32003D0822

Tarybos sprendimas

2003 m. lapkričio 17 d.

dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Maisto kodekso komisijos

(2003/822/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, 95 straipsnį, 133 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalį kartu su 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi:

(1) Maisto kodekso komisijos tikslas, inter alia, yra tarptautinių sveikatos standartų kūrimas ir suderinimas ir gairių, ir rekomendacijų dėl žemės ūkio ir žuvininkystės produktų, maisto produktų, maisto priedų ir teršalų, pašarų, veterinarinių vaistų, pesticidų, įskaitant ženklinimo etiketėmis, analizės metodų ir bandinių ėmimo, etikos kodeksų ir geros žemės ūkio praktikos išleidimas, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti teisingą tarptautinę prekybą. Šie tikslai atitinka Europos bendrijos tikslus dėl priemonių, kurių imamasi apsaugant žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą arba aplinką ir su ja susijusias tarptautinės prekybos taisykles ir nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktus, maisto priedus ir teršalus, įskaitant ženklinimą etiketėmis ir analizės metodus ir bandinių ėmimą tam, kad būtų užtikrinti laisvas judėjimas vidaus rinkoje ir importas iš trečiųjų šalių, derinimą.

(2) Nuo 1994 metų įsigaliojus PPO susitarimams, o ypač Susitarimui dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SPS susitarimui) ir Susitarimui dėl techninių kliūčių prekybai (TBT susitarimui), todėl Maisto kodekso standartai, gairės ir rekomendacijos įgijo daugiau teisinės galios dėl PPO susitarimuose daromos nuorodos į Maisto kodeksą ir dėl atitikimo prielaidos pasiūlymo, apsvarstant esmines nacionalines priemones, remiantis tokiais Maisto kodekso komisijos priimamais standartais, gairėmis ir rekomendacijomis.

(3) Europos Komisija turėtų sugebėti naudotis savo kompetencija ir vaidinti savo vaidmenį, Maisto kodekso komisijai ir jai pavaldžioms įstaigoms rengiant, derantis ir priimant standartus, gaires ir rekomendacijas. Europos bendrijos ir jos valstybių narių kaip nuolatinės narės prisijungimas prie Maisto kodekso yra svarbus, užtikrinant Europos bendrijos ir jos valstybių narių pradinius sveikatos ir kitus interesus, Maisto kodekso komisijai rengiant, derantis ir priimant tokius standartus, gaires ar rekomendacijas ir kitus teisės aktus.

(4) Europos bendrijos, kaip nuolatinės narės, prisijungimas prie Maisto kodekso komisijos padėtų sustiprinti Maisto kodekso komisijos priimamų standartų, gairių ar rekomendacijų ir kitų teisės aktų ir Europos bendrijos kitų svarbių tarptautinių įsipareigojimų suderinamumą.

(5) 1991 m. lapkričio 26 d. Europos bendrija kartu su valstybėmis narėmis tapo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nare.

(6) Maisto kodekso komisijos statuto 2 straipsnis suteikia teisę Europos bendrijai, kaip FAO narei, tapti Maisto kodekso komisijos nuolatine nare.

(7) 1993 m. gruodžio 21 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas dėl Europos bendrijos kaip nuolatinės narės prisijungimo prie Maisto kodekso komisijos sąlygų ir būdų, atsižvelgiant į Europos bendrijos kompetenciją, jos statusą FAO ir į Maisto kodekso komisijos tikslą ir konkrečias ypatybes.

(8) FAO narių organizacijų teisės ir įsipareigojimai gali būti taikomi mutatis mutandis ir Europos bendrijos narystei Maisto kodekso komisijoje, ir buvo priimti atitinkami sprendimai dėl Maisto kodekso komisijos ir jai pavaldžių įstaigų darbo reglamento atitinkamų nuostatų būtinų pritaikymų.

(9) Europos Komisijos vestos derybos yra laikomos sėkmingai baigtomis, atsižvelgiant į Europos bendrijos ir jos valstybių narių interesus ir Maisto kodekso komisijos konkrečias ypatybes.

