I PRIEDAS

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos

1.   SĄVOKOS APIBRĖŽTIS

1.1.

Konstrukcija, sauganti apvirtimo atveju (saugi kabina arba saugus rėmas), toliau – saugos konstrukcija, – prie traktoriaus pritvirtinta konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – pašalinti arba sumažinti pavojus vairuotojui, įprastai naudojamo traktoriaus apvirtimo atveju.

1.2.

1.1 punkte minimoms konstrukcijoms būdinga tai, jog atliekant II ir III prieduose numatytus bandymus šios konstrukcijos užtikrina, kad būtų išlaikyta pakankamo dydžio laisvoji erdvė vairuotojui apsaugoti.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.

Kiekviena saugos konstrukcija ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisas turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad būtų įgyvendinta 1 punkte nustatyta pagrindinė paskirtis.

2.2.

Ši sąlyga yra įvykdyta, jeigu laikomasi II ir III prieduose nustatytų reikalavimų.

3.   PARAIŠKA EB SUDĖTINĖS DALIES TIPUI PATVIRTINTI

3.1.

Paraišką, kad saugos konstrukcijoms ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisams dėl jų stiprumo būtų suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, pateikia traktoriaus ar saugos konstrukcijos gamintojas arba jų įgaliotieji atstovai.

3.2.

Kartu pateikiama po tris toliau išvardytų dokumentų egzempliorius ir šie aprašai: — brėžinys, nubraižytas pagal jame nurodytą mastelį, arba brėžinys, kuriame nurodomi pagrindiniai saugos konstrukcijos matmenys. Šiame brėžinyje, visų pirma, būtina pateikti saugos konstrukcijos tvirtinimo sudėtinių dalių detales, — fotografijos, kuriose pateiktas šoninis ir galinis montavimo detalių vaizdas, — trumpas saugos konstrukcijos aprašas, įskaitant konstrukcijos tipą, tvirtinimo prie traktoriaus sistemas ir, jeigu reikia, plakiravimo detales, prieigą ir evakuacijos priemones, vidaus apmušalus, apsaugos priemones, kad apvirtęs traktorius toliau nesiverstų, bei išsamią informaciją apie šildymo ir vėdinimo sistemą, — konstrukcijos sudėtinių dalių medžiagų, įskaitant saugos konstrukcijos tvirtinimo apkabas ir varžtus (žr. V priedą), aprašas.

3.3.

Traktorius, atitinkantis reprezentacinį traktoriaus, kuriam turi būti patvirtinta saugos konstrukcija, tipą, pristatomas į techninį centrą, atliekantį sudėtinės dalies tipo patvirtinimo bandymus. Šiame traktoriuje turi būti sumontuota saugos konstrukcija.

3.4.

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis tipo patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems traktorių tipams. Pirminį EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusios kompetentingos institucijos leidžia taikyti šį patvirtinimą kitam (-iems) traktoriaus tipui (-ams), jeigu patvirtinta saugos konstrukcija ir traktoriaus tipas (-ai), kuriam (-iems) prašoma pradėti taikyti EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, atitinka šias sąlygas: — traktoriaus masė be balasto, kaip apibrėžta II priedo 1.3 punkte, už pamatinę masę, naudojamą atliekant bandymą, viršija ne daugiau kaip 5 %, — tvirtinimo būdas ir traktoriaus sudėtinės dalys, prie kurių pritvirtinta konstrukcija, yra tapatūs, — bet kokie komponentai, pavyzdžiui, purvasaugiai ir variklio gaubtas, kuriuos galima naudoti kaip atramas saugos konstrukcijai, yra tapatūs, — sėdynės nustatyti matmenys ir vieta saugos konstrukcijoje bei saugos konstrukcijos ir traktoriaus santykinės padėtys yra tokios, kad laisvoji erdvė visų bandymų metu liktų deformuotoje saugos konstrukcijoje.

4.   ŽENKLINIMAS

4.1.

Kiekviena saugos konstrukcija, atitinkanti patvirtinto tipo reikalavimus, ženklinama šiais ženklais: 4.1.1. prekės ženklu arba pavadinimu, 4.1.2. sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu, atitinkančiu VI priede nustatytą pavyzdį, 4.1.3. saugos konstrukcijos serijiniu numeriu, 4.1.4. traktoriaus (-ių), kuriam (-iems) skirta saugos konstrukcija, modeliu ir tipu (-ais).

4.2.

Visi šie duomenys turi būti pateikti mažoje plokštelėje.

4.3.

Šie ženklai turi būti matomi, įskaitomi ir neištrinami.

II PRIEDAS

Saugos konstrukcijų ir jų tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo bandymų sąlygos

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.   Bandymų tikslas

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs stendai, skirti imituoti apkrovoms, veikiančioms saugos konstrukciją traktoriaus apvirtimo atveju. Šie III priede aprašyti bandymai turi suteikti galimybę patikrinti saugos konstrukcijos ir jos pritvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.

1.2.   Pasirengimas bandymams

1.2.1.   Saugos konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši saugos konstrukcija yra skirta. Siekiant atlikti bandymą, nebūtina pristatyti visą traktorių; tačiau saugos konstrukcija ir traktoriaus dalys, prie kurių ji yra pritvirtinta, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – junginys).

1.2.2.   Junginys turi būti pritvirtintas prie atraminės plokštės taip, kad atraminę plokštę ir junginio dalių, kai jas veikia apkrova, išlinkis saugos konstrukcijos atžvilgiu būtų nedidelis. Dėl junginio pritvirtinimo prie atraminės plokštės būdo neturi pasikeisti junginio stiprumas.

