Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31982L0883

1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos

OJ L 378, 31.12.1982, p. 1–14 (DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL)
Spanish special edition: Chapter 15 Volume 004 P. 3 - 16
Portuguese special edition: Chapter 15 Volume 004 P. 3 - 16
Special edition in Finnish: Chapter 15 Volume 004 P. 42 - 55
Special edition in Swedish: Chapter 15 Volume 004 P. 42 - 55
Special edition in Czech: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Estonian: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Latvian: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Lithuanian: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Hungarian Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Maltese: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Polish: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Slovak: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Slovene: Chapter 13 Volume 006 P. 367 - 380
Special edition in Bulgarian: Chapter 13 Volume 006 P. 79 - 92
Special edition in Romanian: Chapter 13 Volume 006 P. 79 - 92
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 057 P. 11 - 24

No longer in force, Date of end of validity: 06/01/2014; panaikino 32010L0075

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1982/883/oj

31982L0883



Oficialusis leidinys L 378 , 31/12/1982 p. 0001 - 0014
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 15 tomas 4 p. 0042
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 15 tomas 4 p. 0003
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 15 tomas 4 p. 0042
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 15 tomas 4 p. 0003


Tarybos direktyva

1982 m. gruodžio 3 d.

dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos

(82/883/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į 1978 m. vasario 20 d. Tarybos direktyvą 78/176/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų [1], ypač jos 7 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [3],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

kadangi nepriklausomai nuo titano dioksido pramonės atliekų apdorojimo metodo ir intensyvumo, tokias atliekas išleidžiant, išverčiant, sandėliuojant, išpilant ant žemės ar įterpiant į žemę, aplinka privalo būti prižiūrima ir stebima cheminiu, biologiniu ir ekologiniu požiūriu;

kadangi, norint stebėti tokios aplinkos kokybę, turėtų būti imami mėginiai kuo dažniau, kad būtų galima išmatuoti prieduose nurodytus parametrus; kadangi priklausomai nuo gaunamų rezultatų, mėginių skaičių galima sumažinti; kadangi norint užtikrinti veiksmingą aplinkos stebėjimą, mėginius taip pat būtina imti, jei įmanoma, toje teritorijoje, kuriai, kaip manoma, išleidžiami teršalai nedaro poveikio;

kadangi valstybių narių atliekamiems tyrimams turėtų būti numatyti bendri pamatiniai matavimo metodai, kad būtų galima nustatyti parametrų vertes, apibūdinančias aplinkos fizines, chemines, biologines ir ekologines ypatybes;

kadangi be tų parametrų, kuriuos nustato ši direktyva, veikiamos aplinkos stebėjimui ir priežiūrai valstybės narės gali bet kada nustatyti papildomus parametrus;

kadangi būtina apibrėžti priežiūros ir stebėjimo metodų detales, kurias valstybės narės praneša Komisijai; kadangi Komisija, valstybėms narėms iš anksto sutikus, paskelbia bendrą pranešimą apie tokias detales;

kadangi tam tikromis gamtinėmis sąlygomis gali pasirodyti sunku vykdyti priežiūrą ir stebėjimą, ir atitinkamai turi būti numatytos nuostatos dėl šios direktyvos taikymo išimčių tam tikrais atvejais;

kadangi dėl mokslo ir technikos pažangos gali prireikti greitai suderinti tam tikras priedo nuostatas; kadangi siekiant palengvinti būtinų priemonių įdiegimą, turi būti nustatyta glaudaus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitete tvarka,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva pagal Direktyvos 78/176/EEB 7 straipsnio 3 dalį nustato titano dioksido pramonės išleistų, išverstų, sandėliuojamų, išpiltų ant žemės ar įterptų į žemę atliekų poveikio aplinkai priežiūros ir stebėjimo fiziniu, cheminiu, biologiniu ir ekologiniu požiūriu tvarką.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

- "veikiama aplinka" – tai vanduo, žemės paviršius, požeminiai sluoksniai ir oras, į kuriuos išleidžiamos, išverčiamos, sandėliuojamos, išpilamos ar įterpiamos titano dioksido pramonės atliekos,

- "mėginių ėmimo vieta" – tai vieta, kurioje imami mėginiai.

