(1)

Pagal Sutarties 104 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. Stabilumo ir augimo paktas apima 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1).

(3)

1997 m. birželio 17 d. Amsterdamo Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje dėl Stabilumo ir augimo pakto (2) visos šalys, būtent valstybės narės, Taryba ir Komisija, oficialiai raginamos griežtai ir laiku įgyvendinti Sutartį bei Stabilumo ir augimo paktą.

(4)

2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimu 2004/917/EB (3) pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis deficitas.

(5)

Pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį 2004 m. liepos 5 d. Taryba pateikė Graikijai rekomendaciją, nustatančią galutinį terminą – 2004 m. lapkričio 5 dieną – iki kurio Graikija turi imtis priemonių ištaisyti perviršinį deficitą ne vėliau kaip iki 2005 m. pabaigos.

(6)

Priėmus Sprendimą 2004/917/EB, 2004 m. gegužės 4 d. pateikti Graikijos valdžios sektoriaus duomenys, buvo iš esmės peržiūrėti 2004 m. rugsėjo mėn. 2003 m. deficitas padidėjo iki 4,6 % BVP (nuo 3,2 % pagal gegužės 4 d. pranešimą), o pagal Komisijos 2004 m. rudens prognozes valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. galėjo pasiekti 5,5 % BVP, nors pavasarį buvo numatyti 3,2 %. Be to, priemonės, kurias 2005 m. biudžete patvirtino Graikijos Parlamentas, gali neužtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas 2005 m. bus mažesnis nei 3 % BVP. Remiantis Komisijos 2004 m. rudens prognozėmis, kuriose 2005 m. prognozuojamas 3,3 % augimas, Graikijos 2005 m. biudžeto priemonės turėtų sumažinti nominalųjį deficitą iki 3,6 % BVP, o tai viršija 3 % ribą.

(7)

Tarybos sprendimu 2005/334/EB (4), pagal Sutarties 104 straipsnio 8 dalį nustatyta, kad Graikija, gavusi 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendaciją pagal 104 straipsnio 7 dalį, nesiėmė efektyvių veiksmų.

(8)

Pagal 104 straipsnio 9 dalį, jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali nuspręsti tą valstybę narę įspėti, kad ji per nurodytą laiką imtųsi deficito mažinimo priemonių. Remdamasi dabartine Komisijos prognoze, Taryba mano, kad pagal 104 straipsnio 7 dalį pateiktoje 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto termino nebus laikomasi. Reglamento Nr. 1467/97 5 straipsnyje nurodyta, kad Tarybos sprendimas dėl įspėjimo priimamas per vieną mėnesį nuo Tarybos sprendimo, nustatančio, kad atitinkama valstybė nesiėmė efektyvių veiksmų pagal 104 straipsnio 8 dalį, priėmimo.

(9)

Sprendžiant, kokios rekomendacijos turėtų būti teikiamos įspėjimo pranešime, reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius. Visų pirma, numatomas 2004 m. deficitas bus gerokai didesnis nei buvo tikėtasi patvirtinant rekomendaciją pagal 104 straipsnio 7 dalį, o perviršijimas daugiau negu kompensuos 2004 m. įgyvendintas ribojančias priemones. Todėl dar šiais metais reikia imtis visų fiskalinių priemonių, kad perviršinis deficitas būtų ištaisytas ne vėliau kaip iki 2005 m., kaip raginama 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendacijoje, pateiktoje pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį. Antra, pagal Komisijos 2004 m. rudens prognozes, jei bus visiškai įgyvendintos Graikijos Parlamento patvirtintos 2005 m. biudžeto priemonės, deficitas sumažės 1,9 procentinio punkto BVP. Dėl to žymiai pagerėtų fiskalinė padėtis, tačiau to nepakanka, kad nominalusis deficitas būtų mažesnis negu 3 %. Galiausiai, šis papildomas koregavimas gali dar labiau išaugti, jei pasitvirtintų abejonės dėl 2005 m. makroekonominio scenarijaus ir 2004 m. biudžeto įgyvendinimo rezultatų. Atsižvelgus į šiuos veiksnius, 2005 m. perviršiniam deficitui ištaisyti būtina koregavimo bendra vertė gali viršyti 2,6 procentinio punkto BVP, ir dėl to prireiktų papildomų nuolatinių priemonių, kuriomis deficitas būtų ištaisytas ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto BVP. Per vienerius metus įgyvendinamos tokios pastangos ekonominiu požiūriu gali brangiai kainuoti.

