This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 31996L0082
Council Directive 96/82/EC of 9 December 1996 on the control of major-accident hazards involving dangerous substances
1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės
1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės
OL L 10, 1997 1 14, p. 13–33
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)
No longer in force, Date of end of validity: 31/05/2015; panaikino 32012L0018
Oficialusis leidinys L 010 , 14/01/1997 p. 0013 - 0033
Tarybos Direktyva 96/82/EB 1996 m. gruodžio 9 d. dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 130s straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2], veikdama Sutarties 189c straipsnyje nustatyta tvarka [3], (1) kadangi 1982 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 82/501/EEB dėl stambių avarijų tam tikroje gamybinėje veikloje pavojaus [4] yra skirta dėl tam tikros gamybinės veiklos kylančių didelių avarijų prevencijai ir jų pasekmių žmonėms bei aplinkai apribojimui; (2) kadangi Sutarties 130r straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais ir Europos bendrijos aplinkosaugos veiksmų programose [5] smulkiau išdėstytais Bendrijos aplinkos apsaugos tikslais ir principais siekiama prevencine veikla išsaugoti ir apsaugoti kokybišką aplinką ir apsaugoti žmonių sveikatą; (3) kadangi Taryba ir Taryboje susitikę valstybių narių vyriausybių atstovai savo rezoliucijoje dėl ketvirtosios Aplinkos apsaugos veiksmų programos [6] ypač pabrėžė būtinybę veiksmingiau įgyvendinti Direktyvą 82/501/EEB ir pasiūlė tą direktyvą peržiūrėti, jei pasirodys būtina, išplečiant jos taikymo sritį ir numatant, kad valstybės narės labiau keistųsi šiuo klausimu informacija; kadangi penktojoje Veiksmų programoje, kurios bendruosius principus 1993 m. vasario 1 d. [7] savo rezoliucijoje patvirtino Taryba ir Taryboje susitikę valstybių narių vyriausybių atstovai, primygtinai reikalaujama, kad geriau būtų kontroliuojamos avarijos ir jų pavojus; (4) kadangi po Bopalo ir Meksiko avarijų, parodžiusių, kokie kyla pavojai, kai pavojingi objektai ir gyvenamieji namai yra netoli vienas kito, 1989 m. spalio 16 d. Taryba savo rezoliucijoje paragino Komisiją į Direktyvą 82/501/EEB įtraukti nuostatas dėl žemėtvarkos planavimo kontrolės tais atvejais, kai duodamas leidimas naujiems įrenginiams arba kai vyksta miesto statyba aplink jau esančius įrenginius; (5) kadangi minėtoje rezoliucijoje Taryba paragino Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis, siekiant geresnio tarpusavio supratimo ir geriau derinti nacionalinius principus bei praktiką dėl saugos ataskaitų; (6) kadangi pageidautina bendrai kaupti visokeriopą didelių avarijų pavojaus kontrolės patirtį; kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti santykius su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis ir siekti, kad trečiosiose šalyse būtų naudojamos panašios į šia direktyva numatytas priemones; (7) kadangi Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos konvencijoje dėl pramoninių avarijų tarptautinių padarinių yra numatytos priemonės, kaip užkirsti kelią, pasirengti ir reaguoti į galinčias turėti tarptautinių padarinių pramonines avarijas ir kaip bendradarbiauti šioje srityje tarptautiniu mastu; (8) kadangi Direktyva 82/501/EEB buvo pirmasis derinimo etapas; kadangi minėtoji direktyva turi būti peržiūrėta ir papildyta, kad visoje Bendrijoje nuosekliai ir veiksmingai būtų galima užtikrinti aukštą apsaugos lygį; kadangi dabartinis derinimas apsiriboja tik priemonėmis, būtinomis sukurti veiksmingesnę sistemą, kuri neleistų įvykti stambioms, smarkiai išplintančioms avarijoms ir apribotų jų pasekmes; (9) kadangi stambių avarijų pasekmės gali peržengti valstybių sienas; kadangi avarijos padaryti ekologiniai ir ekonominiai nuostoliai paliečia ne tik tą objektą, kuriame ji įvyko, bet ir nukentėjusias valstybes nares; kadangi dėl to būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų aukštą apsaugos lygį visoje Bendrijoje; (10) kadangi šios direktyvos nuostatos turi būti taikomos nepažeidžiant Bendrijos darbuotojų sveikatos ir darbo saugos nuostatų; (11) kadangi netinka naudoti sąrašą, kuriame vieni įrenginiai nurodyti, o kiti, keliantys tokį pat pavojų, nenurodyti, ir tokiu būdu potencialūs stambių avarijų šaltiniai gali likti be jokių reglamentuojančių taisyklių; kadangi būtina praplėsti Direktyvos 82/501/EEB taikymo sritį, kad jos nuostatos būtų taikomos visiems objektams, kur pavojingų medžiagų yra pakankamai daug, ir jos gali kelti stambios avarijos pavojų; (12) kadangi, atsižvelgdamos į Sutartį ir laikydamosi atitinkamų Bendrijos teisės aktų, valstybės narės su transportu susijusiai veiklai dokuose, prieplaukose ir manevrinėse stotyse, kurioms ši direktyva netaikoma, gali ir toliau taikyti jau nustatytas priemones ar priimti atitinkamas naujas, kad būtų galima užtikrinti tokį saugos lygį, kuris atitinka šia direktyva nustatytą saugos lygį; (13) kadangi stambios avarijos gali įvykti ir perduodant pavojingas medžiagas vamzdynais; kadangi, surinkusi