17.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 245/17

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2004/551/BUSP

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

Kadangi:

(1)	2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba nustatė užduotį „atitinkamiems Tarybos organams imtis būtinų veiksmų 2004 metais kuriant tarpvyriausybinę agentūrą gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje“.

(2)	Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Europos saugumo strategijoje Gynybos agentūros įsteigimas laikomas svarbiu veiksniu plėtojant lankstesnius ir veiksmingesnius Europos karinius išteklius.

(3)

Europos gynybos agentūra (toliau – Agentūra), kuri turėtų būti pavaldi Tarybai ir atvira visų valstybių narių dalyvavimui, sieks plėtoti gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje, skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą Europos ginkluotės srityje, stiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (GPTB) ir kurti konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, taip pat sieks skatinti tyrimus, atitinkamu atveju kartu su Bendrijos moksliniais tyrimais, siekiant pirmauti strateginių technologijų, skirtų būsimiems gynybos ir saugumo pajėgumams, srityje, tokiu būdu sustiprinant Europos pramonės potencialą šioje srityje.

(4)	Atitinkama politika ir strategijos turėtų būti siūlomos, pasikonsultavus atitinkamai su Komisija ir pramone, siekiant subalansuotai plėtoti Europos GPTB, atsižvelgiant į valstybių narių pramoninius pajėgumus.

(5)	Įsteigus Agentūrą, būtų prisidedama prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP), įgyvendinimo.

(6)	Tokia Agentūra taip pat numatoma Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekte.

(7)	Agentūros struktūra turėtų būti tokia, kad ji galėtų tenkinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių reikalavimus ir prireikus vykdyti savo funkcijas, glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais.

(8)

Agentūra turėtų plėtoti glaudžius darbo santykius su esamomis struktūromis, grupuotėmis ir organizacijomis, tokiomis kaip Ketinimų protokolas (LoI), Bendradarbiavimo dėl ginkluotės jungtinė organizacija (OCCAR) ir Vakarų Europos ginkluotės grupė (WEAG)/Vakarų Europos ginkluotės organizacija (WEAO), atitinkamai siekiant susijusių principų bei praktikos suvienodinimo ar įtraukimo.

(9)	Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 26 straipsniu generalinis sekretoriusvyriausiasis įgaliotinis turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį Agentūros struktūroje ir būti esmine sąsaja tarp Agentūros ir Tarybos.

(10)	Vykdydama politinės priežiūros ir politikos formavimo vaidmenį, Taryba turėtų nustatyti gaires Agentūrai.

(11)	Priimdama su Agentūros darbu susijusias gaires ir sprendimus, Taryba susitinka gynybos ministrų sudėtimi.

(12)	Bet kokie Tarybos priimti su Agentūros darbu susiję sprendimai ar gairės yra rengiami vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 207 straipsniu.

(13)	Tarybos parengiamųjų ir patariamųjų organų, būtent Nuolatinių atstovų komiteto pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 207 straipsnį, Politinio ir saugumo komiteto ir ES karinio komiteto, kompetencijoms poveikis nedaromas.

(14)	Nacionalinės ginkluotės direktoriai turėtų gauti ataskaitas tokiu būdu, kurį reikia nustatyti, ir padėti spręsti jų kompetencijoje esančius klausimus rengiant su Agentūra susijusius Tarybos sprendimus.

(15)	Agentūra turėtų turėti teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, tuo pat metu išlaikant glaudžius ryšius su Taryba ir visokeriopai atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir jos institucijų pareigas.

(16)

Turėtų būti nustatyta, kad Agentūros administruojamiems biudžetams gali būti konkrečiu atveju suteikiamos lėšos neadministracinėms išlaidoms padengti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, visiškai laikantis pastarajam taikomų taisyklių, procedūrų bei sprendimų priėmimo procesų, įskaitant nurodytus Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalyje.

(17)	Agentūra, būdama atvira visų valstybių narių dalyvavimui, taip pat turėtų numatyti galimybę kurti specialias valstybių narių, kuriančių ad hoc projektus ir programas, grupes.

(18)	Agentūra turėtų turėti sprendimų priėmimo procedūras, leidžiančias jai veiksmingai vykdyti savo užduotis, kartu gerbiant dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę saugumo ir gynybos politiką.

(19)	Agentūra turėtų atlikti savo misiją pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir visiškai laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 47 straipsnio.

(20)	Agentūra turėtų veikti visiškai laikantis ES saugumo standartų ir taisyklių.

(21)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį, Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja rengiant bei priimant šiuos bendruosius veiksmus ir jie jai nėra privalomi,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

I SKYRIUS

AGENTŪROS ĮSTEIGIMAS, MISIJA IR UŽDAVINIAI

1 straipsnis

Įsteigimas

1.   Įsteigiama Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje (Europos gynybos agentūra), toliau – Agentūra.

2.   Agentūra yra pavaldi Tarybai ir remdama BUSP ir ESGP veikia Europos Sąjungos bendroje institucinėje sistemoje, nepažeisdama ES institucijų ir Tarybos organų pareigų. Agentūros misija nepažeidžia Europos bendrijos kompetencijos, visiškai laikantis Europos Sąjungos sutarties 47 straipsnio.

