02018R0858 — LT — 06.12.2022 — 003.002

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/858 2018 m. gegužės 30 d. dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 151 2018.6.14, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2144 2019 m. lapkričio 27 d.	L 325	1	16.12.2019
►M2	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1445 2021 m. birželio 23 d.	L 313	4	6.9.2021
►M3	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/2236 2022 m. birželio 20 d.	L 296	1	16.11.2022

Pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 304, 24.11.2022, p.  103 (2022/2236)

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/858

2018 m. gegužės 30 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB

(Tekstas svarbus EEE)

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente taip pat nustatomos nuostatos dėl dalių ir įrangos, kurios gali kelti didelį pavojų tinkamam 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonių svarbių sistemų veikimui, pateikimo rinkai ir eksploatavimo pradžios.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Tokiais patvirtinimais nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB ( 3 ) taikymui.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente ir II priede išvardytuose norminiuose aktuose, nebent juose būtų nustatyta kitaip, vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

2.	ES tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas šiame reglamente nustatytas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

3.

nacionalinis tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas valstybės narės teisės aktuose nustatytas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus; toks patvirtinimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje;

4.	tipo patvirtinimo liudijimas – dokumentas, kuriuo patvirtinimo institucija oficialiai patvirtina, kad transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas yra patvirtintas;

5.	atitikties liudijimas – gamintojo išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad pagaminta transporto priemonė atitinka patvirtintą transporto priemonės tipą ir atitinka visus jos pagaminimo metu taikytus norminius aktus;

6.

individualus transporto priemonės patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad konkreti transporto priemonė, nesvarbu, ar ji yra tokia vienintelė arba nevienintelė, atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus dėl ES individualaus transporto priemonės patvirtinimo ar nacionalinio individualaus transporto priemonės patvirtinimo;

7.	visos transporto priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad nekomplektinės, komplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

8.	daugiaetapis tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią viena arba daugiau patvirtinimo institucijų patvirtina, kad, atsižvelgiant į jos sukomplektavimo būklę, nekomplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

9.

pakopinis tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu laipsniškai surenkami visi transporto priemonę sudarančių sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo liudijimai arba JT tipo patvirtinimo liudijimai, ir kuria sudaromos sąlygos visos transporto priemonės tipo patvirtinimui galutiniame etape;

10.	vienos pakopos tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija vienos operacijos metu patvirtina, kad visos transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

11.	mišrus tipo patvirtinimas – pakopinis tipo patvirtinimas, kurio metu visos transporto priemonės tipo patvirtinimo baigiamajame etape gautas vienas arba daugiau sistemos tipo patvirtinimų, ir nebereikia toms sistemoms išduoti ES tipo patvirtinimo liudijimų;

12.	sistemos tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad sistemos tipas atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

13.	atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad atskiro techninio mazgo tipas, susijęs su vieno arba daugiau konkrečių tipų transporto priemonėmis, atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

14.	komponento tipo patvirtinimas – procedūra, pagal kurią patvirtinimo institucija patvirtina, kad komponento tipas atskirai nuo transporto priemonės atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus;

15.	transporto priemonė – motorinė transporto priemonė arba jos priekaba;

16.	motorinė transporto priemonė – bet kokia varikliu varoma transporto priemonė, kuri suprojektuota ir sukonstruota judėti savarankiškai, kuri turi ne mažiau kaip keturis ratus, yra komplektinė, sukomplektuota arba nekomplektinė, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis viršija 25 km/val.;

17.

priekaba – bet kokia nesavaeigė ratinė transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota būti velkama motorine transporto priemone, kuri sujungta gali sukiotis bent apie horizontalią ašį, statmeną velkančiosios motorinės transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, ir apie vertikalią ašį, lygiagrečią velkančiosios motorinės transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai;

18.	Sistema – vienai ar daugiau specifinių funkcijų transporto priemonėje atlikti skirtas sujungtų įtaisų komplektas, kuriam taikomi šio reglamento arba bet kurio iš II priede išvardytų norminių aktų reikalavimai;

19.

Komponentas – įtaisas, skirtas transporto priemonei kaip jos sudedamoji dalis, kurio tipas gali būti patvirtintas atskirai nuo tos transporto priemonės ir kuriam taikomi šio reglamento arba bet kurio iš II priede išvardytų norminių aktų reikalavimai, kai konkrečiame norminiame akte tai aiškiai numatyta;

20.

atskiras techninis mazgas – įtaisas, skirtas transporto priemonei kaip jos sudedamoji dalis, kurio tipas gali būti patvirtintas atskirai, tačiau tik vieno ar daugiau nustatytų tipų transporto priemonėms, ir kuriam taikomi šio reglamento arba bet kurio iš II priede išvardytų norminių aktų reikalavimai, kai konkrečiame norminiame akte tai aiškiai numatyta;

21.	Dalys – transporto priemonei surinkti, remontuoti ir jos priežiūrai atlikti naudojami elementai, taip pat atsarginės dalys;

22.	Įranga – elementai, kuriais gali būti papildyta transporto priemonė arba kurie gali būti montuojami transporto priemonėje, išskyrus dalis;

23.	atsarginės dalys – transporto priemonėje montuojami arba prie jos tvirtinami elementai, kuriais pakeičiamos originalios tos transporto priemonės dalys, įskaitant elementus, kurie būtini naudojant transporto priemonę, išskyrus kurą;

24.	bazinė transporto priemonė – transporto priemonė, kuri naudojama daugiaetapio tipo patvirtinimo pradiniame etape;

25.	nekomplektinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios sukomplektavimui užbaigti reikia ne mažiau kaip dar vieno etapo, kad ji atitiktų atitinkamus šiame reglamente nustatytus techninius reikalavimus;

26.	sukomplektuota transporto priemonė – transporto priemonė, kuri yra daugiaetapio tipo patvirtinimo rezultatas ir atitinka atitinkamus šiame reglamente nustatytus techninius reikalavimus;

27.	komplektinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios nereikia komplektuoti, kad ji atitiktų atitinkamus šiame reglamente nustatytus techninius reikalavimus;

28.	serijos pabaigos transporto priemonė – transporto priemonė, kuri priklauso turimų transporto priemonių grupei ir kurios dėl naujų techninių reikalavimų, pagal kuriuos jai nebuvo suteiktas tipo patvirtinimas, įsigaliojimo negalima arba nebegalima tiekti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti;

29.	alternatyviaisiais degalais varoma transporto priemonė – transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ji galėtų važiuoti varoma bent viena iš degalų rūšių, kuris prie atmosferos temperatūros ir slėgio yra dujinis, arba kuris iš esmės išgautas iš ne mineralinės alyvos;

30.	mažomis serijomis gaminama transporto priemonė – transporto priemonės tipas, kurio rinkai tiekiamų, įregistruotų arba pradėtų eksploatuoti vienetų skaičius neviršija V priede nurodytų kiekybinių metinių apribojimų;

31.	specialios paskirties transporto priemonė – M, N arba O kategorijos transporto priemonė, pasižyminti konkrečiomis techninėmis savybėmis, kurios leidžia jai atlikti funkciją, kuriai reikia specialių sąlygų arba įrangos;

32.	transporto priemonės tipas – konkreti transporto priemonių grupė, kuriai būdingos bent I priedo B dalyje nurodytos savybės, įskaitant transporto priemonių grupę, turinčią toje dalyje nurodytus variantus ir versijas;

33.	puspriekabė – velkamoji transporto priemonė, kurios ašis (-ys) yra už transporto priemonės sunkio centro (kai krovinys paskirstytas tolygiai) ir kurioje įrengtas jungtuvas, kuriuo horizontaliąsias ir vertikaliąsias jėgas galima perduoti velkančiajai transporto priemonei;

34.

rinkos priežiūra – rinkos priežiūros institucijų vykdoma veikla ir taikomos priemonės, siekiant užtikrinti, kad rinkai tiekiamos transporto priemonės, sistemos, komponentai ir atskiri techniniai mazgai, taip pat dalys ir įranga atitiktų atitinkamuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nekeltų pavojaus sveikatai, saugai, aplinkai arba kitam visuomenės interesų apsaugos aspektui;

35.	rinkos priežiūros institucija – už rinkos priežiūrą valstybės narės teritorijoje atsakinga nacionalinė institucija ar institucijos;

36.

patvirtinimo institucija – valstybės narės institucija ar institucijos, apie kurias ta valstybė narė pranešė Komisijai ir kurių kompetencijai priklauso visi transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo arba individualaus transporto priemonės patvirtinimo aspektai, leidimų dalims ir įrangai suteikimo procesas, patvirtinimo liudijimų išdavimas ir prireikus jų panaikinimas arba atsisakymas juos išduoti, ryšių su kitų valstybių narių patvirtinimo institucijomis palaikymas, techninių tarnybų paskyrimas ir užtikrinimas, kad gamintojas laikytųsi savo pareigų dėl gamybos atitikties;

37.	nacionalinė institucija – patvirtinimo institucija arba bet kuri kita institucija, valstybėje narėje dalyvaujanti transporto priemonių, sistemų, komponentų, atskirų techninių mazgų, dalių arba įrangos rinkos priežiūros, kontrolės pasienyje arba registracijos procesuose ir už tai atsakinga;

38.	techninė tarnyba – organizacija ar įstaiga, patvirtinimo institucijos paskirta kaip bandymų laboratorija bandymams atlikti arba kaip atitikties vertinimo institucija pradiniam įvertinimui ir kitiems bandymams arba patikrinimams atlikti;

39.	nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

40.

gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už visus transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo, individualaus transporto priemonės patvirtinimo arba dalių ir įrangos leidimų suteikimo proceso aspektus, už gamybos atitikties užtikrinimą ir už su šia pagaminta transporto priemone, sistema, komponentu, atskiru techniniu mazgu, dalimi ir įranga susijusius rinkos priežiūros klausimus, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo tiesiogiai dalyvauja visuose tos atitinkamos transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo projektavimo ir konstravimo etapuose;

41.	gamintojo atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gamintojo tinkamai įgaliotas jam atstovauti bendraujant su patvirtinimo institucija arba rinkos priežiūros institucija ir veikti jo vardu į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais;

42.	importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia rinkai trečiojoje valstybėje pagamintą transporto priemonę, sistemą, komponentą, atskirą techninį mazgą, dalį arba įrangą;

43.	platintojas – prekiautojas arba kitas tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją arba importuotoją, tiekiantis rinkai transporto priemonę, sistemą, komponentą, atskirą techninį mazgą, dalį arba įrangą;

44.	ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, gamintojo atstovas, importuotojas arba platintojas;

45.

nepriklausomas veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus įgaliotąjį prekiautoją arba remonto paslaugų teikėją, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su transporto priemonių remontu ir priežiūra, įskaitant remonto paslaugų teikėjus, remonto įrangos, įrankių ar atsarginių dalių gamintojus ar platintojus, taip pat techninės informacijos leidėjus, automobilininkų klubus, pagalbos kelyje tarnybas, patikrinimo ir bandymų paslaugų teikėjus, mokymo paslaugų teikėjus alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įrangos montuotojams, gamintojams ir remonto paslaugų teikėjams; taip pat tai reiškia įgaliotuosius remonto paslaugų teikėjus, prekiautojus bei platintojus konkretaus transporto priemonių gamintojo platinimo sistemoje tiek, kiek jie transporto priemonių, kurių gamintojo platinimo sistemos nariai jie nėra, atžvilgiu teikia remonto ir priežiūros paslaugas;