ir įvertinusi informaciją apie Bendrijoje esamus mechanizmus tokiai veiklai reguliuoti ir apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, Komisija privalo parengti komunikatą, išdėstydama susidariusią padėtį, ir tinkamiausią dokumentą veiksmams šioje srityje paremti, jei tokie veiksmai būtini; (14) kadangi, atsižvelgdamos į Sutartį ir laikydamosi atitinkamų Bendrijos teisės aktų, valstybės narės gali taikyti atliekų sąvartynams jau nustatytas ar priimti naujas nuostatas, kurių ši direktyva nenumato; (15) kadangi Bendrijoje užregistruotų stambių avarijų analizė rodo, kad dauguma jų įvyksta dėl valdymo ir (arba) organizacinių trūkumų; kadangi dėl to būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti valdymo sistemoms pagrindinius principus, kurie neleistų kilti stambių avarijų pavojui, jį tinkamai kontroliuotų ir mažintų avarijų pasekmes; (16) kadangi dėl skirtumų, atsirandančių kompetentingoms institucijoms tikrinant objektus, gali susidaryti nevienodas apsaugos lygis; kadangi būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti esminius reikalavimus, kuriuos turi atitikti valstybių narių sukurtos tikrinimo sistemos; (17) kadangi, norėdamas įrodyti, jog padaryta viskas, kas būtina stambioms avarijoms išvengti, bei rengdamas planus ir atsakomąsias priemones galimų avarijų atveju, veiklos vykdytojas, jei jo objekte yra didelis kiekis pavojingų medžiagų, privalo kompetentingai institucijai pateikti informaciją saugos ataskaitos forma, kurioje būtų duomenys apie jo objektą, ten esamas pavojingas medžiagas, įrenginius ir sandėliavimo patalpas, galimas stambias avarijas ir esamas valdymo sistemas, kurios neleistų kilti stambių avarijų pavojui arba jį mažintų ir leistų imtis reikiamų priemonių, kad tokių avarijų padariniai neišplistų; (18) kadangi siekiant sumažinti domino efektą, kai stambių avarijų tikimybė ir galimybė bei jų padariniai padidėja dėl objektų išsidėstymo ir jų artumo, yra būtina nuostata dėl keitimosi atitinkama informacija ir bendradarbiavimo viešosios informacijos srityje; (19) kadangi siekiant, kad aplinkos apsaugos informacija būtų kuo lengviau prieinama, reikia, kad visuomenė galėtų susipažinti su veiklos vykdytojų rengiamomis saugos ataskaitomis, o žmonės, kurie gali nukentėti nuo didelių avarijų, turėtų gauti pakankamai informacijos, ką tokiu atveju reikėtų daryti; (20) kadangi tam, kad būtų galima apsisaugoti ir pasirengti avarijoms, objektuose, kuriuose yra sukaupta daug pavojingų medžiagų, būtina sudaryti išorinius ir vidaus avarinius planus ir sukurti sistemas, kurios užtikrintų, kad tie planai būtų tikrinami, prireikus peržiūrimi ir įdiegiami įvykus stambiai avarijai ar esant jų tikimybei; (21) kadangi objekto personalas turi būti supažindinamas su vidaus avariniais planais, o visuomenė turi būti supažindinama su išorės avariniais planais; (22) kadangi, siekiant geriau apsaugoti gyvenamuosius rajonus, intensyvaus visuomeninio gyvenimo vietas ir ypač jautrias ar susirūpinimą keliančias gamtos vietoves, žemėtvarka ir (arba) kita valstybių narių atitinkama politika turėtų būti nukreipta taip, kad būtų įmanoma kuo ilgiau išlaikyti reikiamą atstumą tarp tokių vietų ir pavojų keliančių objektų, o jau esamuose objektuose būtina atsižvelgti į papildomas technines priemones, kad žmonėms negrėstų dar didesnis pavojus; (23) kadangi tam, kad įvykus stambiai avarijai, būtų galima užtikrinti, jog bus imtasi tinkamų atsakomųjų priemonių, veiklos vykdytojas privalo apie ją tuoj pat pranešti kompetentingoms institucijoms ir suteikti būtiną informaciją, kad jos galėtų įvertinti tos avarijos padarinius; (24) kadangi siekiant užtikrinti pasikeitimą informacija ir neleisti panašioms avarijoms įvykti ateityje, valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informaciją apie jų teritorijoje įvykusias avarijas, kad Komisija galėtų išanalizuoti su jomis susijusius pavojus ir sistemingai platinti su stambiomis avarijomis susijusią informaciją ir tai, ko iš jų galima pasimokyti; kadangi reikia keistis informacija ir apie "vos neįvykusias avarijas", kurios valstybių narių nuomone yra ypač svarbios techniniu požiūriu, stengiantis neleisti įvykti avarijoms ir apriboti jų pasekmes, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Tikslas Šios direktyvos tikslas — su pavojingomis medžiagomis susijusių didelių avarijų prevencija ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai ribojimas, kad visoje Bendrijoje būtų galima nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti aukštą apsaugos lygį. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Direktyva taikoma objektams, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta ar viršija I priedo 1 ir 2 dalių 2 skiltyje išvardytus kiekius, išskyrus 9, 11 ir 13 straipsnius, kurie taikomi visiems objektams, kuriose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta ar viršija kiekius, išvardytus I priedo 1 ir 2 dalių 3 skiltyje. Šioje direktyvoje "esamos pavojingos medžiagos" reiškia faktiškų ar numatomų pavojingų medžiagų, kurios yra ar bus objekte, arba tokių medžiagų, kurios gali susidaryti, jei pramoninis cheminis procesas taptų nebevaldomas, kiekius, kurie prilygsta ar viršija I priedo 1 ir 2 dalyje nustatytas ribas. 2. Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl darbo aplinkos ir ypač nepažeidžiant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB [8] dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo. 3 straipsnis Apibrėžimai Šioje direktyvoje: 1. "Objektas" reiškia visą veiklos vykdytojo valdomą teritoriją, kur viename ar keliuose įrenginiuose, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą ar veiklą, yra pavojingų medžiagų. 2. "Įrenginys" reiškia objekto techninį vienetą, kur gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingos medžiagos. Įrenginio sąvoka apima visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, privačias geležinkelio atšakas, dokus, įrenginius aptarnaujančias krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai. 3. "Veiklos vykdytojas" reiškia fizinį ar juridinį asmenį, kuris eksploatuoja ar valdo objektą ar įrenginį, arba kuriam pagal nacionalinės teisės aktus yra suteikti sprendžiamieji ekonominiai įgaliojimai juos techniškai eksploatuoti. 4. "Pavojinga medžiaga" reiškia I priedo 1 dalyje nurodytą medžiagą, mišinį ar preparatą arba I priedo 2 dalies kriterijus atitinkančią medžiagą žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalu, taip pat medžiagas, kurios gali susidaryti avarijos atveju. 5. "Stambi avarija" reiškia tokį įvykį kaip, pavyzdžiui, gausingos išlėkos, gaisras ar sprogimas, kuris kyla kai eksploatuojant šios direktyvos reglamentuojamą objektą įvykiai tampa nekontroliuojami, sukelia tiesioginį ar uždelstą rimtą pavojų žmonėms ir (arba) aplinkai objekto viduje ar už jo ribų ir kuris yra susijęs su viena ar keliomis pavojingomis medžiagomis. 6. "Pavojus" reiškia pavojingos medžiagos ar fizinės situacijos prigimtinį požymį, kuris potencialiai gali pakenkti žmonėms ir (arba) aplinkai. 7. "Rizika" reiškia tam tikro poveikio tikimybę per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis. 8. "Sandėliavimas" reiškia tam tikro pavojingų medžiagų kiekio laikymą sandėlyje, saugojimą ar laikymą kaip atsargas. 4 straipsnis Išimtys Ši direktyva netaikoma: a) kariniams objektams, įrenginiams ar sandėliavimo įrenginiams; b) jonizuojančios radiacijos keliamam pavojui; c) pavojingų medžiagų gabenimui autotransportu, geležinkeliu, vidaus vandenų keliais, jūra ir oru, tarpiniam laikinam jų sandėliavimui už šia direktyva reglamentuojamų objektų ribų, taip pat pakrovimui ir iškrovimui, perkėlimui į kitas transporto priemones ar iš jų dokuose, prieplaukose ir manevrinėse stotyse; d) pavojingų medžiagų transportavimui vamzdynais, įskaitant siurblines, už šia direktyva reglamentuojamų objektų ribų; e) gavybos pramonės šakų veiklai, susijusiai su mineralų žvalgyba ar eksploatavimu šachtose, karjeruose ar gręžiniuose; f) atliekų sąvartynams. 5 straipsnis Bendrosios veiklos vykdytojo pareigos 1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas būtų įpareigotas imtis būtinų priemonių neleisti įvykti stambioms avarijoms ir riboti jų pasekmes žmonėms ir aplinkai. 2. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas būtų įpareigotas 16 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai, toliau vadinamai "kompetentinga institucija", bet kuriuo metu, ypač dėl 18 straipsnyje nurodytų patikrinimų ir kontrolės, įrodyti, jog jis ėmėsi visų šioje direktyvoje nurodytų būtinų priemonių. 6 straipsnis Pranešimai 1. Valstybės narės pareikalauja, kad veiklos vykdytojas atsiųstų kompetentingai institucijai pranešimą laikydamasis šių terminų: - naujiems objektams: per tam reikalingą laiką, prieš pradedant statybą ar ūkinę veiklą, - esamiems objektams: per vienerius metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos. 2. Pranešime, nurodytame 1 dalyje, turi būti tokie duomenys: a) veiklos vykdytojo pavardė ar firmos pavadinimas, objekto tikslus adresas; b) veiklos vykdytojo buveinės registracijos vieta, nurodant jos tikslų adresą; c) asmens, kuris vadovauja objektui, jei tai ne tas pats asmuo, kuris nurodytas a punkte, pavardė arba pareigos; d) informacija, reikalinga pavojingoms medžiagoms ar medžiagų kategorijai nustatyti; e) atitinkamos pavojingos medžiagos ar medžiagų kiekis ir fizinis būvis; f) įrenginio ar sandėliavimo įrenginių vykdoma ar numatoma veikla; g) objekto betarpiška aplinka (elementai, galintys sukelti stambią avariją arba pabloginti jos pasekmes). 3. Jei objektas jau veikia, ir jo veiklos vykdytojas pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus, galiojusius šios direktyvos įsigaliojimo dieną, kompetentingai institucijai jau pateikė visą 2 šio straipsnio dalyje nurodytą informaciją, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo siųsti nereikia. 4. Jei: - smarkiai padidėja pavojingos medžiagos kiekiai arba gerokai pakinta jos pobūdis, fizinis būvis ar panaudojimo procesas, palyginti su tuo, ką pagal 2 dalį buvo pranešęs veiklos vykdytojas, arba - įrenginys uždaromas visam laikui, veiklos vykdytojas privalo nedelsdamas pranešti kompetentingai institucijai apie pasikeitusią situaciją. 