1.2.3.   Junginys turi remtis ir būti pritvirtintas arba pakeistas taip, kad visa bandymo energija veiktų saugos konstrukciją ir saugos konstrukcijos įtaisus, kuriais ji yra pritvirtinta prie traktoriaus standžiųjų sudėtinių dalių.

1.2.3.1.   Siekiant laikytis 1.2.3 punkto reikalavimų, atlikus pakeitimus traktoriaus važiuoklės pakabos sistema turi būti užblokuota norint užtikrinti, kad ji neabsorbuotų jokios bandymo energijos.

1.2.4.   Bandymams atlikti naudojamame traktoriuje turi būti sumontuotos visos serijinės gamybos traktoriaus konstrukcijos sudėtinės dalys, galinčios turėti įtakos saugos konstrukcijos stiprumui arba galinčios būti reikalingos stiprumo bandymui atlikti.

Sudėtines dalis, laisvoje erdvėje galinčias sukelti pavojų, taip pat privalu sumontuoti, kad jas būtų galima ištirti ir nustatyti, ar jos atitinka 4 punkto reikalavimus.

Atliekant bandymą išimamos visos sudėtinės dalys, kurias vairuotojas pats galėtų išimti. Jei naudojant traktorių įmanoma laikyti duris ir langus atidarytus arba juos išimti, atliekant bandymą jie turi būti atidaryti arba išimti, kad nepadidintų saugos konstrukcijos stiprumo. Jei toje padėtyje traktoriui apvirtus jie kelia pavojų vairuotojui, tai turi būti nurodyta bandymų ataskaitoje.

1.3.   Traktoriaus masė

Formulėse (žr. III priedą) energijoms ir gniuždymo jėgai apskaičiuoti taikoma etaloninė masė mt – tai bent Direktyvos 2003/37/EB I priedo 2.1.1 punkte apibrėžta masė (t. y., be pasirenkamų priedų, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir vairuotoju), prie kurios pridedama saugos konstrukcijos masė ir atimami 75 kg.

Į šią masę neįskaičiuojami papildomi priekiniai arba galiniai traktoriaus balastiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinami padargai, pakabinama įranga ir bet kokios specialios paskirties sudėtinės dalys.

2.   APARATŪRA IR ĮRANGA

2.1.   Horizontalios apkrovos bandymai (šoninis ir išilginis)

2.1.1.   Medžiagos, įranga ir tvirtinimo įtaisai – tai reikiamos priemonės, užtikrinančios, kad junginys būtų patikimai pritvirtintas prie atraminės plokštės, neatsižvelgiant į tai, ar traktorius atliekant bandymą yra su padangomis.

2.1.2.   Saugos konstrukcija naudojant standžiąją siją yra veikiama horizontalios krypties jėga taip, kaip parodyta IV priedo 1 ir 2 paveiksluose.

2.1.2.1.   Standžiosios sijos profilis yra 150 mm.

2.1.2.2.   Turi būti numatytos nuostatos, kad apkrovą būtų galima tolygiai vertikaliai paskirstyti apkrovos jėgos veikimo kryptimi ir išilgai sijos, kurios ilgis yra 50 kartotinis nuo 250 mm iki 700 mm intervale.

2.1.2.3.   Sijos briaunos, kurios remiasi į saugos konstrukciją, apvalinamos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

2.1.2.4.   Norint užtikrinti, kad apkrovos įtaisas saugos konstrukciją verstų suktis arba slinkti tik apkrovos veikimo kryptimi, turi būti naudojamos universaliosios lankstos arba lygiaverčiai įtaisai.

2.1.2.5.   Jeigu veikiamas apkrova saugos konstrukcijos horizontalus ilgis statmenai į apkrovos veikimo kryptį nesudaro tiesios linijos, apkrovos plotas išdėstomas taip, kad apkrova būtų paskirstyta per visą šį ilgį.

2.1.3.   Įrenginiai matuoti, jeigu tokį matavimą galima techniškai atlikti, energijai, kurią absorbuoja saugos konstrukcija ir standžiosios traktoriaus dalys, prie kurių ji yra pritvirtinta, pavyzdžiui, matuojant apkrovą, veikiančią išilgai jos taikymo krypties ir atitinkančią deformaciją, susijusią su traktoriaus važiuoklės tašku.

2.1.4.   Priemonės, reikalingos įrodyti, kad atliekant bandymą į laisvąją erdvę nepateko jokia saugos konstrukcijos dalis. Galima naudoti IV priedo 6a, 6b ir 6c paveiksluose pateiktą priemonę.

2.2.   (Galinės ir priekinės dalių) gniuždymo bandymai

2.2.1.   Medžiagos, įranga ir tvirtinimo įtaisai – tai tinkamos priemonės, užtikrinančios, kad traktorius yra patikimai pritvirtintas prie atraminės plokštės, neatsižvelgiant į tai, ar traktorius atliekant bandymą yra su padangomis.

2.2.2.   Priemonės, kuriomis saugos konstrukcija, kaip parodyta IV priedo 3 paveiksle, įskaitant 250 mm pločio standžiąją siją, veikia vertikalios krypties jėga.

2.2.3.   Įranga, naudojama visuminei vertikaliai jėgai išmatuoti.

2.2.4.   Priemonės, kurių reikia norint įrodyti, kad atliekant bandymą į laisvąją erdvę nepateko jokia saugos konstrukcijos dalis. Galima naudoti IV priedo 6a, 6b ir 6c paveiksluose pateiktą priemonę.

2.3.   Matavimų paklaidos

2.3.1.   Matmenys: ± 3 mm.

2.3.2.   Deformacija: ± 3 mm.

2.3.3.   Traktoriaus masė: ± 20 kg.

2.3.4.   Apkrovos ir jėgos: ± 2 %.

2.3.5.   Apkrovos kryptis: nuokrypis nuo horizontalios ir vertikalios krypčių, nurodytas III priede:

—	bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°,

—	atliekant bandymą, kai veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Šie nuokrypiai turi būti kuo mažesni.

