32003R1568

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1568/2003

2003 m. liepos 15 d.

dėl pagalbos kovai su skurdo ligomis (ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija) besivystančiose šalyse

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) Teisė naudotis aukščiausiu pasiekiamu fizinės ir psichinės sveikatos standartu yra pagrindinė žmogaus teisė, atitinkanti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio nuostatas. Ši teisė paneigta daugiau kaip penktadaliui pasaulio gyventojų.

(2) Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnis ragina taikyti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą nustatant ir įgyvendinant visą Sąjungos politiką ir veiklą.

(3) ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija kasmet nusineša daugiau kaip penkių su puse milijono žmonių gyvybių, jos labiausiai veikia besivystančių šalių sergamumą ir vidutinę gyvenimo trukmę. Be to, šios ligos sunaikina metų metus dedamas plėtros pastangas ir pasiekimus ir galiausiai kelia didelį rūpestį dėl destabilizuojančio jų poveikio visuomenei.

(4) Dabar visuotinai pripažįstama, kad prevencija, apsauga ir gydymas yra priklausantys vienas nuo kito ir sinergetiniai dalykai.

(5) Nesugebėjimas sumažinti šių ligų naštos ir didėjančio jų poveikio požymiai iškėlė jas į pagrindinę debatų dėl plėtros vietą – kaip matyti iš 2001 m. birželio mėn. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos įsipareigojimų deklaracijos, kuri pripažįsta, kad ŽIV/AIDS ėmė kelti grėsmę plėtrai, ir PSO Pasaulinės sveikatos asamblėjos deklaracijos dėl tuberkuliozės ir maliarijos kaip pasaulinių grėsmių — ir sąlygojo raginimus imtis skubių veiksmų ir grupės nacionalinių, regioninių ir tarptautinių iniciatyvų, kurie visi skirti pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus, kuriuose aiškiai nurodyta kovoti su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija ir kurių įsipareigojo siekti Europos bendrija ir valstybės narės.

(6) Pirmiau minėtoje JT įsipareigojimų deklaracijoje pritarta iki 2005 m. palaipsniui pasiekti tikslą vien ŽIV/AIDS epidemijos prevencijai, priežiūrai, gydymui pagalbai ir ŽIV/AIDS poveikio sušvelninimui mažų ir vidutinių pajamų šalyse ir šalyse, kuriose liga sparčiai plinta arba yra spartaus plitimo pavojus, kasmet skirti nuo 7 iki 10 mlrd. USD ir imtis priemonių užtikrinti, kad būtų suteikti reikiami ištekliai, ypač iš šalių donorių, taip pat iš nacionalinių biudžetų, turint omenyje, kad labiausiai paveiktų šalių ištekliai yra labai riboti.

(7) ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija reikalauja reikiamo struktūrinio atsako, kuris būtų išsamus ir nuoseklus ir kuris yra ne pagal finansinius ir žmogiškuosius daugelio besivystančių šalių išteklius. Dėl savo masto ir plitimo nepaisant šalių sienų, skurdo ligos yra tokios problemos, kurioms būtinas sistemiškas ir koordinuotas tarptautinės bendrijos atsakas. Intervencijos šioje srityje yra visų interesas ir todėl jos neturėtų būti laikomos vien tik plėtros pagalbos klausimu.

(8) Dohos deklaracijoje dėl Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS) ir visuomenės sveikatos patvirtinta, kad "TRIPS susitarimas neužkerta ir neturėtų užkirsti kelio narėms imtis priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti" ir kad tai "gali ir turėtų būti interpretuojama ir įgyvendinama tokiu būdu, kuris palaiko PSO narės teisę saugoti visuomenės sveikatą ir, visų pirma, skatinti galimybę visiems gauti vaistų" ir dar kartą patvirtino "PSO narių teisę visiškai pasinaudoti TRIPS susitarimo nuostatomis dėl lankstumo šiuo klausimu".

(9) Nacionalinėms kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija strategijoms paremti skirtų programų veiksmingumas iš dalies priklauso nuo geresnio pagalbos koordinavimo Europos ir tarptautiniu lygiu, visų pirma per JT agentūras, fondus ir programas, įskaitant partnerystes tarp privataus, valstybinio ir savanoriško sektorių, ir nuo atitinkamų strategijų ir partnerių konkrečių procedūrų taikymo.

