32001D0427

Tarybos sprendimas

2001 m. gegužės 28 d.

įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą

(2001/427/TVR)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1) 1993 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl smulkių nusikaltimų miesto vietovėse ir jų sąsajų su organizuotu nusikalstamumu [1] ir 1998 m. lapkričio 17 d. rezoliucija dėl organizuoto nusikalstamumo prevencijos nurodymų ir priemonių, kuriomis siekiama sukurti išsamią kovos su juo strategiją [2].

(2) Sutarties 29 straipsnyje teigiama, kad Sąjungos šios srities tikslas turi būti pasiektas užkertant kelią ir kovojant su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu.

(3) Vienos veiksmų planas paragino per penkerius metus po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo parengti nusikaltimų prevencijos priemones.

(4) Europos Vadovų Taryba 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje nusprendė, kad reikia parengti nusikalstamumo prevencijos priemones, pasikeisti geriausia praktika ir sustiprinti kompetentingų nacionalinių nusikalstamumo prevencijos institucijų tinklą ir bendradarbiavimą tarp šioje srityje besispecializuojančių nacionalinių organizacijų, nustatant, kad pagrindiniai tokio bendradarbiavimo prioritetai yra paauglių, miesto vietovių ir su narkotikais susijęs nusikalstamumas. Tuo tikslu buvo reikalinga parengti studiją dėl Bendrijos finansuojamos programos galimybių.

(5) Europos Sąjungos naujojo tūkstantmečio pradžios organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės strategija [3] 6 rekomendacijoje nustatyta, kad Tarybai turi padėti tinkamą kvalifikaciją turintys nusikalstamumo prevencijos ekspertai, pvz., nacionaliniai kontaktiniai asmenys, arba įkuriant nacionalinių nusikalstamumo prevencijos organizacijų ekspertų tinklą.

(6) Keletas svarbių seminarų ir konferencijų dėl nusikalstamumo prevencijos, visų pirma – organizuotų 1996 m. Stokholme, 1997 m. Noordwijk'e, 1998 m. Londone ir 2000 m. Algarve, paragino sukurti Europos Sąjungoje tinklą nusikalstamumo prevencijos bendradarbiavimui plėtoti. Aukšto lygio konferencija Algarve taip pat išryškino daugiafunkcinio, jungtinio požiūrio į nusikalstamumo prevenciją būtinumą. 1996 m. konferencija Saragosoje taip pat nurodė šį poreikį, pabrėždama tamprius ryšius tarp organizuoto nusikalstamumo ir nusikalstamumo bendrai.

(7) Visa visuomenė turi būti įtraukta į nacionalinių, vietinių ir regioninių valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, privataus sektoriaus ir piliečių partnerystės plėtrą. Nusikalstamumo priežastys yra įvairios ir todėl su jomis reikia kovoti skirtingų lygių priemonėmis, skirtingoms visuomenės grupėms, bendradarbiaujant su šio proceso dalyviais, turinčiais skirtingus įgaliojimus ir patirtį, įskaitant pilietinę visuomenę.

(8) Kadangi daugelis nusikaltimų, nuo kurių nukenčia Europos Sąjungos piliečiai, įvykdomi miesto vietovėse, reikia atsižvelgti ir į miestų policiją. Čia reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į bet kokios rūšies smurtą miesto vietovėse, kuris trukdo įprastam bendruomenės gyvenimui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Įkuriamas Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (toliau – Tinklas).

2. Tinkamą Tinklo funkcionavimą pagal šį sprendimą užtikrina nacionaliniai Tinklo atstovai ir Sekretoriatas.

3. Nusikalstamumo prevencija aprėpia visas priemones, kurios yra skirtos sumažinti ar kitaip padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, suardant nusikalstamą veiklą tiesiogiai arba per politiką ir intervenciją, skirtas mažinti nusikaltimų padarymo galimybes ir priežastis. Tai aprėpia Vyriausybės, kompetentingų institucijų, baudžiamosios teisenos institucijų, vietinių institucijų ir Europoje jų įkurtų specialistų asociacijų, privataus ir savanorių sektoriaus, tyrinėtojų ir visuomenės, palaikant žiniasklaidai, veiklą.

2 straipsnis

1. Tinklą sudaro kiekvienos valstybės narės paskirti kontaktiniai atstovai.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria ne daugiau kaip tris kontaktinius atstovus.

3. Bent vienas iš šių kontaktinių atstovų turi būti už nusikalstamumo prevenciją daugeliu jos aspektų atsakingų nacionalinių institucijų atstovas.

4. Kontaktiniais atstovais gali būti paskirti šioje srityje besispecializuojantys tyrinėtojai ar mokslininkai, taip pat ir kiti nusikalstamumo prevencijos dalyviai. Visais atvejais valstybės narės turi užtikrinti, kad per paskirtus kontaktinius atstovus būtų įtraukti tyrinėtojai ar mokslininkai, taip pat ir kiti nusikalstamumo prevencijos dalyviai, pvz., nevyriausybinės organizacijos, vietinės institucijos ir privatusis sektorius.

5. Komisija taip pat paskirs kontaktinį atstovą. Į darbą įtraukiami Europolas ir Europos narkotikų kontrolės centras (EMCDDA), kiek tai jų vykdoma veikla. Į darbą gali būti įtrauktos ir kitos susijusios institucijos.

6. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kontaktiniai atstovai pakankamai gerai mokėtų dar bent vieną iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kad jie galėtų bendrauti su kitų valstybių narių kontaktiniais atstovais.