3.   Agentūra yra atvira visų šiais bendraisiais veiksmais įpareigotų ES valstybių narių dalyvavimui. Valstybės narės, norinčios nedelsiant dalyvauti Agentūroje, praneša Tarybai apie savo ketinimus tai daryti ir informuoja generalinį sekretorių–vyriausiąjį įgaliotinį, priimant šiuos bendruosius veiksmus.

4.   Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti prisijungti prie Agentūros po šių bendrųjų veiksmų priėmimo arba išstoti iš Agentūros, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir informuoja generalinį sekretorių–vyriausiąjį įgaliotinį. Valdančioji taryba nustato bet kurias šiam dalyvavimui ar išstojimui reikalingas finansines ir technines priemones.

5.   Agentūros būstinė yra Briuselyje.

2 straipsnis

Misija

1.   Agentūros misija–remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti ES gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti ESGP, kokia ji yra dabar ir kokia ji bus ateityje.

2.   Agentūros misija nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiuose bendruosiuose veiksmuose:

—	„dalyvaujančios valstybės narės“ – tai Agentūros veikloje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės,

—	„prisidedančios valstybės narės“ – tai prie konkretaus projekto ar programos prisidedančios dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4 straipsnis

Politinė priežiūra ir ataskaitų teikimo tvarka

1.   Agentūra yra pavaldi Tarybai, kuriai ji teikia reguliarias ataskaitas ir kuri jai nustato reguliarias gaires, bei veikia Tarybos politinėje priežiūroje.

2.   Agentūra reguliariai teikia ataskaitas Tarybai apie savo veiklą ir pirmiausia:

a)	kiekvienų metų gegužės mėn. pateikia Tarybai ataskaitą apie Agentūros veiklą praėjusiais bei einamaisiais metais;

b)	kiekvienų metų lapkričio mėn. pateikia Tarybai ataskaitą apie Agentūros veiklą einamaisiais metais ir suteikia informaciją apie kitų metų Agentūros darbo programos bei biudžetų projektus.

Agentūra laiku teikia Tarybai informaciją apie svarbius klausimus, dėl kurių Valdančioji taryba turi priimti sprendimus.

3.   Taryba, atitinkamai atsižvelgdama į Politinio ir saugumo komiteto ar kitų kompetentingų Tarybos organų patarimus, kasmet vieningai nustato su Agentūros darbu susijusias gaires, pirmiausia atsižvelgdama į jos darbo programą. Pagal šias gaires nustatoma Agentūros darbo programa.

4.   Kas treji metai Taryba vieningu sprendimu patvirtina finansinę Agentūros programą kitiems trejiems metams. Šioje finansinėje programoje išdėstomi sutarti prioritetai ir nurodomos teisiškai įpareigojančios viršutinės ribos. Pirmoji finansinė programa apima 2006–2008 m. laikotarpį.

5.   Agentūra gali teikti Tarybai ir Komisijai savo misijos įgyvendinimui reikalingas rekomendacijas.

5 straipsnis

Funkcijos ir uždaviniai

1.   Agentūra, vykdydama savo funkcijas ir uždavinius, gerbia Europos bendrijos ir ES institucijų kompetenciją.

2.   Agentūros funkcijų ir uždavinių vykdymas nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3.   Agentūra veikia šiose pagrindinėse srityse:

3.1.

Gynybos pajėgumų krizių valdymo srityje plėtojimas, ypač: 3.1.1. kartu su kompetentingais Tarybos organais ir naudojantis Pajėgumų plėtojimo mechanizmu (PPM) nustatant būsimus ES gynybos pajėgumų kiekybinius ir kokybinius reikalavimus (apimant pajėgas ir įrangą); 3.1.2. koordinuojant Europos pajėgumų veiksmų plano (EPVP) ir bet kurio jį pakeičiančio plano įgyvendinimą; 3.1.3. panaudojant PPM ir pagal kriterijus, dėl kurių turi susitarti valstybės narės, ištiriant, nustatant ir įvertinant pagal EPVP procesą valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pajėgumų; 3.1.4. skatinant ir koordinuojant karinių reikalavimų derinimą; 3.1.5. nustatant ir siūlant bendradarbiavimo veiklą operatyvinėje srityje; 3.1.6. teikiant pajėgumų plėtojimo ir įsigijimų finansinių prioritetų įvertinimus.

3.2.

Bendradarbiavimo Europos ginkluotės srityje skatinimas ir stiprinimas, ypač: 3.2.1. skatinant ir siūlant naujus daugiašalius bendradarbiavimo projektus, skirtus tenkinti ESGP pajėgumų reikalavimus, tokius kokie jie yra dabar ir kokie bus ateityje; 3.2.2. siekiant koordinuoti valstybėse narėse įgyvendinamas esamas programas; 3.2.3. valstybių narių prašymu prisiimant atsakomybę už specialių programų valdymą (naudojant, atitinkamai, OCCAR ar kitas programų valdymo priemones); 3.2.4. skatinant rentabilius ir veiksmingus viešuosius pirkimus, nustačius ir skleidžiant geriausią praktiką.