(10)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, galima teigti, kad galutinis terminas – 2004 m. liepos mėn. – iki kurio Graikija turėtų ištaisyti perviršinį deficitą, turėtų būti pratęstas vieneriems metams.

(11)

Remiantis Komisijos 2004 m. rudens prognozėse numatytu 3,3 % augimu 2005 m. ir 2006 m. bei atsižvelgiant į abejones, susijusias su makroekonomikos ir biudžeto perspektyvomis, griežtai vykdant 2005 m. biudžetą ir ilgalaikes priemones, sudarančias sąlygas 2006 m. ištaisyti deficitą ne mažiau kaip 0,6 procentinio punkto BVP, galima pasiekti, kad deficitas 2005 m. būtų 3,6 % BVP, o 2006 m. – mažesnis nei 3 % BVP.

(12)

Komisijos 2004 m. rudens prognozėje numatyta, kad skolos santykis 2004 m. ir 2005 m. stabilizuosis ir bus apie 112 % BVP, o 2006 m. tik nežymiai sumažės iki 110 %. Tai žymiai viršija Sutartyje nurodytą 60 % pamatinę vertę. Be to, skolos lygio kitimui didelės įtakos turi ne vien grynasis skolinimasis, bet ir kiti veiksniai. Svarbu, kad Graikijos valdžios institucijos šiems veiksniams toliau skirtų tinkamą dėmesį, kad skolos santykis būtų mažinamas reikiamu tempu, atitinkančiu valdžios sektoriaus balanso ir nominaliojo BVP augimo prognozes.

(13)

Atsižvelgiant į svarbius statistinius patikslinimus ir siekiant deramai stebėti Graikijos valstybės finansų padėtį, reikia ir toliau dėti pastangas tam, kad būtų pagerintas pagal esamą teisinę sistemą reikalingų valdžios sektoriaus duomenų rinkimas ir tvarkymas, ypač sustiprinant greitą ir tikslų šių duomenų teikimą užtikrinančius mechanizmus.

(14)

Graikija turėtų iki 2005 m. kovo 21 d. pateikti Komisijai ataskaitą, nurodydama priemones, kurios turi būti įgyvendintos laikantis šio sprendimo. Šioje ataskaitoje visų pirma turėtų būti priemonių, kurios turi būti įgyvendintos 2005 m., siekiant sumažinti biudžeto deficitą, aprašymas, 2004 m. deficito, kuris turi būti nurodytas 2005 m. kovo mėn. perviršinio deficito procedūros pranešime, poveikio įvertinimas ir su makroekonominiu scenarijumi susijusių abejonių aprašymas. Šioje ataskaitoje Graikija taip pat turėtų kuo tiksliau aprašyti deficito mažinimo priemones, kurios turi būti įgyvendintos 2006 m. Komisija ir Taryba turėtų išnagrinėti šią ataskaitą, siekdamos įvertinti, kaip laikomasi sprendimo.

(15)

Pagal Sutarties 104 straipsnio 9 dalies antrąją pastraipą Taryba gali paprašyti, kad Graikija ataskaitas teiktų pagal konkretų grafiką, siekdama patikrinti koregavimo pastangas, dedamas siekiant laikytis šio sprendimo. Kad Komisija galėtų įvertinti, ar sprendimo laikomasi, būtų tikslinga Graikijai ataskaitas teikti iš karto po ataskaitų apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, nustatytų 1993 m. lapkričio 22 d. Reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (5) 4 straipsnyje, teikimo įprastinių terminų.

(16)

Tarybos nuomone, korekcinės priemonės turėtų užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus balanso pagerėjimą. Siekiant užtikrinti tvarų biudžeto konsolidavimą, kad, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte, vidutinės trukmės laikotarpiu valstybės finansų būklė priartėtų prie beveik subalansuoto biudžeto ar biudžeto pertekliaus, būtina mažinti pagal ciklą koreguojamą deficitą ne mažiau kaip 0,5 % procentinio punkto BVP per metus po to, kai bus ištaisytas perviršinis deficitas,