Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31992L0043

    1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

    OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/07/2013

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1992/43/oj

    31992L0043



    Oficialusis leidinys L 206 , 22/07/1992 p. 0007 - 0050
    specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 15 tomas 11 p. 0114
    specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 15 tomas 11 p. 0114


    Tarybos Direktyva 92/43/EEB

    1992 m. gegužės 21 d.

    dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

    EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnį,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

    atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

    atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

    kadangi aplinkos kokybės išsaugojimas, apsauga ir gerinimas, įskaitant natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugą, yra svarbiausias Bendrijos bendras tikslas, kaip nurodyta Sutarties 130r straipsnyje;

    kadangi Europos bendrijos aplinkosaugos politikos ir veiksmų programa (1987-1992) [4] numato gamtos ir gamtinių išteklių apsaugos priemones;

    kadangi šios direktyvos tikslas — skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, todėl ši direktyva prisideda prie bendro subalansuotos plėtros siekio; kadangi siekiant išlaikyti biologinę įvairovę, gali tam tikrais atvejais prireikti palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą;

    kadangi valstybių narių europinėje teritorijoje natūralių buveinių būklė nuolat blogėja, ir vis didėja rūšių skaičius, kurioms gresia didelis išnykimo pavojus; kadangi buveinės ir rūšys, kurioms gresia išnykimas, sudaro Bendrijos gamtos paveldo dalį, o jų išlikimui kylantys pavojai dažnai nepaiso valstybinių sienų, todėl joms išsaugoti reikalinga imtis priemonių Bendrijos mastu;

    kadangi, atsižvelgiant į grėsmę tam tikriems buveinių tipams ir tam tikroms faunos ir floros rūšims bei siekiant kuo anksčiau įgyvendinti jų išsaugojimo priemones, būtina juos apibrėžti kaip prioritetinius;

    kadangi tam, kad galima būtų atstatyti ar palaikyti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių gerą apsaugos būklę, būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą;

    kadangi visos tokios įsteigtos teritorijos, įskaitant tas teritorijas, kurios dabar ar ateityje bus paskelbtos specialios apsaugos teritorijomis pagal 1979 m balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos [5], turės būti įtrauktos į vientisą Europos ekologinį tinklą;

    kadangi kiekvienoje tokioje įsteigtoje teritorijoje tikslinga įgyvendinti būtinas priemones, atsižvelgiant į siekiamus apsaugos tikslus;

    kadangi specialių saugomų teritorijų steigimui tinkamas teritorijas siūlo valstybėsnarės, bet kadangi vis dėlto turi būti nustatyta tvarka, kuri išskirtiniais atvejais leistų paskelbti saugoma teritoriją, kurios valstybė narė nepasiūlė, bet kurią Bendrija laiko svarbia prioritetinio buveinių tipo ar prioritetinės rūšies palaikymui ar išlikimui;

    kadangi būtina tinkamai įvertinti bet kurį planą ar programą, kuri galėtų turėti reikšmingą poveikį esamos ar ateityje numatytos įsteigti saugomos teritorijos apsaugos tikslams;

    kadangi pripažįstama, kad priėmimas priemonių, skirtų skatinti Bendrijos svarbos prioritetinių natūralių buveinių ir prioritetinių rūšių apsaugą, yra bendra visų valstybių narių pareiga; kadangi vis dėlto kai kurioms valstybėms narėms tai gali būti per didelė finansinė našta, nes, viena vertus, tokios buveinės ir rūšys Bendrijoje yra nevienodai pasiskirsčiusios, kita vertus, principas "moka teršėjas" gamtos apsaugos atveju gali būti taikomas tik gana ribotai;

    kadangi dėl to susitarta, kad šiuo išskirtiniu atveju turėtų būti teikiamas bendras Bendrijos finansavimas, Bendrijos sprendimais numačius skirtų išteklių ribas;

    kadangi žemėnaudos planavimas ir plėtros politika turėtų skatinti laukinei faunai ir florai svarbiausių kraštovaizdžio elementų tvarkymą;

    kadangi turėtų būti sukurta šia direktyva reglamentuojamų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimo sistema;

    kadangi tam tikroms faunos ir floros rūšims būtina bendra apsaugos sistema, kuri papildytų Direktyvą 79/409/EEB; kadangi tam tikroms rūšims, jei to reikalauja jų būklė, turėtų būti numatyta tvarkymo nuostata, įskaitant, pavyzdžiui, tam tikrų gaudymo bei žudymo priemonių uždraudimą, tuo pačiu numatant galimybę tam tikromis sąlygomis taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

    kadangi, siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos įgyvendinimas yra kontroliuojamas, Komisija periodiškai rengia bendras ataskaitas, paremtas ir valstybių narių pateikta informacija apie tai, kaip yra taikomos pagal šią direktyvą priimtos nacionalinės nuostatos;

    kadangi šios direktyvos įgyvendinimui svarbu gilinti mokslines ir technines žinias; kadangi dėl to tikslinga skatinti atitinkamus mokslinius tiriamuosius darbus;

    kadangi techninė ir mokslinė pažanga reiškia, kad turi būti galima pakoreguoti priedus; kadangi turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią Taryba galėtų keisti priedus;

    kadangi turėtų būti sudarytas valdymo komitetas, kuris padėtų Komisijai įgyvendinti šią direktyvą, ypač priimant sprendimus dėl Bendrijos bendro finansavimo;

    kadangi turėtų būti numatyta nuostata dėl papildomų priemonių, reglamentuojanti tam tikrų vietinių faunos ir floros rūšių reintrodukciją ir galimą nevietinių rūšių introdukciją;

    kadangi su šios direktyvos tikslais susijęs švietimas ir bendra informacija yra būtini, siekiant užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    Apibrėžimai

    1 straipsnis

    Šioje direktyvoje:

    a) apsauga reiškia visumą priemonių, reikalingų palaikyti ar atstatyti natūralias buveines ir laukinių faunos ir floros rūšių populiacijas iki palankios būklės, kaip apibrėžta e ir i punktuose;

    b) natūrali buveinė reiškia sausumos arba vandens plotus su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais, visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais;

    c) Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai reiškia tokius buveinių tipus, kurie 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje:

    i) gali išnykti savo natūralaus paplitimo areale;

    arba

    ii) yra paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo;

    arba

    iii) yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš 5 biogeografinių regionų (alpinio, atlantinio, kontinentinio, Makaronezijos ir Viduržemio jūros) tipinius bruožus.

    Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į I priedą;

    d) prioritetiniai natūralių buveinių tipai reiškia natūralių buveinių tipus, kuriems gresia išnykimo pavojus, kurie yra aptinkami 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje ir už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; I priede šie prioritetiniai natūralių buveinių tipai yra pažymėti žvaigždute (*);

    e) natūralios buveinės apsaugos būklė reiškia poveikių natūralioms buveinėms irjomstipiškoms rūšims visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jų natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei joms tipiškų rūšių ilgalaikiam išlikimui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje.

    Natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma "gera", kai:

    - jos natūralus paplitimo arealas ir jos padengiami plotai tame areale yra stabilūs arba didėja, ir

    - egzistuoja ir tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos,

    - jai tipiškų rūšių apsaugos būklė yra gera pagal i punkte pateiktą apibrėžimą;

    f) rūšies buveinė — tai specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu;

    g) Bendrijos svarbos rūšys — tai 2 straipsnyje apibrėžtoje teritorijoje egzistuojančios rūšys, kurios:

    i) yra nykstančios, išskyrus rūšis, kurių natūralaus paplitimo arealas siekia tos teritorijos pakraštį ir kurioms negresia išnykimas ar kurios nėra pažeidžiamos vakarų Palearktikos regione;

    ii) yra pažeidžiamos, t. y. manoma, kad netolimoje ateityje jos gali būti perkeltos į nykstančiųjų kategoriją, jei ir toliau veiks tai lemiantys veiksniai;

    iii) yra retos, t. y. rūšys, kurių mažos populiacijos šiuo metu nėra nykstančios ar pažeidžiamos, bet yra pavojus, kad jos gali tokiomis tapti; rūšys gyvena mažose geografinėse teritorijose arba yra retai išsidėsčiusios didesnėje teritorijoje;

    iv) yra endeminės ir reikalauja išskirtinio dėmesio dėl specifinio jų natūralios buveinės pobūdžio ir (arba) dėl jų naudojimo galimo poveikio jų buveinei ir (arba) jų apsaugos būklei.

    Tokios rūšys yra arba gali būti įtrauktos į II ir (arba) IV ar V priedus;

    h) prioritetinės rūšys reiškia g punkto i papunktyje nurodytas rūšis, už kurių apsaugą Bendrija yra ypač atsakinga, atsižvelgiant į jų natūralaus paplitimo arealo dalį, patenkančią į 2 straipsnyje nurodytą teritoriją; šios prioritetinės rūšys II priede yra pažymėtos žvaigždute (*);

    i) rūšies apsaugos būklė reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;

    Rūšies apsaugos būklė laikoma "gera", kai:

    - atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas, ir

    - rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje, ir

    - yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką;

    j) teritorija reiškia geografiškai apibrėžtą plotą, kurio ribos yra aiškiai nustatytos;

    k) Bendrijos svarbos teritorija reiškia teritoriją, kuri biogeografiniame regione ar regionuose, kuriems ji priklauso, yra svarbi tuo, kad padeda išlaikyti ar atstatyti I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar į II priedą įrašytos rūšies gerą apsaugos būklę, bei taip pat gali būti svarbi 3 straipsnyje nurodyto Natura 2000 tinklo vientisumui ir (arba) yra svarbi palaikant biologinę įvairovę atitinkamame biogeografiniame regione ar regionuose.

    Dideliuose plotuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju Bendrijos svarbos teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir dauginimuisi būtini fiziniai ar biologiniai veiksniai;

    l) speciali saugoma teritorija — tai Bendrijos svarbos teritorija, kurią valstybės narės įsteigė įstatymu, administraciniu aktu ir (arba) sutartimi ir kurioje yra taikomos būtinos apsaugos priemonės, skirtos palaikyti ar atstatyti natūralių buveinių ir (ar) rūšių, kurioms teritorija yra įsteigta, gerą apsaugos būklę bei populiacijas;

    m) egzempliorius reiškia bet kurį į IV ir V priedus įtrauktos rūšies gyvą arba negyvą gyvūną ar augalą, bet kurią jo dalį ar išvestinį produktą, taip pat bet kokias kitas prekes, kurios pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių gyvūnų ar augalų dalys ar išvestiniai produktai;

    n) komitetas reiškia pagal 20 straipsnį įkurtą komitetą.

    2 straipsnis

    1. Šios direktyvos tikslas — padėti užtikrinti biologinę įvairovę,apsaugantnatūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.

    2. Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.

    3. Taikant priemones pagal šią direktyvą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.

    Natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsauga

    3 straipsnis

    1. Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

    Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Direktyvą 79/409/EEB.

    2. Kuriant Natura 2000 tinklą, visos valstybės narės prisideda atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų teritorijoje užima šio straipsnio 1 dalyje nurodyti natūralių buveinių tipai ir rūšių buveinės. Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė pagal 4 straipsnį steigia specialias saugomas teritorijas, atsižvelgdama į 1 dalyje išdėstytus tikslus.

    3. Jei valstybės narės mano esant reikalinga, jos stengiasi pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą palaikydamos, o kur reikia — sukurdamos kraštovaizdžio elementus, kurie yra labai svarbūs laukinei faunai ir florai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.

    4 straipsnis

    1. Remdamasi III priede (1 etapas) išdėstytais kriterijais ir atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo teritorijų sąrašą, nurodydama, kurie jos teritorijoje vietiniai I priedo natūralių buveinių tipai ir kurios II priedo rūšys aptinkamos tose teritorijose. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos atitinka šių rūšių natūralaus paplitimo areale esančias vietas, kuriose egzistuoja jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios teritorijos siūlomos tik ten, kur yra aiškiai identifikuojamas plotas, kuriame yra jų gyvybei ir veisimuisi būtini fiziniai ir biologiniai veiksniai. Prireikus valstybės narės siūlo pakoreguoti sąrašą atsižvelgiant į 11 straipsnyje nurodytų stebėjimų rezultatus.