46.	įgaliotasis remonto paslaugų teikėjas – gamintojo platinimo sistemoje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugas;

47.	nepriklausomas remonto paslaugų teikėjas – gamintojo platinimo sistemoje neveikiantis fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugas;

48.

transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija – visa transporto priemonės diagnostikai, techninei priežiūrai ir patikrinimui, jos parengimui techninei apžiūrai, transporto priemonės remontui, perprogramavimui ar perkalibravimui, arba kurios reikia transporto priemonės nuotolinei diagnostinei priežiūrai, taip pat dalių ir įrangos montavimui transporto priemonėje reikalinga informacija, įskaitant visus vėlesnius tos informacijos pakeitimus ir papildymus, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems partneriams, prekiautojams ir remonto paslaugų teikėjams arba kurią gamintojas naudoja remonto ir priežiūros tikslais;

49.

transporto priemonės borto diagnostikos (angl. OBD) informacija – informacija, kurią sukuria sistema, kuri yra įrengta transporto priemonėje arba prijungta prie variklio ir kuria galima aptikti sutrikimą ir, kai taikoma, rodyti, kad jis įvyko, pasitelkiant įspėjimo sistemą, identifikuoti tikėtiną sutrikimo vietą remiantis kompiuterio atmintinėje saugoma informacija ir perduoti tą informaciją už transporto priemonės;

50.	pateikimas rinkai – transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos pateikimas Sąjungoje pirmą kartą;

51.	tiekimas rinkai – transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos tiekimas mokamai arba nemokamai, siekiant platinti arba naudoti juos rinkoje vykdant komercinę veiklą;

52.	eksploatavimo pradžia – transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos panaudojimas pagal paskirtį Sąjungoje pirmą kartą;

53.	registracija – administracinis leidimas patvirtintą transporto priemonę pradėti eksploatuoti keliuose, įskaitant transporto priemonės identifikavimą ir jai skirto serijinio numerio, žinomo kaip valstybinis registracijos numeris, išdavimą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra nuolatinis, ar laikinas;

54.

virtualaus bandymo metodas – kompiuteriniai modeliavimai, įskaitant skaičiavimus, siekiant įrodyti, kad transporto priemonė, sistema, komponentas arba atskiras techninis mazgas atitinka II priede nurodyto norminio akto techninius reikalavimus, kai fizinis transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo naudojimas yra nereikalingas;

55.	alternatyvūs reikalavimai – administracinės nuostatos ir techniniai reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti tokį funkcinės saugos, aplinkos apsaugos ir darbo saugos lygį, kuris būtų kuo labiau lygiavertis nustatytajam viename arba daugiau II priede išvardytų norminių aktų;

56.	vertinimas vietoje – tikrinimas, atliekamas techninės tarnybos arba vieno iš jos subrangovų arba jai pavaldžių įmonių patalpose;

57.	vertinimas vietoje priežiūros tikslu – periodinis įprastinis vertinimas vietoje, kuris nėra nei dėl techninės tarnybos arba vieno iš jos subrangovų ar padalinių pradinio paskyrimo atliekamas vertinimas vietoje, nei dėl paskyrimo atnaujinimo atliekamas vertinimas vietoje;

58.	transporto priemonės pagaminimo data – data, kurią transporto priemonės gamyba buvo užbaigta laikantis gamintojo gauto patvirtinimo.

4 straipsnis

Transporto priemonių kategorijos

Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas dėl transporto priemonių tipų ir kėbulo tipų, siekiant atsižvelgti į techninę pažangą.

II SKYRIUS

BENDROSIOS PAREIGOS

5 straipsnis

Techniniai reikalavimai

Vertinant atitiktį šios dalies tikslais atsižvelgiama tik į patvirtinimo institucijų, rinkos priežiūros institucijų arba Komisijos vykdomų arba jų vardu atliktų patikrų, bandymų, patikrinimų ir vertinimų rezultatus.

6 straipsnis

Valstybių narių pareigos

Tame pranešime nurodomas tų institucijų pavadinimas, jų adresas, įskaitant jų elektroninį adresą, ir jų atsakomybės sritys. Komisija savo interneto svetainėje paskelbia patvirtinimo institucijų ir rinkos priežiūros institucijų sąrašą ir su jomis susijusią informaciją.

Valstybės narės užtikrina, kad jų patvirtinimo institucijų ir rinkos priežiūros institucijų vaidmenys ir atsakomybė būtų griežtai atskirti ir kad kiekviena iš jų veiktų nepriklausomai viena nuo kitos. Tos institucijos gali būti tos pačios organizacijos dalis su sąlyga, kad jų veikla yra administruojama savarankiškai, nustatant atskiras struktūras.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti neleisti transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą, bet kurios viršija Tarybos direktyvos 96/53/EB ( 4 ) I priede nustatytus suderintus matmenis, masės ir ašies apkrovos dydžius, dalyvauti kelių eisme, jų pateikti rinkai, jas registruoti arba pradėti eksploatuoti.

Valstybės narės viešai paskelbia periodinių peržiūrų ir vertinimų rezultatų santrauką.

Valstybės narės teikia Komisijai ir Forumui ataskaitas apie tai, kaip jos vykdo visas Forumo pateiktas rekomendacijas, nurodytas 11 straipsnio 5 dalyje.

Valstybės narės viešai paskelbia periodinių peržiūrų ir vertinimų rezultatų santrauką.

Valstybės narės teikia Komisijai ir Forumui ataskaitas apie tai, kaip jos vykdo visas Forumo pateiktas rekomendacijas, nurodytas 11 straipsnio 5 dalyje.

7 straipsnis

Patvirtinimo institucijų pareigos

Patvirtinimo institucijos bendradarbiauja efektyviai ir veiksmingai bei dalijasi jų vaidmeniui ir funkcijoms atlikti svarbia informacija.

8 straipsnis

Rinkos priežiūros institucijų pareigos

Atlikdamos tokias patikras, rinkos priežiūros institucijos atsižvelgia į:

Kiekvienu bandymu patikrinama atitiktis taikomiems II priede išvardytiems norminiams aktams.

Rinkos priežiūros institucijos bendradarbiauja su ekonominės veiklos vykdytojais dėl veiksmų, kuriais būtų galima užkirsti kelią transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų, kuriuos tie ekonominės veiklos vykdytojai pateikė rinkai, keliamiems pavojams arba juos sumažinti.

9 straipsnis

Komisijos vykdomas atitikties tikrinimas

Bandymai ir patikrinimai atliekami pasitelkiant, inter alia, laboratorinius bandymus ir bandymus realiomis sąlygomis, remiantis statistiškai reikšmingomis imtimis, ir turi būti papildomi dokumentų patikra.

Komisija, atlikdama tuos bandymus ir patikrinimus, atsižvelgia į:

Komisija gali patikėti bandymus ar patikrinimus atlikti techninėms tarnyboms ir tuo atveju techninė tarnyba veikia Komisijos vardu. Kai šio straipsnio tikslais Komisija patiki bandymus arba patikrinimus atlikti techninėms tarnyboms, ji užtikrina, kad būtų paskirta ne ta pati techninė tarnyba, kuri atliko pradinį tipo patvirtinimo bandymą.

Tie bandymai ir patikrinimai gali būti atliekami:

Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kai Komisija atlieka bandymus ir patikrinimus.

Tokius duomenis, be kita ko, sudaro visi parametrai ir nustatymai, kurie būtini tam, kad būtų tiksliai atkartotos tipo patvirtinimo bandymų metu taikytos bandymų sąlygos. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato duomenis, kurie turi būti suteikti, atsižvelgiant į komercinių paslapčių apsaugą ir asmens duomenų apsaugojimą vadovaujantis Sąjungos ir nacionaline teise. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai per tuos bandymus ir patikrinimus iškyla abejonių dėl paties tipo patvirtinimo teisingumo, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą (-as) patvirtinimo instituciją (-as) ir Forumą.

Komisija informuoja atitinkamas patvirtinimo institucijas ir rinkos priežiūros institucijas, kad jos imtųsi tinkamų priemonių, jog Sąjungoje būtų laiku pranešta naudotojams apie jos nustatytą neatitikties atvejį, susijusį su bet kokia transporto priemone, sistema, komponentu arba atskiru techniniu mazgu, siekiant užkirsti kelią traumų ar bet kokios kitokios žalos rizikai arba ją sumažinti.

Komisija viešai paskelbia savo atliktų atitikties tikrinimo bandymų išvadų ataskaitą ir perduoda savo išvadas valstybėms narėms ir Forumui. Toje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie vertintas transporto priemones, sistemas, komponentus ir atskirus techninius mazgus, nurodoma atitinkamo gamintojo tapatybė ir pateikiamas trumpas išvadų aprašymas, o neatitikties atveju – trumpai aprašomas jos pobūdis.

10 straipsnis

Komisijos atliekami vertinimai

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, patvirtinimo institucija gali būti vertinama rečiau, jei Komisija mano, kad pirmasis tos institucijos vertinimas rodo, kad įdiegtomis procedūromis užtikrinamas veiksmingas šio reglamento taikymas, atsižvelgiant į suteiktų ES tipo patvirtinimų taikymo sritį ir rūšis.

11 straipsnis

Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą Forumas

Forumas sudaromas iš kiekvienos valstybės narės paskirtų atstovų, atstovaujančių jos patvirtinimo institucijoms ir rinkos priežiūros institucijoms.

Kai tinkama, techninės tarnybos, pripažintos trečiosios šalys, atitinkančios 13 straipsnio 10 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus, Europos Parlamento atstovai, pramonės atstovai, atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų atstovai bei su saugos ir aplinkos klausimais susiję suinteresuotieji subjektai gali būti kviečiami į Forumą stebėtojų teisėmis laikantis darbo tvarkos taisyklių, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje.

Forumo patariamųjų užduočių tikslas – geriausios praktikos skatinimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vienodam šio reglamento aiškinimui ir įgyvendinimui, keitimasis informacija apie vykdymo užtikrinimo problemas, bendradarbiavimas, visų pirma techninių tarnybų vertinimo, paskyrimo ir stebėsenos srityje, darbo metodų ir priemonių rengimas, elektroninio keitimosi informacija procedūros rengimas, suderintų vykdymo užtikrinimo projektų ir sankcijų vertinimas.

Pareikšdamas nuomonę ar pateikdamas rekomendaciją, Forumas stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Jeigu tokio bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, Forumas pareiškia savo nuomonę arba pateikia rekomendacijas paprasta valstybių narių balsų dauguma. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą. Valstybės narės, besilaikančios skirtingų pozicijų, gali paprašyti, kad jų pozicijos ir motyvai, kuriomis jos grindžiamos, būtų įrašomi į Forumo nuomonę ar rekomendacijas.

12 straipsnis

Keitimasis duomenimis internetu

Komisija ir valstybės narės naudoja Skubaus perspėjimo sistemą (toliau – RAPEX), sukurtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB ( 5 ), ir Rinkos priežiūros informacinę ir ryšių sistemą (toliau – ICSMS), sukurtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, rinkos priežiūros, atšaukimo ir kitos atitinkamos veiklos tarp rinkos priežiūros institucijų, valstybių narių ir Komisijos tikslais.

