(1)

Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos ir ECOFIN išvadomis bei tarptautinio masto iniciatyvomis, kaip antai 2009 m. balandžio 2 d. Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimas, ši direktyva yra pirmasis svarbus žingsnis šalinant trūkumus, kuriuos išryškino dabartinė finansų krizė, o po to turėtų būti imtasi tolesnių iniciatyvų, kurias Komisija paskelbė ir išdėstė 2009 m. kovo 4 d. Komisijos komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“.

(2)

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų (4) veiklos pradėjimo ir vykdymo 3 straipsniu valstybėms narėms suteikiama galimybė numatyti specialią rizikos ribojimo tvarką kredito įstaigoms, kurios nuo 1977 m. gruodžio 15 d. yra nuolatos kontroliuojamos centrinės įstaigos, jeigu ta tvarka nacionaliniuose teisės aktuose numatyta ne vėliau kaip 1979 m. gruodžio 15 d. Šiais terminais valstybėms narėms, ypač įstojusioms į Europos Sąjungą po 1980 m., užkertamas kelias numatyti arba palikti galioti tokią specialią rizikos ribojimo tvarką panašiai kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kurios įsteigtos jų teritorijoje. Todėl tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytus terminus reikėtų išbraukti, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti valstybių narių kredito įstaigoms. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų numatyti gaires, siekiant šiuo atžvilgiu didinti priežiūros praktikos konvergenciją.

(3)

Šiuo metu valdant kredito įstaigų kapitalą svarbų vaidmenį atlieka mišrios kapitalo priemonės. Šios priemonės kredito įstaigoms suteikia galimybę diversifikuoti kapitalo struktūrą ir pritraukti labai įvairius finansinius investuotojus. 1998 m. spalio 28 d. Bazelio bankininkystės priežiūros komitetas priėmė susitarimą tiek dėl tinkamumo kriterijų, tiek dėl tam tikrų rūšių mišrių kapitalo priemonių įtraukimo į kredito įstaigų pradines nuosavas lėšas ribų.

(4)

Todėl svarbu nustatyti kriterijus, kad tos kapitalo priemonės būtų tinkamos kredito įstaigų pradinės nuosavos lėšos, o Direktyvos 2006/48/EB nuostatos būtų suderintos su tuo susitarimu. Tų kriterijų nustatymas tiesiogiai lemia Direktyvos 2006/48/EB XII priedo pakeitimus. Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkte nurodytos pradinės nuosavos lėšos turėtų apimti visas priemones, kurios pagal nacionalinės teisės aktus laikomos akciniu kapitalu, kurių vertė yra pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju ir kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms. Tos priemonės galėtų apimti priemones, kuriomis sukuriamos pirmumo teisės nekaupiamojo pobūdžių dividendų mokėjimo atveju, jei jos yra numatytos 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5) 22 straipsnyje, yra vertinamos pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju ir kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis visiškai padengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms. Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a punkte nurodytos pradinės nuosavos lėšos taip pat turėtų apimti visas kitas priemones, nustatytas kredito įstaigų remiantis įstatymu, atsižvelgiant į konkrečią investicinių fondų, kooperatinių bendrovių ir panašių institucijų sudėtį, ir kurios pagal kapitalo savybes, ypač nuostolių padengimo požiūriu, laikomos lygiavertėmis paprastosioms akcijoms. Priemonės, kurios nėra vertinamos pari passu paprastosioms akcijoms likvidavimo atveju arba kuriomis veiklos tęstinumo sąlygomis nepadengiami nuostoliai pari passu paprastosioms akcijoms, turėtų būti priskiriamos Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio ca punkte nurodytų mišrių kapitalo priemonių kategorijai.

(5)

Siekiant išvengti rinkų trikdymo ir užtikrinti bendro nuosavų lėšų dydžio tolygumą, tikslinga numatyti konkrečias naujos kapitalo priemonių tvarkos pereinamojo laikotarpio priemones. Kai atkūrimas bus užtikrintas, reikėtų toliau stiprinti pradinių nuosavų lėšų kokybę. Šiuo atžvilgiu iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai.