    Per trejus metus nuo šios direktyvos paskelbimo sąrašas kartu su informacija apie kiekvieną teritoriją perduodamas Komisijai. Tokią informaciją sudaro teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, lokalizacija, plotas ir duomenys, gauti taikant III priede (1 etapas) nurodytus kriterijus; ji pateikiama Komisijos nustatyta forma, 21 straipsnyje nurodyta tvarka.

    2. Remdamasi III priede (2 etapas) nustatytais kriterijais, kiekvienam iš penkių 1 straipsnio c punkto iii papunktyje nurodytų biogeografinių regionų ir visai 2 straipsnio 1 dalyje nurodytai teritorijai Komisija, susitarusi su kiekviena valstybe nare pagal jų pateiktus sąrašus sudaro Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektą, paremtą valstybių narių sąrašais, nurodančiais tas teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių.

    Valstybės narės, kurių teritorijos su jose aptinkamais vienu ar daugiau prioritetiniais natūralių buveinių tipais ar prioritetinėmis rūšimis sudaro daugiau negu 5 % jų nacionalinės teritorijos, gali, susitarusios su Komisija, prašyti, kad III priede (2 etapas) išvardyti kriterijai, parenkant visas Bendrijos svarbos teritorijas jų teritorijoje, būtų taikomi lanksčiau.

    Atrinktų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

    3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas sudaromas per šešerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo.

    4. Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteigia specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių gerą apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.

    5. Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.

    5 straipsnis

    1. Išskirtiniais atvejais, kai Komisija nustato, kad 4 straipsnio 1 dalyje minimame sąraše nėra paminėta teritorija, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, kuri, remiantis atitinkama ir patikima moksline informacija, yra svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, pradedamos dvišalės Komisijos ir atitinkamos valstybės narės konsultacijos, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis.

    2. Jei pasibaigus konsultacijoms, kurios gali tęstis ne ilgiau kaip 6 mėnesius, ginčas lieka neišspręstas, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą tokią teritoriją priskirti prie Bendrijos svarbos teritorijų.

    3. Gavusi tokį pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius vienbalsiai priima sprendimą.

    4. Konsultacijų metu ir laukiant Tarybos sprendimo, nagrinėjamai teritorijai galioja 6 straipsnio 2 dalis.

    6 straipsnis

    1. Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

    2. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

    3. Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

    4. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, neatsižvelgti į visuomenės interesus, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

    Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis priežastimis neatsižvelgti į visuomenės interesus.

    7 straipsnis

    Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus teritorijoms, atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal Direktyvą 79/409/EEB, jei pastaroji data yra vėlesnė.

    8 straipsnis

    1. Kartu su savo pasiūlymais dėl teritorijų, tinkamų steigti specialias saugomas teritorijas, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės rūšys, valstybės narės Komisijai atitinkamai siunčia savo apskaičiavimus, koks, jų nuomone, turi būti bendras Bendrijos finansavimas, kad jos galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 6 straipsnio 1 dalį.

    2. Bendrijos svarbos teritorijoms, kurioms prašoma bendro finansavimo, Komisija, susitarusi su kiekviena atitinkama valstybe nare, nustato priemones, kurios yra būtinos atitinkamose teritorijose siekiant palaikyti arba atstatyti prioritetinių natūralių buveinių tipų ir prioritetinių rūšių gerą apsaugos būklę, ir nurodo toms priemonėms reikalingų išlaidų sumą.

    3. Susitarusi su atitinkama valstybe nare ir atsižvelgdama į prioritetinių natūralių buveinių tipų ir (arba) prioritetinių rūšių koncentraciją valstybės narės teritorijoje bei santykinę naštą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, Komisija įvertina, kokios lėšų sumos, įskaitant finansavimą iš Bendrijos, reikės šioms priemonėms vykdyti.

    4. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus vertinimus, atsižvelgdama į esamus atitinkamų Bendrijos dokumentų reglamentuojamus finansavimo šaltinius ir laikydamasi 21 straipsnyje numatytos tvarkos, Komisija patvirtina prioritetinių veiksmų bendrųjų priemonių programą, kurioje būtų numatyti ir finansavimo šaltiniai teritorijai, kai ji yra steigiama pagal 4 straipsnio 4 dalį.

    5. Priemonės, kurios dėl išteklių stokos nebuvo įtrauktos į veiksmų programą, ir priemonės, kurioms ankščiau minėtoje veiksmų programoje nebuvo skirta Bendrijos bendro finansavimo arba buvo skirta tik jo dalis, yra svarstomos dar kartą 21 straipsnyje numatyta tvarka, kas dveji metai peržiūrint veiksmų programą, o laukiant tokios veiksmų peržiūros, valstybės narės gali tų priemonių vykdymą atidėti. Peržiūrint veiksmus, jei reikia, atsižvelgiama į naują nagrinėjamos teritorijos situaciją.

    6. Teritorijose, kur nuo Bendrijos bendro finansavimo priklausomų priemonių vykdymas yra atidėtas, valstybės narės nesiima jokių naujų priemonių, kurios galėtų pabloginti šių teritorijų būklę.

    9 straipsnis

    Veikdama 21 straipsnyje numatyta tvarka, Komisija periodiškai peržiūri, koks yra Natura 2000 indėlis siekiant 2 ir 3 straipsniuose numatytų tikslų. Jei, atliekant 11 straipsnyje numatytus stebėjimus, nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo, specialią saugomą teritoriją gali būti nuspręsta panaikinti.

    10 straipsnis

    Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą.

    Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

    11 straipsnis

    Valstybės narės vykdo 2 straipsnyje nurodytų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės stebėjimą, atkreipdamos ypatingą dėmesį į prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis.

    Rūšių apsauga

    12 straipsnis

    1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:

    a) bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;

    b) šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;

    c) tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;

    d) pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.

    2. Valstybės narės draudžia laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo pagauti prieš įgyvendinant šią direktyvą.

    3. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalyje nurodytas draudimas galioja visiems gyvūnų, kuriems šis straipsnis taikomas, gyvenimo etapams.

    4. Valstybės narės sukuria į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių atsitiktinio gaudymo ar žudymo stebėjimo sistemą. Atsižvelgdamos į surinktą informaciją valstybės narės imasi kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims.

    13 straipsnis

    1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo b dalį įrašytų augalų rūšių griežtos apsaugos sistemą, draudžiančią:

    a) tyčia skinti, rinkti, pjauti, rauti ar naikinti tokius augalus gamtoje jų natūralaus paplitimo vietose;

    b) laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti iš gamtos paimtus tų rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo paimti prieš įgyvendinant šią direktyvą.

    2. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti draudimai galioja visiems augalų, kuriems šis straipsnis taikomas, biologinio ciklo etapams.

    14 straipsnis

    1. Jei, remdamosi 11 straipsnyje numatytais stebėjimais, valstybės narės mano, kad tai yra būtina, jos imasi priemonių užtikrinti, kad į V priedą įrašytų laukinių faunos ir floros rūšių egzempliorių ėmimas iš gamtos ir jų naudojimas nesutrukdytų palaikyti gerą šių rūšių apsaugos būklę.

    2. Kai manoma, kad tokios priemonės yra būtinos, viena iš tokių priemonių yra 11 straipsnyje numatytų stebėjimų tąsa. Tarp tokių priemonių visų pirma galėtų būti:

    - taisyklės, reguliuojančios priėjimą prie tam tikros nuosavybės,

    - laikinas ar vietinio masto draudimas imti rūšių egzempliorius iš gamtos ir naudoti tam tikras populiacijas,

    - tokių egzempliorių ėmimo iš gamtos laikotarpių ir (arba) metodų reguliavimas,

    - medžioklės ir žūklės taisyklių taikymas, imant egzempliorius iš gamtos, kuriose atsižvelgiama į tokių populiacijų išsaugojimą,

    - rūšių egzempliorių ėmimui iš gamtos būtinų licencijų ar kvotų sistemos sukūrimas,

    - rūšių egzempliorių pirkimo, pardavimo, siūlymo pirkti, laikymo ar transportavimo pardavimo tikslais reguliavimas,

    - gyvūnų rūšių veisimas nelaisvėje, augalų rūšių dirbtinis dauginimas griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant sumažinti laukinių rūšių ėmimą iš gamtos,

    - taikomų priemonių poveikio įvertinimas.

    15 straipsnis

    Į V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tais atvejais, kai pagal 16 straipsnį į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui yra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybės narės uždraudžia naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti:

    a) naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus;

    b) bet kokį gaudymą ar žudymą iš transporto priemonių, nurodytų VI priedo b dalyje.

    16 straipsnis

    1. Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti ledžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų gerą apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b dalių:

    a) siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;

    b) siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims;

    c) atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių priežasčių neatsižvelgti į visuomeninius interesus, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes;

    d) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;

    e) siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos.

    2. Kas dveji metai valstybės narės Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal 1 dalį. Gavusi ataskaitą, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių Komitetui pateikia savo nuomonę apie tas nukrypti leidžiančias nuostatas ir apie tai praneša Komitetui.

    3. Ataskaitose nurodoma:

    a) rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir jų taikymo priežastys, nurodant rizikos pobūdį ir, jei tikslinga, atmestas alternatyvas bei naudotus mokslinius duomenis;

    b) leidžiami gyvūnų rūšių gaudymo ar žudymo būdai, priemonės ir metodai bei jų naudojimo priežastys;

    c) aplinkybės, kada ir kur tokios nukrypti leidžiančios nuostatas buvo leista taikyti;

    d) institucija, kuriai suteikti įgaliojimai skelbti ir tikrinti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir spręsti, kokie būdai, priemonės ar metodai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kokios žinybos gali juos naudoti bei kokie asmenys turi vykdyti šią užduotį;

    e) naudojamos priežiūros priemonės ir gauti rezultatai.

    Informavimas

    17 straipsnis

    1. Pasibaigus 23 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, kas šešeri metai valstybės narės pateikia ataskaitą apie taikytų pagal šią direktyvą priemonių įgyvendinimą. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones ir tų priemonių poveikio I priedo natūralių buveinių tipų ir II priedo rūšių apsaugos būklei įvertinimas bei pagrindiniai 11 straipsnyje nurodytos priežiūros rezultatai. Pagal Komiteto formą parengta ataskaita pateikiama Komisijai ir turi būti prieinama visuomenei.

    2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų pagrindu Komisija parengia bendrą ataskaitą. Joje atitinkamai įvertinama pasiekta pažanga ir ypač Natura 2000 indėlis siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų. Ataskaitos dalies, kuri apima tam tikros valstybės narės pateiktą informaciją, projektą Komisija siunčia atitinkamai valstybei patikrinti. Pateikusi galutinį ataskaitos variantą komitetui, Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dienos ją oficialiai paskelbia ir pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui.

    3. Pagal šią direktyvą įsteigtas teritorijas valstybės narės gali pažymėti ženklais, kuriuos šiam tikslui yra sukūręs komitetas.

    Mokslo tiriamieji darbai

    18 straipsnis

    1. Valstybės narės ir Komisija skatina mokslo tiriamuosius ir mokslinius darbus, atsižvelgdamos į 2 straipsnyje išdėstytus tikslus ir 11 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Jos keičiasi informacija, kad valstybių narių ir Komisijos lygmeniu vykdomi mokslo tiriamieji darbai būtų tinkamai koordinuojami.

    2. Išskirtinis dėmesys skiriamas moksliniam darbui, kuris yra būtinas siekiant įgyvendinti 4 ir 10 straipsnius, taip pat yra skatinami valstybių narių bendri mokslo tiriamieji darbai.

    Priedų keitimo tvarka

    19 straipsnis

    Pakeitimus, kurie yra būtini derinant I, II, III, V ir VI priedus su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

    Pakeitimus, kurie yra būtini derinant IV priedą su technine ir moksline pažanga, Komisijos siūlymu Taryba priima vienbalsiai.

    Komitetas

    20 straipsnis

    Komisijai padeda komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

    21 straipsnis

    1. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Savo nuomonę apie projektą komitetas pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas priklausomai nuo klausimo skubotumo. Tais atvejais, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos siūlymu, nuomonė pareiškiama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

    2. Komisija priima numatytas priemones, jei jos atitinka komiteto išvadas.

    Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

    Jei, gavusi pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones priima Komisija.