7 straipsnis Stambių avarijų prevencijos politika 1. Valstybės narės pareikalauja, kad veiklos vykdytojas parengtų dokumentą, kuriame išdėstytų stambių avarijų prevencijos politiką, ir užtikrina, kad toji politika būtų tinkamai vykdoma. Veiklos vykdytojo nustatyta stambių avarijų prevencijos politika privalo atitinkamomis priemonėmis, struktūromis ir valdymo sistemomis garantuoti aukštą žmonių ir aplinkos apsaugos lygį. 2. Tame dokumente turi būti atsižvelgta į III priedo principus ir jis turi būti pateiktas kompetentingai institucijai, kad, be kita ko, galima būtų įgyvendinti 5 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnį. 3. Šis straipsnis netaikomas 9 straipsnyje minimiems objektams. 8 straipsnis Domino efektas 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija, naudodamasi pagal 6 ir 9 straipsnius gauta iš veiklos vykdytojų informacija, nustatytų objektus ar jų grupes, kur stambių avarijų tikimybė, galimybė ir padariniai gali padidėti dėl objektų vietos, artumo vieno nuo kito ir laikomų pavojingų medžiagų. 2. Valstybės narės užtikrina, kad nustačius tokius objektus: a) tinkamai būtų keičiamasi reikiama informacija, kad jų stambių avarijų prevencijos politikoje, saugos valdymo sistemose, saugos ataskaitose ir vidaus avariniuose planuose būtų galima atsižvelgti į stambių avarijų pobūdį ir keliamus pavojus; b) būtų numatytas bendradarbiavimas informuojant visuomenę ir teikiant kompetentingai institucijai informaciją dėl išorinių avarinių planų rengimo. 9 straipsnis Saugos ataskaita 1. Valstybės narės pareikalauja, kad veiklos vykdytojai rengtų saugos ataskaitas ir jose: a) parodytų, kad stambių avarijų prevencijos politika ir jos įgyvendinimui skirta saugos valdymo sistema veikia pagal III priede nurodytą informaciją; b) parodytų, kad yra nustatyti galimi stambių avarijų pavojai ir kad imtasi būtinų priemonių tokioms avarijoms išvengti bei jų padariniams žmonėms ir aplinkai apriboti; c) parodytų, kad saugos ir patikimumo principo buvo tinkamai laikomasi ir projektuojant, statant, eksploatuojant, prižiūrint įrenginius, sandėlius, jų įrangą bei su jų veikla susijusią infrastruktūrą, kur yra stambių avarijų objekto viduje pavojus; d) parodytų, kad yra sudaryti vidaus avariniai planai, ir juose nurodyta informacija, reikalinga išoriniams planams sudaryti, kad būtų galima imtis reikiamų priemonių įvykus stambiai avarijai; e) teiktų kompetentingai institucijai pakankamai informacijos, kad būtų galima priimti sprendimus dėl naujos veiklos vietos ar statybų aplink esamą objektą. 2. Saugos ataskaitoje turi būti pateikti bent tie duomenys ir informacija, kurie yra nurodyti II priede. Joje taip pat turi būti nurodytas atnaujintas objekte laikomų pavojingų medžiagų sąrašas. Saugos ataskaitas, jų dalis ir kitokias pagal kitus teisės aktus sudarytas ataskaitas vykdant šio straipsnio reikalavimus galima jungti į vieną saugos ataskaitą, kad būtų išvengta nereikalingo informacijos dubliavimosi, veiklos vykdytojo ar kompetentingos institucijos nereikalingo darbo, su sąlyga, kad vykdomi visi šio straipsnio reikalavimai. 3. Saugos ataskaitą, numatytą 1 dalyje, būtina nusiųsti kompetentingai institucijai laikantis šių terminų: - naujiems objektams: likus pakankamai laiko prieš pradedant statybą ar veiklą, - esamiems objektams, kuriems anksčiau Direktyva 82/501/EEB nebuvo taikoma: per trejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, - kitiems objektams: per dvejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, - šio straipsnio 5 dalyje numatytų reguliarių peržiūrų atveju: nedelsiant. 4. Prieš veiklos vykdytojui pradedant statybas ar eksploataciją arba 3 dalies antroje, trečioje ir ketvirtoje įtraukose nurodytais atvejais kompetentinga institucija, gavusi ataskaitą, privalo per tam reikalingą laikotarpį: - pranešti veiklos vykdytojui savo išvadas dėl jo pateiktos saugos ataskaitos, esant reikalui prieš tai paprašiusi papildomos informacijos arba - laikydamasi 17 straipsnyje nustatytų įgaliojimų ir tvarkos, uždrausti pradėti ar tęsti atitinkamo objekto eksploatavimą. 5. Saugos ataskaitą būtina reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti: - bent kas penkerius metus, - bet kuriuo kitu metu paties veiklos vykdytojo iniciatyva arba kompetentingai institucijai reikalaujant, kai tai svarbu dėl naujų faktų arba atsižvelgiant į naujas technines žinias saugos srityje, pavyzdžiui, gavus avarijų arba vos neįvykusių avarijų analizės duomenis ir naują informaciją apie pavojų vertinimą. 