(6)

Siekiant stiprinti Bendrijos krizių valdymo sistemą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos savo veiksmus veiksmingai koordinuotų su kitomis kompetentingomis institucijoms ir prireikus su centriniais bankais, kartu siekiant ir mažinti sisteminę riziką. Siekiant sustiprinti rizikos ribojimo principais pagrįstos bankų grupės konsoliduotos priežiūros veiksmingumą, reikėtų priežiūrą koordinuoti veiksmingiau. Todėl reikėtų įsteigti priežiūros institucijų kolegijas. Priežiūros institucijų kolegijų įsteigimas neturėtų daryti įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal Direktyvą 2006/48/EB. Priežiūros institucijų kolegijos turėtų būti glaudesnio bendradarbiavimo priemonė, su kurios pagalba kompetentingos institucijos susitartų dėl esminių priežiūros užduočių. Priežiūros institucijų kolegijos turėtų palengvinti veiksmus nuolatinės priežiūros vykdymo aplinkybėmis ir kritinėse situacijose. Konsoliduotos priežiūros institucija kartu su kitais kolegijos nariais turėtų turėti galimybę nuspręsti organizuoti posėdžius arba veiklą, kurie nėra bendros svarbos, ir turėtų turėti galimybę dalyvavimą juose nustatyti pagal poreikius.

(7)

Kompetentingų institucijų įgaliojimais turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Bendrijos matmenį. Todėl kompetentingos institucijos turėtų deramai atsižvelgti į savo sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose atitinkamose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, tas principas neturėtų teisiškai įpareigoti kompetentingų institucijų pasiekti konkretų rezultatą, tačiau turėtų būti laikomas bendru tikslu skatinti finansinį stabilumą visoje Europos Sąjungoje.

(8)

Kompetentingos institucijos turėtų galėti dalyvauti kolegijose, įsteigtose kredito įstaigoms, kurių patronuojanti įstaiga yra trečiojoje šalyje, prižiūrėti. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, kai būtina, turėtų numatyti gaires ir rekomendacijas, siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją pagal Direktyvą 2006/48/EB. Norint išvengti neatitikimo ir reguliuojamojo arbitražo, kurio gali prireikti dėl įvairių kolegijų taikomų skirtingų metodų ir taisyklių ir dėl valstybių narių veikimo savo nuožiūra, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (EBPIK) turėtų parengti kolegijų valdymo procedūrų ir taisyklių gaires.

(9)

Direktyvos 2006/48/EB 129 straipsnio 3 dalis neturėtų turėti poveikio kompetentingų priežiūros institucijų, veikiančių konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai arba atskirai, atsakomybės paskirstymui.

(10)

Nepakankamai keičiantis informacija tarp buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų institucijų, gali būti pakenkta finansiniam stabilumui priimančiosiose valstybėse narėse. Todėl reikėtų stiprinti priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijų teises į informaciją, visų pirma svarbių filialų krizės atveju. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti svarbius filialus. Kompetentingos institucijos turėtų perduoti informaciją, kuri yra esminė, vykdant centrinių bankų ir finansų ministerijų užduotis, susijusias su finansų krizėmis ir sisteminės rizikos mažinimu.

(11)

Dabartinius susitarimus dėl priežiūros būtina ir toliau tobulinti. Priežiūros institucijų kolegijos – tai svarbus tarpinis etapas link paprastesnio Europos Sąjungos priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir konvergencijos.

(12)

Priežiūros institucijų, kurios užsiima grupėmis ir kontroliuojančiosiomis bendrovėmis ir jų dukterinėmis įmonėmis ir filialais, bendradarbiavimas kolegijose yra etapas siekiant tolesnės reguliavimo konvergencijos ir priežiūros integracijos. Itin svarbu, kad tarp priežiūros institucijų būtų pasitikėjimas ir būtų laikomasi jų atitinkamos atsakomybės sričių. Jei tarp kolegijos narių kiltų konfliktas, susijęs su minėtąja skirtinga atsakomybe, svarbu, kad būtų teikiami neutralūs ir nepriklausomi patarimai, tarpininkavimo paslaugos ir taikomi konfliktų sprendimo mechanizmai Bendrijos lygmeniu.

(13)

Tarptautinė finansų krizė parodė, kad vertėtų geriau išanalizuoti poreikį reformuoti Europos Sąjungos finansinio sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelį.

(14)

Komisija savo 2008 m. spalio 29 d. komunikate „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ paskelbė įsteigusi ekspertų grupę, kuriai pirmininkauja Jacques de Larosière (de Larosière grupė) ir kuri turi apsvarstyti Europos finansinių institucijų organizavimą, siekiant užtikrinti rizikos ribojimo patikimumą, tinkamą rinkų veikimą ir geresnį Europos bendradarbiavimą finansinio stabilumo priežiūros, ankstyvo įspėjimo mechanizmų ir krizių valdymo, įskaitant tarptautinę ir keletą sektorių apimančią riziką, klausimais, taip pat nagrinėti Europos Sąjungos ir kitų svarbiausių jurisdikcijų bendradarbiavimo klausimą siekiant užtikrinti finansinį stabilumą pasauliniu lygmeniu.