    Papildomos nuostatos

    22 straipsnis

    Įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, valstybės narės:

    a) ištiria, ar pageidautina reintrodukuoti IV priede nurodytas rūšis, kurios yra vietinės valstybių narių teritorijose, tais atvejais, kai ši priemonė galėtų padėti jų apsaugai, su sąlyga, kad atlikus tokius tyrimus ir atsižvelgus į valstybių narių bei kitų valstybių patirtį, nustatoma, kad tokia rūšių reintrodukcija veiksmingai padeda atstatyti gerą šių rūšių apsaugos būklę, ir su sąlyga, kad tai yra vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene;

    b) užtikrina, kad tyčinė bet kurių rūšių, kurios yra nevietinės valstybių narių teritorijose, introdukcija į gamtą būtų reguliuojama taip, kad tai nekenktų natūralioms buveinėms jų natūralaus paplitimo ribose arba laukinei vietinei florai ir faunai, o jei valstybė narė mano, kad tai yra būtina, tokią rūšių introdukciją uždraudžia. Atlikto įvertinimo rezultatai siunčiami komitetui;

    c) skatina švietimą ir informaciją apie poreikį saugoti laukinės faunos ir floros rūšis, jų buveines bei natūralias buveines.

    Baigiamosios nuostatos

    23 straipsnis

    1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

    2. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

    24 straipsnis

    Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje, 1992 m. gegužės 21 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    Arlindo Marques Cunha

    [1] OL C 247, 1988 9 21, p. 3 irOL C 195, 1990 8 3, p. 1.

    [2] OL C 75, 1991 3 20, p. 12.

    [3] OL C 31, 1991 2 6, p. 25.

    [4] OL C 328, 1987 12 7, p. 1.

    [5] OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/244/EEB (OL L 115, 1991 5 8, p. 41).

    --------------------------------------------------

    I PRIEDAS

    BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS

    Paaiškinimai

    Kodas: | Šis priedas remiasi hierarchine buveinių klasifikacija, kuri sudaryta Corine programos metu (Corine biotopų projektas). Daugumai nurodytų natūralių buveinių tipų pateikiami atitinkami Corine kodai, kurie yra išvardinti Technical Handbook (Techninis vadovas), 1 t., 73-109 p., Corine/Biotope/89/2.2, 1988 m. gegužės 19 d., iš dalies papildytas 1989 m. vasario 14 d. |

    Ženklas "×", jungiantis kodus, rodo susijusius buveinių tipus, pavyzdžiui, 35.2 × 64.1 — atviri žolynai su šepetuku (Corynephorus) ir smilga (Agrostis) (35.2), apjungiami su žemyninėmis kopomis (64.1).

    Ženklas "*" reiškia prioritetinius buveinių tipus.

    PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS

    Atvira jūra ir potvynių zonos

    11.25 | Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu |

    11.34 | *Poseidonijų sąžalynai |

    13.2 | Upių žiotys |

    14 | Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos |

    21 | *Įlankos |

    – | Didelės seklios įlankos ir užutekiai |

    – | Rifai |

    – | Dėl išsiskiriančių dujų sekliuose vandenyse susiformavę "jūriniai stulpai" |

    Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai

    17.2 | Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų |

    17.3 | Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose |

    18.21 | Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos |

    18.22 | Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos (su endeminių rūšių kermėkais Limonium) |

    18.23 | Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos (su endeminių rūšių augalais) |

    Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos

    15.11 | Salikornijų (Salicornia) ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai |

    15.12 | Spartinų (Spartina) vejos (Spartinion) |

    15.13 | Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia) |

    15.14 | *Žemyninės druskingosios pievos (Puccinellietalia distantis) |

    Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos

    15.15 | Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi) |

    15.16 | Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Arthrocnemetalia fruticosae) |

    15.17 | Pirėnų pusiasalio druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea) |

    Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės

    15.18 | *Druskingos stepės (Limonietalia) |

    15.19 | *Gipsingos stepės (Gypsophilietalia) |

    PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS

    Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos

    16.211 | Užuomazginės pustomos kopos |

    16.212 | Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios pajūrinėmis smiltlendrėmis (Ammophila arenaria) (baltosios kopos) |

    16.221-16.227 | *Nurimusios kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos) 16.221Galio-Koelerion albescentis16.222Euphorbio-Helichrysion16.223Crucianellion maritimae16.224Euphorbia terracina16.225Mesobromion16.226Trifolio-Geranietea sanguinei, Galio maritimi-Geranion sanguinei16.227Thero-Airion, Botrychio-Polygaletum, Tuberarion guttatae |

    16.23 | *Kalcio neturinčios nurimusios kopos su juodosiomis varnauogėmis (Empetrum nigrum) |

    16.24 | *Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea) |

    16.25 | Kopos su dygliuotaisiais šaltalankiais (Hyppophae rhamnoides) |

    16.26 | Kopos su smėlyniniais karklais (Salix arenaria) |

    16.29 | Atlanto pakrančių kopos apaugusios mišku |

    16.31-16.35 | Drėgni kopų duburiai |

    1. A | Mačeirai (*Airijoje, mačeiruose) |

    Viduržemio jūros pakrančių kopos

    16.223 | Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis |

    16.224 | Kopos su karpažolėmis (Euphorbia terracina) |

    16.228 | Kopų žolynai priklausantys Malcolmietalia eilei |

    16.229 | Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais |

    16.27 | *Kopos, apaugusios kadagių (Juniperus) krūmynais |

    16.28 | Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia) |

    16.29 × 42.8 | *Italinių (Pinus pinea) ir (arba) pajūrinių (Pinus pinaster) pušų miškais apaugusios kopos |

    Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos

    64.1 × 31.223 | Sausi smėlynų viržynai su viržiais (Calluna) ir prožirniais (Genista) |

    64.1 × 31.227 | Sausi smėlynų viržynai su viržiais (Calluna) ir juodosiomis varnauogėmis (Empetrum nigrum) |

    64.1 × 35.2 | Atviri žemyninių kopų žolynai su šepetukais (Corynephorus) ir smilgomis (Agrostis) |

    GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS

    Stovinčio vandens telkiniai

    22.11 × 22.31 | Atlantinės srities smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir būdmainių augalų: lobelijų (Lobelia), kraštūnių (Littorella) ir slepišerių (Isoetes) bendrijomis |

    22.11 × 22.34 | Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir slepišerių (Isoetes) formuojamomis bendrijomis |

    22.12 × (22.31 + 22.32) | Vidurio Europos ir perialpinių regionų oligotrofiniai vandens telkiniai su būdmainių augalų bendrijomis, kurias formuoja kraštūnės (Litorella), slepišerės (Isoetes) arba kurių išnyrančiose pakrantėse vyrauja žemųjų vikšrių (Nanocyperetalia) eilės bendrijos |

    22.12 × 22.44 | Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai, kurių dugne formuojasi maurabraginių dumblių bendrijos |

    22.13 | Natūralūs eutrofiniai ežerai su stambiųjų plūdžių (Magnopotamion) arba vandenplūkių (Hydrocharition) tipo augalija |

    22.14 | Distrofiniai ežerai |

    22.34 | *Viduržemio jūros srities laikinos kūdros |

    – | *Turlogai (Airija) |

    Tekančio vandens telkiniai

    Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriuose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos

    24.221 × 24.222 | Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija |

    24.223 | Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja paupinės mirikarijos (Myricaria germanica) |

    24.224 | Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja balsvieji gluosniai (Salix elaeagnos) |

    24.225 | Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su gelsvuoju vaiklu (Glaucium flavum) |

    24.4 | Lygumų ir priekalnių upės su plūduriuojančių augalų bendrijomis, kurias sudaro kurklės (Batrachium; = vandeniniai vėdrynai (Ranunculus)) |

    24.52 | Priekalnių upių pakrančių bendrijos su raudonstiebės balandos formuojamomis bendrijomis (Chenopodietum rubri) |

    24.53 | Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su (Paspalo-Agrostidion) bendrijomis ir apaugusios pakaitomis gluosniais (Salix) ir baltosiomis tuopomis (Populus alba) |

    – | Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės |

    VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI

    31.11 | Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su tyruline erika (Erica tetralix) |

    31.12 | *Drėgnieji Atlantinės srities pietinės dalies viržynai su blakstienotąja (Erica ciliaris) ir tyruline (Erica tetralix) erikomis |

    31.2 | *Sausieji viržynai (visi potipiai) |

    31.234 | *Sausieji pakrančių viržynai su erikomis (Erica vagans) ir pajūriniais dygliakrūmiais (Ulex maritimus) |

    31.3 | *Endeminiai sausieji Makaronezijos viržynai |

    31.4 | Alpiniai ir subalpiniai viržynai |

    31.5 | *Krūmynai su kalninėmis pušimis (Pinus mugo) ir plaukuotaisiais rododendrais (Rhododendron hirsutumMugo-Rhododendretum hirsuti) |

    31.622 | Subarktiniai karklų krūmynai |

    31.7 | Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais |

    KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)

    Submediteraniniai ir temperatiniai

    31.82 | Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos kalkingų uolų šlaituose (Berberidion) |

    31.842 | Kalninės prožirnio (Genista purgans) bendrijos |

    31.88 | Paprastojo kadagio (Juniperus communis) bendrijos kalkinguose viržynuose arba pievose |

    31.89 | *Švitrūno (Cistus palhinhae) bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose (Junipero—Cistetum palhinhae) |

    Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis

    32.131-32.135 | Kadagynai |

    32.17 | *Matoralis su zizifais (Ziziphus) |

    32.18 | *Matoralis su kilniaisiais laurais (Laurus nobilis) |

    Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai

    32.216 | Lauravyšnių (Laurocerasus) krūmynai |

    32.217 | Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių |

    32.22-32.26 | Visi tipai |

    Friganos

    33.1 | Friganos su Astragalo-Plantaginetum subulatae bendrijomis |

    33.3 | Friganos su Sacropoterium spinosum |

    33.4 | Kretos (Cretan) (Euphorbieto-Verbascion) sąjungos bendrijos |

    NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS

    Natūralios pievos

    34.11 | *Karstinių regionų kalkingos pievos (laibeniniai šilokynai — Alysso-Sedion albi) |

    34.12 | *Sausų smėlynų kalkingos pievos (melsvieji kelerijynai — Koelerion glaucae) |

    34.2 | Kalaminarinės pievos |

    36.314 | Pirėnų pievos su eraičinais (Festuca eskia) ant silicio substratų |

    36.32 | Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų |

    36.36 | Iberijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta) ant silicio substratų |

    36.41-36.45 | Alpinės pievos ant kalkingų substratų |

    36.5 | Makaronezijos kalnų pievos |

    Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos

    34.31-34.34 | Stepiškosios pievos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų (*svarbios gegužraibinių šeimos augalų buveinės) |

    34.5 | *Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais (Thero—Brachypodietea) |

    35.1 | *Rūšių turtingos briedgaurių (Nardus) pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje) |

    Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai)

    32.11 | Miškai su kamštiniais ąžuolais (Quercus suber) ir (arba) akmeniniais ąžuolais (Quercus ilex) |

    Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos

    37.31 | Melvenių (Molinia) pievos ant kreidos arba molio dirvožemio (Eu-Molinion) |

    37.4 | Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių ir meldų pievos (Molinio-Holoschoenion) |

    37.7-37.8 | Eutrofinės aukštųjų žolių pievos |

    – | Pelkinių guostynų (Cnidion venosae) būtinai užliejamos pievos |

    Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos

    38.2 | Žemumų šienaujamos pievos (pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis), vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) |

    38.3 | Kalnų šienaujamos pievos (Britanijos pievų tipai su miškiniu snapučiu Geranium sylvaticum) |

    AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI

    Rūgščiosios kimininės pelkės

    51.1 | *Aktyvios aukštapelkės |

    51.2 | Degradavusios aukštapelkės (vis dar galinčios savaime atsistatyti) |

    52.1-52.2 | Plokščiosios pelkės (*tiktai aktyvios) |

    54.5 | Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės |

    54.6 | Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion) |

    Kalkingosios žemapelkės

    53.3 | *Kalkingosios žemapelkės su šakotąja ratainyte (Cladium mariscus) ir lieknine viksva (Carex davalliana) |