3.3.

Darbas stiprinant GPTB ir kuriant tarptautiniu mastu konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, ypač: 3.3.1. plėtojant atitinkamą politiką ir strategijas, atitinkamais atvejais konsultuojantis su Komisija ir pramone; 3.3.2. vykdant atitinkamų teisės normų ir nuostatų visos ES mastu kūrimą ir derinimą (ypač ES mastu taikant LoI pamatinio susitarimo atitinkamas normas).

3.4.

Europos gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų veiksmingumo didinimas, ypač: 3.4.1. skatinant tyrimus, atitinkamais atvejais kartu su Bendrijos moksliniais tyrimais, skirtus tenkinti būsimus gynybos ir saugumo pajėgumų reikalavimus, tokiu būdu stiprinant Europos pramoninį ir technologinį potencialą šioje srityje; 3.4.2. skatinant tikslingesnius bendrus gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas, remiantis WEAG ir WEAO atitinkamų dalių patirtimi; 3.4.3. koordinuojant ir planuojant bendrus mokslinius tyrimus; 3.4.4. per studijas ir projektus spartinant gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas; 3.4.5. tvarkant gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų sutartis; 3.4.6. kartu su Komisija siekiant, kad gynybos ir civilinės ar su saugumu susijusios mokslinių tyrimų programos kuo labiau papildytų viena kitą bei siekiant jų sinergizmo.

6 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Agentūra turi teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui. Valstybės narės užtikrina, kad Agentūra naudotųsi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma Agentūra gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Agentūra gali sudaryti sutartis su privačiais ar viešaisiais subjektais ar organizacijomis.

II SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANAI IR PERSONALAS

7 straipsnis

Agentūros vadovas

1.   Agentūros vadovas yra generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis BUSP.

2.   Agentūros vadovas yra atsakingas už visą Agentūros organizavimą ir veikimą bei užtikrina, kad vyriausiasis pareigūnas, kuris jam atsiskaito, įgyvendintų Tarybos nustatytas gaires ir Valdančiosios tarybos sprendimus.

3.   Kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, Agentūros vadovas teikia Agentūros ataskaitas Tarybai.

4.   Agentūros vadovas yra atsakingas už derybas dėl administracinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, grupuotėmis ar subjektais, laikantis Valdančiosios tarybos duotų nurodymų. Laikantis tokių Valdančiosios tarybos patvirtintų susitarimų, Agentūros vadovas yra atsakingas už atitinkamų darbo santykių su jais nustatymą.

8 straipsnis

Valdančioji taryba

1.   Agentūros sprendimus priimantis organas yra Valdančioji taryba, kurią sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas, įgaliotas vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus, ir Komisijos atstovas. Valdančioji taryba veikia vadovaudamasi Tarybos nustatytomis gairėmis.

2.   Valdančioji taryba susirenka dalyvaujančių valstybių narių gynybos ministrų ar jų atstovų lygiu. Valdančioji taryba kiekvienais metais paprastai bent du kartus posėdžiauja gynybos ministrų lygiu.

3.   Agentūros vadovas sušaukia Valdančiosios tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Dalyvaujančios valstybės prašymu Agentūros vadovas sušaukia posėdį per vieną mėnesį.

4.   Agentūros vadovas gali deleguoti teisę pirmininkauti ministrų atstovų lygio Valdančiosios tarybos posėdžiams.

5.   Valdančioji taryba gali susirinkti specialios sudėties (pvz., nacionalinių gynybos mokslinių tyrimų direktorių, nacionalinių ginkluotės direktorių, nacionalinių gynybos planavimo ar politikos direktorių sudėties).

6.   Valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvauja:

—	Agentūros vyriausiasis pareigūnas arba jo atstovas,

—	ES karinio komiteto pirmininkas ir ES pirmininkaujančios valstybės narės Nacionalinės ginkluotės direktorius ar jų atstovas.

7.   Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Valdančioji taryba gali nuspręsti pakviesti:

—	NATO generalinį sekretorių,

—	kitų struktūrų, organizacijų ar grupuočių, kurių darbas susijęs su Agentūros darbu (pvz., LoI, WEAG/WEAO, OCCAR), vadovus ar (arba) pirmininkus,

—	atitinkamais atvejais, kitų trečiųjų šalių atstovus.