(15)

Norint pasiekti tinkamo lygio priežiūros konvergenciją ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygmeniu bei sustiprinti finansų sistemos stabilumą, yra labai reikalingos tolimesnės plataus masto Europos Sąjungos finansų sektoriaus reguliacinio bei priežiūros modelio reformos, o jas Komisija turėtų skubiai pateikti, tinkamai apsvarsčius 2009 m. vasario 25 d. de Larosière grupės posėdžio metu padarytas išvadas.

(16)

Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą bei siūlyti tinkamus teisės aktus, reikalingus naikinti trūkumams priežiūros integracijos nuostatų srityje, atsižvelgiant į tai, kad stipresnis Europos Sąjungos lygmens priežiūros sistemos vaidmuo turėtų būti pasiektas vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(17)

Pernelyg didelė pozicijų vienam klientui ar susijusių klientų grupei koncentracija gali sukelti nepriimtiną nuostolių riziką. Tokią padėtį galima būtų laikyti žalinga kredito įstaigos mokumui. Todėl kredito įstaigos didelių pozicijų stebėjimas ir kontrolė turėtų būti neatskiriama jos priežiūros dalis.

(18)

Dabartinė didelių pozicijų tvarka galioja nuo 1992 m. Todėl galiojantys reikalavimai dėl didelių pozicijų, nustatyti Direktyvoje 2006/48/EB ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (6), turėtų būti peržiūrėti.

(19)

Kredito įstaigos vidaus rinkoje tiesiogiai konkuruoja, todėl esmines kredito įstaigų didelių pozicijų stebėjimo ir kontrolės taisykles reikėtų papildomai suderinti. Siekiant sumažinti administracinę naštą kredito įstaigoms, reikėtų sumažinti valstybių narių pasirinkimo galimybių, susijusių su didelėmis pozicijomis, skaičių.

(20)

Nustatant, ar egzistuoja susijusių klientų grupė, o kartu ir vieną riziką sukeliančios pozicijos, svarbu taip pat atsižvelgti į riziką, kylančią dėl didelio finansavimo, kurį teikia pati kredito įstaiga arba investicinė įmonė, jos finansinė grupė arba susijusios šalys, bendro šaltinio.

(21)

Pageidautina pozicijos vertę apskaičiuoti remiantis jos verte, nurodyta minimalaus nuosavų lėšų poreikio tikslais, todėl tikslinga patvirtinti taisykles didelėms pozicijoms stebėti, netaikant rizikos koeficientų arba rizikos laipsnių. Be to, kredito rizikos mažinimo metodai, taikomi pagal mokumo tvarką, sukurti darant prielaidą, kad kredito rizika yra tinkamai diversifikuota. Didelių pozicijų atveju, kai yra atskiro skolininko koncentracijos rizika, kredito rizika nėra tinkamai diversifikuota. Todėl šių metodų poveikiui reikėtų taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstas apsaugos priemones. Šiomis aplinkybėmis būtina numatyti veiksmingą kredito užtikrinimo susigrąžinimą didelių pozicijų tikslais.

(22)

Kadangi nuostolis, atsirandantis dėl pozicijos kredito įstaigai ar investicinei įmonei, gali būti toks pat didelis, kaip ir nuostolis dėl bet kokios kitos pozicijos, tokios pozicijos turėtų būti vertinamos kaip bet kokios kitos pozicijos ir apie jas pranešama kaip apie bet kokias kitas pozicijas. Tačiau siekiant sumažinti neproporcingą tokio metodo poveikį mažesnėms įstaigoms, buvo nustatyta alternatyvi kiekybinė riba. Be to, labai trumpo laikotarpio pozicijoms, susijusioms su pinigų pervedimo, įskaitant mokėjimo paslaugų vykdymą, kliringo, atsiskaitymo ir saugojimo paslaugomis klientams, taikoma išimtis, siekiant palengvinti sklandų finansų rinkų ir susijusios infrastruktūros veikimą. Šios paslaugos apima, pvz., grynųjų pinigų kliringo ir atsiskaitymų vykdymą ir panašią veiklą, kuria siekiama palengvinti atsiskaitymus. Susijusios pozicijos apima pozicijas, kurių negalima numatyti ir kurių dėl šios priežasties kredito įstaiga visiškai nekontroliuoja, inter alia, tarpbankinių sąskaitų likučius, susidariusius iš klientų mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba gautus mokesčius ir palūkanas, ir kitus mokėjimus už paslaugas klientams bei suteiktą arba gautą užtikrinimo priemonę.