    54.12 | *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion) |

    54.2 | Šarmingosios žemapelkės |

    54.3 | *Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atrofuscae |

    UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI

    Skardžiai

    61.1 | Silicio uolienų |

    61.2 | Maisto medžiagų turtingi nuobirynai |

    61.3 | Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai alpiniai |

    61.4 | Balkanų |

    61.5 | Vidurio Europos silicio uolienų |

    61.6 | *Vidurio Europos klintiniai |

    Chazmofitų augalija uolų šlaituose

    62.1-62.1A | Potipiai ant kalkingų substratų |

    62.2 | Potipiai ant silikatinių substratų |

    62.3 | Uolų paviršiaus pionierinė augalija |

    62.4 | *Klinčių grindiniai |

    Kitos uolėtos buveinės

    65 | Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms |

    – | Lavos laukai ir natūralūs urvai |

    – | Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai |

    – | Nuolatiniai ledynai |

    MIŠKAI

    Natūralūs (beveik natūralūs) miškai, kuriuos sudaro vietinių rūšių aukštaūgiai medžiai. Miškuose yra jiems būdingas pomiškis ir atitinka šiuos kriterijus: reti arba likutiniai ir (arba) juose glaudžiasi Bendrijai svarbių rūšių organizmai

    Temperatinės Europos miškai

    41.11 | Bukų miškai (Luzulo-Fagetum) |

    41.12 | Epifitų turtingi bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kukmedžiais (Taxus) (Ilici—Fagion) |

    41.13 | Bukų miškai (Asperulo-Fagetum) |

    41.15 | Subalpiniai bukų miškai su klevais (Acer) ir rūgštynėmis (Rumex arifolius) |

    41.16 | Bukų miškai ant kalkingų substratų (Cephalanthero-Fagion) |

    41.24 | Ąžuolų ir skroblų miškai (Stellario-Carpinetum) |

    41.26 | Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum) |

    41.4 | *Griovų šlaitų miškai (Tilio-Acerion) |

    41.51 | Seni acidofiliniai paprastojo ąžuolo (Quercus robur) miškai smėlėtose lygumose |

    41.53 | Seni ąžuolų miškai su bugieniais (Ilex) ir unksmenėmis (Blechnum) Britų salose |

    41.86 | Siauralapio uosio (Fraxinus angustifolia) miškai |

    42.51 | *Kaledonijos miškai |

    44. A1–44. A4 | *Pelkiniai miškai |

    44.3 | *Likutiniai aliuviniai miškai (Alnion glutinoso-incanae) |

    44.4 | Mišrūs ąžuolų, guobų ir uosių miškai prie stambių upių |

    Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai

    41.181 | *Apeninų bukų miškai su kukmedžiais (Taxus) ir bugieniais (Ilex) |

    41.184 | *Apeninų bukų miškai su baltuoju kėniu (Abies alba) ir bukų miškai su kėniais (Abies nebrodensis) |

    41.6 | Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su paprastaisiais ąžuolais (Quercus robur) ir pirėniniais ąžuolais (Quercus pyrenaica) |

    41.77 | Bukinių ąžuolų (Quercus faginea) miškai (Pirėnų pusiasalis) |

    41.85 | Trojinių ąžuolų (Quercus trojana) miškai (Italija ir Graikija) |

    41.9 | Kaštainių (Castanea) miškai |

    41.1A × 42.17 | Heleniniai bukų miškai su kėniais (Abies borisii-regis) |

    41.1B | Ąžuolų (Quercus frainetto) miškai |

    42. A1 | Kiparisų miškai (Acero-Cupression) |

    44.17 | Baltojo gluosnio (Salix alba) ir baltosios tuopos (Populus alba) galeriniai miškai |

    44.52 | Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su pontiniais rododendrais (Rhododendron ponticum), gluosniais (Salix) ir kitais augalais |

    44.7 | Rytinių platanų miškai (Platanion orientalis) |

    44.8 | Šiltieji Viduržemio pajūrio srities paupiniai galeriniai miškai (Nerio-Tamaricetea) ir Pirėnų pusiasalio pietvakarinės dalies paupiniai galeriniai miškai (Securinegion tinctoriae) |

    Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai

    41.7C | Kretos ąžuolų (Quercus brachyphylla) miškai |

    45.1 | Alyvmedžių (Olea) ir ceratonijų (Ceratonia) miškai |

    45.2 | Kamštinių ąžuolų (Quercus suber) miškai |

    45.3 | Akmeninių ąžuolų (Quercus ilex) miškai |

    45.5 | Ąžuolų (Quercus macrolepis) miškai |

    45.61-45.63 | *Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea) |

    45.7 | *Datulių (Phoenix) sąžalynai |

    45.8 | Dygialapių bugienių (Ilex aquifolium) miškai |

    Alpiniai ir subalpiniai spygliuočių medžių miškai

    42.21-42.23 | Acidofiliniai miškai (Vaccinio-Piceetea) |

    42.31-42.32 | Alpiniai miškai su maumedžiais ir kedrinėmis pušimis (Pinus cembra) |

    42.4 | Pušų (Pinus uncinata) miškai (*ant gipso arba klinčių substrato) |

    Viduržemio pajūrio srities kalnų spygliuočių miškai

    42.14 | *Baltojo kėnio (Abies alba) ir paprastosios eglės (Picea abies) miškai Apeninuose |

    42.19 | Ispaninio kėnio (Abies pinsapo) miškai |

    42.61-42.66 | *Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis (Pinus nigra) |

    42.8 | Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis (Mesogean) pušimis, įskaitant kalnines (Pinus mugo) ir baltažieves (Pinus leucodermis) pušis |

    42.9 | Makaronezijos pušų (endeminių) miškai |

    42. A2–42. A5 + 42. A8 | *Endeminiai Viduržemio pajūrio srities miškai su kadagiais (Juniperus spp.) |

    42. A6 | *Nariuotojo tetraklinio (Tetraclinis articulata) miškai (Andalūzija) |

    42. A71–42. A73 | *Uoginio kukmedžio (Taxus baccata) miškai |

    --------------------------------------------------

    II PRIEDAS

    BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI REIKALINGAS SPECIALIŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMAS

    Paaiškinimas

    a) Kuriant nuoseklų specialių saugomų teritorijų tinklą, II priedas papildo I priedą.

    b) Šiame priede išvardytos rūšys nurodomos:

    - rūšies arba porūšio pavadinimu, arba

    - visomis rūšimis, priklausančiomis aukštesniam taksonui arba nurodytai taksono daliai.

    Santrumpa "spp." po šeimos arba genties pavadinimo nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

    c) Simboliai

    Prieš rūšies pavadinimą esanti žvaigždutė (*) rodo, kad tai yra prioritetinė rūšis.

    Daugelis šiame priede išvardytų rūšių taip pat įtrauktos ir į IV priedą.

    Jei rūšis pateikiama šiame priede, tačiau nepateikiama IV ar V prieduose, po jos pavadinimo rašomas simbolis (o); jei šiame priede nurodyta rūšis pateikiama V priede, tačiau nepateikiama IV priede, po jos pavadinimo rašomas simbolis (V).

    a) GYVŪNAI

    STUBURINIAI

    ŽINDUOLIAI

    INSECTIVORA

    Talpidae

    Galemys pyrenaicus

    CHIROPTERA

    Rhinolophidae

    Rhinolophus blasii

    Rhinolophus euryale

    Rhinolophus ferrumequinum

    Rhinolophus hipposideros

    Rhinolophus mehelyi

    Vespertilionidae

    Barbastella barbastellus

    Miniopterus schreibersi

    Myotis bechsteini

    Myotis blythi

    Myotis capaccinii

    Myotis dasycneme

    Myotis emarginatus

    Myotis myotis

    RODENTIA

    Sciuridae

    Spermophilus citellus

    Castoridae

    Castor fiber

    Microtidae

    Microtus cabrerae

    *Microtus oeconomus arenicola

    CARNIVORA

    Canidae

    *Canis lupus (Ispanijos populiacijos: tik į pietus nuo Duero; Graikijos populiacijos: tik į pietus nuo 39 lygiagretės)

    Ursidae

    *Ursus arctos

    Mustelidae

    Lutra lutra

    Mustela lutreola

    Felidae

    Lynx lynx

    *Lynx pardina

    Phocidae

    Halichoerus grypus (V)

    *Monachus monachus

    Phoca vitulina (V)

    ARTIODACTYLA

    Cervidae

    *Cervus elaphus corsicanus

    Bovidae

    Capra aegargus (laukinės populiacijos)

    *Capra pyrenaica pyrenaica

    Ovis ammon musimon (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)

    Rupicapra rupicapra balcanica

    *Rupicapra ornata

    CETACEA

    Tursiops truncatus

    Phocoena phocoena

    ROPLIAI

    TESTUDINATA

    Testudinidae

    Testudo hermanni

    Testudo graeca

    Testudo marginata

    Cheloniidae

    *Caretta caretta

    Emydidae

    Emys orbicularis

    Mauremys caspica

    Mauremys leprosa

    SAURIA

    Lacertidae

    Lacerta monticola

    Lacerta schreiberi

    Gallotia galloti insulanagae

    *Gallotia simonyi

    Podarcis lilfordi

    Podarcis pityusensis

    Scincidae

    Chalcides occidentalis

    Gekkonidae

    Phyllodactylus europaeus

    OPHIDIA

    Colubridae

    Elaphe quatuorlineata

    Elaphe situla

    Viperidae

    *Vipera schweizeri

    Vipera ursinii

    VARLIAGYVIAI

    CAUDATA

    Salamandridae

    Chioglossa lusitanica

    Mertensiella luschani

    *Salamandra salamandra aurorae

    Salamandrina terdigitata

    Triturus cristatus

    Proteidae

    Proteus anguinus

    Plethodontidae

    Speleomantes ambrosii

    Speleomantes flavus

    Speleomantes genei

    Speleomantes imperialis

    Speleomantes supramontes

    ANURA

    Discoglossidae

    Bombina bombina

    Bombina variegata

    Discoglossus jeanneae

    Discoglossus montalentii

    Discoglossus sardus

    *Alytes muletensis

    Ranidae

    Rana latastei

    Pelobatidae

    *Pelobates fuscus insubricus

    ŽUVYS

    PETROMYZONIFORMES

    Petromyzonidae

    Eudontomyzon spp. (o)

    Lampetra fluviatilis (V)

    Lampetra planeri (o)

    Lethenteron zanandrai (V)

    Petromyzon marinus (o)

    ACIPENSERIFORMES

    Acipenceridae

    *Acipenser naccarii

    *Acipenser sturio

    ATHERINIFORMES

    Cyprinodontidae

    Aphanius iberus (o)

    Aphanius fasciatus (o)

    *Valencia hispanica

    SALMONIFORMES

    Salmonidae

    Hucho hucho (natūralios populiacijos) (V)

    Salmo salar (tik gėluose vandenyse) (V)

    Salmo marmoratus (o)

    Salmo macrostigma (o)

    Coregonidae

    *Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)

    CYPRINIFORMES

    Cyprinidae

    Alburnus vulturius (o)

    Alburnus albidus (o)

    Anaecypris hispanica

    Aspius aspius (o)

    Barbus plebejus (V)

    Barbus meridionalis (V)

    Barbus capito (V)

    Barbus comiza (V)

    Chalcalburnus chalcoides (o)

    Chondrostoma soetta (o)

    Chondrostoma polylepis (o)

    Chondrostoma genei (o)

    Chondrostoma lusitanicum (o)

    Chondrostoma toxostoma (o)

    Gobio albipinnatus (o)

    Gobio uranoscopus (o)

    Iberocypris palaciosi (o)

    *Ladigesocypris ghigii (o)

    Leuciscus lucomonis (o)

    Leuciscus souffia (o)

    Phoxinellus spp. (o)

    Rutilus pigus (o)

    Rutilus rubilio (o)

    Rutilus arcasii (o)

    Rutilus macrolepidotus (o)

    Rutilus lemmingii (o)

    Rutilus friesii meidingeri (o)

    Rutilus alburnoides (o)

    Rhodeus sericeus amarus (o)

    Scardinius graecus (o)

    Cobitidae

    Cobitis conspersa (o)

    Cobitis larvata (o)

    Cobitis trichonica (o)

    Cobitis taenia (o)

    Misgurnis fossilis (o)

    Sabanejewia aurata (o)

    PERCIFORMES

    Percidae

    Gymnocephalus schraetzer (V)

    Zingel spp. [(o) išskyrus Zingel asper ir Zingel zingel]

    Gobiidae

    Pomatoschistus canestrini (o)

    Padogobius panizzai (o)

    Padogobius nigricans (o)

    CLUPEIFORMES

    Clupeidae

    Alosa spp. (V)

    SCORPAENIFORMES

    Cottidae

    Cottus ferruginosus (o)

    Cottus petiti (o)

    Cottus gobio (o)

    SILUTIFORMES

    Siluridae

    Silurus aristotelis (V)