6. a) kai kompetentinga institucija įsitikina, kad objekte ar kurioje nors jo dalyje esančių pavojingų medžiagų būklė negali kelti stambios avarijos pavojaus, valstybė narė gali, remdamasi b punkte nurodytais kriterijais, leisti saugos ataskaitoje reikalaujamą informaciją pateikti tik tais aspektais, kurie svarbūs liekamąjį poveikį turinčių stambių avarijų prevencijai ir jų padarinių žmonėms bei aplinkai apribojimui; b) prieš pradedant taikyti šią direktyvą, Komisija, laikydamasi Direktyvos 82/501/EEB 16 straipsnyje nurodytos tvarkos, nustato suderintus kriterijus, pagal kuriuos kompetentinga institucija priima sprendimą, kad objekto būklė negali kelti stambios avarijos pavojaus, apie kurį kalbama a punkte. Kol tokie kriterijai nenustatyti, a punktas netaikomas; c) valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija Komisijai pateiktų atitinkamų objektų sąrašą ir nurodytų priežastis. Tokius sąrašus Komisija privalo kasmet persiųsti 22 straipsnyje nurodytam komitetui. 10 straipsnis Įrenginių, objektų ar sandėlių modifikavimas Įrenginių, objektų, sandėlių, proceso ar pavojingų medžiagų pobūdžio ar kiekio pakeitimo, galinčio padidinti stambių avarijų pavojų, atvejais valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas: - peržiūrėtų ir prireikus pakeistų stambių avarijų prevencijos politiką, valdymo sistemas ir procedūras, nurodytas 7 ir 9 straipsniuose, - prieš pradėdamas tokius pakeitimus, peržiūrėtų ir, kai būtina, pakeistų saugos ataskaitą ir 16 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai praneštų tokio pakeitimo detales. 11 straipsnis Avariniai planai 1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas visiems objektams, kuriems taikomas 9 straipsnis: a) sudarytų vidaus avarinį planą ir jame numatytų, kokių reikia imtis priemonių objekto viduje: - naujiems objektams: prieš pradedant veiklą, - esamiems objektams, kuriems anksčiau Direktyva 82/501/EEB nebuvo taikoma, per trejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, - kitiems objektams: per dvejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos; b) toliau nurodytais terminais pateiktų kompetentingoms institucijoms būtiną informaciją, kad jos galėtų sudaryti išorės avarinius planus: - naujiems objektams: prieš pradedant veiklą, - esamiems objektams, kuriems anksčiau Direktyva 82/501/EEB nebuvo taikoma, per trejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, - kitiems objektams: per dvejus metus, skaičiuojant nuo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos; c) institucijos, kurias šiam tikslui skiria valstybės narės, sudarytų išorės avarinį planą ir jame numatytų, kokių priemonių reikia imtis už objekto ribų. 2. Sudaromuose avariniuose planuose reikia siekti: - apriboti ir kontroliuoti avarijas, kad būtų galima iki minimumo sumažinti jų padarinius ir žalą žmonėms, aplinkai bei turtui, - įdiegti priemones, būtinas žmonėms ir aplinkai apsaugoti nuo stambių avarijų padarinių, - pateikti visuomenei, atitinkamoms tarnyboms ir atitinkamos teritorijos valdžios institucijoms būtiną informaciją, - numatyti, kad po stambios avarijos būtų išvalyta aplinka ir atstatyta jos būklė. Avariniuose planuose turi būti IV priede nurodyta informacija. 3. Nepažeisdamos kompetentingų institucijų įpareigojimų valstybės narės užtikrina, kad šioje direktyvoje numatyti vidaus avariniai planai būtų sudaromi tariantis su objekte dirbančiu personalu, o išorės avariniai planai — tariantis su visuomene. 4. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai ir paskirtos institucijos ne rečiau kaip kas trejus metus reguliariai peržiūrėtų, bandytų ir prireikus atnaujintų vidaus ir išorės avarinius planus. Peržiūrint planus būtina atkreipti dėmesį į atitinkamame objekte ar atitinkamose avarinėse tarnybose įvykusius pokyčius, naujas technikos žinias ir naują informaciją, kaip reaguoti į stambias avarijas. 5. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas ir prireikus šiam tikslui paskirta kompetentinga institucija avarinius planus vykdytų nedelsiant: - kai įvyksta stambi avarija arba - kai įvyksta nekontroliuojamas įvykis, galintis sukelti stambią avariją. 6. Atsižvelgdama į saugos ataskaitoje pateiktą informaciją, kompetentinga institucija gali nuspręsti, nurodžiusi tokio sprendimo priežastis, kad reikalavimo pagal straipsnio 1 dalį sudaryti išorės avarinį planą galima nevykdyti. 12 straipsnis Žemėtvarka 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų žemėtvarkos politikoje ir (arba) kitoje atitinkamoje politikoje būtų atsižvelgiama į stambių avarijų prevencijos ir jų padarinių apribojimo uždavinius. Šiuos uždavinius jos turi įgyvendinti kontroliuodamos: a) naujų objektų išdėstymą; b) esamų objektų modifikacijas pagal 10 straipsnį; c) naujas statybas, tokias kaip susisiekimo keliai, visuomenės dažnai lankomos vietos ir gyvenamieji rajonai netoli objektų, kurių vieta ar išdėstymas didina stambių avarijų riziką ir pasekmes. Valstybės narės užtikrina, kad formuojant jų žemėtvarkos ir (arba) kitą atitinkamą politiką ir nustatant tos politikos įgyvendinimo tvarką būtų atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti tinkamus atstumus tarp objektų, kuriems taikoma ši direktyva, ir gyvenamųjų rajonų, visuomenės naudojamų vietų ir ypač jautrių ar susirūpinimą keliančių gamtos plotų, o jau esamų objektų atveju — į būtinybę imtis pagal 5 straipsnį papildomų techninių priemonių, kad nedidėtų žmonėms keliamas pavojus. 