(23)

Su išorinės kredito rizikos vertinimo institucijomis (angl. ECAI) susijusios Direktyvos 2006/48/EB nuostatos turėtų atitikti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (7) nuostatas. Visų pirma Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų persvarstyti savo gaires dėl ECAI pripažinimo, siekiant išvengti darbo dubliavimosi ir sumažinti pripažinimo proceso keliamą naštą, jei ECAI registruota kaip kredito reitingo agentūra Bendrijos lygmeniu.

(24)

Svarbu pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais ir kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatoriai arba rėmėjai), ir įmonių, kurios investuoja į šiuos vertybinius popierius arba priemones (investuotojai), dalies nesuderinamumą. Taip pat svarbu, kad būtų suderinti iniciatoriaus arba rėmėjo ir investuotojų interesai. To siekiant, iniciatorius arba rėmėjas turėtų gauti dideles palūkanas nuo šių lėšų. Todėl svarbu, kad iniciatoriai arba rėmėjai pasiliktų aptariamų paskolų riziką. Apskritai, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai neturėtų būti sisteminami tokiu būdu, kuriuo būtų galima išvengti išlaikymo reikalavimo taikymo, ypač pasinaudojant bet kokio tipo mokesčiais arba priedų struktūra. Toks išlaikymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai pagal Direktyvoje 2006/48/EB pateiktą sąvokos apibrėžtį turi būti atsižvelgiama į pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio ekonominį turinį nepriklausomai nuo to, kokios teisinės struktūros ar priemonės naudojamos šiam ekonominiam turiniui nustatyti. Visų pirma tuo atveju, kai kredito rizika perleidžiama atliekant pakeitimą vertybiniais popieriais, investuotojai turėtų priimti sprendimus tik po kruopštaus deramo patikrinimo, o tam reikia pakankamos informacijos apie pakeitimą vertybiniais popieriais.

(25)

Priemonės, kuriomis būtų sprendžiamas šių struktūrų galimo nesuderinamumo klausimas, turėtų būti nuoseklios ir suderintos visuose atitinkamuose finansų sektoriaus reguliavimo srityse. Komisija turėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisės akto, kad būtų užtikrintas šis nuoseklumas ir darna. Išlaikymo reikalavimas neturėtų būti taikomas kelis kartus. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais atveju pakanka, kad iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas atitiktų reikalavimus. Panašiai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai kaip pagrindą apima kitus vertybinius popierius, išlaikymo reikalavimas taikomas tik pakeitimui vertybiniais popieriais, kurie priklauso nuo investicijų. Įsigytoms sumoms nėra taikomas išlaikymo reikalavimas, jeigu jos yra gautos vykdant kolektyvinę veiklą, jas perduodant arba parduodant mažesne kaina, siekiant finansuoti tokią veiklą. Jei nesilaikoma nustatytų su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių kruopštumo ir rizikos valdymo įsipareigojimų ir įvykdomi rimti veiklos būdų ir procedūrų pažeidimai, svarbūs nagrinėjant esamą riziką, kompetentingos institucijos turėtų taikyti rizikos koeficientą.

(26)

Savo 2009 m. balandžio 2 d. Deklaracijoje dėl finansinės sistemos stiprinimo G20 vadovai prašė Bazelio bankininkystės priežiūros komitetą ir valdžios institucijas iki 2010 m. išnagrinėti pakeitimui vertybiniais popieriais taikomą deramo kruopštumo ir kiekybinį išlaikymo reikalavimą. Atsižvelgdama į šiuos tarptautinius įvykius ir siekdama kuo geriau sumažinti iš pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų kylančią sisteminę riziką, Komisija iki 2009 m. pabaigos, pasikonsultavusi su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu, turėtų nuspręsti, ar reikia pasiūlyti padidinti išlaikymo reikalavimą ir ar išlaikymo reikalavimo apskaičiavimo metodai atitinka tikslą geriau suderinti iniciatorių arba rėmėjų ir investuotojų interesus.

