31999L0070

Tarybos Direktyva 1999/70/EB

1999 m. birželio 28 d.

dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 139 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Susitarimo dėl socialinės politikos, pridėto prie Europos bendrijos steigimo sutarties Socialinės politikos protokolo, nuostatos buvo įtrauktos į Europos bendrijos steigimo sutarties 136–139 straipsnius;

(2) pagal Sutarties 139 straipsnio 2 dalį administracija ir darbuotojai (socialiniai partneriai) gali bendrai prašyti, kad Bendrijos lygmeniu sudaryti susitarimai būtų įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

(3) Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 7 punktas, be kita ko, skelbia, kad "sukūrus vidaus rinką turėtų pagerėti Europos bendrijos darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygos. Tai turi įvykti suderinus šias sąlygas, kartu išlaikant pasiektus rezultatus, visų pirma kalbant apie užimtumo formas, kurios nėra pagrįstos neterminuotomis sutartimis, o būtent terminuotas sutartis, darbo ne visą darbo dieną sutartis, laikino darbo ir sezoninio darbo sutartis";

(4) Taryba nepriėmė sprendimo dėl pasiūlymo apsvarstyti direktyvą dėl tam tikrų darbo santykių, susijusių su konkurencijos iškraipymais [1], taip pat direktyvą dėl tam tikrų darbo santykių, susijusių su darbo sąlygomis [2];

(5) Eseno Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad būtina imtis priemonių, kurios "padidintų užimtumo, susijusio su ekonomikos augimu, intensyvumą, ypač lanksčiau organizuojant darbą, kad tai patenkintų darbuotojų pageidavimus bei konkurencijos reikalavimus";

(6) 1999 m. vasario 9 d. Tarybos rezoliucija dėl 1999 m. užimtumo gairių kviečia visų atitinkamų lygių socialinius partnerius derėtis ir sudaryti susitarimus dėl šiuolaikiškesnio darbo organizavimo, įskaitant lankstesnę darbo tvarką, kad įmonės taptų našios bei konkurencingos ir kad būtų pasiekta reikiama pusiausvyra tarp lankstaus darbo organizavimo ir socialinės apsaugos;

(7) Komisija, remdamasi Susitarimo dėl socialinės politikos 3 straipsnio 2 dalimi, pasitarė su administracija ir darbuotojais dėl galimos Bendrijos veiksmų krypties, įgyvendinant lankstų darbo laiką ir užtikrinant darbo vietas;

(8) taip pasitarusi Komisija nusprendė, kad Bendrija turėtų imtis veiksmų, ir dar kartą pasitarė su administracija bei darbuotojais dėl numatomo pasiūlymo esmės pagal minėto Susitarimo 3 straipsnio 3 dalį;

(9) bendrosios skirtingų pramonės šakų organizacijos, t. y. Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), 1998 m. kovo 23 d. bendru laišku informavo Komisiją apie savo pageidavimą inicijuoti minėto susitarimo 4 straipsnyje nustatytą procedūrą; bendrame laiške jos paprašė Komisijos papildomų trijų mėnesių; Komisija patenkino šį prašymą, pratęsdama derybų laikotarpį iki 1999 m. kovo 30 d.;

(10) 1999 m. kovo 18 d. minėtos skirtingų pramonės šakų organizacijos sudarė Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis; jos perdavė Komisijai bendrą prašymą įgyvendinti šį bendrąjį susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu pagal Susitarimo dėl socialinės politikos 4 straipsnio 2 dalį;

(11) Taryba 1994 m. gruodžio 6 d. Rezoliucijoje dėl tam tikrų Europos Sąjungos socialinės politikos aspektų: indėlis į Sąjungos ekonominę ir socialinę konvergenciją [3] paprašė administracijos ir darbuotojų pasinaudoti galimybėmis sudaryti susitarimus, nes jie paprastai geriau žino socialines realijas ir problemas;

(12) 1997 m. birželio 6 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną preambulėje susitarimą pasirašiusios šalys pareiškė ketinimą apsvarstyti, ar reikia sudaryti panašius susitarimus, susijusius su kitomis lankstaus darbo formomis;