    BESTUBURIAI

    NARIUOTAKOJAI

    CRUSTACEA

    Decapoda

    Austropotamobius pallipes (V)

    INSECTA

    Coleoptera

    Buprestis splendens

    *Carabus olympiae

    Cerambyx cerdo

    Cucujus cinnaberinus

    Dytiscus latissimus

    Graphoderus bilineatus

    Limoniscus violaceus (o)

    Lucanus cervus (o)

    Morimus funereus (o)

    *Osmoderma eremita

    *Rosalia alpina

    Lepidoptera

    Callimorpha quadripunctata (o)

    Coenonympha oedippus

    Erebia calcaria

    Erebia christi

    Eriogaster catax

    Euphydryas aurinia (o)

    Graellsia isabellae (V)

    Hypodryas maturna

    Lycaena dispar

    Maculinea nausithous

    Maculinea teleius

    Melanagria arge

    Papilio hospiton

    Plebicula golgus

    Mantodea

    Apteromantis aptera

    Odonata

    Coenagrion hylas (o)

    Coenagrion mercuriale (o)

    Cordulegaster trinacriae

    Gomphus graslinii

    Leucorrhina pectoralis

    Lindenia tetraphylla

    Macromia splendens

    Ophiogomphus cecilia

    Oxygastra curtisii

    Orthoptera

    Baetica ustulata

    MOLIUSKAI

    GASTROPODA

    Caseolus calculus

    Caseolus commixta

    Caseolus sphaerula

    Discula leacockiana

    Discula tabellata

    Discus defloratus

    Discus guerinianus

    Elona quimperiana

    Geomalacus maculosus

    Geomitra moniziana

    Helix subplicata

    Leiostyla abbreviata

    Leiostyla cassida

    Leiostyla corneocostata

    Leiostyla gibba

    Leiostyla lamellosa

    Vertigo angustior (o)

    Vertigo genesii (o)

    Vertigo geyeri (o)

    Vertigo moulinsiana (o)

    BIVALVIA

    Unionoida

    Margaritifera margaritifera (V)

    Unio crassus

    (b) AUGALAI

    PTERIDOPHYTA

    ASPLENIACEAE

    Asplenium jahandiezii (Litard.) Rouy

    BLECHNACEAE

    Woodwardia radicans (L.) Sm.

    DICKSONIACEAE

    Culcita macrocarpa C. Presl

    DRYOPTERIDACEAE

    *Dryopteris corleyi Fraser-Jenk.

    HYMENOPHYLLACEAE

    Trichomanes speciosum Willd.

    ISOETACEAE

    Isoetes boryana Durieu

    Isoetes malinverniana Ces. & De Not.

    MARSILEACEAE

    Marsilea batardae Launert

    Marsilea quadrifolia L.

    Marsilea strigosa Willd.

    OPHIOGLOSSACEAE

    Botrychium simplex Hitchc.

    Ophioglossum polyphyllum A. Braun

    GYMNOSPERMAE

    PINACEAE

    *Abies nebrodensis (Lojac.) Mattei

    ANGIOSPERMAE

    ALISMATACEAE

    Caldesia parnassifolia (L.) Parl.

    Luronium natans (L.) Raf.

    AMARYLLIDACEAE

    Leucojum nicaeense Ard.

    Narcissus asturiensis (Jordan) Pugsley

    Narcissus calcicola Mendonça

    Narcissus cyclamineus DC.

    Narcissus fernandesii G. Pedro

    Narcissus humilis (Cav.) Traub

    *Narcissus nevadensis Pugsley

    Narcissus pseudonarcissus L.

    subsp. nobilis (Haw.) A. Fernandes

    Narcissus scaberulus Henriq.

    Narcissus triandrus (Salisb.) D. A. Webb

    subsp. capax (Salisb.) D. A. Webb.

    Narcissus viridiflorus Schousboe

    BORAGINACEAE

    *Anchusa crispa Viv.

    *Lithodora nitida (H. Ern) R. Fernandes

    Myosotis lusitanica Schuster

    Myosotis rehsteineri Wartm.

    Myosotis retusifolia R. Afonso

    Omphalodes kuzinskyana Willk.

    *Omphalodes littoralis Lehm.

    Solenanthus albanicus (Degen & al.) Degen & Baldacci

    *Symphytum cycladense Pawl.

    CAMPANULACEAE

    Asyneuma giganteum (Boiss.) Bornm.

    *Campanula sabatia De Not.

    Jasione crispa (Pourret) Samp.

    subsp. serpentinica Pinto da Silva

    Jasione lusitanica A. DC.

    CARYOPHYLLACEAE

    *Arenaria nevadensis Boiss. & Reuter

    Arenaria provincialis Chater & Halliday

    Dianthus cintranus Boiss. & Reuter

    subsp. cintranus Boiss. & Reuter

    *Dianthus marizii (Samp.) Samp.

    Dianthus rupicola Biv.

    *Gypsophila papillosa P. Porta

    Herniaria algarvica Chaudri

    Herniaria berlengiana (Chaudhri) Franco

    *Herniaria latifolia Lapeyr.

    subsp. litardierei gamis

    Herniaria maritima Link

    Moehringia tommasinii Marches.

    Petrocoptis grandiflora Rothm.

    Petrocoptis montsicciana O. Bolos & Rivas Mart.

    Petrocoptis pseudoviscosa Fernandez Casas

    Silene cintrana Rothm.

    *Silene hicesiae Brullo & Signorello

    Silene hifacensis Rouy ex Willk.

    *Silene holzmanii Heldr. ex Boiss.

    Silene longicilia (Brot.) Otth.

    Silene mariana Pau

    *Silene orphanidis Boiss.

    *Silene rothmaleri Pinto da Silva

    *Silene velutina Pourret ex Loisel.

    CHENOPODIACEAE

    *Bassia saxicola (Guss.) A. J. Scott

    *Kochia saxicola Guss.

    *Salicornia veneta Pignatti & Lausi

    CISTACEAE

    Cistus palhinhae Ingram

    Halimium verticillatum (Brot.) Sennen

    Helianthemum alypoides Losa & Rivas Goday

    Helianthemum caput-felis Boiss.

    *Tuberaria major (Willk.) Pinto da Silva & Roseira

    COMPOSITAE

    *Anthemis glaberrima (Rech. f.) Greuter

    *Artemisia granatensis Boiss.

    *Aster pyrenaeus Desf. ex DC.

    *Aster sorrentinii (Tod) Lojac.

    *Carduus myriacanthus Salzm. ex DC.

    *Centaurea alba L.

    subsp. heldreichii (Halacsy) Dostal

    *Centaurea alba L.

    subsp. princeps (Boiss. & Heldr.) Gugler

    *Centaurea attica Nyman

    subsp. megarensis (Halacsy & Hayek) Dostal

    *Centaurea balearica J. D. Rodriguez

    *Centaurea borjae Valdes-Berm. & Rivas Goday

    *Centaurea citricolor Font Quer

    Centaurea corymbosa Pourret

    Centaurea gadorensis G. Bianca

    *Centaurea horrida Badaro

    *Centaurea kalambakensis Freyn & Sint.

    Centaurea kartschiana Scop.

    *Centaurea lactiflora Halacsy

    Centaurea micrantha Hoffmanns. & Link

    subsp. herminii (Rouy) Dostál

    *Centaurea niederi Heldr.

    *Centaurea peucedanifolia Boiss. & Orph.

    *Centaurea pinnata Pau

    Centaurea pulvinata (G. Bianca) G. Bianca

    Centaurea rothmalerana (Arènes) Dostál

    Centaurea vicentina Mariz

    *Crepis crocifolia Boiss. & Heldr.

    Crepis granatensis (Willk.) B. Bianca & M. Cueto

    Erigeron frigidus Boiss. ex DC.

    Hymenostemma pseudanthemis (Kunze) Willd.

    *Jurinea cyanoides (L.) Reichenb.

    *Jurinea fontqueri Cuatrec.

    *Lamyropsis microcephala (Moris) Dittrich & Greuter

    Leontodon microcephalus (Boiss. ex DC.) Boiss.

    Leontodon boryi Boiss.

    *Leontodon siculus (Guss.) Finch & Sell

    Leuzea longifolia Hoffmanns. & Link

    Ligularia sibirica (L.) Cass.

    Santolina impressa Hoffmanns. & Link

    Santolina semidentata Hoffmanns. & Link

    *Senecio elodes Boiss. ex DC.

    Senecio nevadensis Boiss. & Reuter

    CONVOLVULACEAE

    *Convolvulus argyrothamnus Greuter

    *Convolvulus Fernandes Pinto da Silva & Teles

    CRUCIFERAE

    Alyssum pyrenaicum Lapeyr.

    Arabis sadina (Samp.) P. Cout.

    *Biscutella neustriaca Bonnet

    Biscutella vincentina (Samp.) Rothm.

    Boleum asperum (Pers.) Desvaux

    Brassica glabrescens Poldini

    Brassica insularis Moris

    *Brassica macrocarpa Guss.

    Coincya cintrana (P. Cout.) Pinto da Silva

    *Coincya rupestris Rouy

    *Coronopus navasii Pau

    Diplotaxis ibicensis (Pau) Gomez-Campo

    *Diplotaxis siettiana Maire

    Diplotaxis vicentina (P. Cout.) Rothm.

    Erucastrum palustre (Pirona) Vis.

    *Iberis arbuscula Runemark

    Iberis procumbens Lange

    subsp. microcarpa Franco & Pinto da Silva

    *Ionopsidium acaule (Desf.) Reichenb.

    Ionopsidium savianum (Caruel) Ball ex Arcang.

    Sisymbrium cavanillesianum Valdes & Castroviejo

    Sisymbrium supinum L.

    CYPERACEAE

    *Carex panormitana Guss.

    Eleocharis carniolica Koch

    DIOSCOREACEAE

    *Borderea chouardii (Gaussen) Heslot

    DROSERACEAE

    Aldrovanda vesiculosa L.

    EUPHORBIACEAE

    *Euphorbia margalidiana Kuhbier & Lewejohann

    Euphorbia transtagana Boiss.

    GENTIANACEAE

    *Centaurium rigualii Esteve Chueca

    *Centaurium somedanum Lainz

    Gentiana ligustica R. de Vilm. & Chopinet

    Gentianella anglica (Pugsley) E. F. Warburg

    GERANIACEAE

    *Erodium astragaloides Boiss. & Reuter

    Erodium paularense Fernandez-Gonzalez & Izco

    *Erodium rupicola Boiss.

    GRAMINEAE

    Avenula hackelii (Henriq.) Holub

    Bromus grossus Desf. ex DC.

    Coleanthus subtilis (Tratt.) Seidl

    Festuca brigantina (Markgr.-Dannenb.) Markgr.-Dannenb.

    Festuca duriotagana Franco & R. Afonso

    Festuca elegans Boiss.

    Festuca henriquesii Hack.

    Festuca sumilusitanica Franco & R. Afonso

    Gaudinia hispanica Stace & Tutin

    Holcus setiglumis Boiss. & Reuter

    subsp. duriensis Pinto da Silva

    Micropyropsis tuberosa Romero — Zarco & Cabezudo

    Pseudarrhenatherum pallens (Link) J. Holub

    Puccinellia pungens (Pau) Paunero

    *Stipa austroitalica Martinovsky

    *Stipa bavarica Martinovsky & H. Scholz

    *Stipa veneta Moraldo

    GROSSULARIACEAE

    *Ribes sardum Martelli

    HYPERICACEAE

    *Hypericum aciferum (Greuter) N. K. B. Robson

    JUNCACEAE

    Juncus valvatus Link

    LABIATAE

    Dracocephalum austriacum L.

    *Micromeria taygetea P. H. Davis

    Nepeta dirphya (Boiss.) Heldr. ex Halacsy

    *Nepeta sphaciotica P. H. Davis

    Origanum dictamnus L.

    Sideritis incana

    subsp. glauca (Cav.) Malagarriga

    Sideritis javalambrensis Pau

    Sideritis serrata Cav. ex Lag.

    Teucrium lepicephalum Pau

    Teucrium turredanum Losa & Rivas Goday

    *Thymus camphoratus Hoffmanns. & Link

    Thymus carnosus Boiss.

    *Thymus cephalotos L.

    LEGUMINOSAE

    Anthyllis hystrix Cardona, Contandr. & E. Sierra

    *Astragalus algarbiensis Coss. ex Bunge

    *Astragalus aquilanus Anzalone

    Astragalus centralpinus Braun-Blanquet

    *Astragalus maritimus Moris

    Astragalus tremolsianus Pau

    *Astragalus verrucosus Moris

    *Cytisus aeolicus Guss. ex Lindl.