(27)

Pakankamai kruopščiai reikia vertinti riziką, kylančią iš pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tiek prekybos knygoms, tiek ir ne prekybos knygoms. Be to, derami su kruopštumu susiję įsipareigojimai turi būti proporcingi. Deramos su kruopštumu susijusios procedūros turėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą tarp iniciatorių, rėmėjų ir investuotojų. Todėl yra pageidautina, kad atitinkama informacija apie deramo kruopštumo procedūras būtų tinkamai paskelbta.

(28)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai personalo ir išteklių, kad galėtų vykdyti Direktyvoje 2006/48/EB numatytas priežiūros prievoles, ir kad pagal tą direktyvą kredito įstaigos priežiūroje dalyvaujantys darbuotojai turėtų atitinkamų žinių ir patirties pavestoms užduotims atlikti.

(29)

Direktyvos 2006/48/EB III priedą reikėtų pakeisti, kad būtų patikslintos tam tikros nuostatos siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją.

(30)

Dėl pastarųjų pokyčių rinkoje išryškėjo tai, kad likvidumo rizikos valdymas – esminis lemiamas kredito įstaigų ir jų filialų patikimumo veiksnys. Direktyvos 2006/48/EB V ir XI prieduose nustatytus kriterijus reikėtų sustiprinti, kad šios nuostatos būtų suderintos su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto atliktu darbu.

(31)

Direktyvai 2006/48/EB įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(32)

Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies pakeisti Direktyvos 2006/48/EB III priedą, kad būtų atsižvelgta į pokyčius finansų rinkose arba apskaitos standartų ar reikalavimų pokyčius, kuriais atsižvelgiama į Bendrijos teisės aktus, arba siekiant didinti priežiūros praktikos konvergenciją. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms Direktyvos 2006/48/EB nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(33)

Finansų krizė atskleidė, kad būtina daugiau analizuoti su finansiniu stabilumu susijusias problemas – tai yra problemas, kurios kyla įgyvendinant makroekonomikos politiką ir reguliuojant finansų sistemą – bei greičiau jas spręsti. Reikės išanalizuoti: priemones kuriomis galima mažinti verslo ciklo pakilimus ir nuostolius, įskaitant poreikį kredito įstaigoms palankiais laikais sukurti kovai su tokiu svyravimu skirtus rezervus, kuriais būtų galima pasinaudoti sunkiu laikotarpiu, o tai galėtų apimti galimybę kaupti papildomus išteklius, „dinamišką atsargų kaupimą“ bei galimybę sumažinti lėšų atsargas sunkiais laikais, kuo būtų užtikrinamos pakankamos lėšos visu ciklo laikotarpiu; pagrindines priežastis, kuriomis remiantis Direktyvoje 2006/48/EB apskaičiuojami kapitalo reikalavimai; papildomas priemones prie rizikos vertinimu paremtų reikalavimų kredito įstaigoms, skirtas padėti išlaikyti bankų sistemos išpirkimo pajėgumus.

(34)

Todėl Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. turėtų apsvarstyti visą Direktyvą 2006/48/EB, išspręsti tuos klausimus ir pateikti ataskaitą bei kitus atitinkamus pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

(35)

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, Komisija turėtų persvarstyti ir pranešti apie priemones, skirtas rinkos be tarpininkų dalyvių veiksmų skaidrumui stiprinti, mažinti sandorio šalies riziką ir bendrai mažinti visuotinę riziką, kaip, pvz., kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kliringas tarp pagrindinių sandorio šalių. Pagrindinių sandorio šalių steigimas ir plėtra Europos Sąjungoje priklauso nuo aukštų veiklos ir rizikos ribojimo standartų, todėl būtina skatinti veiksmingą priežiūrą. Komisija pateikia šį pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su atitinkamais pasiūlymais, atsižvelgiant į panašias iniciatyvas globaliu mastu.

(36)

Komisija turėtų apžvelgti, kaip taikoma Direktyvos 2006/48/EB 113 straipsnio 4 dalis, ir parengti apie tai ataskaitą, įskaitant ir tai, ar atleidžiama nuo mokesčių turėtų būti atsižvelgiant į valstybių narių pasirinkimo teisę. Komisija turėtų pateikti tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais Europos Parlamentui ir Tarybai. Išimtys ir pasirinkimo galimybės turėtų būti panaikinamos, jei nėra įrodytas poreikis jas išlaikyti, nes siekiama nustatyti bendras nuoseklias taisykles visoje Bendrijoje.