(10) Būtina numatyti Europos bendrijos ir jos valstybių narių dalyvavimo Maisto kodekso komisijos ir jai pavaldžių įstaigų darbe praktinius būdus, kad užtikrinti Europos bendrijos ir jos valstybių narių gautiną didžiausią įmanomą naudą, Bendrijai prisijungus prie Maisto kodekso.

(11) Atsižvelgiant į pirmesnius svarstymus, reikia, kad Europos bendrija prisijungtų prie Maisto kodekso komisijos.

(12) FAO ir PSO generaliniai direktoriai patvirtino darbo reglamento, priimto 2003 m. birželio 30 d. Maisto kodekso komisijos 26-osios sesijos metu, pakeitimus, suteikiančius teisę regioninės ekonominės integracijos organizacijoms tapti Kodekso narėmis,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1. Europos bendrija įteikia prašymą dėl prisijungimo prie Maisto kodekso komisijos kartu su oficialiu dokumentu, pagal kurį ji prisiima įsipareigojimus dėl Maisto kodekso komisijos statuto laikymosi nuo prisijungimo momento (I priedas), ir bendru pareiškimu dėl naudojimosi kompetencija (II priedas).

2. Tarybos pirmininkas atsako už atlikimą būtina tvarka šiuo tikslu.

2 straipsnis

Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl pasiruošimo dalyvauti Maisto kodekso komisijos posėdžiuose, pareiškimų ir naudojimosi balsavimo teise, pridedamas kaip III priedas, bus taikomas Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. lapkričio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Alemanno

[1] 2001 m. lapkričio 7 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Prisijungimo prie Maisto kodekso komisijos dokumentas

Gerbiamasis Pone,

Turiu garbę pranešti Jums, kad Europos bendrija, būdama FAO narė, priėmė sprendimą dėl prašymo prisijungti prie Maisto kodekso komisijos. Todėl prašau priimti šį dokumentą, kuriuo Europos bendrija priima Maisto kodekso komisijos pakeistą darbo reglamentą pagal jo II taisyklę ir Europos bendrijos bendrą pareiškimą dėl naudojimosi kompetencija.

Europos bendrija oficialiai ir visiškai prisiima įsipareigojimus, atsirandančius, jai tapus Maisto kodekso komisijos nare, kaip numatyta Maisto kodekso komisijos statute ir iškilmingai įsipareigoja vykdyti įsipareigojimus, galiojančius nuo jos priėmimo, laikydamasi lojalumo ir sąžiningumo.

Turiu garbę pareikšti Jums savo padėką,

Alessandro PIGNATTI

Einantis Europos Sąjungos Tarybos pirmininko pareigas

Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkas

(1 dalis)

p. Diouf

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos

Generalinis direktorius

Via delle Terme di Caracalla

I-00100 Roma

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Europos bendrijos bendras pareiškimas dėl naudojimosi kompetencija pagal Maisto kodekso komisijos darbo reglamento VI taisyklę

Šis pareiškimas apibrėžia Europos bendrijos ir jos valstybių narių naudojimąsi kompetencija sprendžiant klausimus, kuriems taikomi Maisto kodekso komisijos steigimo dokumentai. Jis nedaro įtakos žodiniam susitarimui tarp Bendrijos ir jos valstybių narių.

Šis pareiškimas taikomas Maisto kodekso komisijos ir jai pavaldžių įstaigų visiems posėdžiams, nebent Europos bendrija priima sprendimą arba kita Maisto kodekso narė reikalauja prieš pradedant posėdį padaryti specifinį pareiškimą dėl konkretaus darbotvarkės klausimo.

Pakeitus Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijos pagal taikymo sritį padalijimą, šis pareiškimas bus atitinkamai pakeistas.

