15.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 296/1

(1)

2006 m. liepos 3 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė AlzChem GmbH (toliau – skundo pateikėjas), pagaminantis 100 % 1-Cianguanidino (toliau – diciandiamidas arba DCD) Bendrijoje.

(2)

Šiame skunde buvo pateikti DCD iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo pradžią.

(3)

Tyrimas pradėtas 2006 m. rugpjūčio 17 d., Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2).

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiam Bendrijos gamintojui, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, naudotojams, žinomiems susijusiems tiekėjams ir asociacijoms bei susijusios eksportuojančios šalies atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Skundą pateikęs Bendrijos gamintojas, eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams nusiuntė prašymo formas. Trys eksportuojantys KLR gamintojai paprašė jiems taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį ir IR, jeigu atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(7)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad, siekiant nustatyti dempingą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, atliekant šį tyrimą gali būti taikoma atranka.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(9)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik trys eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(10)

Klausimynai nusiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius. Atsakymus pateikė trys bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai, vienintelis Bendrijos gamintojas, du naudotojai ir keturi importuotojai.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų, ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(12)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Nagrinėjamasis produktas – tai 1-Cianguanidinas (toliau – diciandiamidas arba DCD), klasifikuojamas KN kodu 2926 20 00. Tai kieta medžiaga iš smulkių baltų kristalinių miltelių, paprastai bekvapė. Šis produktas gaminamas iš negesintų kalkių ir suodžių, susidaro po kelių gamybos etapų.

(14)

DCD paprastai naudojamas kaip tarpinė medžiaga gaminant įvairias kitas chemines tarpines medžiagas (pvz., vaistus) ir yra skirtas naudoti įvairioms pramoninėms paskirtims, susijusioms su vandeniu, plaušiena, popieriumi, tekstile ir oda bei skirtingose su epoksidinės dervos naudojimu susijusiose srityse. Tai pagrindinis azoto–anglies–azoto grandinės elementas, kurį naudojant gaunami specializuoti galutiniai produktai, kaip antai guanidino nitratas ir kiti iš minėtos grandinės gauti junginiai.

(15)

Daugiau nei 90 % Bendrijos rinkoje parduodamo DCD yra standartinis. Likusi dalis – vadinamasis mikro DCD, kurį sudaro mažesnės dalelės. Eksportuojantys Kinijos gamintojai pateikė duomenis tik apie standartinės rūšies DCD.

(16)

Vienas importuotojas tvirtino, kad standartinės rūšies DCD, kurį gamina Bendrijos pramonė, yra geresnės kokybės, nei eksportuojančių Kinijos gamintojų gaminamas DCD, nes vandens kiekis kiniškame DCD yra žymiai didesnis ir nepastovus, palyginti su vandens kiekiu Bendrijoje gaminamame DCD. Be to, teigta, kad kiniškame DCD yra daugiau priemaišų.

(17)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad esama tam tikrų kokybės skirtumų, bet jų neįmanoma apskaičiuoti ir, be to, jie nedaro poveikio pagrindinėms cheminėms, fizinėms ir techninėms Bendrijos pramonės pagaminto ir Bendrijoje parduoto bei į Bendriją iš KLR importuoto DCD, kurie, kaip nustatyta, buvo tokie patys bei sutapo jų galutinis panaudojimas, savybėms.

(18)

Todėl padaryta išvada, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(20)

Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(21)

Trys eksportuojantys KLR gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER formą. Komisija šių bendrovių patalpose paprašė pateikti ir patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, kuri buvo nurodyta RER prašymuose.

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikia atmesti visų trijų eksportuojančių gamintojų prašymus taikyti RER. Patikrinus bendroves pagal visus penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, nustatyta, kad bendrovės neatitinka pirmo, antro ir trečio kriterijaus reikalavimų.

(23)

Vienos bendrovės pagrindiniu akcininku buvo valstybinė bendrovė, o kitos – Liaudies kongreso narys, todėl buvo nustatyta, kad valstybė galėjo daryti didelę įtaką bendrovėms priimant verslo sprendimus, susijusius su valdymo sprendimais dėl, pavyzdžiui, pelno paskirstymo, naujų akcijų leidimo, kapitalo didinimo ir įstatų keitimo, todėl tokie sprendimai buvo priimti neatsižvelgiant į rinkos sąlygas. Buvo nustatyta, kad labai skiriasi trijų bendrovių vieneto gamybos elektros sąnaudos ir vieneto kaina, ir nė viena iš trijų bendrovių negalėjo įrodyti, kad elektros sąnaudos yra pasiūlos ir paklausos rezultatas ir kad jos pagrįstai atspindi rinkos vertę.

(24)

Be to, visų trijų bendrovių apskaitos įrašai neatspindėjo tikrosios finansinės padėties. Visų pirma buvo daug kartų pažeisti dalį tarptautinių apskaitos standartų (TAS) sudarantys pagrindiniai apskaitos principai, tačiau šie pažeidimai nebuvo nurodyti audito ataskaitoje, todėl negalima laikyti, kad bendrovės turi vieną aiškų TAS atitinkantį apskaitos įrašų rinkinį ir kad jas pagal TAS tikrina nepriklausomas auditorius.

(25)

Kalbant apie pradinio turto vertinimą, visos trys bendrovės negalėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo atliktas toks vertinimas. Pagaliau dvi bendrovės negalėjo pateikti visų mokėjimų už žemėnaudos teises įrodymų. Abu trūkumai parodė, kad būta reikšmingų iškraipymų, likusių iš ne rinkos ekonomikos sistemos.

(26)

Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, o tiesiogiai susijusioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau nustatytų faktų. Bendrijos pramonei ir trims eksportuojantiems gamintojams buvo atskleistos RER vertinimo išvados ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Eksportuojantys gamintojai pateikė nemažai pastabų dėl nustatytų faktų, o Komisija į tas pastabas atsakė, tačiau bendro vertinimo nepakeitė. Eksportuojantys gamintojai visų pirma tvirtino, kad į jų verslo sprendimus valstybė nesikišo. Be to, jie prieštaravo tam tikriems nustatytiems faktams dėl sąnaudų ir turto vertinimo. Tačiau nebuvo pateikta šiuos tvirtinimus pagrindžiančių įrodymų, todėl jie turėjo būti atmesti.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad KLR gamintojams neturėtų būti suteiktas RER.