2. Valstybės narės užtikrina, kad visos kompetentingos institucijos ir planavimo institucijos, kurios atsako už sprendimus šioje srityje, parengtų atitinkamą konsultacijų tvarką 1 dalyje minėtai politikai lengviau vykdyti. Tokia tvarka turi garantuoti, kad, priimant sprendimus, būtų galima gauti bendrą techninę konsultaciją arba konsultaciją apie kiekvieno atskiro objekto keliamą pavojų. 13 straipsnis Informacija apie saugos priemones 1. Valstybės narės užtikrina, kad tiems žmonėms, kuriems viename iš 9 straipsnyje minėtų objektų kilusi stambi avarija galėtų turėti pasekmių, jiems net nereikalaujant būtų teikiama informacija apie saugos priemones ir apie tai, kaip avarijos atveju būtina elgtis. Informaciją būtina kas trejus metus peržiūrėti ir prireikus pakartoti bei atnaujinti bent tais atvejais, kai vykdomi kokie nors 10 straipsnyje minėti pakeitimai. Toji informacija turi būti visą laiką prieinama visuomenei. Bet kuriuo atveju informacija visuomenei pakartojama ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokioje informacijoje turi būti bent V priede pateikti duomenys. 2. Esant tikimybei, kad viename iš 9 straipsnyje nurodytų objektų gali įvykti stambi avarija, kurios pasekmės peržengtų valstybių sienas, valstybės narės privalo suteikti pakankamai informacijos galinčioms nukentėti valstybėms narėms, kad nukentėjusioji valstybė narė galėtų, jei reikia, taikyti visas tinkamas 11, 12 ir šiame straipsnyje nurodytas nuostatas. 3. Jei valstybė narė nusprendžia, kad netoli kitos valstybės narės teritorijos esančiame objekte negali įvykti stambi avarija, kurios padariniai gali peržengti jos valstybės sieną, ir todėl galima taikyti 11 straipsnio 6 dalį nesudarinėjant pagal 11 straipsnio 1 dalį išorės avarinio plano, ji apie tai taip pat informuoja kitą valstybę narę. 4. Valstybės narės užtikrina, kad saugos ataskaitos būtų prieinamos visuomenei. Pramonės, komercijos ar asmeninių paslapčių, visuomenės saugumo ar nacionalinės gynybos sumetimais veiklos vykdytojas gali paprašyti kompetentingos institucijos tam tikrų jo ataskaitos dalių visuomenei neskelbti. Tokiais atvejais, kompetentingai institucijai pritarus, veiklos vykdytojas tai institucijai pateikia pakeistą, visuomenei prieinamą ataskaitą, kurioje tokių dalių nėra. 5. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų pareikšti savo nuomonę šiais atvejais: - planuojant naujus objektus, kuriems taikomas 9 straipsnis, - vykdant esamų objektų pakeitimus pagal 10 straipsnį, kai juos planuojant būtina laikytis šioje direktyvoje numatytų pareigų, - vykdant statybas aplink esamus objektus. 6. Kai objektams taikomos 9 straipsnio nuostatos, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamas 9 straipsnio 2 dalyje minėtas pavojingų medžiagų inventorinis sąrašas. 14 straipsnis Informacija, kurią veiklos vykdytojas privalo suteikti įvykus stambiai avarijai 1. Valstybės narės užtikrina, kad įvykus stambiai avarijai, veiklos vykdytojas kuo skubiau ir tinkamiausiu būdu privalo: a) informuoti apie tai kompetentingas institucijas; b) kai tik ją turės, suteikti joms šią informaciją: - apie avarijos aplinkybes, - apie susijusias su avarija pavojingas medžiagas, - turimus padarinių žmonėms ir aplinkai vertinimo duomenis, - apie priemones, kurių imtasi; c) informuoti apie numatomus veiksmus: - kurie sušvelnintų vidutinės trukmės ir ilgalaikius avarijos padarinius, - neleistų tokiai avarijai pasikartoti; d) atnaujinti jau suteiktą informaciją, jei toliau tiriant nustatoma papildomų faktų, kurie keičia ankstesnę informaciją ar padarytas išvadas. 2. Valstybės narės pareikalauja, kad kompetentinga institucija: a) užtikrintų, kad būtų imamasi būtinų skubių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių; b) tikrintų, tirtų ar kitokiu būdu rinktų informaciją, būtiną stambios avarijos techniniams, organizaciniams ir valdymo aspektams išnagrinėti; c) imtųsi atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad veiklos vykdytojas vykdytų būtinas padarinių likvidavimo priemones; d) teiktų rekomendacijas apie ateityje taikytinas prevencines priemones. 15 straipsnis Informacija, kurią valstybės narės privalo teikti Komisijai 1. Stambių avarijų prevencijai ir jų padarinių sušvelninimui valstybės narės privalo informuoti Komisiją, kai tik praktiškai įmanoma, apie VI priedo kriterijus atitinkančias stambias avarijas, kurios įvyko jų teritorijoje. Privaloma pateikti šiuos duomenis: a) valstybės narės pavadinimas, už ataskaitą kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas; b) stambios avarijos data, laikas ir vieta, veiklos vykdytojo visas pavadinimas ir su avarija susijusio objekto adresas; c) avarijos aplinkybių trumpas aprašas, nurodant pavojingas medžiagas ir tiesioginį poveikį žmonėms bei aplinkai; d) taikytų avarijos šalinimo priemonių ir nedelstinų prevencinių priemonių, būtinų neleisti avarijai pasikartoti, trumpas aprašas. 2. Kai tik 14 straipsnyje nurodyta informacija yra surenkama, valstybės narės informuoja Komisiją apie savo tyrimo rezultatus ir rekomendacijas, naudodamos pranešimų anketas, kurios yra nustatomos ir keičiamos 22 straipsnyje nurodyta tvarka. Valstybių narių pateikiama informacija gali vėluoti tik tiek, kiek to reikalauja teisinė procedūra, jei tokie pranešimai gali daryti jai įtakos. 