(13) administracija ir darbuotojai norėjo skirti ypatingą dėmesį darbui pagal terminuotas sutartis, kartu nurodydami, kad jie ketina svarstyti panašaus susitarimo dėl laikino įdarbinimo per agentūras reikalingumą;

(14) šalys signatarės norėjo sudaryti bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuriame būtų nustatyti terminuotoms darbo sutartims ir darbo santykiams taikomi bendrieji principai bei būtiniausi reikalavimai; jos išreiškė norą pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius;

(15) pagal Sutarties 249 straipsnį direktyva yra tinkamas instrumentas bendrajam susitarimui įgyvendinti; todėl ji privaloma valstybėms narėms siektino rezultato atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jos įgyvendinimo formą ir būdus;

(16) pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, todėl Bendrija pasiektų juos geriau; ši direktyva nustato minimalias priemones ir neapima tų priemonių, kurios nėra būtinos siekiant minėtų tikslų;

(17) ši direktyva leidžia valstybėms narėms pačioms apibrėžti bendrajame susitarime vartojamas, bet jame konkrečiai neapibūdintas sąvokas, pagal jų nacionalinę teisę ar praktiką ir ši nuostata taip pat taikoma kitoms socialinės politikos direktyvoms, kuriose vartojamos panašios sąvokos, jeigu jos atitinka bendrojo susitarimo turinį;

(18) remdamasi 1993 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl Susitarimo dėl socialinės politikos taikymo ir 1998 m. gegužės 20 d. pranešimu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygmeniu, Komisija parengė pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgdama į susitariančiųjų šalių atstovaujamąjį statusą, mandatą ir į bendrojo susitarimo kiekvieno punkto teisėtumą; susitariančiosios šalys drauge turi pakankamą atstovaujamąjį statusą;

(19) remdamasi pranešimu dėl Socialinės politikos protokolo taikymo, Komisija informavo Europos Parlamentą bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, nusiųsdama jiems susitarimo tekstą ir pridėdama savo pasiūlymą dėl direktyvos bei aiškinamąjį memorandumą;

(20) 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl bendrojo susitarimo tarp socialinių partnerių;

(21) šio bendrojo susitarimo įgyvendinimas padės pasiekti Sutarties 136 straipsnio numatytus tikslus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas yra įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl terminuotų darbo sutarčių, sudarytą 1999 m. kovo 18 d. tarp bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (ETUC, UNICE ir CEEP) ir pateikiamą šios direktyvos priede.

2 straipsnis

Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2001 m. liepos 10 d., arba užtikrina, kad ne vėliau kaip iki tos dienos administracija ir darbuotojai priimtų reikiamas priemones susitarimu, o valstybės narės privalo imtis visų būtinų priemonių, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybėms narėms, prireikus ir pasitarus su administracija bei darbuotojais, gali būti suteiktas ne ilgesnis kaip vienerių metų papildomas laikotarpis, kad jos galėtų atsižvelgti į tam tikrus iškilusius sunkumus arba įgyvendinti šią direktyvą, taikydamos kolektyvinę sutartį. Apie šias aplinkybes jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1999 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Naumann

[1] OL C 224, 1990 9 8, p. 6 ir OL C 305, 1990 12 5, p. 8.

[2] OL C 224, 1990 9 8, p. 4.

[3] OL C 368, 1994 12 23, p. 6.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP)

Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis

Preambulė

Šis bendrasis susitarimas iliustruoja socialinių partnerių vaidmenį Europos užimtumo strategijoje, dėl kurios buvo susitarta 1997 m. Liuksemburgo neeiliniame vadovų susitikime, ir drauge su bendruoju susitarimu dėl darbo ne visą darbo dieną padeda toliau siekti geresnės pusiausvyros tarp "lankstaus darbo laiko organizavimo ir darbuotojų socialinės apsaugos".

Susitarimo šalys pripažįsta, kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma. Jos taip pat pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys tam tikromis aplinkybėmis atliepia ir darbdavių, ir darbuotojų interesus.