3.   BANDYMAI

3.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.   Bandymų atlikimo seka

3.1.1.1.   Bandymai atliekami šia seka:

3.1.1.1.1.

Išilginė apkrova (žr. III priedo 1.2 punktą): Traktoriai, kurių bent 50 % masės, kaip apibrėžta 1.3 punkte, tenka galiniams ratams, išilgine apkrova yra veikiami iš galo (1 atvejis). Kiti traktoriai išilgine apkrova yra veikiami iš priekio (2 atvejis).

3.1.1.1.2.

Pirmas gniuždymo bandymas: pirmas gniuždymo bandymas atliekamas su tuo pačiu saugos konstrukcijos galu, kuris yra veikiamas išilgine apkrova, t. y.: — saugos konstrukcijos gale, kai kalbama apie 1 atvejį (žr. III priedo 1.5 punktą), arba — saugos konstrukcijos priekyje, kai kalbama apie 2 atvejį (žr. III priedo 1.6 punktą).

3.1.1.1.3.

Šoninė apkrova (žr. III priedo 1.3 punktą).

3.1.1.1.4.

Antras gniuždymo bandymas: antras gniuždymo bandymas atliekamas su kitu saugos konstrukcijos galu nei tas, kuris buvo veikiamas išilgine apkrova, t. y.: — saugos konstrukcijos priekyje, kai kalbama apie 1 atvejį (žr. III priedo 1.6 punktą), arba — saugos konstrukcijos gale, kai kalbama apie 2 atvejį (žr. III priedo 1.5 punktą).

3.1.1.1.5.

Antrą kartą taikoma išilginė apkrova (žr. III priedo 1.7 punktą): išilgine apkrova antrą kartą veikiami tie traktoriai, kuriuose sumontuota saugos konstrukcija, kurią, jeigu tam tikra kryptimi veikiant išilginei apkrovai (žr. 3.1.1.1.1. punktą) saugos konstrukcija nepalinksta, būtų galima palenkti.

3.1.1.2.   Jeigu atliekant bandymą kuri nors įrangos tvirtinimo dalis pasislenka ar sulūžta, bandymą reikia pradėti iš naujo.

3.1.1.3.   Atliekant bandymus negalima remontuoti ar reguliuoti nei traktoriaus, nei saugos konstrukcijos.

3.1.2.   Ratų tarpvėžės plotis

Ratai turi būti nuimti arba turi būti nustatytas jų tarpvėžės plotis, užtikrinantis, kad atliekant bandymus saugos konstrukcija nebus veikiama.

3.1.3.   Pavojaus nesukeliančių sudėtinių dalių pašalinimas

Visos traktoriaus ir saugos konstrukcijos sudėtinės dalys, kurios, kaip vientisi įtaisai, yra skirtos vairuotojui apsaugoti, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, pristatomos sumontuoti traktoriuje, kad jas būtų galima patikrinti.

Išbandomoje saugos konstrukcijoje nėra būtina sumontuoti iš nedūžtamojo stiklo ar panašios medžiagos pagamintų priekinio, šoninio arba galinio langų, bet kokių nuimamų skydelių, įtaisų ir priedų, kurie neturi įtakos konstrukcijos stiprumui ir kurie traktoriui apvirtus negali sukelti pavojaus.

3.1.4.   Matavimo įtaisai

Saugos konstrukcijoje sumontuojami būtini įtaisai, reikalingi užregistruoti duomenis, pagal kuriuos nubrėžiamas jėgos ir deformacijos grafikas (žr. IV priedo 4 paveikslą). Visuminė ir liekamoji saugos konstrukcijos deformacija išmatuojama ir užregistruojama kiekvienoje bandymo stadijoje (žr. IV priedo 5 paveikslą).

3.1.5.   Apkrovos veikimo kryptis

Jeigu sėdynė sumontuota ne vidurinėje traktoriaus plokštumoje ir (arba) jeigu saugos konstrukcijos stiprumas nesimetrinis, šonine apkrova veikiama iš tos pusės, iš kurios atliekant bandymus labiausiai tikėtina, kad bus pažeista vairuotojo laisvoji erdvė (taip pat žr. III priedo 1.3 punktą).

4.   PRIĖMIMO SĄLYGOS

4.1.   Saugos konstrukcija, pristatyta, kad jai būtų suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas, laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu atlikus bandymus ji atitinka šias sąlygas:

4.1.1.

Į jokią III priedo 3.2 punkte aprašytos laisvosios erdvės dalį nepatenka jokia saugos konstrukcijos dalis arba, atliekant III priedo 1.2, 1.3, 1.5, 1.6 ir, jeigu reikia, 1.7 punktuose aprašytus bandymus, nė viena šios erdvės dalis neatsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos ribų. Jeigu buvo atliktas perkrovos bandymas, tuo momentu, kuriuo absorbuojamas nurodytas energijos kiekis, jėga turi būti didesnė nei 0,8 Fmax didžiausios pagrindiniam bandymui ir perkrovos bandymui atlikti panaudotos jėgos (žr. IV priedo 4b ir 4c paveikslus).

4.1.2.

Atliekant bandymus saugos konstrukcija neturi deformuoti sėdynės.

4.1.3.

Tuo momentu, kai pasiekiamas kiekvieno nurodyto horizontaliosios apkrovos bandymo energijos lygis, jėga turi būti didesnė nei 0,8 Fmax.

4.2.   Be to, saugos konstrukcijoje neturi būti jokios detalės, keliančios ypatingą pavojų vairuotojui, pvz., nepakankamas kamšalas kabinos lubose ar kitoje vietoje, į kurią vairuotojas gali atsitrenkti galva.