Valstybės narės nuo 2026 m. liepos 5 d. padaro viešai prieinamą atitikties liudijime nurodytą informaciją, išskyrus transporto priemonės identifikavimo numerius, kaip struktūrizuotus duomenis elektroniniu formatu bendroje saugioje elektroninėje keitimosi informacija sistemoje laikantis 37 straipsnio.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos informacijos formatas ir viešos prieigos prie jos kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos formatas ir viešos prieigos prie jos kriterijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Bendrosios gamintojų pareigos

Daugiaetapio tipo patvirtinimo atveju gamintojai taip pat yra atsakingi už transporto priemonės komplektavimo etape jų sumontuotų sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų patvirtinimą ir gamybos atitiktį. Gamintojai, kurie modifikuoja jau ankstesniuose etapuose patvirtintus komponentus, sistemas arba atskirus techninius mazgus, atsako už modifikuotų komponentų, sistemų arba atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimą ir gamybos atitiktį. Ankstesnio etapo gamintojai pateikia tolesnio etapo gamintojams informaciją apie bet kokį pakeitimą, galintį turėti įtakos komponento tipo patvirtinimui, sistemos tipo patvirtinimui, atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimui arba visos transporto priemonės tipo patvirtinimui. Tokia informacija pateikiama, kai tik iš naujo išplečiamas visos transporto priemonės tipo patvirtinimas, bet ne vėliau kaip nekomplektinės transporto priemonės gamybos pradžios dieną.

Gamintojai registruoja tokius skundus ir kiekvieno skundo atveju įtraukia problemos aprašymą bei nurodo išsamią informaciją, kuri yra reikalinga paveiktam transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies ar įrangos tipui identifikuoti, o pagrįstų skundų atveju gamintojai apie tai informuoja savo platintojus ir importuotojus.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžia duomenis, kurie turi būti nemokamai suteikiami, taip pat reikalavimus, kuriuos turi atitikti trečiosios šalys, kad įrodytų savo teisėtus interesus visuomenės saugos ar aplinkos apsaugos srityje ir dėl tinkamų bandymų įrenginių naudojimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Gamintojų pareigos, susijusios su reikalavimų neatitinkančiomis arba didelį pavojų keliančiomis jų transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais, atskirais techniniais mazgais, dalimis ir įranga

Gamintojas nedelsdamas išsamiai informuoja patvirtinimą suteikusią patvirtinimo instituciją apie neatitikimą ir visas taikytas priemones.

Transporto priemonės gamintojai saugo 36 straipsnyje nurodytų atitikties liudijimų kopijas 10 metų nuo transporto priemonės pagaminimo datos, kad galėtų jas pateikti patvirtinimo institucijoms.

Gamintojai, gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, bendradarbiauja su ta institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį, kad būtų pašalintas rinkai tiektos jų transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos keliamas pavojus.

15 straipsnis

Gamintojo atstovų pareigos

Pateiktinoje informacijoje turi būti nurodyta bent:

16 straipsnis

Importuotojų pareigos

Transporto priemonės importuotojas užtikrina, kad kartu su transporto priemone būtų pateikiamas reikalaujamas atitikties liudijimas.

17 straipsnis

Importuotojų pareigos, susijusios su reikalavimų neatitinkančiomis arba didelį pavojų keliančiomis jų transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais, atskirais techniniais mazgais, dalimis ir įranga

Importuotojai taip pat informuoja patvirtinimo institucijas ir rinkos priežiūros institucijas apie bet kokius veiksmus, kurių imtasi, ir pateikia išsamią informaciją, visų pirma apie didelį pavojų ir bet kokias gamintojo taikytas priemones.

Importuotojai, gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, bendradarbiauja su ta institucija dėl visų veiksmų, kurių imamasi pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį, siekiant pašalinti rinkai tiektos jo transporto priemonės, sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos keliamą pavojų.

18 straipsnis

Platintojų pareigos

19 straipsnis

Platintojų pareigos, susijusios su reikalavimų neatitinkančiomis arba didelį pavojų keliančiomis jų transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais, atskirais techniniais mazgais, dalimis ir įranga

Platintojai taip pat juos informuoja apie tai, kokių veiksmų imtasi, ir pateikia duomenis apie bet kokias priemones, kurių ėmėsi gamintojas.

20 straipsnis

Atvejai, kuriais importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Taikant šį reglamentą, importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos gamintojo pareigos pagal 8, 13 ir 14 straipsnius šiais atvejais:

21 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų nustatymas

Patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai 10 metų po transporto priemonės pateikimo rinkai arba penkerius metus po sistemos, komponento, atskiro techninio mazgo, dalies arba įrangos pateikimo rinkai teikia šią informaciją apie:

III SKYRIUS

ES TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪROS

22 straipsnis

ES tipo patvirtinimo procedūros

Be to, dėl nekomplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės gamintojas gali pasirinkti daugiaetapį tipo patvirtinimą.

Daugiaetapis tipo patvirtinimas taip pat taikomas komplektinėms transporto priemonėms, kurias rekonstravo arba modifikavo kitas gamintojas po to, kai jos buvo sukomplektuotos.

23 straipsnis

ES tipo patvirtinimo paraiška

Dėl to paties transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo negali būti teikiama nauja paraiška kitoje valstybėje narėje, jei:

Patvirtinimo institucija atmeta tipo patvirtinimo paraišką dėl kitaip pavadinto tipo arba dėl modifikacijos, susijusios su ankstesne paraiška, kai tie pakeitimai nėra pakankami, kad būtų galima laikyti nauju transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipu.

24 straipsnis

Informacinis aplankas

25 straipsnis

Kartu su paraiška dėl ES tipo patvirtinimo teiktina papildoma informacija

Sistemos tipo patvirtinimo, komponento tipo patvirtinimo arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimo atveju, pagal II priede išvardytus norminius aktus patvirtinimo institucija turi turėti galimybę susipažinti su informaciniu aplanku ir, jei taikytina, ES tipo patvirtinimo liudijimais ir jų priedais tol, kol bus suteiktas visos transporto priemonės tipo patvirtinimas arba bus atsisakyta jį suteikti.

Prie sistemų, kurių ES tipo patvirtinimo liudijimas arba JT tipo patvirtinimo liudijimas nepateiktas, paraiškos, be 24 straipsnyje nurodyto informacinio aplanko, pridedama informacija, kurios reikia toms sistemoms patvirtinti transporto priemonės patvirtinimo etapu, o vietoj ES tipo patvirtinimo liudijimo arba JT tipo patvirtinimo liudijimo pateikiama bandymų ataskaita.

Šioje dalyje nurodyta informacija pateikiama pagal 24 straipsnio 3 dalį.

Patvirtinimo institucija ir techninės tarnybos gali taip pat reikalauti iš gamintojo pateikti dokumentus arba visą papildomą informaciją, kurios reikia, kad patvirtinimo institucija ar techninės tarnybos galėtų tinkamai suprasti sistemas, įskaitant sistemos plėtojimo procesą ir sistemos koncepciją, taip pat programinės įrangos funkcijas ir algoritmus, kurie yra būtini norint patikrinti transporto priemonės atitiktį šio reglamento reikalavimams, siekiant priimti sprendimą dėl reikalingų bandymų arba palengvinti tų bandymų atlikimą.

IV SKYRIUS

ES TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRŲ VYKDYMAS

26 straipsnis

Bendrosios ES tipo patvirtinimo procedūrų vykdymo nuostatos

Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į reguliavimo ir technologinius pokyčius, iš dalies keičiami III ir IX priedai atnaujinant juose nustatytas procedūras dėl ES tipo patvirtinimo ir daugiaetapio tipo patvirtinimo.

Informacinis paketas gali būti laikomas elektronine forma. Jame pateikiama rodyklė, kurioje aiškiai nurodomi visi puslapiai, taip pat kiekvieno dokumento formatas, ir kurioje chronologine tvarka užregistruojamas bet koks ES tipo patvirtinimo pakeitimas.

Patvirtinimo institucija saugo informacinį paketą 10 metų po atitinkamo ES tipo patvirtinimo galiojimo pabaigos.

Patvirtinimo institucija paprašo patvirtinimo institucijų, kurios suteikė sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimus, imtis veiksmų pagal 54 straipsnio 2 dalį.

27 straipsnis

Pranešimas apie suteiktą, iš dalies pakeistą, atsisakytą suteikti ir panaikintą ES tipo patvirtinimą

28 straipsnis

ES tipo patvirtinimo liudijimas

29 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimų

Tokiais atvejais ES tipo patvirtinimo liudijime nurodomi visi komponento arba atskiro techninio mazgo naudojimo apribojimai ir specialios to komponento arba atskiro techninio mazgo montavimo transporto priemonėje sąlygos.

Kai tas komponentas arba atskiras techninis mazgas sumontuojamas transporto priemonėje, patvirtinimo institucija transporto priemonės patvirtinimo metu patikrina komponento arba atskiro techninio mazgo atitiktį visiems taikomiems naudojimo apribojimams arba montavimo sąlygoms.

30 straipsnis

Privalomi ES tipo patvirtinimo bandymai

31 straipsnis

Gamybos atitikties priemonės

Pagal IV priedą patvirtinimo institucija imasi būtinų priemonių, siekiant atlikti tokias patikras arba bandymus II priede išvardytuose norminiuose aktuose nustatytu dažnumu arba, jei tuose aktuose dažnumas neapibrėžtas, bent kas trejus metus.

32 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų turima pakankamai išteklių išlaidoms už rinkos priežiūros veiklą padengti. Nedarant poveikio nacionalinei teisei, toms išlaidoms padengti valstybė narė, kurioje transporto priemonės pateikiamos rinkai, gali rinkti mokesčius.

V SKYRIUS

ES TIPO PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI IR GALIOJIMAS

33 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl ES tipo patvirtinimų pakeitimų

Patvirtinimo institucija sprendžia, ar dėl tokio pasikeitimo reikia dalinio pakeitimo patikslinant arba išplečiant ES tipo patvirtinimą pagal 34 straipsnį, ar dėl to pakeitimo reikalingas naujas ES tipo patvirtinimas.

34 straipsnis

ES tipo patvirtinimų tikslinimas ir išplėtimas

Tokiu atveju patvirtinimo institucija nedelsdama išduoda, atitinkamais atvejais, patikslintus informacinio paketo puslapius, kiekvieną patikslintą puslapį pažymėdama taip, kad būtų aiškiai matyti pakeitimo pobūdis ir pakartotinio išdavimo data, arba suvestinę atnaujintą informacinio paketo redakciją ir prideda prie jos išsamų pakeitimų aprašą.

Išplėtimo atveju patvirtinimo institucija nedelsdama išduoda atnaujintą ES tipo patvirtinimo liudijimą, pažymėtą išplėtimo numeriu, priskirtu didėjančia tvarka, atsižvelgiant į jau suteiktų išplėtimų eilės numerį. Tame patvirtinimo liudijime aiškiai nurodoma išplėtimo priežastis, pakartotinio išdavimo data ir, atitinkamu atveju, galiojimo terminas.

35 straipsnis

Galiojimo pabaiga

Kai patvirtinimo institucija vykdo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą patikrinimą, nebūtina kartoti 30 straipsnyje nurodytų bandymų.

Per vieną mėnesį nuo pirmoje pastraipoje nurodytos pranešimo gavimo dienos patvirtinimo institucija, kuri suteikė ES tipo patvirtinimą transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipui, atitinkamai informuoja kitų valstybių narių patvirtinimo institucijas.

