas tvirtino, kad jis atitiko tą kriterijų, nes priešingai nei nustatyta pradiniame etape (laikinojo reglamento 53 konstatuojamoji dalis), finansinė dviem vadovaujantiems darbuotojams suteikta parama neturėtų būti laikoma „paskolomis“. Jis tvirtino, kad ši parama turėtų būti laikoma rezervinėmis lėšomis.

(41)

Šiuo atveju reikia pastebėti, kad rezervinės lėšos yra įtrauktos į balansą kaip lėšos, skirtos ilgalaikių kapitalo investicijų projektams arba kitoms didelėms numatytoms išlaidoms, kurios bus patirtos ateityje. Šias lėšas įtraukus į balansą jos gali būti išleistos tik kapitalo išlaidų projektams, kuriems jos buvo iš pradžių numatytos, netaikant jokių nenumatytų aplinkybių išimčių.

(42)

Iš direktorių valdybos posėdžio protokolo matyti, kad tokie tikslai nebuvo numatyti. Be to, atitinkami įrašai buvo įtraukti į balanso eilutę „kitos gautinos sumos“, kuri paprastai naudojama trumpalaikėms savininkų ir darbuotojų paskoloms bei išankstiniams mokėjimams.

(43)

Todėl galima daryti išvadą, kad dviem asmenims suteiktos lėšos buvo skirtos ne naudoti kaip kapitalo rezervą, o tam, kad būtų išmokėtos tinkamo teisinio pagrindo neturinčios pinigų sumos, visų pirma nesudarius sutarties, kurioje būtų nurodytos grąžinimo datos arba mokėtinos palūkanos. Bet kuriuo atveju toks sandoris turi būti laikomas finansine priemone, kaip apibrėžta 32 tarptautiniame apskaitos standarte (toliau – TAS). Be to, šie sandoriai buvo atskleisti nesilaikant 24 TAS, nes finansinėse bendrovės ataskaitose nebuvo nurodyta: i) sandorių suma; ii) jų terminai ir sąlygos, taip pat ar jie užtikrinti įkeitimu; ir iii) atlyginimo pobūdis ir informacija apie suteiktas ar gautas garantijas.

(44)

Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad šis eksportuotojas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus, todėl patvirtinamos pradiniame etape padarytos išvados.

(45)

Kitas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus reikalavimų neatitikęs eksportuotojas neginčijo fakto, kad jo apskaitoje buvo padaryta klaidų, tačiau laikė, kad kai kurios jų buvo nedidelės, o kai kurios kitos, padarytos ankstesniais metais, neturėjo poveikio bendrovės apskaitos aiškumui.

(46)

Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad klaidų buvo rasta atsitiktinai atrinktuose apskaitos dokumentuose ir jos nebuvo auditorių nurodytos audito ataskaitoje, dėl ko kyla rimtų abejonių, ar buvo atliktas visų apskaitos dokumentų auditas laikantis TAS. Be to, klaidinga ilgalaikio turto apskaita ankstesniais metais ir toliau iškreipia bendrovės sąnaudų analizę ir jos negalima laikyti atitinkančia 1 ir 38 TAS.

(47)

Todėl patvirtinamas pradiniame etape nustatytas faktas, kad šis eksportuojantis gamintojas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus.

(48)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kurio prašymas taikyti RER buvo atmestas todėl, kad jis negalėjo įrodyti, jog atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijų, pateikė raštišką Kinijos vietos valdžios institucijų išduotą patvirtinimą, kuris, eksportuotojo teigimu, įrodo, kad bendrovei nebuvo taikomi jokie pirkimo ar pardavimo veiklos apribojimai.

(49)

Tačiau kadangi pateiktas patvirtinimas prieštarauja šio konkretaus eksportuojančio gamintojo įstatams ir pateiktų įrodymų nebebuvo įmanoma patikrinti, prašymas taikyti RER turi būti atmestas ir galutiniame etape.

(50)

Bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris, kaip buvo nustatyta, neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1–3 kriterijų, dėl tos nuostatos 1 kriterijaus teigė, kad bendrovė iš esmės nesilaikė įstatuose numatytų pirkimo ir pardavimo apribojimų. Jis nepaneigė išvadų dėl tos nuostatos 2 kriterijaus, tačiau teigė, kad bendrovės apskaitos klaidos buvo padarytos dėl netinkamos apskaitininkų veiklos ir (arba) vietos mokesčių institucijų nurodymų. Dėl tos nuostatos 3 kriterijaus bendrovė pateikė tam tikrų paaiškinimų dėl nuolaidos, gautos iš valstybės, kuri buvo laikoma netinkamu žemėnaudos teisių įvertinimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ji atitiko nuolaidos sąlygas.