5.   BANDYMŲ ATASKAITA

5.1.   Bandymų ataskaita pridedama prie VII priede nurodyto EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato. Ataskaita parengiama pagal V priede nurodytą pavyzdį. Į ataskaitą įtraukiama:

5.1.1.

bendras saugos konstrukcijos pavidalo ir jos struktūros aprašas (žr. V priedą, kuriame nurodyti privalomi pateikti matmenys), įskaitant nuostatas dėl įprastos prieigos ir avarinio išėjimo; šildymo ir ventiliacijos sistemų ir kitų priedėlių, jeigu šie yra sumontuoti ir jeigu gali daryti įtaką laisvajai erdvei arba sukelti pavojų;

5.1.2.

kiekvieno specialaus įrenginio, visų pirma, skirto apsaugoti traktorių, kad apvirtęs jis nesiverstų keletą kartų, detalės;

5.1.3.

trumpas kabinos visos vidinės apdailos aprašas;

5.1.4.

pranešimas apie priekinio lango stiklo tipą bei kitus sumontuotus stiklus ir apie bet kokį EB sudėtinės dalies tipo arba kitokio patvirtinimo ženklą.

5.2.   Jeigu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas taikomas ir kitiems traktorių tipams, į ataskaitą turi būti įtraukta tiksli nuoroda į pirminio EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ataskaitą bei tikslūs nurodymai dėl I priedo 3.4 punkte nustatytų sąlygų.

5.3.   Ataskaitoje turi būti aiškiai nurodytas atliekant bandymus naudotas traktoriaus tipas (modelis, tipas ir komercinis aprašas ir t. t.) ir tipai, kuriems yra skirta saugos konstrukcija.

6.   SIMBOLIAI

mt	=	etaloninė traktoriaus masė (kg), apibrėžta 1.3 punkte.
D	=	konstrukcijos deformacija (mm) apkrovos poveikio taške ir poveikio kryptimi.
D’	=	konstrukcijos deformacija (mm), atitinkanti būtinąją apskaičiuotą energiją.
F	=	statinės apkrovos jėga (N) (niutonais).
Fmax	=	didžiausia statinės apkrovos jėga, naudojama apkrovos bandyme (N), išskyrus perkrovos bandymą.
F’	=	jėga, atitinkanti būtinąją apskaičiuotą energiją.
F-D	=	jėgos-deformacijos kreivė.
Eis	=	energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant šoninei apkrovai (J) (džauliais).
Eil 1	=	energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant išilginei apkrovai (J).
Eil 2	=	energijos išeiga, kuri turi būti absorbuota veikiant antrajai išilginei apkrovai (J).
Fr	=	jėga, kuria atliekant gniuždymo bandymą yra veikiama saugos konstrukcijos galinė dalis (N).
Ff	=	jėga, kuria atliekant gniuždymo bandymą veikiama saugos konstrukcijos priekinė dalis (N).

III PRIEDAS

BANDYMŲ ATLIKIMO TVARKA

1.   HORIZONTALIOS APKROVOS IR GNIUŽDYMO BANDYMAI

1.1.   Horizontalios apkrovos bandymų bendrosios nuostatos

1.1.1.   Saugos konstrukciją veikianti apkrova perduodama standžiąja sija, atitinkančia II priedo 2.1.2 punkte išdėstytus reikalavimus, kuri apkrovos veikimo krypčiai yra statmena; prie sijos gali būti primontuotos priemonės, neleidžiančios jai pasislinkti į šalį. Veikiant apkrovai standžiosios deformacijos greitis neturi būti didesnis kaip 5 mm/s. Veikiant apkrovai, kad būtų užtikrintas tikslumas, Jėga (F) ir Deformacija (D) vienu metu registruojamos tada, kai deformacijos prieaugis yra 15 mm arba mažesnis. Apkrovai pradėjus veikti ji neturi būti mažinama tol, kol bandymas nebaigiamas; tačiau leidžiama apkrovos didinimą nutraukti, jeigu reikia, pvz., užregistruoti matavimų rezultatus.

1.1.2.   Jeigu apkrovos veikiamas konstrukcinis elementas yra išlenkto pavidalo, turi būti laikomasi II priedo 2.1.2.5 punkte numatytų specifikacijų. Šį elementą veikianti apkrova turi atitikti pirmiau minėto 1.1.1 punkto ir II priedo 2.1.2 punktų reikalavimus.

1.1.3.   Jeigu apkrovos veikimo taške nėra konstrukcinio skersinio, atliekant bandymą galima naudoti pakeičiamąją bandymo siją, nesustiprinančią saugos konstrukcijos.

1.1.4.   Baigus kiekvieną apkrovos bandymą ir nustojus konstrukciją veikti apkrova, saugos konstrukcija patikrinama vizualiai. Jeigu veikiant apkrovai atsiranda įtrūkių ar plyšių, prieš pradedant taikyti kitą apkrovą laikantis II priedo 3.1.1.1 punkte nustatytos sekos atliekamas toliau išdėstytame 1.4 punkte nurodytas perkrovos bandymas.

1.2.   Išilginė apkrova (žr. IV priedo 2 paveikslą)

Apkrova turi būti horizontali, lygiagreti traktoriaus vertikaliai vidurinei plokštumai.

Jei bent 50 % traktoriaus masės pagal II priedo 1.3 punkto apibrėžimą tenka galiniams ratams, išilgine galine ir šonine apkrovomis veikiamos skirtingos saugos konstrukcijos vidurinės išilginės plokštumos pusės. Jei bent 50 % traktoriaus masės tenka priekiniams ratams, išilgine priekine ir šonine apkrovomis veikiamos tos pačios saugos konstrukcijos vidurinės išilginės plokštumos pusės.