(10) Už visuomenės sveikatą atsako valstybė. Netinkama valstybinė politika prisidėjo prie rinkos nesugebėjimo skatinti tyrimų ir vystymo ignoruotų ligų srityje. 2000 m. tik 10 % visų tyrimų ir vystymo buvo skirta ligoms, kurios sudaro 90 % sergamumo pasaulyje. Ignoravimo dinamika skirtingoms ligoms yra skirtinga ir būtina aiški strategija šiam disbalansui ištaisyti. Reikia imtis visapusių veiksmų rinkos nesugebėjimui plėtoti vaistus kompensuoti – padidinti valstybinį finansavimą, įskaitant specialių visuotinių viešųjų prekių ir veiksmingų prevencijos bei gydymo metodų kovai su šiomis ligomis besivystančiose šalyse tyrimus bei plėtrą ir atitinkamų nuolaidų privačiam sektoriui atitinkamai investuoti įdiegimą.

(11) Veiksmai, specialiai nukreipti prieš skurdo ligas, turi būti tinkamai išdėstyti didesnėse bendrai patobulintose, veiksmingesnėse besivystančių šalių sveikatos priežiūros ir paslaugų sistemose. Norint veiksmingai kovoti su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija būtina žymiai patobulinti šias sistemas. Būtina imtis specialių priemonių sujungti intervencijas prieš skurdo ligas su veiksmais, skirtais seksualinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms.

(12) Sveikatos gerinimas yra tvarios plėtros išankstinė sąlyga ir pagrindinis elementas. Todėl šalims partnerėms ir atitinkamiems gyventojams šiame reglamente nustatytos rūšies pagalba vaidina tiesioginį ir apčiuopiamą vaidmenį vystymesi ir taip žymiai prisideda prie Bendrijos vystymą remiančio bendradarbiavimo politikos.

(13) Darnumo vardan visose Bendrijos politikose turėtų būti atsižvelgta į sveikatos stiprinimo ir skurdo mažinimo tikslą.

(14) Komisija savo 2000 m. rugsėjo 20 d. ir 2001 m. vasario 21 d. komunikatuose Tarybai ir Europos Parlamentui dėl veiksmų, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis skurdo mažinimo kontekste, išdėstė politikos principus ir strateginius prioritetus, reikalingus Bendrijos ir valstybių narių veiksmų šioje srityje veiksmingumui padidinti.

(15) Taryba savo 2000 m. lapkričio 10 d. ir 2001 m. gegužės 14 d. rezoliucijose pabrėžė ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos epidemijų pavojingumą ir būtinumą padidinti pastangas teikiant daugiau pagalbos nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygiu.

(16) Taryba savo 2001 m. gegužės 14 d. rezoliucijoje ir Europos Parlamentas savo 2001 m. spalio 4 d. rezoliucijoje [3] patvirtino Bendrijos veiksmų programą: paspartintus veiksmus prieš ŽIV/AIDS, tuberkuliozę ir maliariją skurdo mažinimo kontekste ir pabrėžė poreikį užtikrinti, kad būtų suteikti veiksmingam įgyvendinimui reikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

(17) Tarybos ir Komisijos 2001 m. gegužės 31 d. jungtinė deklaracija, pirmiau minėta 2001 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija ir 2001 m. lapkričio 1 d. ACP-ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucija sveikino JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą įsteigti Pasaulinį fondą kovai su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kuris pradėjo funkcionuoti 2002 m. sausio 29 d., ir pabrėžė, kad įnašai į šį fondą turėtų būti papildomi prie esamų išteklių.

(18) Pirmiau minėta JT įsipareigojimų deklaracija ir ypač Monterėjaus konferencija nurodo, kad geresniems sveikatos ir švietimo rezultatams pasiekti turėtų būti naudojama padidinta Oficiali plėtros pagalba (OPA) ir atleidimo nuo skolos sistemos. Bendrija ir jos valstybės narės turi suvaidinti svarbų vaidmenį išnagrinėjant, kaip padidinta OPA, įskaitant atleidimo nuo skolos mechanizmus, galėtų būti veiksmingiau naudojami kaip kovos prieš ŽIV/AIDS, tuberkuliozę ir maliariją priemonės.