    Genista dorycnifolia Font Quer

    Genista holopetala (Fleischm. ex Koch) Baldacci

    Melilotus segetalis (Brot.) Ser.

    subsp. fallax Franco

    *Ononis hackelii Lange

    Trifolium saxatile All.

    *Vicia bifoliolata J. D. Rodriguez

    LENTIBULARIACEAE

    Pinguicula nevadensis (Lindb.) Casper

    LILIACEAE

    Allium grosii Font Quer

    *Androcymbium rechingeri Greuter

    *Asphodelus bento-rainhae P. Silva

    Hyacinthoides vicentina (Hoffmanns. & Link) Rothm.

    *Muscari gussonei (Parl.) Tod.

    LINACEAE

    *Linum muelleri Moris

    LYTHRACEAE

    *Lythrum flexuosum Lag.

    MALVACEAE

    Kosteletzkya pentacarpos (L.) Ledeb.

    NAJADACEAE

    Najas flexilis (Willd.) Rostk. & W. L. Schmidt

    ORCHIDACEAE

    *Cephalanthera cucullata Boiss. & Heldr.

    Cypripedium calceolus L.

    Liparis loeselii (L.) Rich.

    *Ophrys lunulata Parl.

    PAEONIACEAE

    Paeonia cambessedesii (Willk.) Willk.

    Paeonia parnassica Tzanoudakis

    Paeonia clusii F. C. Stern

    subsp. rhodia (Stearn) Tzanoudakis

    PALMAE

    Phoenix theophrasti Greuter

    PLANTAGINACEAE

    Plantago algarbiensis Samp.

    Plantago almogravensis Franco

    PLUMBAGINACEAE

    Armeria berlengensis Daveau

    *Armeria helodes Martini & Pold

    Armeria negleta Girard

    Armeria pseudarmeria (Murray) Mansfeld

    *Armeria rouyana Daveau

    Armeria soleirolii (Duby) Godron

    Armeria velutina Welv. ex Boiss. & Reuter

    Limonium dodartii (Girard) O. Kuntze

    subsp. lusitanicum (Daveau) Franco

    *Limonium insulare (Beg. & Landi) Arrig. & Diana

    Limonium lanceolatum (Hoffmanns. & Link) Franco

    Limonium multiflorum Erben

    *Limonium pseudolaetum Arrig. & Diana

    *Limonium strictissimum (Salzmann) Arrig.

    POLYGONACEAE

    Polygonum praelongum Coode & Cullen

    Rumex rupestris Le Gall

    PRIMULACEAE

    Androsace mathildae Levier

    Androsace pyrenaica Lam.

    *Primula apennina Widmer

    Primula palinuri Petagna

    Soldanella villosa Darracq.

    RANUNCULACEAE

    *Aconitum corsicum Gayer

    Adonis distorta Ten.

    Aquilegia bertolonii Schott

    Aquilegia kitaibelii Schott

    *Aquilegia pyrenaica D. C.

    subsp. cazorlensis (Heywood) Galiano

    *Consolida samia P. H. Davis

    Pulsatilla patens (L.) Miller

    *Ranunculus weyleri Mares

    RESEDACEAE

    *Reseda decursiva Forssk.

    ROSACEAE

    Potentilla delphinensis Gren. & Godron

    RUBIACEAE

    *Galium litorale Guss.

    *Galium viridiflorum Boiss. & Reuter

    SALICACEAE

    *Salix salvifolia Brot.

    subsp. australis Franco

    SANTALACEAE

    Thesium ebracteatum Hayne

    SAXIFRAGACEAE

    Saxifraga berica (Beguinot) D. A. Webb

    Saxifraga florulenta Moretti

    Saxifraga hirculus L.

    Saxifraga tombeanensis Boiss. ex Engl.

    SCROPHULARIACEAE

    Antirrhinum charidemi Lange

    Chaenorrhinum serpyllifolium (Lange) Lange

    subsp. lusitanicum R. Fernandes

    *Euphrasia genargentea (Feoli) Diana

    Euphrasia marchesettii Wettst. ex Marches.

    Linaria algarviana Chav.

    Linaria coutinhoi Valdés

    *Linaria ficalhoana Rouy

    Linaria flava (Poiret) Desf.

    *Linaria hellenica Turrill

    *Linaria ricardoi Cout.

    *Linaria tursica B. Valdes & Cabezudo

    Linaria tonzigii Lona

    Odontites granatensis Boiss.

    Verbascum litigiosum Samp.

    Veronica micrantha Hoffmanns.

    *Veronica oetaea L.-A. Gustavson

    SELAGINACEAE

    *Globularia stygia Orph. ex Boiss.

    SOLANACEAE

    *Atropa baetica Willk.

    THYMELAEACEAE

    Daphne petraea Leybold

    *Daphne rodriguezii Texidor

    ULMACEAE

    Zelkova abelicea (Lam.) Boiss.

    UMBELLIFERAE

    *Angelica heterocarpa Lloyd

    Angelica palustris (Besser) Hoffm.

    *Apium bermejoi Llorens

    Apium repens (Jacq.) Lag.

    Athamanta cortiana Ferrarini

    *Bupleurum capillare Boiss. & Heldr.

    *Bupleurum kakiskalae Greuter

    Eryngium alpinum L.

    *Eryngium viviparum Gay

    *Laserpitium longiradium Boiss.

    *Naufraga balearica Constans & Cannon

    *Oenanthe conioides Lange

    Petagnia saniculifolia Guss.

    Rouya polygama (Desf.) Coincy

    *Seseli intricatum Boiss.

    Thorella verticillatinundata (Thore) Brig.

    VALERIANACEAE

    Centranthus trinervis (Viv.) Beguinot

    VIOLACEAE

    *Viola hispida Lam.

    Viola jaubertiana Mares & Vigineix

    Žemesnieji augalai

    BRYOPHYTA

    Bruchia vogesiaca Schwaegr. (o)

    *Bryoerythrophyllum machadoanum (Sergio) M. Hill (o)

    Buxbaumia viridis (Moug. ex Lam. & DC.) Brid. ex Moug. & Nestl. (o)

    Dichelyma capillaceum (With.) Myr. (o)

    Dicranum viride (Sull. & Lesq.) Lindb. (o)

    Distichophyllum carinatum Dix. & Nich. (o)

    Drepanocladus vernicosus (Mitt.) Warnst. (o)

    Jungermannia handelii (Schiffn.) Amak. (o)

    Mannia triandra (Scop.) Grolle (o)

    *Marsupella profunda Lindb.

    Meesia longiseta Hedw.

    Nothothylas orbicularis (Schwein.) Sull. (o)

    Orthotrichum rogeri Brid. (o)

    Petalophyllum ralfsii Nees & Goot. ex Lehm. (o)

    Riccia breidleri Jur. ex Steph. (o)

    Riella helicophylla (Mont.) Hook. (o)

    Scapania massolongi (K. Muell.) K. Muell. (o)

    Sphagnum pylaisii Brid. (o)

    Tayloria rudolphiana (Gasrov) B. & G. (o)

    MAKARONEZIJOS RŪŠYS

    PTERIDOPHYTA

    HYMENOPHYLLACEAE

    Hymenophyllum maderensis Gibby & Lovis

    DRYOPTERIDACEAE

    *Polystichum drepanum (Sw.) C. Presl.

    ISOETACEAE

    Isoetes azorica Durieu & Paiva

    MARSILIACEAE

    *Marsilea azorica Launert & Paiva

    ANGIOSPERMAE

    ASCLEPIADACEAE

    Caralluma burchardii N. E. Brown

    *Ceropegia chrysantha Svent.

    BORAGINACEAE

    Echium candicans L. fil.

    *Echium gentianoides Webb & Coincy

    Myosotis azorica H. C. Watson

    Myosotis maritima Hochst. in Seub.

    CAMPANULACEAE

    *Azorina vidalii (H. C. Watson) Feer

    Musschia aurea (L. f.) DC.

    *Musschia wollastonii Lowe

    CAPRIFOLIACEAE

    *Sambucus palmensis Link

    CARYOPHYLLACEAE

    Spergularia azorica (Kindb.) Lebel

    CELASTRACEAE

    Maytenus umbellata (R. Br.) Mabb.

    CHENOPODIACEAE

    Beta patula Ait.

    CISTACEAE

    Cistus chinamadensis Banares & Romero

    *Helianthemum bystropogophyllum Svent.

    COMPOSITAE

    Andryala crithmifolia Ait.

    *Argyranthemum lidii Humphries

    Argyranthemum thalassophylum (Svent.) Hump.

    Argyranthemum winterii (Svent.) Humphries

    *Atractylis arbuscula Svent. & Michaelis

    Atractylis preauxiana Schultz.

    Calendula maderensis DC.

    Cheirolophus duranii (Burchard) Holub

    Cheirolophus ghomerytus (Svent.) Holub

    Cheirolophus junonianus (Svent.) Holub

    Cheirolophus massonianus (Lowe) Hansen

    Cirsium latifolium Lowe

    Helichrysum gossypinum Webb

    Helichrysum oligocephala (Svent. & Bzamw.)

    *Lactuca watsoniana Trel.

    *Onopordum nogalesii Svent.

    *Onopordum carduelinum Bolle

    *Pericallis hadrosoma Svent.

    Phagnalon benettii Lowe

    Stemmacantha cynaroides (Chr. Son. in Buch) Ditt

    Sventenia bupleuroides Font Quer

    *Tanacetum ptarmiciflorum Webb & Berth

    CONVOLVULACEAE

    *Convolvulus caput-medusae Lowe

    *Convolvulus lopez-socasii Svent.

    *Convolvulus massonii A. Dietr.

    CRASSULACEAE

    Aeonium gomeraense Praeger

    Aeonium saundersii Bolle

    Aichryson dumosum (Lowe) Praeg.

    Monanthes wildpretii Banares & Scholz

    Sedum brissemoretii Raymond-Hamet

    CRUCIFERAE

    *Crambe arborea Webb ex Christ

    Crambe laevigata DC. ex Christ

    *Crambe sventenii R. Petters ex Bramwell & Sund.

    *Parolinia schizogynoides Svent.

    Sinapidendron rupestre (Ait.) Lowe

    CYPERACEAE

    Carex malato-belizii Raymond

    DIPSACACEAE

    Scabiosa nitens Roemer & J. A. Schultes

    ERICACEAE

    Erica scoparia L.

    subsp. azorica (Hochst.) D. A. Webb

    EUPHORBIACEAE

    *Euphorbia handiensis Burchard

    Euphorbia lambii Svent.

    Euphorbia stygiana H. C. Watson

    GERANIACEAE

    *Geranium maderense P. F. Yeo

    GRAMINEAE

    Deschampsia maderensis (Haeck. & Born.)

    Phalaris maderensis (Menezes) Menezes

    LABIATAE

    *Sideritis cystosiphon Svent.

    *Sideritis discolor (Webb ex de Noe) Bolle

    Sideritis infernalis Bolle

    Sideritis marmorea Bolle

    Teucrium abutiloides L'Hér

    Teucrium betonicum L'Hér

    LEGUMINOSAE

    *Anagyris latifolia Brouss. ex Willd.

    Anthyllis lemanniana Lowe

    *Dorycnium spectabile Webb & Berthel

    *Lotus azoricus P. W. Ball

    Lotus callis-viridis D. Bramwell & D. H. Davis

    *Lotus kunkelii (E. Chueca) D. Bramwell & al.

    *Teline rosmarinifolia Webb & Berthel.

    *Teline salsoloides Arco & Acebes.

    Vicia dennesiana H. C. Watson

    LILIACEAE

    *Androcymbium psammophilum Svent.

    Scilla maderensis Menezes

    Semele maderensis Costa

    LORANTHACEAE

    Arceuthobium azoricum Wiens & Hawksw

    MYRICACEAE

    *Myrica rivas-martinezii Santos.

    OLEACEAE

    Jasminum azoricum L.

    Picconia azorica (Tutin) Knobl.

    ORCHIDACEAE

    Goodyera macrophylla Lowe

    PITTOSPORACEAE

    *Pittosporum coriaceum Dryand. ex Ait.

    PLANTAGINACEAE

    Plantago malato-belizii Lawalree

    PLUMBAGINACEAE

    *Limonium arborescens (Brouss.) Kuntze

    Limonium dendroides Svent.