(51)

Dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijaus pastebima, kad Kinijos bendrovių įstatymas numato, kad bendrovių įstatai yra privalomi bendrovei, akcininkams, direktoriams, vadovams ir aukščiausio lygio vadovams, todėl bendrovės pastabos buvo atmestos. Be to, dėl tos nuostatos 2 ir 3 kriterijų bendrovės pastabos negalėjo pateisinti susijusių preliminarių išvadų pakeitimo. Todėl laikinojo reglamento 54 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(52)

Dėl laikinojo reglamento 57 konstatuojamosios dalies pastebima, kad informacijos, gautos po išvadų dėl RER atskleidimo, analizė nepateisina bendrovių, kurioms buvo taikomas RER, nustatymo pakeitimo.

(53)

Bendrovė, kuriai buvo taikomas IN, įrodė, kad ji atitiko 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus, todėl jai galėjo būti suteiktas RER statusas.

(54)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad antikonkurencine veikla ir valstybės kišimusi būtų skatinama vengti priemonių, todėl nė vienam Kinijos gamintojui neturėtų būti taikomas IR.

(55)

Šiuo klausimu pastebima, kad ši šalis nepateikė jokių pagrįstų su šiuo teiginiu susijusių įrodymų. Tačiau siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl žymaus muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti (žr. 149 ir 150 konstatuojamąsias dalis).

(56)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl IR negauta, laikinojo reglamento 58–60 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(57)

Nustatyta, kad KLR bendrovė, kuriai buvo taikomas IN ir vėliau RER (toliau – IN bendrovė), produkto vidaus rinkoje nepardavė. Todėl normalioji šios bendrovės vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, tą pačią metodiką taikant tipiško produkto kiekio vidaus rinkoje neparduodantiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams, kaip aprašyta laikinojo reglamento 67–69 konstatuojamosiose dalyse.

(58)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios eksportuotojų, kuriems taikomas RER, vertės negauta, laikinojo reglamento 61–69 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Kai kurios šalys prieštaravo Bendrijos pramonės pasirinkimui panašia šalimi iš esmės dėl to, kad skiriasi jų darbo rinkos ir todėl skiriasi darbo sąnaudos. Kaip išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 70–76 konstatuojamosiose dalyse, buvo dėta daug pastangų siekiant panašios šalies bendradarbiavimo. Kadangi šalys nebendradarbiavo, buvo manoma, kad siekiant nustatyti normaliąją vertę rinkos ekonomikos šalyje gali būti naudojami turimi Bendrijos pramonės duomenys. Atsižvelgiant į panašios šalies duomenis argumentas dėl skirtingų darbo rinkų yra neaktualus. Be to, šios šalys argumentus ir pastabas pateikė be jokio pagrindimo arba konkrečių alternatyvių pasiūlymų dėl panašios šalies pasirinkimo. Todėl į šias pastabas turėjo būti neatsižvelgiama ir preliminarios išvados gali būti patvirtintos.

(60)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašios šalies negauta, laikinojo reglamento 70–76 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(61)

Kadangi IN bendrovė produktą eksportui į Bendriją pardavinėjo per Bendrijoje esančias susijusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

(62)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 77 ir 78 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(63)

IN bendrovei buvo atlikti koregavimai, kaip aprašyta laikinojo reglamento 81–83 konstatuojamosiose dalyse, siekiant užtikrinti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį normalioji vertė ir eksporto kaina būtų lyginamos teisingai.

(64)

Vienas eksportuojantis gamintojas paprašė jo eksporto kainą pakoreguoti pagal valiutos konvertavimą, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte. Šį koregavimą jis kiekybiškai įvertino kaip grynąjį valiutos keitimo nuostolį (gautą dėl valiutos keitimo pelno ir nuostolio skirtumo), patirtą per TL nagrinėjamąjį produktą parduodant eksportui į Bendriją. Tačiau kadangi šis eksportuotojas nepateikė įrodymų, kad per TL buvo ilgalaikių valiutos kurso pasikeitimų, į šį tvirtinimą turėjo būti neatsižvelgiama.

(65)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl palyginimo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 79–83 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(66)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo taikomas IR, tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį jų dempingo skirtumui nustatyti turėjo būti naudojami visi jų eksporto sandoriai.

(67)

Atsižvelgiant į šias pastabas ir siekiant užtikrinti, kad normaliąsias vertes būtų galima nustatyti daugumos rūšių iš KLR eksportuojamam produktui, visų pirma kadangi buvo naudojami panašios šalies duomenys, buvo manoma tikslinga atitinkamai pakoreguoti kriterijus, naudojamus siekiant nustatyti skirtingų rūšių produktą. Todėl dempingo apskaičiavimai buvo patikslinti atsižvelgiant į pakoreguotus kriterijus.