3 straipsnis

1. Parametrai, taikomi vykdant 1 straipsnyje minimą priežiūrą ir stebėjimą, yra nurodyti prieduose.

2. Kai parametras yra priedų skiltyje, pavadintoje "būtinai", mėginiai turi būti imami ir tiriami nurodytų aplinkos komponentų atžvilgiu.

3. Kai parametras yra priedų skiltyje, pavadintoje "pasirinktinai", valstybės narės ima ir tiria mėginius nurodytų aplinkos komponentų atžvilgiu, jei jos laiko tai reikalinga.

4 straipsnis

1. Valstybės narės vykdo teršalų veikiamos aplinkos ir kaimyninių teritorijų, laikomų teršalų neveikiamomis, priežiūrą ir stebėjimą, ypač atsižvelgdamos į vietinius aplinkos veiksnius ir teršalų šalinimo būdą, t. y. į tai, ar šalinimas vyksta su pertrūkiais, ar nuolatos.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai prieduose yra nurodyta kitaip, valstybės narės nustato kiekvienu atveju tikslias vietas, kur turi būti imami mėginiai, šių vietų nuotolį nuo artimiausios teršalų šalinimo vietos bei gylį ir aukštį, kuriame mėginiai turi būti imami.

Mėginiai imami toje pačioje vietoje, tame pačiame gylyje ir tomis pačiomis sąlygomis per visą mėginių ėmimo ciklą, pavyzdžiui, vandenyse, kur vyksta potvyniai, tuo pačiu metu pagal aukščiausią potvynio lygį, potvynio koeficientą.

3. Teršalų veikiamai aplinkai stebėti ir tikrinti valstybės narės nustato mėginių ėmimo ir kiekvieno prieduose išvardinto parametro analizės dažnumą.

Parametrams nustatyti, mėginiai negali būti imami ir tiriami rečiau nei minimaliais intervalais, nurodytais prieduose. Tačiau kai atliekų poveikis ir jų likimas jau yra kiek įmanoma nustatyti, ir jei nepastebėta akivaizdaus aplinkos pablogėjimo, valstybės narės gali numatyti imti ir tirti mėginius rečiau, nei nurodyti minimalūs intervalai. Jei po to dėl atliekų ar kokių nors jų šalinimo pakeitimų aplinkos kokybė regimai pablogėtų, valstybės narės vėl turi mėginius imti ir tirti ne rečiau, kaip nurodyta prieduose. Jei valstybė narė mano esant būtina ar patartina, ji gali taikyti šią pastraipą tik tiems parametrams, kurių atžvilgiu neužregistruotas ryškesnis aplinkos pablogėjimas.

4. Atitinkamoms kaimyninėms teritorijoms, kurios laikomos teršalų neveikiamomis, stebėti ir tikrinti valstybės narės pačios nustato mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumą. Jei valstybė narė mano, kad tokios kaimyninės teritorijos nėra, ji apie tai praneša Komisijai.

5 straipsnis

1. Matavimų pamatiniai metodai, naudojami parametrų vertėms nustatyti, yra nurodyti prieduose. Laboratorijos, kurios naudoja kitokius metodus, turi užtikrinti, kad gautus rezultatus būtų galima palyginti.

2. Kai mėginiams pergabenti naudojami konteineriai, taip pat kai mėginio daliai išsaugoti taikomi agentai ir būdai, kad galima būtų ištirti vieną ar daugiau parametrų, šiuos mėginius pergabenant, laikant ir ruošiant tyrimui turi būti užtikrinta, kad nebus padaryta didesnės įtakos tyrimo rezultatams.

6 straipsnis

Be parametrų, nustatytų šioje direktyvoje, veikiamos aplinkos priežiūrai ir stebėjimui valstybės narės gali bet kada nustatyti ir kitus parametrus.