Transporto priemonių atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime nurodoma paskutinės pagamintos transporto priemonės pagaminimo data ir transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN), kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 19/2011 ( 6 ) 2 straipsnio 2 punkte.

VI SKYRIUS

ATITIKTIES LIUDIJIMAS IR ŽYMENYS

36 straipsnis

Atitikties liudijimas popieriniu formatu

Atitikties liudijime popieriniu formatu konkrečiai aprašomos pagrindinės transporto priemonės charakteristikos ir jos techninės eksploatacinės savybės. Atitikties liudijime popieriniu formatu nurodoma transporto priemonės pagaminimo data. Atitikties liudijimas popieriniu formatu parengiamas taip, kad jo nebūtų galima suklastoti.

Atitikties liudijimas popieriniu formatu pirkėjui pateikiamas nemokamai kartu su transporto priemone. Negalima nustatyti sąlygos, kad jis pateikiamas tik pagal atskirą prašymą arba pateikus papildomą informaciją gamintojui.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d.

37 straipsnis

Atitikties liudijimas elektroniniu formatu

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d.

38 straipsnis

Gamintojo identifikavimo ir papildomos plokštelės, žymenys ir komponentų bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo žymuo

Kai tokio tipo patvirtinimo žymens nereikalaujama, gamintojas prie komponento arba atskiro techninio mazgo pritvirtina bent gamintojo prekybinį pavadinimą arba prekių ženklą ir tipo arba identifikavimo numerį.

VII SKYRIUS

NAUJOS TECHNOLOGIJOS ARBA NAUJOS KONCEPCIJOS

39 straipsnis

Naujoms technologijoms arba naujoms koncepcijoms taikomos išimtys

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama, ar išduoti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą leidimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Iš ES tipo patvirtinimo liudijimo ir atitikties liudijimo antraštės turi būti aišku, kad ES tipo patvirtinimas yra laikinas ir galioja ribotoje teritorijoje.

Tačiau valstybėse narėse, kurios pripažino laikinąjį ES tipo patvirtinimą pagal 5 dalį, leidžiama teikti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurios buvo pagamintos laikantis laikinojo ES tipo patvirtinimo, kol jis nenustojo galioti.

40 straipsnis

Vėlesnis norminių aktų pritaikymas

Jeigu išimtis pagal 39 straipsnį susijusi su JT taisykle, Komisija pasiūlo iš dalies pakeisti atitinkamą JT taisyklę, laikantis pagal pataisytą 1958 m. susitarimą taikytinos tvarkos.

VIII SKYRIUS

MAŽOMIS SERIJOMIS GAMINAMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

41 straipsnis

Mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių ES tipo patvirtinimas

42 straipsnis

Mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių nacionalinis tipo patvirtinimas

43 straipsnis

Mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių nacionalinio tipo patvirtinimo galiojimas

Kitos valstybės narės nacionalinė institucija leidžia tą transporto priemonę pateikti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti, nebent ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad nacionaliniai techniniai reikalavimai, pagal kuriuos buvo patvirtintas transporto priemonės tipas, nėra lygiaverčiai jos pačios taikomiems techniniams reikalavimams.

IX SKYRIUS

INDIVIDUALŪS TRANSPORTO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMAI

44 straipsnis

ES individualūs transporto priemonių patvirtinimai

Šis skyrius netaikomas nekomplektinėms transporto priemonėms.

45 straipsnis

Nacionaliniai individualūs transporto priemonių patvirtinimai

46 straipsnis

Nacionalinių individualių transporto priemonių patvirtinimų galiojimas

47 straipsnis

Specialiosios nuostatos

X SKYRIUS

TIEKIMAS RINKAI, REGISTRACIJA AR EKSPLOATAVIMO PRADŽIA

48 straipsnis

Transporto priemonių, kurios nėra serijos pabaigos transporto priemonės, tiekimas rinkai, registravimas arba eksploatavimo pradžia

Nekomplektines transporto priemones gali būti atsisakyta registruoti ir leisti pradėti eksploatuoti, kol jos nėra sukomplektuotos. Nekomplektinės transporto priemonės negali būti registruojamos ir pradedamos eksploatuoti siekiant išvengti 49 straipsnio taikymo.

49 straipsnis

Serijos pabaigos transporto priemonių tiekimas rinkai, registravimas arba eksploatavimo pradžia

Pirma pastraipa taikoma tik toms Sąjungos teritorijoje esančioms transporto priemonėms, kurių atžvilgiu jų gamybos metu galiojo ES tipo patvirtinimas ir kurios nebuvo įregistruotos ar pradėtos eksploatuoti prieš nustojant galioti tam ES tipo patvirtinimui.

Atitinkamos valstybės narės per tris mėnesius nuo tokio prašymo gavimo nusprendžia, ar leisti tokias transporto priemones registruoti arba pradėti eksploatuoti savo teritorijoje, ir, jei leidžiama, kiek jų galima registruoti arba pradėti eksploatuoti.

50 straipsnis

Komponentų ir atskirų techninių mazgų tiekimas rinkai arba eksploatavimo pradžia

XI SKYRIUS

APSAUGOS SĄLYGOS

51 straipsnis

Nacionalinis transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų, kurie, kaip įtariama, kelia didelį pavojų arba neatitinka reikalavimų, vertinimas

Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos, remdamosi savo pačių rinkos priežiūros veikla arba patvirtinimo institucijos ar gamintojo pateikta informacija arba skundais, turi pagrįstų priežasčių manyti, kad transporto priemonė, sistema, komponentas ar atskiras techninis mazgas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitų viešųjų interesų aspektų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu arba neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, tos rinkos priežiūros institucijos atlieka su atitinkama transporto priemone, sistema, komponentu ar atskiru techniniu mazgu susijusį vertinimą pagal atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai ir atitinkamos patvirtinimo institucijos visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis, be kita ko, perduoda visų atitinkamų pagal 31 straipsnį atliktų patikrų arba bandymų rezultatus.

Atitinkamos transporto priemonės, sistemos, komponento ar atskiro techninio mazgo rizikos vertinimui taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnis.

52 straipsnis

Didelį pavojų keliančioms arba reikalavimų neatitinkančioms transporto priemonėms, sistemoms, komponentams ir atskiriems techniniams mazgams taikomos nacionalinės procedūros

Ekonominės veiklos vykdytojai, laikydamiesi 13–21 straipsniuose nustatytų pareigų, užtikrina, kad visų atitinkamų transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų, kuriuos jie Sąjungoje pateikė rinkai, įregistravo arba pradėjo eksploatuoti, atžvilgiu būtų imtasi visų tinkamų taisomųjų priemonių.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms ribojamosioms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

53 straipsnis

Taisomosios ir ribojamosios Sąjungos lygmens priemonės

Teikiamą informaciją sudaro visi turimi duomenys, visų pirma duomenys, būtini atitinkamai transporto priemonei, sistemai, komponentui arba atskiram techniniam mazgui identifikuoti, duomenys apie jų kilmę, tariamos neatitikties pobūdį ir susijusį pavojų, nacionalinių taisomųjų ir ribojamųjų priemonių, kurių imtasi, pobūdį ir trukmę, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai.

Remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis konsultacijomis Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžia dėl suderintų taisomųjų arba ribojamųjų priemonių Sąjungos lygmeniu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija apie antroje pastraipoje nurodytą sprendimą nedelsdama praneša atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams). Valstybės narės nedelsdamos įgyvendina tokius aktus ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją.

Kai Komisija mano, kad nacionalinė priemonė, apie kurią pranešta, yra nepagrįsta, atitinkama valstybė narė panaikina arba pakoreguoja tą priemonę pagal antroje pastraipoje nurodytą Komisijos sprendimą.

Remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis konsultacijomis, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžia dėl taisomųjų arba ribojamųjų priemonių Sąjungos lygmeniu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija apie antroje pastraipoje nurodytą sprendimą nedelsdama praneša atitinkamam (-iems) ekonominės veiklos vykdytojui (-ams). Valstybės narės nedelsdamos įgyvendina tokius aktus ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją.

54 straipsnis

Reikalavimų neatitinkantis ES tipo patvirtinimas

Komisija apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą nedelsdama praneša atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Valstybės narės nedelsdamos įgyvendina tokius aktus ir apie tai atitinkamai informuoja Komisiją.

Remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis konsultacijomis Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais sprendžia dėl atsisakymo pripažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tipo patvirtinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

55 straipsnis

Dalių ar įrangos, kurios gali kelti didelį pavojų tinkamam svarbių sistemų veikimui, teikimas rinkai ir eksploatavimo pradžia

Tie reikalavimai gali būti grindžiami II priede išvardytais norminiais aktais, arba pagal juos gali būti reikalaujama atitinkamai palyginti dalių ar įrangos aplinkosauginį arba saugos veiksmingumą su originalių dalių ar įrangos aplinkosauginiu arba saugos veiksmingumu. Bet kuriuo atveju reikalavimais turi būti užtikrinta, kad dalys ar įranga nekenktų sistemų, kurios yra svarbios transporto priemonės saugai arba jos aplinkosauginiam veiksmingumui veikimui.

Šiame straipsnyje originalios dalys ar įranga – dalys ar įranga, pagamintos pagal gamintojo nustatytas atitinkamos transporto priemonės surinkimui skirtas specifikacijas ir gamybos standartus.

56 straipsnis

Susiję reikalavimai, taikomi didelį pavojų tinkamam svarbių sistemų veikimui galinčioms kelti dalims ar įrangai

Patvirtinimo institucija leidžia pateikti rinkai ir pradėti eksploatuoti dalis ar įrangą, kai, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bandymų ataskaitą ir kitus įrodymus, ji nustato, kad atitinkamos dalys ar įranga atitinka 55 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

Patvirtinimo institucija gamintojui nedelsdama išduoda leidimo liudijimą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies trečioje pastraipoje nurodyto leidimo liudijimo šabloną ir numeravimo sistemą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gamintojas užtikrina, kad dalys ar įranga būtų pagamintos ir toliau gaminamos tokiomis sąlygomis, kuriomis buvo išduotas leidimas.

Kai patvirtinimo institucija nustato, kad sąlygos, reikalingos leidimui suteikti, nebetenkinamos, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad dalys ar įranga atitiktų reikalavimus. Prireikus ji leidimą panaikina.

XII SKYRIUS

TARPTAUTINĖS TAISYKLĖS

57 straipsnis

JT taisyklės, privalomos ES tipui patvirtinti

Tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomos datos, nuo kurių JT taisyklė arba jos pakeitimai tampa privalomi, ir pateikiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kai tinkama ir jei taikytina transporto priemonių ES tipo patvirtinimo, pirmos registracijos ir eksploatavimo pradžios bei sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tiekimo rinkai tikslais.

58 straipsnis

JT taisyklių lygiavertiškumas taikant ES tipo patvirtinimą

XIII SKYRIUS

TECHNINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS

59 straipsnis

Naudotojams skirta informacija

60 straipsnis

Gamintojams skirta informacija

Transporto priemonių gamintojai gali susaistyti sistemų, komponentų, atskirų techninių mazgų, dalių arba įrangos gamintojus privalomu susitarimu, siekdami apsaugoti informacijos, kuri nėra vieša, konfidencialumą, įskaitant su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusią informaciją.