(68)

Vienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, remiantis žaliavos skirtumo rinkos verte, buvo papildomai patikslintos fizinės savybės.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis bendrovių, kurioms taikomas IR, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip pirmiau nustatyta.

(70)

Tuo remiantis galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti sąnaudų, draudimo ir frachto (toliau – CIF) kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(71)

Atsižvelgiant į atrinktų bendrovių dempingo skirtumų pokyčius, neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo perskaičiuotas pagal laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką ir, kaip nurodyta pirmiau, nustatytas 31,8 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertinis vidutinis dempingo skirtumas.

(72)

Dempingo skirtumo visos šalies mastu apskaičiavimo pagrindas buvo nustatytas laikinojo reglamento 87 ir 88 konstatuojamosiose dalyse ir atsižvelgiant į patikslintus apskaičiavimus, paaiškintus 67 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumas visos šalies mastu sumažėjo nuo 66,1 % iki 62,9 %.

(73)

Viena šalis abejojo teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis nustatytas nebendradarbiaujančių eksportuotojų dempingo skirtumas buvo didesnis už bendradarbiaujančių neatrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą. Šiuo klausimu paaiškinama, kad laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje aprašyta metodika, kuri yra paremta turimais faktais, buvo taikoma pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

(74)

Šiuo pagrindu visai šaliai galutinai nustatytas 62,9 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis.

(75)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos gamybos negauta ir naujų išvadų nepadaryta, laikinojo reglamento 90 ir 91 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(76)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės apibrėžties, dėl kurių būtų reikėję pakeisti preliminarias išvadas, negauta, laikinojo reglamento 92 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(77)

Kadangi jokių pastabų dėl šioje lentelėje nurodyto suvartojimo Bendrijoje negauta, laikinojo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(78)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas visas eksportuojančių Kinijos gamintojų importas į Bendrijos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį.

Lentelė

(79)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, kai norint nustatyti dempingą atliekama atranka, Komisija pagal nustatytą tvarką nagrinėja, ar yra teigiamų įrodymų, kad visos neatrinktos bendrovės produktus Bendrijos rinkoje per TL iš tiesų pardavė dempingo arba ne dempingo kainomis.

(80)

Atsižvelgiant į galutines išvadas dėl dempingo ir tai, kad buvo nustatyta, jog dar dvi bendrovės produktų Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis, reikėjo pakartotinai įvertinti visą importo dempingo kainomis apimtį ir kainą. Šiuo tikslu remiantis Eurostato duomenimis, atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir visų bendradarbiaujančių KLR bendrovių užpildytomis atrankos formomis, buvo pakartotinai nustatyta, kokias eksporto kainas taiko neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir nebendradarbiaujantys eksportuotojai.

(81)

Pasitelkus pradiniame etape naudotą metodiką manyta, kad remiantis atrinktais eksportuojančiais gamintojais nustatytą vidutinį dempingo skirtumą pridėjus prie vidutinių eksporto kainų, nustatytų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie eksportavo dempingo kainomis, būtų nustatytas ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainų lygis. Tada neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytos eksporto kainos buvo palygintos su ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainomis.

(82)

Tokiu būdu palyginus kainas nustatyta, kad ir i) neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų; ir ii) atliekant tyrimą nebendradarbiavusių eksportuojančių gamintojų vidutinės eksporto kainos visais atvejais buvo mažesnės už atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas vidutines ne dempingo kainas. Tai buvo pakankamas patvirtinimas, kad visų neatrinktų bendrovių, būtent bendradarbiavusių ir nebendradarbiavusių bendrovių, importas galėjo būti laikomas dempingu.

(83)

Kaip minėta 80 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad trys eksportuojantys KLR gamintojai, iš kurių du buvo atrinkti, o vienam taikomas individualus nagrinėjimas, produktų Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis. Todėl jų eksportas buvo nenagrinėjamas analizuojant importo dempingo kainomis raidą Bendrijos rinkoje.

(84)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas visas KLR kilmės žvakių, kurios buvo nustatytos arba laikomos parduotomis dempingo kainomis Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį, importas.