7 straipsnis

1. Pranešime, kurį valstybės narės turi atsiųsti Komisijai pagal Direktyvos 78/176/EEB 14 straipsnį, turi būti nurodytos priežiūros ir stebėjimo veiklos, kurią pagal tos direktyvos 7 straipsnio 2 dalį vykdo paskirtos institucijos, detalės. Apie teršalų veikiamą aplinką pateikiama tokia informacija:

- mėginių ėmimo vietos ir jos pastovių bruožų aprašas, kuris gali būti koduotas, ir kita administracinė bei geografinė informacija. Ši informacija pateikiama tik tada, kai yra paskiriama mėginių ėmimo vieta,

- taikomų mėginių ėmimo būdų aprašas,

- būtinų parametrų matavimų duomenys, taip pat nebūtinų parametrų matavimų duomenys, jei valstybės narės mano juos esant naudingus,

- taikomi matavimo ir tyrimų metodai ir, jei reikia, jų tikslumas bei jautrumas,

- mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumo pakeitimai, nustatyti pagal 4 straipsnio 3 dalį.

2. Pirmame duomenų komplekte, kuris pranešamas pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti duomenys, surinkti trečiaisiais metais po pranešimo apie šią direktyvą.

3. Komisija, valstybėms narėms iš anksto sutikus, paskelbia jai pateiktos informacijos apibendrinimą.

4. Komisija įvertina teršalų veikiamos aplinkos priežiūros ir stebėjimo tvarkos veiksmingumą ir ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą prireikus Tarybai teikia pasiūlymus, kaip šią tvarką patobulinti ir, jei reikia, suderinti matavimų metodus, įskaitant jų nustatymo ribas, tikslumą, jautrumą ir mėginių ėmimo būdus.

8 straipsnis

Potvynių, stichinių nelaimių ar neįprastų oro sąlygų atveju valstybės narės gali nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų.

9 straipsnis

Priedų pakeitimai, reikalingi suderinti su mokslo ir technikos pažanga:

- parametrus, nurodytus skiltyje "pasirinktinai",

- pamatinius matavimo metodus,

priimami 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Šia direktyva įsteigiamas iš valstybių narių atstovų sudarytas derinimo su technikos pažanga komitetas (toliau – komitetas), kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

1. Kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimą komitetui pateikia jo pirmininkas savo iniciatyva arba kurios nors valstybės narės atstovo prašymu.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Komiteto nuomonė patvirtinama 45 balsų dauguma, balsus skaičiuojant Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

c) Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos nepriima jokios sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

12 straipsnis

Šiuo dokumentu Direktyvos 78/176/EEB 8 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

"c) jei tam tikros aplinkos stebėjimo, kurį valstybės narės privalo vykdyti, duomenys rodo, kad padėtis atitinkamoje teritorijoje pablogėjo, arba"

.

13 straipsnis

Jei atliekų šalinimui reikia, kad pagal Direktyvos 78/176/EEB 4 straipsnio 1 dalį būtų gauti daugiau kaip vienos valstybės narės kompetentingų institucijų išankstiniai leidimai, dalyvaujančios valstybės narės tarpusavyje konsultuojasi dėl stebėjimo programos turinio ir įdiegimo.

14 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1982 m. gruodžio 3 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Ch. Christensen

[1] OL L 54, 1978 2 25, p. 19.

[2] OL C 356, 1980 12 31, p. 32 ir OL C 187, 1982 7 22, p. 10.

[3] OL C 149, 1982 6 14, p. 101.