XIV SKYRIUS

PRIEIGA PRIE TRANSPORTO PRIEMONĖS OBD INFORMACIJOS BEI TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO IR PRIEŽIŪROS INFORMACIJOS

61 straipsnis

Gamintojų pareigos teikti transporto priemonės OBD informaciją bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją

Gamintojai pateikia standartizuotą, saugią ir nuotolinę priemonę, kuria naudodamiesi nepriklausomi remonto paslaugų teikėjai gali atlikti veiksmus, susijusius su prieiga prie transporto priemonės saugumo sistemos.

Transporto priemonės OBD informacija bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija standartizuota forma pateikiama gamintojų interneto svetainėse, o jei dėl informacijos pobūdžio to padaryti negalima – kita tinkama forma. Nepriklausomų veiklos vykdytojų, kurie nėra remonto paslaugų teikėjai, atveju informacija taip pat teikiama kompiuterio skaitomu formatu, kurį galima apdoroti elektroniniu būdu, naudojant įprastai prieinamus informacinių technologijų įrankius bei programinę įrangą, ir kuris suteikia galimybę nepriklausomiems veiklos vykdytojams vykdyti su jų verslu susijusias užduotis atsarginių dalių tiekimo grandinėje.

Gamintojai savo interneto svetainėse pateikia bet kokius transporto priemonės OBD informacijos bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos vėlesnius pakeitimus bei papildymus tuo pat metu, kai jie pateikiami įgaliotiesiems remonto paslaugų teikėjams.

62 straipsnis

Pareigos, taikomos keliems tipo patvirtinimo turėtojams

63 straipsnis

Mokesčiai už prieigą prie transporto priemonės remonto ir techninės priežiūros informacijos

Be laiku grindžiamos prieigos, gamintojai gali siūlyti operacijomis grindžiamą prieigą, kurios atveju mokesčiai imami ne remiantis laikotarpiu, kuriam suteikiama prieiga, o už operaciją.

Kai gamintojas siūlo abi prieigos sistemas, nepriklausomi remonto paslaugų teikėjai pasirenka prieigos sistemas, kurios gali būti grindžiamos laiku arba operacijomis.

64 straipsnis

Pareigų, susijusių su transporto priemonės OBD informacija bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, laikymosi įrodymas

65 straipsnis

Pareigų dėl prieigos prie transporto priemonės OBD informacijos bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos laikymasis

Tos priemonės gali apimti tipo patvirtinimo panaikinimą ar jo galiojimo sustabdymą, baudas arba kitas pagal 84 straipsnį priimtas priemones.

66 straipsnis

Transporto priemonės informacijos prieigos forumas

Jis vykdo savo veiklą pagal šio reglamento X priedą.

Komisija gali nuspręsti viešai neatskleisti Transporto priemonės informacijos prieigos forume vykstančių diskusijų ir jų išvadų.

XV SKYRIUS

TECHNINIŲ TARNYBŲ VERTINIMAS, PASKYRIMAS, PRANEŠIMAS APIE JAS IR JŲ STEBĖSENA

67 straipsnis

Už technines tarnybas atsakinga tipo patvirtinimo institucija

Tarpusavio vertinimas apima tipo patvirtinimo institucijų pagal 73 straipsnio 4 dalį atliktus visos ar dalies techninių tarnybų veiklos vertinimus, įskaitant darbuotojų kompetenciją, bandymų ir patikrinimų metodikos teisingumą bei bandymų rezultatų teisingumą, remiantis II priedo I dalyje išvardytų norminių aktų nustatyta taikymo sritimi.

Tarpusavio vertinimas neatliekamas veiklos, susijusios su techninių tarnybų, dirbančių tik su nacionaliniais individualiais patvirtinimais, kurie suteikiami pagal 45 straipsnį, ir mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių nacionaliniais tipo patvirtinimais, kurie buvo suteikti pagal 42 straipsnį, vertinimu ir stebėsena, atžvilgiu.

Tarpusavio vertinimas neatliekamas akredituotų techninių tarnybų vertinimų, kuriuos vykdo tipo patvirtinimo institucijos, atžvilgiu.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos apie valstybių narių procedūras teikimo modelis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija gali nuspręsti dalyvauti tarpusavio vertinimo grupėje remdamasi rizikos vertinimo analize.

Tarpusavio vertinimas atliekamas patvirtinimo institucijos, kuri vertinama, atsakomybe ir apima apsilankymą tarpusavio vertinimo grupės nuožiūra pasirinktos techninės tarnybos patalpose.

Tipo patvirtinimo institucijos, kurioms pagal 3 dalį tarpusavio vertinimas netaikomas, nedalyvauja jokioje su tarpusavio vertinimo grupe susijusioje veikloje.

68 straipsnis

Techninių tarnybų paskyrimas

69 straipsnis

Techninių tarnybų nepriklausomumas

Organizacija arba įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, kurios dalyvauja tos organizacijos ar įstaigos vertinamų, bandomų arba tikrinamų transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų projektavime, gamyboje, tiekime arba priežiūroje, gali būti laikoma atitinkančia pirmos pastraipos reikalavimus, su sąlyga, kad jos nepriklausomumas ir interesų konflikto nebuvimas įrodomas atitinkamos valstybės narės tipo patvirtinimo institucijai.

70 straipsnis

Techninių tarnybų kompetencija

71 straipsnis

Techninėms tarnyboms pavaldžios įmonės ir jų subrangovai

72 straipsnis

Gamintojo vidaus techninė tarnyba

73 straipsnis

Techninių tarnybų vertinimas ir paskyrimas

Tuo atveju, kai techninė tarnyba prašo būti paskirta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje ji yra įsisteigusi, vienas iš bendro vertinimo grupės atstovų turi būti iš valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi techninė tarnyba, tipo patvirtinimo institucijos, nebent ta tipo patvirtinimo institucija nuspręstų nedalyvauti bendro vertinimo grupėje.

Bendro vertinimo grupė dalyvauja paraišką teikiančios techninės tarnybos vertinime, įskaitant vertinimą vietoje. Valstybės narės, kurioje paraišką teikianti techninė tarnyba paprašė būti paskirta, skiriančioji tipo patvirtinimo institucija bendro vertinimo grupei teikia visą būtiną pagalbą ir laiku suteikia prieigą prie visų dokumentų, būtinų paraišką teikiančiai techninei tarnybai įvertinti.

74 straipsnis

Pranešimas Komisijai dėl techninių tarnybų paskyrimo

Toks pranešimas pateikiamas prieš atitinkamai paskirtai techninei tarnybai pradedant vykdyti 68 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą.

75 straipsnis

Techninių tarnybų paskyrimo pakeitimai ir atnaujinimas

Tipo patvirtinimo institucija nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių tipo patvirtinimo institucijoms apie paskyrimo galiojimo apribojimą, sustabdymą ar panaikinimą.

Komisija atitinkamai atnaujina 74 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą.

Per du mėnesius po to, kai buvo pranešta apie paskyrimo pakeitimus, tipo patvirtinimo institucija Komisijai ir kitoms tipo patvirtinimo institucijoms pateikia savo išvadų dėl neatitikties ataskaitą. Kai to reikia siekiant užtikrinti rinkai jau pateiktų transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų saugą, skiriančioji tipo patvirtinimo institucija nurodo atitinkamoms tipo patvirtinimo institucijoms per pagrįstą laikotarpį sustabdyti visų nepagrįstai išduotų ES tipo patvirtinimo liudijimų galiojimą arba juos panaikinti.

Techninės tarnybos paskyrimo aprėpties išplėtimas vien II priede išvardytų norminių aktų atžvilgiu gali būti atliekamas laikantis III priedo 2 priedėlyje nustatytos tvarkos ir su sąlyga, kad pateikiamas 74 straipsnyje nurodytas pranešimas.

76 straipsnis

Techninių tarnybų stebėsena

Šios dalies pirma pastraipa netaikoma techninių tarnybų, kurių stebėseną vykdo akreditacijos įstaigos pagal 67 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti 68–72, 80 ir 81 straipsniuose bei III priedo 2 priedėlyje nustatytų reikalavimų laikymąsi, veiklai.

Pateikus prašymą, techninės tarnybos pateikia visą atitinkamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad skiriančioji tipo patvirtinimo institucija arba nacionalinė akreditacijos įstaiga galėtų patikrinti, ar laikomasi tų reikalavimų.

Techninės tarnybos nedelsdamos informuoja skiriančiąją tipo patvirtinimo instituciją arba nacionalinę akreditacijos įstaigą apie bet kokius pasikeitimus, visų pirma susijusius su jų darbuotojais, priemonėmis, pavaldžiomis įmonėmis arba subrangovais, kurie gali daryti poveikį 68–72, 80 ir 81 straipsniuose bei III priedo 2 priedėlyje nustatytų reikalavimų laikymuisi, arba jų galimybei vykdyti atitikties vertinimo uždavinius, susijusius su transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais ir atskirais techniniais mazgais, dėl kurių jos paskirtos.

Kai ta tipo patvirtinimo institucija pripažįsta teisėtą priežastį, ji apie tai informuoja Komisiją.

Komisija nedelsdama konsultuojasi su valstybėmis narėmis. Tų konsultacijų pagrindu Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžia, ar teisėta priežastis laikoma pagrįsta, ar ne. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Techninė tarnyba ir skiriančioji tipo patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad bet kokia informacija, kuri perduota kitos valstybės narės tipo patvirtinimo institucijai arba Komisijai, būtų laikoma konfidencialia.

Per du mėnesius nuo techninės tarnybos vertinimo užbaigimo kiekviena valstybė narė apie savo stebėsenos veiklą pateikia ataskaitą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Tose ataskaitose pateikiama vertinimo santrauka, kuri skelbiama viešai.

77 straipsnis

Techninės tarnybos kompetencijos užginčijimas

Komisija nagrinėja techninės tarnybos atsakomybę tuo atveju, jeigu įrodyta arba yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tipo patvirtinimas buvo suteiktas remiantis klaidingais duomenimis, kad buvo suklastoti bandymų rezultatai, kad buvo nuslėpti duomenys ar techninės specifikacijos, dėl kurių būtų buvę atsisakyta suteikti tipo patvirtinimą.

Komisija paprašo, kad ta valstybė narė imtųsi ribojamųjų priemonių, įskaitant, kai būtina, paskyrimo galiojimo apribojimą, sustabdymą, arba panaikinimą.

Kai valstybė narė nesiima būtinų ribojamųjų priemonių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nusprendžiama apriboti, sustabdyti arba panaikinti atitinkamos techninės tarnybos paskyrimo galiojimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija apie tuos įgyvendinimo aktus informuoja atitinkamą valstybę narę ir atitinkamai atnaujina 74 straipsnio 3 dalyje nurodytą skelbiamą informaciją.

78 straipsnis

Keitimasis informacija apie techninių tarnybų vertinimą, paskyrimą ir stebėseną

Pasikeitimą informacija koordinuoja Forumas.

79 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis akreditacijos įstaigomis

80 straipsnis

Techninių tarnybų su veikla susijusios pareigos

81 straipsnis

Techninių tarnybų pareigos teikti informaciją

XVI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

82 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

83 straipsnis

Komiteto procedūra

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

XVII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

84 straipsnis

Sankcijos

85 straipsnis

Administracinės baudos, kuriomis remiamos taisomosios ir ribojamosios priemonės Sąjungos lygmeniu

Komisijos skiriamos administracinės baudos nėra taikomos papildomai prie sankcijų, kurias valstybės narės pagal 84 straipsnį skiria už tą patį pažeidimą. Komisijos skiriamos administracinės baudos neviršija 30 000  EUR už kiekvieną reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, sistemą, komponentą arba atskirą techninį mazgą.