Lentelė

(85)

Apskritai labai padidėjo importo iš KLR dempingo kainomis kiekis – nuo 137 754 tonų 2004 m. iki 181 043 tonų per TL, t. y. 31 % arba daugiau nei 43 000 tonų per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atitinkama rinkos dalis padidėjo mažiau (+ 4,4 procentinio punkto), nes padidėjo Bendrijoje suvartojamas kiekis. Be to, nors 2005–2006 m. suvartojamas kiekis iš esmės sumažėjo, importas dempingo kainomis neprarado jokios užimamos rinkos dalies.

(86)

Vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %, tačiau buvo aiškių požymių, kad per TL jos buvo labai mažos (dempingo skirtumas vidutiniškai buvo didesnis nei 40 %). Vidutinė importo dempingo kaina nuo 2006 m. iki TL sumažėjo daugiau kaip 3 % ir, kaip toliau paaiškinta, dėl jos tuo laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos.

(87)

Apskritai laikinojo reglamento 97–105 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos pastabos tebegalioja ir gali būti patvirtintos.

(88)

Laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje aprašyta priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodika patvirtinama. Tačiau po to, kai nustačius laikinąsias priemones nesusijusių importuotojų patalpose buvo surengti tikrinamieji vizitai, išlaidų po importo koregavimas buvo patikslintas atsižvelgiant į patikrintus iš šių importuotojų gautus duomenis.

(89)

Po pirminio faktų atskleidimo keli eksportuotojai, kuriems taikomas IR, ir Bendrijos pramonė abejojo žemu palyginamumo lygiu lyginant kainas. Šalys paprašė padidinti palyginamumo lygį kaip ir dempingo apskaičiavimams. Todėl buvo laikoma tikslinga siekiant padidinti palyginamumą taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir taikytieji dempingo apskaičiavimams, kaip aprašyta 67 konstatuojamojoje dalyje. Taigi priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimai buvo atitinkamai patikslinti.

(90)

Be to, kai kurios šalys minėjo, kad pradiniuose skaičiavimuose buvo padaryta redakcinių klaidų. Šios klaidos pateisinamais atvejais buvo ištaisytos.

(91)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės gamintojo kainos EXW sąlygomis procentine dalimi, buvo 15,7 %.

(92)

Kaip minėta laikinojo reglamento 130–134 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(93)

Iš tiesų atlikus pradinę analizę paaiškėjo, kad pagerėjo kai kurie su Bendrijos pramonės veikla susiję kiekio rodikliai, tačiau visi su Bendrijos pramonės finansine padėtimi susiję rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo. Nors Bendrijos pramonė pajėgė padidinti kapitalą investicijoms, investicijų grąža per TL tapo neigiama, o grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Vidutinės pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 %, o per TL patirta nuostolių. Be to, kiti su Bendrijos pramone susiję žalos rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat blogėjo ir Bendrijos pramonei nebuvo leista pasinaudoti 13 % padidėjusia rinka, nes Bendrijos pramonė pardavimo apimtį galėjo padidinti tik 3 %.

(94)

Dėl Bendrijos pramonės atsargų viena suinteresuotoji šalis teigė, kad metų pabaigos atsargos padidėjo ir žala buvo nustatyta dėl produkcijos pertekliaus, dėl ko tariamai taip pat skundą pateikė ir Bendrijos pramonė.

(95)

Kaip minėta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje, nors vertinant absoliučiais skaičiais atsargos per TL padidėjo, vertinant procentais jos išliko palyginti stabilios ir sudarė apie 25 % Bendrijos pramonės gamybos apimties. Be to, atliekant analizę, kuria remiantis padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, atsargos nebuvo laikomos svarbiu žalos veiksniu. Taip pat ši šalis nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti, nei pastabų apie faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip aprašyta laikinojo reglamento 130–134 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgiant į tai tvirtinimas buvo atmestas.

(96)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl preliminarių išvadų dėl ekonominės Bendrijos pramonės padėties negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 109–129 konstatuojamosios dalys.

(97)

Taip pat patvirtinama išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip nustatyta laikinojo reglamento 130–134 konstatuojamosiose dalyse.

(98)

Po to, kai buvo nustatyta, kad dar du eksportuojantys KLR gamintojai produktų Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis, buvo pakartotinai įvertinta, ar laikinojo reglamento 136–142 konstatuojamosiose dalyse aprašytos išvados tebegalioja.

(99)

Atlikus pakartotinį vertinimą patvirtinta, kad iš KLR į Bendrijos rinką eksportuotos žvakės per TL buvo parduodamos labai mažomis dempingo kainomis. Kaip minėta 71 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė taikydami vidutinį 31,8 % dempingo skirtumą. Išvada, kad apie 55 % Kinijos eksportuotojų tyrime nebendradarbiavo, patvirtinama. Kaip minėta 82 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatytas pakankamas patvirtinimas, kad šie eksportuojantys gamintojai produktus Bendrijos rinkoje taip pat pardavė dempingo kainomis.