3. Valstybės narės privalo Komisijai pranešti pavadinimą ir adresą bet kurios institucijos, galinčios turėti informacijos apie stambias avarijas ir galinčios konsultuoti kitų valstybių narių kompetentingas ir tokių avarijų atveju turinčias įsikišti institucijas. 16 straipsnis Kompetentinga institucija Nepažeidžiant veiklos vykdytojo pareigų, valstybės narės įkuria ar paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šioje direktyvoje nurodytoms pareigoms vykdyti ir, jei būtina, įstaigas, kurios padėtų kompetentingai institucijai ar institucijoms techniniais klausimais. 17 straipsnis Draudimas naudoti 1. Valstybės narės uždraudžia eksploatuoti ar pradėti eksploatuoti įmones, įrenginius, sandėlius ar jų dalis, kai veiklos vykdytojo taikomos stambių avarijų prevencijos ar švelninimo priemonės yra visiškai nepakankamos. Valstybės narės gali uždrausti eksploatuoti ar pradėti eksploatuoti įmones, įrenginius, sandėlius ar jų dalis, jei veiklos vykdytojas per nurodytą laiką nėra pateikęs pranešimo, ataskaitų ar kitos pagal šią direktyvą reikalingos informacijos. 2. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai galėtų atitinkamai nacionalinės teisės aktų ir procedūrų nustatytai institucijai paduoti skundus dėl kompetentingos institucijos pagal 1 dalį priimto draudimo įsakymo. 18 straipsnis Tikrinimai 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos organizuotų patikrinimų sistemą ar kitas tam tikrą objektų tipą atitinkančias kontrolės priemones. Tokie patikrinimai ar kontrolės priemonės neturi priklausyti nuo to, ar yra gauta saugos ataskaita ar kita kokia nors ataskaita. Tokių patikrinimų ar kitų kontrolės priemonių turi pakakti planingam ir sistemingam objekte naudojamų techninių, organizacinių ar valdymo sistemų patikrinimui, kad būtų galima užtikrinti, jog: - veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad vykdydamas objekte įvairią veiklą ėmėsi tinkamų priemonių stambioms avarijoms išvengti, - veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad numatė atitinkamas priemones objektus teritorijoje ir už jo ribų stambių avarijų padariniams apriboti, - pateiktoje saugos ar kitoje ataskaitoje esantys duomenys ir informacija tinkamai atspindi objekte esančias sąlygas, - visuomenei yra suteikta informacija pagal 13 straipsnio 1 dalį. 2. Nurodyta 1 dalyje patikrinimo sistema turi atitikti šias sąlygas: a) visiems objektams turi būti sudaryta patikrinimų programa. Jei kompetentinga institucija nėra sudariusi patikrinimų programos, paremtos sistemingu atitinkamame objekte esančių stambių avarijų pavojaus vertinimu, programoje turi būti numatyta, kad kompetentinga institucija bent kartą per dvylika mėnesių tikrintų kiekvieną objektą, kuriam taikomas 9 straipsnis; b) po kiekvieno patikrinimo kompetentinga institucija privalo parengti ataskaitą; c) jei reikia, po kompetentingos institucijos patikrinimo per tam reikalingą laiką patikrinimą turi atlikti ir objekto vadovybė. 3. Kompetentinga institucija gali reikalauti veiklos vykdytoją pateikti papildomą informaciją, kad galėtų išsamiai įvertinti stambios avarijos tikimybę ir nustatyti, kokiu mastu padidėjo toji stambių avarijų tikimybė ir galimi jų padariniai tam, kad ji galėtų parengti avarinį planą ir atkreipti dėmesį į tas medžiagas, kurioms dėl jų pavidalo, ypatingos būklės ar laikymo vietos reikia didesnės priežiūros. 19 straipsnis Informacijos sistema ir pasikeitimas informacija 1. Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija apie įgytą patirtį stambių avarijų prevencijos ir jų padarinių apribojimo srityje. Šioje informacijoje turi ypač atsispindėti šioje direktyvoje numatytų priemonių taikymas. 2. Komisija sudaro registrą ir informacinę sistemą, kuriuose atsispindėtų valstybių narių teritorijoje įvykusių stambių avarijų duomenys, ir leidžia valstybėms narėms jais naudotis, kad: a) valstybių narių pagal 15 straipsnio 1 dalį teikiamą informaciją būtų galima greitai perduoti visoms kompetentingoms institucijoms; b) kompetentingoms institucijoms būtų galima perduoti stambių avarijų priežasčių analizę ir tai, ko iš jų galima pasimokyti; c) kompetentingoms institucijoms būtų galima teikti informaciją apie prevencines priemones; d) būtų galima teikti informaciją apie organizacijas, kurios gali konsultuoti ir suteikti informaciją apie stambias avarijas, jų prevenciją ir padarinių švelninimą. Registre ir informacinėje sistemoje turi atsispindėti bent: a) informacija, kurią valstybės narės teikia pagal 15 straipsnio 1 dalį; b) avarijų priežasčių analizė; c) tai, ko pasimokyta iš nelaimingų atsitikimų; d) prevencinės priemonės, būtinos neleisti avarijoms pasikartoti. 3. Nepažeidžiant 20 straipsnio, registras ir informacinė sistema turi būti atviri valstybių narių vyriausybių padaliniams, pramonės ir prekybos asociacijoms, profesinėms sąjungoms, nevyriausybinėms organizacijoms aplinkos apsaugos srityje ir kitoms tarptautinėms bei mokslo tiriamosioms organizacijoms, dirbančioms šioje srityje. 