[4] OL C 230, 1981 9 10, p. 5.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

ATLIEKŲ ŠALINIMO METODAS: IŠMETIMAS Į ORĄ

Komponentai | Nustatomi parametrai | Minimalūs mėginių ėmimo ir tyrimo intervalai | Paaiškinimai |

būtinai | pasirinktinai |

Oras | Sieros dioksidas (SO2) Chloras | Dulkės | Nuolatos | 1.Regionas, kur yra oro taršos priežiūros tinklas su bent viena netoli gamybos vietos esančia stotimi, kurioje matavimų rezultatai tipiškai atspindi iš gamybos vietos skleidžiamą taršą |

| | | 12 | 2.Regionas, kur nėra priežiūros tinkloBendro gamybos vietos skleidžiamo dujų teršalų kiekio matavimas. Kai gamybos vietoje yra keli teršalų skleidimo šaltiniai, galima vykdyti nuoseklius matavimusPamatiniai sieros dioksido matavimo metodai pateikti 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 80/779/EEB dėl oro kokybės sieros dioksido ir suspenduotų dalelyčių ribinių ir orientacinių verčių III priede (OL L 229, 1980 8 30, p. 30) |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAS: IŠLEIDIMAS AR PANARDINIMAS Į SŪRŲ VANDENĮ

(estuarijas, pakrančių vandenis, atvirą jūrą)

Komponentai | Nustatomi parametrai | Minimalūs mėginių ėmimo ir tyrimo intervalai | Paaiškinimai |

būtinai | pasirinktinai |

Vandens stulpelis Nefiltruotas jūros vanduo | Temperatūra (°C) | | 3 | Termometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

Druskingumas (‰) | | 3 | Konduktometrija |

pH (pH vienetas) | | 3 | Elektrometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

Ištirpęs O2 (mg/ištirpęs O2/l) | | 3 | Winklerio metodasElektrocheminis metodas |

Drumstumas (mg kietųjų medžiagų/l) arba suspenduotos medžiagos (mg/l) | | 3 | Drumstumui: turbidimetrija Suspenduotoms medžiagoms: gravimetrija Sverti, perfiltravus pro plėvelinį filtrą su 0,45 μm dydžio skylutėmis ir išdžiovinus esant 105 ºCSverti po centrifugavimo (mažiausiai penkias minutes, vidutinis sunkio pagreitis nuo 2800 iki 3200 g) ir džiovinti esant 105 ºC |

Fe (ištirpusi ar suspensija) (mg/l) | | 3 | Atitinkamai paruošus mėginį, nustatoma atominės absorbcijos arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrijos būdu |

| Cr, bendras Cd, bendras Hg (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ti (mg/l) | V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Jūros vanduo, filtruotas pro plėvelinį filtrą su 0,45μm skylutėmis | Ištirpusi Fe (mg/l) | | 3 | Nustatoma atominės absorbcijos arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrijos būdu |

| Cr, Cd, Hg (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

| Ti, V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Plėveliniame filtre su 0,45μm skylutėmis likusios kietosios medžiagos | Fe bendras kiekis (mg/l) | Cr, Cd, Hg (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

| Ti, V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Geležies hidratuoti oksidai ir hidroksidai (mg Fe/l) | | 3 | Mėginių ėmimas atitinkamomis rūgštingumo sąlygomis; matavimas atominės absorbcijos spektrofotometrija arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrija Tas pats rūgštingumo metodas turi būti taikomas visiems mėginiams, paimtiems iš tos pačios vietos |

Nuosėdos Viršutiniame nuosėdų sluoksnyje kuo arčiau paviršiaus | Ti, Fe bendras kiekis (mg/kg sausųjų medžiagų) | V, Cr, Mn, Ni, Cu, Zn, Cd, Hg, Pb (mg/kg sausųjų medžiagų) | 1 | Tokie pat metodai kaip ir matuojant vandens stulpelyje Atitinkamai paruošus mėginį (drėgna ar sausa mineralizacija ir gryninimas). Turi būti išmatuoti metalų kiekiai ir nustatyta dalelyčių dydžio amplitudė |

Geležies hidratuoti oksidai ir hidroksidai (mg Fe/kg) | | 1 | Tokie pat matavimo metodai kaip ir vandens stulpelyje |