(100)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kainomis apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 31 %. Apimtis padidėjo importuojant labai mažomis dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos per TL buvo priverstinai mažinamos 15,7 %. Atitinkamai, eksportuojančių gamintojų, kurių importas buvo nustatytas arba laikomas parduotu dempingo kainomis, rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo apytikriai 27 % iki apytikriai 31,4 %, t. y. 4,4 procentinio punkto.

(101)

Atsižvelgiant į minėtus faktus ir aplinkybes, tai, kad dar du eksportuojantys gamintojai savo produkto Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis, nekeičia laikinojo reglamento136–142 konstatuojamosiose dalyse pateiktos analizės.

(102)

Todėl patvirtinama, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas per TL darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(103)

Kadangi jokių pastabų dėl paklausos Bendrijos rinkoje raidos, Bendrijos pramonės žvakių importo, importo iš kitų trečiųjų šalių arba kitų Bendrijos žvakių gamintojų rodiklių negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 143–151 konstatuojamosios dalys.

(104)

Viena šalis tvirtino, kad Bendrijos pramonė negalėjo užimti padidėjusios Bendrijos rinkos dalies, nes per TL padidino pardavimą eksportui.

(105)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atrinktų Bendrijos gamintojų klausimyno atsakymais nustatyta, kad visas Bendrijos gamintojų žvakių eksportas už Bendrijos teritorijos nuo 2006 m. iki TL padidėjo 10 %, t. y. apytikriai 5 000 tonų. Padaryta preliminari išvada, kad šie gana geri eksporto rodikliai Bendrijos pramonei buvo ypač naudingi per TL.

(106)

Siekiant išsamiai išnagrinėti šį tvirtinimą būtina įvertinti Bendrijos pramonės atsargų lygį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą. Kaip minėta laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės atsargų lygis per TL vidutiniškai sudarė apytikriai 25 % produkcijos, t. y. 56 000 tonų. Nuo 2006 m. iki TL atsargos net padidėjo apytikriai 2 400 tonų. Be to, kaip matyti iš laikinojo reglamento 3 lentelės, Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat didėjo, o Bendrijos pramonės pajėgumų naudojimas per TL sudarė 76 %, kai 2005 m. jis sudarė 82 %. Taigi Bendrijos pramonė galėjo pagaminti ir parduoti daugiau produktų Bendrijos rinkoje.

(107)

Atsižvelgiant į minėtus faktus ir aplinkybes tvirtinimas, kad Bendrijos pramonės nesugebėjimą pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu būtų galima paaiškinti faktu, kad padidėjo Bendrijos pramonės pardavimas eksportui, atmetamas. Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Bendrijos pramonės eksporto rodikliai nebuvo susiję su materialine žala.

(108)

Kadangi jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės žvakių importo ir Bendrijos pramonės gamybos perkėlimo negauta, laikinojo reglamento 154–160 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(109)

Viena šalis vėl išreiškė savo susirūpinimą dėl tam tikrų Bendrijos parafino gamintojų kartelio egzistavimo, kaip nustatyta Konkurencijos generalinio direktorato, remiantis 2005 m. pradžioje pradėtu tyrimu. Tačiau ji nepateikė jokių naujų faktų, kurie paneigtų preliminarią išvadą, kad kartelis neturėjo jokio poveikio Bendrijos pramonės patirtai žalai.

(110)

Primenama, kad remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad šio kartelio poveikis (jei toks buvo) Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai per TL, t. y. 2007 m., buvo labai mažas. Nors parafino kainos per TL Bendrijoje didėjo, nustatyta, kad tais atvejais, kai Bendrijos gamintojai pirko identiškų rūšių parafiną iš kartelio narių arba iš kitų tiekėjų, kainos skyrėsi nedaug. Be to, nustatyta, kad Bendrijos gamintojų pirkimo kainos atitiko bendradarbiaujančių KLR gamintojų pirkimo kainas. Galiausiai per TL nerasta jokių skirtumų, kurie rodytų ilgalaikį 2004–2005 m. sudarytų susitarimų dėl kainų poveikį.

(111)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta ar naujų išvadų nepadaryta, patvirtinamos laikinojo reglamento 161–169 konstatuojamosios dalys.

(112)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 170–173 konstatuojamosios dalys.