1. EUROPOS BENDRIJOS KOMPETENCIJA

Pagal bendrą taisyklę Europos bendrijos išskirtinei kompetencijai priklauso darbotvarkės klausimai, susiję su tam tikrų žemės ūkio produktų, maisto produktų, maisto priedų, teršalų, veterinarinių vaistų, pesticidų, žuvų ir žuvininkystės produktų, įskaitant ženklinimo etiketėmis, analizės metodų ir bandinių ėmimo, o taip pat ir higienos praktikos kodeksų ir gairių standartų suderinimu tiek, kiek buvo suderinti Bendrijos teisės aktai, reglamentuojantys visas šias sritis arba esminę šių sričių dalį, o taip pat su tarptautinės prekybos klausimais iki tam tikro laipsnio, kiek jie yra susiję su Maisto kodekso komisijos tikslais, pirmiausia dėl vartotojų sveikatos apsaugos ir teisingos maisto prekybos užtikrinimo.

2. VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENCIJA

Pagal bendrą taisyklę Europos bendrijos valstybių narių kompetencijai priklauso darbotvarkės klausimai, susiję su organizaciniais reikalais (pvz., teisės arba biudžeto reikalais) arba darbo tvarkos reikalais (pvz., pirmininkų rinkimu, darbotvarkės priėmimu, ataskaitų priėmimu).

3. VALSTYBĖS NARĖS IR BENDRIJOS KOMPETENCIJA

Europos bendrijos ir valstybių narių kompetencijai a priori priklauso šios sritys tiek, kiek šiose srityse numatytoms priemonėms taikomi Maisto kodekso komisijos veiksmai ir jei Bendrija turi įgaliojimus dėl suderinimo, tačiau šios sritys buvo suderintos tik iš dalies:

a) žemės ūkio politika apskritai, įskaitant gyvūnų ir augalų gyvybės ir sveikatos standartų suderinimą (Europos bendrijos steigimo sutarties 32-38 straipsniai);

b) nuostatų dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybę ar sveikatą, suderinimas (Europos bendrijos steigimo sutarties 94 ir 95 straipsniai);

c) visuomenės sveikatos apsaugos politikos priemonės (Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnis) ir vartotojų apsaugos priemonės (Europos bendrijos steigimo sutarties 153 straipsnis);

d) tyrimų politika ir technologinė plėtra (Europos bendrijos steigimo sutarties 163-173 straipsniai);

e) aplinkos apsaugos politika (Europos bendrijos steigimo sutarties 174-176 straipsniai);

f) plėtros politika (Europos bendrijos steigimo sutarties 177-181 straipsniai);

g) kitų Europos bendrijos politikos sričių, kurios gali būti iš dalies susijusios su Maisto kodekso komisijos konkrečia veikla.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl pasiruošimo dalyvauti Maisto kodekso komisijos posėdžiuose, pareiškimų ir naudojimosi balsavimo teise

1. Derinimo tvarkos taikymo sritis

Ši derinimo tvarka taikoma bet kuriam Maisto kodekso komisijos ar bet kurios jai pavaldžios įstaigos posėdžiui, įskaitant darbo grupes ir atsakymus į aplinkraščius.

2. Maisto kodekso aplinkraščiai

2.1. Siekdama laikytis atsakymo į Kodekso aplinkraščius įteikimo nustatytos datos, Komisija, nuolat, tačiau ne ilgesniu kaip dviejų mėnesių laikotarpiu, siunčia kiekvienai valstybei narei atskirai sąrašą visų nesutvarkytų, paskelbtų ir išankstinių aplinkraščių, nurodydama tuos aplinkraščius, į kuriuos ji ketina parengti bendrojo atsakymo Bendrijos vardu per laikotarpį, per kurį atsakymas bus parengtas, projektą ir nedelsiant pareiškia savo nuomonę apie kiekvienos iš jų kompetencijos statusą.

2.2. Kai Komisija nurodo parengti bendrąjį atsakymą, valstybės narės susilaikys nuo atsakymo tiesiogiai į nurodytus Kodekso aplinkraščius, tačiau gali atkreipti Komisijos dėmesį į konkrečius klausimus arba punktus, dėl kurių joms kyla problema ir orientavimąsi, kurį jos pasiūlo pateikti atsakyme.