    *Limonium spectabile (Svent.) Kunkel & Sunding

    *Limonium sventenii Santos & Fernandez Galvan

    POLYGONACEAE

    Rumex azoricus Rech. fil.

    RHAMNACEAE

    Frangula azorica Tutin

    ROSACEAE

    *Bencomia brachystachya Svent.

    Bencomia sphaerocarpa Svent.

    *Chamaemeles coriacea Lindl.

    Dendriopterium pulidoi Svent.

    Marcetella maderensis (Born.) Svent.

    Prunus lusitanica L.

    subsp. azorica (Mouillef.) Franco

    Sorbus maderensis (Lowe) Docle

    SANTALACEAE

    Kunkeliella subsucculenta Kammer

    SCROPHULARIACEAE

    *Euphrasia azorica Wats

    Euphrasia grandiflora Hochst. ex Seub.

    *Isoplexis chalcantha Svent. & O'Shanahan

    Isoplexis isabelliana (Webb & Berthel.) Masferrer

    Odontites holliana (Lowe) Benth.

    Sibthorpia peregrina L.

    SELAGINACEAE

    *Globularia ascanii D. Bramwell & Kunkel

    *Globularia sarcophylla Svent.

    SOLANACEAE

    *Solanum lidii Sunding

    UMBELLIFERAE

    Ammi trifoliatum (H. C. Watson) Trelease

    Bupleurum handiense (Bolle) Kunkel

    Chaerophyllum azoricum Trelease

    Ferula latipinna Santos

    Melanoselinum decipiens (Schrader & Wendl.) Hoffm.

    Monizia edulis Lowe

    Oenanthe divaricata (R. Br.) Mabb.

    Sanicula azorica Guthnick ex Seub.

    VIOLACEAE

    Viola paradoxa Lowe

    Žemesnieji augalai

    BRYOPHYTA

    *Echinodium spinosum (Mitt.) Jur. (o)

    *Thamnobryum fernandesii Sergio (o)

    --------------------------------------------------

    III PRIEDAS

    TERITORIJŲ, TINKAMŲ IDENTIFIKUOTI BENDRIJOS SVARBOS TERITORIJOMIS, ATRINKIMO IR SPECIALIŲ SAUGOMŲ TERITORIJŲ STEIGIMO KRITERIJAI

    1 ETAPAS: Teritorijų santykinės svarbos įvertinimas nacionaliniu lygiu kiekvieno I priede nurodyto natūralios buveinės tipo ir kiekvienos II priede nurodytos rūšies atžvilgiu (įskaitant prioritetinius natūralių buveinių tipus ir prioritetines rūšis)

    A. Teritorijų vertinimo kriterijai kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo atžvilgiu:

    a) natūralių buveinių tipo reprezentatyvumo laipsnis teritorijoje;

    b) natūralių buveinių tipo užimamas teritorijos plotas viso to natūralių buveinių tipo užimamo nacionalinės teritorijos ploto atžvilgiu;

    c) nagrinėjamo natūralių buveinių tipo struktūros ir funkcijų išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;

    d) teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu nagrinėjamo natūralių buveinių tipo apsaugos atžvilgiu.

    B. Teritorijos vertinimo kriterijai II priede išvardytų rūšių atžvilgiu:

    a) rūšies populiacijos dydis ir tankumas teritorijoje visų nacionalinėje teritorijoje esančių populiacijų atžvilgiu;

    b) buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;

    c) teritorijoje esančios populiacijos izoliacijos laipsnis natūralaus rūšies paplitimo arealo atžvilgiu;

    d) teritorijos vertingumo įvertinimas pasauliniu mastu atitinkamos rūšies apsaugos atžvilgiu.

    C. Pagal šiuos kriterijus valstybės narės atrenka teritorijas, kurias jos pasiūlo į nacionalinius sąrašus kaip teritorijas, tinkamas identifikuoti Bendrijos svarbos teritorijomis, atsižvelgiant į jų santykinį vertingumą kiekvieno I priede nurodyto natūralių buveinių tipo ar II priede nurodytos rūšies apsaugai.

    D. Šiame sąraše nurodomos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetinių natūralių buveinių tipai ir prioritetinės rūšys, kurias valstybės narės atrenka pagal A ir B punktuose nurodytus kriterijus.

    2 ETAPAS: Į nacionalinius sąrašus įtrauktų Bendrijos svarbos teritorijų įvertinimas

    1. Visos 1 etape valstybių narių identifikuotos teritorijos, kuriose aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) rūšys, yra laikomos Bendrijos svarbos teritorijomis.

    2. Vertinant valstybių narių sąrašuose esančių kitų teritorijų svarbą Bendrijai, t. y. jų indėlį palaikant arba atkuriant I priede nurodytų natūralių buveinių arba II priede nurodytų rūšių gerą apsaugos būklę ir (arba) Natura 2000 vientisumą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

    a) teritorijos santykinį vertingumą nacionaliniu lygmeniu;

    b) teritorijos geografinę padėtį II priede nurodytų rūšių migracijos kelių atžvilgiu ir į tai, ar ji priklauso vientisai ekosistemai, esančiai abiejose vienos ar daugiau vidinių Bendrijos sienų pusėse;

    c) teritorijos bendrą plotą;

    d) teritorijoje aptinkamų I priede nurodytų natūralių buveinių tipų ir II priede nurodytų rūšių skaičių;

    e) teritorijos ekologinę vertę pasauliniu mastu atitinkamiems biogeografiniams regionams ir (arba) visai 2 straipsnyje nurodytai teritorijai, atsižvelgiant ir į jos savybių unikalaus aspekto charakteristikas, ir jų derinį.

    --------------------------------------------------

    IV PRIEDAS

    BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIOMS REIKALINGA GRIEŽTA APSAUGA

    Šiame priede išvardintos rūšys yra nurodytos:

    - pagal rūšies arba porūšio vardą, arba

    - pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis

    Po šeimos arba genties vardo einantis santrumpa "spp." nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

    a) GYVŪNAI

    STUBURINIAI

    ŽINDUOLIAI

    INSECTIVORA

    Erinaceidae

    Erinaceus algirus

    Soricidae

    Crocidura canariensis

    Talpidae

    Galemys pyrenaicu

    MICROCHIROPTERA

    Visos rūšys

    RODENTIA

    Gliridae

    Visos rūšys išskyrus Glis glis ir Eleomys quercinus

    Sciuridae

    Citellus citellus

    Sciurus anomalus

    Castoridae

    Castor fiber

    Cricetidae

    Cricetus cricetus

    Microtidae

    Microtus cabrerae

    Microtus oeconomus arenicola

    Zapodidae

    Sicista betulina

    Hystricidae

    Hystrix cristata

    CARNIVORA

    Canidae

    Canis lupus (išskyrus Ispanijos populiacijas į šiaurę nuo Duero ir Graikijos populiacijas į šiaurę nuo 39 lygiagretės)

    Ursidae

    Ursus arctos

    Mustelidae

    Lutra lutra

    Mustela lutreola

    Felidae

    Felis silvestris

    Lynx lynx

    Lynx pardina

    Phocidae

    Monachus monachus

    ARTIODACTYLA

    Cervidae

    Cervus elaphus corsicanus

    Bovidae

    Capra aegargus (laukinės populiacijos)

    Capra pyrenaica pyrenaica

    Ovis ammon musimon (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)

    Rupicapra rupicapra balcanica

    Rupicapra ornata

    CETACEA

    Visos rūšys

    ROPLIAI

    TESTUDINATA

    Testudinidae

    Testudo hermanni

    Testudo graeca

    Testudo marginata

    Cheloniidae

    Caretta caretta

    Chelonia mydas

    Lepidochelys kempii

    Eretmochelys imbricata

    Dermochelyidae

    Dermochelys coriacea

    Emydidae

    Emys orbicularis

    Mauremys caspica

    Mauremys leprosa

    SAURIA

    Lacertidae

    Algyroides fitzingeri

    Algyroides marchi

    Algyroides moreoticus

    Algyroides nigropunctatus

    Lacerta agilis

    Lacerta bedriagae

    Lacerta danfordi

    Lacerta dugesi

    Lacerta graeca

    Lacerta horvathi

    Lacerta monticola

    Lacerta schreiberi

    Lacerta trilineata

    Lacerta viridis

    Gallotia atlantica

    Gallotia galloti

    Gallotia galloti insulanagae

    Gallotia simonyi

    Gallotia stehlini

    Ophisops elegans

    Podarcis erhardii

    Podarcis filfolensis

    Podarcis hispanica atrata

    Podarcis lilfordi

    Podarcis melisellensis

    Podarcis milensis

    Podarcis muralis

    Podarcis peloponnesiaca

    Podarcis pityusensis

    Podarcis sicula

    Podarcis taurica

    Podarcis tiliguerta

    Podarcis wagleriana

    Scincidae

    Ablepharus kitaibelli

    Chalcides bedriagai

    Chalcides occidentalis

    Chalcides ocellatus

    Chalcides sexlineatus

    Chalcides viridianus

    Ophiomorus punctatissimus

    Gekkonidae

    Cyrtopodion kotschyi

    Phyllodactylus europaeus

    Tarentola angustimentalis

    Tarentola boettgeri

    Tarentola delalandii

    Tarentola gomerensis

    Agamidae

    Stellio stellio

    Chamaeleontidae

    Chamaeleo chamaeleon

    Anguidae

    Ophisaurus apodus

    OPHIDIA

    Colubridae

    Coluber caspius

    Coluber hippocrepis

    Coluber jugularis

    Coluber laurenti

    Coluber najadum

    Coluber nummifer

    Coluber viridiflavus

    Coronella austriaca

    Eirenis modesta

    Elaphe longissima

    Elaphe quatuorlineata

    Elaphe situla

    Natrix natrix cetti

    Natrix natrix corsa

    Natrix tessellata

    Telescopus falax

    Viperidae

    Vipera ammodytes

    Vipera schweizeri

    Vipera seoanni (išskyrus Ispanijos populiacijas)

    Vipera ursinii

    Vipera xanthina

    Boidae

    Eryx jaculus

    VARLIAGYVIAI

    CAUDATA

    Salamandridae

    Chioglossa lusitanica

    Euproctus asper

    Euproctus montanus

    Euproctus platycephalus

    Salamandra atra

    Salamandra aurorae

    Salamandra lanzai

    Salamandra luschani

    Salamandrina terdigitata

    Triturus carnifex

    Triturus cristatus

    Triturus italicus

    Triturus karelinii

    Triturus marmoratus

    Proteidae

    Proteus anguinus

    Plethodontidae

    Speleomantes ambrosii

    Speleomantes flavus

    Speleomantes genei

    Speleomantes imperialis

    Speleomantes italicus

    Speleomantes supramontes

    ANURA

    Discoglossidae

    Bombina bombina

    Bombina variegata

    Discoglossus galganoi

    Discoglossus jeanneae

    Discoglossus montalentii

    Discoglossus pictus

    Discoglossus sardus

    Alytes cisternasii

    Alytes muletensis

    Alytes obstetricans

    Ranidae

    Rana arvalis

    Rana dalmatina

    Rana graeca

    Rana iberica

    Rana italica

    Rana latastei

    Rana lessonae

    Pelobatidae

    Pelobates cultripes

    Pelobates fuscus

    Pelobates syriacus

    Bufonidae

    Bufo calamita

    Bufo viridis

    Hylidae

    Hyla arborea

    Hyla meridionalis

    Hyla sarda

    ŽUVYS

    ACIPENSERIFORMES

    Acipenceridae

    Acipencer naccarii

    Acipenser sturio

    ATHERINIFORMES

    Cyprinodontidae

    Valencia hispanica

    CYPRINIFORMES

    Cyprinidae

    Anaecypris hispanica

    PERCIFORMES

    Percidae

    Zingel asper

    SALMONIFORMES

    Coregonidae

    Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)