9 straipsnis

Valdančiosios tarybos uždaviniai ir įgaliojimai

1.   Vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Tarybos gairėmis, Valdančioji taryba:

1.1.	tvirtina Tarybai teikiamas ataskaitas;

1.2.	remdamasi Agentūros vadovo pateiktu projektu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. patvirtina kitų metų Agentūros metinę darbo programą;

1.3.	ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. priima Agentūros bendrąjį biudžetą, neviršijant Agentūros finansinėje programoje Tarybos nustatytų ribų;

1.4.	pagal 20 straipsnį tvirtina ad hoc projektų ar programų sukūrimą Agentūroje;

1.5.	skiria vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją;

1.6.	nusprendžia, kad viena ar daugiau valstybių narių Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą, vadovaujantis 17 straipsniu;

1.7.	tvirtina visas Tarybai ar Komisijai teikiamas rekomendacijas;

1.8.	priima Agentūros darbo tvarkos taisykles;

1.9.	gali pakeisti Agentūros bendrojo biudžeto vykdymo finansines nuostatas;

1.10.

gali pakeisti pagal sutartį dirbantiems darbuotojams ir komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles ir nuostatas;

1.11.

nustato 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto valstybių narių dalyvavimo ar išstojimo sąlygas;

1.12.

priima nurodymus, skirtus Agentūros vadovo deryboms dėl administracinių susitarimų;

1.13.

tvirtina 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus ad hoc susitarimus;

1.14.

sudaro 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius susitarimus tarp Agentūros ir trečiųjų šalių;

1.15.

tvirtina metinę atskaitomybę ir balansus;

1.16.

priima visus kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su Agentūros misijos vykdymu.

2.   Valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma. Dalyvaujančiųjų valstybių narių balsai paskirstomi pagal Europos Sąjungos sutarties 23 straipsnio 2 dalį. Valdančiosios tarybos sprendimams priimti kvalifikuota balsų dauguma reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių dalyvaujančių valstybių balsų. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančių valstybių narių atstovai.

3.   Jei dalyvaujančios valstybės narės atstovas Valdančiojoje taryboje pareiškia, kad dėl svarbių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių jis ketina nepritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota balsų dauguma, dėl jo nebalsuojama. Tas atstovas gali perduoti tą klausimą Tarybai per Agentūros vadovą, kad Taryba atitinkamai nustatytų gaires Valdančiajai tarybai. Antraip Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti perduoti klausimą Tarybai sprendimui priimti. Taryba sprendžia vieningai.

4.   Vyriausiojo pareigūno ar dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti įkurti:

a)	komitetus Valdančiosios tarybos administraciniams ir biudžeto sprendimams rengti, kuriuos sudarytų dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas;

b)	specializuotus komitetus konkretiems klausimams, patenkantiems į Agentūros veiklos sritį, nagrinėti. Šiuos komitetus sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Komisijos atstovas.

Sprendime dėl tokių komitetų įsteigimo nurodomi jų įgaliojimai ir veikimo trukmė.

10 straipsnis

Vyriausiasis pareigūnas

1.   Vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją trejiems metams skiria Valdančioji taryba, remdamasi Agentūros vadovo pasiūlymu. Valdančioji taryba gali pratęsti kadenciją dvejiems metams. Vyriausiasis pareigūnas ir jo pavaduotojas veikia prižiūrint Agentūros vadovui ir pagal Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus.

2.   Vyriausiasis pareigūnas padedant pavaduotojui imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas Agentūros darbo našumas ir efektyvumas. Jis yra atsakingas už funkcinių skyrių priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti bendrą jų darbo darną. Jis yra Agentūros personalo vadovas.

3.   Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už:

3.1.	Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimo užtikrinimą;

3.2.	Valdančiosios tarybos darbo parengimą, ypač Agentūros metinės darbo programos projekto parengimą;

3.3.	glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos parengiamaisiais organais, būtent Politiniu ir saugumo komitetu bei ES kariniu komitetu, ir informacijos jiems teikimo užtikrinimą;

3.4.	metinio bendrojo biudžeto projekto, teikiamo Valdančiajai tarybai, parengimą;

3.5.	4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą;

3.6.	pajamų ir išlaidų ataskaitos parengimą ir Agentūros bendrojo biudžeto bei Agentūrai patikėtų ad hoc projektų ar programų biudžetų įgyvendinimą;

3.7.	kasdienį Agentūros administravimą;

3.8.	visus saugumo aspektus;

3.9.	visus personalo klausimus.

4.   Vyriausiasis pareigūnas, vadovaudamasis Agentūros darbo programa ir bendruoju biudžetu, gali sudaryti sutartis ir įdarbinti personalą. Vyriausiasis pareigūnas yra įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už Agentūros administruojamų biudžetų vykdymą.

5.   Vyriausiasis pareigūnas yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

6.   Vyriausiasis pareigūnas teisiškai atstovauja Agentūrai.

11 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros personalą, įskaitant vyriausiąjį pareigūną, sudaro nuolatiniai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai, kurie samdomi iš visų dalyvaujančių valstybių narių kandidatų, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą, ir iš ES institucijų darbuotojų. Vyriausiasis pareigūnas parenka Agentūros darbuotojus pagal atitinkamą kompetenciją ir profesinę patirtį sąžiningų ir skaidrių konkursų būdu. Vyriausiasis pareigūnas iš anksto skelbia informaciją apie visas laisvas darbo vietas ir atrankos proceso kriterijus. Visais atvejais samdant turi būti siekiama Agentūrai užtikrinti geriausių gebėjimų ir veiksmingumo personalo paslaugas.