2.3. Komisija parengs bendrojo atsakymo projektą, atsižvelgdama į valstybių narių nurodymus ir skubiai praneš valstybėms narėms, kad šios pateiktų pastabas nacionalinėse Kodekso ryšių palaikymo vietose arba bet kurioje konkrečioje valstybių narių nustatytoje vietoje. Komisija, remdamasi gautomis pastabomis, parengs bendrojo atsakymo pakeitimą, nurodydama gautas pastabas ir paaiškindama, kai taikoma, kodėl į kai kurias iš jų nebuvo atsižvelgta.

2.4. Valstybė narė gali taip pat nurodyti Komisijai, kad reikia atsakyti į konkretų aplinkraštį. Tokiu atveju Komisija parengs atsakymo projektą, valstybei narei teikiant techninę pagalbą.

2.5. Kai Komisija nusprendžia, kad nėra būtina parengti bendrąjį atsakymą, valstybės narės turi teisę pateikti tiesiogiai atsakymą į Kodekso aplinkraščius, į kuriuos bendrojo atsakymo pateikimas nėra numatytas. Tačiau šiuo atveju valstybės narės, kurios ketina nusiųsti pastabas tiesiogiai, išsiuntinės projektą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, prieš siųsdamos jį Kodeksui tam, kad būtų patvirtinta, jog Komisija ar bet kuri kita valstybė narė tam neprieštarauja.

2.6. Komisija ir valstybės narės dės visas pastangas pasiekti bendrąją poziciją nedelsiant. Jei bendrojo atsakymo projektui pritaria valstybės narės, jis bus siunčiamas Maisto kodekso sekretoriatui. Tačiau jei nuomonės vis dar yra labai skirtingos, Komisija nusiųs projektą Tarybos sekretoriatui, kad būtų surengtas derinimo posėdis likusiems skirtumams išspręsti ir bus taikoma atitinkama tvarka, nustatyta 3 skirsnyje.

3. Derinimo tvarka Taryboje

3.1. Ruošiantis bet kuriam Maisto kodekso posėdžiui, derinimo posėdžiai bus surengti:

- Briuselyje, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje (paprastai Maisto kodekso darbo grupėje) nedelsiant ir tiek kartų, kiek būtina, prieš prasidedant Maisto kodekso posėdžiui ir, be to,

- vietoje, ypač Maisto kodekso posėdžio pradžioje ir, jei būtina, posėdžio metu ir pabaigoje, o paskesni derinimo posėdžiai surengiami, jei būtina, surengus posėdžių serijas.

3.2. Derinimo posėdžių metu bus susitariama dėl pareiškimų, padaromų tik Bendrijos arba Bendrijos ir jos valstybių narių vardu. Pareiškimai, padaromi tik valstybių narių vardu, nėra Bendrijos atliekamo derinimo dalis, tačiau, savaime suprantama, jie gali būti derinami šių posėdžių metu valstybių narių susitarimu.

Dėl Bendrijos ar bendrosios pozicijų paprastai susitariama, užėmus derybinę poziciją, padarius pareiškimą arba parengus pareiškimo metmenis. Kai nuoroda daroma į šį susitarimą dėl "pareiškimo", reikėtų apsvarstyti nuorodas, daromas į kitas formas, pagal kurias susitariama dėl Bendrijos ar bendrosios pozicijų.

3.3. Komisija, gavusi bet kurio Maisto kodekso posėdžio darbotvarkę, siunčia ją tarybos sekretoriatui dėl išsiuntinėjimo valstybėms narėms, nurodydama darbotvarkės klausimus, dėl kurių ketinama pateikti pareiškimą ir ar šis pareiškimas bus padarytas Bendrijos ar Bendrijos ir valstybių narių vardu.

Jei dėl darbotvarkės klausimų reikia priimti sprendimą visuotiniu sutarimu arba balsuojant Maisto kodekso posėdžio metu, Komisija nurodys, ar Bendrija ar jos valstybės narės balsuos.

3.4. Komisija nusiųs pareiškimų projektus ir derybines pozicijas Tarybos sekretoriatui, kad šis išsiuntinėtų valstybėms narėms nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip vieną savaitę prieš derinimo posėdį. Parengdama pareiškimų projektus arba derybines pozicijas, Komisija remsis valstybių narių technine ekspertize. Tarybos sekretoriatas užtikrins, kad pareiškimų projektai bus persiunčiami nedelsiant per nacionalines Kodekso ryšių palaikymo vietas arba per bet kurią specifinę valstybių narių nustatytą vietą.