Šiame susitarime išdėstomi su darbu pagal terminuotas sutartis susiję bendrieji principai ir minimalūs reikalavimai, pripažįstant, kad juos išsamiai taikant būtina atsižvelgti į konkrečių nacionalinių, sektorinių ar sezoninių situacijų realijas. Jis rodo socialinių partnerių siekį sukurti bendruosius pagrindus, kurie užtikrintų vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams apsaugant juos nuo diskriminavimo ir leistų taikyti terminuotas darbo sutartis tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priimtinu pagrindu.

Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, išskyrus tuos, kuriuos laikino įdarbinimo agentūra perdavė juos samdančios įmonės žinion. Susitarimo šalys ketina svarstyti, ar reikia sudaryti panašų susitarimą dėl laikino įdarbinimo per agentūras.

Šiame susitarime aptariamos pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų darbo sąlygos, pripažįstant, kad dalykai, susiję su įstatymais įtvirtinta socialine apsauga, paliekami spręsti valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu socialiniai partneriai nurodo 1996 m. Dublino Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl užimtumo, kurioje, be kita ko pabrėžiama, kad būtina plėtoti užimtumui palankesnes socialinės apsaugos sistemas, "plėtojant socialinės apsaugos sistemas, galinčias prisitaikyti prie naujų darbo modelių ir suteikti tinkamą apsaugą tokį darbą dirbantiems žmonėms". Susitarimo šalys pakartoja 1997 m. susitarime dėl darbo ne visą darbo dieną pareikštą nuomonę, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos šią Deklaraciją įteisinti.

Tai pat pripažįstama, kad būtina diegti naujoves į profesines socialinės apsaugos sistemas, stengiantis jas pritaikyti prie esamų sąlygų ir ypač užtikrinti teisių perdavimą.

ETUC, UNICE ir CEEP prašo Komisijos pateikti šį bendrąjį susitarimą Tarybai, kad pastaroji priimtų sprendimą, įpareigojantį valstybes nares, kurios yra Susitarimo dėl socialinės politikos, pridėto prie Europos bendrijos steigimo sutarties Socialinės politikos protokolo (Nr. 14), šalys, laikytis šių reikalavimų.

Susitarimo šalys pageidauja, kad Komisija savo pasiūlyme įgyvendinti šį susitarimą prašytų valstybių narių per dvejus metus nuo Tarybos sprendimo priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi to sprendimo, arba užtikrinti [1], kad iki šio laikotarpio pabaigos socialiniai partneriai tarpusavio susitarimu nustatytų reikiamas priemones. Valstybėms narėms, prireikus ir pasitarus su socialiniais partneriais, šiai nuostatai įvykdyti suteikiamas ne ilgesnis kaip vienerių metų papildomas laikotarpis, kad jos galėtų atsižvelgti į tam tikrus iškilusius sunkumus arba įgyvendinti šią direktyvą, taikydamos kolektyvinę sutartį.

Susitarimo šalys prašo, kad prieš valstybei narei imantis bet kokios teisinės, norminės ar administracinės iniciatyvos, kuria remiantis bus laikomasi šio susitarimo, būtų pasitarta su socialiniais partneriais.

Nepažeisdamos nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo svarbos, susitarimo šalys prašo, kad visus klausimus, susijusius su šio susitarimo aiškinimu Europos lygmeniu, Komisija visų pirma perduotų susitarimo šalims, o šios pateiktų savo nuomonę.