Gyvi organizmai Tipiškos tos vietovės rūšys: dugninės žuvys, bestuburiai ir kitos atitinkamos rūšys | Ti, Cr, Fe, Ni, Zn, Pb (mg/kg drėgno arba sauso svorio) | V, Mn, Cu, Cd, Hg (mg/kg drėgno arba sauso svorio) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija, atitinkamai paruošus sudėtingus dugninių gyvių mėginius (drėgna ar sausa mineralizacija ir gryninimas) Metalai turi būti išmatuoti žuvų raumenyse ir kituose atitinkamuose audiniuose. Mėginį turi sudaryti mažiausiai 10 pavyzdžiųMoliuskuose ir vėžiagyviuose metalai turi būti išmatuoti mėsingoje dalyje. Mėginį turi sudaryti mažiausiai 50 pavyzdžių |

Dugninė gyvūnija | Įvairovė ir gausa | | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Planktoninė gyvūnija | | Įvairovė ir gausa | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Augmenija | | Įvairovė ir gausa | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Ypač žuvys | Charakteringi anatominiai žuvų pakitimai | | 1 | Tipiškų rūšių pavyzdžių, paimtų cheminei analizei, vizualinis apžiūrėjimas |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAS: IŠLEIDIMAS Į GĖLUOSIUS PAVIRŠINIUS VANDENIS

Komponentai | Nustatomi parametrai | Minimalūs mėginių ėmimo ir tyrimo intervalai | Paaiškinimai |

būtinai | pasirinktinai |

Vandens stulpelis Nefiltruotas gėlas vanduo | Temperatūra (ºC) | | 3 | Termometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

Laidumas esant 20 ºC (μS cm-1) | | 3 | Elektrometrinis matavimas |

pH (pH vienetas) | | 3 | Elektrometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

Ištirpęs O2 (mg/ištirpęs O2/l) | | 3 | Winkler’io metodasElektrocheminis metodas |

Drumstumas (mg kietųjų medžiagų/l) arba suspenduotos medžiagos (mg/l) | | 3 | Drumstumui: turbidimetrija Suspenduotoms medžiagoms: gravimetrija Sverti perfiltravus pro plėvelinį filtrą su 0,45 μm dydžio skylutėmis ir išdžiovinus esant 105 ºCSverti po centrifugavimo (mažiausiai penkias minutes, vidutinis sunkio pagreitis nuo 2800 iki 3200 g) ir džiovinti esant 105 ºC |

Nefiltruotas gėlas vanduo | Fe (ištirpusi ir suspensija) (mg/l) | | 3 | Atitinkamai paruošus mėginį, nustatoma atominės absorbcijos arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrijos būdu |

| Cr, bendras kiekis Cd, bendras kiekis Hg (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ti (mg/l) | V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Gėlas vanduo, filtruotas pro plėvelinį filtrą su 0,45 μm skylutėmis | Ištirpusi Fe (mg/l) | | 3 | Nustatoma atominės absorbcijos arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrijos būdu |

| Cr, Cd, Hg (mg/l) | 3 | Atominė absorbcijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

| Ti, V, Mn, Ni, Sn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Plėveliniame filtre su 0,45 μm skylutėmis likusios kietosios medžiagos | Fe (mg/l) | Cr, Cd, Hg (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

| Ti, V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija |

| Cu, Pb (mg/l) | 3 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Geležies hidratuoti oksidai ir hidroksidai (mg Fe/l) | | 3 | Mėginių ėmimas atitinkamomis rūgštingumo sąlygomis; matavimas atominės arba molekulinės absorbcijos spektrofotometrijos būdu Tas pats rūgštingumo metodas turi būti taikomas visiems mėginiams, paimtiems iš tos pačios vietos |

Nuosėdos Viršutiniame nuosėdų sluoksnyje, kaip galima arčiau paviršiaus | Ti, Fe (mg/kg sausųjų medžiagų) | V, Cr, Mn, Ni, Cu, Zn, Cd, Hg, Pb (mg/kg sausųjų medžiagų) | 1 | Tokie pat metodai kaip ir vandens stulpelyje Atitinkamai paruošus mėginį (drėgna ar sausa mineralizacija ir gryninimas). Turi būti išmatuoti metalų kiekiai ir nustatyta dalelyčių dydžio amplitudė |

