I PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS
Paaiškinimai
Natūralių buveinių aiškinimo gairės pateiktos „Europos Sąjungos natūralių buveinių aiškinimo vadove“, kurį patvirtino pagal 20 straipsnį įsteigtas komitetas („Natūralių buveinių komitetas“) ir kurį paskelbė Europos Komisija (1).
Kodas atitinka Natura 2000 kodą.
Ženklas „*“ reiškia prioritetinius buveinių tipus.
1. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS
11. Atvira jūra ir potvynių zonos
1110
|
Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu
|
1120
|
* Poseidonijų sąžalynai (Posidonion oceanicae)
|
1130
|
Upių žiotys
|
1140
|
Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos
|
1150
|
* Pakrančių įlankos
|
1160
|
Didelės seklios įlankos ir užutekiai
|
1170
|
Rifai
|
1180
|
Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros
|
12. Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai
1210
|
Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų
|
1220
|
Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose
|
1230
|
Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos
|
1240
|
Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp.
|
1250
|
Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais
|
13. Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos
1310
|
Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai
|
1320
|
Spartina vejos (Spartinion maritimae)
|
1330
|
Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae)
|
1340
|
* Žemyninės druskingos pievos
|
14. Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos
1410
|
Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi)
|
1420
|
Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi)
|
1430
|
Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)
|
15. Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės
1510
|
* Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia)
|
1520
|
* Iberijos gipsingos stepės (Gypsophiletalia)
|
1530
|
* Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės
|
16. Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai
1610
|
Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtais paplūdimiais bei sublitoralėmis augalų bendrijomis
|
1620
|
Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos
|
1630
|
* Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos
|
1640
|
Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis
|
1650
|
Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos
|
2. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS
21. Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos
2110
|
Užuomazginės pustomos kopos
|
2120
|
Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos)
|
2130
|
* Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)
|
2140
|
* Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum
|
2150
|
* Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea)
|
2160
|
Kopos su Hippophaë rhamnoides
|
2170
|
Kopos su Salix repens ssp. argentea (Salicion arenariae)
|
2180
|
Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos, apaugusios mišku
|
2190
|
Drėgni kopų duburiai
|
21A0
|
Mačeirai (* Airijoje)
|
22. Viduržemio jūros pakrančių kopos
2210
|
Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis
|
2220
|
Kopos su Euphorbia terracina
|
2230
|
Kopų žolynai, priklausantys Malcolmietalia eilei
|
2240
|
Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais
|
2250
|
* Pakrančių kopos, apaugusios Juniperus spp. krūmynais
|
2260
|
Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia)
|
2270
|
* Pinus pinea ir (arba) Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos
|
23. Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos
2310
|
Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Genista
|
2320
|
Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Empetrum nigrum
|
2330
|
Atviri žemyninių kopų žolynai su Corynephorus ir Agrostis
|
2340
|
* Panonijos žemyninės kopos
|
3. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS
31. Stovinčio vandens telkiniai
3110
|
Smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae)
|
3120
|
Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis
|
3130
|
Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelleteauniflorae ir (arba) Isoëto-Nanojuncetea augalais
|
3140
|
Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai, kurių dugne formuojasi Chara spp.
|
3150
|
Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija
|
3160
|
Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros
|
3170
|
* Viduržemio jūros srities laikinos kūdros
|
3180
|
* Turlogai
|
3190
|
Gipso karsto ežerai
|
31A0
|
* Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai
|
32. Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos
3210
|
Fenoskandijos natūralios upės
|
3220
|
Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija
|
3230
|
Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica
|
3240
|
Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica
|
3250
|
Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum
|
3260
|
Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija
|
3270
|
Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p. augalija
|
3280
|
Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba
|
3290
|
Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion
|
4. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI
4010
|
Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix
|
4020
|
* Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix
|
4030
|
Europiniai sausieji viržynai
|
4040
|
* Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans
|
4050
|
* Endeminiai Makaronezijos viržynai
|
4060
|
Alpiniai ir borealiniai viržynai
|
4070
|
* Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti)
|
4080
|
Subarktiniai Salix spp. krūmynai
|
4090
|
Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais
|
40A0
|
* Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai
|
40B0
|
Rodopijos Potentilla fruticosa krūmynai
|
40C0
|
* Ponto–Sarmatijos regiono lapuočių krūmynai
|
5. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)
51. Submediteraniniai ir temperatiniai
5110
|
Pastovios paprastojo buksmedžio Buxus sempervirens bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p.p.)