Komisija negali pareikšti ieškinio, pradėti iš naujo arba tęsti teismo proceso pagal šį straipsnį prieš ekonominės veiklos vykdytojus dėl šio reglamento pažeidimų, už kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai buvo nubausti arba dėl kurių jie buvo išteisinti pagal 84 straipsnį ankstesniu sprendimu, kurio nebegalima apskųsti.

86 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 715/2007 pakeitimai

87 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 595/2009 pakeitimai

88 straipsnis

Direktyvos 2007/46/EB panaikinimas

Direktyva 2007/46/EB panaikinama nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

Nuorodos į Direktyvą 2007/46/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento XI priedo 3 punkte pateiktą atitikties lentelę.

89 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Anksčiau nei 2018 m. liepos 4 d. jau paskirtų techninių tarnybų paskyrimas atnaujinamas ne vėliau kaip 2022 m. liepos 5 d., jeigu tos techninės tarnybos atitinka atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

Techninių tarnybų paskyrimas, atliktas anksčiau nei 2018 m. liepos 4 d., nustoja galioti vėliausiai iki 2022 m. liepos 5 d.

90 straipsnis

Ataskaitų teikimas

91 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

Tačiau nuo 2020 m. liepos 5 d. nacionalinės institucijos negali atsisakyti suteikti ES tipo patvirtinimo arba nacionalinio tipo patvirtinimo naujo tipo transporto priemonei ar uždrausti naują transporto priemonę registruoti, pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti, kai atitinkama transporto priemonė atitinka šį reglamentą, jei to prašo gamintojas.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas	Bendrosios apibrėžtys, transporto priemonių kategorijų, transporto priemonių tipų ir kėbulų tipų nustatymo kriterijai
1 priedėlis	Tvarka, taikoma tikrinant, ar transporto priemonė gali būti priskirta prie visureigių transporto priemonių
2 priedėlis	Kodus, kuriais žymimi įvairių rūšių kėbulai, papildantys skaitmenys
II priedas	Transporto priemonių, sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų ES tipo patvirtinimo reikalavimai
I dalis	Neribojamos serijos gamybos transporto priemonių ES tipo patvirtinimui taikomi norminiai aktai
1 priedėlis	Mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių ES tipo patvirtinimui pagal 41 straipsnį taikomi norminiai aktai
2 priedėlis	ES individualiam transporto priemonės patvirtinimui pagal 44 straipsnį taikomi reikalavimai
II dalis	JT taisyklių, pripažintų lygiavertėmis I dalyje nurodytoms direktyvoms ar reglamentams, sąrašas
III dalis	Specialios paskirties transporto priemonių ES tipo patvirtinimo reikalavimus nustatančių norminių aktų sąrašas
1 priedėlis	Kemperiai, greitosios pagalbos automobiliai ir katafalkai
2 priedėlis	Šarvuotosios transporto priemonės
3 priedėlis	Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos transporto priemonės
4 priedėlis	Kitos specialios paskirties transporto priemonės (įskaitant specialią grupę, daugiafunkces transporto priemones ir priekabinius namelius)
5 priedėlis	Savaeigiai kranai
6 priedėlis	Specialiems kroviniams vežti skirtos transporto priemonės
III priedas	ES tipo patvirtinimo procedūros, kurių turi būti laikomasi
1 priedėlis	Standartai, kurių turi laikytis 68 straipsnyje nurodytos techninės tarnybos
2 priedėlis	Techninių tarnybų vertinimo procedūra
IV priedas	Gamybos atitikties procedūros
V priedas	Mažų serijų ir serijos pabaigos apribojimai
VI priedas	Dalių ar įrangos, kurios gali kelti didelį pavojų sistemų, svarbių transporto priemonės saugai arba jos aplinkosauginiam veiksmingumui, tinkamam veikimui, sąrašas, tokių dalių ir įrangos veiksmingumo reikalavimai, tinkamos bandymų procedūros, ženklinimo ir pakavimo nuostatos
VII priedas	Norminiai aktai, pagal kuriuos gamintojas gali būti paskirtas technine tarnyba
Priedėlis	Gamintojo vidaus techninės tarnybos paskyrimas technine tarnyba ir subranga
VIII priedas	Gamintojo ar techninės tarnybos naudojamų virtualių bandymų metodų taikymo sąlygos
1 priedėlis	Bendros virtualių bandymų metodų taikymo sąlygos
2 priedėlis	Specialios virtualių bandymų metodų taikymo sąlygos
3 priedėlis	Įvertinimo procesas
IX priedas	Procedūros, kurių reikia laikytis daugiaetapio tipo patvirtinimo metu
Priedėlis	Papildomos gamintojo plokštelės pavyzdys
X priedas	Prieiga prie transporto priemonės OBD informacijos bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos
1 priedėlis	Gamintojo liudijimas dėl prieigos prie transporto priemonės OBD informacijos bei transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos
2 priedėlis	Transporto priemonės OBD informacija
XI priedas	Atitikties lentelė

---

I PRIEDAS

BENDROSIOS APIBRĖŽTYS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ TIPŲ IR KĖBULŲ TIPŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

ĮVADINĖ DALIS

Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos

1.   Apibrėžtys

1.1.	Sėdimoji vieta – bet kokia vieta, kurioje gali sėdėti vienas bent jau tokio dydžio asmuo: a)  vairuotojo vietoje – suaugusio vyro 50-o procentilio dydžio manekenas; b)  kitais atvejais – suaugusios moters 5-o procentilio dydžio manekenas.

1.2.	Sėdynė – vienam asmeniui sėdėti skirta užbaigta struktūra, parengta naudoti ir integruota į transporto priemonės kėbulą arba į jį neintegruota. Sėdynės sąvoka apima individualias ir daugiavietes sėdynes, taip pat sulankstomas ir išmontuojamas sėdynes.

1.3.	Kroviniai – visų pirma bet kokie kilnojami daiktai. Terminas „kroviniai“ apima birius produktus, gatavus produktus, skysčius, gyvus gyvūnus, grūdus, nedalinamas siuntas.

1.4.	Didžiausia masė – didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė.

2.   Bendrosios nuostatos

2.1.   Sėdimųjų vietų skaičius

2.1.1.

Reikalavimai dėl sėdimųjų vietų skaičiaus taikomi sėdynėms, kurios skirtos naudoti, kai transporto priemonė važiuoja keliu.

2.1.2.

Tai netaikoma sėdynėms, kurios yra skirtos naudoti, kai transporto priemonė stovi, ir kurios naudotojams aiškiai nurodytos piktograma arba ženklu su atitinkamu tekstu.

2.1.3.

Sėdimosios vietos suskaičiuojamos laikantis šių reikalavimų: a)  kiekviena atskira sėdynė laikoma viena sėdimąja vieta; b)  jei tai daugiavietė sėdynė, bet kokia erdvė, kurios plotis, matuojamas sėdynės pagalvėlės lygmenyje, yra ne mažesnis kaip 400 mm, laikoma viena sėdimąja vieta. Ši sąlyga nedraudžia gamintojui vadovautis 1.1 punkte pateiktomis bendrosiomis nuostatomis; c)  tačiau b punkte nurodyta erdvė nelaikoma viena sėdimąja vieta, kai: i)  daugiavietė sėdynė turi elementų, kurie neleidžia manekenui sėdėti natūralioje padėtyje, pvz.: yra nejudamas pultas, paviršius be paminkštinimo arba ant nominaliojo sėdimojo paviršiaus yra jį pertraukiančių vidinių dalių; ii)  dėl priešais numatomą sėdimąją vietą įrengtos grindų plokštės konstrukcijos (pvz., griovelio) neįmanoma natūraliai pastatyti manekeno kojų.

2.1.4.

Transporto priemonių, kurioms taikomos JT taisyklės Nr. 66 ir Nr. 107, atveju matmuo, nurodytas 2.1.3 punkto b papunktyje, suvienodinamas su mažiausia erdve, reikalinga vienam asmeniui įvairios klasės transporto priemonėse.

2.1.5.

Jeigu transporto priemonėje yra išmontuojamos sėdynės tvirtinimo įtaisai, nustatant sėdimųjų vietų skaičių įskaičiuojama ir išmontuojama sėdynė.

2.1.6.

Neįgaliųjų vežimėliui skirtas plotas laikomas viena sėdimąja vieta. 2.1.6.1. Ši nuostata nedaro poveikio JT taisyklės Nr. 107 8 priedo 3.6.1 ir 3.7 punktų reikalavimams.

2.2.   Didžiausia masė

2.2.1.

Jeigu tai yra puspriekabės vilkikas, į didžiausią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama didžiausia puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti masė.

2.2.2.

Jeigu tai yra motorinė transporto priemonė, kuria galima vilkti centrinės ašies priekabą arba priekabą su standžiąja vilktimi, į didžiausią masę, pagal kurią klasifikuojama motorinė transporto priemonė, įskaičiuojama didžiausia masė, kuri sukabintuvu perduodama velkančiajai transporto priemonei.

2.2.3.

Jeigu tai yra puspriekabė, centrinės ašies priekaba arba priekaba su standžiąja vilktimi, jas prijungus prie vilkiko, didžiausia masė, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, turi atitikti didžiausią masę, kuria žemės paviršius slegiamas ant ašies ar jų grupės sumontuotų ratų.

2.2.4.

Jeigu tai yra atraminė puspriekabės važiuoklė, į didžiausią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama didžiausia puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti masė.

2.3.   Speciali įranga

2.3.1.

Transporto priemonės, kuriose pirmiausia įrengiama nejudama įranga, kaip antai mašinos ar aparatai, laikomos N arba O kategorijos transporto priemonėmis.

2.4.   Vienetai

2.4.1.

Jeigu nenurodyta kitaip, bet koks matavimo vienetas ir susijęs simbolis turi atitikti Tarybos direktyvą 80/181/EEB ( 8 ).

3.   Transporto priemonių skirstymas į kategorijas

3.1.	Gamintojas turi užtikrinti, kad transporto priemonės tipas būtų priskirtas prie konkrečios kategorijos. Šiuo tikslu turi būti paisoma visų šiame priede pateiktų susijusių kriterijų.

3.2.	Patvirtinimo institucija gali paprašyti, kad gamintojas papildomai pateiktų atitinkamą informaciją, kuri įrodytų, kad transporto priemonės tipą reikia priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių specialioje grupėje („SG-Code“).

A DALIS

Transporto priemonių skirstymo į kategorijas kriterijai

1.   Transporto priemonių kategorijos

ES tipo patvirtinimo ir nacionalinio tipo patvirtinimo bei ES individualaus transporto priemonės patvirtinimo ir nacionalinio individualaus transporto priemonės patvirtinimo suteikimo tikslu transporto priemonės skirstomos į kategorijas pagal 4 straipsnyje nurodytą klasifikaciją.

Patvirtinimas gali būti suteiktas tik kategorijoms, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalyje.

2.   Transporto priemonių pakategorės

2.1.   Visureigės transporto priemonės

Visureigė transporto priemonė –

transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, dėl kurių ją galima naudoti bekelės sąlygomis.

Tų transporto priemonių kategorijų atveju prie transporto priemonių kategoriją identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė.

Transporto priemonių priskyrimo prie visureigių transporto priemonių pakategorės kriterijai pateikiami šios dalies 4 punkte.

2.2.   Specialios paskirties transporto priemonės (SPTP)

2.2.1.

Jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie SPTP pakategorės, prie minėtą transporto priemonių kategoriją identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama S raidė. 5 punkte apibrėžiamos ir išvardijamos įvairių tipų specialios paskirties transporto priemonės.

2.3.   Specialios paskirties visureigės transporto priemonė

2.3.1.

Specialios paskirties visureigė transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, nurodytų 2.1 ir 2.2 punktuose. Tų transporto priemonių kategorijų atveju prie transporto priemonių kategoriją identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė. Be to, jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie SPTP pakategorės, kaip antras priedėlis pridedama S raidė.

3.   Transporto priemonių priskyrimo prie N kategorijos kriterijai

3.1.	Transporto priemonės tipo priskyrimas prie N kategorijos grindžiamas transporto priemonės techninėmis savybėmis, nurodytomis 3.2–3.6 punktuose.

3.2.	Iš principo skyrius (-iai), kuriame (-iuose) yra visos sėdimosios vietos, turi būti visiškai atskirtas (-i) nuo pakraunamo ploto.

3.3.	Nukrypstant nuo 3.2 punkte nustatytų reikalavimų, asmenis ir krovinius galima vežti tame pačiame skyriuje su sąlyga, kad pakrovimo plote yra įrengti saugos įtaisai, skirti vežamiems asmenims apsaugoti nuo vežant judančio krovinio, įskaitant staigų stabdymą ir posūkius.

3.4.

Saugos įtaisai (pririšimo įtaisai), skirti kroviniui pritvirtinti, kaip nustatyta 3.3 punkte, ir pertvaros, skirtos transporto priemonėms iki 7,5 tonos, projektuojami laikantis tarptautinio standarto ISO 27956:2009 „Kelių transporto priemonės. Krovinių tvirtinimas lengvuosiuose furgonuose. Reikalavimai ir bandymų metodai“ 3 ir 4 skirsnių nuostatų. 3.4.1. 3.4 punkte nurodyti reikalavimai gali būti patvirtinti gamintojo pateikta atitikties deklaracija. 3.4.2. Užuot laikęsis 3.4 punkte nustatytų reikalavimų, gamintojas gali įrodyti patvirtinimo institucijai, kad įrengti saugos įtaisai atitinka apsaugos lygį, lygiavertį nurodytajam minėtame standarte.

3.5.	Sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius turi neviršyti: a)  6, jeigu tai yra N1 transporto priemonės; b)  8, jeigu tai yra N2 ar N3 transporto priemonės.

3.6.

Krovinius vežančių transporto priemonių krovumas turi būti ne mažesnis už jų krovumą (kg) vežant asmenis. 3.6.1. Tokiais tikslais visos konfigūracijos, visų pirma, kai visos sėdimosios vietos yra užimtos, turi atitikti šias lygtis: a)  kai N = 0: P – M ≥ 100 kg; b)  kai 0 < N ≤ 2: P – (M + N × 68) ≥ 150 kg; c)  kai N > 2: P – (M + N × 68) ≥ N × 68; čia vartojamų raidžių reikšmė: P – didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; M – parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė; N – sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius. 3.6.2. Įrangos, kuri transporto priemonėje montuojama kroviniams sukrauti (pvz., talpykla, kėbulas ir pan.), tvarkyti (pvz., kranas, keltuvas ir pan.) ir apsaugoti (pvz., krovinį apsaugantys įtaisai), masė įskaičiuojama į M dydį. 3.6.3. Taikant 3.6.1 punkte nurodytą formulę, į M dydį neįskaičiuojama įrangos, kuri nenaudojama 3.6.2. punkte minėtiems tikslams (kaip antai kompresorius, suktuvas, elektros generatorius, transliavimo įranga ir t. t.), masė.

3.7.	3.2–3.6 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti visi transporto priemonės tipui priskiriami variantai ir versijos.

3.8.

Transporto priemonių priskyrimo prie N1 kategorijos kriterijai 3.8.1. Transporto priemonė priskiriama prie N1 kategorijos, jei atitinka visus taikomus kriterijus. Jei transporto priemonė neatitinka vieno ar daugiau kriterijų, ji priskiriama prie M1 kategorijos. 3.8.2. Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta yra viename skyriuje, t. y. BB kėbule, turi atitikti šiame punkte nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus. 3.8.2.1. Tai, kad tarp sėdynių eilės ir krovinio vietos įrengiama siena ar pertvara (dalinė arba ištisinė), neatleidžia nuo pareigos atitikti reikiamus kriterijus. 3.8.2.2. Kriterijai yra tokie: a)  krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro tam tikslui suprojektuotas ir sukonstruotas galines duris, galinį bortą ar šonines duris; b)  jei tai galinės durys arba galinis bortas, pakrovimo anga turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus: i)  jeigu transporto priemonėje yra sumontuota tik viena sėdynių eilė arba tik vairuotojo sėdynė, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 600 mm; ii)  jeigu transporto priemonėje yra sumontuotos dvi ar daugiau sėdynių eilių, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800  cm2; c)  krovinio vieta turi atitikti šiuos reikalavimus: krovinio vieta – transporto priemonės dalis už sėdynių eilės (-ių) arba už vairuotojo sėdynės, jeigu transporto priemonėje įrengta tik vairuotojo sėdynė; i)  krovinio vietos dangos paviršius bendrai turi būti plokščias; ii)  jeigu transporto priemonėje yra sumontuota tik viena sėdynių eilė arba tik viena sėdynė, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 % važiuoklės bazės; iii)  jeigu transporto priemonėje yra sumontuotos dvi arba daugiau sėdynių eilių, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 30 % važiuoklės bazės. Jeigu transporto priemonėje paskutinės sėdynių eilės sėdynes galima lengvai išmontuoti be specialių įrankių, reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio turi būti laikomasi, kai transporto priemonėje visos sėdynės yra sumontuotos; iv)  reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio turi būti laikomasi, kai pirmosios eilės sėdynės arba, kitu galimu atveju, paskutinės eilės sėdynės yra pakeltos ir jų padėtis yra transporto priemonės keleiviams įprasta naudojimosi padėtis. 3.8.2.3. Specialios matavimo sąlygos 3.8.2.3.1.   Apibrėžtys a) pakrovimo angos aukštis – vertikalus atstumas tarp dviejų horizontalių plokštumų, liečiančių atitinkamai aukščiausią durų angos apatinės dalies tašką ir žemiausią durų angos viršutinės dalies tašką; b) pakrovimo angos paviršius – didžiausios leidžiamos angos, kai galinės durys arba galinis bortas yra visiškai atviras, stačiakampės projekcijos vertikalioje plokštumoje, kuri statmena transporto priemonės vidurio linijai, didžiausias plotas; c) važiuoklės bazė – taikant 3.8.2.2 ir 3.8.3.1 punktuose pateiktas formules, atstumas: i)  tarp priekinės ašies vidurio linijos ir antrosios ašies vidurio linijos, jeigu tai yra dviašė transporto priemonė; arba ii)  tarp priekinės ašies vidurio linijos ir nuo antrosios iki trečiosios ašių vienodu atstumu nutolusios tariamos ašies vidurio linijos, jeigu tai yra triašė transporto priemonė. 3.8.2.3.2.   Sėdynės sureguliavimas a)  sėdynės pastumiamos į tolimiausią galinę padėtį; b)  jeigu sėdynės atlošas yra reguliuojamas, jis sureguliuojamas taip, kad sėdynėje tilptų trimatis H taško nustatymo įrenginys, kurio liemens polinkio kampas būtų 25 laipsniai; c)  jeigu sėdynės atlošas nėra reguliuojamas, jo padėtis turi būti transporto gamintojo numatyta padėtis; d)  kai sėdynės aukštis yra reguliuojamas, ji sureguliuojama taip, kad būtų žemiausioje padėtyje. 3.8.2.3.3.   Transporto priemonės sąlygos a)  transporto priemonė pakraunama tiek, kad jos masė atitiktų didžiausią masę; b)  transporto priemonės ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį. 3.8.2.3.4. 3.8.2.3.2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi, jei transporto priemonėje yra įrengta siena arba pertvara. 3.8.2.3.5. Krovinio vietos ilgio matavimas a)  jeigu transporto priemonėje nėra įrengta pertvarų ar sienų, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, liečiančios tolimiausią galinį sėdynės atlošo viršaus tašką, iki galinės vidinės plokštės arba uždarų durų ar uždaryto galinio borto; b)  jeigu transporto priemonėje įrengta pertvara ar siena, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, liečiančios tolimiausią galinį pertvaros ar sienos tašką, iki galinės vidinės plokštės arba uždarų durų arba, kitu atveju, uždaryto galinio borto; c)  ilgio reikalavimų turi būti laikomasi bent grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje vertikalioje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją. 3.8.3. Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta nėra viename skyriuje (t. y. BE kėbulo atveju), turi atitikti šiame punkte nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus. 3.8.3.1. Jeigu transporto priemonėje įrengtas gaubto tipo korpusas, taikomi šie reikalavimai: a)  krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro galines duris, galinį bortą, plokštę arba kitu būdu; b)  mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800  cm2; c)  mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 % važiuoklės bazės. 3.8.3.2. Jeigu transporto priemonėje įrengta atvira krovinio vieta, taikomos tik 3.8.3.1 punkto a ir c papunkčiuose nurodytos nuostatos. 3.8.3.3. Taikant 3.8.3 punktuose nurodytas nuostatas, taikomos 3.8.2.3.1 punkte pateiktos terminų apibrėžtys. 3.8.3.4. Tačiau reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio turi būti laikomasi grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją.

4.   Transporto priemonių priskyrimo prie visureigių transporto priemonių pakategorės kriterijai

4.1.

M1 ar N1 kategorijos transporto priemonės priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos tuo pačiu metu atitinka tokias sąlygas: a)  bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį; b)  įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas; c)  transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 % statumo įkalne; d)  transporto priemonė atitinka penkis iš toliau nurodytų šešių reikalavimų: i)  užvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii)  nuvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių; iii)  tarpašinis rampos kampas yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių; iv)  prošvaisa po priekine ašimi yra ne mažesnė kaip 180 mm; v)  prošvaisa po galine ašimi yra ne mažesnė kaip 180 mm; vi)  prošvaisa tarp ašių yra ne mažesnė kaip 200 mm.

4.2.

M2, N2 arba M3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia masė neviršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytą sąlygą arba abi b ir c punktuose nustatytas sąlygas: a)  visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių; b)  i)  bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis suprojektuotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį; ii)  įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas; iii)  transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti 25 % statumo įkalne; c)  jos atitinka ne mažiau kaip penkis iš toliau nurodytų šešių reikalavimų, jeigu jų didžiausia masė neviršija 7,5 tonos, ir ne mažiau kaip keturis, jeigu jų didžiausia masė viršija 7,5 tonos: i)  užvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii)  nuvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsnių; iii)  tarpašinis rampos kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsnių; iv)  prošvaisa po priekine ašimi yra ne mažesnė kaip 250 mm; v)  prošvaisa tarp ašių yra ne mažesnė kaip 300 mm; vi)  prošvaisa po galine ašimi yra ne mažesnė kaip 250 mm.

4.3.

