EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32004H0741
2004/741/EC: Council Recommendation of 14 October 2004 on the implementation of Member States' employment policies
2004/741/EB: 2004 m. spalio 14 d. Tarybos rekomendacija, dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo
2004/741/EB: 2004 m. spalio 14 d. Tarybos rekomendacija, dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo
OL L 326, 2004 10 29, p. 47–63
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL L 153M, 2006 6 7, p. 49–65
(MT)
In force
29.10.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 326/47 |
TARYBOS REKOMENDACIJA
2004 m. spalio 14 d.
dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo
(2004/741/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
kadangi:
(1) |
Europos užimtumo strategija vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus. Siekiant sėkmingo Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo, būtina, kad valstybių narių užimtumo politikoje būtų subalansuotai skatinami trys vienas kitą papildantys ir remiantys tikslai: visiškas užimtumas, darbo produktyvumas ir socialinė sanglauda bei įtrauktis. Norint pasiekti šių tikslų, būtinos tolesnės struktūrinės reformos, sutelktos į 10 svarbiausių konkrečių prioritetų ir į geresnį valdymą. |
(2) |
Europos užimtumo strategijos reformos metu 2003 m. buvo akcentuojama orientacija į vidutinį laikotarpį, taip pat būtinybė įgyvendinti įvairią politiką, rekomenduotą Užimtumo gairėse. Todėl Užimtumo gairės visiškai persvarstytinos tik kartą per trejus metus, o likusiu laiku jų atnaujinimas turi būti labai ribotas. |
(3) |
Taryba be pakeitimų priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires 2004 m. Sprendimu 2004/740/EB (1). |
(4) |
2003 m. liepos 22 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (2). Išnagrinėjus valstybių narių nacionalinius užimtumo veiklos planus, pateiktus 2003–2004 m. Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, aiškėja, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai nepakankamai atsižvelgė į šias Tarybos rekomendacijas. |
(5) |
Europos užimtumo darbo grupė rekomendavo, kad ES parengtų reiklesnes rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms. Pirmiausiai būtina didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą; skatinti daugiau žmonių ateiti ir likti darbo rinkoje; užtikrinti, kad darbas visiems taptų realia galimybe; daugiau ir efektyviau investuoti į žmogiškąjį kapitalą bei tęstinį mokymąsi; ir užtikrinti efektyvų reformų įgyvendinimą diegiant geresnį valdymą. Taryba ir Komisija sutiko su tokiu įvertinimu ir įtraukė Užimtumo darbo grupės ataskaitos politikos rekomendacijas į Jungtinę užimtumo ataskaitą. |
(6) |
Formuluojant ES rekomendacijas nacionalinėms užimtumo politikoms 2004 m., remiamasi Gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų, pateiktų Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, įgyvendinimo analize ir Užimtumo darbo grupės ataskaitoje pateiktomis bendromis ir atskiroms šalims skirtomis politikos rekomendacijomis. |
(7) |
Užimtumo gairės taikomos naujosioms valstybėms narėms nuo jų įstojimo. Visos naujosios valstybės narės pastaruosius keletą metų informuodavo apie tai, kaip yra įgyvendinami Bendrieji įvertinimo dokumentai (BĮD), kuriuose pateikiamos nuorodos į Užimtumo gaires. Norėdamos sėkmingai ir nuosekliai pertvarkyti savo ekonomiką, dauguma naujųjų valstybių narių, pasitelkdamos socialinius partnerius, turėtų toliau siekti modernizuoti savo užimtumo politiką. Naujas lankstumo ir saugumo balansas, didesnis dirbančiųjų skaičius ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą per tęstinį mokymąsi – visa tai yra gyvybiškai svarbu, kaip ir poreikis gerinti darbuotojų sveikatą. Socialinė partnerystė ir reikšmingas valdžios institucijų administracinių gebėjimų gerinimas naujosioms valstybėms narėms vis dar yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, kad būtų galima visapusiškai diegti Europos socialinio fondo – svarbios investavimo į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi priemonės – paramą ir ja efektyviai naudotis. |
(8) |
Europos užimtumo darbo grupės ataskaitoje pateiktos šalims skirtos rekomendacijos visiškai atitinka BĮD įgyvendinimo ataskaitų tyrimą ir gali pasitarnauti kaip orientyras įgyvendinant Užimtumo gaires naujosiose valstybėse narėse, |
REKOMENDUOJA, kad valstybės narės imtųsi konkrečiai joms numatytos veiklos, kuri aprašyta priede. Ši rekomendacija pakeičia 2003 m. liepos 22 d. Tarybos rekomendaciją.
Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 14 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. VAN GEEL
(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45.
(2) OL L 197, 2003 8 5, p. 22.
PRIEDAS
ŠALIMS SKIRTOS REKOMENDACIJOS IR PRIORITETAI
Būtina neatidėliojant spręsti daugiau ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo klausimą. Bendros užimtumo strategijos kontekste pavasario Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad valstybės narės turėtų neatidėliodamos skirti dėmesį keturiems konkretiems iššūkiams: prisitaikymas, didesnio skaičiaus žmonių pritraukimas į darbo rinką, užimtumo kokybės gerinimas ir investavimas į žmogiškąjį kapitalą. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad parama permainoms ir jų palaikymas – ne tik vyriausybių reikalas. Siekdama skatinti tokią paramą, Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares pagal jose galiojančią nacionalinę tvarką ir tradicijas formuoti reformų partnerystes, kuriose dalyvautų socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos.
Pagrindinėse Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos rekomendacijose, kuriose pritariama Užimtumo darbo grupės įvertinimui ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktai Gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizei, kalbama, kad visos valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų teikti pirmenybę tokioms sritimis:
— |
geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas; tuo tikslu inter alia darbo rinkoje skatinti lankstumą, derinamą su saugumu; atnaujinti ir išplėsti darbo saugumo sampratą; maksimaliai padidinti darbo vietų kūrimą ir didinti produktyvumą, |
— |
didesnio žmonių skaičiaus ilgalaikis įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe; tuo tikslu inter alia kurti visapusiškas aktyvaus senėjimo strategijas; toliau plėtoti politiką, skirtą didinti dalyvavimą darbo rinkoje; stiprinti aktyvios darbo rinkos politiką teikiant asmenines paslaugas visiems ieškantiems darbo; įgyvendinti paskatų dirbti politiką tiek per finansines, tiek nefinansines skatinamąsias priemones, |
— |
didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi; tuo tikslu inter alia valdžios institucijoms, bendrovėms ir fiziniams asmenims dalintis kaštus ir atsakomybę; plėsti mokymo pasiūlą, ypač tiems, kuriems to labiausiai reikia, pvz., žemos kvalifikacijos bei vyresniems darbuotojams, ir |
— |
efektyvesnis reformų įgyvendinimas diegiant geresnį valdymą; tuo tikslu inter alia formuoti reformų partnerystes, siekiant mobilizuoti socialinių partnerių ir įvairių suinteresuotų šalių paramą bei dalyvavimą; prireikus apibrėžti tikslus, kurie atspindėtų Europos lygiu nustatytus tikslus, ir užtikrinti efektyvų valstybinių lėšų panaudojimą; skatinti nacionalinių veiklos planų vaidmenį ir didinti jų matomumą; stiprinti šalims skirtų rekomendacijų vaidmenį ir plėtoti efektyvesnį abipusį mokymąsi. |
Pagal šią struktūrą toliau pateikiamos kiekvienai šaliai skirtos rekomendacijos ir prioritetai:
ŠALIMS SKIRTOS REKOMENDACIJOS
BELGIJA
Nepaisant teigiamų tendencijų, pastebimų nuo 1997 m., užimtumo lygis Belgijoje lieka daug žemesnis už ES vidurkį ir daug žemesnis už Lisabonos strategijos tikslus. Vyresnių darbuotojų įdarbinimo lygis yra vienas žemiausių dvidešimt penkiose ES šalyse. Ne piliečių įdarbinimo lygis yra ypač mažas. Po keleto pastovaus mažėjimo metų nedarbas vėl ėmė augti. Suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo procese lygis nekinta.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Belgija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
DANIJA
Danijos užimtumo lygis yra gerokai didesnis už Lisabonos užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Nepaisant pastaruoju metu išaugusio nedarbo, kuris ypač paveikė absolventus ir pablogino ilgalaikio nedarbo situaciją, apskritai nedarbas lieka gana mažas. Atsižvelgiant į aukštą užimtumo lygį, vienas svarbiausių Danijos prioritetų – užtikrinti reikiamą ilgalaikę darbo pasiūlą.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Danija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
VOKIETIJA