Bendroji dalis

1. Atsižvelgdamos į Susitarimą dėl socialinės politikos, pridėtą prie Europos bendrijos steigimo sutarties Socialinės politikos protokolo (Nr. 14), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį;

2. Kadangi Susitarimo dėl socialinės politikos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrijos lygmeniu sudaryti susitarimai juos pasirašiusių šalių bendru prašymu gali būti įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

3. Kadangi antrame konsultaciniame dokumente dėl lankstaus darbo laiko ir darbuotojų socialinės apsaugos Komisija pareiškė ketinimą siūlyti teisiškai įpareigojančią Bendrijos priemonę;

4. Kadangi savo nuomonėje dėl pasiūlymo priimti direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną Europos Parlamentas pakvietė Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl direktyvų, reglamentuojančių kitas lankstaus darbo formas, kaip antai darbą pagal terminuotas sutartis arba laikiną įdarbinimą per agentūras;

5. Kadangi Liuksemburgo neeilinio vadovų susitikimo dėl užimtumo išvadose Europos Vadovų Taryba pakvietė socialinius partnerius derėtis ir sudaryti susitarimus dėl "šiuolaikiškesnio darbo organizavimo, įskaitant lankstesnę darbo tvarką, kad įmonės taptų našios bei konkurencingos ir kad būtų pasiekta reikiama pusiausvyra tarp lankstaus darbo organizavimo ir socialinės apsaugos";

6. Kadangi neterminuotos darbo sutartys yra bendriausia darbo santykių forma, padedanti gerinti pagal jas dirbančių darbuotojų gyvenimo kokybę bei darbo rezultatus;

7. Kadangi terminuotos darbo sutartys, grindžiamos objektyviomis priežastimis, neleidžia piktnaudžiauti;

8. Kadangi tam tikriems sektoriams, profesijoms ar veiklos rūšims būdinga sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios gali būti tinkamos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams;

9. Kadangi daugiau nei pusė terminuotas darbo sutartis sudariusių Europos Sąjungos darbuotojų yra moterys, todėl šis susitarimas gali padėti geriau užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes;

10. Kadangi šis susitarimas nurodo, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai turi nustatyti priemones, kurios įgyvendintų šio susitarimo bendruosius principus, minimalius reikalavimus ir nuostatas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją bei į konkrečių sektorių ir profesijų, įskaitant sezoninio pobūdžio veiklą, aplinkybes;

11. Kadangi šis susitarimas atsižvelgia į poreikį tobulinti socialinės politikos reikalavimus, stiprinti Bendrijos ekonomikos konkurencingumą ir vengti administracinių, finansinių ar teisinių apribojimų, kurie stabdytų mažų ir vidutinių įmonių steigimą bei plėtrą;

12. Kadangi socialiniai partneriai turi daugiausiai galimybių rasti sprendimus, kurie atitiktų darbdavių ir darbuotojų reikmes, ir todėl jie turi atlikti ypatingą vaidmenį įgyvendinant ir taikant šį susitarimą.

ŠALYS SIGNATARĖS SUSITARIA, KAD

Tikslas (1 punktas)

Šio bendrojo susitarimo tikslas yra:

a) pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą;

b) sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarinėjant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius.

Taikymo sritis (2 punktas)

1. Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.

2. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai gali nustatyti, kad šis susitarimas netaikomas:

a) pirminio profesinio mokymo santykiams ir gamybinės praktikos programoms;

b) darbo sutartims ar darbo santykiams, sudarytiems ar nustatytiems pagal konkrečią valstybinę ar valstybės finansuojamą mokymo, integravimo ar profesinio perkvalifikavimo programą.

Apibrėžimai (3 punktas)

1. Šiame susitarime "pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas" — tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.

2. Šiame susitarime "panašus nuolatinis darbuotojas" — tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius.

Jei toje pačioje įmonėje nėra panašaus nuolatinio darbuotojo, lyginama atsižvelgiant į taikytiną kolektyvinę sutartį arba, jei tokios sutarties nėra, lyginama atsižvelgiant į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką.

Nediskriminavimo principas (4 punktas)

1. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.

2. Tam tikrais atvejais taikomas pro rata temporis (proporcingo laiko) principas.

3. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į Bendrijos teisę ir nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis bei praktiką, nustato šio straipsnio taikymo priemones.

4. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir nuolatinių darbuotojų kvalifikacija, vertinama atsižvelgiant į jų darbo stažą, yra vienoda, nebent tokios kvalifikacijos skirtumai yra objektyviai pagrįsti.