2.   Agentūros vadovas, remdamasis vyriausiojo pareigūno pasiūlymu ir pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba, skiria Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojus.

3.   Agentūros personalą sudaro:

3.1.

tiesiogiai Agentūros pagal terminuotas sutartis įdarbintas personalas, parinktas iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių. Taryba vieningai patvirtina tokiam personalui taikomas nuostatas. Valdančioji taryba, per vienerius metus nuo šių bendrųjų veiksmų priėmimo, tas nuostatas peržiūri ir prireikus iš dalies keičia;

3.2.

nacionaliniai ekspertai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės komandiravo į pareigas Agentūros organizacinėje struktūroje arba specialioms užduotims ir projektams. Taryba vieningai patvirtina tokiems ekspertams taikomas taisykles. Per vienerius metus nuo šių bendrųjų veiksmų priėmimo Valdančioji taryba tas taisykles peržiūri ir prireikus iš dalies keičia;

3.3.	Bendrijos pareigūnai, į Agentūrą komandiruoti terminuotam laikotarpiui ir (arba) prireikus specialioms užduotims ar projektams.

III SKYRIUS

BIUDŽETO IR FINANSINĖS TAISYKLĖS

12 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Biudžetai, sudaromi eurais, yra aktai, kuriuose kiekvieniems finansiniams metams nustatomos ir leidžiamos visos Agentūros administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Į biudžetą įrašyti asignavimai leidžiami vienerius finansinius metus, prasidedančius tų pačių metų sausio 1 d. ir pasibaigiančius gruodžio 31 d.

3.   Kiekvieno biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Visos pajamos ir išlaidos turi būti įrašomos į atitinkamą biudžetą, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.

4.   Biudžetą sudaro diferencijuoti asignavimai, kurie susideda iš asignavimų įsipareigojimams, asignavimų mokėjimams, ir nediferencijuoti asignavimai.

5.   Asignavimus įsipareigojimams sudaro visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų bendra suma. Tačiau prisiimti įsipareigojimai gali būti vykdomi bendrai ar metinėmis dalimis. Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

6.   Asignavimai mokėjimams apima mokėjimus, atliekamus vykdant einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus. Mokėjimai įrašomi į sąskaitas biudžeto įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

7.   Finansinių metų pajamos įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis finansiniais metais surinktomis sumomis.

8.   Pajamas gauti ir išlaidas daryti galima tik, jei jos numatomos biudžeto antraštinėje dalyje ir ten nurodytų asignavimų ribose.

9.   Asignavimai naudojami laikantis gero finansų valdymo principų, t. y. laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

13 straipsnis

Bendrasis biudžetas

1.   Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams sąmatą, visiškai laikydamasis finansinėje programoje numatytų ribų.

2.   Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projektą. Projektą sudaro:

a)

asignavimai, reikalingi: i) padengti Agentūros veiklos, personalo ir posėdžių išlaidoms; ii) išorinėms konsultacijoms, kurios yra esminės Agentūros užduočių vykdymui, ypač operatyvinės analizės konsultacijoms pirkti ir specialiai mokslinių tyrimų ir technologijų veiklai, vykdomai visų dalyvaujančių valstybių bendrai naudai, ypač techninėms konkrečių atvejų studijoms ir išankstinėms galimybių įvertinimo studijoms;

b)	išlaidoms padengti būtinų pajamų prognozė.

3.   Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asignavimai sudarytų didesnę dalį 2 dalyje nurodytų bendrų asignavimų. Šie asignavimai atspindi tikrus poreikius ir leidžia Agentūrai vykdyti operatyvinį vaidmenį.

4.   Prie bendrojo biudžeto projekto pridedamas išsamus personalo formavimo planas ir išsamūs pagrindimai.

5.   Valdančioji taryba gali vieningai nuspręsti, kad bendrojo biudžeto projektas dar turi apimti konkretų projektą ar programą, kai tai aiškiai daroma visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai.

6.   Asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį ir, jei reikia, dalijami į straipsnius.

7.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų įgyvendinimo apimtis.

8.   Pajamas sudaro:

a)	įvairios pajamos;

b)	Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių mokami įnašai, pagrįsti bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu.

Bendrojo biudžeto projekte turi būti eilutės paskirtoms pajamoms ir, kai įmanoma, turi būti nurodyta numatyta suma.

9.   Valdančioji taryba bendrojo biudžeto projektą priima iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., atsižvelgdama į Agentūros finansinę programą. Tą darant, Valdančiajai tarybai pirmininkauja Agentūros vadovas arba jo paskirtas atstovas iš Tarybos generalinio sekretoriato, arba jo tam pakviestas Valdančiosios tarybos narys. Vyriausiasis pareigūnas priima patvirtintą biudžetą ir praneša apie tai dalyvaujančioms valstybėms narėms.

