14.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 153/26

(1)

Pagal Direktyvą 2003/99/EB, valstybės narės užtikrina, kad po stebėsenos būtų pateikti lyginamieji duomenys apie zoonozių sukėlėjų ir kitų, visuomenės sveikatai pavojingų sukėlėjų, antimikrobinio atsparumo atvejus.

(2)

2003 m. vykusiame FAO, OIE, PSO seminare apie ne žmonėms skirtų inhibitorinių medžiagų naudojimo ir antimikrobinio atsparumo mokslinį vertinimą buvo padaryta išvada, kad yra akivaizdžių įrodymų, jog atsparūs organizmai, atsiradę dėl žmonėms neskirtų inhibitorinių medžiagų naudojimo, žmonių sveikatai padarė neigiamą poveikį: padidėjęs infekcijų dažnumas, padidėjęs nesėkmingo gydymo atvejų (kartais mirčių) skaičius ir sunkesnės infekcijos, kaip užfiksuota, pavyzdžiui, pagal fluoroquinolone atsparias žmogaus Salmonella infekcijas. Įrodyta, kad ne žmonėms skirtų inhibitorinių medžiagų naudojimo kiekis ir būdai sąlygoja atsparios bakterijos gyvūnuose ir maiste atsiradimą, todėl žmogus negali apsisaugoti nuo šių atsparių bakterijų (Bendras FAO, OIE, PSO ekspertų seminaras, 2003 m.) Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugelis atsparumo problemų žmonių medicinoje priklauso nuo žmonių vartojamų ir per dažnai vartojamų antimikrobinių medžiagų, skirtų terapijai ar profilaktikai (Europos Parlamentas, 2006 m. spalio mėn.).

(3)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengtoje Bendrijos suvestinėje apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų, antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius ir dėl maisto kylančių protrūkių Europos Sąjungoje 2005 m. (2) nurodoma, kad gana didelė gyvūnuose ir maiste esančių Campylobacter ir Salmonella izoliatų dalis buvo atspari inhibitorinėms medžiagoms, kurios paprastai naudojamos žmonių ligoms gydyti. Per maistą plintančios infekcijos, kurias sukelia šios atsparios bakterijos, yra ypatingai pavojingos žmonėms, nes gydymas gali būti nesėkmingas.

(4)

Europos maisto saugos tarnybos biologinio pavojaus klausimų mokslininkų grupė ir gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimų mokslininkų grupė savo 2006 m. rugsėjo 7 ir 8 d. vykusiuose susitikimuose priėmė nuomonę dėl Bendrijos suvestinės apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius Europos Sąjungoje 2004 m. persvarstymo (3). Atsižvelgiant į antimikrobinio atsparumo tyrimą, nuomonėje nurodoma, jog būtina teikti išsamią informaciją apie kiekvieno Salmonella izoliato serotipą ir suderinti ribines vertes, taikomas atsparumo vertinimui ir ataskaitai.

(5)

2007 m. vasario 20 d. EFSA Zoonozių duomenų rinkimo darbo grupė priėmė ataskaitą su pasiūlymu derinti antimikrobinio Salmonella atsparumo naminiuose paukščiuose (Gallus gallus), kalakutuose ir kiaulėse bei Campylobacter jejuni ir C. coli atsparumo broileriuose stebėsenos programą (4). Ataskaitoje teikiamos rekomendacijos dėl suderintos stebėsenos programos ir suderintų jautrumo tyrimo metodų.

(6)

Atsižvelgiant į vis didėjantį antimikrobinio atsparumo keliamą pavojų visuomenės sveikatai ir įrodymus, kad vartojant antibiotikus daromas poveikis šiam pavojui, iš visų valstybių narių turėtų būti renkama lyginamoji informacija apie zoonozių sukėlėjų gyvūnuose antimikrobinio atsparumo atvejus, kaip nurodyta Direktyvos 2003/99/EB 7 straipsnyje. Šis įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas EFSA darbo grupės pasiūlymu, tačiau nepažeisti tolesnių įgyvendinimo taisyklių ateityje.

(7)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,