Apkrova yra veikiamas viršutinis skersinis saugos konstrukcijos elementas (t. y. ta dalis, kuri traktoriui apvirtus pirmiausia atsitrenktų į žemę).

Apkrova veikiama taške, kuris yra nutolęs link saugos konstrukcijos centro 1/6 jos viršaus pločio atstumu nuo jos viršaus šoninio kampo. Saugos konstrukcijos plotis – tai atstumas tarp dviejų lygiagrečių su traktoriaus vidurine vertikalia plokštuma linijų, einančių per saugos konstrukcijos šoninius taškus horizontalioje plokštumoje, kertančioje saugos konstrukcijos viršutinį skersinį.

Sijos ilgis turi būti ne mažesnis už trečdalį saugos konstrukcijos pločio (pločio sąvoka aprašyta pirmiau) ir ne didesnis už mažiausią ilgį daugiau kaip 49 mm.

Išilgine apkrova veikiama iš galo arba iš priekio, kaip aprašyta II priedo 3.1.1.1 punkte.

Bandymas nutraukiamas, jei:

a)	saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eil 1 arba ją viršija (čia: Eil 1 = 1,4 mt);

b)	saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.

1.3.   Šoninė apkrova (žr. IV priedo 1 paveikslą)

Saugos konstrukcija yra veikiama apkrovos horizontalia kryptimi, į traktoriaus vertikalią vidurinę plokštumą 90° kampu. Apkrovos veikiamas saugos konstrukcijos viršutinis taškas, esantis per 300 mm prieš sėdynės atskaitos tašką, nustatytą sėdynę pastačius į galinę padėtį (žr. 2.3.1 punktą). Jeigu saugos konstrukcijos šone yra kokia nors iškyša, kuri traktoriui apvirtus pirmiausia atsitrenktų į žemę, apkrova turi būti veikiamas šis taškas. Jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta, apkrova turi veikti viršutinį saugos konstrukcijos kraštą, per vidurį tarp dviejų sėdynės atskaitos taškų.

Sijos ilgis turi būti toks, kad ją būtų galima naudoti, tačiau ne ilgesnė kaip 700 mm.

Bandymas nutraukiamas, jeigu:

a)	saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eis arba ją viršija (čia: Eis = 1,75 mt);

b)	saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.

1.4.   Perkrovos bandymas (žr. IV priedo 4a, 4b ir 4c paveikslus)

1.4.1.   Perkrovos bandymas turi būti atliekamas, jei per paskutinius 5 % pasiektos deformacijos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %, o reikalingą energiją sugeria konstrukcija (žr. 4b paveikslą).

1.4.2.   Perkrovos bandymas daromas palaipsniui didinant horizontalią apkrovą dydžiais po 5 % pradinės būtinosios energijos vertės iki ne daugiau kaip 20 % padidintos energijos dydžio (žr. 4c paveikslą).

1.4.2.1.   Perkrovos bandymas laikomas išlaikytu, jei būtinąją energiją padidinus 5 %, 10 % arba 15 % kiekvieną kartą jėga sumažėja mažiau kaip 3 % padidinus 5 % ir lieka didesnė kaip 0,8 Fmax.

1.4.2.2.   Perkrovos bandymas laikomas išlaikytu, jei konstrukcijai absorbavus 20 % padidintą energiją jėga yra didesnė kaip 0,8 Fmax.

1.4.2.3.   Atliekant perkrovos bandymą leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos atsirastų papildomų įtrūkių arba plyšių ir (arba) kad saugos konstrukcijos detalės patektų į laisvąją erdvę arba kad laisvoji erdvė nebūtų apsaugota. Tačiau nustojus veikti apkrovai konstrukcijos detalių neturi likti laisvojoje erdvėje, kuri liktų visiškai apsaugota.

1.5.   Galinės dalies gniuždymas

Sija uždedama skersai ant saugos konstrukcijos struktūros galo aukščiausios dalies, o gniuždymo jėgų atstojamasis vektorius turi būti vertikalioje išilginėje atskaitos plokštumoje. Naudojama jėga Fr = 20 mt.

Jeigu saugos konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši stogo dalis turi būti veikiama jėga tol, kol stogas deformuodamasis susilygina su plokštuma, saugos konstrukcijos viršutinę dalį jungiančią su traktoriaus galo dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta. Tada jėgos poveikis nutraukiamas ir traktorius arba apkrovos jėga nukreipiami taip, kad sija atsidurtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada naudojamas jėgos Fr poveikis.

Kai pasibaigia vizualiai matoma saugos konstrukcijos deformacija, jėgos Fr poveikis naudojamas mažiausiai penkias sekundes.

Bandymas nutraukiamas, jeigu konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.

1.6.   Priekinės dalies gniuždymas

Sija uždedama skersai ant saugos konstrukcijos struktūros priekio aukščiausios dalies, o gniuždymo jėgų atstojamasis vektorius turi būti vertikalioje išilginėje atskaitos plokštumoje. Naudojama jėga Ff = 20 mt.

Jeigu saugos konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši stogo dalis turi būti veikiama jėga tol, kol stogas deformuodamasis susilygina su plokštuma, saugos konstrukcijos viršutinę dalį jungiančią su traktoriaus priekio dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta. Tada jėgos poveikis nutraukiamas ir traktorius arba apkrovos jėga nukreipiami taip, kad sija atsidurtų virš to saugos konstrukcijos taško, kuriuo remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada naudojamas jėgos Ff poveikis.

Kai pasibaigia vizualiai matoma saugos konstrukcijos deformacija, jėgos Ff poveikis naudojamas mažiausiai penkias sekundes.