(28)

Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, tais atvejais, kai taikomas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas, individualus muitas nustatomas bendrovėms, kurios gali įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus dėl individualaus režimo suteikimo.

(29)

Be to, KLR gamintojai, kuriems nebuvo galima suteikti RER, prašė jiems taikyti IR, jei jiems nebūtų suteiktas RER. Tačiau nustatyta, kad valstybė darė reikšmingą įtaką, dėl to manyta, kad dvi bendrovės negalėjo priimti nepriklausomus sprendimus ir kad dėl valstybės kišimosi labai padidėtų priemonių vengimo pavojus. Dėl trečios, kolektyvinės nuosavybės bendrovės, kuri anksčiau buvo valstybine bendrove, buvo svarbių požymių, kad valstybė galbūt dar daro reikšmingą įtaką ir dėl to kyla pavojus, kad gali būti vengiama priemonių.

(30)

Pastarasis eksportuojantis gamintojas teigė, kad galimas valstybės kišimasis nėra pakankama priežastis, dėl kurios neturėtų būti taikomas individualus režimas, nes tokia išvada būtų padaryta remiantis tik prielaidomis.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies e punktą tais atvejais, kai taikomas 2 straipsnio 7 dalies a punktas, individualus muitas gali būti nustatytas tik tada, jei eksportuotojas, remdamasis tinkamai pagrįstais tvirtinimais, gali įrodyti, kad valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų išvengti priemonių, jei atskiriems eksportuotojams nustatytos skirtingos muitų normos. Pirma, tiriama bendrovė negalėjo paaiškinti tikslaus generalinio direktoriaus vaidmens ir atsakomybės. Be to, ji negalėjo paaiškinti, ar dabartiniai akcininkai iš tiesų sumokėjo už akcijas, kurias turi buvusioje valstybinėje bendrovėje. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad žymaus valstybės kišimosi negalima atmesti. Taigi manyta, kad pavojus, jog priemonių būtų vengiama, buvo per didelis, ir eksportuojančio gamintojo tvirtinimai šiuo klausimu turėjo būti atmesti.

(32)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, KLR gamintojai neatitiko visų reikalavimų IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį gauti, IR jiems negalėjo būti suteiktas ir muitas turėjo būti nustatytas visos šalies mastu.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, turėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje arba kainomis, importuojant iš tokios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Bendriją, arba, kai tai neįmanoma, remiantis kitu tinkamu pagrindu, įskaitant Bendrijoje už panašų produktą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, prireikus ją tinkamai pakoregavus ir įskaičiavus pagrįstą pelno dydį.

(34)

Kadangi nagrinėjamasis produktas kitose šalyse, išskyrus Bendriją ir KLR, negaminamas, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė ketinanti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliąją vertę nustatyti remdamasi Bendrijoje už panašų produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(35)

Trys KLR gamintojai paprieštaravo šiam pasiūlymui teigdami, kad Bendrijoje nebuvo pakankamos konkurencijos ir kad gamybos procesas Bendrijoje skyrėsi nuo gamybos proceso KLR. Jie teigė, kad normalioji vertė turėtų būti pagrįsta skundo pateikėjo eksporto į KLR kaina arba DCD gamybos KLR sąnaudomis.

(36)

Į Bendrijos pramonės eksporto į trečiąsias šalis kainą nebuvo galima atsižvelgti, nes nebuvo galima atmesti, kad produktai buvo eksportuojami taip pat dempingo kainomis. Taigi tiriamieji eksportuojantys gamintojai negalėjo įrodyti, kad ši metodika būtų labiau tinkama, nei Bendrijos institucijų naudojama metodika. Visų pirma nebuvo galima įrodyti ir nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Bendrijos rinkoje buvo nepakankama konkurencija ir kad dėl to su Bendrijos pramone susiję duomenys būtų nepatikimi. Gamybos procesų skirtumai nebuvo laikomi reikšmingais.

(37)

Be to, nė vienai iš trijų bendrovių nebuvo suteiktas RER ir todėl eksportuojančių Kinijos gamintojų gamybos sąnaudos nebuvo laikomos patikimomis.

(38)

Tuo remiantis manyta, kad tinkamiausias pagrindas normaliajai vertei nustatyti buvo Bendrijos pramonės panašaus produkto gamybos sąnaudos, kurios prireikus buvo pakoreguotos, ypač atsižvelgiant į gamybos procesų skirtumus ir galimybes gauti žaliavas.

(39)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad nustatant normaliąją vertę remtasi turimais faktais, t. y. pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Be to, minėti gamintojai teigė, kad atliekant šį tyrimą jie visapusiškai bendradarbiavo, todėl toks metodas yra nepagrįstas.

(40)

Šis eksportuojančių gamintojų tvirtinimas, kad normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, yra neteisingas. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau, normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, pagal kurį leidžiama normaliąją vertę nustatyti kitu pagrindu, jei jos neįmanoma nustatyti remiantis panašios šalies sąnaudomis ir kainomis arba eksporto iš tokios šalies į kitas trečiąsias šalis kainomis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(41)

Bendrijos pramonė panašų produktą pardavė tipiškais kiekiais. Tačiau Bendrijos pramonės pardavimas vidaus rinkoje buvo nuostolingas. Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Bendrijos pramonės gamybos sąnaudomis, prie kurių pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų bei pelno suma. Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos pakoreguotos, kad būtų kompensuotos papildomos transporto sąnaudos, atsiradusios dėl to, kad gamybos įrenginiai yra skirtingose vietose, nėra tiesioginės prieigos prie žaliavų, kurias reikia vežti iš atokių gamybos vietų, ir reikia šalinti šalutinį produktą (juodąsias kalkes). Be to, buvo pridėtas apytikriai įvertintas pelnas, atitinkantis Bendrijos pramonės 2001 m. gautą pelną, ir 4,3 % PBA išlaidų remiantis Bendrijos pramonės pateikta informacija.