Piktnaudžiavimo prevencijos priemonės (5 punktas)

1. Kad būtų neleidžiama piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius tais atvejais, kai nėra lygiaverčių teisinių priemonių, neleidžiančių piktnaudžiauti, valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į konkrečių sektorių ir (arba) darbuotojų kategorijų reikmes, nustato vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:

a) objektyvias priežastis, pateisinančias tokių sutarčių ar santykių atnaujinimą;

b) maksimalią bendrą paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių ar nustatomų darbo santykių trukmę;

c) tokių sutarčių ar santykių atnaujinimo skaičių.

2. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai tam tikrais atvejais nustato kokiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys ar santykiai:

a) laikomi "sudaromais ar nustatomais paeiliui";

b) laikomi neterminuotomis sutartimis ar santykiais.

Informacija ir įsidarbinimo galimybės (6 punktas)

1. Darbdaviai informuoja pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus apie toje įmonėje ar įstaigoje esančias laisvas darbo vietas, užtikrindami, kad jie turėtų tas pačias galimybes užsitikrinti nuolatines pareigas kaip ir kiti darbuotojai. Tokia informacija gali būti pateikiama tinkamoje įmonės ar įstaigos vietoje iškabinant bendrą skelbimą.

2. Kiek įmanoma, darbdaviai padeda pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams naudotis tinkamo mokymosi galimybėmis tobulinant įgūdžius, skatinant kilimą tarnyboje ir plečiant profesinį mobilumą.

Informacija ir pasitarimai (7 punktas)

1. Pagal terminuotas sutartis dirbantys darbuotojai yra įtraukiami apskaičiuojant darbuotojų skaičių, kurį viršijus pagal nacionalines nuostatas įmonėje gali būti steigiamos nacionalinėje ir Bendrijos teisėje numatytos darbuotojus atstovaujančios organizacijos.

2. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į 4 punkto 1 dalį, nustato 7 punkto 1 dalies įgyvendinimo priemones pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką.

3. Kiek įmanoma, darbdaviai teikia įmonės darbuotojus atstovaujančioms organizacijoms atitinkamą informaciją apie darbą pagal terminuotas sutartis įmonėje.

Įgyvendinimo nuostatos (8 punktas)

1. Valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai gali toliau taikyti arba priimti darbuotojams palankesnes nei šiame susitarime išdėstytas nuostatas.

2. Šis susitarimas nepažeidžia kitų konkrečių Bendrijos nuostatų, ypač Bendrijos nuostatų dėl vienodų sąlygų taikymo vyrams ir moterims, taip pat nuostatų dėl vyrų ir moterų lygių galimybių.

3. Šio susitarimo įgyvendinimas nėra teisėtas pagrindas sumažinti darbuotojams teikiamą bendrą apsaugą susitarimo taikymo srityje.

4. Šis susitarimas nepažeidžia socialinių partnerių teisės tinkamu lygiu, įskaitant Europos lygį, sudaryti susitarimus, pataisančius ir (arba) papildančius šio susitarimo nuostatas, atsižvelgiant į atitinkamų socialinių partnerių konkrečias reikmes.

5. Ginčams ir skundams, kylantiems dėl šio susitarimo taikymo, užkertamas kelias ir jie sprendžiami pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ir praktiką.

6. Susitarimą pasirašiusios šalys peržiūrės šį susitarimą po penkerių metų nuo Tarybos sprendimo priėmimo dienos, jeigu to paprašys viena iš šio susitarimo šalių.

Fritz VERZETNITSCH

ETUC pirmininkas

Georges JACOBS

UNICE pirmininkas

Antonio CASTELLNO AUYANET

CEEP pirmininkas

Emilio GABAGLIO

ETUC generalinis sekretorius

Dirk F. HUDIG

UNICE generalinis sekretorius

Jytte FREDENSBORG

CEEP generalinis sekretorius

1999 m. kovo 18 d.

[1] Kaip numatyta Susitarimo dėl socialinės politikos, pridedamo prie Europos bendrijos steigimo sutarties Socialinės politikos protokolo (Nr. 14), 2 straipsnio 4 dalyje.

--------------------------------------------------