Bandymas nutraukiamas, jeigu konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.

1.7.   Antra išilginė apkrova

Veikiama horizontalia apkrova, lygiagrečia traktoriaus vertikaliai vidurinei plokštumai.

Antra išilgine apkrova veikiama iš traktoriaus galo arba priekio, kaip apibrėžta II priedo 3.1.1.1 punkte.

Išilginės apkrovos veikimo kryptis yra priešinga ir tolimiausiame taške negu nurodyta kalbant apie išilginę apkrovą 1.2 punkte.

Apkrova veikiamas saugos konstrukcijos viršutinis skersinis elementas (t. y. ta dalis, kuri, traktoriui apvirtus, pirmiausia paliestų žemę).

Apkrova veiktinas taškas nustatomas nuo saugos konstrukcijos viršaus šoninio kampo į šios konstrukcijos vidų atidėjus 1/6 saugos konstrukcijos viršaus ilgio atkarpą. Saugos konstrukcijos plotis – tai atstumas tarp dviejų traktoriaus vidurinei vertikaliai plokštumai lygiagrečių linijų, einančių per saugos konstrukcijos šoninius taškus horizontalioje plokštumoje, kertančioje saugos konstrukcijos viršutinį skersinį.

Sijos ilgis negali būti mažesnis už saugos konstrukcijos 1/3 pločio (plotis aprašytas pirmiau) ir už šį minimumą negali būti didesnis daugiau kaip 49 mm.

Bandymas nutraukiamas, jeigu:

a)	saugos konstrukcijos absorbuota deformacijos energija yra lygi būtinajai energijos išeigai Eil 2 arba ją viršija (čia: Eil 2 = 0,35 mt);

b)	saugos konstrukcija atsiduria laisvojoje erdvėje arba ši erdvė lieka neapsaugota.

2.   LAISVOJI ERDVĖ

2.1.   Laisvoji erdvė parodyta IV priedo 6 paveiksle. Ji apibrėžta atsižvelgiant į vertikalią atskaitos plokštumą (traktoriuje ji paprastai yra išilginė), kertančią 2.3 punkte aprašytą sėdynės atskaitos tašką ir vairaračio vidurį. Laikoma, kad atskaitos plokštuma, kai veikia apkrova, su sėdyne ir vairaračiu slenka horizontalia kryptimi, tačiau lieka statmena traktoriaus grindims arba saugos konstrukcijai, jeigu pastaroji pritvirtinta lanksčiai.

Jeigu vairaratį galima reguliuoti, jo padėtis turi atitikti tokią, kurioje būna vairaratis, kai vairuojama sėdint įprastai.

2.2.   Laisvosios erdvės ribos yra šios:

2.2.1.   iš abiejų atskaitos plokštumos pusių 250 mm vertikalios plokštumos, į viršų nuo sėdynės atskaitos taško nusitęsiančios 300 mm;

2.2.2.   lygiagrečios plokštumos, kurios nuo 2.2.1 punkte nurodytos plokštumos viršutinio krašto, virš sėdynės atskaitos taško kylančios ne aukščiau kaip 900 mm ir pakrypusios taip, kad šoninės plokštumos, esančios tame krašte, iš kurios yra veikiama šonine apkrova, viršutinis kraštas nuo atskaitos plokštumos būtų nutolęs bent 100 mm;

2.2.3.   horizontali plokštuma, esanti 900 mm atstumu virš sėdynės atskaitos taško;

2.2.4.   atskaitos plokštumai statmena pakrypusi plokštuma, įskaitant tašką, esantį 900 mm atstumu tiesiai virš sėdynės atskaitos taško, ir patį galutinį sėdynės atkaltės tašką;

2.2.5.   paviršius, jeigu reikia išlenktas, su tam tikru kiekiu atskaitos plokštumai statmenų tiesių linijų, nutįstantis žemyn nuo paties galutinio sėdynės taško ir liesdamas visą sėdynės atkaltę;

2.2.6.   atskaitos plokštumai statmenas 120 mm spindulio kreivinis paviršius, liečiantis 2.2.3 ir 2.2.4 punktuose nurodytas plokštumas;

2.2.7.   atskaitos plokštumai statmenas 900 mm spindulio kreivinis paviršius, nusitęsiantis 400 mm nuo 2.2.3 punkte nurodytos plokštumos į priekį ir liečiantis šią plokštumą taške, esančiame 150 mm atstumu prieš sėdynės atskaitos tašką;

2.2.8.   atskaitos plokštumai statmena pakrypusi plokštuma, susijungianti su 2.2.7 punkte nurodytos plokštumos priekiniu kraštu ir nubrėžta 40 mm atstumu nuo vairaračio. Jeigu vairaratis yra aukštai, ši plokštuma pakeičiama 2.2.7 punkte nurodyto paviršiaus liečiamąja plokštuma;

2.2.9.   atskaitos plokštumai statmena vertikali plokštuma, esanti 40 mm atstumu prieš vairaratį;

2.2.10.   horizontali plokštuma, kertanti sėdynės atskaitos tašką;

2.2.11.   jei traktorius yra su keičiamos padėties vairuotojo vieta, laisvoji erdvė turi būti dviejų laisvųjų erdvių, nustatytų dviem vairaračio ir sėdynės padėtims, derinys;

2.2.12.   jei traktoriuje galima įrengti papildomų sėdynių, bandymai atliekami įvertinant bendrą laisvųjų erdvių derinį apie visų galimų sėdynių atskaitos taškus. Saugos konstrukcija neturi patekti į bendrąją laisvąją erdvę aplink skirtingų sėdynių atskaitos taškus;

2.2.13.   jei atlikus bandymus pasiūloma nauja papildoma sėdynė, skaičiavimais nustatoma, ar naujo sėdynės atskaitos taško laisvoji erdvė visiškai patenka į pirmiau nustatytą laisvųjų erdvių derinį. Jei taip nėra, reikia atlikti naują bandymą.