|
5120
|
Kalninės Cytisus purgans bendrijos
|
5130
|
Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose
|
5140
|
* Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose
|
52. Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis
5210
|
Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.
|
5220
|
* Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus
|
5230
|
* Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis
|
53. Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai
5310
|
Laurus nobilis krūmynai
|
5320
|
Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių
|
5330
|
Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai
|
54. Friganos
5410
|
Vakarų Viduržemio pajūrio srities skardžių viršūnių friganos (Astragalo- Plantaginetum subulatae)
|
5420
|
Sarcopoterium spinosum phryganas
|
5430
|
Endeminės Euphorbio-Verbascion friganos
|
6. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS
61. Natūralios pievos
6110
|
* Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi)
|
6120
|
* Sausų smėlynų kalkingos pievos
|
6130
|
Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae
|
6140
|
Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų
|
6150
|
Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų
|
6160
|
Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta)
|
6170
|
Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų
|
6180
|
Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos
|
6190
|
Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetalia pallentis)
|
62. Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos
6210
|
Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų (*svarbios gegužraibinių šeimos augalų buveinės)
|
6220
|
* Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietalia
|
6230
|
* Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalniųsrityse Europos žemyninėje dalyje)
|
6240
|
* Subpanoninės stepinės pievos
|
6250
|
* Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių
|
6260
|
* Panoninės smėlingosios stepės
|
6270
|
* Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)
|
6280
|
* Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos
|
62A0
|
Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae)
|
62B0
|
* Kipro pievos ant serpantino uolų
|
62C0
|
* Ponto–Sarmatijos regiono stepės
|
62D0
|
Moezijos acidofiliniai žolynai
|
63. Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai)
6310
|
Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.)
|
64. Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos
6410
|
Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae)
|
6420
|
Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion)
|
6430
|
Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos
|
6440
|
Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis
|
6450
|
Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos
|
6460
|
Trodoso kalnų durpingos pievos
|
65. Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos
6510
|
Žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis)
|
6520
|
Kalnų šienaujamos pievos
|
6530
|
* Fenoskandijos miškapievės
|
7. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI
71. Rūgščiosios kimininės pelkės
7110
|
* Aktyvios aukštapelkės
|
7120
|
Degradavusios aukštapelkės vis dar galinčios savaime atsistatyti
|
7130
|
Plokščiosios pelkės (* tiktai aktyvios)
|
7140
|
Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės
|
7150
|
Durpingo substrato duburiai Rhynchosporion
|
7160
|
Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės
|
72. Kalkingosios žemapelkės
7210
|
* Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis
|
7220
|
* Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)
|
7230
|
Šarmingosios žemapelkės
|
7240
|
* Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae
|
73. Borealinės žemapelkės
7310
|
* Aapos
|
7320
|
* Palsos
|
8. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI
81. Skardžiai
8110
|
Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani)
|
8120
|
Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii)
|
8130
|
Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai
|
8140
|
Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai
|
8150
|
Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai
|
8160
|
* Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai
|
82. Chazmofitų augalija uolų šlaituose
8210
|
Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų
|
8220
|
Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų
|
8230
|
Silicinės uolos su pionierine Sedo-Scleranthion arba Sedoalbi-Veroniciondillenii augalija
|
8240
|
* Klinčių grindiniai
|
83. Kitos uolėtos buveinės
8310
|
Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms
|
8320
|
Lavos laukai ir natūralūs urvai
|
8330
|
Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai
|
8340
|
Nuolatiniai ledynai
|
9. MIŠKAI
Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai
90. Borealinės Europos miškai
9010
|
* Vakarų Taiga
|
9020
|
* Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)
|
9030
|
* Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių
|
9040
|
Šiauriniai subalpiniai/subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii)
|
9050
|
Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)
|
9060
|
Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję
|
9070
|
Fenoskandijos miškingosios ganyklos
|
9080
|
* Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai
|
91. Temperatinės Europos miškai
9110
|
Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)
|
9120
|
Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion)
|
9130
|
Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)
|
9140
|
Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius
|
9150
|
Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion)
|
9160
|
Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)
|
9170
|
Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum)
|
9180
|
* Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)
|
9190
|
Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercus robur) miškai smėlėtose lygumose
|
91A0
|
Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose
|
91B0
|
Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai
|
91C0
|
* Kaledonijos miškai
|
91D0
|
* Pelkiniai miškai
|
91E0
|
* Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae)
|
91F0
|
Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris)
|
91G0
|
* Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai
|
91H0
|
* Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai
|
91I0
|
* Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai
|
91J0
|
* Britų salų Taxus baccata miškai
|
91K0
|
Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion)
|
91L0
|
Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-Carpinion)
|
91M0
|
Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai
|
91N0
|
* Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae)
|
91P0
|
Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum)
|
91Q0
|
Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai
|
91R0
|
Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genisto januensis-Pinetum)
|
91S0
|
* Vakarų Ponto bukų miškai
|
91T0
|
Vidurio Europos kerpiniai pušynai
|
91U0
|
Sarmatijos stepiniai pušynai
|
91V0
|
Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)
|
91W0
|
Moezijos bukų miškai
|
91X0
|
* Dobrudžos regiono bukų miškai
|
91Y0
|
Dakijos ažuolų ir skroblų miškai
|
91Z0
|
Moezijos amerikinių liepų miškai
|
91AA
|
* Rytų regiono baltojo ąžuolo miškai
|
91BA
|
Moezijos balteglių miškai
|
91CA
|
Rhodopide ir Balkanų srities pušynai
|
92. Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai
9210
|
* Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex
|
9220
|
* Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis
|
9230
|
Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica
|
9240
|
Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai
|
9250
|
Quercus trojana miškai
|
9260
|
Castanea sativa miškai
|
9270
|
Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis
|
9280
|
Quercus frainetto miškai
|
9290
|
Cupressus miškai (Acero-Cupression)
|
92A0
|
Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai
|
92B0
|
Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais
|
92C0
|
Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis)
|
92D0
|
Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea ir Securinegion tinctoriae)
|
93. Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai
9310
|
Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai
|
9320
|
Olea ir Ceratonia miškai
|
9330
|
Quercus suber miškai
|
9340
|
Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai
|
9350
|
Quercus macrolepis miškai
|
9360
|
* Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea)
|
9370
|
* Datulių (Phoenix) sąžalynai
|
9380
|
Ilex aquifolium miškai
|
9390
|
* Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia
|
93A0
|
Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)
|
94. Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai
9410
|
Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea)
|
9420
|
Alpiniai Larix decidua ir (arba) Pinus cembra miškai
|
9430
|
Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (* jei ant gipso arba klinčių substrato)
|
95. Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai
9510
|
* Abies alba miškai pietų Apeninuose
|
9520
|
Abies pinsapo miškai
|
9530
|
* Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis
|
9540
|
Viduržemio jūros srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis
|
9550
|
Kanarų pušų (endeminių) miškai
|
9560
|
* Endeminiai miškai su Juniperus spp.
|
9570
|
* Tetraclinis articulata miškai
|
9580
|
* Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai
|
9590
|
* Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae)
|
95A0
|
Aukštutinės Viduržemio jūros srities pušynai
|
II PRIEDAS
BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI REIKIA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS
Paaiškinimai
a) Kuriant nuoseklų specialių saugomų teritorijų tinklą, II priedas papildo I priedą.
b) Šiame priede išvardintos rūšys yra nurodytos:
—
|
rūšies arba porūšio pavadinimu, arba
|
—
|
visomis rūšimis, priklausančioms aukštesniam taksonui arba nurodytai taksono daliai.
|
Santrumpa „spp.“ po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.
c) Simboliai
Prieš rūšies pavadinimą esanti žvaigždutė (*) rodo, kad tai yra prioritetinė rūšis.
Dauguma šiame priede išvardytų rūšių yra taip pat išvardytos IV priede. Jei rūšis yra nurodyta šiame priede, tačiau nėra nurodyta nei IV priede, nei V priede, po rūšies pavadinimo nurodomas simbolis (o); jei šiame priede nurodyta rūšis yra taip pat nurodyta V priede, tačiau nėra nurodyta IV priede, po jos pavadinimo nurodomas simbolis (V).
a) GYVŪNAI
STUBURINIAI
ŽINDUOLIAI
INSECTIVORA
Talpidae
CHIROPTERA
Rhinolophidae
|
Rhinolophus ferrumequinum
|
Vespertilionidae
Pteropodidae
RODENTIA
Gliridae
Sciuridae
|
* Marmota marmota latirostris
|
|
* Pteromys volans (Sciuropterus russicus)
|
|
Spermophilus citellus (Citellus citellus)
|
|
* Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)
|
Castoridae
|
Castor fiber (išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
|
Cricetidae
Microtidae
|
* Microtus oeconomus arenicola
|
|
* Microtus oeconomus mehelyi
|
Zapodidae
CARNIVORA
Canidae
|
* Canis lupus (išskyrus Estijos populiaciją; Graikijos populiacijas tik į pietus nuo 39 lygiagretės; Ispanijos populiacijas tik į pietus nuo Duero; Latvijos, Lietuvos ir Suomijos populiacijas).
|
Ursidae
|
* Ursus arctos (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
|
Mustelidae
Felidae
|
Lynx lynx (išskyrus Estijos, Latvijos ir Suomijos populiacijas)
|
Phocidae
|
Phoca hispida bottnica (V)
|
|
* Phoca hispida saimensis
|
ARTIODACTYLA
Cervidae
|
* Cervus elaphus corsicanus
|
|
Rangifer tarandus fennicus (o)
|
Bovidae
|
Capra aegagrus (laukinės populiacijos)
|
|
* Capra pyrenaica pyrenaica
|
|
Ovis gmelini musimon
(Ovis ammon musimon) (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)
|
|
Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)
|
|
* Rupicapra pyrenaica ornata
(Rupicapra rupicapra ornata)
|
|
Rupicapra rupicapra balcanica
|
|
* Rupicapra rupicapra tatrica
|
CETACEA
ROPLIAI
CHELONIA (TESTUDINES)
Testudinidae
Cheloniidae
Emydidae
SAURIA
Lacertidae
|
Lacerta bonnali (Lacerta monticola)
|
|
Gallotia galloti insulanagae
|
Scincidae
|
Chalcides simonyi (Chalcides occidentalis)
|
Gekkonidae
OPHIDIA (SERPENTES)
Colubridae
Viperidae
|
* Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)
|
|
Vipera ursinii (išskyrus Vipera ursinii rakosiensis)
|
|
* Vipera ursinii rakosiensis
|
VARLIAGYVIAI
CAUDATA
Salamandridae
|
Mertensiella luschani (Salamandra luschani)
|
|
* Salamandra aurorae (Salamandra atra aurorae)
|
|
Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)
|
|
Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)
|
|
Triturus dobrogicus (Triturus cristatus dobrogicus)
|
|
Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)
|
|
Triturus vulgaris ampelensis
|
Proteidae
Plethodontidae
|
Hydromantes (Speleomantes) ambrosii
|
|
Hydromantes (Speleomantes) flavus
|
|
Hydromantes (Speleomantes) genei
|
|
Hydromantes (Speleomantes) imperialis
|
|
Hydromantes (Speleomantes) strinatii
|
|
Hydromantes (Speleomantes) supramontis
|
ANURA
Discoglossidae
|
Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus „jeanneae“)
|
Ranidae
Pelobatidae
|
* Pelobates fuscus insubricus
|
ŽUVYS
PETROMYZONIFORMES
Petromyzonidae
|
Lampetra fluviatilis (V) (išskyrus Suomijos ir Švedijos populiacijas)
|
|
Lampetra planeri (o) (išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas)
|
|
Lethenteron zanandreai (V)
|
|
Petromyzon marinus (o) (išskyrus Švedijos populiacijas)
|
ACIPENSERIFORMES
Acipenseridae
CLUPEIFORMES
Clupeidae
SALMONIFORMES
Salmonidae
|
Hucho hucho (laukinės populiacijos) (V)
|
|
Salmo salar (tik gėluosiuose vandenyse) (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)
|
Coregonidae
|
* Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)
|
Umbridae
CYPRINIFORMES
Cyprinidae
|
Alburnus albidus (o) (Alburnus vulturius)
|
|
Aspius aspius (V) (išskyrus Suomijos populiacijas)
|
|
Chalcalburnus chalcoides (o)
|
|
Chondrostoma lusitanicum (o)
|
|
Chondrostoma polylepis (o) (įskaitant C. willkommi)
|
|
Chondrostoma toxostoma (o)
|
|
Iberocypris palaciosi (o)
|