4. Valstybės narės kas trejus metus Komisijai teikia ataskaitas apie objektus, kuriems taikomi 6 ir 9 straipsniai, tokia tvarka, kokia nustatyta 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvoje 91/692/EEB [9] dėl ataskaitų apie tam tikrų su aplinkos apsauga susijusių direktyvų įgyvendinimą standartizavimo ir racionalizavimo. Kas trejus metus Komisija skelbia tokios informacijos santrauką. 20 straipsnis Slaptumas 1. Siekdamos viešumo, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautą pagal šią direktyvą informaciją teiktų visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie jos paprašo. Jei nacionalinės teisės aktai to reikalauja, kompetentingų institucijų ar Komisijos gauta informacija gali būti laikoma konfidencialia, jei konfidencialumas susijęs su: - kompetentingų institucijų ir Komisijos diskusijų konfidencialumu, - tarptautinių santykių ir nacionalinės gynybos konfidencialumu, - visuomenės saugumu, - pirminio bylos nagrinėjimo ar vykstančio teisminio proceso konfidencialumu, - komercinėmis, pramonės paslaptimis ir intelektualinės nuosavybės paslaptimis, - asmeniniais duomenimis ir (arba) dosjė, - trečiosios šalies suteiktais duomenimis, jei toji trečioji šalis prašo laikyti juos konfidencialiais. 2. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms sudaryti sutartis su trečiosiomis šalimis keistis informacija, kuri yra konfidenciali šalies vidaus lygiu. 21 straipsnis Komiteto įgaliojimai Priemonės, reikalingos 9 straipsnio 6 dalies b punkte ir II–VI prieduose nurodytiems kriterijams derinti su technikos pažanga ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytai pranešimų anketai parengti, turi būti priimtos 22 straipsnyje nustatyta tvarka. 22 straipsnis Komitetas Komisijai padeda komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komisijos atstovas komitetui pateikia taikytinų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę dėl šio projekto pateikia per tokį laiką, kokį nustato pirmininkas, nelygu klausimo skubumas. Nuomonė priimama balsų dauguma, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje sprendimams, kuriuos Taryba priima Komisijos siūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip numatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja. Komisija priima numatytas priemones, jei jos sutampa su komiteto nuomone. Jei numatytos priemonės nesutampa su komiteto nuomone arba jokios nuomonės nėra pateikta, Komisija nedelsiant pateikia Tarybai pasiūlymą dėl taikytinų priemonių. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma. Jei per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo Taryba nesiima jokių veiksmų, Komisija priima siūlomas priemones. 23 straipsnis Direktyvos 82/501/EEB panaikinimas 1. Direktyva 82/501/EEB panaikinama praėjus 24 mėnesiams po šios direktyvos įsigaliojimo. 2. Pagal Direktyvą 82/501/EEB pateikti ar sudaryti pranešimai, avariniai planai ir informacija visuomenei galioja tol, kol jie bus pakeisti pagal šios direktyvos atitinkamas nuostatas. 24 straipsnis Įgyvendinimas 1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip praėjus 24 mėnesiams po jos įsigaliojimo. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. 25 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. 26 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje, 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos vardu Pirmininkas B. Howlin [1] OL C 106, 1994 4 14, p. 4 ir OL C 238, 1995 9 13, p. 4. [2] OL C 295, 1994 10 22, p. 83. [3] 1995 m. vasario 16 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 56, 1995 3 6, p. 80), 1996 m. kovo 19 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 120, 1996 4 24, p. 20) ir 1996 m. liepos 15 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 261, 1996 9 9, p. 24). [4] OL L 230, 1982 8 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/692/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 48). [5] OL C 112, 1973 12 20, p. 1.OL C 139, 1977 6 13, p. 1.OL C 46, 1983 2 17, p. 1.OL C 70, 1987 3 18, p. 1.OL C 138, 1993 5 17, p. 1. [6] OL C 328, 1987 12 7, p. 3. [7] OL C 138, 1993 5 17. [8] OL L 183, 1989 6 29, p. 1. [9] OL L 377, 1991 12 31, p. 48. -------------------------------------------------- Priedų sąrašas | | Puslapis | I priedas | — Direktyvos taikymas … | 421 | II priedas | — Svarbiausi duomenys ir informacija, kuri turi būti pateikta 9 straipsnyje nurodytoje saugos ataskaitoje … | 426 | III priedas | — 7 straipsnyje nurodyti principai ir 9 straipsnyje nurodyta informacija apie objekto valdymo sistemą ir objekto struktūrą siekiant užkirsti kelią stambioms avarijoms … | 427 | IV priedas | — Duomenys ir informacija, kuri turi būti įtraukta į 11 straipsnyje nurodytus avarinius planus … | 428 | V priedas | — Informacija, kuri turi būti suteikta visuomenei, kaip numatyta 13 straipsnio 1 dalyje | 429 | VI priedas | — Pranešimų Komisijai apie avariją kriterijai, kaip numatyta 15 straipsnio 1 dalyje … | 430 | --------------------------------------------------