4.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 202/48

(1)

Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties 104 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatomos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma buvo siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal Sutarties 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Sutarties 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Taigi 2009 m. gegužės 13 d. Komisija tokią nuomonę dėl Rumunijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Rumunijos atveju, atlikus šį bendrą įvertinimą, daroma šiame sprendime išdėstyta išvada.

(7)

Remiantis 2009 m. balandžio mėn. Rumunijos valdžios institucijų pateikto PDP pranešimo duomenimis, kuriuos vėliau patvirtino Eurostatas, 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas Rumunijoje siekė 5,4 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Deficitas nebuvo artimas 3 % BVP pamatinei vertei, o pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma negalima laikyti, kad jis atsirado dėl neįprasto įvykio ar didelio ekonomikos nuosmukio 2008 m., kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Nepaisant augimo sulėtėjimo paskutiniame metų ketvirtyje, bendras BVP augimas 2008 m. padidėjo iki 7,1 % (palyginti su 6 % 2007 m.) ir gerokai viršijo potencialų augimą. Be to, pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu. Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 5,1 % BVP 2009 m. ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 5,6 % 2010 m. Ši prognozė sudaryta remiantis BVP sumažėjimu 4,0 % 2009 m. ir 0 % augimu 2010 m. Komisijos tarnybų prognozėje taip pat atsižvelgiama į einamaisiais metais taikomas priemones, nustatytas 2009 m. vasario mėn. patvirtintame 2009 m. biudžete, bei 2009 m. balandžio mėn. Vyriausybės patvirtintas papildomas priemones. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola išlieka gerokai mažesnė negu 60 % BVP pamatinė vertė ir 2008 m. sudarė 13,6 % BVP. Tačiau pagal Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos ir BVP santykis padidės iki 18 ¼ % 2009 m. ir 22 ¾ % 2010 m.

(9)

Pagal Stabilumo ir augimo paktą buvo tinkamai atsižvelgta į sistemines pensijų reformas, pagal kurias nustatoma keleto pakopų (įskaitant privalomą visiškai finansuojamą pensijų kaupimo pakopą) sistema. Nors dėl šių reformų įgyvendinimo laikinai pablogėja biudžeto būklė, tačiau akivaizdžiai pagerėja ilgalaikis valstybės finansų tvarumas. Remiantis Rumunijos valdžios institucijų įverčiais, šios reformos grynosios sąnaudos siekia 0,2 % BVP 2008 m., 0,3 % 2009 m., 0,4 % 2010 m. ir 0,4 % 2011 m. Pagal Stabilumo ir augimo paktą į šias sąnaudas galima atsižvelgti linijiniu mažėjančiu pagrindu pereinamuoju laikotarpiu ir tik tuomet, kai deficitas išlieka artimas pamatinei vertei, o Rumunijos atveju taip nėra. Bet kokiu atveju pagal pensijų reformos sąnaudas 2008 m. pakoreguotas valdžios sektoriaus deficitas gerokai viršytų 3 % BVP ribą.

(10)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Rumunijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,