(42)

Visas KLR gamintojų eksportas buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(43)

Pirmiau nustatyta svertinė vidutinė normalioji vertė palyginta su svertine vidutine bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas RER, pardavimo eksportui į Bendriją kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(44)

Todėl procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 91,8 %.

(45)

Kadangi nagrinėti tik vienos bendrovės duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

(46)

Per TL Bendrijoje pagaminta iš viso 15 000–20 000 tonų.

(47)

Bendrijos gamintojas AlzChem GmbH pagamina 100 % DCD Bendrijoje. Todėl manoma, kad bendrovė sudaro Bendrijos pramonę (toliau – BP), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(48)

Suvartojimas Bendrijoje nustatytas sudedant Bendrijos rinkoje parduotą BP kiekį su iš KLR ir kitų trečiųjų šalių importuotu atitinkamu KN kodu klasifikuojamų prekių kiekiu pagal Eurostato duomenis. Kaip nurodyta tolesnėje lentelėje, nagrinėjamojo produkto suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito (+ 1 %). Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad į 2002 m. duomenis įtraukti ir duomenys apie Norvegijos gamintojo ODDA, kuris tais pačiais metais nutraukė savo veiklą, importą.

(49)

Importuotojo teigimu, ODDA nutraukus veiklą kai kurie jo didesni pirkėjai 2003 m. sukaupė dideles atsargas, o tuo galima paaiškinti, kodėl tais metais labai padidėjo suvartojimas.

(50)

Eurostato duomenimis importas iš KLR padidėjo nuo 2 476 t 2002 m. iki 6 002 t per TL. Per tą patį laikotarpį rinkos dalis padidėjo nuo 15–25 % iki 40–50 %, nes Kinijos gamintojai perėmė didžiąją rinkos dalies, kurią turėjo Norvegijos gamintojas ODDA, dalį. Importuotas kiekis ypač padidėjo 2003 m.

(51)

Eurostato duomenimis importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 % – nuo 1 149 EUR/t 2002 m. iki 1 022 EUR/t per TL.

(52)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą palygintos BP pardavimo kainos Bendrijos rinkoje per TL ir eksportuojančių Kinijos gamintojų taikomos kainos. Kadangi Kinijos gamintojai neeksportavo vadinamojo mikro DCD, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą į šios rūšies produktą nebuvo atsižvelgta.

(53)

Tinkama BP pardavimo kaina buvo pasirinkta pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina, kuri prireikus buvo pakoreguota iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio. Šios kainos buvo palygintos su eksportuojančių gamintojų taikomomis pardavimo kainomis be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos iki CIF kainų Bendrijos pasienyje lygio ir atitinkamai atsižvelgiant į muitinio įforminimo sąnaudas bei išlaidas po importo. Norint nustatyti laisvos apyvartos vieneto kainą prie CIF kainos buvo pridėtas taikytinas 6,5 % trečiosios šalies įprastinis muitas.

(54)

Per TL procentais išreikštas BP vidutinės gamintojo pardavimo kainos EXW sąlygomis svertinis vidutinis priverstinio kainų sumažinimo skirtumas bendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams buvo 25–35 %.

(55)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nuo 2002 m. iki TL turėję įtakos pramonės būklei.

(56)

Toliau pateikti žalos veiksniai yra susiję tik su pardavimu laisvojoje rinkoje – toks pardavimas sudaro 85 % Bendrijos pramonės DCD gamybos. Reikia pažymėti, kad likę 15 % pagaminto DCD naudojami bendrovės viduje uždarajam perdirbimui. BP veikia kaip bendras gamintojas, kuris DCD naudoja tolesniam perdirbimui ir šį produktą pakeičia taip, kad būtų galima gaminti vartotojų produktus, tačiau neišduoda komercinių sąskaitų faktūrų. Uždarasis sunaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito ir todėl negalėjo daryti įtakos Bendrijos pramonės padėčiai.

(57)

Gamybos pajėgumai nuo 2002 m. iki TL padidėjo 33 %. Pajėgumai padidėjo 2003–2004 m., kai 2002 m. pabaigoje veiklą nutraukė Norvegijos gamintojas ODDA. Papildomus gamybos pajėgumus reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad ODDA nutraukė gamybą ir kad ta bendrovė jau turėjo užėmusi apytiksliai 25 % Bendrijos rinkos dalies, be to, produktą parduodavo ir į kitas rinkas. Gamybos pajėgumai padidėjo dėl to, kad buvo vykdomos investicijos ir gerinamos techninės priemonės.

(58)

Padidėjus pajėgumams ir išaugus pardavimui produkcijos kiekis nuo 2002 m. iki TL padidėjo 37 %. Labiausiai produkcijos kiekis padidėjo 2002–2003 m. Produkcijos kiekis buvo ypač didelis 2004 m., tuo tarpu 2005 m. labai sumažėjo, o per TL vėl padidėjo.

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas padidėjo 3 procentiniais punktais.

(60)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Taip atsitiko todėl, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonė, kaip paaiškinta toliau, negalėjo padidinti pardavimo kiekio tiek, kiek tikėjosi padidinti, kai ODDA nutraukė veiklą.

(61)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje nesikeitė, tačiau Bendrijos pramonės DCD pardavimas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje padidėjo 6 %. Pardavimas ypač padidėjo 2003 m., tuo tarpu 2004 ir 2005 m. nuolatos mažėjo, o per TL vėl nežymiai padidėjo. Tačiau visą laiką produktas buvo parduodamas mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis, išskyrus mikro DCD, kurio pardavimas sudaro 0–10 % viso pardavimo [dėl konfidencialumo tikslūs skaičiai nenurodomi] Bendrijos rinkoje, ir kurie buvo parduodami labai pelningai.

(62)

Be to, reikėtų priminti, kad Bendrijos pramonė kitų vartotojams skirtų cheminių produktų (pvz., anglies–azoto–anglies junginių) gamybai naudoja jos pagamintą DCD. Uždarasis naudojimas sudaro apie 15 % Bendrijos pramonės DCD gamybos.

(63)

Parduotas kiekis ir rinkos dalys:

(64)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu BP rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tačiau tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į neužpildytą rinkos dalį, kuri atsirado 2002 m., kai veiklą nutraukė bendrovė ODDA, turėjusi apytikriai 25 % rinkos dalį.