Vokietijos užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau daug žemesnis už Lisabonos strategijos tikslus. Vyresnių žmonių užimtumo lygis taip pat žemas. Moterų užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau jis nekinta. Nors įvairiuose regionuose situacija yra skirtinga, apskritai Vokietijos darbo rinkai buvo naudingas ES ekonominis augimas 1997–2000 m. Vėliau užimtumas ėmė mažėti, o nedarbas – augti. Nedarbas, o ypač ilgalaikis nedarbas, lieka vienas didžiausių ES. Išlieka ir dideli regioniniai skirtumai tarp šalies rytinės ir vakarinės dalies.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Vokietija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
GRAIKIJA
Nors pastaruoju metu sukuriama vis daugiau darbo vietų, Graikijos užimtumo lygis, ypač moterų užimtumo lygis, yra vienas žemiausių ES, o nedarbo lygis yra aukštas, nors ir mažėja. Nuslėptojo užimtumo apimtys yra didelės. Darbo produktyvumas smarkiai išaugo, tačiau vis tiek lieka mažas. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymo procese taip pat lieka labai mažas, ypač atsižvelgiant į žemą darbinio amžiaus gyventojų išsilavinimo lygį. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Graikija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
ISPANIJA
Nuo 1997 m. iki 2002 m. iš visų valstybių narių būtent Ispanijoje labiausiai išaugo užimtumo lygis ir sumažėjo nedarbas. Tačiau nedarbas lieka daug didesnis už ES vidurkį, o užimtumo lygis lieka žemas. Atsižvelgiant į didelius skirtumus tarp regionų, pirmenybė teiktina regioninių skirtumų mažinimui. Moterų ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumas yra ypač mažas. Be to, itin didelė gyventojų dalis (apie trečdalis visų darbuotojų) vis dar dirba pagal terminuotas sutartis. Darbo produktyvumas lieka mažas. Bendras išsilavinimo lygis ir suaugusiųjų dalyvavimo mokymo procese lygis lieka ypač žemas. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Ispanija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
PRANCŪZIJA
Prancūzijoje bendras užimtumo lygis yra žemesnis už ES vidurkį. Vyresnių žmonių (55–64 m.) užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES. 1997–2000 m. nedarbo lygis smarkiai sumažėjo, tačiau sulėtėjus ekonominiam augimui vėl išaugo. Nedarbas lieka vienas didžiausių ES ir yra ypač didelis tarp jaunų žmonių (15–24 m.). Ne piliečių užimtumo lygis yra stebėtinai žemas, ypač moterų. Terminuotų sutarčių dalis ir toliau yra didesnė už penkiolikos ES šalių vidurkį, kadangi suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo procese lygis išlieka šiek tiek mažesnis už vidurkį.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Prancūzija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
AIRIJA
Nuo 1997 m. Airija padarė įspūdingą pažangą užimtumo ir produktyvumo srityje. Bendras užimtumo lygis išaugo nuo 56,1 % iki 65,3 %, nedarbas sumažėjo beveik dviem trečdaliais, o ilgalaikis nedarbas – nuo 5,6 % iki 1,3 %. Moterų dalyvavimas darbo jėgos sistemoje pagerėjo, tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp moterų ir vyrų užimtumo lygio, taip pat didelis atotrūkis tarp darbo užmokesčių. Darbo jėgos trūkumas išlieka tam tikra problema, tačiau ją sušvelnina išaugusi imigracija. Svarbus Airijos sėkmės elementas – jos sugebėjimas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Kiti svarbūs veiksniai – socialinė partnerystė, mokesčių sistema, gera reguliavimo aplinka ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Airija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
ITALIJA
Nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, užimtumo lygis vis dar auga – tai patvirtina teiginį, kad situacija po 1997 m. pagerėjo. Tačiau užimtumo lygis ir toliau lieka vienas žemiausių ES. Moterų dalyvavimas ir vyresnių darbuotojų užimtumo lygis taip pat lieka vienas žemiausių tarp dvidešimt penkių ES valstybių narių. Pastaruoju metu nedarbas sumažėjo, tačiau vis dar lieka didesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad šalies centrinėje ir šiaurinėje dalyje nedarbas sudaro apie 5 %, o pietuose – 18 %, pirmenybę būtina teikti regioninių skirtumų problemos sprendimui. Nuslėptojo užimtumo apimtys išlieka ypač didelės, nepaisant to, kad buvo sutvarkyta 700 000 imigrantų užimtumo situacija. Bendras išsilavinimo lygis ir dalyvavimo mokymo procese lygis lieka ypač žemas.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Italija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
LIUKSEMBURGAS
Liuksemburge užimtumo lygis yra artimas ES vidurkiui, tačiau šiek tiek žemesnis už ES užsibrėžtą lygį. Nedarbo lygis išlieka žemas, o ilgalaikio nedarbo lygis yra vienas žemiausių ES.