3 straipsnis

1. Tinklas prisideda prie įvairių nusikalstamumo prevencijos Sąjungos lygiu aspektų plėtros ir remia nusikalstamumo prevencijos veiklą vietiniu ir nacionaliniu lygiu. Nors Tinklas užsiima visų rūšių nusikalstamumu, jis kreipia ypatingą dėmesį į paauglių, miesto vietovių ir su narkotikais susijusį nusikalstamumą.

2. Tinklas, visų pirma:

a) skatina bendradarbiavimą, kontaktus ir keitimąsi informacija bei patirtimi tarp valstybių narių ir tarp nacionalinių organizacijų, taip pat – tarp valstybių narių ir Komisijos, kitų Tarybą sudarančių subjektų ir kitų ekspertų grupių bei tinklų, kurių specializacija – nusikalstamumo prevencijos reikalai;

b) renka ir analizuoja informaciją apie vykdomą nusikalstamumo prevencijos veiklą, vertina ją ir analizuoja geriausią praktiką, renka ir analizuoja turimus duomenis apie nusikalstamumą ir jo plėtrą valstybėse narėse, kad prisidėtų svarstant būsimus sprendimus nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Tinklas taip pat padeda Tarybai ir valstybėms narėms rengti klausimynus dėl nusikaltimų ir nusikalstamumo prevencijos;

c) padeda nustatyti ir plėtoti pagrindines nusikalstamumo prevencijos srities tyrimų, mokymo ir vertinimo sferas;

d) organizuoja konferencijas, seminarus, susitikimus ir kitokius renginius, skirtus šių specifinių klausimų nagrinėjimui skatinti, ir platina jų rezultatus;

e) organizuoja veiklą, skatinančią ir gerinančią keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika;

f) plėtoja bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis;

g) prireikus ir pareikalavus suteikia savo patirtį Tarybai ir Komisijai, padėdamas joms su nusikalstamumo prevencija susijusiuose reikaluose;

h) kasmet per kompetentingas darbo institucijas teikia ataskaitas Tarybai apie savo veiklą ir nurodo kitų metų savo darbo programos prioritetines veiksmų sritis. Taryba atsižvelgia bei patvirtina ataskaitą ir perduoda ją Europos Parlamentui.

4 straipsnis

Savo užduotims atlikti Tinklas:

a) teikia pirmenybę daugiafunkciniam požiūriui;

b) per kontaktinius atstovus glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių nusikalstamumo prevencijos institucijomis, vietinėmis institucijomis, vietiniais partneriais ir pilietine visuomene, taip pat – su tyrimų institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

c) sukuria ir naudoja interneto svetainę, kurioje pateikiamos jo reguliarios ataskaitos ir bet kokia kita naudinga informacija, visų pirma – geriausios praktikos santrauka;

d) siekia naudoti ir skatinti per Sąjungos programas finansuojamų su nusikalstamumo prevencija susijusių projektų rezultatus.

5 straipsnis

1. Tinklas pirmajam posėdžiui renkasi 2001 m. rugpjūčio 28 d.

2. Tuometinės Tarybai pirmininkaujančios valstybės kvietimu Tinklas posėdžiauja bent kartą per šešis mėnesius.

3. Kartu su Tinklo posėdžiais, posėdžiauja ir nacionaliniai Tinklo atstovai – po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, paskirtą pagal 2 straipsnio 3 dalį – nagrinėjantys 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus klausimus.

4. Nacionaliniai Tinklo atstovai priima sprendimus dėl Tinklo metinės programos, įskaitant finansinį planą. Jie visų pirma nustato:

- prioritetines nagrinėtinas sritis,

- pagrindinius specialiuosius veiksmus, kuriuos reikia atlikti (seminarai ir konferencijos, studijos ir tyrimai, mokymo programos ir kt. …),

- interneto svetainės struktūrą.

Jie taip pat parengia Tinklo veiklos metinę ataskaitą.

Nacionalinių Tinklo atstovų sprendimai priimami vienbalsiai.

Nacionalinių Tinklo atstovų posėdžiui pirmininkauja tos valstybės narės, kuri tuo metu pirmininkauja Taryboje, atstovas.

Atstovai posėdžiauja bent kartą per kiekvieną pirmininkavimo laikotarpį. Jie nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurios patvirtinamos vienbalsiai.

5. Sekretoriatą Tinklui suteikia Komisija.

6. Tinklo sekretoriatas ir jo veikla finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

7. Sekretoriatas atsako už Tinklo metinės programos ir Tinklo veiklos metinės ataskaitos parengimą. Jis vykdo kasdienę Tinklo veiklą, įskaitant informacijos lyginimą, analizavimą ir platinimą bendradarbiaujant su nacionaliniais kontaktiniais atstovais. Jis padeda Tinklo nariams sukurti, formuluoti ir vykdyti projektus. Jis sukuria ir palaiko Tinklo interneto svetainę. Atlikdamas savo funkcijas Sekretoriatas glaudžiai bendradarbiauja su nacionaliniais Tinklo atstovais.

6 straipsnis

Taryba įvertina Tinklo veiklą per trejus metus po šio sprendimo priėmimo.

7 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. Bodström

[1] OL C 20, 1994 1 24, p. 188.

[2] OL C 379, 1998 12 7, p. 44.

[3] OL C 124, 2000 5 3, p. 1.

--------------------------------------------------