3.5. Derinimo posėdžių metu bus priimtas sprendimas dėl atsakomybės prisiėmimo, darant pareiškimus ir balsuojant dėl Maisto kodekso darbotvarkės kiekvieno klausimo ir kurių metu bus galima padaryti pareiškimą arba balsuoti, kaip numatyta.

3.6. Komisija praneš valstybėms narėms apie derinimo posėdžius iš anksto per Tarybos sekretoriatą, šiam:

a) pateikiant pasiūlymus dėl atsakomybės prisiėmimo konkrečiu klausimu;

b) pateikiant pasiūlymus dėl pareiškimų konkrečiu klausimu.

3.7. Jei Komisija ir valstybės narės derinimo posėdžio Tarybos kompetentingoje darbo grupėje arba vietoje metu negali susitarti dėl bendrosios pozicijos, įskaitant nesutarimus dėl kompetencijos klausimais, nurodytais 3.6 punkto a ir b papunkčiuose, perdalijimo, klausimas perduodamas Nuolatinių atstovų komitetui, kuris priima sprendimą balsų dauguma, kaip nustatyta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, apsvarstydamas nagrinėjamą klausimą.

3.8. Sprendimai, nurodyti 3.7 punkte, nepažeidžia Bendrijos ir jos valstybių narių atitinkamos kompetencijos svarstomose srityse.

3.9. Jei įrodoma, kad Komisija negali parengti pareiškimų derinimo posėdžiui laiku (dėl to, kad negali susipažinti su Maisto kodekso dokumentais), Komisija parengs Bendrijos arba bendrosios pozicijos ir, atitinkamai, pareiškimo pagrindinių elementų metmenis, skirtus valstybėms narėms, ne vėliau kaip vieną savaitę prieš Maisto kodekso posėdį. Jei būtina, tai išimtiniais atvejais, derinimo posėdžio vietoje metu, Komisijos ir valstybių narių atstovai, dalyvaujantys posėdyje, dar kartą išnagrinės šiuos elementus.

3.10. Jei Maisto kodekso posėdžiuose Bendrijos atstovui reikia padaryti pareiškimą Bendrijos arba Bendrijos ir jos valstybių narių vardu tam, kad būtų atsakyta dėl derybų raidos ir dinamikos, pareiškimo projektas bus derinamas vietoje ir bus taikoma atitinkama 3.9 punkto dalis.

3.11. Kodekso svarstymų metu, tam, kad būtų reaguojama į pasiūlymus, kuriems netaikoma Bendrijos pozicija, dėl kurios susitarta, valstybės narės ir Komisija, užbaigusi derinimą, privalo pateikti pasiūlymą dėl pradinio atsakymo ir išnagrinėti kitas pasirinktinas galimybes, neprisiimdama oficialaus įsipareigojimo. Komisija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgia į priimtą Bendrijos poziciją ir jos pagrindimą ir vykdys derinimą vietoje nedelsiant, kad patvirtintų arba pakeistų laikinąsias pozicijas.

4. Pareiškimai ir balsavimas Maisto kodekso posėdžiuose

4.1. Jei darbotvarkės klausimas yra susijęs su Bendrijos išskirtine kompetencija, Komisija pasisako ir balsuoja Bendrijos vardu. Baigusios derinimą, valstybės narės taip pat gali pasisakyti tam, kad paremtų ir (arba) parengtų Bendrijos poziciją.

4.2. Jei darbotvarkės klausimas yra susijęs su išskirtine nacionaline kompetencija, valstybės narės pasisako ir balsuoja.

4.3. Jei darbotvarkės klausimas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek ir su Bendrijos kompetencijos tam tikrais elementais, pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija išreiškia bendrąją poziciją. Baigusios derinimą, valstybės narės gali pasisakyti dėl bendrosios pozicijos parėmimo ir (arba) parengimo. Valstybės narės arba Komisija, atitinkamai, balsuos Bendrijos ir jos valstybių narių vardu dėl bendrosios pozicijos. Sprendimas dalyvių balsavimo priimamas pagal pranašumą, priklausantį kompetencijai (pvz., iš esmės valstybės narės arba iš esmės Bendrijos kompetencijai).