(65)

Nepaisant konkurencijos su kinišku DCD ir kainų svyravimų nuo 2002 m. iki TL pabaigos, BP per nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo 2 % padidinti vidutines vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad į tas kainas yra įtrauktos kainos už mikro DCD, kurio gamintojai nekonkuruoja su eksportuojančiais Kinijos gamintojais ir už kurį galima nustatyti didesnes kainas.

(66)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį BP pelningumas buvo neigiamas. Ypač daug nuostolių patirta per TL, kai jie buvo nuo – 20 iki – 30 %. BP manymu, ataskaitiniai 2002 m. metai turi būti laikomi išskirtiniais dėl ypatingos padėties rinkoje, kai bendrovė ODDA nutraukė veiklą. 2003 m. BP sugebėjo sumažinti nuostolius, nors tuo metu importo iš KLR kiekis buvo pats didžiausias.

(67)

Grynųjų pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiamas, išskyrus 2003 m., kai tais metais sumažėjo BP nuostoliai.

(68)

BP daug investavo būtent 2003 m. Tos investicijos, kaip nurodyta pirmiau, iš esmės buvo susijusios su gamybos pajėgumų didinimu.

(69)

Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo buvo neigiama ir per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, o tai įrodo pirmiau minėtą pelningumo mažėjimo tendenciją.

(70)

Nustatyta, kad BP pajėgumui padidinti kapitalą per nagrinėjamąjį laikotarpį didelio poveikio nepadaryta, nes DCD sudaro tik nedidelę dalį visos BP veiklos.

(71)

BP užimtumo, našumo ir darbo sąnaudų raida:

(72)

2002 m. – TL Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius padidėjo 14 %. Tuo pačiu metu dėl racionalizavimo proceso ir padidėjusios gamybos padidėjo našumas.

(73)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo 6 %.

(74)

Atsižvelgiant į importo iš KLR dempingo kaina kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(75)

Be to, nebuvo nustatyta jokių Bendrijos pramonės atsigavimo po ankstesnio dempingo požymių.

(76)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas nekito, išskyrus ypač didelį suvartojimą 2003 m. Per tą patį laikotarpį ypatingai padidėjo nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis ir užimama rinkos dalis – nuo 15–25 % 2002 m. iki 40–50 % per TL. Vidutinės importo dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo daug mažesnės už BP kainas. Dėl minėto importo kainų BP kainos per TL buvo priverstinai sumažintos 25–35 % (svertinis vidurkis).

(77)

Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonė patyrė didelius nuostolius, ypač per TL, kai jie buvo nuo – 20 iki – 30 %. Mažėjant pelningumui, blogėjo ir su pelningumu susiję rodikliai, kaip antai investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas.

(78)

Tam tikri žalos rodikliai, pavyzdžiui, pagamintas kiekis, gamybos pajėgumai, parduotas kiekis, rinkos dalis ir pardavimo kainos Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį gerėjo. Atliekant šį vertinimą nebuvo atsižvelgta į uždarąjį naudojimą, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį jis nekito ir todėl neturėjo jokios įtakos žalos analizei.

(79)

Tačiau tam tikrų žalos rodiklių gerėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. pabaigoje veiklą nutraukė Norvegijos gamintojas ODDA ir po to vyko konkurencija tarp BP ir eksportuojančių Kinijos gamintojų dėl ODDA turėtos rinkos dalies perėmimo. Iš tiesų reikėtų pastebėti, kad iš Kinijos importuojami produktai užpildė didžiąją dalį po ODDA veiklos nutraukimo likusios rinkos dalies. Pirma, 2003 m. BP sugebėjo užimti apie trečdalį ODDA turėtos rinkos dalies. Per TL ši dalis sumažėjo iki vienos septintosios dalies. Taigi, net jei kai kurie rodikliai šiek tiek pagerėjo, iš tiesų buvo galima tikėtis, kad jų raida būtų buvusi daug palankesnė, jei nebūtų buvę importo iš KLR dempingo kaina poveikio. Bet kuriuo atveju su finansiniais Bendrijos pramonės rodikliais (pelnas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas) susiję rodikliai taip pablogėjo, kad padarė didesnį poveikį, nei teigiami pokyčiai. Iš tiesų Bendrijos pramonė, kaip rodo jos finansinė padėtis, negalėjo iš viso pasinaudoti tuo, kad ODDA nutraukė gamybą, ir dabar yra tokioje būklėje, kai jos veiklai kiltų didelė grėsmė, jei nebūtų nustatytos jokios priemonės.

(80)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad BP patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar yra priežastinis ryšys tarp KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina ir BP padarytos materialinės žalos. Taip pat nagrinėti kiti, nei importas dempingo kaina, žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(82)

Primenama, kad visas iš KLR importuojamas nagrinėjamasis produktas – tai standartinės rūšies DCD, kurio BP taip pat daugiausia parduoda Bendrijos rinkoje. Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nebuvo atsižvelgta į vadinamųjų mikro DCD, kurių Kinijos gamintojai neeksportavo, Bendrijos pramonės pardavimą.

(83)

Importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 141 %. Dėl to užimama rinkos dalis padidėjo nuo 15–25 % 2002 m. iki 40–50 % per TL. Reikėtų pastebėti, kad dėl Norvegijos gamintojo veiklos nutraukimo padaryto poveikio 2003 m. importo dempingo kaina kiekis ypatingai padidėjo (6 173 t), vėliau 2004 m. sumažėjo, o 2005 m. ir TL nuolat didėjo (iki 6 002 t).

1   lentelė

Importas iš KLR

(84)

Vidutinės importo dempingo kainos buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, dėl to per TL pastarosios buvo priverstinai sumažintos 25–35 %. Kinijos eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 11 %, tačiau mažėjo nenuosekliai. Iš tiesų eksportuojantys Kinijos gamintojai, siekdami perimti ODDA turėtą rinkos dalį, 2003 m. savo kainas sumažino 7 %. Užėmę didžiąją dalį tos rinkos dalies 2004 m. jie padidino kainas 25 %, 2005 m. sumažino 27 % ir per TL vėl padidino 4 %.