10.   Jeigu finansinių metų pradžioje bendrojo biudžeto projektas nebuvo priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių ar poskyrį. Tačiau ši tvarka nesuteikia Agentūrai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją dalį asignavimų, numatytų rengiamame bendrojo biudžeto projekte. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali leisti didesnes nei vienos dvyliktosios dalies išlaidas. Vyriausiasis pareigūnas gali pareikalauti įnašų, būtinų padengti pagal šią nuostatą leistus asignavimus, kurie sumokami per 30 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

14 straipsnis

Biudžetų pakeitimas

1.   Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, vyriausiasis pareigūnas gali siūlyti biudžeto pakeitimo projektą, neviršydamas finansinėje programoje nustatytų ribų.

2.   Biudžeto pakeitimo projekto parengimui, teikimui ir priėmimui bei pranešimui taikoma ta pati procedūra kaip ir bendrajam biudžetui, neviršijant finansinėje programoje nustatytų ribų. Valdančioji taryba veikia deramai atsižvelgdama į skubumą.

3.   Kai finansinėje programoje numatytos ribos laikomos nepakankamomis dėl išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, Valdančioji taryba, taip pat visiškai atsižvelgdama į 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas taisykles, pateiks biudžeto pakeitimą Tarybai vieningai priimti.

15 straipsnis

Paskirtos pajamos

1.   Kaip pajamas, paskirtas konkrečiam tikslui, į savo bendrąjį biudžetą Agentūra gali gauti finansinius įnašus, skirtus padengti išlaidas, kurios nenurodytos 13 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje:

a)	iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kiekvienu konkrečiu atveju ir visiškai laikantis jam taikomų taisyklių, procedūrų ir sprendimų priėmimo procesų;

b)	iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų trečiųjų šalių.

2.   Paskirtos pajamos gali būti naudojamos tik konkrečiam tikslui, kuriam jos yra priskirtos.

16 straipsnis

Įnašai ir kompensacijos

1.   Įnašų nustatymas, kai taikomas BNP dydis:

1.1.

Kai taikomas BNP dydis, įnašų suskirstymas įnašus teikti privalančioms valstybėms narėms nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalyje, ir pagal 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (1) arba pagal bet kurį kitą Tarybos sprendimą, kuris gali jį pakeisti.

1.2.

Kiekvieno įnašo apskaičiavimui naudojami duomenys, kurie yra išdėstyti prie Europos Bendrijų priimto naujausio biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos privalančios teikti įnašą valstybės narės įnašas yra proporcingas tos valstybės narės BNP daliai privalančių teikti įnašus valstybių narių bendrame sudėtiniame BNP.

2.   Įnašų mokėjimo tvarkaraštis:

2.1.	Bendrajam biudžetui finansuoti skirtus įnašus dalyvaujančios valstybės narės sumoka trimis lygiomis dalimis iki atitinkamų finansinių metų vasario 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d.

2.2.	Priėmus biudžeto pakeitimą, reikiamus įnašus atitinkamos valstybės narės sumoka per 60 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

2.3.	Kiekviena valstybė narė sumoka su jos įnašų mokėjimu susijusius banko mokesčius.

17 straipsnis

Valstybių narių vardu Agentūros vykdomas išlaidų valdymas

1.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba valstybės narės pasiūlymu, Valdančioji taryba gali priimti sprendimą, kad valstybės narės sutarčių pagrindu gali pavesti Agentūrai vykdyti tam tikros veiklos, patenkančios į Agentūros kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą.

2.   Valdančioji taryba savo sprendimu gali įgalioti Agentūrą sudaryti sutartis tam tikrų valstybių narių vardu. Ji gali įgalioti Agentūrą iš valstybių narių iš anksto surinkti reikalingas lėšas sudarytų sutarčių vykdymui.

18 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros bendrajam biudžetui taikomas finansines nuostatas vieningai priima Taryba. Per vienerius metus nuo šių bendrųjų veiksmų priėmimo Valdančioji taryba šias nuostatas peržiūri ir prireikus iš dalies keičia.

2.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles dėl bendrojo biudžeto vykdymo ir kontrolės, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos taisyklių. Valdančioji taryba visų pirma užtikrina, kad būtų deramai atsižvelgta į tiekimo saugumą ir gynybos paslapties bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos finansinės nuostatos ir taisyklės nėra taikomos 20 ir 21 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ir programoms.

19 straipsnis

2004 m. pirmasis biudžetas ir 2005 m. biudžetas

1.   2004 finansinių metų pirmasis bendrasis biudžetas, skirtas su steigimu susijusioms priemonėms, sudaromas kaip parodyta finansinėje ataskaitoje, kuri turi būti pateikta kartu su bendraisiais veiksmais. Pirmieji finansiniai metai parsideda kitą dieną po šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo.

2.   Pirmasis bendrasis biudžetas finansuojamas Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių įnašais, sumokamais kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei per 45 dienas Agentūros vadovui-Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui išsiuntus įnašų pareikalavimus.