(19) Savo 1998 m. rugsėjo mėnesio, 2000 m. spalio mėnesio ir 2002 m. kovo mėnesio rezoliucijose ACP-ES jungtinė parlamentinė asamblėja pabrėžė ŽIV/AIDS keliamą grėsmę visoms vystymosi pastangoms ir skubių veiksmų poreikį.

(20) Dėl šio reglamento 1997 m. kovo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/97 dėl ŽIV/AIDS prevencijos besivystančiose šalyse [4] tampa nebereikalingas, todėl turi būti panaikintas.

(21) Šis reglamentas visos programos trukmės laikotarpiu nustato finansinę struktūrą, sudarančią pirminį pagrindą biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [5].

(22) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [6].

(23) Siūlomų veiksmų — kovoti su trimis pagrindinėmis užkrečiamosiomis ligomis skurdo mažinimo kontekste, ypač besivystančiose šalyse, tikslo valstybės narės negali pasiekti ir dėl jų masto bei poveikio juos geriau atlikti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą šis reglamentas numato tik tai, kas yra būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Tikslas ir taikymo sritis

1 straipsnis

1. Bendrija įgyvendina Europos bendrijos veiksmų programą skirtą kovai su trimis pagrindinėmis užkrečiamosiomis ligomis, ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija, besivystančiose valstybėse.

2. Pagal šią programą Bendrija teikia finansinę pagalbą ir reikiamas žinias plėtros vykdytojams tam, kad visi turėtų geresnes galimybes gauti sveikatos apsaugos paslaugas ir būtų skatinamas teisingas ekonominis augimas, siekiant bendro tikslo sumažinti skurdą ir galiausiai visiškai jį panaikinti.

3. Suteikiant tokį finansavimą ir žinias pirmenybė teikiama:

a) skurdžiausioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labiausiai nepasiturintiems besivystančių šalių gyventojų sluoksniams;

b) veiksmams, kurie papildo ir sustiprina besivystančių šalių politiką ir pajėgumą, ir pagalbai, teikiamai per kitas vystymą remiančio bendradarbiavimo priemones.

2 straipsnis

Pagal šį reglamentą vykdomos veiklos tikslas yra:

a) optimizuoti esamų intervencijų, paslaugų ir reikmenų, skirtų užkirsti kelią ir kovoti su pagrindinėmis užkrečiamosiomis ligomis, paveikiančiomis skurdžiausius gyventojus, poveikį;

b) padidinti galimybes gauti pagrindinių vaistų nuo šių trijų ligų ir jų diagnostikos paslaugas;

c) didinti tyrimus ir vystymą, įskaitant vakcinas, mikrobiocidus ir pažangų gydymą.

3 straipsnis

Bendrijos finansinė pagalba teikiama specialiems projektams, skirtiems siekti 2 straipsnyje nurodytų tikslų, o ypač tų, kuriais siekiama:

a) suteikti būtiną techninę, mokslinę ir norminę pagalbą, skirtą prioritetizuoti sveikatos intervencijas bendrame vystymą remiančio bendradarbiavimo biudžete ir pagerinti sveikatos rezultatus, susijusius su trimis pagrindinėmis užkrečiamosiomis ligomis, išlaikant balansą tarp prevencijos, gydymo ir priežiūros, laikant prevenciją pagrindiniu prioritetu, pripažįstant, kad jos veiksmingumas padidėja siejant su gydymu ir priežiūra; pripažįstamas faktas, kad svarbių priemonių reikia ieškoti daugiasektoriniu būdu, įskaitant kovą su elgsenos įpročiais, taip pat tokiais veiksniais kaip, pvz., švarus vanduo ir sanitarija, žemės naudojimo planavimas, mityba ir lyčių papročiai;

b) pagerinti sveikatos intervencijas, nukreiptas prieš tris pagrindines užkrečiamąsias ligas, sustiprintos visapusės sveikatos apsaugos sistemos, įskaitant valstybines paslaugas, kontekste;

c) pagerinti skurdo ligų poveikio socialinei ir ekonominei plėtrai, taip pat strategijų, skirtų sušvelninti su ligomis susijusius neigiamus socialinius ekonominius padarinius, poveikio supratimą;

d) pagerinti farmacijos politiką bei metodiką ir regioniniu arba nacionaliniu lygiu padėti besivystančioms šalims išplėtoti aukštos kokybės vietinę pagrindinių prevencinių ir gydymo medikamentų gamybą pagal Doha deklaraciją dėl su prekyba susijusios intelektinės nuosavybės teisių aspektų susitarimo (TRIPS) ir visuomenės sveikatos;