(113)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, laikinojo reglamento 175–178 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(114)

Kaip minėta laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje, iš šešių gautų klausimyno atsakymų, kai siekiant įvertinti galimą siūlomų priemonių poveikį mažmenininkų ir importuotojų veiklai buvo išsiųsti 32 klausimynai, buvo gauti tik du atsakymai, kuriuos būtų galima laikyti reikšmingais analizuojant Bendrijos interesus. Šie du atsakymai gauti iš žvakių importuotojų.

(115)

Primenama, kad Bendrijos rinką sudaro dideli mažmenininkai, kurie žvakes daugiausia importuoja tiesiogiai iš KLR ir vėliau jas perparduoda vartotojams, ir importuotojai, kurie prieš produktui pasiekiant galutinį vartotoją paprastai jį parduoda kitoms platinimo grandinėje tarpininkaujančioms šalims, daugiausia mažmenininkams arba didmenininkams. Atlikus Bendrijos rinkos analizę nustatyta, kad platinimo grandinėje vartotojų kainą paprastai nustato dideli mažmenininkai. Tačiau atliekant tyrimą tai nesuteikė jokios reikšmingos informacijos, kuria remiantis būtų galima tiksliai įvertinti galimą antidempingo priemonių poveikį jų veiklai.

(116)

Kai kurios šalys tvirtino, kad Bendrijoje yra dvi skirtingos mažmeninės žvakių rinkos ir kad Bendrijos gamintojai daugiausia žvakes tiekia brangesnių produktų rinkai, o pigesnių produktų rinkai tiekiamos iš KLR importuotos žvakės. Šios šalys teigė, kad nustačius antidempingo muitus pastaroji dingtų, nes mažmenininkai neįtrauktų žvakių į jų parduodamų prekių asortimentą.

(117)

Pirmiausia reikėtų paminėti, kad tyrimo išvados nepatvirtino minėto teiginio, kad Bendrijoje yra dvi skirtingos mažmeninės rinkos arba kad tai galėtų būti svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti analizuojant Bendrijos interesų klausimus. Antra, net jei egzistuotų pigesnių produktų rinka, priešingai šių šalių tvirtinimui, laikoma, kad net nustačius antidempingo priemones mažmenininkai ir toliau turėtų galimybę bent dalį žvakių pirkti be antidempingo muitų. Iš tiesų, viena vertus, Bendrijos rinkoje yra įvairių tiekimo šaltinių, o kita vertus, kai kuriems eksportuojantiems Kinijos gamintojams antidempingo muitai netaikomi arba taikomi tokie antidempingo muitai, kurių dydis ir forma importą iš KLR išlaikys konkurencingu, nors jis ir bus parduodamas nežalingomis kainomis. Pagaliau, remiantis turima informacija, atsižvelgiant į mažmenininkų už nagrinėjamąjį produktą gaunamą skirtumą, tvirtinimas neatrodė pagrįstas ir todėl buvo atmestas.

(118)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie dideli mažmenininkai ir kai kurios kitos šalys paprieštaravo metodui, naudotam bendrajam mažmenininkų pelno dydžiui už nagrinėjamąjį produktą apskaičiuoti, ir todėl nesutiko su laikinojo reglamento 185 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad atsižvelgiant į didelius bendrus pelno dydžius, antidempingo muitai turėtų nedidelį poveikį (jei toks būtų) mažmenininkams.

(119)

Išnagrinėjus tvirtinimą reikia pastebėti, kad formuluotė, pateikta atitinkamoje laikinojo reglamento konstatuojamojoje dalyje turėtų būti pakeista. Laikinojo reglamento 185 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje žodžiai „bendrąjį pelno dydį“ turėtų būti pakeisti žodžiu „antkainį“. Tačiau šis formuluotės pakeitimas nekeičia išvadų dėl galimo priemonių poveikio mažmenininkams. Laikinajame reglamente nurodytas apskaičiavimų rezultatas tebegalioja.

(120)

Be to, šios šalys nepagrindė savo tvirtinimų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti tikslesnę pelno maržą, siekiant galutinai nustatyti Bendrijos interesus. Šios šalys taip pat nepasiūlė alternatyvaus metodo, pagal kurį būtų galima įvertinti muitų poveikį mažmenininkams. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinami laikinojo reglamento 185 konstatuojamojoje dalyje nurodyti apskaičiavimai.

(121)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 183–187 konstatuojamosios dalys.

(122)

Dėl priemonių poveikio importuotojams, kurie, kaip paaiškinta 115 konstatuojamojoje dalyje, žvakes, importuotas, inter alia, iš KLR, dažniausiai tiekia mažmenininkams ir didmenininkams, atlikus tyrimą nustatyta, kad žvakės dažnai perkamos arba importuojamos ir tuomet supakuojamos su įvairiais kitais susijusiais gaminiais, kaip antai stiklinėmis ir keramikinėmis žvakidėmis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žvakės taip pat gali būti parduodamos už sąlyginai mažą kainą, kad būtų paskatintas kitų su žvakėmis susijusių produktų, už kuriuos gaunamas didesnis pelnas, pardavimas. Šiomis aplinkybėmis buvo sunku įvertinti priemonių poveikį veiklai, susijusiai tik su žvakėmis.