4.4. Jei darbotvarkės klausimas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek ir su Bendrijos kompetencijos tam tikrais elementais ir Komisija ir valstybės narės nesugebėjo susitarti dėl bendrosios pozicijos, kaip nurodyta 3.7 punkte, valstybės narės gali pasisakyti ir balsuoti dėl klausimų, akivaizdžiai priklausančių jų kompetencijai. Komisija gali pasisakyti ir balsuoti dėl klausimų, akivaizdžiai priklausančių Bendrijos kompetencijai ir dėl kurios buvo priimta Bendrijos pozicija, pagal Maisto kodekso darbo reglamentą.

4.5. Kai Komisija ir valstybės narės nesusitaria dėl klausimų, susijusių su kompetencijos perdalijimu arba jeigu neįmanoma gauti daugumos balsų, būtinų užimti Bendrijos poziciją, reikia ypač stengtis išsiaiškinti situaciją arba užimti Bendrijos poziciją. Šito belaukdamos ir užbaigusioms derinimą, valstybės narės ir (arba) Komisija, atitinkamai, turės teisę pasisakyti, su sąlyga, kad išreikšta pozicija bus derinama su Bendrijos politika ir pirmesnėmis Bendrijos pozicijomis ir laikantis Bendrijos teisės.

4.6. Per pirmuosius dvejus metus nuo Bendrijos prisijungimo prie Maisto kodekso komisijos, Tarybos kompetentingos darbo grupės koordinavimo posėdžių dėl įsipareigojimų vykdymo, darant pareiškimus ir balsuojant dėl Maisto kodekso posėdžio darbotvarkės kiekvieno svarstomo klausimo, rezultatai bus nusiųsti Maisto kodekso sekretoriatui. Praėjus pirmiesiems dvejiems metams, reikėtų parengti bendrąjį pareiškimą, nebent kita Maisto kodekso narė pareikalautų paaiškinimo arba Tarybos kompetentinga darbo grupė priimtų kitą sprendimą.

4.7. Kaip numatyta 4.1 punkte arba 4.3 punkte, jei valstybė narė išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl priklausančios teritorijos ir dėl šio susirūpinimo negalima susitarti pagal bendrąją arba Bendrijos poziciją, ta valstybė narė išsaugo teisę balsuoti ir pasisakyti dėl jai priklausančios teritorijos, atsižvelgdama į Bendrijos interesus.

5. Projektų rengimo ir darbo grupės

5.1. Valstybės narės ir Komisija turi teisę savanoriškai dalyvauti ir pasisakyti Maisto kodekso projektų rengimo ir darbo grupėse, kurios yra neoficialūs techniniai posėdžiai, kuriuose dalyvauja tik keletas Maisto kodekso narių ir kuriuose nepriimama jokių oficialių sprendimų. Valstybių narių ir Komisijos atstovai dės visas pastangas užimti sutartą poziciją ir apginti ją svarstymų, vykstančių projektų rengimo ir darbo grupėse, metu.

5.2. Komisijos ir valstybių narių atstovai, dalyvaujantys Kodekso projektų rengimo ir darbo grupėse, nepažeisdami savo kompetencijos, praneša nedelsiant kitoms valstybėms narėms apie grupės pranešėjo parengtų ataskaitų projektą ir derina su valstybėmis narėmis pagal užimamą poziciją. Specialiai nesuderinus ataskaitų projekto, Komisijos ir valstybių narių atstovai, dalyvaujantys projektų rengimo ir darbo grupėse, orientuosis pagal derinimo pareiškimus ir derinimo posėdžio svarstymus, kaip nurodyta 4 skirsnyje.

6. Susitarimo peržiūrėjimas

Valstybės narės arba Komisijos reikalavimu susitarimas bus peržiūrimas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą jo vykdymo metu.

--------------------------------------------------