e) skatinti pakopinį pagrindinių medikamentų besivystančioms šalims kainos sudarymo mechanizmą, kuris garantuos žemiausias įmanomas kainas;

f) analizuoti veiksnių, pvz., grynosios importo kainos, tarifų, mokesčių ir importo, platinimo ir vietinio registravimo rinkliavų, poveikį vartotojo mokamai medicinos prekių kainai besivystančiose šalyse;

g) kai reikia, teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims, skirtą padėti joms spręsti visuomenės sveikatos problemas pagal TRIPS susitarimo nuostatas, kaip paaiškinta Doha deklaracijoje dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, kad besivystančios šalys galėtų apsaugoti visuomenės sveikatą ir padėtų sudaryti galimybę vaistų gauti visiems;

h) skatinti valstybines investicijas ir parengti lengvatų paketą, skatinantį daugiau privačių investicijų į naujų gydymo būdų, visų pirma – vakcinų ir mikrobicidų, diagnostikos ir nustatytų dozių derinių, skirtų kovai su pagrindinėmis užkrečiamosiomis ligomis besivystančiose šalyse, tyrimus ir vystymą;

i) remti grupines klinikines, epidemiologines, darbines ir socialines studijas, kad sveikatos tyrimai būtų atliekami remiantis tvirtesniu pagrindu; prireikus, grupės skatinamos įtraukti personalą iš besivystančių šalių ir taip prisidėti prie tokio personalo rengimo;

j) skatinti pajėgumų kūrimą besivystančiose šalyse, kad jos galėtų koordinuoti, vadovauti ir vykdyti didelio masto gyventojų tyrimus ir užbaigti visus tyrimų ir vystymo proceso etapus;

k) remti pasaulines iniciatyvas, nukreiptas prieš pagrindines užkrečiamąsias ligas skurdo mažinimo kontekste, įskaitant Pasaulinį fondą kovai su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija, kuris pradėjo funkcionuoti 2002 m. sausio 29 d.;

l) remti iniciatyvas, kurios leidžia prižiūrėti ir stebėti medikamentų kokybę.

4 straipsnis

1. 3 straipsnyje nurodytų operacijų kontekste Bendrijos pagalba gali būti tokia:

a) finansinė pagalba;

b) techninė pagalba, mokymas, įskaitant gydytojų ir paramedikų rengimą, ir kitos paslaugos;

c) aprūpinimas, pvz., medicininis aprūpinimas, prekių tiekimas ir darbų atlikimas;

d) auditas, vertinimo ir stebėjimo misijos;

e) technologijos ir žinių perdavimas, jei įmanoma, siekiant sukurti vietinę medikamentų gamybą.

Pirmenybė teikiama nacionalinių pajėgumų stiprinimui siekiant ilgalaikio jų išliekamumo.

2. Bendrijos finansavimas gali būti skirtas investicinėms išlaidoms, išskyrus nekilnojamojo turto pirkimą, ir, išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad ta operacija turi kiek įmanoma būti nukreipta į vidutinės trukmės išliekamumą, periodinėms išlaidoms (įskaitant administracines, priežiūros ir eksploatacines išlaidas), kurios laikinai yra našta partneriui, kad būtų kuo labiau išnaudota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba.

II skyrius

Pagalbos įgyvendinimo tvarka

5 straipsnis

1. Bendrijos finansavimas pagal šį reglamentą teikiamas dotacijomis.

2. 6 straipsnyje nurodytų partnerių finansinio įnašo bus prašoma kiekvienai bendradarbiavimo operacijai. Nustatant prašomo įnašo sumą, atsižvelgiama į atitinkamų partnerių galimybes ir svarstomos operacijos pobūdį. Tam tikromis aplinkybėmis, jei partneris yra nevyriausybinė organizacija (NVO) arba bendruomeninė organizacija, įnašas gali būti natūra.

3. Teikiant finansinę pagalbą pagal šį reglamentą, ji gali aprėpti kitų donorų, visų pirma valstybių narių, Jungtinių Tautų ir tarptautinių ar regioninių plėtros bankų ar finansinių institucijų teikiamą papildomą finansavimą.