(85)

Tuo pačiu metu, kai per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kainos sumažėjo 11 %, BP sugebėjo savo kainų iš esmės nekeisti (jos padidėjo 2 %). Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad į minėtas kainas yra įtrauktos kainos už mikro DCD, kuris nekonkuruoja su tokiu KLR kilmės DCD ir kurio kaina yra daug didesnė. Taigi vidutinėms metinėms BP pardavimo kainoms poveikį daro atitinkamai standartinių ir mikro DCD parduoto kiekio ir kainų svyravimai.

2   lentelė

Vieneto kainų raida

(86)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl standartinio DCD nustatytas didelis priverstinis kainų sumažinimas, kuris per TL sudarė 25–35 %, akivaizdu, kad dėl importo dempingo kaina darytas didelis spaudimas mažinti BP standartinių DCD (jų BP parduoda daugiausia) pardavimo kainas, ir dėl to BP negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios padengtų gamybos sąnaudas. Tai savo ruožtu turėjo neigiamo poveikio BP pelningumui, ir dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį BP patyrė didžiąją dalį reikšmingų nuostolių.

(87)

Kadangi BP parduodama DCD nuostolius patyrė jau 2002 m., nagrinėta, ar nuostoliai yra struktūrinio pobūdžio, o ne tik dėl importo dempingo kaina patirti nuostoliai. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad importas dempingo kaina jau 2002 m. buvo aktyviai vykdomas Bendrijos rinkoje, o tuo metu tokio importo užimama rinkos dalis buvo 15–25 %. Be to, BP pateikė įrodymų, kad dėl sąnaudų mažinimo programos jai pavyko nagrinėjamuoju laikotarpiu išlaikyti nepakitusias vieneto sąnaudas, nors žaliavų kainos ir padidėjo. Tačiau dėl importo iš Kinijos mažinamų kainų tai nedavė laukiamo poveikio ir nuostoliai nesumažėjo, o tik buvo išvengta jų didėjimo.

(88)

Taikydama sąnaudų mažinimo priemones, ir po to, kai 2002 m. pabaigoje iš rinkos pasitraukė bendrovė ODDA, Bendrijos pramonė pradėjo atsigauti, tačiau 2003 m. Bendriją pasiekė ypatingai didelis importo iš Kinijos kiekis. Ypatingai padidėjus tokio importo kiekiui Kinija perėmė didelę dalį ODDA turėtos rinkos dalies, o BP nuostoliai 2004 m. padidėjo nuo – 10 iki – 20 % ir vėliau 2005 m. bei per TL nuolatos didėjo, kaip ir importo dempingo kaina kiekis, o vidutinės importo kainos mažėjo.

3   lentelė

BP pelningumas

(89)

Priežastinį importo dempingo kaina ir BP ekonominės padėties blogėjimo ryšį stiprina tai, kad BP pelningai parduoda tos rūšies produktą (mikro DCD), kuris nėra importuojamas iš Kinijos, o parduodama standartinės rūšies DCD patiria didelius nuostolius, nes susiduria su nesąžininga KLR konkurencija.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir visų pirma į tai, kaip keičiasi importo dempingo kaina rinkos dalis, kaip įrodyta pirmiau, importuojant kainomis, dėl kurių buvo priverstinai itin sumažintos BP kainos, daroma išvada, kad importas dempingo kaina turėjo lemiamą vaidmenį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

4   lentelė

Rinkos dalių raida

(91)

Atsižvelgiant į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje nekito, kad iš kitų trečiųjų šalių DCD neimportuojamas ir kad vieninteliai žinomi DCD gamintojai yra BP ir keli Kinijos gamintojai, yra labai nedaug kitų žinomų veiksnių, dėl kurių Bendrijos pramonei galėjo būti daroma žala.

(92)

Nagrinėta, ar BP eksportas į ne ES šalis galėjo būti susijęs su žala, kuri buvo daroma per nagrinėjamąjį laikotarpį. Eksportas į ne ES šalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė didelę dalį BP nagrinėjamojo produkto pardavimo (30–50 %). 2002 m. – TL eksportuotas kiekis iš esmės padidėjo 58 %, o vidutinė vieneto kaina sumažėjo 2 %. Tai rodo, kad nepaisant didelės konkurencijos su Kinijos eksportuotojais ir kitose ne Bendrijos rinkose, Bendrijos pramonės pagaminto DCD paklausa yra didelė, nors jo kainos yra gerokai didesnės už Kinijos eksportuotojų kainas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, didesnes vidutines kainas būtų galima paaiškinti tuo, kad mikro DCD kainos yra didesnės.

(93)

Kad galėtų konkuruoti su kinišku mažų kainų standartinės rūšies DCD ir ne ES rinkose, BP produktą eksportui pardavė mažesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis, taip sumažindama bendrą pelningumą. Tačiau šis pardavimas eksportui nepadarė tiesioginio poveikio pelningumui Bendrijos rinkoje.

(94)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė parduodama nagrinėjamąjį produktą kelis metus patyrė nuostolių ir vis dėlto 2003 bei 2004 m. nusprendė investuoti į papildomus pajėgumus, dėl kurių padidėjo produkcijos kiekis ir atsargos, nagrinėta, ar i) nuostoliai yra struktūrinio pobūdžio ir ii) ar sprendimas investuoti į papildomus pajėgumus turėjo poveikio BP žalingai padėčiai. Pastarąjį argumentą pateikė ir vienas importuotojas, kuris tvirtino, kad BP sprendimas trečdaliu didinti gamybos pajėgumus žinant, kad jau importuojama iš Kinijos, darė papildomą spaudimą rinkai.

(95)

Dėl nuostolių dydžio, BP pateikti duomenys įrodo, kad dėl vykdomos sąnaudų mažinimo programos BP per nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išlaikyti nepakitusias vieneto sąnaudas, nors žaliavų kainos ir padidėjo. Tačiau esama tam tikrų veiksnių, kaip antai trys skirtingos gamybos vietos, jokių anglies kasyklų netoliese ir brangiai kainuojantis gamybos procesas, kurie BP sąnaudoms daro neigiamą poveikį, be to, neįmanoma palyginti BP sąnaudų struktūros su jokio kito DCD gamintojo sąnaudų struktūra, nes nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebuvo suteiktas RER. Tačiau tai, kad BP 2001 m. gavo nedidelį pelną, ir tai, kad ji pelningai parduoda tos rūšies produktą (mikro DCD), kurio neeksportuoja Kinijos gamintojai, akivaizdžiai įrodo, kad normaliomis konkurencijos sąlygomis BP galėtų pasiekti geresnių rezultatų, todėl nuostoliai nėra vien tik struktūriniai.