3.   Valdančioji taryba priima 2005 finansinių metų biudžetą gavusi vieningą Tarybos pritarimą.

IV SKYRIUS

AD HOC PROJEKTAI AR PROGRAMOS IR SU JAIS SUSIJĘ AD HOC BIUDŽETAI

20 straipsnis

Ad hoc projektų ar programų ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas (A kategorija)

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių arba vyriausiasis pareigūnas gali pateikti Valdančiajai tarybai tvirtinti ad hoc projektą ar programą, patenkančią į Agentūros kompetenciją, ir tai reikštų bendrą dalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Paprastai prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės. Jos informuoja vyriausiąjį pareigūną apie savo ketinimus šiuo atžvilgiu.

3.   Valdančioji taryba patvirtina ad hoc projekto ar programos sukūrimą.

4.   Vyriausiojo pareigūno arba dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali priimti sprendimą įsteigti komitetą, kuris prižiūrėtų ad hoc projekto ar programos valdymą ir įgyvendinimą. Komitetą sudaro visų prisidedančių valstybių narių atstovai, o kai Bendrija prisideda prie projekto ar programos – Komisijos atstovas. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomi komiteto įgaliojimai ir veikimo trukmė.

5.   Dėl tokio ad hoc projekto ar programos Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės patvirtina:

a)	projekto ar programos valdymą reglamentuojančias taisykles;

b)	prireikus, su projektu ar programa susijusį ad hoc biudžetą, įnašų dydžius ir reikalingas įgyvendinimo taisykles;

c)	trečiųjų šalių dalyvavimą komitete, nurodytame šio straipsnio 4 dalyje. Jų dalyvavimas nepažeidžia ES sprendimų priėmimo autonomijos.

6.   Kai Bendrija prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 5 dalyje nurodytus sprendimus, visokeriopai laikydamasi ES bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų.

21 straipsnis

Ad hoc projektų ar programų ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas (B kategorija)

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių gali informuoti Valdančiąją tarybą, kad jos ketina kurti į Agentūros kompetenciją patenkantį ad hoc projektą arba programą bei prireikus nustatyti su jais susijusį ad hoc biudžetą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir prireikus apie tokiam projektui ar programai skirtų žmogiškuosius išteklius bei apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Kuo didesnių bendradarbiavimo galimybių labui visos dalyvaujančiosios valstybės narės laiku informuojamos apie ad hoc projektą ar programą, įskaitant pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti dalyvaujančiųjų skaičių, kad bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė jai pageidaujant galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti. Be to, projekto ar programos iniciatorius(-iai) dės pastangas, kad juose dalyvaujančiųjų skaičius būtų kuo didesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju dalyvavimą nustatys iniciatoriai.

3.   Ad hoc projektas ar programa laikoma Agentūros projektu ar programa, jei Valdančioji taryba per mėnesį nuo 1 dalyje numatytos informacijos gavimo nenusprendžia kitaip.

4.   Bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė, pageidaujanti vėliau dalyvauti ad hoc projekte ar programoje apie savo ketinimus praneša prisidedančioms valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo šio pranešimo gavimo prisidedančios valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į tuo metu, kai apie projektą ar programą buvo informuotos dalyvaujančiosios valstybės narės nustatytą pagrindą, bendrai nusprendžia dėl atitinkamos valstybės narės dalyvavimo.

5.   Prisidedančios valstybės narės bendrai priima sprendimus būtinus, kad ad hoc projektas arba programa būtų sukurti ir įgyvendinti bei prireikus būtų nustatytas su jais susijęs biudžetas. Kai Bendrija prisideda prie tokio projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant šioje dalyje nurodytus sprendimus, visokeriopai laikydamasi ES bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų. Prisidedančios valstybės narės nuolatos informuoja Valdančiąją tarybą apie atitinkamus su tokiu projektu ar programa susijusius pokyčius.

22 straipsnis

Ad hoc biudžetų finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto

Iš ES bendrojo biudžeto gali būti finansuojami ad hoc biudžetai, nustatyti 20 ir 21 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ar programoms.

23 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.   Trečiosios šalys gali prisidėti prie konkretaus pagal 20 ar 21 straipsnius sukurto ad hoc projekto arba programos bei prie su jais susijusio biudžeto. Spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, prireikus Valdančioji taryba kiekvienam konkrečiam projektui ar programai tvirtina Agentūros ir trečiųjų šalių ad hoc susitarimus.

2.   Pagal 20 straipsnį sukurtų projektų atžvilgiu Valdančiojoje taryboje posėdžiavusios prisidedančios valstybės narės tvirtina visas būtinas sąlygas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

3.   Pagal 21 straipsnį sukurtų projektų atžvilgiu prisidedančios valstybės narės priima sprendimus su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl visų su jų įnašu susijusių būtinų sąlygų.

4.   Kai Bendrija prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 2 ir 3 dalyse nurodytus sprendimus.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

24 straipsnis

Ryšys su Agentūros darbu

1.   Komisija yra Valdančiosios tarybos narė be teisės balsuoti ir visokeriopai dalyvauja Agentūros darbe.

2.   Bendrijos vardu Komisija taip pat gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose.

3.   Agentūra su Komisija sudaro reikalingus administracinius susitarimus ir užmezga reikalingus darbo santykius, ypač siekdama keistis profesine patirtimi ir konsultuoti srityse, kuriose Bendrijos veikla yra susijusi su Agentūros misijomis ir kuriose Agentūros veikla yra svarbi Bendrijos veiklai.