4. 3 straipsnio h, i ir j punktuose nurodytų operacijų kontekste finansinė pagalba teikiama koordinuojant su naujomis priemonėmis, skirtomis kovos prieš su skurdu susijusias užkrečiamąsias ligas produktų tyrimams ir vystymui, įgyvendinamoms pagal 2002–2006 m. Bendrijos tyrimų ir plėtros bendrąją programą.

5. Įnašai į Pasaulinį fondą kovai su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija atliekami pagal finansavimo susitarimą, kuris sudarytinas tarp Komisijos ir Pasaulinio fondo patikėtinio. Įnašai administruojami pagal Pasaulinio fondo nustatytas taisykles ir tvarką, suderintas su Komisija ir pateiktas finansavimo susitarimo priede.

6. 3 straipsnio h, i ir j punktuose nurodytų operacijų kontekste stengiamasi išnaudoti sinergiją su politika ir programomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, ypač kiek tai susiję su ŽIV/AIDS intervencija.

6 straipsnis

1. Partneriai, kurie gali būti tinkami teikti finansinę pagalbą pagal šį reglamentą:

a) nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens valdžios administracinės institucijos ir agentūros;

b) vietinės institucijos ir kitos decentralizuotos įstaigos;

c) vietinės bendrijos, NVO, bendruomeninės organizacijos ir kiti pelno nesiekiantys fiziniai bei juridiniai asmenys iš privataus sektoriaus;

d) regioninės organizacijos;

e) tarptautinės organizacijos, pvz., Jungtinės Tautos ir jos agentūros, fondai ir programos, taip pat plėtros bankai, finansų institucijos, pasaulinės iniciatyvos, tarptautinės valstybinės ir privačios partnerystės;

f) tyrimų institutai ir universitetai.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies e punkto, Bendrijos finansinė pagalba teikiama partneriams, kurių pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Bendrijos pagalbos pagal šį reglamentą gavėja arba potenciali gavėja, jei ši buveinė yra verslo operacijoms vadovaujantis centras. Išskirtiniais atvejais ši buveinė gali būti įkurta kitoje trečiojoje šalyje.

7 straipsnis

1. Kai dėl operacijų turi būti sudaromi finansavimo susitarimai tarp Bendrijos ir šalių, gaunančių naudą iš pagal šį reglamentą finansuojamų operacijų, tuose susitarimuose nurodoma, kad Bendrija nefinansuoja mokesčių, muitų ir rinkliavų mokėjimo.

2. Bet kokiame pagal šį reglamentą sudarytame susitarime arba sutartyje nurodoma, kad jį prižiūri ir finansiškai kontroliuoja Komisija, kuri gali atlikti atrankinius patikrinimus ir inspektavimus, auditą atlieka Audito Rūmai, laikantis įprastų potvarkių, kuriuos Komisija nustato pagal galiojančias nuostatas, visų pirma – išdėstytas Finansiniame reglamente, taikomame Europos Bendrijų bendrajam biudžetui [7] (toliau — Finansinis reglamentas).

3. Imamasi būtinų priemonių, kuriomis siekiama pabrėžti, kad pagal šį reglamentą teikiama pagalba yra Bendrijos pagalba.

8 straipsnis

1. Dalyvauti teikiant paraiškas sutartims pasirašyti vienodomis sąlygomis leidžiama visiems fiziniams ir juridiniams asmenims valstybėse narėse ir visose besivystančiose šalyse. Išskirtiniais atvejais tokia teisė suteikiama ir kitoms trečiosioms šalims.

2. Aprūpinimas turi būti iš šalies naudos gavėjos, kitų besivystančių šalių ar valstybių narių. Išskirtiniais atvejais aprūpinimas gali būti iš kitų trečiųjų šalių.

9 straipsnis

1. Siekiant apsaugoti Sutartyje nurodytus nuoseklumo ir papildomumo tikslus ir užtikrinti didžiausią šių operacijų kaip visumos veiksmingumą, Komisija gali imtis visų būtinų koordinavimo priemonių, įskaitant:

a) informacijos apie finansuojamas ir Bendrijos bei valstybių narių siūlomas finansuoti operacijas sisteminio keitimosi ir analizės sistemos įdiegimą;

b) vietinį operacijų įgyvendinimo koordinavimą per reguliarius posėdžius ir keitimąsi informacija tarp Komisijos ir valstybių narių atstovų šalyje naudos gavėjoje.