(96)

Dėl BP sprendimo didinti gamybos pajėgumus reikėtų pažymėti, kad šis sprendimas priimtas po to, kai veiklą nutraukė bendrovė ODDA, kuri prieš pasitraukdama turėjo užėmusi didelę Bendrijos rinkos dalį. Jei nebūtų buvę importo iš Kinijos, kuris dėl dempingo kainų užėmė didžiąją dalį ODDA prarastos rinkos dalies, būtų galima tikėtis, kad BP būtų perėmusi daug didesnę dalį ODDA turėtos rinkos dalies. Kita vertus, ūkio subjektas negali tikėtis, kad padidėjus suvartojimui jo teritorinėje dalyje įmonės dėl tiekimo kreiptųsi į jį, o ne į užsienio šaltinius.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad net jei sudėtingos finansinės ir ekonominės BP padėties negalima laikyti sau padaryta žala, parduodant nagrinėjamąjį produktą pelno negauta iš dalies dėl didelių gamybos sąnaudų ir sprendimų dėl investicijų.

(98)

Taigi patvirtinama, kad importas iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo jos užimama rinkos dalis ir dėl kurio buvo priverstinai sumažintos BP kainos, padarė labai didelį poveikį sudėtingai finansinei ir ekonominei BP padėčiai. Vertinant vien šį aspektą, galima teigti, kad tai padarė materialinę žalą. Tačiau negalima paneigti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį didelius nuostolius iš dalies buvo galima patirti dėl BP sąnaudų struktūros.

(99)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, kaip antai Bendrijos pramonės sąnaudos, padidėję pajėgumai ir eksporto rodikliai, net jei dėl jų ir buvo padaryta žala, nenutraukia priežastinio ryšio tarp BP padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR.

(100)

Todėl daroma išvada, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(101)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių nustatymas neatitiktų Bendrijos interesų. Nagrinėtas galimas priemonių poveikis visoms suinteresuotosioms šalims ir padariniai, kurie kiltų, jei priemonės nebūtų nustatytos.

(102)

Bendrijos pramonės padėtis tapo žalinga, nes BP nesugebėjo konkuruoti su importu dempingo kaina, kurio kiekis ypatingai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį, ir dėl kurio labai sumažėjo kainos Bendrijos rinkoje, dėl to Bendrijos pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios būtų padengusios sąnaudas.

(103)

Manoma, kad nustačius priemones, Bendrijos pramonė galėtų padidinti DCD kainą iki tokio lygio, kuris leistų gauti pelną ir BP toliau veikti Bendrijos rinkoje.

(104)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonė, kad galėtų išlikti rinkoje, būtų priversta toliau derinti savo kainas su importo dempingo kainomis. Dėl to būtų toliau patiriami finansiniai nuostoliai. Kadangi dabartinė padėtis, kai pelno negaunama jau keletą metų, yra nestabili, nenustačius priemonių šios rūšies produktas palaipsniui išnyktų, ir dėl to būtų prarasta darbo vietų.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas neprieštarauja Bendrijos pramonės interesams.

(106)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir kai kurie naudotojai bei importuotojai teigė, kad nustačius antidempingo priemones iš Bendrijos rinkos būtų pašalintas iš Kinijos importuojamas produktas, o kadangi šis produktas iš jokios kitos šalies neimportuojamas, Bendrijos pramonė taptų monopoline. Be to, eksportuojantys gamintojai ir vienas importuotojas pažymėjo, kad yra pavojaus, jog nustačius tokio lygio priemones, dėl kurių būtų kliudoma importuoti iš KLR, Bendrijos rinkoje labai sumažėtų pasiūla.

(107)

Tačiau manoma, kad, atsižvelgiant į eksportuojančių Kinijos gamintojų dėl taikomos dempingo praktikos ir kainų, dėl kurių priverstinai itin sumažinamos Bendrijos pramonės kainos, užimamą tvirtą padėtį rinkoje, nustačius toliau apibrėžto dydžio priemones tie eksportuotojai iš Bendrijos rinkos nebūtų pašalinti, o būtų atstatytos vienodos galimybės, leidžiančios Bendrijos pramonei ir eksportuojantiems Kinijos gamintojams konkuruoti vienodomis sąlygomis. Be to, išliks Kinijos eksportuotojų ir Bendrijos pramonės konkurencija Bendrijos rinkoje, ir tokiu būdu bus užtikrintas nuolatinis tiekimas iš kelių šaltinių.

(108)

Kita vertus, jei antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, negalima paneigti, kad Bendrijos pramonė turėtų nutraukti šio produkto gamybą, ir tokiu būdu susiklostytų priešinga padėtis – importas iš Kinijos taptų monopoliniu. Reikia vengti abiejų variantų, t. y. kad nė vienas iš šių dviejų šaltinių netaptų monopoliniu. Iš tiesų abu bendradarbiaujantys naudotojai pabrėžė, kad būtina turėti du tiekimo šaltinius.

(109)

Taigi manoma, kad nustačius toliau nurodyto dydžio antidempingo priemones būtų užtikrinti du tiekimo šaltiniai Bendrijos rinkoje.

(110)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo du pramoniniai naudotojai – vienas dirbantis vaistų sektoriuje, o kitas – odų rauginimo srityje. Abu naudotojai nagrinėjamąjį produktą pirko tiesiogiai iš KLR ir iš Bendrijos pramonės. Atskleidus per tyrimą nustatytus galutinius faktus trečiasis naudotojas, kuris gamina specialias chemines medžiagas popieriui, pateikė pastabas dėl galimo poveikio, jei būtų nustatyti antidempingo muitai.