2.3.   Sėdynės vieta ir sėdynės atskaitos taškas

2.3.1.   Norint apibrėžti 2.1 punkte minimą laisvąją erdvę, sėdynę reikia nustumti į galutinį sėdynės horizontalaus reguliavimo tašką. Sėdynė nustatoma aukščiausiame jos vertikalaus reguliavimo taške, jeigu šis sėdynės reguliavimas nesusijęs su jos horizontaliu reguliavimu.

Sėdynės atskaitos taškui nustatyti naudojamas IV priedo 7 ir 8 paveiksluose pateiktas įtaisas, imituojantis apkrovą, kuria žmogus veikia sėdynę, kai joje sėdi. Įtaisas sudarytas iš sėdynės pagrindo ir sėdynės atkaltės plokščių. Apatinė plokštė sujungiama toje vietoje, kur į traktoriaus sėdynės pagrindą remiasi sėdynkaulis (A), ir strėnų aukštyje (B), lankstos (B) aukštis yra reguliuojamas.

2.3.2.   Atskaitos taškas – tai vidurinės išilginės sėdynės plokštumos taškas, kuriame apatinės atkaltės liečiamoji plokštuma susikerta su horizontalia plokštuma. Ši horizontali plokštuma sėdynės pagrindo apatinį paviršių kerta 150 mm prieš pirmiau minėtą liečiamąją plokštumą.

2.3.3.   Jeigu sėdynės pakabos spyruoklėms būdinga laisvoji eiga, nesvarbu, ar pakabos eigą galima, ar negalima reguliuoti atsižvelgiant į vairuotojo svorį, sėdynė nustatoma vidurinėje pakabos eigos padėtyje.

Įtaisas uždedamas ant sėdynės. Tada taške, esančiame 50 mm atstumu prieš tašką (A), įtaisas veikiamas 550 N jėga, o dvi įtaiso atkaltės plokštės šiek tiek prispaudžiamos prie atkaltės, kol atsiremia į ją.

2.3.4.   Jeigu kiekvienam atkaltės plotui (virš ir žemiau juosmens) negalima nustatyti apibrėžtųjų liestinių, atliekami šie veiksmai:

2.3.4.1.

jeigu liestinės negalima nustatyti apatiniam plotui, atkaltės apatinė plokštė vertikaliai prispaudžiama prie atkaltės;

2.3.4.2.

jeigu liestinės negalima nustatyti viršutiniam plotui, lanksta (B), jeigu atkaltės apatinė plokštė yra vertikali, virš sėdynės atskaitos taško pritvirtinama 230 mm aukštyje. Tada abi įtaiso atkaltės plokštės šiek tiek prispaudžiamos prie sėdynės atkaltės.

3.   PATIKRINIMAI IR ATLIKTINI MATAVIMAI

3.1.   Laisvoji erdvė

Atliekant kiekvieną bandymą tikrinama, ar kokia nors saugos konstrukcijos dalis neatsiduria laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 2.1 punkte. Be to, tikrinama norint nustatyti, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis neatsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos zonos. Šiam tikslui laikoma, kad laisvosios erdvės dalis atsiduria už saugos konstrukcijos apsaugos zonos, jeigu, traktoriui apvirtus į tą pusę, kurios kryptimi veikia apkrova, bet kuri jos dalis susiliestų su žeme lygioje vietoje. Šiuo tikslu laikoma, kad traktoriaus padangos ir tarpvėžės matmenys iš tų, kuriuos nurodė gamintojas, yra mažiausi.

3.2.   Galutinė liekamoji deformacija

Atlikus bandymus, registruojama saugos konstrukcijos galutinė liekamoji deformacija. Šiuo tikslu prieš pradedant bandymą fiksuojama saugos konstrukcijos pagrindinių elementų padėtis sėdynės atskaitos taško atžvilgiu.

IV PRIEDAS

PAVEIKSLAI

1 paveikslas	:	Šoninės apkrovos veikimo taškas
2 paveikslas	:	Išilginės galinės apkrovos veikimo taškas
3 paveikslas	:	Gniuždymo bandymui naudojamo įtaiso pavyzdys
4a paveikslas	:	Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymas nebūtinas
4b paveikslas	:	Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymas būtinas
4c paveikslas	:	Jėgos-deformacijos kreivė – perkrovos bandymą reikia tęsti
5 paveikslas	:	Liekamoji, tamprioji ir visuminė deformacija
6a paveikslas	:	Laisvosios erdvės vaizdas iš šono
6b paveikslas	:	Laisvosios erdvės vaizdas iš priekio arba iš galo
6c paveikslas	:	Izometrinis vaizdas
7 paveikslas	:	Įtaisas sėdynės atskaitos taškui nustatyti
8 paveikslas	:	Sėdynės atskaitos taško nustatymo būdas

V PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

VI PRIEDAS

ŽENKLINIMAS

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklą sudaro stačiakampis, kuriame yra mažoji raidė „e“, po kurios eina sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris:

1. Vokietijai

2. Prancūzijai

3. Italijai

4. Nyderlandams

5. Švedijai

6. Belgijai

7. Vengrijai

8. Čekijai

9. Ispanijai

11. Jungtinei Karalystei

12. Austrijai

13. Liuksemburgui

17. Suomijai

18. Danijai

19. Rumunijai

20. Lenkijai

21. Portugalijai

23. Graikijai

24. Airijai

26. Slovėnijai

27. Slovakijai

29. Estijai

32. Latvijai

34. Bulgarijai

36. Lietuvai

49. Kiprui

50. Maltai

ir EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris, atitinkantis EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto dėl saugos konstrukcijos stiprumo ir jos tvirtinimo prie traktoriaus įtaisų stiprumo, numerį.