Tačiau XX a. dešimtojo dešimtmečio ekonominis suklestėjimas neužtikrino didesnio užimtumo lygio visoje darbo rinkoje. Naujos darbo vietos atiteko iš svetur atvykusiems darbuotojams, taip pat moterims, o vyresnių darbuotojų įdarbinimo lygis išlieka labai žemas. Dalyvavimas švietimo ir mokymo procese lieka mažesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Liuksemburgas pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
NYDERLANDAI
Nors vyrų ir moterų užimtumo lygis gerokai viršija Lisabonos strategijos tikslus, imigrantų užimtumo lygis išlieka žemas. Darbo rinkai būdingas itin aukštas darbo ne visu etatu lygis (apie 44 % visos darbo jėgos) ir didelis kiekis žmonių, gaunančių neįgalumo pašalpas. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau vis dar daug žemesnis už ES tikslą.
Po 2001 m. šalyje nedarbas smarkiai išaugo, nors ir lieka vienas mažiausių ES. 2003 m. rudenį vyriausybė ir socialiniai partneriai pasirašė susitarimą, kuriame be kita ko numatyta užšaldyti atlyginimų augimą 2004 m. ir 2005 m.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Nyderlandai pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
AUSTRIJA
Austrija pasiekė aukštą bendrą užimtumo lygį ir gana aukštą moterų užimtumo lygį pagal Lisabonos strategijos tikslus. Nedarbas yra vienas mažiausių ES. Socialiniai partneriai vaidina svarbų vaidmenį diegiant pažangesnį darbo organizavimą, gerinant darbo teisės aktus ir užtikrinant priimtiną atlyginimų augimą. Tačiau vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra ypač žemas. Užimtumo augimas sulėtėjo, o nedarbas vėl ėmė augti. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo ir mokymo procese yra mažesnis už ES vidurkį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio lieka vienas didžiausių ES.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Austrija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
PORTUGALIJA
Portugalija beveik pasiekė Lisabonos strategijos tikslus bendro užimtumo srityje ir šiek tiek viršija moterų bei vyresnių darbuotojų užimtumo tikslus. Pastaruoju metu sulėtėjęs ekonominis augimas paskatino nedarbo augimą, nors jis lieka gana mažas lyginant su visos ES nedarbu. Produktyvumo lygis, bendras išsilavinimo lygis ir galimybių mokytis lygis išlieka ypač žemas. Be to, didelė dalis žmonių (per 20 %) dirba pagal terminuotas sutartis. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Portugalija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
SUOMIJA
Suomija beveik pasiekė bendro užimtumo lygio tikslą ir viršija užsibrėžtą moterų užimtumo lygį. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje smarkiai išaugo vyresnių moterų dalyvavimo lygis, kuris artėja prie vyresniems darbuotojams ES nustatyto tikslo. Nedarbo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, o ypač aukštas jaunų žmonių tarpe.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Suomija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
ŠVEDIJA
Švedija viršija visus ES užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Bendras nedarbo lygis yra apie 5 %. Būtina siekti, kad būtų išvengta darbo jėgos pasiūlos suvaržymų. Atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, iškils būtinybė išsaugoti darbo jėgos pasiūlą panaudojant potencialius darbo jėgos šaltinius, įskaitant imigrantus, jaunimą bei ilgai sergančius, ir gerinant paskatas darbui.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Švedija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
JK viršija visus ES užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Nepaisant pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, užimtumo lygis išlieka gana stabilus, o nedarbo lygis yra gerokai žemesnis už ES vidurkį. Tačiau tam tikroms bendruomenėms ir grupėms būdingas gerokai didesnis ekonominis neveiklumas ir, mažesniu mastu, – nedarbas. Produktyvumo lygis, ypač skaičiuojant darbo valandas, išlieka gana žemas. Taip iš dalies yra dėl to, kad vyrauja žemos kvalifikacijos darbo jėga, įskaitant nepakankamą bazinę kvalifikaciją. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio lieka vienas didžiausių ES.
Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Jungtinė Karalystė pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
PRIORITETAI NAUJOSIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS
KIPRAS
Kipro užimtumo lygis yra gerokai aukštesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį, o nedarbo lygis yra žemas. Užsienio darbininkų, kurie dažnai yra įdarbinami laikinai, dalis pastaraisiais metais smarkiai išaugo atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
ČEKIJOS RESPUBLIKA
Užimtumo lygis Čekijos Respublokoje yra šiek tiek aukštesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbas yra maždaug lygus penkiolikos ES šalių vidurkiui, tačiau nuo XX a. dešimto dešimtmečio vidurio lėtai auga. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra artimas ES vidurkiui, tačiau, atsižvelgiant į privalomą ankstyvą pensinį amžių, yra žemas, ypač moterų. Regioniniai skirtumai yra svarbūs.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
ESTIJA
Estijos užimtumo lygis yra šiek tiek mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Pastaraisiais metais nedarbo lygis sumažėjo, tačiau lieka aukštesnis nei ES vidurkis. Be to, ilgalaikio nedarbo dalis yra didelė. Manoma, kad Estiją labiausiai paveiks darbinio amžiaus gyventojų skaičiaus nuosmukis, kurį sukels demografinė kaita.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
VENGRIJA
Vengrijoje užimtumo lygis yra žemas, ypač tarp žemos kvalifikacijos, socialiai remtinų žmonių, moterų ir vyresnių darbuotojų. Tuo tarpu nedarbas lieka gerokai mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Tai lemia žemas dalyvavimo lygis, t.y. didelė neaktyvi darbinio amžiaus gyventojų dalis. Darbo rinkos situacija labai skiriasi centriniuose bei vakariniuose regionuose, kur yra sutelkta „modernioji ekonomika“, ir likusioje šalies dalyje. Regionų ir sektorių mobilumas yra mažas, o įgūdžių neatitikimai atspindi tiek kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tiek tai, kad švietimo ir mokymo sistemos nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
LIETUVA
Lietuvoje užimtumo lygis pastaruoju metu šiek tiek išaugo, tačiau lieka gerokai žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbo lygis labai sumažėjo, tačiau vis dar lieka aukštesnis už ES vidurkį.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
LATVIJA
Dėl stipraus ekonominio augimo užimtumas Latvijoje per pastaruosius dvejus metus gana smarkiai išaugo. Tačiau bendras užimtumo lygis lieka žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbas lieka didesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį; be to, egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Tuo pat metu Rygoje trūksta darbo jėgos ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
MALTA
Užimtumo lygis Maltoje yra ypač žemas lyginant su penkiolikos ES šalių vidurkiu. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis taip pat yra ypač žemas. Moterų užimtumo lygis yra žemiausias dvidešimt penkiose ES šalyse: darbą turi tik trečdalis darbinio amžiaus moterų. Per pastaruosius dvejus metus nedarbas šiek tiek išaugo, tačiau yra mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
LENKIJA
Užimtumo lygis Lenkijoje yra vienas žemiausių tarp dvidešimt penkių ES šalių. Per pastaruosius ketverius metus situacija darbo rinkoje pablogėjo. Moterų, vyresnių darbuotojų, jaunų žmonių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis yra ypač žemas. Nedarbo lygis, kuris šiuo metu sudaro 20 %, yra aukščiausias nuo ekonominių pertvarkymų pradžios ir aukščiausias dvidešimt penkiose ES šalyse.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
SLOVĖNIJA
Slovėnijos užimtumo lygis yra šiek tiek žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį, tačiau yra ypač žemas vyresnių darbuotojų atveju. Nedarbo lygis yra gerokai žemesnis už ES vidurkį.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|
SLOVAKIJA
Bendras užimtumo lygis Slovakijoje lieka žemas lyginant su penkiolikos ES šalių vidurkiu. Nedarbas mažėja, tačiau vis dar lieka didelis, įskaitant didelį ilgalaikį nedarbą. Moterų užimtumo lygis yra žemas, o jaunų žmonių, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vyresnių darbuotojų (ypač moterų) užimtumo lygis yra ypač žemas. Regioniniai skirtumai yra reikšmingi.
|
Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas
|
|
Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe
|
|
Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi
|