8.12.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/24

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2005 m. liepos 18 d.

dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo sudarymo Europos bendrijos vardu

(2006/871/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu, 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir 300 straipsnio 4 dalimi,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos bendrija yra Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (toliau – Bonos konvencija) (2) Susitariančioji Šalis.

(2)	Bonos konvencijos IV straipsnyje numatoma galimybė sudaryti regioninius susitarimus, kurie dėl rūšių, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama (II priede nurodytos rūšys), turėtų būti sudaromi kuo greičiau.

(3)	Afrikos ir Eurazijos migracijos kelių vandens paukščiams, kurie priklauso II priede išvardytoms rūšims, nedelsiant turi būti skiriamas dėmesys siekiant pagerinti jų išsaugojimo būklę ir surinkti informaciją, kuria būtų grindžiami sklandūs valdymo sprendimai.

(4)	Pirmojoje Bonos konvencijos Šalių konferencijoje buvo nuspręsta parengti Susitarimą dėl Vakarų Palearktikos Anatidae išsaugojimo. Todėl buvo parengtas ir pervadintas susitarimo projektas, apimantis kitas migruojančių vandens paukščių rūšis.

(5)	Su šiuo susitarimu susijusioje srityje Bendrija priėmė 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (3) ir 1992 m. gegužės 21 d. Direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (4).

(6)

Komisija Bendrijos vardu, laikydamasi 1995 m. birželio 7 d. Tarybos pateiktų derybinių nurodymų, dalyvavo 1995 m. birželio 12–16 d. Hagoje vykusiame derybų susitikime. Šiame susitikime bendru sutarimu buvo priimtas Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (toliau – Susitarimas).

(7)	1995 m. spalio 16 d. Susitarimas buvo pateiktas pasirašyti. Susitarimas buvo pasirašytas Bendrijos vardu 1997 m. rugsėjo 1 d. Jis įsigaliojo 1999 m. lapkričio 1 d.

(8)	Susitarimo X straipsnyje numatoma, kad priedų pakeitimai įsigalioja po devyniasdešimties dienų nuo Šalių susitikimo, kuriame jie priimami visoms Šalims, išskyrus Šalis, kurios pagal jo 6 dalį padaro išlygą.

(9)	Susitarimo priedai buvo iš dalies pakeisti pirmojo Šalių susitikimo, vykusio 1999 m. lapkričio mėnesį Keiptaune, Pietų Afrikoje, ir antrojo Šalių susitikimo, vykusio 2002 m. rugsėjo mėnesį Bonoje, Vokietijoje, rezoliucijomis.

(10)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių yra patvirtinamas Bendrijos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pagal Susitarimo XVII straipsnį patvirtinimo dokumentą deponuoti Nyderlandų Karalystės Vyriausybei, kuri yra Susitarimo depozitaras.

3 straipsnis

1.   Bendrijos kompetencijai priklausančiais klausimais Komisija yra įgaliojama Bendrijos vardu patvirtinti pagal Susitarimo X straipsnio 5 dalį priimtus Susitarimo priedų pakeitimus.

2.   Šį darbą Komisijai padeda atlikti Tarybos paskirtas specialus komitetas.

3.   1 dalyje minimas įgaliojimas suteikiamas tik tokiems pakeitimams patvirtinti, kurie atitinka Bendrijos teisės aktus dėl laukinių paukščių ir jų natūralių buveinių išsaugojimo ir jų nekeičia.

4.   Tais atvejais, kai Susitarimo priedų pakeitimas nėra įgyvendintas atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose per devyniasdešimt dienų nuo jo priėmimo Šalių susitikime, Komisija raštu pranešusi depozitarui prieš pasibaigiant tam devyniasdešimties dienų laikotarpiui pagal X straipsnio 6 dalį padaro išlygą dėl to pakeitimo. Kai vėliau pakeitimas įgyvendinimas, Komisija nedelsdama atšaukia tą išlygą.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 210, 1982 7 19, p. 10.

(3)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(4)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

---

SUSITARIMAS

dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

PRISIMINDAMOS, kad 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija skatina tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus migruojančioms rūšims išsaugoti;

PRISIMINDAMOS, be to, kad Konvencijos Susitariančiųjų Šalių konferencijos pirmajame susitikime, įvykusiame 1985 m. spalio mėnesį Bonoje, Konvencijos sekretoriatui buvo nurodyta imtis atitinkamų veiksmų Susitarimui dėl Vakarų Palearktikos antinių šeimos paukščių parengti;

MANYDAMOS, kad migruojantys vandens paukščiai – svarbi pasaulio biologinės įvairovės, kuri, laikantis 1992 m. Biologinės įvairovės konvencijos ir Darbotvarkės 21 dvasios, turėtų būti išsaugota dabartinėms ir ateities kartoms, dalis;

SUPRASDAMOS kai kurių migruojančių vandens paukščių gaudymo ekonominę, socialinę, kultūrinę ir rekreacinę naudą bei apskritai visų vandens paukščių aplinkos, ekologinę, genetinę, mokslinę, estetinę, rekreacinę, kultūrinę, lavinamąją, socialinę bei ekonominę vertę;

ĮSITIKINUSIOS, kad migruojančių vandens paukščių gaudymas turi būti subalansuotas atsižvelgiant į atitinkamos rūšies išsaugojimo būklę visame jų paplitimo areale ir į jų biologines charakteristikas;

SUVOKDAMOS, kad migruojantys vandens paukščiai yra ypač pažeidžiami, nes jie nuskrenda ilgus nuotolius ir priklauso nuo šlapžemių, kurių plotai mažėja ir kurios prastėja dėl nesubalansuotos žmonių veiklos, kaip nurodyta 1971 m. Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių;

PRIPAŽINDAMOS, jog reikia imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sustabdyti migruojančių vandens paukščių rūšių nykimą ir jų buveinių Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių migracijos kelių geografiniame rajone mažėjimą;

ĮSITIKINUSIOS, kad daugiašalio susitarimo sudarymas ir jo įgyvendinimas koordinuotais ar suderintais veiksmais ženkliai prisidės prie migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių veiksmingo išsaugojimo ir duos papildomos naudos kitoms gyvūnų ir augalų rūšims;

PRIPAŽINDAMOS, kad norint veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą kai kurioms paplitimo arealo valstybėms reikės teikti pagalbą mokslinių tyrimų, mokymo ir migruojančių vandens paukščių rūšių ir jų buveinių stebėsenos, tų buveinių tvarkymo, taip pat šio Susitarimo įgyvendinimo mokslo ir administracinių institucijų steigimo ir tobulinimo reikmėms,

SUSITARĖ:

I straipsnis

Taikymo sritis, sąvokos ir aiškinimas

1.   Šio Susitarimo taikymo geografinė sritis – Afrikos ir Eurazijos vandens paukščių migracijos kelių teritorija, apibrėžta šio Susitarimo 1 priede, toliau – Susitarimo teritorija.

2.   Šiame Susitarime:

a)	Konvencija 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija;

b)	Konvencijos sekretoriatas – pagal Konvencijos IX straipsnį įsteigta institucija;

c)	Vandens paukščiai – tos paukščių rūšys, kurios bent tam tikrą jų metinio ciklo dalį yra ekologiškai priklausomos nuo šlapžemių, paplitusios visoje Susitarimo teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje ir yra išvardytos šio Susitarimo 2 priede;

d)	Susitarimo sekretoriatas – pagal šio Susitarimo VI straipsnio 7 dalies b punktą įsteigta institucija;

e)	Šalys – jei kontekstas nerodo kitaip, šio Susitarimo Šalys;

f)	Dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys – Šalys, kurios dalyvauja ir balsuoja už arba prieš; dalyvaujančioms ir balsuojančioms Šalims susilaikiusios Šalys nepriskiriamos.

Be to, sąvokos, apibrėžtos Konvencijos I straipsnio 1 dalies a–k punktuose, mutatis mutandis turi tą pačią reikšmę ir šiame Susitarime.

3.   Šis Susitarimas yra Susitarimas, kaip apibrėžta Konvencijos IV straipsnio 3 dalyje.

4.   Šio Susitarimo priedai yra jo sudedamoji dalis. Bet kuri nuoroda į šį Susitarimą kartu reiškia nuorodą ir į jo priedus.

II straipsnis

Pagrindiniai principai

1.   Šalys imasi koordinuotų veiksmų migruojančių vandens paukščių rūšių tinkamai išsaugojimo būklei išlaikyti arba atkurti. Tuo tikslu, vadovaudamosi savo nacionaline jurisdikcija, jos taiko III straipsnyje nurodytas priemones ir imasi konkrečių veiksmų, nustatytų šio Susitarimo IV straipsnyje numatytame Veiksmų plane.

2.   Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, Šalys turėtų atsižvelgti į atsargumo principą.

III straipsnis

Bendrosios išsaugojimo priemonės

1.   Šalys imasi priemonių išsaugoti migruojančius vandens paukščius, ypatingą dėmesį skirdamos nykstančioms rūšims ir toms rūšims, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama.

2.   Šiuo tikslu Šalys:

a)	nykstančioms migruojančių vandens paukščių rūšims Susitarimo teritorijoje suteikia tokią griežtą apsaugą, kokia yra numatyta Konvencijos III straipsnio 4 ir 5 dalyse;

b)	užtikrina, kad bet koks migruojančių vandens paukščių naudojimas remtųsi geriausių prieinamų jų ekologijos žinių įvertinimu ir būtų tvarus tų rūšių ir jas palaikančių ekologinių sistemų atžvilgiu;

c)	nustato jų teritorijoje esančias migruojančių vandens paukščių vietas ir buveines ir skatina tų vietų apsaugą, tvarkymą, atgaivinimą ir atkūrimą kartu su šio Susitarimo IX straipsnio a ir b punktuose išvardytomis institucijomis, kurios rūpinasi buveinių išsaugojimu;

d)	koordinuoja savo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikytas arba prireikus atkurtas tinkamų buveinių tinklas visame atitinkamų migruojančių vandens paukščių rūšių paplitimo areale, ypač ten, kur šlapžemių plotas tęsiasi ne vienos, o kelių šio Susitarimo Šalių teritorijoje;

e)	tiria problemas, kurias kelia ar gali sukelti žmonių veikla, ir stengiasi įgyvendinti korekcines, pavyzdžiui, buveinių atgaivinimo ir atkūrimo, bei buveinių praradimą kompensuojančias priemones;

f)

bendradarbiauja esant ypatingai padėčiai, reikalaujančiai suderintų tarptautinių veiksmų, ir nustatant migruojančių vandens paukščių rūšis, kurios tokiais atvejais yra labiausiai pažeidžiamos, taip pat bendradarbiauja kurdamos atitinkamas tokių rūšių apsaugą stiprinančias procedūras esant ypatingai padėčiai ir rengdamos rekomendacijas, kurios atskiroms Šalims padėtų susidoroti su tokiomis padėtimis;

g)

draudžia sąmoningai introdukuoti į aplinką svetimžemes vandens paukščių rūšis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokių rūšių netyčiniam išleidimui, jei tokia introdukcija ar išleidimas pakenktų laukinės floros ar faunos išsaugojimo būklei; tais atvejais, kai svetimžemės vandens paukščių rūšys jau buvo introdukuotos, Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad tos rūšys netaptų galima grėsme vietinėms rūšims;

h)	pradeda ar remia migruojančių vandens paukščių biologijos ir ekologijos mokslinius tyrimus, įskaitant tyrimo ir stebėsenos metodų derinimą, o prireikus kuria jungtines ar bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir stebėsenos programas;

i)	analizuoja mokymo poreikius, inter alia, migruojančių vandens paukščių apžvalgos, stebėsenos, žiedavimo ir šlapžemių tvarkymo srityse, kad galėtų nustatyti prioritetines mokymo temas bei sritis, bendradarbiauja rengdamos ir siūlydamos atitinkamas mokymo programas;

j)	kuria ir taiko programas, kurių tikslas – apskritai skatinti migruojančių vandens paukščių išsaugojimo problemų ir konkrečiai šio Susitarimo tikslų bei nuostatų suvokimą ir supratimą;

k)	keičiasi informacija ir tyrimų, stebėsenos, išsaugojimo ir švietimo programų rezultatais;

l)	bendradarbiauja, siekdamos viena kitai padėti įgyvendinti šį Susitarimą, ypač mokslinių tyrimų ir stebėsenos srityse.

IV straipsnis

Veiksmų planas ir Išsaugojimo gairės

1.   Veiksmų planas pateikiamas šio Susitarimo 3 priede. Pagal toliau nurodytus skyrius, atitinkančius šio Susitarimo III straipsnyje nustatytas bendrąsias išsaugojimo priemones, Veiksmų plane nurodyti veiksmai, kurių Šalys privalo imtis dėl prioritetinių rūšių ir problemų:

a)	rūšių išsaugojimas;

b)	buveinių išsaugojimas;

c)	žmonių veiklos valdymas;

d)	moksliniai tyrimai ir stebėsena;

e)	švietimas ir informacija;

f)	įgyvendinimas.

2.   Veiksmų planas iš naujo svarstomas kiekvienoje Šalių susitikimo eilinėje sesijoje, atsižvelgiant į Išsaugojimo gaires.

3.   Visus Veiksmų plano pakeitimus priima Šalių susitikimas, atsižvelgdamas į šio Susitarimo III straipsnio nuostatas.

4.   Išsaugojimo gairės pateikiamos priimti Šalių susitikimo pirmojoje sesijoje ir reguliariai yra svarstomos iš naujo.

V straipsnis

Įgyvendinimas ir finansavimas

1.   Kiekviena Šalis:

a)	šiam Susitarimui įgyvendinti paskiria instituciją ar institucijas, kuri (kurios), inter alia, stebi veiklą, galinčią turėti įtakos migruojančių vandens paukščių rūšių, paplitusių valstybėje, šio Susitarimo Šalyje, išsaugojimo būklei;

b)	paskiria pasiteirauti skirtą centrą ir jo pavadinimą bei adresą nedelsdama praneša Susitarimo sekretoriatui, šis jį nedelsdamas išplatina kitoms Šalims;

c)

kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai, pradedant antrąja sesija, parengia šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitą ir joje pirmiausia nurodo, kokių išsaugojimo priemonių ji ėmėsi. Tokių ataskaitų formą nustato Šalių susitikimas pirmoje sesijoje ir prireikus persvarsto kitose Šalių susitikimo sesijose. Kiekviena ataskaita pateikiama Susitarimo sekretoriatui ne vėliau kaip likus šimtui dvidešimčiai dienų iki eilinės Šalių susitikimo sesijos, kuriai ji yra parengta; Susitarimo sekretoriatas jos kopijas nedelsdamas išplatina kitoms Šalims.

2.

a) Kiekviena Šalis moka įmokas į Susitarimo biudžetą pagal Jungtinių Tautų įvertinimo skalę. Kiekvienos Susitarimo Šalies, kuri yra paplitimo valstybė, įmokos negali būti didesnės kaip 25 procentai viso bendro biudžeto. Negalima reikalauti, kad kurios nors regioninės ekonominės integracijos organizacijos įmokos dengtų daugiau kaip 2,5 procento administracinių sąnaudų. b) Sprendimus dėl biudžeto ir įvertinimo skalės pakeitimų, kurių gali prisireikti, Šalių susitikimas priima bendru sutarimu.

3.   Iš Šalių savanoriškų įmokų arba iš kitų šaltinių Šalių susitikimas gali įsteigti išsaugojimo fondą stebėsenai, moksliniams tyrimams, mokymui ir projektams, susijusiems su migruojančių vandens paukščių išsaugojimu, įskaitant jų apsaugą ir valdymą, finansuoti.

4.   Šalys raginamos dvišalių ar daugiašalių susitarimų pagrindu kitoms Šalims padėti įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas teikiant mokymo, techninę ir finansinę paramą.

VI straipsnis

Šalių susitikimas

1.   Šalių susitikimas – pagal šį Susitarimą sprendimus priimanti institucija.

2.   Depozitaras, pasitaręs su Konvencijos sekretoriatu, sukviečia Šalių susitikimo sesiją ne vėliau kaip po metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Paskui Susitarimo sekretoriatas, pasitaręs su Konvencijos sekretoriatu, Šalių susitikimo eilines sesijas šaukia ne rečiau kaip kas treji metai, jei Šalių susitikimas nenusprendžia kitaip. Kai įmanoma, tokios sesijos turėtų vykti kartu su Konvencijos Šalių konferencijos eiliniais susitikimais.

3.   Šalių susitikimo neeilinę sesiją Susitarimo sekretoriatas šaukia ne mažiau kaip vieno trečdalio Šalių rašytiniu prašymu.

4.   Šalių susitikimo sesijose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti Jungtinių Tautų, jos specializuotų agentūrų, Tarptautinės atominės energijos agentūros, bet kurios valstybės, kuri nėra šio Susitarimo Šalis, ir tarptautinių konvencijų, susijusių, inter alia, su migruojančių vandens paukščių išsaugojimu, įskaitant jų apsaugą ir valdymą, sekretoriatų atstovai. Šalių susitikimo sesijose stebėtojų teisėmis gali dalyvauti agentūros ar institucijos, turinčios technines kvalifikacijas išsaugojimo ar migruojančių vandens paukščių mokslinių tyrimų srityje, jei tam neprieštarauja bent vienas trečdalis dalyvaujančių Šalių.

5.   Teisę balsuoti turi tik Šalys. Kiekviena Šalis turi po vieną balsą, bet regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios yra šio Susitarimo Šalys, naudodamosi balsavimo teise jų kompetencijai priklausančiais klausimais, turi tiek balsų, kiek jose yra valstybių narių, šio Susitarimo Šalių. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nesinaudoja savo balsavimo teise, jei jos valstybės narės naudojasi savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

6.   Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, Šalių susitikimo sprendimai priimami bendru sutarimu arba, jei bendro sutarimo negalima pasiekti, dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma.

7.   Šalių susitikimas pirmoje sesijoje:

a)	bendru sutarimu priima savo darbo tvarkos taisykles;

b)	Konvencijos sekretoriate įsteigia Susitarimo sekretoriatą aptarnavimo paslaugoms, išvardytoms šio Susitarimo VIII straipsnyje, teikti;

c)	įsteigia šio Susitarimo VII straipsnyje numatytą Techninį komitetą;

d)	patvirtina pagal šio Susitarimo V straipsnio 1 dalies c punktą rengtinų ataskaitų formą;

e)	patvirtina skubių išsaugojimo priemonių, reikalaujančių ypatingų padėčių nustatymo, kriterijus ir nustato atsakomybės už taikytinus veiksmus skyrimą.

8.   Šalių susitikimas kiekvienoje eilinėje sesijoje:

a)	svarsto faktinius ir galimus migruojančių vandens paukščių ir jų išlikimui svarbių buveinių išsaugojimo būklės pokyčius ir veiksnius, kurie jai gali turėti jai įtakos;

b)	svarsto šio Susitarimo įgyvendinimo pažangą ir pasitaikančius sunkumus;

c)	tvirtina biudžetą ir svarsto su šiuo Susitarimu susijusias finansines priemones;

d)	sprendžia visus su Susitarimo sekretoriatu ir naryste Techniniame komitete susijusius klausimus;

e)	tvirtina šio Susitarimo Šalims ir Konvencijos Šalių konferencijai teiktinas ataskaitas;

f)	nustato kitos sesijos laiką ir vietą.

9.   Šalių susitikimas bet kurioje sesijoje gali:

a)	Šalims teikti, jo manymu, būtinas ir tikslingas rekomendacijas;

b)	tvirtinti konkrečius veiksmus šio Susitarimo veiksmingumui didinti ir prireikus ypatingas priemones, numatytas šio Susitarimo VII straipsnio 4 dalyje;

c)	svarstyti pasiūlymus iš dalies keisti šį Susitarimą ir priimti dėl jų sprendimus;

d)	iš dalies keisti Veiksmų planą pagal šio Susitarimo IV straipsnio 3 dalį;

e)	steigti tokias pavaldžias institucijas, kurių, jo manymu, reikia šiam Susitarimui įgyvendinti, ypač siekiant koordinuoti veiklą su kitomis pagal kitas tarptautines sutartis, konvencijas ir susitarimus įsteigtomis institucijomis, kurių geografinė ir taksonominė veiklos sritys iš dalies sutampa;

f)	spręsti visus kitus su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus.

VII straipsnis

Techninis komitetas

1.   Techninį komitetą sudaro:

a)	devyni ekspertai, atstovaujantys atskiriems Susitarimo teritorijos regionams pagal proporcingą geografinį pasiskirstymą;

b)	vienas Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių išsaugojimo sąjungos (IUCN) atstovas, vienas Tarptautinio vandens paukščių ir šlapžemių mokslinių tyrimų biuro (IWRB) atstovas ir vienas Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) atstovas, ir

c)	po vieną šių sričių – kaimo ekonomikos, medžiojamųjų gyvūnų valdymo ir aplinkos apsaugos teisės – ekspertą.

Ekspertų skyrimo procedūrą bei laikotarpį, kuriam jie skiriami, ir Techninio komiteto pirmininko skyrimo tvarką nustato Šalių susitikimas. Pirmininkas gali leisti dalyvauti daugiausia keturiems specializuotų tarptautinių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų stebėtojams.

2.   Jei Šalių susitikimas nenusprendžia kitaip, Susitarimo sekretoriatas Techninio komiteto posėdžius šaukia kartu su Šalių susitikimo kiekviena eiline sesija ir bent vieną kartą tarp Šalių susitikimo eilinių sesijų.

3.   Techninis komitetas:

a)	teikia mokslines ir technines konsultacijas bei informaciją Šalių susitikimui ir per Susitarimo sekretoriatą Šalims;

b)	teikia Šalių susitikimui rekomendacijas dėl Veiksmų plano, šio Susitarimo įgyvendinimo ir tolesnių vykdytinų mokslinių tyrimų;

c)	kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai rengia savo veiklos ataskaitą, kuri Susitarimo sekretoriatui pateikiama ne vėliau kaip likus šimtui dvidešimčiai dienų iki Šalių susitikimo sesijos ir kurios kopijas Susitarimo sekretoriatas nedelsdamas išplatina Šalims;

d)	vykdo kitas Šalių susitikimo jam pavestas užduotis.

4.   Kai, Techninio komiteto manymu, susidaro ypatinga padėtis, kuri reikalauja nedelsiamų priemonių vienos ar kelių migruojančių vandens paukščių rūšių išsaugojimo būklės pablogėjimui išvengti, Techninis komitetas gali prašyti, kad Susitarimo sekretoriatas skubiai sušauktų suinteresuotų Šalių susitikimą. Tokios Šalys susitinka kuo greičiau, kad skubiai sukurtų mechanizmą rūšims, kurioms nustatyta ypač didelė grėsmė, apsaugoti. Jei tokio susitikimo metu priimama rekomendacija, atitinkamos Šalys viena kitai ir Susitarimo sekretoriatui praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi rekomendacijai įgyvendinti arba apie priežastis, dėl kurių rekomendacija negalėjo būti įgyvendinta.

5.   Techninis komitetas gali sudaryti darbo grupes, kurių gali reikėti konkrečioms užduotims atlikti.

VIII straipsnis

Susitarimo sekretoriatas

Susitarimo sekretoriatas atlieka šias funkcijas:

a)	organizuoja ir aptarnauja Šalių susitikimo sesijas ir Techninio komiteto posėdžius;

b)	vykdo jam skirtus Šalių susitikimo priimtus sprendimus;

c)	vadovaudamasis Šalių susitikimo sprendimais, skatina ir koordinuoja pagal šį Susitarimą vykdomą veiklą, įskaitant Veiksmų planą;

d)	palaiko ryšius su rūšių paplitimo valstybėmis, kurios nėra šio Susitarimo Šalys, ir padeda koordinuoti Šalių ir tarptautinių bei nacionalinių organizacijų veiklą, kuri turi tiesioginę ar netiesioginę svarbą migruojančių vandens paukščių išsaugojimui, įskaitant jų apsaugą ir valdymą;

e)	renka ir vertina informaciją, kuri prisideda prie šio Susitarimo tikslų ir jo įgyvendinimo, ir organizuoja tokios informacijos tinkamą platinimą;

f)	atkreipia Šalių susitikimo dėmesį į šio Susitarimo tikslams svarbius klausimus;

g)

likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų iki kiekvienos Šalių susitikimo eilinės sesijos pradžios kiekvienai Šaliai siunčia šio Susitarimo V straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų institucijų ir Techninio komiteto ataskaitų, taip pat tų ataskaitų, kurias jis turi pateikti pagal šio straipsnio h punktą, kopijas;

h)	kasmet rengia kiekvienai Šalių susitikimo eilinei sesijai sekretoriato darbo ir šio Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas;

i)	administruoja šio Susitarimo biudžetą ir išsaugojimo fondą, jei jis yra įsteigtas;

j)	plačiajai visuomenei teikia informaciją apie šį Susitarimą ir jo tikslus;

k)	atlieka kitas funkcijas, kurios jam gali būti pavestos pagal Susitarimą arba kurias jam paveda Šalių susitikimas.

IX straipsnis

Santykiai su tarptautinėmis institucijomis, susijusiomis su migruojančių paukščių ir jų buveinių klausimais

Susitarimo sekretoriatas:

a)

konsultuojasi su Konvencijos sekretoriatu ir prireikus reguliariai konsultuojasi su institucijomis, atliekančiomis sekretoriato funkcijas pagal susitarimus, kurie sudaryti vadovaujantis Konvencijos IV straipsnio 3 ir 4 dalimis ir kurie yra svarbūs vandens paukščiams, pagal 1971 m. Konvenciją dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, pagal 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, pagal 1968 m. Afrikos konvenciją dėl gamtos ir gamtos išteklių apsaugos, pagal 1979 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją ir 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, ir siekia, kad Šalių susitikimas bendradarbiautų su šių konvencijų šalimis visais bendrai rūpimais klausimais ir ypač sudarant ir įgyvendinant Veiksmų planą;

b)	konsultuojasi su kitų atitinkamų konvencijų ir tarptautinių dokumentų sekretoriatais visais bendrai rūpimais klausimais;

c)	konsultuojasi su kitomis organizacijomis, kompetentingomis migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių išsaugojimo, įskaitant apsaugą ir valdymą, srityje, taip pat mokslinių tyrimų, švietimo ir visuomenės informavimo srityje.

X straipsnis

Susitarimo pakeitimai

1.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas eilinės arba neeilinės Šalių susitikimo sesijos metu.

2.   Bet kuri Šalis gali siūlyti Susitarimo pakeitimus.

3.   Siūlomo pakeitimo tekstas ir jo pagrindimas perduodamas Susitarimo sekretoriatui likus ne mažiau kaip šimtui penkiasdešimčiai dienų iki sesijos pradžios. Susitarimo sekretoriatas siūlymo kopijas nedelsdamas perduoda Šalims. Visas savo pastabas dėl pateikto teksto Šalys perduoda Susitarimo sekretoriatui likus ne mažiau kaip šešiasdešimčiai dienų iki sesijos pradžios. Po paskutinės pastabų pateikimo termino dienos Sekretoriatas Šalims kuo skubiau praneša visas iki tos dienos gautas pastabas.

4.   Kiekvienas Susitarimo pakeitimas, išskyrus jo priedų pakeitimus, priimamas dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma ir toms Šalims, kurios jį priėmė, įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai Šalių, kurios pakeitimo priėmimo dieną buvo Susitarimo Šalimis, deponuoja depozitarui savo pakeitimo priėmimo dokumentus. Kiekvienai Šaliai, kuri savo priėmimo dokumentą deponuoja po tos dienos, kai du trečdaliai Šalių deponavo savo priėmimo dokumentus, pakeitimas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo priėmimo dokumentą.

5.   Bet kurie papildomi priedai ir priedo pakeitimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma ir įsigalioja visoms Šalims devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai juos priėmė Šalių susitikimas, išskyrus Šalis, kurios padarė išlygą pagal šio straipsnio 6 dalį.

6.   Per šio straipsnio 5 dalyje numatytą devyniasdešimties dienų laikotarpį bet kuri Šalis, apie tai raštu pranešusi depozitarui, gali padaryti bet kurio papildomo priedo ar priedo pakeitimo išlygą. Tokią išlygą galima atšaukti bet kuriuo metu, apie tai raštu pranešus depozitarui, ir po to papildomas priedas ar pakeitimas tai Šaliai įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ji atšaukė išlygą.

XI straipsnis

Šio Susitarimo poveikis tarptautinėms konvencijoms ir teisės aktams

1.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos jokios Šalies teisėms ir įsipareigojimams pagal esamas tarptautines sutartis, konvencijas ar susitarimus.

2.   Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos jokios Šalies teisei toliau taikyti ar priimti griežtesnes migruojančių vandens paukščių ir jų buveinių išsaugojimo priemones.

XII straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Bet kurį dviejų ar daugiau Šalių ginčą dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo ginčo Šalys sprendžia derybomis.

2.   Jeigu toks ginčas negali būti išspręstas pagal šio straipsnio 1 dalį, ginčas abipusiu Šalių sutarimu perduodamas arbitražui, pirmiausia Hagos Nuolatiniam arbitražo teismui; arbitražo sprendimas ginčą pateikusioms Šalims yra privalomas.

XIII straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas, prisijungimas

1.   Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti paplitimo valstybėms, neatsižvelgiant į tai, ar jų jurisdikcijai priklausančios teritorijos yra Susitarimo teritorijoje ar ne, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurių bent viena narė yra paplitimo valstybė. Susitarimas pasirašomas:

a)	be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, arba

b)	su išlyga dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo, vėliau ratifikuojant, priimant ar patvirtinant.

2.   Šis Susitarimas pateikiamas pasirašyti Hagoje iki jo įsigaliojimo dienos.

3.   Prie šio Susitarimo jo įsigaliojimo dieną ir vėliau gali prisijungti bet kuri paplitimo valstybė arba šio straipsnio 1 dalyje nurodyta regioninė ekonominės integracijos organizacija.

4.   Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

XIV straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečio mėnesio dieną po to, kai ne mažiau kaip keturiolika paplitimo valstybių ar regioninių ekonominės integracijos organizacijų, tarp kurių yra bent septynios Afrikos ir bent septynios Eurazijos valstybės ar organizacijos, pasirašė šį Susitarimą be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba deponavo savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus pagal šio Susitarimo XIII straipsnį.

2.   Bet kuriai paplitimo valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri:

a)	pasirašė be išlygos dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo;

b)	ratifikavo, priėmė ar patvirtino, arba

c)

prisijungė po to, kai tiek paplitimo valstybių ir regioninių ekonominės integracijos organizacijų, kiek reikia, kad šis Susitarimas įsigaliotų, pasirašė be išlygų arba ratifikavo, priėmė ar patvirtino, šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečio mėnesio dieną po to, kai ji šį Susitarimą pasirašė be išlygų arba kai ji deponavo savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

XV straipsnis

Išlygos

Šio Susitarimo nuostatoms bendro pobūdžio išlygos netaikomos. Tačiau bet kuri valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, pasirašydama šį Susitarimą be išlygos dėl ratifikavimo priėmimo ar patvirtinimo arba deponuodama savo ratifikavimo priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, gali padaryti konkrečią išlygą dėl kurios nors rūšies, kuriai taikomas Susitarimas, ar dėl kurios nors Veiksmo plano nuostatos. Tokią išlygą padariusi valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija gali ją atšaukti bet kuriuo metu raštu apie tai pranešdama depozitarui; tokiai valstybei ar organizacijai su išlyga susijusios nuostatos privalu pradėti laikytis praėjus trisdešimčiai dienų nuo išlygos atšaukimo.

XVI straipsnis

Denonsavimas

Bet kuri Šalis bet kuriuo metu gali denonsuoti šį Susitarimą rašytiniu pranešimu depozitarui. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą.

XVII straipsnis

Depozitaras

1.   Šio Susitarimo originalas, kurio tekstai anglų, arabų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas depozitarui – Nyderlandų Karalystės Vyriausybei. Depozitaras tų tekstų patvirtintas kopijas perduoda visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, nurodytoms šio Susitarimo XIII straipsnio 1 dalyje, ir Susitarimo sekretoriatui, kai jis bus įsteigtas.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, jo patvirtintą kopiją depozitaras perduoda Jungtinių Tautų sekretoriatui įregistruoti ir paskelbti pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

3.   Depozitaras praneša visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pasirašiusioms šį Susitarimą ar prie jo prisijungusioms, ir Susitarimo sekretoriatui apie:

a)	kiekvieną pasirašymą;

b)	kiekvieną deponuotą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą;

c)	šio Susitarimo ir bet kurio jo papildomo priedo bei Susitarimo ar jo priedų pakeitimo įsigaliojimo datą;

d)	kiekvieną išlygą dėl papildomo priedo ar kurio nors priedo pakeitimo;

e)	bet kokį pranešimą apie išlygos atšaukimą;

f)	bet kokį pranešimą apie šio Susitarimo denonsavimą.

Depozitaras visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pasirašiusioms šį Susitarimą ar prie jo prisijungusioms, ir Susitarimo sekretoriatui perduoda bet kurios išlygos, bet kurio papildomo priedo, bet kurio Susitarimo ar jo priedų pakeitimo tekstą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

1 PRIEDAS

SUSITARIMO TERITORIJOS APIBRĖŽIMAS

Susitarimo teritorijos ribos apibrėžiamos taip: nuo Šiaurės ašigalio į pietus išilgai 130o vakarų ilgumos linijos iki 75o šiaurės platumos; nuo ten į rytus ir pietryčius per Vikonto Melvilio sąsiaurį, Princo Regento užutėkį, Butijos įlanką, Fokso baseiną, Fokso sąsiaurį ir Hadsono sąsiaurį iki 60o šiaurės platumos ir 60o vakarų ilgumos taško Šiaurės Vakarų Atlante; nuo ten į pietryčius per Šiaurės Vakarų Atlantą iki 50o šiaurės platumos ir 30o vakarų ilgumos taško; nuo ten į pietus išilgai 30o vakarų ilgumos linijos iki 10o šiaurės platumos; nuo ten į pietryčius iki pusiaujo prie 20o vakarų ilgumos; nuo ten į pietus išilgai 20o vakarų ilgumos linijos iki 40o pietų platumos; nuo ten į rytus išilgai 40o pietų platumos linijos iki 60o rytų ilgumos; nuo ten į šiaurę išilgai 60o rytų ilgumos linijos iki 35o šiaurės platumos; nuo ten į rytus – šiaurės rytus dideliu ratu iki 49o šiaurės platumos ir 87o 27′ rytų ilgumos taško Vakarų Altajuje; nuo ten į šiaurės rytus dideliu ratu iki Arkties vandenyno kranto 130o rytų ilgumos; nuo ten į šiaurę išilgai 130o rytų ilgumos linijos į Šiaurės ašigalį. Susitarimo teritorijos kontūrai parodyti pateikiamame žemėlapyje.

2 PRIEDAS

VANDENS PAUKŠČIŲ RŪŠYS, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS (1)

SPHENISCIDAE
Spheniscus demersus
GAVIIDAE
Gavia stellata
Gavia arctica
Gavia immer
Gavia adamsii
PODICIPEDIDAE
Tachybaptus ruficollis
Podiceps cristatus
Podiceps grisegena
Podiceps auritus
Podiceps nigricollis
PELECANIDAE
Pelecanus onocrotalus
Pelecanus rufescens
Pelecanus crispus
SULIDAE
Sula (Morus) capensis
PHALACROCORACIDAE
Phalacrocorax coronatus
Phalacrocorax pygmaeus
Phalacrocorax neglectus
Phalacrocorax carbo
Phalacrocorax nigrogularis
Phalacrocorax capensis
ARDEIDAE
Egretta ardesiaca
Egretta vinaceigula
Egretta garzetta
Egretta gularis
Egretta dimorpha
Ardea cinerea
Ardea melanocephala
Ardea purpurea
Casmerodius albus
Mesophoyx intermedia
Bubulcus ibis
Ardeola ralloides
Ardeola idae
Ardeola rufiventris
Nycticorax nycticorax
Ixobrychus minutus
Ixobrychus sturmii
Botaurus stellaris
CICONIIDAE
Mycteria ibis
Anastomus lamelligerus
Ciconia nigra
Ciconia abdimii
Ciconia episcopus
Ciconia ciconia
Leptioptilos crumeniferus
BALAENICIPITIDAE
Balaeniceps rex
THRESKIORNITHIDAE
Plegadis falcinellus
Geronticus eremita
Threskiornis aethiopicus
Platalea leucorodia
Platalea alba
PHOENICOPTERIDAE
Phoenicopterus ruber
Phoenicopterus minor
ANATIDAE
Dendrocygna bicolor
Dendrocygna viduata
Thalassornis leuconotus
Oxyura leucocephala
Oxyura maccoa
Cygnus olor
Cygnus cygnus
Cygnus columbianus
Anser brachyrhynchus
Anser fabalis
Anser albifrons
Anser erythropus
Anser anser
Branta leucopsis
Branta bernicla
Branta ruficollis
Alopochen aegyptiacus
Tadorna ferruginea
Tadorna cana
Tadorna tadorna
Plectropterus gambensis
Sarkidiornis melanotos
Nettapus auritus
Anas penelope
Anas strepera
Anas crecca
Anas capensis
Anas platyrhynchos
Anas undulata
Anas acuta
Anas erythrorhyncha
Anas hottentota
Anas querquedula
Anas clypeata
Marmaronetta angustirostris (Anas Angustirostis)
Netta rufina
Netta erythrophthalma
Aythya ferina
Aythya nyroca
Aythya fuligula
Aythya marila
Somateria mollissima
Somateria spectabilis
Polysticta stelleri
Clangula hyemalis
Melanitta nigra
Melanitta fusca
Bucephala clangula
Mergellus albellus
Mergus serrator
Mergus merganser
GRUIDAE
Balearica pavonina
Balearica regulorum
Grus leucogeranus
Grus virgo
Grus paradisea
Grus carunculatus
Grus grus
RALLIDAE
Sarothrura elegans
Sarothrura boehmi
Sarothrura ayresi
Rallus aquaticus
Rallus caerulescens
Crecopsis egregia
Crex crex
Amaurornis flavirostris
Porzana parva
Porzana pusilla
Porzana porzana
Aenigmatolimnas marginalis
Porphyrio alleni
Gallinula chloropus
Gallinula angulata
Fulica cristata
Fulica atra (Juodoji jūra/Viduržemio jūra)
DROMADIDAE
Dromas ardeola
HAEMATOPODIDAE
Haematopus ostralegus
Haematopus moquini
RECURVIROSTRIDAE
Himantopus himantopus
Recurvirostra avosetta
BURHINIDAE
Burhinus senegalensis
GLAREOLIDAE
Pluvianus aegyptius
Glareola pratincola
Glareola nordmanni
Glareola ocularis
Gareola nuchalis
Glareola cinerea
CHARADRIIDAE
Pluvialis apricaria
Pluvialis fulva
Pluvialis squatarola
Charadrius hiaticula
Charadrius dubius
Charadrius pecuarius
Charadrius tricollaris
Charadrius forbesi
Charadrius pallidus
Charadrius alexandrinus
Charadrius marginatus
Charadrius mongolus
Charadrius leschenaultii
Charadrius asiaticus
Eudromias morinellus
Vanellus vanellus
Vanellus spinosus
Vanellus albiceps
Vanellus senegallus
Vanellus lugubris
Vanellus melanopterus
Vanellus coronatus
Vanellus superciliosus
Vanellus gregarius
Vanellus leucurus
SCOLOPACIDAE
Scolopax rusticola
Gallinago stenura
Gallinago media
Gallinago gallinago
Lymnocryptes minimus
Limosa limosa
Limosa lapponica
Numenius phaeopus
Numenius tenuirostris
Numenius arquata
Tringa erythropus
Tringa totanus
Tringa stagnatilis
Tringa nebularia
Tringa ochropus
Tringa glareola
Tringa cinerea
Tringa hypoleucos
Arenaria interpres
Calidris tenuirostris
Calidris canutus
Calidris alba
Calidris minuta
Calidris temminckii
Calidris maritima
Calidris alpina
Calidris ferruginea
Limicola falcinellus
Philomachus pugnax
Phalaropus lobatus
Phalaropus fulicaria
LARIDAE
Larus leucopthalmus
Larus hemprichii
Larus canus
Larus audouinii
Larus marinus
Larus dominicanus
Larus hyperboreus
Larus glaucoides
Larus argentatus
Larus heuglini
Larus armenicus
Larus cachinnans
Larus fuscus
Larus ichthyaetus
Larus cirrocephalus
Larus hartlaubii
Larus ridibundus
Larus genei
Larus melanocephalus
Larus minutus
Xema sabini
Sterna nilotica
Sterna caspia
Sterna maxima
Sterna bengalensis
Sterna bergii
Sterna sandvicensis
Sterna dougallii
Sterna vittata
Sterna hirundo
Sterna paradisaea
Sterna albifrons
Sterna saundersi
Sterna balaenarum
Sterna repressa
Chlidonias hybridus
Chlidonias leucopterus
Chlidonias niger
RYNCHOPIDAE
Rynchops flavirostris

---

(1)  Kaip patvirtinta Šalių susitikimo antrojoje sesijoje, vykusioje 2002 m. rugsėjo 25–27 d. Bonoje, Vokietijoje.

3 PRIEDAS

VEIKSMŲ PLANAS (1)

1.   Taikymo sritis

1.1.   Veiksmų planas taikomas šio priedo 1 lentelėje (toliau – 1 lentelė) išvardytoms migruojančių paukščių populiacijoms.

1.2.   1 lentelė yra šio priedo sudedamoji dalis. Visos nuorodos į šį Veiksmų planą yra kartu nuorodos į 1 lentelę.

2.   Rūšių išsaugojimas

2.1.   Teisinės priemonės

2.1.1.   Šalys, kuriose yra 1 lentelės A skiltyje išvardytos populiacijos, suteikia toms išvardytoms populiacijoms apsaugą pagal šio Susitarimo III straipsnio 2 dalies a punktą. Tokios Šalys pirmiausia, vadovaudamosi 2.1.3 punktu:

a)	draudžia gaudyti jų teritorijoje sutinkamų populiacijų paukščius ir rinkti jų kiaušinius;

b)	draudžia sąmoningai juos trikdyti, jei toks trikdymas turėtų įtakos atitinkamos populiacijos išsaugojimui;

c)

draudžia turėti ir naudoti tų populiacijų paukščius bei jų kiaušinius ir prekiauti tų populiacijų paukščiais ir jų kiaušiniais, kurie buvo surinkti ar sugauti nepaisant pagal a punktą nustatyto draudimo, taip pat turėti bei naudoti tokių paukščių ir jų kiaušinių lengvai atpažįstamas dalis bei išvestinius produktus ir jais prekiauti.

Taikant išimtį šioms taisyklėms, tik A skiltyje 2 ir 3 kategorijose išvardytas populiacijas, pažymėtas žvaigždutėmis, medžioti galima laikantis subalansuoto naudojimo principo ten, kur tokia medžioklė yra sena kultūros tradicija. Taikant subalansuoto naudojimo principą, laikomasi rūšies Veiksmų plano specialių nuostatų atitinkamu tarptautiniu mastu.

2.1.2.   Šalys, kuriose yra 1 lentelėje išvardytos populiacijos, reglamentuoja visų 1 lentelės B skiltyje išvardytų populiacijų paukščių gaudymą ir jų kiaušinių rinkimą. Tokių teisinių priemonių tikslas – išlaikyti tokių populiacijų palankią išsaugojimo būklę arba prisidėti prie jos atkūrimo ir, remiantis naujausiomis žiniomis apie populiacijos pokyčius, užtikrinti, kad gaudymas ar kitoks naudojimas būtų subalansuotas. Vadovaujantis 2.1.3 punktu, tokios teisinės priemonės pirmiausia:

a)	draudžia gaudyti paukščius, priklausančius atitinkamoms populiacijoms, įvairiais jų veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiais ir jiems grįžtant į perėjimo vietas, jei toks gaudymas daro nepalankų poveikį atitinkamos populiacijos išsaugojimo būklei;

b)	nustato gaudymo būdus;

c)	prireikus apriboja gaudymą ir taiko atitinkamą kontrolę, kad tų apribojimų būtų laikomasi;

d)	draudžia turėti, naudoti ar prekiauti tų populiacijų paukščiais ir jų kiaušiniais, kurie yra surinkti ar sugauti nepaisant draudimo, nustatyto pagal šios dalies nuostatas, taip pat turėti, naudoti ar prekiauti tokių paukščių dalimis ir jų kiaušiniais.

2.1.3.   Nepaisant Konvencijos III straipsnio 5 dalies nuostatų, Šalys gali taikyti išimtis šio straipsnio 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose numatytiems draudimams, kai nėra kito patenkinamo sprendimo:

a)	siekiant išvengti rimtos žalos pasėliams, vandenims ir žuvininkystei;

b)	siekiant atsižvelgti į oro saugos ar kitus svarbesnės reikšmės visuomenės interesus;

c)	mokslinių tyrimų, švietimo bei reintrodukcijos ir šiems tikslams reikalingo veisimo tikslais;

d)	kad galėtų leisti griežtai prižiūrimomis sąlygomis, atrankiniu būdu ir ribotai gaudyti, laikyti ar kitaip apgalvotai naudoti nedidelį tam tikrų paukščių skaičių;

e)	siekiant padėti atitinkamoms populiacijoms daugintis ir išlikti.

Tokių išimčių turinys ir erdvės bei laiko ribos turi būti griežtai apibrėžtos, ir tokios išimtys neturi pakenkti 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms. Šalys Susitarimo sekretoriatui kuo skubiau praneša apie pagal šią nuostatą taikomas išimtis.

2.2.   Vienai rūšiai skirti veiksmų planai

2.2.1.   Šalys bendradarbiauja, sudarydamos ir įgyvendindamos tarptautinius vienai rūšiai skirtus veiksmų planus, laikydamos prioritetu planus, skirtus 1 lentelės A skilties 1 kategorijoje išvardytoms populiacijoms, ir planus, skirtus 1 lentelės A skiltyje išvardytoms populiacijoms, pažymėtoms žvaigždute. Susitarimo sekretoriatas koordinuoja tokių planų kūrimą, derinimą ir įgyvendinimą.

2.2.2.   Šalys parengia ir įgyvendina nacionalinius vienai 1 lentelės A skiltyje išvardytų populiacijų rūšiai skirtus veiksmų planus, siekdamos pagerinti jų bendrą išsaugojimo būklę. Tokiame plane žvaigždute pažymėtoms populiacijoms numatomos specialios nuostatos. Tam tikrais atvejais reikėtų atsižvelgti į netyčinio paukščių sumedžiojimo problemą, kylančią dėl to, kad medžiotojai neteisingai nustato rūšį.

2.3.   Ypatingiems atvejams skirtos priemonės

Kai įmanoma ir svarbu, Šalys glaudžiai bendradarbiauja, sudarydamos ir įgyvendindamos 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms skirtas ypatingais atvejais taikytinas priemones, kai bet kurioje Susitarimo teritorijos vietoje susidaro išimtinai nepalankios ar pavojingos sąlygos.

2.4.   Reintrodukcija

Tose 1 lentelėje išvardytų populiacijų tradicinio arealo dalyse, kuriose jos yra išnykusios, Šalys jas reintrodukuoja ypač atsargiai. Jos stengiasi sudaryti moksliniais tyrimais pagrįstą išsamų reintrodukcijos planą ir jo laikytis. Reintrodukcijos planai turėtų sudaryti nacionalinių ir tam tikrais atvejais tarptautinių vienai rūšiai skirtų veiksmų planų sudedamąją dalį. Reintrodukcijos planuose turėtų atsispindėti poveikio aplinkai įvertinimas, ir jie turi būti prieinami kuo platesnei visuomenės daliai. Šalys Susitarimo sekretoriatui iš anksto praneša apie visus 1 lentelėje išvardytų populiacijų reintrodukcijos planus.

2.5.   Introdukcija

2.5.1.   Jei Šalys mano, jog tai būtina, jos draudžia introdukuoti nevietines gyvūnų ir augalų rūšis, kurios gali pakenkti 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms.

2.5.2.   Jei Šalys mano, jog tai reikalinga, jos reikalauja imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad nelaisvėje laikomų nevietinių rūšių paukščiai atsitiktinai neištrūktų į laisvę.

2.5.3.   Kiek įmanoma ir tikslinga, Šalys imasi priemonių, įskaitant gaudymą, kad jų teritorijose jau introdukuotos nevietinės rūšys ar jų hibridai nekeltų pavojaus 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms.

3.   Buveinių išsaugojimas

3.1.   Buveinių sąrašai

3.1.1.   Šalys, prireikus, kartu su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, sudaro ir skelbia savo teritorijoje esamų buveinių, kurios yra svarbios 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms, nacionalinius sąrašus.

3.1.2.   Prioriteto tvarka Šalys stengiasi nustatyti visas 1 lentelėje išvardytų populiacijų tarptautinės ar nacionalinės reikšmės vietas.

3.2.   Teritorijų išsaugojimas

3.2.1.   Šalys ir toliau stengiasi įsteigti saugomas teritorijas, siekdamos išsaugoti 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms svarbias buveines ir sudaryti bei įgyvendinti tokių teritorijų tvarkymo planus.

3.2.2.   Šalys stengiasi suteikti ypatingą apsaugą toms šlapžemėms, kurios pagal tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus yra tarptautinės reikšmės.

3.2.3.   Šalys stengiasi protingai ir subalansuotai naudoti visas jų teritorijoje esančias šlapžemes. Atitinkamomis taisyklėmis, standartais ir kontrolės priemonėmis jos ypač stengiasi neleisti pablogėti ar visai išnykti buveinėms, kurios yra svarbios 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms. Jos ypač stengiasi:

a)

užtikrinti, jei praktiškai įmanoma, kad būtų nustatytos tarptautines normas atitinkančios įstatymų numatytos kontrolės priemonės, susijusios su žemės ūkyje naudojamais chemikalais, kenkėjų kontrolės procedūromis ir nuotekų šalinimu, kad jų neigiamas poveikis 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms būtų kuo mažesnis;

b)	atitinkamomis kalbomis rengti bei platinti informacinę medžiagą, apibūdinančią tokias galiojančias taisykles, standartus ir kontrolės priemones ir jų naudą žmonėms bei laukinei gamtai.

3.2.4.   Laikydamosi ekologinės sistemos principų, Šalys stengiasi sukurti strategijas visų 1 lentelėje išvardytų populiacijų buveinėms išsaugoti, įskaitant populiacijų su dispersiniu išplitimu buveines.

3.3.   Atgaivinimas ir atkūrimas

Kur įmanoma ir tikslinga, Šalys stengiasi atgaivinti ar atkurti teritorijas, kurios anksčiau buvo svarbios 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms.

4.   Žmonių veiklos valdymas

4.1.   Medžioklė

4.1.1.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad, atsižvelgiant į visą vandens paukščių atitinkamų populiacijų geografinio arealo teritoriją bei gyvenimo ciklo ypatybes, jų medžioklės teisės aktuose būtų įgyvendintas šiame Veiksmų plane numatytas subalansuoto naudojimo principas.

4.1.2.   Šalys nuolatos informuoja Susitarimo sekretoriatą apie savo teisės aktus, susijusius su 1 lentelėje išvardytų populiacijų medžiojimu.

4.1.3.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti patikimą ir suderintą duomenų apie populiacijų sumedžiojimą rinkimo sistemą, kad būtų galima įvertinti 1 lentelėje išvardytų populiacijų metinį sumedžiojimą. Susitarimo sekretoriatui jos teikia kiekvienos populiacijos sugavimo per metus įvertinimą, jei tokie duomenys yra.

4.1.4.   Šalys stengiasi iki 2000 metų medžiojant šlapžemėse palaipsniui atsisakyti švininių kulkų naudojimo.

4.1.5.   Šalys sukuria ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama mažinti ir, kiek įmanoma, nustoti naudoti užnuodytus jaukus.

4.1.6.   Šalys sukuria ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama sumažinti ir, kiek įmanoma, panaikinti neteisėtą gaudymą.

4.1.7.   Kur tikslinga, Šalys skatina medžiotojus steigti vietinius, nacionalinius ir tarptautinius klubus bei organizacijas savo veiklai koordinuoti ir padėti užtikrinti subalansuotumą.

4.1.8.   Kur tikslinga, Šalys skatina medžiotojams taikyti kvalifikacinius egzaminus, kurių metu, be kitų klausimų, būtų tikrinama, ar medžiotojai pažįsta paukščius.

4.2.   Ekologinis turizmas

4.2.1.   Kur tikslinga, bet ne pagrindinėse saugomų teritorijų zonose, Šalys skatina kurti visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo programas jautriam ir tinkamam ekologiniam turizmui plėtoti šlapžemėse, kuriose telkiasi 1 lentelėje išvardytos populiacijos.

4.2.2.   Šalys, bendradarbiaudamos su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, stengiasi įvertinti sąnaudas, naudą bei kitas galimas ekologinio turizmo šlapžemėse, kuriose telkiasi 1 lentelėje išvardytos populiacijos, pasekmes. Tokių vertinimų rezultatus jos praneša Susitarimo sekretoriatui.

4.3.   Kita žmonių veikla

4.3.1.   Šalys įvertina siūlomų projektų, dėl kurių gali atsirasti prieštaravimų tarp 1 lentelėje išvardytų populiacijų, esančių 3.2 punkte minėtose teritorijose, ir žmonių interesų, pasekmes ir su tokio vertinimo rezultatais supažindina visuomenę.

4.3.2.   Šalys stengiasi rinkti duomenis apie žalą, ypač pasėliams, kurią padaro 1 lentelėje išvardytos populiacijos, ir juos praneša Susitarimo sekretoriatui.

4.3.3.   Atsižvelgdamos į kitur pasaulyje įgytą patirtį, Šalys bendradarbiauja, kurdamos tinkamus būdus 1 lentelėje išvardytų populiacijų padarytai žalai, ypač pasėliams, sumažinti arba jos padariniams sušvelninti.

4.3.4.   Šalys bendradarbiauja, kurdamos populiacijų, kurios daro didelę žalą, ypač pasėliams, vienai rūšiai skirtus veiksmų planus. Susitarimo sekretoriatas koordinuoja tokių planų kūrimą ir derinimą.

4.3.5.   Kiek įmanoma, planuodamos ir statydamos statinius, Šalys stengiasi skatinti aukštus aplinkosaugos standartus, kad būtų galima sumažinti tokių statinių poveikį 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms. Jos svarsto priemones, kaip sumažinti jau pastatytų statinių poveikį, kai tampa aišku, kad jie daro neigiamą įtaką tam tikroms populiacijoms.

4.3.6.   Tais atvejais, kai žmonių veikla kelia grėsmę 1 lentelėje išvardytų vandens paukščių populiacijų išsaugojimo būklei, Šalys turėtų stengtis imtis priemonių tai grėsmei apriboti. Tokios priemonės galėtų būti, inter alia, netrikdomų zonų, į kurias žmonėms būtų neleidžiama patekti, nustatymas saugomose teritorijose.

5.   Moksliniai tyrimai ir stebėsena

5.1.   Šalys stengiasi tyrinėti menkai žinomas vietas, kuriose gali būti susitelkusios 1 lentelėje išvardytos populiacijos. Tokių tyrimų rezultatus jos kuo plačiau išplatina.

5.2.   Šalys stengiasi stebėti 1 lentelėje išvardytas populiacijas. Tokios stebėsenos rezultatai skelbiami arba siunčiami atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, kad būtų galima apžvelgti populiacijų būklę ir tendencijas.

5.3.   Šalys bendradarbiauja, tobulindamos paukščių populiacijos skaitlingumo kitimo tendencijų vertinimą kaip populiacijų būklės apibūdinimo kriterijų.

5.4.   Siekdamos nustatyti visų 1 lentelėje išvardytų populiacijų migracijos kelius, Šalys bendradarbiauja ir remiasi turimomis žiniomis apie paplitimą perėjimo ir neperėjimo sezonais bei surašymo rezultatais ir dalyvauja koordinuojamose žiedavimo programose.

5.5.   Šalys stengiasi pradėti ir remti bendrus 1 lentelėje išvardytų populiacijų bei jų buveinių ekologijos ir pokyčių tyrimo projektus, siekdamos nustatyti specifinius reikalavimus ir metodus, kurie labiausiai tiktų jų išsaugojimui ir valdymui.

5.6.   Šalys stengiasi tirti šlapžemių nykimo, blogėjimo bei trikdymo poveikį šlapžemių, kuriose telkiasi 1 lentelėje išvardytos populiacijos, talpumui ir tokių populiacijų migracijos ypatumams.

5.7.   Šalys stengiasi tirti medžioklės ir prekybos poveikį 1 lentelėje išvardytoms populiacijoms bei šių panaudojimo formų svarbą vietos ir nacionalinei ekonomikai.

5.8.   Šalys stengiasi bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir remti tyrimų ir stebėsenos projektus.

6.   Švietimas ir informacija

6.1.   Šalys prireikus rengia mokymo programas, kad už šio Veiksmų plano įgyvendinimą atsakingi darbuotojai turėtų pakankamai žinių jį veiksmingai įgyvendinti.

6.2.   Šalys bendradarbiauja tarpusavyje ir su Susitarimo sekretoriatu sudarydamos mokymo programas ir keisdamosi mokymo medžiaga.

6.3.   Šalys stengiasi rengti programas, informacinę medžiagą ir priemones, kurios padėtų padidinti plačiosios visuomenės supratimą apie šio Veiksmų plano tikslus, nuostatas ir turinį. Ypač daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie gyvena svarbiose šlapžemėse ar netoli jų, tų šlapžemių naudotojams (medžiotojams, žvejams, turistams ir t. t.) ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms sprendimus priimančioms institucijoms ir asmenims.

6.4.   Šalys stengiasi organizuoti specialias visuomenės informavimo apie 1 lentelėje išvardytų populiacijų išsaugojimą kampanijas.

7.   Įgyvendinimas

7.1.   Įgyvendindamos šį Veiksmų planą, Šalys prireikus teikia pirmenybę 1 lentelės A skiltyje išvardytoms populiacijoms.

7.2.   Kai kurios nors Šalies teritorijoje sutinkama daugiau kaip viena tos pačios rūšies 1 lentelėje išvardytų populiacijų, toji Šalis taiko išsaugojimo priemones, kurias tikslingiausia taikyti blogiausios išsaugojimo būklės populiacijai ar populiacijoms.

7.3.   Susitarimo sekretoriatas, derindamas su Techniniu komitetu ir pasitelkdamas paplitimo valstybių ekspertus, koordinuoja išsaugojimo gairių, skirtų padėti Šalims įgyvendinti šį Veiksmų planą, kūrimą pagal šio Susitarimo IV straipsnio 4 dalį. Jei įmanoma, Susitarimo sekretoriatas užtikrina, kad būtų derinama su gairėmis, patvirtintomis pagal kitus tarptautinius dokumentus. Šių išsaugojimo gairių tikslas – įgyvendinti subalansuoto naudojimo principą. Jos apima, inter alia:

a)	vienai rūšiai skirtus veiksmų planus;

b)	ypatingų atvejų priemones;

c)	vietovių sąrašų parengimą ir buveinių tvarkymo metodus;

d)	medžioklės praktiką;

e)	prekybą vandens paukščiais;

f)

turizmą;

g)	žalos pasėliams mažinimą;

h)	vandens paukščių stebėsenos protokolą.

7.4.   Susitarimo sekretoriatas, derindamas su Techniniu komitetu ir Šalimis, rengia tarptautines apžvalgas, reikalingas šiam Veiksmų planui įgyvendinti, įskaitant:

a)	pranešimus apie populiacijų būklę ir skaitlingumo kitimo tendencijas;

b)	apžvalgose esančios informacijos trūkumus;

c)	kiekvienos populiacijos naudojamų vietovių tinklus, įskaitant kiekvienos vietovės apsaugos būklės apžvalgą ir kiekvienu atveju taikomas valdymo priemones;

d)	atitinkamus kiekvienos šalies medžioklės ir prekybos teisės aktus, susijusius su šio Susitarimo 2 priede išvardytomis rūšimis;

e)	vienai rūšiai skirtų veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo etapus;

f)	reintrodukcijos projektus;

g)	introdukuotų nevietinių vandens paukščių rūšių ir jų hibridų būklę.

7.5.   Susitarimo sekretoriatas stengiasi užtikrinti, kad 7.4 punkte minėtos apžvalgos būtų atnaujinamos ne rečiau kaip kas treji metai.

7.6.   Techninis komitetas vertina pagal 7.3 ir 7.4 punktus parengtas gaires bei apžvalgas ir formuluoja rekomendacijų ir nutarimų projektus, susijusius su jų rengimu, turiniu ir įgyvendinimu, svarstytinus Šalių susitikimo sesijose.

7.7.   Susitikimo sekretoriatas reguliariai svarsto iš naujo galimus papildomų išteklių (lėšų ir techninės pagalbos) teikimo šio Veiksmų plano įgyvendinimui priemones ir apie tai pateikia ataskaitą kiekvienoje eilinėje Šalių susitikimo sesijoje.

1 LENTELĖ

MIGRUOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖ (1)

Klasifikacijos paaiškinimas

Pateikiamas 1 lentelės paaiškinimas sudaro Veiksmų plano įgyvendinimo pagrindą.

A skiltis

1 kategorija:

a) rūšys, įrašytos į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija I priedėlį; b) nykstančios rūšys, įrašytos į Threatened Birds of the World (BirdLife International, 2000), arba c) populiacijos, turinčios mažiau negu apytikriai 10 000 individų.

2 kategorija:

Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 10 000 iki apytikriai 25 000 individų.

3 kategorija:

Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 25 000 iki apytikriai 100 000 individų ir laikoma, jog joms gresia pavojus dėl to, kad: a) kurio nors savo metinio ciklo metu telkiasi nedideliame skaičiuje vietovių; b) priklauso nuo buveinės tipo, kuriam gresia didelis pavojus; c) pastebimas ženklus ilgalaikis skaitlingumo mažėjimas, arba d) ypač svyruoja jų populiacijų dydis arba skaitlingumo pokyčių tendencijos.

Dėl į 2 ir 3 kategoriją įtrauktų rūšių žr. šio priedo 2.1.1 punktą.

B skiltis

1 kategorija:

Populiacijos, turinčios nuo apytikriai 25 000 iki apytikriai 100 000 individų ir neatitinkančios pirmiau aprašytų A skilties sąlygų.

2 kategorija:

Populiacijos, turinčios daugiau negu apytikriai 100 000 individų ir reikalaujančios specialaus dėmesio dėl to, kad: a) kurio nors savo metinio ciklo metu telkiasi nedideliame skaičiuje vietovių; b) priklauso nuo buveinės tipo, kuriam gresia didelis pavojus; c) pastebimas ženklus ilgalaikis skaitlingumo mažėjimas, arba d) ypač svyruoja jų populiacijų dydis arba skaitlingumo pokyčių tendencijos.

C skiltis

1 kategorija:

Populiacijos, turinčios daugiau negu apytikriai 100 000 individų. Joms tarptautinis bendradarbiavimas duotų didelės naudos, bet šios populiacijos neatitinka A arba B skilčių sąlygų.

1 lentelės persvarstymas

Šią lentelę:

a)	Techninis komitetas reguliariai persvarsto pagal šio Susitarimo VII straipsnio 3 dalies b punktą;

b)	Šalių susitikimas prireikus keičia pagal šio Susitarimo VI straipsnio 9 dalies d punktą, atsižvelgdamas į tokių persvarstymų rezultatus.

Geografinių sąvokų, vartojamų aprašant arealus, apibrėžimai

Šiaurės Afrika	Alžyras, Egiptas, Libijos Arabų Džamahirija, Marokas, Tunisas.
Vakarų Afrika	Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigerija, Nigeris, Senegalas, Siera Leonė, Togas.
Rytų Afrika	Burundis, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Kenija, Ruanda, Somalis, Sudanas, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Uganda.
Šiaurės Rytų Afrika	Džibutis, Egiptas, Eritrėja, Etiopija, Somalis, Sudanas.
Pietų Afrika	Angola, Botsvana, Lesotas, Malavis, Mozambikas, Namibija, Pietų Afrika, Svazilandas, Zambija, Zimbabvė.
Vidurio Afrika	Centrinės Afrikos Respublika, Gabonas, Kamerūnas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė.
Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	Visos Afrikos valstybės į pietus nuo Sacharos.
Tropinė Afrika	Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos, išskyrus Lesotą, Namibiją, Pietų Afriką ir Svazilandą.
Vakarų Palearktika	Kaip apibrėžta Europos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos paukščių vadove (Cramp ir Simmons, 1977).
Šiaurės Vakarų Europa	Airija, Belgija, Danija, Islandija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija.
Vakarų Europa	Šiaurės Vakarų Europa su Portugalija ir Ispanija.
Šiaurės Rytų Europa	Šiaurinė Rusijos Federacijos dalis į vakarus nuo Uralo.
Rytų Europa	Baltarusija, Rusijos Federacija į vakarus nuo Uralo, Ukraina.
Vidurio Europa	Austrija, Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Rusijos Federacija prie Suomijos įlankos ir Kaliningrado, Slovakija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija.
Šiaurės Atlantas	Airija, Farerų salos, Grenlandija, Islandija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Norvegija, Rusijos Federacijos šiaurės vakarų krantas, Svalbardas.
Rytų Atlantas	Europos ir Šiaurės Afrikos pakrantė nuo šiaurinės Norvegijos dalies iki Maroko.
Vakarų Sibiras	Rusijos Federacija į rytus nuo Uralo iki Jenisejaus upės ir į pietus iki sienos su Kazachstanu.
Vidurio Sibiras	Rusijos Federacija nuo Jenisejaus upės iki ribos rytuose su Taimyro pusiasaliu ir į pietus iki Altajaus kalnų.
Vakarinė Viduržemio jūros dalis	Alžyras, Ispanija, Italija, Malta, Marokas, Monakas, Portugalija, Prancūzija, San Marinas, Tunisas.
Rytinė Viduržemio jūros dalis	Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Egiptas, Graikija, Izraelis, Jugoslavija, Kroatija, Kipras, Libanas, Libijos Arabų Džamahirija, Sirijos Arabų Respublika, Slovėnija, Turkija.
Juodoji jūra	Armėnija, Bulgarija, Gruzija, Moldovos Respublika, Rumunija, Rusijos Federacija, Turkija, Ukraina.
Kaspijos jūra	Azerbaidžanas, Irano Islamo Respublika, Kazachstanas, Rusijos Federacija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.
Pietvakarių Azija	Bahreinas, Irakas, Irano Islamo Respublika, Izraelis, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kazachstanas, Kuveitas, Libanas, Omanas, Rytų Turkija, Saudo Arabija, Sirijos Arabų Respublika, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.
Vakarų Azija	Vakarinės Rusijos Federacijos dalys į rytus nuo Uralo ir Kaspijos jūros regiono šalys.
Vidurinė Azija	Afganistanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.
Pietų Azija	Bangladešas, Butanas, Indija, Maldyvai, Nepalas, Pakistanas, Šri Lanka.

Santrumpos ir simboliai

per.	:	peri
Š	:	Šiaurės
P	:	Pietų
ŠR	:	Šiaurės Rytų
PR	:	Pietryčių
žiem.	:	žiemoja
R	:	Rytų
V	:	Vakarų
ŠV	:	Šiaurės Vakarų
PV	:	Pietvakarių

()	Populiacijos būklė nežinoma. Išsaugojimo būklė įvertinta apytikriai.
*	Taikant išimtį, žvaigždutėmis pažymėtas populiacijas galima medžioti laikantis subalansuoto naudojimo principo ten, kur tokia medžioklė yra sena kultūros tradicija (žr. Susitarimo 3 priedo 2.1.1 punktą).

Pastabos

1.	1 lentelei sudaryti naudoti populiacijų duomenys, kiek įmanoma, atitinka potencialių perinčių paukščių skaičių Susitarimo teritorijoje. Būklė nustatyta remiantis geriausiais paskelbtais populiacijų įvertinimais.

2.	Populiacijų sąrašuose santrumpos „per.“ ar „žiem.“ padeda tik nustatyti populiaciją. Jos nenurodo veiklos pagal šį Susitarimą ar Veiksmų planą sezoninių apribojimų šių populiacijų atžvilgiu.

3.	Populiacijos įvertinti naudojami trumpi aprašymai remiasi aprašymais, naudojamais Waterbird Population Estimates trečiajame leidime.

4.	Įžambus brūkšnys (/) naudojamas atskirti perėjimo ir žiemojimo vietas.

5.	Jei rūšies populiacija 1 lentelėje yra priskirta kelioms kategorijoms, taikomi tie Veiksmų plano įsipareigojimai, kurie nustatyti griežčiausiai išvardytai kategorijai.

	A	B	C
SPHENISCIDAE
Spheniscus demersus
– Pietų Afrika	1b	2a 2c
GAVIIDAE
Gavia stellata
– Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)		2c
- Kaspijos jūra, Juodoji jūra ir R Viduržemio j. (žiem.)		(1)
Gavia arctica arctica
– Šiaurės Europa ir Vakarų Sibiras/Europa		2c
Gavia arctica suschkini
- Vidurio Sibiras/Kaspijos jūra			(1)
Gavia immer
- Europa (žiem.)	1c
Gavia adamsii
- Šiaurės Europa (žiem.)	1c
PODICIPEDIDAE
Tachybaptus ruficollis ruficollis
– Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika			1
Podiceps cristatus cristatus
– Šiaurės Vakarų ir Vakarų Europa			1
- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)			1
– Kaspijos jūra ir Pietvakarių Azija (žiem.)	2
Podiceps grisegena grisegena
– Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)		1
- Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)		(1)
– Kaspijos jūra (žiem.)	2
Podiceps cristatus infuscatus
– Rytų Afrika (nuo Etiopijos iki Šiaurės Zambijos)	1c
– Pietų Afrika	1c
Podiceps auritus auritus
– Šiaurės Vakarų Europa (didžiasnapis)	1c
– Šiaurės Rytų Europa (mažasnapis)		1
– Kaspijos jūra ir Pietų Azija (žiem.)	2
Podiceps nigricollis nigricollis
– Europa/Pietų ir Vakarų Europa ir Šiaurės Afrika			1
– Vakarų Azija/Pietvakarių ir Pietų Azija		1
Podiceps nigricollis gurneyi
– Pietų Afrika	2
PELECANIDAE
Pelecanus onocrotalus
– Pietų Afrika	2
– Vakarų Afrika		1
– Rytų Afrika			1
– Europa ir Vakarų Azija (per.)	1a 3c
Pelecanus rufescens
– Tropinė Afrika ir Pietvakarių Arabija		1
Pelecanus crispus
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)	1a 1c
– Pietvakarių Azija ir Pietų Azija (žiem.)	1a 2
SULIDAE
Sula (Morus) capensis
– Pietų Afrika	1b	2a 2c
PHALACROCORACIDAE
Phalacrocorax coronatus
– Pietvakarių Afrikos pakrantės	1c
Phalacrocorax pygmeus
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra		1
– Pietvakarių Azija		1
Phalacrocorax neglectus
– Pietvakarių Afrikos pakrantės	1bd
Phalacrocorax carbo carbo
– Šiaurės Vakarų Europa			1
Phalacrocorax carbo sinensis
– Šiaurės ir Vidurio Europa			1
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra			1
– Vakarų ir Pietvakarių Azija			(1)
Phalacrocorax carbo lucidus
– Vakarų Afrikos pakrantės		1
– Vidurio ir Rytų Afrika			1
– Pietų Afrikos pakrantės	2
Phalacrocorax nigrogularis
- Persijos įlanka ir Arabijos jūra	1b	2a 2c
Phalacrocorax capensis
– Pietų Afrikos pakrantės		2a 2c
ARDEIDAE
Egretta ardesiaca
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	3c
Egretta vinaceigula
– Pietų ir Vidurio Afrika	1b 1c
Egretta garzetta garzetta
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			(1)
– Europa, Juodoji j. ir Viduržemio j./V ir Vidurio Afrika			1
– Vakarų Azija/Pietvakarių Azija, Šiaurės Rytų ir Rytų Afrika		(1)
Egretta gularis gularis
– Vakarų Afrika		(1)
Egretta gularis schistacea
– Šiaurės Rytų Afrika ir Raudonoji jūra		(1)
– Pietvakarių Azija ir Pietų Azija	2
Egretta dimorpha
– Rytų Afrikos pakrantės	2
Ardea cinerea cinerea
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
– Europa ir Šiaurės Afrika (per.)			1
– Vakarų ir Pietvakarių Azija (per.)			(1)
Ardea melanocephala
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			(1)
Ardea purpurea purpurea
– Tropinė Afrika		1
– Vakarų Europa ir Vakarinė Viduržemio jūros dalis/Vakarų Afrika	2
– R Europa ir PV Azija/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(2c)
Casmerodius albus albus
– V, Vid. ir PR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra	2
– Vakarų Azija/Pietvakarių Azija		(1)
Casmerodius albus melanorhynchos
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos ir Madagaskaras			(1)
Mesophoyx intermedia brachyrhyncha
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		1
Bubulcus ibis ibis
– Pietų Afrika			1
– Tropinė Afrika			1
– Pietvakarių Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika			1
– Rytinė Viduržemio jūros dalis ir Pietvakarių Azija	2
Ardeola ralloides ralloides
– Viduržemio jūra, Juodoji jūra ir Šiaurės Afrika/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	3c
– V ir PV Azija/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(1)
Ardeola ralloides paludivaga
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos ir Madagaskaras			(1)
Ardeola idea
– Madagaskaras ir Aldabros salos/Vidurio ir R Afrika	1b 1c
Ardeola rufiventris
– Tropinė Rytų ir Pietų Afrika		(1)
Nycticorax nycticorax nycticorax
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos ir Madagaskaras		(1)
– Europa ir ŠV Afrika/Viduržemio jūra ir Afrika		2c
– Vakarų Azija/Pietvakarių Azija ir Šiaurės Rytų Afrika		(1)
Ixobrychus minutus minutus
– Europa ir Š Afrika/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		2c
– Vakarų ir PV Azija/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(1)
Ixobrychus minutus payesii
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(1)
Ixobrychus sturmii
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(1)
Botaurus stellaris stellaris
– Europa (per.)	3c
– Pietvakarių Azija (žiem.)	2
Botaurus stellaris capensis
– Pietų Afrika	1c
CICONIIDAE
Mycteria ibis
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos (išskyrus Madagaskarą)		1
Anastomus lamelligerus lamelligerus
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
Ciconia nigra
– Pietų Afrika	1c
– Pietvakarių Europa/Vakarų Afrika	1c
– Vid. ir R Europa/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	2
Ciconia abdimii
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos ir PV Arabija		(2c)
Ciconia episcopus microscelis
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos		(1)
Ciconia ciconia ciconia
– Pietų Afrika	1c
– Iberija ir ŠV Afrika/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	3b
– Vid. ir R Europa/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
– Vakarų Azija/Pietvakarių Azija	2
Leptoptilos crumeniferus
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
BALAENICIPITIDAE
Balaeniceps rex
– Vidurio Tropinė Afrika	1c
THRESKIORNITHIDAE
Plegadis falcinellus falcinellus
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos (per.)			1
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra/Vakarų Afrika	3c
– Pietvakarių Azija/Rytų Afrika		(1)
Geronticus eremita
– Marokas	1a 1b 1c
– Pietvakarių Azija	1a 1b 1c
Threskiornis aethiopicus aethiopicus
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
– Irakas ir Iranas	1c
Platalea leucorodia leucorodia
– V Europa/vakarinė Viduržemio jūros dalis ir V Afrika	1c
– Vid. ir PR Europa/Viduržemio jūra ir Tropinė Afrika	2
Platalea leucorodia archeri
– Raudonoji jūra ir Somalis	1c
Platalea leucorodia balsaci
– Vakarų Afrikos pakrantės (Mauritanija)	1c
Platalea leucorodia major
– Vakarų Azija/Pietvakarių ir Pietų Azija	2
Platalea alba
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	2*
PHOENICOPTERIDAE
Phoenicopterus ruber roseus
– Vakarų Afrika	3a
– Rytų Afrika	3a
– Pietų Afrika (iki Madagaskaro)	3a
– Vakarinė Viduržemio jūros dalis		2a
– Rytinė Viduržemio jūros dalis, PV ir Pietų Azija		2a
Phoenicopterus minor
– Vakarų Afrika	2
– Rytų Afrika		2a 2c
– Pietų Afrika (iki Madagaskaro)	3a
ANATIDAE
Dendrocygna bicolor
– Vakarų Afrika (nuo Senegalo iki Čado)			(1)
– Rytų ir Pietų Afrika			(1)
Dendrocygna viduata
– Vakarų Afrika (nuo Senegalo iki Čado)			1
– Rytų ir Pietų Afrika			1
Thalassornis leuconotus leuconotus
– Vakarų Afrika	1c
– Rytų ir Pietų Afrika	2*
Oxyura leucocephala
– Vakarinė Viduržemio jūros dalis (Ispanija ir Marokas)	1a 1b 1c
– Alžyras ir Tunisas	1a 1b 1c
– Rytinė Viduržemio jūros dalis, Turkija ir Pietvakarių Azija	1a 1b 1c
Oxyura maccoa
– Rytų Afrika	1c
– Pietų Afrika	1c
Cygnus olor
– Šiaurės Vakarų žemyninė ir Vidurio Europa			1
– Juodoji jūra		1
– Vakarų ir Vidurio Azija/Kaspijos jūra		2a 2d
Cygnus Cygnus
– Islandija/JK ir Airija	2
– Šiaurės Vakarų žemyninė Europa		1
– Š Europa ir V Sibiras/Juodoji jūra ir R Viduržemio jūra	2
– Vakarų ir Vidurio Sibiras/Kaspijos jūra	2
Cygnus columbianus bewickii
– Vakarų Sibiras ir ŠR Europa/Šiaurės Vakarų Europa	3c
– Šiaurės Sibiras/Kaspijos jūra	1c
Anser brachyrhynchus
– Rytų Grenlandija ir Islandija/JK		2a
– Svalbardas/Šiaurės Vakarų Europa		1
Anser fabalis fabalis
– Šiaurės Rytų Europa/Šiaurės Vakarų Europa		1
Anser fabalis rossicus
– Vakarų ir Vidurio Sibiras/ŠR ir PV Europa			(1)
Anser fabalis johanseni
– V ir Vidurio Sibiras/nuo Turkmėnistano iki V Kinijos			(1)
Anser albifrons albifrons
– ŠV Sibiras ir ŠR Europa/Šiaurės Vakarų Europa			1
– Vakarų Sibiras/Vidurio Europa	3c*
– Vakarų Sibiras/Juodoji jūra ir Turkija			1
– Šiaurės Sibiras/Kaspijos jūra ir Irakas	2
Anser albifrons flavirostris
– Grenlandija/Airija ir JK	3a*
Anser erythropus
– Š Europa ir V Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra	1a 1b 2
Anser anser anser
– Islandija/JK ir Airija		1
– ŠV Europa/Pietvakarių Europa			1
– Vidurio Europa/Šiaurės Afrika		1
Anser anser rubrirostris
– Juodoji jūra ir Turkija		1
– Vakarų Sibiras/Kaspijos jūra ir Irakas			1
Branta leucopsis
– Rytų Grenlandija/Škotija ir Airija		1
– Svalbardas/Pietvakarių Škotija	2
– Rusija/Vokietija ir Nyderlandai			1
Branta bernicla bernicla
– Vakarų Sibiras/Vakarų Europa		2b 2c
Branta bernicla hrota
– Svalbardas/Danija ir JK	1c
– Kanada ir Grenlandija/Airija	2
Branta ruficollis
– Šiaurės Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra	1a 1b 3a
Alopochen aegyptiacus
– Vakarų Afrika	2
– Rytų ir Pietų Afrika			1
Tadorna ferruginea
– Šiaurės Vakarų Afrika	1c
– Rytinė Viduržemio jūros dalis ir Juodoji jūra/Šiaurės Rytų Afrika	2
– Vakarų Azija ir Kaspijos jūra/Iranas ir Irakas		1
Tadorna cana
– Pietų Afrika		1
Tadorna tadorna
– Šiaurės Vakarų Europa		2a
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra	3c
– Vakarų Azija/Kaspijos jūra ir Vidurio Rytai		1
Plectropterus gambensis gambensis
– Vakarų Afrika			1
– Rytų Afrika (nuo Sudano iki Zambijos)			1
Plectropterus gambensis niger
– Pietų Afrika		1
Sarkidiornis melanotos melanotos
– Vakarų Afrika		1
– Pietų ir Rytų Afrika			1
Nettapus auritus
– Vakarų Afrika	1c
– Pietų ir Rytų Afrika			(1)
Anas capensis
– Rytų Afrika (Rifto slėnis)	1c
– Čado ežero baseinas2	1c
– Pietų Afrika (į šiaurę nuo Angolos ir Zambijos)			1
Anas strepera strepera
– Šiaurės Vakarų Europa		1
– Šiaurės Rytų Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra		2c
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Anas penelope
– Vakarų Sibiras ir ŠR Europa/ŠV Europa			1
– V Sibiras ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra		2c
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika		2c
Anas platyrhynchos platyrhynchos
– Šiaurės Vakarų Europa			1
– Šiaurės Europa/Vakarų Viduržemio jūra			1
– Rytų Europa/Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis		2c
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija			(1)
Anas undulata undulata
– Pietų Afrika			1
Anas clypeata
– Šiaurės Vakarų ir Vidurio Europa (žiem.)		1
– V Sibiras, ŠR ir R Europa/P Europa ir Vakarų Afrika		2c
– V Sibiras/PV Azija, ŠR ir Rytų Afrika		2c
Anas erythrorhyncha
– Pietų Afrika			1
– Rytų Afrika			1
– Madagaskaras	2
Anas acuta
– Šiaurės Vakarų Europa		1
– V Sibiras, ŠR ir R Europa/P Europa ir Vakarų Afrika		2c
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir Rytų Afrika			(1)
Anas querquedula
– Vakarų Sibiras ir Europa/Vakarų Afrika		2c
– Vakarų Sibiras/PV Azija, ŠR ir Rytų Afrika			(1)
Anas crecca crecca
– Šiaurės Vakarų Europa			1
– V Sibiras ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra			1
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika		2c
Anas hottentota
– Čado ežero baseinas	1c
– Rytų Afrika (į pietus nuo Šiaurės Zambijos)		1
– Pietų Afrika (į šiaurę iki Pietų Zambijos)		1
Marmaronetta angustirostris
– V Viduržemio jūros dalis/V Vidurž. j. d. ir V Afrika	1a 1b 1c
– Rytinė Viduržemio jūros dalis	1a 1b 1c
– Pietvakarių Azija	1a 1b 2
Netta rufina
– PV ir Vidurio Europa/Vakarų Viduržemio jūros dalis		1
– Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis	3c
– Vakarų ir Vidurio Azija/Pietvakarių Azija			1
Netta erythrophthalma brunnea
– Pietų ir Rytų Afrika			1
Aythya ferina
– Šiaurės Rytų Europa/Šiaurės Vakarų Europa			1
– Vidurio ir ŠR Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra			1
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija		2c
Aythya nyroca
– Vakarinė Viduržemio jūros dalis/Š ir V Afrika	1a 1c
– R Europa/R Viduržemio j. dalis ir Afrikos Sahelio zona	1a 3c
– Vakarų Azija/PV Azija ir ŠR Afrika	1a 3c
Aythya fuligula
– Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)			1
– Vidurio Europa, Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)			1
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Aythya marila marila
– Šiaurės Europa/Vakarų Europa			1
– Vakarų Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra			1
Somateria mollissima mollissima
– Baltijos jūra, Danija ir Nyderlandai			1
– Norvegija ir Rusija			1
Somateria mollissima borealis
– Svalbardas ir Prano Juozapo žemė (per.)		1
Somateria spectabilis
– Rytų Grenlandija, ŠR Europa ir Vakarų Sibiras			1
Polysticta stelleri
– Vakarų Sibiras/Šiaurės Rytų Europa	1a	1
Clangula hyemalis
– Islandija ir Grenlandija			1
– Vakarų Sibiras/Šiaurės Europa			1
Melanitta nigra nigra
– V Sibiras ir Š Europa/V Europa ir ŠV Afrika		2a
Melanitta fusca fusca
– Vakarų Sibiras ir Šiaurės Europa/ŠV Europa		2a
– Juodoji jūra ir Kaspijos jūra	1c
Bucephala clangula clangula
– Šiaurės Vakarų ir Vidurio Europa (žiem.)			1
– Šiaurės Rytų Europa/Adrijos jūra		1
– Vakarų Sibiras ir Šiaurės Rytų Europa/Juodoji jūra	2
– Vakarų Sibiras/Kaspijos jūra	2
Mergellus albellus
– Šiaurės Vakarų ir Vidurio Europa (žiem.)	3a
– ŠR Europa/Juodoji j. ir rytinė Viduržemio jūros dalis		1
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija	3c
Mergus serrator serrator
– Šiaurės Vakarų ir Vidurio Europa (žiem.)			1
– Šiaurės Rytų Europa/Juodoji jūra ir Viduržemio jūra		1
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių ir Vidurio Azija	1c
Mergus merganser merganser
– Šiaurės Vakarų ir Vidurio Europa (žiem.)			1
– Šiaurės Rytų Europa/Juodoji jūra	1c
– Vakarų Sibiras/Kaspijos jūra	2
GRUIDAE
Balearica pavonina pavonina
– Vakarų Afrika (nuo Senegalo iki Čado)	2
Balearica pavonina ceciliae
– Rytų Afrika (nuo Sudano iki Ugandos)	3c
Balearica regulorum regulorum
– Pietų Afrika (į šiaurę nuo Angolos ir P Zimbabvė)	1c
Balearica regulorum gibbericeps
– Rytų Afrika (nuo Kenijos iki Mozambiko)	3c
Grus leucogeranus
– Iranas (žiem.)	1a 1b 1c
Grus virgo
– Juodoji jūra (Ukraina)/Šiaurės Rytų Afrika	1c
– Turkija (per.)	1c
– Kalmukija/Šiaurės Rytų Afrika		1
Grus paradisea
– Piečiausia Afrikos dalis	1b 2
Grus carunculatus
– Vidurio ir Pietų Afrika	1b 1c
Grus grus
– Šiaurės Vakarų Europa/Iberija ir Marokas		1
– Šiaurės Rytų ir Vidurio Europa/Šiaurės Afrika		1
– Rytų Europa/Turkija, Vidurio Rytai ir ŠR Afrika	3c
– Turkija ir Gruzija (per.)	1c
– Vakarų Sibiras/Pietų Azija		(1)
RALLIDAE
Sarothrura elegans elegans
– ŠR, Rytų ir Pietų Afrika			(1)
Sarothrura elegans reichenovi
– Pietvakarių Afrika iki Vidurio Afrikos			(1)
Sarothrura boehmi
– Vidurio Afrika	1c
Sarothrura ayresi
– Etiopija ir Pietų Afrika	1a 1b 1c
Rallus aquaticus aquaticus
– Europa ir Šiaurės Afrika			1
Rallus aquaticus korejewi
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija			(1)
Rallus caerulescens
– Pietų ir Rytų Afrika			(1)
Crecopsis egregia
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			(1)
Crex crex
– Europa ir V Azija/Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	1b	2c
Amaurornis flavirostris
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
Porzana parva parva
– Vakarų Eurazija/Afrika		2c
Porzana pusilla intermedia
– Europa (per.)	2
Porzana porzana
– Europa/Afrika		2c
Aenigmatolimnas marginalis
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos	(2)
Porphyrio alleni
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			(1)
Gallinula chloropus chloropus
– Europa ir Šiaurės Afrika			1
– Vakarų ir Pietvakarių Azija			(1)
Gallinula angulata
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			(1)
Fulica cristata
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos			1
– Ispanija ir Marokas	1c
Fulica atra atra
– Šiaurės Vakarų Europa (žiem.)			1
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (žiem.)			1
– Pietvakarių Azija (žiem.)			(1)
DROMADIDAE
Dromas ardeola
– ŠV Indijos vandenynas, Raudonoji j. ir Persijos įlanka	3a
HAEMATOPODIDAE
Haematopus ostralegus ostralegus
– Europa/Pietų ir Vakarų Europa ir ŠV Afrika			1
Haematopus ostralegus longipes
– PR Europa ir V Azija/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Haematopus moquini
– Pietų Afrikos pakrantės	1c
RECURVIROSTRIDAE
Himantopus himantopus himantopus
– Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos (išskyrus pietus)			(1)
– Pietų Afrika („meridionalis“)	2
– PV Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika/Vakarų Afrika		1
– Vidurio Europa ir R Viduržemio jūra/Š Vidurio Afrika		1
– V, Vidurio ir PV Azija/PV Azija ir ŠR Afrika		(1)
Recurvirostra avosetta
– Pietų Afrika	2
– Rytų Afrika		(1)
– Vakarų Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika (per.)		1
– Pietryčių Europa, Juodoji jūra ir Turkija (per.)	(3c)
– Vakarų ir Pietvakarių Azija/Rytų Afrika	2
BURHINIDAE
Burhinus senegalensis senegalensis
– Vakarų Afrika	(2)
Burhinus senegalensis inornatus
– Šiaurės Rytų ir Rytų Afrika	(2)
GLAREOLIDAE
Pluvianus aegyptius aegyptius
– Vakarų Afrika		(1)
– Rytų Afrika	(2)
Glareola pratincola pratincola
– Vakarų Europa ir ŠV Afrika/Vakarų Afrika	2
– Juodoji j. ir R Viduržemio j./rytinė Sahelio zonos dalis	2
– PV Azija/PV Azija ir ŠR Afrika		(1)
Glareola nordmanni
– Pietryčių Europa ir Vakarų Azija/Pietų Afrika	3b 3c
Glareola ocularis
– Madagaskaras/Rytų Afrika	(2)
Glareola nuchalis nuchalis
– Rytų ir Vidurio Afrika		(1)
Glareola nuchalis liberiae
– Vakarų Afrika	(2)
Glareola cinerea cinerea
– PR Vakarų Afrika ir Vidurio Afrika	(2)
CHARADRIIDAE
Pluvialis apricaria apricaria
– D. Britanija, Airija, Danija, Vokietija ir Baltijos j. (per.)	3c*
Pluvialis apricaria altifrons
– Islandija ir Farerų s./rytinė Atlanto vandenyno dalis			1
– Šiaurės Europa/Vakarų Europa ir ŠV Afrika			1
– Šiaurės Sibiras/Kaspijos jūra ir Mažoji Azija		(1)
Pluvialis fulva
– Šiaurės Vidurio Sibiras/Pietų ir PV Azija, ŠR Afrika		(1)
Pluvialis squatarola
– V Sibiras ir Kanada/V Europa ir V Afrika			1
– Vid. ir R Sibiras/PV Azija, Rytų ir Pietų Afrika		1
Charadrius hiaticula hiaticula
– Šiaurės Europa/Europa ir Šiaurės Afrika		1
Charadrius hiaticula psammodroma
– Kanada, Grenlandija ir Islandija/V ir P Afrika		(2c)
Charadrius hiaticula tundrae
– ŠR Europa ir Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			(1)
Charadrius dubius curonicus
– Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika/Vakarų Afrika			1
– Vakarų ir Pietvakarių Azija/Rytų Afrika			(1)
Charadrius pecuarius pecuarius
– Pietų ir Rytų Afrika			(1)
– Vakarų Afrika		(1)
Charadrius tricollaris tricollaris
– Pietų ir Rytų Afrika			1
Charadrius forbesi
– Vakarų ir Vidurio Afrika		(1)
Charadrius pallidus pallidus
– Pietų Afrika	2
Charadrius pallidus venustus
– Rytų Afrika	1c
Charadrius alexandrinus alexandrinus
– V Europa ir vakarinė Viduržemio jūros dalis/V Afrika	3c
– Juodoji j. ir R Viduržemio j. dalis/rytinė Sahelio dalis	3c
– PV ir Vidurio Azija/PV Azija ir ŠR Afrika		(1)
Charadrius marginatus mechowi
– Pietų ir Rytų Afrika	2
– Vakarų–Vakarų Vidurio Afrika	2
Charadrius mongolus pamirensis
– Vakarų Vidurio Azija/PV Azija ir Rytų Afrika		(1)
Charadrius leschenaultii columbinus
– Turkija ir PV Azija/R Viduržemio j. ir Raudonoji j.	1c
Charadrius leschenaultii crassirostris
– Kaspijos jūra ir PV Azija/Arabija ir ŠR Afrika		(1)
Charadrius leschenaultii leschenaultii
– Vidurio Azija/Rytų ir Pietų Afrika		(1)
Charadrius asiaticus
– PR Europa ir Vakarų Azija/R ir Pietų Vidurio Afrika	3c
Eudromias morinellus
– Europa/Šiaurės Vakarų Afrika	(3c)
– Azija/Vidurio Rytai		(1)
Vanellus vanellus
– Europa/Europa ir Šiaurės Afrika		2c
– Vakarų Azija/Pietvakarių Azija			(1)
Vanellus spinosus
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)		1
Vanellus albiceps
– Vakarų ir Vidurio Afrika		(1)
Vanellus senegallus senegallus
– Vakarų Afrika		(1)
Vanellus senegallus solitaneus
– Pietvakarių Afrika		(1)
Vanellus senegallus lateralis
– Rytų ir Pietryčių Afrika		1
Vanellus lugubris
– Pietvakarių Afrika	2
– Vidurio ir Rytų Afrika	3c
Vanellus melanopterus minor
– Pietų Afrika	1c
Vanellus coronatus coronatus
– Rytų ir Pietų Afrika			1
– Vidurio Afrika	(2)
Vanellus coronatus xerophilus
– Pietvakarių Afrika		(1)
Vanellus superciliosus
– Vakarų ir Vidurio Afrika	(2)
Vanellus gregarius
– Pietryčių Europa ir Vakarų Azija/Šiaurės Rytų Afrika	1a 1b 1c
– Vidurio Azijos respublikos/ŠV Indija	1a 1b 1c
Vanellus leucurus
– PV Azija/PV Azija ir Šiaurės Rytų Afrika	2
– Vidurio Azijos respublikos/Pietų Azija		(1)
SCOLOPACIDAE
Scolopax rusticola
– Europa/Pietų ir Vakarų Europa ir Šiaurės Afrika			1
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija (Kaspijos jūra)			(1)
Gallinago stenura
– Šiaurės Sibiras/Pietų Azija ir Rytų Afrika			(1)
Gallinago media
– Skandinavija/tikriausiai Vakarų Afrika		1
– Vakarų Sibiras ir ŠR Europa/Pietryčių Afrika		2c
Gallinago gallinago gallinago
– Europa/Pietų ir Vakarų Europa ir ŠV Afrika		2c
– Vakarų Sibiras/Pietvakarių Azija ir Afrika			1
Gallinago gallinago faeroeensis
– Islandija, Farerų salos ir Šiaurės Škotija/Airija			1
Lymnocryptes minimus
– Šiaurės Europa/P ir V Europa ir Vakarų Afrika		2b
– Vakarų Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika		(1)
Limosa limosa limosa
– Vakarų Europa/ŠV ir Vakarų Afrika		2c
– Rytų Europa/Vidurio ir Rytų Afrika		2c
– Vakarų Vidurio Azija/PV Azija ir Rytų Afrika		(1)
Limosa limosa islandica
– Islandija/Vakarų Europa	3a*
Limosa lapponica lapponica
– Šiaurės Europa/Vakarų Europa		2a
Limosa lapponica taymyrensis
– Vakarų Sibiras/Vakarų ir Pietvakarių Afrika		2a 2c
Limosa lapponica menzbieri
– Vidurio Sibiras/Pietų ir PV Azija ir Rytų Afrika			(1)
Numenius phaeopus phaeopus
– Šiaurės Europa/Vakarų Afrika			(1)
– Vakarų Sibiras/Pietų ir Rytų Afrika			(1)
Numenius phaeopus islandicus
– Islandija, Farerų salos ir Škotija/Vakarų Afrika			1
Numenius phaeopus alboaxillaris
– Pietvakarių Azija/Rytų Afrika	1c
Numenius tenuirostris
– Vidurio Sibiras/Viduržemio jūra ir PV Azija	1a 1b 1c
Numenius arquata arquata
– Europa/Europa, Šiaurės ir Vakarų Afrika			1
Numenius arquata orientalis
– Vakarų Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika	3c
Numenius arquata suschkini
– Pietryčių Europa ir Pietvakarių Azija (per.)	2
Tringa erythropus
– Š Europa/Pietų Europa, Šiaurės ir Vakarų Afrika			(1)
– Vakarų Sibiras/PV Azija, ŠR ir Rytų Afrika		(1)
Tringa totanus totanus
– ŠV Europa/V Europa, ŠV ir Vakarų Afrika		2c
– Vid. ir R Europa/rytinė Viduržemio j. dalis ir Afrika		2c
Tringa totanus britannica
– D. Britanija ir Airija/D. Britanija, Airija, Prancūzija		2c
Tringa totanus ussuriensis
– Vakarų Azija/PV Azija, ŠR ir Rytų Afrika			(1)
Tringa totanus robusta
– Islandija ir Farerų salos/Vakarų Europa			1
Tringa stagnatilis
– Rytų Europa/Vakarų ir Vidurio Afrika		(1)
– Vakarų Azija/PV Azija, Rytų ir Pietų Afrika		(1)
Tringa nebularia
– Šiaurės Europa/PV Europa, ŠV ir Vakarų Afrika			1
– Vakarų Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			(1)
Tringa ochropus
– Šiaurės Europa/P ir V Europa, Vakarų Afrika			1
– Vakarų Sibiras/PV Azija, ŠR ir Rytų Afrika			(1)
Tringa glareola
– Šiaurės Vakarų Europa/Vakarų Afrika		2c
– ŠR Europa ir V Sibiras/Rytų ir Pietų Afrika			(1)
Tringa cinerea
– ŠR Europa ir V Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			1
Tringa hypoleucos
– Vakarų ir Vidurio Europa/Vakarų Afrika			1
– R Europa ir V Sibiras/Vidurio, R ir P Afrika			(1)
Arenaria interpres interpres
– ŠR Kanada ir Grenlandija/V Europa ir ŠV Afrika		1
– Šiaurės Europa/Vakarų Afrika		1
– Vakarų ir Vidurio Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			(1)
Calidris tenuirostris
– Rytų Sibiras/PV Azija ir V Pietų Azija	1c
Calidris canutus canutus
– Šiaurės Sibiras/Vakarų ir Pietų Afrika		2a 2c
Calidris canutus islandica
– ŠR Kanada ir Grenlandija/Vakarų Europa		2a 2c
Calidris alba
– Rytinė Atlanto vandenyno dalis, V ir P Afrika (žiem.)			1
– Pietvakarių Azija, Rytų ir Pietų Afrika (žiem.)			1
Calidris minuta
– Š Europa/P Europa, Šiaurės ir Vakarų Afrika		(2c)
– Vakarų Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			(1)
Calidris temminckii
– Fenoskandija/Šiaurės ir Vakarų Afrika		(1)
– ŠR Europa ir V Sibiras/PV Azija ir Rytų Afrika			(1)
Calidris maritima maritima
– Šiaurės ir Vakarų Europa (išskyrus Islandiją) (žiem.)		1
Calidris alpina alpina
– ŠR Europa ir ŠV Sibiras/V Europa ir ŠV Afrika			1
Calidris alpina centralis
– Vidurio Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Calidris alpina schinzii
– Islandija ir Grenlandija/ŠV ir Vakarų Afrika			1
– D. Britanija ir Airija/PV Europa ir ŠV Afrika	2
– Baltijos jūra/PV Europa ir ŠV Afrika	1c
Calidris alpina arctica
– ŠR Grenlandija/Vakarų Afrika	3a
Calidris ferruginea
– Vakarų Sibiras/Vakarų Afrika			1
– Vidurio Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika			1
Limicola falcinellus falcinellus
– Šiaurės Europa/PV Azija ir Afrika	3c
Philomachus pugnax
– Šiaurės Europa ir Vakarų Sibiras/Vakarų Afrika		2c
– Šiaurės Sibiras/PV Azija, R ir P Afrika		(2c)
Phalaropus lobatus
– Vakarų Eurazija/Arabijos jūra			1
Phalaropus fulicaria
– Kanada ir Grenlandija/Afrikos Atlanto vand. pakrantė			(1)
LARIDAE
Larus leucophthalmus
– Raudonoji jūra ir artimos pakrantės	1a 2
Larus hemprichii
– Raudonoji jūra, Persijos įlanka, Arabija ir Rytų Afrika		2a
Larus canus canus
– ŠV ir Vid. Europa/Atlanto pakr. ir Viduržemio jūra		2c
Larus canus heinei
– ŠR Europa ir Vakarų Sibiras/Juodoji jūra ir Kaspijos jūra		(1)
Larus audouinii
– Viduržemio jūra/Š ir V Afrikos pakrantės	1a 3a
Larus marinus
– Šiaurės ir Vakarų Europa			1
Larus dominicanus vetula
– Pietų Afrikos pakrantės		1
Larus hyperboreus hyperboreus
– Svalbardas ir Š Rusija (per.)			(1)
Larus hyperboreus leuceretes
– Kanada, Grenlandija ir Islandija (per.)			(1)
Larus glaucoides glaucoides
– Grenlandija/Islandija ir Šiaurės Vakarų Europa			1
Larus argentatus argentatus
– Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Europa			1
Larus argentatus argenteus
– Islandija ir Vakarų Europa			1
Larus heuglini
– ŠR Europa ir V Sibiras/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Larus (heuglini) barabensis
– Pietvakarių Sibiras/Pietvakarių Azija			(1)
Larus armenicus
– Armėnija, Rytų Turkija ir ŠV Iranas	3a
Larus cachinnans cachinnans
– Juodoji jūra ir Vakarų Azija/PV Azija, ŠR Afrika			1
Larus cachinnans michahellis
– Viduržemio jūra, Iberija ir Marokas			1
Larus fuscus fuscus
– ŠR Europa/Juodoji jūra, PV Azija ir Rytų Afrika		(2c)
Larus fuscus graellsii
– Vakarų Europa/Viduržemio jūra ir Vakarų Afrika			1
Larus ichthyaetus
– Juodoji jūra ir Kaspijos jūra/Pietvakarių Azija	3a
Larus cirrocephalus poiocephalus
– Vakarų Afrika		(1)
– Vidurio ir Rytų Afrika			(1)
– Pietų Afrikos pakrantės (išskyrus Madagaskarą)		(1)
Larus hartlaubii
– Pietvakarių Afrikos pakrantės		1
Larus ridibundus
– V Europa/V Europa, V Viduržemio jūra, V Afrika			1
– R. Europa/Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis			1
– Vakarų Azija/PV Azija ir ŠR Afrika			(1)
Larus genei
– Vakarų Afrika (per.)	2
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)		2a
– Vakarų, Pietvakarių ir Pietų Azija (per.)		2a
Larus melanocephalus
– V Europa, Viduržemio jūra ir ŠV Afrika		2a
Larus minutus
– Vidurio ir R Europa/PV Europa ir V Viduržemio jūra		1
– V Azija/R Viduržemio j., Juodoji jūra ir Kaspijos jūra		(1)
Xema sabini sabini
– Kanada ir Grenlandija/PR Atlanto vandenyno dalis			(1)
Sterna nilotica nilotica
– Vakarų Europa/Vakarų Afrika	2
– Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis/R Afrika	3c
– Vakarų ir Vidurio Azija/Pietvakarių Azija	2
Sterna caspia caspia
– Pietų Afrika (per.)	1c
– Vakarų Afrika (per.)		1
– Europa (per.)	1c
– Kaspijos jūra (per.)	2
Sterna maxima albidorsalis
– Vakarų Afrika (per.)		2a
Sterna bengalensis bengalensis
– Persijos įlanka/Pietų Azija		2a
Sterna bengalensis par
– Raudonoji jūra/Rytų Afrika	3a
Sterna bengalensis emigrata
– P Viduržemio jūra/ŠV ir Vakarų Afrikos pakrantės	1c
Sterna bergii bergii
– Pietų Afrika (Angola–Mozambikas)	2
Sterna bergii enigma
– Madagaskaras ir Mozambikas/Pietų Afrika	1c
Sterna bergii thalassina
– Rytų Afrika ir Seišeliai	1c
Sterna bergii velox
– Raudonoji jūra ir Šiaurės Rytų Afrika	3a
Sterna sandvicensis sandvicensis
– Vakarų Europa/Vakarų Afrika		2a
– Juodoji jūra ir Viduržemio jūra (per.)	3a 3c
– Vakarų ir Vidurio Azija/Pietvakarių ir Pietų Azija		2a
Sterna dougallii dougallii
– Pietų Afrika	1c
– Rytų Afrika	3a
– Europa (per.)	1c
Sterna dougallii arideensis
– Madagaskaras, Seišeliai ir Mascarenes	2
Sterna dougallii bangsi
– Šiaurinė Arabijos jūros dalis (Omanas)	1c
Sterna vittata vittata
– P. Edward, Marion, Crozet ir Kerguelen/Pietų Afrika	1c
Sterna vittata tristanensis
– Tristan da Cunha ir Gough/Pietų Afrika	1c
Sterna hirundo hirundo
– Pietų ir Vakarų Europa (per.)			1
– Šiaurės ir Rytų Europa (per.)			1
– Vakarų Azija (per.)			(1)
Sterna paradisaea
– Vakarų Eurazija (per.)			1
Sterna albifrons albifrons
– Rytinė Atlanto vandenyno dalis (per.)	3b
– Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)	3c
– Kaspijos jūra (per.)	2
Sterna albifrons guineae
– Vakarų Afrika (per.)	1c
Sterna saundersi
– V pietų Azija, Raudonoji jūra, Persijos įlanka ir Rytų Afrika		(1)
Sterna balaenarum
– Namibija ir P Afrika/Atlanto pakrantė iki Ganos	2
Sterna repressa
– V pietų Azija, Raudonoji jūra, Persijos įlanka ir Rytų Afrika		2c
Chlidonias hybridus hybridus
– Vakarų Europa ir Šiaurės Vakarų Afrika (per.)	3c
– Juodoji jūra ir rytinė Viduržemio jūros dalis (per.)			(1)
– Kaspijos jūra (per.)		(1)
Chlidonias hybridus sclateri
– Rytų Afrika (Kenija ir Tanzanija)	1c
– Pietų Afrika (Malavis ir Zambija iki Pietų Afrikos)	(2)
Chlidonias leucopterus
– Rytų Europa ir Vakarų Azija/Afrika			(1)
Chlidonias niger niger
– Europa ir V Azija/Afrikos Atlanto vand. pakrantė		2c
RYNCHOPIDAE
Rynchops flavirostris
– Vakarų Afrikos pakrantės ir Vidurio Afrika	2
– Rytų ir Pietų Afrika	2

---

(1)  Kaip patvirtinta Šalių susitikimo antrojoje sesijoje, vykusioje 2002 m. rugsėjo 25–27 d. Bonoje, Vokietijoje.

---