(123)

Tačiau remiantis patikrintais dviejų bendradarbiaujančių importuotojų duomenimis buvo nustatyta, kad visas bendrasis šių bendrovių pelno, gauto išimtinai už nagrinėjamąjį produktą, dydis buvo nemažas (daug didesnis už 25 %). Pelno marža, gauta už produktų kategoriją, kuriai priskiriami visi su žvakėmis susiję produktai, būtų dar didesnė. Be to, manoma, kad bet koks kainos padidėjimas, susijęs su antidempingo priemonių nustatymu žvakėms, arba bent dalis galimo kainų padidėjimo veikiausiai galėtų būti perduoti platinimo grandinei. Todėl buvo manoma, kad antidempingo priemonių poveikis visai su žvakėmis susijusiai veiklai tikriausiai nebus didelis.

(124)

Atlikus tolesnę importuotojų pateiktų duomenų analizę patvirtinta, kad nagrinėjamasis produktas vidutiniškai sudaro tik 3,4 % jų visos apyvartos. Vienas iš šių dviejų importuotojų importuoja kiek didesnę nagrinėjamojo produkto dalį, todėl neatmetama galimybė, kad priemonių nustatymas šiam importuotojui galėtų turėti neigiamo poveikio. Tačiau, atsižvelgiant į visus interesus, padaryta išvada, kad vidutinis antidempingo muitų poveikis visai importuotojų veiklai negali būti didelis.

(125)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama laikinojo reglamento 182 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada.

(126)

116 konstatuojamojoje dalyje minimas tvirtinimas, kad egzistuoja dvi skirtingos mažmeninės rinkos ir kad nustačius antidempingo priemones galėtų dingti pigesnių produktų rinka, taip pat susijęs su poveikiu vartotojams, nes būtų apribotas vartotojų žemesnės kokybės žvakių pasirinkimas.

(127)

Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Manyta, kad atsižvelgiant į mažmeninės rinkos struktūrą, mažmenininkų gaunamą maržą ir antidempingo muitų dydį bei formą, galima pagrįstai tikėtis, kad pavojus, jog pigesnių produktų rinka išnyks, negresia, kadangi importuotojai ir mažmenininkai turėtų perimti muitą, jo neperduodami vartotojams.

(128)

Be to, primenama, kad kaip minima 131 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonių tikslas yra atkurti veiksmingas prekybos Bendrijos rinkoje sąlygas, kurios būtų naudingos visiems subjektams, įskaitant vartotojus. Atsižvelgiant į minėtus faktus, aplinkybes ir visą atliekant tyrimą surinktą informaciją didelio poveikio vartotojams nenustatyta.

(129)

Kadangi nustačius laikinuosius antidempingo muitus vartotojų asociacijos jokių pastabų nepateikė, patvirtinama laikinojo reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje nurodyta išvada, kad antidempingo muitai neturėtų turėti materialinio poveikio vartotojams.

(130)

Viena šalis tvirtino, kad remiantis laikinajame reglamente pateiktais skaičiais vien Bendrijos gamyba nepatenkintų Bendrijos žvakių paklausos. Taigi Bendrijos paklausai patenkinti reikėtų importuoti žvakes iš KLR, o priemonės tariamai kliudytų šioms žvakėms patekti į rinką.

(131)

Jei vien Bendrijos produkcijos žvakių paklausai Bendrijos rinkoje patenkinti gali nepakakti, primenama, kad žvakės gali būti importuojamos iš kitų trečiųjų šalių ir kad kai kuriems eksportuojantiems KLR gamintojams priemonės netaikomos. Be to, reikėtų pabrėžti, kad antidempingo priemonių nustatymo tikslas yra atkurti veiksmingas prekybos sąlygas, o ne uždaryti rinką importui. Taigi visos šiuo metu Bendrijos rinkoje veiklą vykdančios bendrovės ir toliau tiektų žvakes ir jų turėtų pakakti paklausai patenkinti rinkoje, kurioje buvo pašalintas neigiamas žalingo dempingo poveikis. Todėl tvirtinimas laikomas nepagrįstu.

(132)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir tai, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 194 ir 195 konstatuojamosios dalys.

(133)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo muitų.