(37)

Vertinant riziką būtina atsižvelgti į specifines mikrokreditų charakteristikas, o jų plėtrą būtina skatinti. Be to, atsižvelgiant į lėtą mikrokreditų plėtrą, būtina plėtoti atitinkamas reitingavimo sistemas, įskaitant standartinių reitingavimo sistemų plėtra, kurios būtų pritaikytos prie su mikrokreditais susijusios veiklos keliama rizika. Valstybės narės turėtų siekti proporcingos su mikrokreditais susijusios veiklos ribojant riziką ir prižiūrint tokią veiklą nacionaliniu mastu.

(38)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti taisykles dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir jų rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia suderinti daugybę įvairių valstybių narių teisinėse sistemose egzistuojančių skirtingų taisyklių, todėl tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina minėtiems tikslams pasiekti.

(39)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą valstybės narės raginamos dėl savo ir Bendrijos interesų parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, bei jas viešai paskelbti.

(40)

Todėl direktyvas 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB (10) reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

40 straipsnis papildomas šia dalimi:

4)

įterpiami šie straipsniai:

5)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

50 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Valstybės narės 130 straipsnio 1 dalyje nurodytoje kritinėje situacijoje leidžia kompetentingoms institucijoms atskleisti svarbią informaciją šio straipsnio pirmoje pastraipoje paminėtoms tarnyboms visose suinteresuotose valstybėse narėse.“;

7)

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

61 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nuosavų lėšų sąvoka, apibrėžta 57 straipsnio a–h punktuose, apima didžiausią jų pozicijų skaičių ir sumas. Valstybės narės gali nuspręsti naudoti šias pozicijas ir atimti kitas pozicijas, išskyrus tas, kurios išvardytos 57 straipsnio i–r punktuose.“;

9)

63 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„57 straipsnio ca punkte nurodytos priemonės atitinka šio straipsnio a, c, d ir e punktuose nustatytus reikalavimus.“;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

11)

65 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

12)

66 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

V antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnio paantraštė „Reikalavimų apskaičiavimas“ pakeičiama paantrašte „Apskaičiavimo ir informacijos teikimo reikalavimai“;

14)

74 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Tam, kad kredito įstaigos galėtų pateikti tuos skaičiavimus, kompetentingos institucijos nuo 2012 m. gruodžio 31 d. naudoja vienodo formato tą pačią dieną ir tuo pačiu intervalu teikiamas ataskaitas. Siekdamas tam sudaryti palankesnes sąlygas, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas iki 2012 m. sausio 1 d. parengia gaires, kuriomis siekiama Bendrijoje nustatyti vienodą informacijos teikimo formą. Informacijos teikimo forma turi būti proporcinga kredito įstaigų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.“;

15)

81 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(*1)   OL L 302, 2009 11 17, p. 1.“;"

16)

87 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

89 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis pakeičiama taip:

18)

97 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

19)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

107 straipsnis pakeičiamas taip:

21)

110 straipsnis pakeičiamas taip:

22)

111 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

112 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

113 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

114 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26)

115 straipsnis pakeičiamas taip:

27)

116 straipsnis išbraukiamas;

28)

117 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

119 straipsnis išbraukiamas;

30)

2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

31)

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

130 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

33)

įterpiamas šis straipsnis:

34)

132 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

35)

150 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

36)

153 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Skaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas VI priedo 1 dalies 4 punkto tikslais iki 2015 m. gruodžio 31 d., valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.“;

37)

154 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

38)

156 straipsnis pakeičiamas taip:

39)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

40)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

41)

IX priedo 3 dalies 2 skirsnis papildomas šiuo punktu:

42)

XI priedas iš dalies keičiamas taip:

43)

XII priedo 2 dalies 3 punkto a ir b papunkčiai pakeičiami taip:

1)

12 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pirminės nuosavos lėšos – Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytų pozicijų suma, atėmus i, j ir k punktuose nurodytų pozicijų sumą.“;

2)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

30 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

6)

35 straipsnis papildomas šia dalimi:

7)

38 straipsnis papildomas šia dalimi:

8)

45 straipsnio 1 dalyje data „2010 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“;

9)

47 straipsnyje data „2009 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2010 m. gruodžio 31 d.“ ir nuoroda į Direktyvos 93/6/EEB V priedo 4 ir 8 punktus pakeičiama nuoroda į VIII priedo 4 ir 8 punktus;

10)

48 straipsnio 1 dalyje data „2010 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“

„a)

kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant Bendrijoje esančius kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje arba, pagal tos direktyvos 38 straipsnį, už jos ribų, filialus, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje;“.