(111)

Naudotojas vaistų sektoriuje, kuriame DCD yra svarbi žaliava gaminant metforminą (vaistą diabetikams), tvirtino, kad bet koks kainos padidėjimas dėl nustatytų antidempingo priemonių padarytų neigiamą poveikį jo konkurencingumui, palyginti su gamintojais už Bendrijos ribų, daugiausia Indijoje. Atsižvelgiant į tai, kad DCD sudaro pakankamai didelę šio naudotojo sąnaudų dalį, jis teigia, kad net nedidelis DCD kainos padidėjimas padarytų poveikį metformino pardavimo kainoms ir atitinkamai – neigiamą poveikį jo užimamoms rinkos dalims bei konkurencingumui. Tačiau Komisijos turima informacija apie minėto naudotojo sąnaudas ir pelningumą rodo, kad siūlomo dydžio muitą būtų galima bent iš dalies absorbuoti.

(112)

Pastabose dėl atskleistų galutinių per tyrimą nustatytų faktų minėtas naudotojas tvirtino, kad jis negalėtų absorbuoti dėl siūlomo dydžio nustatyto antidempingo muito padidėjusių žaliavų sąnaudų. Jis teigė, kad, siekdamas toliau būti konkurencingu ir išlikti rinkoje, jis turėjo nuolatos mažinti gamybos sąnaudas. Dėl to jis jau turėjo atlikti restruktūrizaciją. Be to, su pagrindiniu tiekėju – Bendrijos pramone – jis suderėjo dėl kainų nuolaidų. Tas pats naudotojas daro išvadą, kad nustačius siūlomo dydžio antidempingo muitą iškiltų konkretus pavojus, jog jis turės uždaryti dvi gamybos įmones Prancūzijoje, kurios abi gamina būtent metforminą. Tvirtinta, kad dėl to tektų atleisti 270 darbuotojų.

(113)

Tačiau Komisija mano, kad net jei negalima paneigti, kad nustačius muitus minėtam naudotojui būtų padarytas neigiamas poveikis, nes sumažėtų jo pardavimas Bendrijos rinkoje, reikėtų pažymėti, kad didelė dalis šio naudotojo Bendrijoje pagaminto metformino eksportuojama, taigi jis atleidžiamas nuo bet kokių muitų. Taigi, nustačius muitą poveikis būtų padarytas tik daliai su metforminu susijusios veiklos. Be to, atsižvelgiant į šio naudotojo klausimyno atsakymuose nurodytą pelno dydį, akivaizdu, kad muitą būtų galima bent iš dalies absorbuoti, ir dėl to Bendrijos rinkoje parduodamo metformino kainos neturėtų labai padidėti. Taigi pavojus, kad bus prarasta darbo vietų, yra labai nedidelis. Be to, reikėtų pažymėti, kad nenustačius muitų šio naudotojo pagrindinis tiekėjas turėtų nutraukti veiklą, taigi šiam naudotojui liktų tik vienas tiekimo šaltinis.

(114)

Naudotojas cheminių medžiagų popieriui sektoriuje taip pat teigė, kad dėl siūlomo dydžio antidempingo muito jam būtų sunkiau konkuruoti Bendrijos rinkoje, nes jo konkurentai už Bendrijos ribų ir toliau galėtų įsigyti DCD, nemokėdami jokių antidempingo muitų. Tačiau šis naudotojas nepateikė klausimyno atsakymų ir nepagrindė savo tvirtinimo, todėl neįmanoma įvertinti ar apskaičiuoti, kokį poveikį jo veiklai padarytų muitas.

(115)

Tačiau primenama, kad, kaip nurodyta pirmiau, abu bendradarbiaujantys gamintojai pabrėžė, kad labai svarbu turėti du tiekimo šaltinius. Todėl manoma, kad nustačius toliau nurodyto dydžio antidempingo priemones būtų užtikrinti ilgalaikiai alternatyvūs tiekimo šaltiniai galutinių naudotojų sektoriams. Kita vertus, nenustačius priemonių kiltų pavojus, kad būtų pašalintas vienas tiekimo šaltinis.

(116)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo keturi importuotojai, iš kurių vienas taip pat naudojo nagrinėjamąjį produktą. Didžiausias importuotojų, kuris per TL importavo apie 30 % viso iš KLR importuoto DCD, pabrėžė, kad nustačius antidempingo muitus būtų neišvengiamai padarytas neigiamas poveikis jo veiklai, ir jis palaipsniui turėtų pasitraukti iš verslo, susijusio su DCD, nes DCD negaminamas kitose trečiosiose šalyse, taigi jis neturi alternatyvaus tiekimo šaltinio. Dėl to bendrovėje tektų atlikti kai kuriuos organizacinius pakeitimus.

(117)

Negalima paneigti, kad nustačius antidempingo priemones kai kuriems importuotojams būtų padarytas neigiamas poveikis. Tačiau antidempingo priemonėmis būtų tik atkurta konkurencija Bendrijos rinkoje, be to, atsižvelgiant į tai, kad galutiniai naudotojai pabrėžė būtinybę turėti du tiekimo šaltinius, manoma, kad toliau nurodyto siūlomo dydžio antidempingo priemonės neturėtų užkirsti kelio importuotojams Bendrijoje parduoti nagrinėjamąjį produktą.

(118)

Be to, importuotojai tiekia keliems skirtingiems galutinių naudotojų sektoriams, kuriuose DCD sudaro įvairaus dydžio galutinio produkto sąnaudų dalį, todėl manoma, kad bet kokį kainos padidėjimą dėl nustatytų antidempingo priemonių būtų galima bent iš dalies perkelti naudotojams. Be to, šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad remiantis turima informacija importuotojai netiekia didžiausiam galutinių naudotojų sektoriui, t. y. vaistų pramonės sektoriui, kuriame bet kokį tariamą papildomą sąnaudų padidėjimą dėl konkurencijos su trečiosiomis šalimis būtų sunku perkelti galutiniams pirkėjams.

(119)

Vienas importuotojas, kuris DCD tiekia tekstilės, popieriaus, vandens valymo ir trąšų pramonės sektoriams, teigė, kad šiuose sektoriuose nereikalingas BP gaminamas geresnės kokybės DCD. Be to, jis tvirtino, kad minėtuose pramonės sektoriuose kiltų sunkumų perkeliant bet kokį papildomą sąnaudų padidėjimą galutiniams pirkėjams.