2. Komisija, kartu su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios iniciatyvos, reikalingos tinkamam koordinavimui su kitais donorais, ypač tais, kurie yra iš Jungtinių Tautų sistemos, užtikrinti. Tokiu koordinavimu siekiama sistemingai keistis ir analizuoti informaciją apie planuojamas ir įgyvendinamas operacijas, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir papildomumas.

III skyrius

Finansinė ir sprendimų priėmimo tvarka

10 straipsnis

1. Laikotarpiui nuo 2003 m. iki 2006 m. nustatoma 351 mln. eurų dydžio finansinė bazė šiam reglamentui įgyvendinti. Kasmetinis paskirstymas atliekamas pagal biudžeto valdymo institucijos susitarimą dėl atitinkamų finansavimo priemonių pagal Finansinę perspektyvą arba pritaikant 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime nustatytas priemones.

2. Metinius asignavimus nustato biudžeto valdymo institucija, neviršydama Finansinės perspektyvos ribų.

11 straipsnis

1. Komisija atsako už strateginių programų sudarymo gairių parengimą, Bendrijos bendradarbiavimo apibrėžimą įvertinamais tikslais, prioritetais, galutiniais terminais konkrečioms veiksmų sritims, prielaidomis ir numatomais rezultatais. Programos yra metinės ir tiesioginės.

2. Kasmetinis pasikeitimas požiūriais su valstybėmis narėmis vyksta 13 straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, remiantis Komisijos atstovo pateikiamomis strateginių programų sudarymo gairėmis dėl vykdytinų operacijų. Komitetas pateikia nuomonę šiais klausimais 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis

1. Komisija atsakinga už operacijų pagal šį reglamentą įvertinimą, sprendimo dėl jų priėmimą ir administravimą pagal galiojančią biudžeto sudarymo ir kitokią procedūrą, visų pirma — nurodytą Finansiniame reglamente.

2. Sprendimai dėl operacijų, kurių finansavimo pagal šį reglamentą suma viršija 5 mln. eurų ir dėl bet kokių tokių operacijų pokyčių, dėl kurių išlaidos padidėja daugiau kaip 20 % nuo iš pradžių atitinkamai operacijai nustatytos sumos, priimami 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Apie sprendimus dėl operacijų, kurių suma neviršija 5 mln. eurų, ir jų pokyčius Komisija informuoja valstybes nares.

13 straipsnis

1. Komisijai padeda geografiškai kompetentingas plėtros komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 45 dienos.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

IV skyrius

Atskaitomybė ir baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

1. Po kiekvienų biudžetinių metų Komisija savo kasmetinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos vystymo politikos pateikia informaciją apie savo metinės strateginės programos orientacines gaires ir per tuos metus finansuotas operacijas, įskaitant Pasaulinio fondo kovai su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija operacijas, taip pat – Komisijos išvadas dėl šio reglamento įgyvendinimo per praėjusius biudžetinius metus. Suvestinėje visų pirma pateikiama informacija apie operacijų stipriąsias ir silpnąsias vietas, kovojant prieš tris užkrečiamąsias ligas ir skurdo mažinimą, įskaitant konkrečius, kiekybiškai įvertintus rezultatus, pasiektus pagal nustatytus tikslus. Be to, pateikiama informacija apie tuos, su kuriais buvo pasirašytos sutartys, tų sutarčių sumas, išmokas bei bet kokius atliktus konkrečių operacijų nepriklausomus įvertinimus.

2. Ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki nustojant galioti šiam reglamentui Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą įvertinimo ataskaitą apie jo įgyvendinimą, nustatančią, ar jo tikslai buvo pasiekti, ir pateikiančią būsimų operacijų veiksmingumo padidinimo gaires. Remdamasi šia įvertinimo ataskaita Komisija gali teikti pasiūlymus dėl šio reglamento ateities, ir, jei reikia, dėl jo pakeitimo.

15 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 550/97 panaikinamas. Tačiau operacijos, dėl kurių sprendimas priimtas pagal tą reglamentą, turi būti toliau įgyvendinamos pagal jį.

16 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. liepos 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Tremonti

[1] OL C 151 E, 2002 6 25, p. 202.

[2] 2003 m. sausio 30 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2003 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL C 87 E, 2002 4 11, p. 244.

[4] OL L 85, 1997 3 27, p. 1.

[5] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[6] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[7] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

--------------------------------------------------