4.   Bendru Agentūros ir Komisijos sutarimu arba prisidedančios valstybės narės ir Komisijos tarpusavio sutarimu sudaromi reikalingi susitarimai, kiekvienu konkrečiu atveju numatantys finansavimą iš ES bendrojo biudžeto pagal 15 ir 22 straipsnius.

VI SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, ORGANIZACIJOMIS IR SUBJEKTAIS

25 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais

1.   Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais. Tokie administraciniai susitarimai pirmiausiai apima:

a)	Agentūros ir trečiosios šalies santykių principą;

b)	nuostatas dėl konsultacijų su Agentūros darbu susijusiais klausimais;

c)	saugumo klausimus.

Šiuo atžvilgiu ji laikosi ES bendros institucinės struktūros ir ES sprendimų priėmimo autonomijos. Gavusi vieningą Tarybos pritarimą, visus tokius susitarimus sudaro Valdančioji taryba.

2.   Agentūra plėtoja glaudžius darbo santykius su atitinkamais OCCAR organais, LoI pamatinio susitarimo ir WEAG/WEAO nariais, siekdama atitinkamai ir tarpusavio susitarimu atėjus laikui įtraukti jų elementus ar suvienodinti jų principus bei praktiką.

3.   Taikant PPM procedūras pajėgumų srityje užtikrinamas abipusis skaidrumas ir nuosekli plėtra. Kiti Agentūros ir atitinkamų NATO organų darbo santykiai nustatomi 1 dalyje nurodomu administraciniu susitarimu, visokeriopai laikantis nustatytos ES ir NATO bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemos.

4.   Siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui projektuose ir programose bei laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su kitomis organizacijomis ir subjektais nei minimi 2 ir 3 dalyse.

5.   Siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui konkrečiuose projektuose ir programose bei laikantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbinius santykius su trečiosiomis valstybėmis.

6.   ES narėmis nesantiems WEAG nariams užtikrinamas kuo didesnis įmanomas skaidrumas Agentūros konkrečių projektų ir programų atžvilgiu, siekiant atitinkamai atsižvelgti į jų dalyvavimą juose. Šiam tikslui įsteigiamas konsultacinis komitetas, siekiant sukurti forumą keistis nuomonėmis ir informacija bendro intereso klausimais, patenkančiais į Agentūros misijos apimtį. Jam pirmininkauja vyriausiasis pareigūnas arba jo atstovas. Jį sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas ir Komisijos atstovas bei ES narėmis nesančių WEAG narių atstovai, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jais susitarta.

7.   Kitos ES narėmis nesančios NATO narės, kurios yra Europos valstybės, paprašiusios taip pat gali dalyvauti 6 dalyje nurodyto konsultacinio komiteto darbe, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jomis susitarta.

8.   Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas konsultacinis komitetas taip pat gali būti forumu dialogui su kitomis trečiosiomis šalimis dėl konkrečių abipusio intereso klausimų, patenkančių į Agentūros kompetenciją, ir gali užtikrinti, kad jos būtų visa pusiškai informuotos apie pokyčius abipusio intereso klausimų srityje ir apie bendradarbiavimo ateityje galimybes.

VII SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūros, vyriausiojo pareigūno ir jos darbuotojų pareigoms vykdyti reikalingos privilegijos ir imunitetai nustatomi dalyvaujančių valstybių narių susitarime.

27 straipsnis

Peržiūros sąlyga

Ne vėliau kaip per tris metus nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo arba Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis bus ankstesnis, Agentūros vadovas pateikia Valdančiajai tarybai ataskaitą apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą, siekiant galimos Tarybos atliekamos jų peržiūros.

28 straipsnis

Teisinė atsakomybė

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Darbuotojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūrai taikomos atitinkamos taisyklės.

29 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Vyriausiojo pareigūno pasiūlymu Valdančioji taryba priima taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su Agentūros dokumentais, atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2) išdėstytus principus ir apribojimus.

30 straipsnis

Saugumas

1.   Agentūra taiko Tarybos saugumo nuostatus, išdėstytus Sprendime Nr. 2001/264/EB (3).

2.   Agentūra užtikrina tinkamą savo išorės komunikacijų saugumą ir greitį.

31 straipsnis

Kalbos naudojimo tvarka

Agentūros kalbos vartojimo tvarką vieningai nustato Taryba.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis imasi reikalingų organizacinių Agentūros įsteigimo priemonių. Šiuo tikslu iki vyriausiojo pareigūno paskyrimo jis taip pat gali vykdyti pagal šiuos bendruosius veiksmus vyriausiajam pareigūnui suteiktus įgaliojimus.

33 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

34 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 253, 2000 10 7, p. 42.

(2)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(3)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

---