(120)

Neprieštaraujama, kad BP gaminamas DCD gali būti geresnės kokybės nei eksportuojančių Kinijos gamintojų gaminamas DCD. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas iš esmės yra vienodi ir pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis, fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami toms pačioms paskirtims. Dėl tvirtinimo, kad pirmiau nurodytuose pramonės sektoriuose nebūtų galima žaliavų kainų padidėjimo perkelti pirkėjams, reikėtų pabrėžti, kad šie galutiniai naudotojai nebendradarbiavo, todėl šio tvirtinimo negalima įvertinti, taigi į jį neatsižvelgiama.

(121)

Be to, reikėtų pastebėti, kad bendradarbiaujančių importuotojų pelno dydžiai skiriasi. Remiantis importuotojų pateiktais duomenimis, bent dalį bet kokio kainos padidėjimo dėl nustatytų antidempingo muitų būtų galima absorbuoti.

(122)

Todėl manoma, kad nustačius antidempingo priemones importuotojams didelis neigiamas poveikis nebūtų padarytas.

(123)

Galima tikėtis, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonė galės vėl pelningai parduoti DCD, taigi, ir išlikti rinkoje. Atsižvelgiant į nuolat blogėjančią Bendrijos pramonės finansinę padėtį, dėl kurios visa gamybos linija tapo nepelninga, esama didelio pavojaus, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonė turėtų pasitraukti iš DCD gamybos, ir dėl to neišvengiamai būtų prarasta darbo vietų. Dėl to eksportuojantys Kinijos gamintojai taptų monopolininkais, o tai savo ruožtu būtų žalinga DCD galutiniams naudotojams, kurie pabrėžė, kad svarbu turėti tiekimo šaltinį Bendrijoje.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl importo dempingo kaina nustatytas didelis priverstinis kainų sumažinimas, manoma, kad nustačius antidempingo priemones būtų tik atkurtos vienodos galimybės ir išlaikyti du tiekimo šaltiniai naudotojams.

(125)

Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių dėl Bendrijos interesų nenustatyti antidempingo priemonių.

(126)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytus faktus ir siekiant tinkamai apibūdinti specifinę DCD rinkos padėtį, manoma, kad būtų tikslinga nustatyti antidempingo priemones.

(127)

Turėtų būti nustatytos tokio dydžio priemonės, kurios leistų atkurti sąžiningą BP ir eksportuojančių KLR gamintojų konkurenciją.

(128)

Teigta, kad šio konkretaus atvejo aplinkybės reikalauja specialaus metodo žalos pašalinimo lygiui nustatyti. Taigi reikia atsižvelgti į tris svarbius aspektus:

(129)

Be to, reikėtų pažymėti, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. KLR kilmės DCD eksportui taikoma PVM grąžinimo norma buvo sumažinta nuo 13 iki 5 %. Dėl to tikriausiai padidės kiniško DCD eksporto kainos, nes padidės eksportui gaminamo DCD gamybos sąnaudos.

(130)

Tokiomis aplinkybėmis nustatant su importu dempingo kaina susijusios žalos pašalinimo lygį reikėjo taikyti tinkamesnį metodą. Manyta, kad būtų tikslinga pagrindinį dėmesį sutelkti į žalingą poveikį, kurį tiesiogiai daro eksportuojančių Kinijos gamintojų taikoma priverstinio kainų sumažinimo praktika, ir nustatant žalos pašalinimo lygį remtis suma, kurios pakaktų priverstiniam faktiniam kainų sumažinimui pašalinti, bei pridėti Bendrijos pramonės 2001 m. už nagrinėjamąjį produktą gautą pelno dydį atitinkančią pelno sumą (nuo 0 iki 5 %). Pritaikius šį metodą BP galės taikyti didesnes kainas ir todėl pagerinti finansinę bei ekonominę padėtį tiek, kiek jai poveikio akivaizdžiai padarė importas dempingo kaina.

(131)

Atskleidus galutinius per tyrimą nustatytus faktus BP teigė, kad siūlomo dydžio muitas neužtikrintų jos gyvybingumo, nes ji negalėtų padidinti kainų tiek, kad padengtų visas gamybos sąnaudas. Todėl BP pasiūlė metodiką, kuri užtikrintų visos DCD gamybos grandinės nenuostolingumą. Tačiau šį metodą reikėjo atmesti, nes jis iš esmės buvo pagrįstas nepatikrintais duomenimis, ir pagal šį metodą be nagrinėjamojo produkto būtų tekę įtraukti kitus produktus.

(132)

Todėl tvirtinama, kad muitas, pagrįstas priverstiniu kainų sumažinimu ir pelnu, pašalins žalą, kurią tiesiogiai daro importas dempingo kaina, net jei tai neišsprendžia visų BP finansinių ir ekonominių sunkumų. Jei būtų padengtos visos gamybos sąnaudos, atsižvelgiant į kitus nei importas dempingo kaina veiksnius, muitu būtų kompensuojama per daug. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad BP naudojasi išskirtine padėtimi rinkoje – ji yra arti pirkėjų.

(133)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, naudojant svertinę vidutinę importo kainą, kuri buvo nustatyta skaičiuojant priverstinį kainų sumažinimą, ir pridedant papildomą pelno sumą buvo nustatyta, kiek būtina padidinti kainą. Tuomet rezultatas buvo išreikštas procentais visos CIF importo vertės.

(134)

Atsižvelgdama į pirmiau aprašytas išskirtines aplinkybes Komisija atidžiai stebės rinką. Jei pasirodys, kad priemonių nepakanka, arba, atvirkščiai, jei Bendrijos rinkoje atsiras pasiūlos trūkumas ir (arba) kuri nors šalis taps monopoline, Komisija nedelsdama spręs susiklosčiusią padėtį ir pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir (arba) taikydama pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį inicijuos ex officio peržiūrą.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės.

(136)

Kadangi žalos pašalinimo lygis yra žemesnis už nustatytą dempingo skirtumą, nustatant galutines priemones reikėtų remtis žalos pašalinimo lygiu.

(137)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, procentais išreikšta CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą muito norma yra tokia: