8.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/1

(1)

Gyvulininkystės produktų gamyba užima labai svarbią vietą Bendrijos žemės ūkio sektoriuje. Geri šios veiklos rezultatai labai priklauso nuo to, ar naudojami saugūs ir geros kokybės pašarai.

(2)

Aukštas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis yra vienas iš svarbiausių maisto teisės tikslų, kaip nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3). Šis reglamentas taip pat nustato kitus bendruosius nacionalinės ir Bendrijos maisto teisės principus ir apibrėžimus, įskaitant ir tikslą pasiekti laisvą pašarų judėjimą Bendrijoje.

(3)

Tarybos direktyva 95/69/EB (4) nustatė sąlygas bei tvarką, taikomą tam tikrų kategorijų gyvūnų pašarų sektoriaus ūkio subjektams ir tarpininkams, suteikiant jiems galimybes vykdyti savo veiklą. Patirtis parodė, kad šios sąlygos ir tvarka sudaro tvirtą pagrindą užtikrinti pašarų saugą. Minėta direktyva taip pat nustatė ūkio subjektų, gaminančių tam tikrus komponentus, išvardytus 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti( (5), patvirtinimo sąlygas.

(4)

1998 m. liepos 9 d. Komisijos direktyva 98/51/EB, nustatanti tam tikras Tarybos direktyvos 95/69/EB, nustatančios tam tikrų gyvūnų pašarų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų ir tarpininkų patvirtinimo ir registravimo sąlygas bei tvarką, įgyvendinimo priemones( (6), nustatė tam tikras priemones, įskaitant importo iš trečiųjų šalių tvarką.

(5)

Patirtis taip pat parodė, jog būtina užtikrinti, kad visi pašarų verslo operatoriai, įskaitant ir veisiančius vandens gyvius bei augalus, veiktų pagal suderintus saugos reikalavimus, ir kad būtina atlikti bendrą peržiūrą, siekiant atsižvelgti į poreikį užtikrinti aukštesnio lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą.

(6)

Šiame reglamente nustatomų naujų higienos taisyklių pagrindinis tikslas yra užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, susijusią su maisto ir pašarų sauga, ypatingą dėmesį skiriant šiame reglamente išdėstytiems principams:

(7)

Kad būtų užtikrintas visiškas registravimo ir patvirtinimo sistemos taikymas visiems pašarų verslo operatoriams ir, atitinkamai, garantuotas visiškas atsekamumas, reikia užtikrinti, kad šios įmonės gautų ir naudotų pašarus tik iš ūkio subjektų, registruotų ir (arba) patvirtintų pagal šį reglamentą.

(8)

Būtinas kompleksinis požiūris, kad būtų užtikrinta pašarų sauga nuo pirminės pašarų produktų gamybos, ją įskaitant iki gatavų pašarų pateikimo į rinką arba jų eksporto. Pirminė pašarų gamyba apima tik paprastą fizinį jų apdorojimą, kaip valymas, pakavimas, sandėliavimas, natūralus džiovinimas arba silosavimas.

(9)

Remiantis proporcingumo ir subsidiarumo principais, Bendrijos taisyklės neturėtų būti taikomos tam tikrais vidaus poreikiams gaminamų pašarų bei tam tikrų gyvūnų šėrimo atvejais, taip pat tiesioginiam pirminės produkcijos tiekimui mažais kiekiais vietiniu lygiu ar mažmeninei prekybai gyvūnų ėdalu.

(10)

Rizikos veiksniai turėtų būti nustatomi ir tinkamai kontroliuojami pirminėje pašarų gamybos pakopoje, kad būtų užtikrintas šio reglamento tikslus įgyvendinimas. Todėl esminės šio reglamento taisyklės turėtų būti taikomos ūkiams, kurie gamina pašarus išskirtinai savo pačių produkcijos reikmėms, taip pat ūkiams, kurie tiekia pašarus į rinką. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mažesnė rizika kyla, jei pašarais šeriami tik tie gyvūnai, kurie skirti savo ūkio reikmėms, arba gyvūnams, kurie nenaudojami maisto pramonėje. Pašarų produktų prekyba mažais kiekiais vietiniu lygiu ir mažmeninė prekyba gyvūnų maistu šiame reglamente aptariama atskirai.

(11)

HACCP principų taikymas pirminei pašarų gamybai yra Europos teisės aktų, nustatančių higienos reikalavimus, vidutinės trukmės tikslas. Vis dėlto geros praktikos rekomendacijos jau turėtų skatinti laikytis tinkamų higienos reikalavimų.

(12)

Pašarų sauga priklauso nuo keleto veiksnių. Teisės aktuose turėtų būti išdėstyti minimalūs higienos reikalavimai. Turėtų būti oficialiai tikrinama vietoje, ar pašarų verslo operatorius atitinka reikalavimus. Be to, pašarų verslo operatoriai turi imtis priemonių ar pritaikyti procedūras, kad pašarų saugos lygis būtų pakankamai aukštas.

(13)

HACCP principai gali pagelbėti pašarų verslo operatoriams atitikti aukštesnius pašarų saugos standartus. HACCP principai neturėtų būti laikomi savireguliacijos metodu ir nepakeičia oficialios kontrolės.

(14)

Kad būtų įgyvendinti HACCP principai, pašarų verslo operatorių darbuotojai turi bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę.

(15)

Pašarų gamyboje taikomi HACCP principai turėtų būti parengti atsižvelgiant į Maisto kodeksą (Codex Alimentarius), tačiau jie turėtų palikti pakankamai lankstumo visose situacijose. Tam tikrų pašarų verslo operatorių svarbiųjų valdymo taškų nustatyti neįmanoma, kitais atvejais gera praktika gali pakeisti svarbiųjų valdymo taškų stebėseną. Panašiai reikalavimas nustatyti „kritines ribas“, kaip nustatyta Codex Alimentarius, nereiškia skaičiais išreikštų normų, kurias reikėtų nustatyti kiekvienam atvejui. Reikalavimai saugoti dokumentus, kaip nustatyta tame pačiame kodekse, turi būti lankstūs, kad nebūtų našta labai mažoms įmonėms. Turėtų būti užtikrinta, kad pašarų įmonių veiklai pirminės pašarų gamybos pakopoje, įskaitant susijusią veiklą, taip pat pašarų maišymui su papildomomis pašarinėmis medžiagomis specialioms savo reikmėms, nebūtų privalomi HACCP principai.

(16)

Taip pat būtina lanksčiai prisitaikyti prie pašarų verslo operatorių, įsikūrusių geografine prasme nepalankiuose regionuose arba suvaržytų struktūrinių reikalavimų, reikmių. Tačiau toks lankstumas neturėtų sumažinti pašarų higienos tikslų. Turėtų būti įtraukta nuostata dėl galimybės, kai reikia, konsultuotis su Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniu komitetu.

(17)

Visų pašarų verslo operatorių registravimo ir patvirtinimo, kurį vykdo kompetentinga valstybės narės institucija, sistema yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gamintojo iki galutinio vartotojo ir būtų lengviau įgyvendinti veiksmingą oficialią priežiūrą. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali naudotis esamomis duomenų, susijusių su pašarų verslo operatoriais, kaupimo sistemomis, kad įdiegtų ir įgyvendintų šiame reglamente numatytą sistemą.

(18)

Patvirtinimo sistema reikalinga ir turi būti taikoma pašarų verslo operatorių veiklos sritims, susijusioms su didesne rizika. Reikėtų numatyti patvirtinimo sistemos, numatytos Direktyvoje 95/69/EB, esamos taikymo apimties išplėtimo tvarką.

(19)

Kad būtų patvirtinti ar užregistruoti, pašarų verslo operatoriai turėtų atitikti keletą sąlygų, susijusių su jų reikmenimis, įrenginiais, personalu, produkcija, kokybės kontrole, sandėliavimu ir dokumentų tvarkymu, užtikrinant ir pašarų saugą, ir produkcijos atsekamumą. Reikėtų įtvirtinti nuostatą dėl šių sąlygų įvairovės, siekiant užtikrinti, kad jos tiktų skirtingiems pašarų verslo operatoriams. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama patvirtinti ūkio subjektus su sąlyga, jei vizito į vietą metu paaiškėja, kad jie atitinka visus reikalavimus dėl infrastruktūros ir įrangos. Vis dėlto taip pat reikėtų nustatyti ilgiausią tokio sąlyginio patvirtinimo galiojimo laiką.

(20)

Reikėtų numatyti registravimo ar patvirtinimo laikino sustabdymo, pakeitimo arba atšaukimo galimybę, kai ūkio subjektai pakeičia ar nutraukia savo veiklą ar daugiau nebeatitinka sąlygų, taikomų jų veiklai.

(21)

Pašarų ir jų sudedamųjų dalių atsekamumas pašarų grandinėje yra esminė sąlyga, užtikrinanti pašarų saugą. Reglamente (EB) Nr. 178/2002 išdėstytos taisyklės, užtikrinančios pašarų ir jų sudedamųjų dalių atsekamumą ir numatančios konkretiems sektoriams taikomų įgyvendinimo taisyklių priėmimo tvarką.

(22)

Viena po kitos ištikusios pašarų krizės parodė, kad nesėkmės bet kurioje pašarų grandinės pakopoje gali sukelti ženklias ekonomines pasekmes. Pašarų gamybos ypatumai ir pašarų platinimo grandinės sudėtingumas reiškia, kad pašalinti pašarus iš rinkos yra sunku. Ekonominiai nuostoliai visoje pašarų ir maisto grandinėje dažnai padengiami visuomenės lėšomis. Tokių ekonominių pasekmių atitaisymas kuo mažesnėmis visuomenės lėšų sąnaudomis būtų galimas, jei ekonominius nuostolius šioje srityje sukėlęs pašarų verslo operatorius būtų laikomas finansiškai atsakingu. Vis dėlto įdiegti bendrą privalomosios finansinės atsakomybės ir garantijų sistemą, pavyzdžiui, per draudimą, kuri būtų taikoma visiems pašarų verslo operatoriams, gali būti neįmanoma arba netinkama. Todėl Komisija turėtų geriau apsvarstyti šį klausimą, atsižvelgdama į priimtus teisės aktus, susijusius su atsakomybe kitose srityse, taip pat į valstybių narių dabartines sistemas ir patirtį. Šiuo tikslu Komisija turėtų pateikti ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų.

(23)

Į Bendrijos teritoriją importuojami pašarai turi atitikti bendruosius reikalavimus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 178/2002, ir importo sąlygas, nustatytas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7). Siekiant išvengti prekybos pertrūkių, kol bus priimtos įgyvendinimo priemonės, importo leidimai ir toliau išduodami pagal Direktyvoje 98/51/EB nustatytas sąlygas.

(24)

Į trečiąsias šalis eksportuojami Bendrijos produktai turi atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 178/2002.

(25)

Reikėtų išplėsti Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą dėl maisto ir pašarų, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 178/2002, įtraukiant pavojų gyvūnų sveikatai arba aplinkai, kylantį dėl pašarų, kuriais šeriami ne maisto pramonei skirti gyvūnai.

(26)

Bendrijos teisės aktai dėl pašarų higienos turi būti paremti moksline informacija. Šiuo tikslu, kai reikia, turėtų būti konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba.

(27)

Siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, Komisija ir valstybės narės turėtų glaudžiai ir efektyviai bendradarbiauti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.

(28)

Šiame reglamente atsižvelgiama į tarptautinius įsipareigojimus, išdėstytus PPO Sanitarijos ir fitosanitarijos susitarime, ir tarptautinius maisto saugos standartus, nustatytus Codex Alimentarius.

(29)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Šios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(30)

Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(31)

Reikėtų numatyti šio reglamento taikymo atidėjimo datą, kad pašarų verslo operatoriai, kuriems jis taikomas, turėtų laiko prisitaikyti.

(32)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių Direktyvos 95/69/EB ir 98/51/EB turėtų būti panaikintos,

a)

bendrosios pašarų higienos taisyklės;

b)

sąlygos ir tvarka, užtikrinanti pašarų atsekamumą;

c)

ūkio subjektų registravimo ir patvirtinimo sąlygos bei tvarka.

a)

visoms pašarų verslo operatorių veiklos pakopoms nuo (ir įskaitant) pirminės gamybos iki (ir įskaitant) pašarų pateikimo į rinką;

b)

maisto pramonei auginamų gyvūnų šėrimui;

c)

pašarų importui ir eksportui iš trečiųjų šalių ir į jas.

a)

vidaus reikmėms skirtų pašarų privačiai gamybai:

b)

maistui auginamų gyvūnų, skirtų privačiam vidaus vartojimui, šėrimui arba veiklai, paminėtai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (9) 1 straipsnio 2 dalies c punkte;

c)

ne maistui auginamų gyvūnų šėrimui;

d)

pirminės gamybos pašarams, kuriuos gamintojas vietiniu lygiu mažais kiekiais tiesiogiai tiekia vietinių ūkių reikmėms;

e)

mažmeninei prekybai gyvūnų ėdalu.

a)

„pašarų higiena“ – tai priemonės ir sąlygos, būtinos norint užtikrinti rizikos valdymą ir pašarų tinkamumą gyvūnams, atsižvelgiant į šių pašarų numatomą vartojimą;

b)

„pašarų verslo operatorius“ – tai fizinis ir juridinis asmuo, atsakingas už šio reglamento reikalavimų atitikimą jo kontroliuojamoje pašarų įmonėje;

c)

„pašarų priedai“ – tai komponentai arba mikroorganizmai, leidžiami pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, naudojamų gyvūnams šerti( (10));

d)

„ūkio subjektas“ – tai pašarų verslo vienetas;

e)

„kompetentinga institucija“ – valstybės narės ar trečiosios šalies institucija, paskirta vykdyti oficialią priežiūrą;

f)

„pirminė pašarų gamyba“ – tai žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant auginimą, derliaus nuėmimą, melžimą, naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo arba žvejybą, kuri apsiriboja išskirtinai produkcija, kuri po surinkimo ar sugavimo niekaip kitaip neapdirbama, išskyrus paprastą fizinį apdorojimą.

a)

pirminių produktų gabenimą, sandėliavimą ir tvarkymą gamybos vietoje;

b)

pirminių produktų gabenimą iš gamybos vietos į ūkio subjektą;

c)

pašarų maišymą išskirtinai savo reikmėms, nenaudojant priedų ar priedų komponentų, išskyrus silosavimo priedus,

a)

laikosi konkrečių mikrobiologinių kriterijų;

b)

imasi priemonių ar patvirtina procedūras, būtinas konkretiems tikslams pasiekti.

a)

nustatyti bet kurios rūšies riziką, kuriai būtina užkirsti kelią, ją panaikinti ar sumažinti iki priimtino lygio;

b)

nustatyti svarbiuosius valdymo taškus pakopoje ar pakopose, kuriose būtina kontrolė, norint užkirsti kelią rizikai, ją panaikinti arba sumažinti iki priimtino lygio;

c)

svarbiuosiuose valdymo taškuose nustatyti kritines ribas, kurios atskirtų priimtinas ir nepriimtinas ribas, kad nustatytai rizikai būtų užkirstas kelias, ji panaikinta arba sumažinta;

d)

nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas stebėsenos procedūras svarbiuosiuose valdymo taškuose;

e)

nustatyti tinkamus veiksmus tiems atvejams, kai stebėsena nustato, kad svarbieji valdymo taškai nebekontroliuojami;

f)

nustatyti tvarką, skirtą patikrinti, ar a–e punktuose išvardytos priemonės yra pakankamos ir veikia efektyviai. Tikrinimo procedūros vykdomos reguliariai;

g)

nustatyti dokumentus ir apskaitą, atitinkančius pašarų įmonės pobūdį ir dydį, kurie parodytų, ar a–f punktuose išvardytos priemonės taikomos veiksmingai.

a)

kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją, liudijančią, kad jos atitinka 6 straipsnio reikalavimus, pagal tų institucijų nustatytą formą;

b)

užtikrina, kad visi dokumentai, aprašantys procedūras, nustatytas pagal 6 straipsnį, būtų nuolat atnaujinami.

a)

registracijos tikslu praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie visas jų kontroliuojamas ir bet kurioje gamybos, apdirbimo, sandėliavimo, gabenimo ar platinimo pakopoje veikiančias įmones pagal tų institucijų nustatytą formą;

b)

pateikia kompetentingoms institucijoms atnaujinamą informaciją apie bet kur jų kontroliuojamą ūkio subjektą, kaip nurodyta a punkte, įskaitant pranešimus kompetentingoms institucijoms apie visus ženklius veiklos pasikeitimus ir esamų ūkio subjektų uždarymą.

1)

šie ūkio subjektai vykdo kurią nors iš šių veiklos rūšių:

2)

patvirtinimas reikalingas remiantis valstybės narės, kurioje ūkio subjektas įsikūręs, nacionaline teise;

arba

3)

patvirtinimas reikalingas remiantis reglamentu, priimtu 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

a)

registracijos, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

arba

b)

patvirtinimo, kai jis reikalingas pagal 10 straipsnį.

a)

ūkio subjektas nutraukia vieną ar kelias veiklos rūšis;

b)

įsitikinama, kad ūkio subjektas vienus metus nevykdė sąlygų, taikytinų jo veiklai;

c)

nustatomi rimti trūkumai arba pakartotinai sustabdoma gamyba ūkio subjekte, o pašarų verslo operatoriai nesugeba pateikti tinkamų garantijų dėl būsimos gamybos.

a)

konsultuodamiesi su šalių, kurių interesai gali būti ženkliai paveikti, atstovais, pavyzdžiui, kompetentingomis institucijomis ir vartotojų grupėmis;

b)

atsižvelgdami į atitinkamus Codex Alimentarius geros praktikos standartus;

ir

c)

atsižvelgdami į I priede nustatytus reikalavimus, kai jos susijusios su pirmine pašarų gamyba.

a)

jos butų parengtos atsižvelgiant į 1 dalies reikalavimus;

b)

jų turinys būtų pritaikomas sektoriams, kuriems jos skirtos;

ir

c)

jos būtų tinkamos gairės laikytis 4, 5 ir 6 straipsnių atitinkamuose sektoriuose ir (arba) atitinkamiems pašarams.

a)

Europos pašarų verslo sektorių ir kitų suinteresuotų šalių, tokių kaip vartotojų grupės, arba su jais konsultuojantis;

b)

bendradarbiaujant su šalimis, kurių interesai gali būti ženkliai paveikti, įskaitant kompetentingas institucijas.

a)

atitinkamus Codex Alimentarius standartus

ir

b)

I priedo reikalavimus, kai jos susijusios su pirmine pašarų gamyba.

a)

jos būtų parengtos pagal 2 ir 3 dalių reikalavimus;

b)

jų turinys būtų pritaikomas visoje Bendrijoje sektoriams, kuriems jos skirtos;

ir

c)

jos būtų tinkamos gairės laikytis 4, 5 ir 6 straipsnių atitinkamuose sektoriuose ir (arba) atitinkamiems pašarams.

a)

trečioji šalis siuntėja yra įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti pašarus, sąrašą, sudarytą pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 48 straipsnį;

b)

ūkio subjektas siuntėjas yra įtrauktas į ūkio subjektų, iš kurių leidžiama importuoti pašarus, sąrašą, kurį trečioji šalis sudaro ir atnaujina pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 48 straipsnį;

c)

pašarus pagamino ūkio subjektas siuntėjas arba kitas subjektas, kuris įtrauktas į b punkte nurodytą sąrašą, arba Bendrijoje;

ir

d)

pašarai atitinka:

a)

geros praktikos standartų parengimą;

b)

patirtį, sukauptą įgyvendinant HACCP principais grindžiamas sistemas pagal 6 straipsnį;

c)

technikos pažangą;

d)

mokslinę informaciją, ypač dėl naujo rizikos veiksnių įvertinimo;

e)

nustatytus pašarų saugos tikslus;

ir

f)

konkrečių veiklos sričių reikalavimų parengimą.

a)

1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 95/69/EB;

b)

Komisijos direktyva 98/51/EB.