Geležies hidratuoti oksidai ir hidroksidai (mg Fe/kg) | | 1 | Tokie pat matavimo metodai kaip ir vandens stulpelyje |

Gyvi organizmai Tipiškos tos vietos rūšys | Ti, Cr, Fe, Ni, Zn, Pb (mg/kg drėgno ir sauso svorio) | V, Mn, Cu, Cd, Hg (mg/kg drėgno ir sauso svorio) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrija, atitinkamai paruošus sudėtingus dugninių gyvių mėginius (drėgna ar sausa mineralizacija ir gryninimas) Metalai turi būti išmatuoti žuvų raumenyse ir kituose atitinkamuose audiniuose: mėginį turi sudaryti mažiausiai 10 pavyzdžiųMoliuskuose ir vėžiagyviuose metalai turi būti išmatuoti mėsingoje dalyje. Mėginį turi sudaryti mažiausiai 50 pavyzdžių |

Dugninė gyvūnija | Įvairovė ir gausa | | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija, nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Planktoninė gyvūnija | | Įvairovė ir gausa | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija, nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Augmenija | | Įvairovė ir gausa | 1 | Tipiškų rūšių kokybinė ir kiekybinė klasifikacija, nurodant kiekvienos rūšies pavyzdžių skaičių, tankumą, vyravimą |

Ypač žuvys | | Charakteringi anatominiai žuvų pakitimai | 1 | Tipiškų rūšių pavyzdžių, paimtų cheminei analizei, vizualinis apžiūrėjimas |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAS: SANDĖLIAVIMAS IR IŠVERTIMAS ANT ŽEMĖS

Komponentai | Nustatomi parametrai | Minimalūs mėginių ėmimo ir tyrimo intervalai | Paaiškinimai |

būtinai | pasirinktinai |

1.Nefiltruotas paviršinis vanduo aplink sandėliavimo vietą ir tam tikrame taške už veikiamos zonos2.Nefiltruotas požeminis vanduo aplink sandėliavimo vietą, taip pat esant reikalui aplink ištekėjimo taškus | pH (pH vienetas) | | 1 | Elektrometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

SO4 (mg/l) | | 1 | GravimetrijaKompleksometrinis titravimas su EDTAMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ti (mg/l) | V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spketrofotometrija |

Fe (mg/l) | Cr (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ca (mg/l) | | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaKompleksometrinis titravimas |

| Cu, Pb (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Cl (mg/l) | | 1 | Titrimetrija (Mohr’o metodas) |

Sandėliavimo ir išvertimo vietos aplinka | Vizualinis patikrinimas: topografija ir vietos valdymaspoveikis podirviuivietos ekologija | | 1 | Metodus nustato pačios valstybės narės |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAS: ĮTERPIMAS Į DIRVOŽEMĮ

Komponentai | Nustatomi parametrai | Minimalūs mėginių ėmimo ir tyrimo intervalai | Paaiškinimai |

būtinai | pasirinktinai |

1.Nefiltruotas paviršinis vanduo aplink vietą įterpimo veikiamoje zonoje2.Nefiltruotas požeminis vanduo aplink vietą ir ištekėjimo taškuose | pH (pH vienetas) | | 1 | Elektrometrija. Matavimus reikia atlikti iškart mėginių ėmimo vietoje |

SO4 (mg/l) | | 1 | GravimetrijaKompleksometrinis titravimas su EDTAMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ti (mg/l) | V, Mn, Ni, Zn (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spketrofotometrija |

Fe (mg/l) | Cr (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaMolekulinės absorbcijos spektrofotometrija |

Ca (mg/l) | | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaKompleksometrinis titravimas |

| Cu, Pb (mg/l) | 1 | Atominės absorbcijos spektrofotometrijaPoliarografija |

Cl (mg/l) | | 1 | – Titrimetrija (Mohr’o metodas) |

Aplinkos topografija | Žemės stabilumas | | 1 | Fotografinė ir topografinė apžvalga |

Pralaidumas Poringumas | | 1 | Siurbimo testai Šulinių žurnalų vedimas |

--------------------------------------------------

Top