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas papildomas simboliu „S“

VII PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

VIII PRIEDAS

EB Tipo patvirtinimo sąlygos

1.

Paraišką suteikti EB tipo patvirtinimą traktoriui atsižvelgiant į jo saugos konstrukcijos ir įtaisų, kuriais ši saugos konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus, stiprumą, pateikia traktoriaus gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

2.

Traktoriaus tipo, kuriam turi būti suteiktas patvirtinimas, pavyzdinis traktorius, prie kurio primontuota deramai patvirtinti saugos konstrukcija ir jos tvirtinimo įtaisai, pristatomi į techninę tarnybą, atsakingą už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą.

3.

Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakinga techninė tarnyba patikrina, ar patvirtintą saugos konstrukcijos tipą ketinama montuoti prie traktoriaus, kurio tipą prašoma patvirtinti. Techninė tarnyba pirmiausia nustato, ar saugos konstrukcijos tvirtinimo įtaisai atitinka tuos įtaisus, kurie buvo naudoti suteikiant EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą.

4.

EB tipo patvirtinimo turėtojas gali prašyti, kad šis patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams.

5.

Kompetentingos institucijos leidžia, kad pirmiau nurodytas patvirtinimas būtų taikomas ir kitiems saugos konstrukcijos tipams, jeigu laikomasi šių sąlygų: 5.1. naujam saugos konstrukcijos ir jos montavimo prie traktoriaus įtaisų tipui suteiktas EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimas; 5.2. saugos konstrukcija turi būti suprojektuota tam, kad būtų primontuota prie tokio tipo traktoriaus, kuriam prašoma išplėsti EB tipo patvirtinimą; 5.3. saugos konstrukcijos pritvirtinimo prie traktoriaus įtaisai atitinka tuos įtaisus, kurie buvo išbandyti suteikiant EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą.

6.

IX priede pateikto pavyzdžio sertifikatas pridedamas prie EB tipo patvirtinimo sertifikato, kai patvirtinimas suteikiamas kiekvienam tipui arba kai tipo patvirtinimo taikymas išplečiamas arba, kai atsisakoma suteikti arba išplėsti tipo patvirtinimą.

7.

Jeigu paraiška traktoriaus tipui suteikti EB tipo patvirtinimą pateikiama kartu su prašymu EB sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikti saugos konstrukcijos tipui, kurį ketinama primontuoti prie traktoriaus tipo, kuriam prašoma EB tipo patvirtinimo, 2 ir 3 punktuose nurodyti tikrinimai neatliekami.

IX PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

X PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodyti 13 straipsnyje)

Tarybos direktyva 79/622/EEB (OL L 179, 1979 7 17, p. 1).
Komisijos direktyva 82/953/EEB (OL L 386, 1982 12 31, p. 31).
1985 m. Stojimo akto I priedo IX.A.15.h punktas (OL L 302, 1985 11 15, p. 213).
Tarybos direktyva 87/354/EEB (OL L 192, 1987 7 11, p. 43).	tik 1 straipsnio ir Priedo 9 punkto h papunkčio nuorodos į Direktyvą 79/622/EEB
Komisijos direktyva 88/413/EEB (OL L 200, 1988 7 26, p. 32).
1994 m. Stojimo akto I priedo XI.C.II.4 punktas (OL C 241, 1994 8 29, p. 206).
Komisijos direktyva 1999/40/EB (OL L 124, 1999 5 18, p. 11).
2003 m. Stojimo akto II priedo I.A.29 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 61).
Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).	tik 1 straipsnio ir Priedo A.28 punkto nuorodos į Direktyvą 79/622/EEB

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 13 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
79/622/EEB	1980 m. gruodžio 27 d.
82/953/EEB	1983 m. rugsėjo 30 d. (1)
87/354/EEB	1987 m. gruodžio 31 d.
88/413/EEB	1988 m. rugsėjo 30 d. (2)
1999/40/EB	2000 m. birželio 30 d. (3)
2006/96/EB	2006 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  Pagal Direktyvos 82/953/EEB 2 straipsnį:

(2)  Pagal Direktyvos 88/413/EEB 2 straipsnį:

(3)  Pagal Direktyvos 1999/40/EB 2 straipsnį:

XI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 79/622/EEB	Direktyva 1999/40/EB	Ši direktyva
1 ir 2 straipsniai		2 ir 3 straipsniai
3 straipsnio 1 dalis		4 straipsnio pirma pastraipa
3 straipsnio 2 dalis		4 straipsnio antra ir trečia pastraipos
4 ir 5 straipsniai		5 ir 6 straipsniai
6 straipsnio pirmas sakinys		7 straipsnio pirma pastraipa
6 straipsnio antras sakinys		7 straipsnio antra pastraipa
	2 straipsnis	8 straipsnis
8 straipsnis		9 straipsnis
9 straipsnio įžanginis sakinys		1 straipsnio įžanginis sakinys
9 straipsnio pirma įtrauka		1 straipsnio a punktas
9 straipsnio antra įtrauka		1 straipsnio b punktas
9 straipsnio trečia įtrauka		1 straipsnio c punktas
9 straipsnio ketvirta įtrauka		1 straipsnio d punktas
10 ir 11 straipsniai		10 ir 11 straipsniai
12 straipsnio 1 dalis		—
12 straipsnio 2 dalis		12 straipsnis
—		13 ir 14 straipsniai
13 straipsnis		15 straipsnis
I–IX priedai		I–IX priedai
—		X priedas
—		XI priedas