    BESTUBURIAI

    ARTROPODAI

    INSECTA

    Coleoptera

    Buprestis splendens

    Carabus olimpiae

    Cerambyx cerdo

    Cucujus cinnaberinus

    Dytiscus latissimus

    Graphoderus bilineatus

    Osmoderma eremita

    Rosalia alpina

    Lepidoptera

    Apatura metis

    Coenonympha hero

    Coenonympha oedippus

    Erebia calcaria

    Erebia christi

    Erebia sudetica

    Eriogaster catax

    Fabriciana elisa

    Hypodryas maturna

    Hyles hippophaes

    Lopinga achine

    Lycaena dispar

    Maculinea arion

    Maculinea nausithous

    Maculinea teleius

    Melanagria arge

    Papilio alexanor

    Papilio hospiton

    Parnassius apollo

    Parnassius mnemosyne

    Plebicula golgus

    Proserpinus proserpina

    Zerynthia polyxena

    Mantodea

    Apteromantis aptera

    Odonata

    Aeshna viridis

    Cordulegaster trinacriae

    Gomphus graslinii

    Leucorrhina albifrons

    Leucorrhina caudalis

    Leucorrhina pectoralis

    Lindenia tetraphylla

    Macromia splendens

    Ophiogomphus cecilia

    Oxygastra curtisii

    Stylurus flavipes

    Synpecma braueri

    Orthoptera

    Baetica ustulata

    Saga pedo

    ARACHNIDA

    Araneae

    Macrothele calpeiana

    MOLIUSKAI

    GASTROPODA

    Prosobranchia

    Patella feruginea

    Stylommatophora

    Caseolus calculus

    Caseolus commixta

    Caseolus sphaerula

    Discula leacockiana

    Discula tabellata

    Discula testudinalis

    Discula turricula

    Discus defloratus

    Discus guerinianus

    Elona quimperiana

    Geomaculus maculosus

    Geomitra moniziana

    Helix subplicata

    Leiostyla abbreviata

    Leiostyla cassida

    Leiostyla corneocostata

    Leiostyla gibba

    Leiostyla lamellosa

    BIVALVIA

    Anisomyaria

    Lithophaga lithophaga

    Pinna nobilis

    Unionoida

    Margaritifera auricularia

    Unio crassus

    ECHINODERMATA

    Echinoidea

    Centrostephanus longispinus

    b) AUGALAI

    Į IV b priedą įtrauktos visos į II b priedą įrašytos augalų rūšys [1], įskaitant žemiau pateikiamas rūšis

    PTERIDOPHYTA

    ASPLENIACEAE

    Asplenium hemionitis L.

    ANGIOSPERMAE

    AGAVACEAE

    Dracena draco (L.) L.

    AMARYLLIDACEAE

    Narcissus longispathus Pugsley

    Narcissus triandrus L.

    BERBERIDACEAE

    Berberis maderensis Lowe

    CAMPANULACEAE

    Campanula morettiana Reichenb.

    Physoplexis comosa (L.) Schur.

    CARYOPHYLLACEAE

    Moehringia fontqueri Pau

    COMPOSITAE

    Argyranthemum pinnatifidum (L. f.) Lowe

    subsp. succulentum (Lowe) C. J. Humphries

    Helichrysum sibthropii Rouy

    Picris willkommii (Schultz Bip.) Nyman

    Santolina elegans Boiss. ex DC.

    Senecio caespitosus Brot.

    Senecio lagascanus DC.

    subsp. lusitanicus (P. Cout.) Pinto da Silva

    Wagenitzia lancifolia (Sieber ex Sprengel) Dostal

    CRUCIFERAE

    Murbeckiella sousae Rothm.

    EUPHORBIACEAE

    Euphorbia nevadensis Boiss. & Reuter

    GESNERIACEAE

    Jankaea heldreichii (Boiss.) Boiss.

    Ramonda serbica Pancic

    IRIDACEAE

    Crocus etruscus Parl.

    Iris boissieri Herinq.

    Iris marisca Ricci & Colasante

    LABIATAE

    Rosmarinus tementosus Huber — Morath & Maire

    Teucrium charidemi Sandwich

    Thymus capitellatus Hoffmanns. & Link

    Thymus villosus L.

    subsp. villosus L.

    LILIACEAE

    Androcymbium europaeum (Lange) K. Richter

    Bellevalia hackelii Freyn

    Colchicum corsicum Baker

    Colchicum cousturieri Greuter

    Fritillaria conica Rix

    Fritillaria drenovskii Dogen & Stoy.

    Fritillaria gussichiae (Degen & Doerfler) Rix

    Fritillaria obliqua Ker-Gawl.

    Fritillaria rhodocanakis Orph. ex Baker

    Ornithogalum reverchonii Degen & Gerv.-Bass.

    Scilla beirana Samp.

    Scilla odorata Link

    ORCHIDACEAE

    Ophrys argolica Fleischm.

    Orchis scapulorum Simsmerh.

    Spiranthes aestivalis (Poiret) L. C. M. Richard

    PRIMULACEAE

    Androsace cylindrica DC.

    Primula glaucescens Moretti

    Primula spectabilis Tratt.

    RANUNCULACEAE

    Aquilegia alpina L.

    SAPOTACEAE

    Sideroxylon marmulano Banks ex Lowe

    SAXIFRAGACEAE

    Saxifraga cintrana Kuzinsky ex Willk.

    Saxifraga portosanctana Boiss.

    Saxifraga presolanensis Engl.

    Saxifraga valdensis DC.

    Saxifraga vayredana Luizet

    SCROPHULARIACEAE

    Antirrhinum lopesianum Rothm.

    Lindernia procumbens (Krocker) Philcox

    SOLANACEAE

    Mandragora officinarum L.

    THYMELAEACEAE

    Thymelaea broterana P. Cout.

    UMBELLIFERAE

    Bunium brevifolium Lowe

    VIOLACEAE

    Viola athois W. Becker

    Viola cazorlensis Gandoger

    Viola delphinantha Boiss.

    [1] Išskyrus į II priedo b punktą įrašytas samanas.

    --------------------------------------------------

    V PRIEDAS

    BENDRIJOS SVARBOS GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS, KURIŲ ĖMIMUI IŠ GAMTOS IR NAUDOJIMUI GALI BŪTI TAIKOMOS TVARKYMO PRIEMONĖS

    Šiame priede išvardintos rūšys yra nurodytos:

    - pagal rūšies arba porūšio vardą, arba

    - pagal aukštesnį taksoną arba nurodytą taksono dalį, kuriai priklauso rūšis.

    Po šeimos arba genties vardo einanti santrumpa "spp." nurodo visas tai šeimai arba genčiai priklausančias rūšis.

    a) GYVŪNAI

    STUBURINIAI

    ŽINDUOLIAI

    CARNIVORA

    Canidae

    Canis aureus

    Canis lupus (Ispanijos populiacijos į šiaurę nuo Duero ir Graikijos populiacijos į šiaurę nuo 39 lygiagretės)

    Mustelidae

    Martes martes

    Mustela putorius

    Phocidae

    Visos IV priede nepaminėtos rūšys

    Viverridae

    Genetta genetta

    Herpestes ichneumon

    DUPLICIDENTATA

    Leporidae

    Lepus timidus

    ARTIODACTYLA

    Bovidae

    Capra ibex

    Capra pyrenaica (išskyrus Capra pyrenaica pyrenaica)

    Rupicapra rupicapra (išskyrus Rupicapra rupicapra balcanica ir Rupicapra ornata)

    VARLIAGYVIAI

    ANURA

    Ranidae

    Rana esculenta

    Rana perezi

    Rana ridibunda

    Rana temporaria

    ŽUVYS

    PETROMYZONIFORMES

    Petromyzonidae

    Lampetra fluviatilis

    Lethenteron zanandrai

    ACIPENSERIFORMES

    Acipenceridae

    Visos IV priede nepaminėtos rūšys

    SALMONIFORMES

    Salmonidae

    Thymallus thymallus

    Coregonus spp. (išskyrus Coregonus oxyrhynchus — anadromines populiacijas tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)

    Hucho hucho

    Salmo salar (tik gėluose vandenyse)

    Cyprinidae

    Barbus spp.

    PERCIFORMES

    Percidae

    Gymnocephalus schraetzer

    Zingel zingel

    CLUPEIFORMES

    Clupeidae

    Alosa spp.

    SILURIFORMES

    Siluridae

    Silurus aristotelis

    BESTUBURIAI

    COELENTERATA

    CNIDARIA

    Corallium rubrum

    MOLLUSCA

    GASTROPODA — STYLOMMATOPHORA

    Helicidae

    Helix pomatia

    BIVALVIA — UNIONOIDA

    Margaritiferidae

    Margaritifera margaritifera

    Unionidae

    Microcondylaea compressa

    Unio elongatulus

    ANNELIDA

    HIRUDINOIDEA — ARHYNCHOBDELLAE

    Hirudinidae

    Hirudo medicinalis

    ARTHROPODA

    CRUSTACEA — DECAPODA

    Astacidae

    Astacus astacus

    Austropotamobius pallipes

    Austropotamobius torrentium

    Scyllaridae

    Scyllarides latus

    INSECTA — LEPIDOPTERA

    Saturniidae

    Graellsia isabellae

    b) AUGALAI

    DUMBLIAI

    RHODOPHYTA

    CORALLINACEAE

    Lithothamium coralloides Crouan Frat.

    Phymatholithon calcareum (Poll.) Adey & McKibbin

    LICHENES

    CLADONIACEAE

    Cladonia L. subgenus Cladina (Nyl.) Vain.

    BRYOPHYTA

    MUSCI

    LEUCOBRYACEAE

    Leucobryum glaucum (Hedw.) Angstr.

    SPHAGNACEAE

    Sphagnum L. spp. (išskyrus Sphagnum pylaisii Brid.)

    PTERIDOPHYTA

    Lycopodium spp.

    ANGIOSPERMAE

    AMARYLLIDACEAE

    Galanthus nivalis L.

    Narcissus bulbocodium L.

    Narcissus juncifolius Lagasca

    COMPOSITAE

    Arnica montana L.

    Artemisia eriantha Ten.

    Artemisia genipi Weber

    Doronicum plantagineum L.

    subsp. tournefortii (Rouy) P. Cout.

    CRUCIFERAE

    Alyssum pintadasilvae Dudley

    Malcolmia lacera (L.) DC.

    subsp. gracilima (Samp.) Franco

    Murbeckiella pinnatifida (Lam.) Rothm.

    subsp. herminii (Rivas-Martinez) Greuter & Burdet

    GENTIANACEAE

    Gentiana lutea L.

    IRIDACEAE

    Iris lusitanica Ker-Gawler

    LABIATAE

    Teucrium salviastrum Schreber

    subsp. salviastrum Schreber

    LEGUMINOSAE

    Anthyllis lusitanica Cullen & Pinto da Silva

    Dorycnium pentaphyllum Scop.

    subsp. transmontana Franco

    Ulex densus Welw. ex Webb.

    LILIACEAE

    Lilium rubrum Lmk.

    Ruscus aculeatus L.

    PLUMBAGINACEAE

    Armeria sampaio (Bernis) Nieto Feliner

    ROSACEAE

    Rubus genevieri Boreau

    subsp. herminii (Samp.) P. Cout.

    SCROPHULARIACEAE

    Anarrhinum longipedicelatum R. Fernandes

    Euphrasia mendoncae Samp.

    Scrophularia grandiflora DC.

    subsp. grandiflora DC.

    Scrophularia berminii Hoffmanns & Link

    Scrophularia sublyrata Brot.

    COMPOSITAE

    Leuzea rhaponticoides Graells

    --------------------------------------------------

    VI PRIEDAS

    DRAUDŽIAMI GAUDYMO, ŽUDYMO METODAI IR PRIEMONĖS BEI TRANSPORTO PRIEMONĖS

    a) Neatrankinės priemonės

    ŽINDUOLIAI

    - Akli ar sužaloti gyvūnai, naudojami kaip gyvas jaukas

    - Magnetofonai

    - Elektriniai ir elektroniniai prietaisai, kurie gali užmušti ar apsvaiginti

    - Dirbtinės šviesos šaltiniai

    - Veidrodžiai ir kitokie akinantys prietaisai

    - Prietaisai taikiniams apšviesti

    - Taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai

    - Sprogmenys

    - Tinklai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas

    - Spąstai, kurie yra neatrankiniai pagal jų principą arba naudojimo sąlygas

    - Arbaletai

    - Nuodai ir užnuodytas ar anestezuojantis jaukas

    - Dujos arba dūmai, naudojami gyvūnui išvaryti

    - Pusiau automatiniai ir automatiniai ginklai su dėtuve, kurioje telpa daugiau nei dvi apkabos šovinių.

    ŽUVYS

    - Nuodai

    - Sprogmenys

    b) Transporto priemonės

    - Lėktuvai

    - Motorinės transporto priemonės

    --------------------------------------------------

    Top