(134)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonė patiria dėl importo dempingo kainomis, reikėtų nustatyti galutines antidempingo priemones.

(135)

Kadangi po pirminio faktų atskleidimo pastabų negauta, nežalingoms kainoms apskaičiuoti naudota ta pati metodika, kaip ir minėtoji laikinojo reglamento 199 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tie patys pakeitimai, kaip ir aprašytieji 89 ir 90 konstatuojamosiose dalyse, buvo atlikti ir apskaičiuojant žalos skirtumus, kurie buvo atitinkamai pakoreguoti.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis antidempingo muitas, kad būtų pašalinta importu dempingo kainomis daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(137)

Atsižvelgiant į tam tikrų suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir į šiame reglamente aprašytus patikslinimus, kai kurie skirtumai buvo pakeisti.

(138)

Nustatyti dempingo ir žalos skirtumai yra tokie:

(139)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad žvakės labai dažnai importuojamos rinkiniais kartu su stovais, žvakidėmis ir kitomis prekėmis, manyta, kad būtų tikslinga muitą nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis žvakių sudėtyje esančiu kuro, įskaitant dagtį, kiekiu.

(140)

Kai kurios šalys tvirtino, kad priemonės turėtų būti paremtos ad valorem muitu, nes žvakių sudėtyje esančiu kuro kiekiu paremta priemonė apsunkintų importuotojus, sukeltų didelę painiavą ir iškreiptų rinką.

(141)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad žvakių rinkiniai juos importuojant buvo klasifikuojami kaip žvakės. Tai reiškia, kad ad valorem muitas būtų taikomas visai rinkinio vertei. Šiuo tikslu manyta, kad būtų tikslingiau muitus nustatyti kaip fiksuotas sumas, remiantis žvakių sudėtyje esančiu kuro kiekiu, kad antidempingo muitai nebūtų nepagrįstai nustatomi importuotoms prekėms, kurios šiuo metu klasifikuojamos kaip žvakės, kai žvakės gali sudaryti tik nedidelę jų svorio arba importuoto produkto vertės dalį. Todėl šis tvirtinimas nebuvo priimtas.

(142)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visai šaliai apskaičiuotas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino nurodytos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, ši norma negali būti taikoma – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(143)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos ar pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3) nurodant visą susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, tas pavadinimo arba tas gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(144)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos, ir, prireikus, išvados buvo atitinkamai pataisytos.

(145)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuojantiems gamintojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, minimoms I priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju neturėtų teisės į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, nes ta nuostata netaikoma, jei buvo atlikta atranka.

(146)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, vienas neatrinktas eksportuojantis KLR gamintojas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos.

(147)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad egzistuoja šimtai nagrinėjamojo produkto rūšių, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis ir kurių kaina gerokai skiriasi. Eksportuojantis gamintojas pasiūlė tik vieną visiems produktams taikomą minimalią importo kainą, kurios dydis nebūtų garantavęs žalingo dempingo pašalinimo visiems produktams. Be to, pastebima, kad dėl didelio produkto rūšių skaičiaus beveik neįmanoma nustatyti reikšmingų minimalių kiekvienos rūšies produkto kainų, kurias Komisija galėtų tinkamai stebėti, net jei eksportuojantis gamintojas kiekvienam jų būtų pasiūlęs skirtingas minimalias importo kainas. Šiomis aplinkybėmis padaryta išvada, kad įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip praktiškai neįgyvendinamas.

(148)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos.

(149)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl žymaus muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo muitų taikymui užtikrinti. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios II priede nustatytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Prekėms, kurios importuojamos be tokios sąskaitos faktūros, turi būti taikomas antidempingo muitas, nustatytas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams.

(150)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(151)

Gavus susijusių bendrovių pastabas ir susijusią informaciją, manyta, kad būtina atlikti tam tikrus bendrovių pavadinimų, išvardytų laikinojo reglamento priede, pataisymus. Šie pakeitimai buvo įtraukti į I priede išvardytų bendrovių sąrašą,

a)

jų kuro sudėtyje yra daugiau kaip 500 ppm tolueno;

b)

jų kuro sudėtyje yra daugiau kaip 100 ppm benzeno;

c)

jų dagties skersmuo yra ne mažesnis kaip 5 mm;

d)

jie yra atskirai įdėti į plastikinę talpyklą, kurios vertikalios sienelės yra ne žemesnės kaip 5 cm aukščio.

a)

tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktų;

b)

nėra susijusi su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės; ir

c)

pasibaigus tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo nagrinėjamuosius produktus arba yra prisiėmusi neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus eksportuoti į Bendriją didelį kiekį produktų;