M3 arba N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytą sąlygą arba abi b ir c punktuose nustatytas sąlygas: a)  visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių; b)  i)  ne mažiau kaip pusė ašių (arba dvi ašys iš trijų, jeigu transporto priemonė yra triašė, ir trys ašys, jeigu transporto priemonė yra penkiaašė) suprojektuotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį; ii)  yra bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas; iii)  transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti 25 % statumo įkalne; c)  transporto priemonė atitinka bent keturis iš toliau nurodytų šešių reikalavimų: i)  užvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsniai; ii)  nuvažiavimo kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsnių; iii)  tarpašinis rampos kampas yra ne mažesnis kaip 25 laipsnių; iv)  prošvaisa po priekine ašimi yra ne mažesnė kaip 250 mm; v)  prošvaisa tarp ašių yra ne mažesnė kaip 300 mm; vi)  prošvaisa po galine ašimi yra ne mažesnė kaip 250 mm.

4.4.	Atitikties šioje dalyje pateiktiems geometriniams reikalavimams tikrinimo tvarka nustatoma 1 priedėlyje.

4.5.

4.1 punkto a papunktyje, 4.2 punkto a papunktyje, 4.2 punkto b papunktyje, 4.3 punkto a papunktyje, 4.3 punkto b papunktyje pateikti reikalavimai dėl sinchroniškai varomų ašių laikomi įvykdytais, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: a)  traukos jėga į visas ašis perduodama tik mechaninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis trauką sunkiomis bekelės sąlygomis; arba b)  kiekvienas atitinkamos ašies ratas varomas atskiru hidrauliniu arba elektriniu varikliu. Jeigu ašys pagal 4.1 punkto a papunktyje, 4.2 punkto a papunktyje, 4.2 punkto b papunktyje, 4.3 punkto a papunktyje, 4.3 punkto b papunktyje pateiktus reikalavimus dėl sinchroniškai varomų ašių nėra varomos tik mechaninėmis priemonėmis, atskirų ratų varymo sistema turi būti suprojektuota naudoti sunkiomis bekelės sąlygomis. Tokiu atveju turi būti užtikrinta, kad atitinkamam ratui būtų galima perduoti ne mažiau kaip 75 % visos traukos jėgos, kai sukibimo sąlygos po kitais ratais neleidžia traukos jėgos tinkamai perduoti per tuos ratus. 4.5 punkto b papunktyje nurodyta pagalbinė pavaros sistema turi neleisti automatiškai atjungti traukos jėgos, kol transporto priemonė nėra pasiekusi 75 % didžiausio transporto priemonės projektinio greičio arba 65 km/h greičio.

5.   Specialios paskirties transporto priemonės

6.   Pastabos

6.1.	Tipo patvirtinimas nėra suteikiamas: a)  atraminėms puspriekabės važiuoklėms, apibrėžtoms šios dalies 5.9 punkte; b)  priekaboms su standžiąja vilktimi, apibrėžtoms C dalies 5.4 punkte; c)  priekaboms, kuriose važiuojant keliu gali būti vežami asmenys.

6.2.	6.1 punktas nedaro poveikio 42 straipsniui dėl nacionalinių mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių tipo patvirtinimo.

B DALIS

Transporto priemonių tipų, variantų ir versijų savybės

1.   M1 kategorija

1.1.   Transporto priemonės tipas

1.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  jeigu tai yra atraminis kėbulas – pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka. Tas pats reikalavimas taikomas transporto priemonėms, kurių kėbulas yra pritvirtintas varžtais arba privirintas prie atskiro rėmo.

1.1.2.

Nukrypstant nuo 1.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esančius tiesiai priešais priekinio stiklo angą, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., salonui ir kupė), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Tokius įrodymus turi pateikti gamintojas.

1.1.3.

Tipas turi apimti bent vieną variantą ir vieną versiją.

1.2.   Variantas

1.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 2 punkte, kai gamintojas taiko 1.1.2 punkte nustatytą kriterijų; b)  tokios konstrukcinės variklio savybės: i)  energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii)  veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – cilindrų skaičius ir išdėstymas (L4, V6 ar kt.); c)  ašių skaičius; d)  varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas; e)  vairuojamųjų ašių skaičius; f)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė); g)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

1.3.   Versija

1.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – variklio darbinis tūris; c)  didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio); d)  degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, dviejų rūšių degalai ar kt.); e)  didžiausias sėdimųjų vietų skaičius; f)  garso lygis važiuojant; g)  išmetamųjų teršalų kiekis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.); h)  bendras išmetamas CO2 kiekis (suminė arba svertinė vertė); i)  elektros energijos sąnaudos (svertinė, bendra vertė); j)  bendros degalų sąnaudos (suminė arba svertinė vertė). Kaip alternatyva h, i ir j punktuose nurodytiems kriterijams, visų tai pačiai versijai priskirtų transporto priemonių bandymai, skirti apskaičiuoti jų išmetamą CO2 kiekį, elektros energijos sąnaudas ir degalų sąnaudas, atliekami pagal Komisijos reglamento (ES) 2017/1151 ( 9 ) XXI priedo 6 papildomą priedą.

2.   M2 ir M3 kategorijos

2.1.   Transporto priemonės tipas

2.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  kategorija; c)  tokie konstrukcijos ir projekto aspektai: i)  pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektas ir konstrukcija; ii)  jeigu tai yra atraminis kėbulas – pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių projektas ir konstrukcija; d)  aukštų skaičius (vienaukštė ar dviaukštė); e)  skyrių skaičius (nejudamai / judamai sujungtų); f)  ašių skaičius; g)  energijos tiekimo sistema (sumontuota arba nesumontuota transporto priemonėje).

2.1.2.

Transporto priemonės tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

2.2.   Variantas

2.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 3 punkte; b)  transporto priemonės klasė arba klasių derinys, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 107 2.1.1 punkte (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju); c)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota); d)  tokios konstrukcinės variklio savybės: i)  energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii)  veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.); e)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

2.3.   Versija

2.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  transporto priemonės gebėjimas ar negebėjimas vilkti priekabą; c)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – variklio darbinis tūris; d)  didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio); e)  degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, dviejų rūšių degalai ar kt.); f)  garso lygis važiuojant; g)  išmetamųjų teršalų kiekis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.).

3.   N1 kategorija

3.1.   Transporto priemonės tipas

3.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  jeigu tai yra atraminis kėbulas – pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka; c)  jeigu tai nėra atraminis kėbulas – pagrindinių struktūrinių važiuoklės dalių projektas ir konstrukcija.

3.1.2.

Nukrypstant nuo 3.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esančius priešais priekinio stiklo angą, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., furgonui ir bekėbuliam sunkvežimiui, įvairioms važiuoklių bazėms ir įvairaus aukščio stogams), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Tokius įrodymus turi pateikti gamintojas.

3.1.3.

Tipas turi apimti bent vieną variantą ir vieną versiją.

3.2.   Variantas

3.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 4 punkte (komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių), kai gamintojas taiko 3.1.2 punkte nustatytą kriterijų; b)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota); c)  tokios konstrukcinės variklio savybės: i)  energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii)  veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.); d)  ašių skaičius; e)  varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas; f)  vairuojamųjų ašių skaičius; g)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

3.3.   Versija

3.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – variklio darbinis tūris; c)  didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio); d)  degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, dviejų rūšių degalai ar kt.); e)  didžiausias sėdimųjų vietų skaičius; f)  garso lygis važiuojant; g)  išmetamųjų teršalų kiekis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.); h)  bendras išmetamas CO2 kiekis (suminė arba svertinė vertė); i)  elektros energijos sąnaudos (svertinė, bendra vertė); j)  bendros degalų sąnaudos (suminė arba svertinė vertė); k)  unikalus naujoviškų technologijų rinkinys, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2011 ( 10 ) 12 straipsnyje. Kaip alternatyva h, i ir j punktuose nurodytiems kriterijams, visų tai pačiai versijai priskiriamų transporto priemonių bandymai, skirti apskaičiuoti jų išmetamą CO2 kiekį, elektros energijos sąnaudas ir degalų sąnaudas, atliekami laikantis Reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedo 6 papildomo priedo.

4.   N2 ir N3 kategorijos

4.1.   Transporto priemonės tipas

4.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  kategorija; c)  važiuoklės projektas ir konstrukcija, bendri vienai produkcijos linijai; d)  ašių skaičius.

4.1.2.

Tipas turi apimti bent vieną variantą ir vieną versiją.

4.2.   Variantas

4.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  struktūrinė kėbulo koncepcija arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 4 punkte ir 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju); b)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota); c)  tokios konstrukcinės variklio savybės: i)  energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.); ii)  veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.); iii)  jeigu tai yra vidaus degimo variklis – cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.); d)  varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas; e)  vairuojamųjų ašių skaičius; f)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

4.3.   Versija

4.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  transporto priemonės gebėjimas ar negebėjimas vilkti priekabą: i)  priekabą be stabdžių; ii)  priekabą su inercine (saviridos) stabdžių sistema, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 13 2.12 punkte; iii)  priekabą su vieninio arba dvejinio stabdymo sistema, kaip apibrėžta JT taisyklės Nr. 13 2.9 ir 2.10 punktuose; iv)  O4 klasės priekabą, kurią prijungus didžiausia junginio masė neviršija 44 tonų; v)  O4 klasės priekabą, kurią prijungus didžiausia junginio masė viršija 44 tonas; c)  variklio darbinis tūris; d)  didžiausia variklio galia; e)  degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, dviejų rūšių degalai ar kt.); f)  garso lygis važiuojant; g)  išmetamųjų teršalų kiekis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.).

5.   O1 ir O2 kategorijos

5.1.   Transporto priemonės tipas

5.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  kategorija; c)  koncepcija, apibrėžta C dalies 5 punkte; d)  tokie konstrukcijos ir projekto aspektai: i)  pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektas ir konstrukcija; ii)  jeigu tai yra atraminis kėbulas – pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių projektas ir konstrukcija; e)  ašių skaičius.

5.1.2.

Tipas turi apimti bent vieną variantą ir vieną versiją.

5.2.   Variantas

5.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  kėbulo rūšis, nurodyta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju); b)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota); c)  stabdžių sistemos tipas (pvz., be stabdžių / inercinio stabdymo / stabdžių su papildomu energijos šaltiniu); d)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

5.3.   Versija

5.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  pakabos tipas (pneumatinė, plieninė arba guminė, strypinė sukamoji ar kt.); c)  vilkties tipas (trikampė, vamzdinė ar kt.).

6.   O3 ir O4 kategorijos

6.1.   Transporto priemonės tipas

6.1.1.

Transporto priemonės tipui priskiriamos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės: a)  gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas; b)  kategorija; c)  priekabos koncepcija pagal C dalies 5 punkte pateiktas apibrėžtis; d)  tokie konstrukcijos ir projekto aspektai: i)  pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektas ir konstrukcija; ii)  jeigu tai yra priekabos su atraminiu kėbulu – pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių projektas ir konstrukcija; e)  ašių skaičius.

6.1.2.

Tipas turi apimti bent vieną variantą ir vieną versiją.

6.2.   Variantai

6.2.1.

Transporto priemonės tipo variantas – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos konstrukcinės savybės, grupė: a)  kėbulo rūšis, nurodyta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju); b)  užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota); c)  pakabos tipas (plieninė, pneumatinė arba hidraulinė); d)  tokios techninės savybės: i)  galimybė pailginti važiuoklę arba ne; ii)  platformos aukštis (įprastas, žemas, pusiau žemas ir t. t.); e)  jei tai daugiaetapio konstravimo transporto priemonės – ankstesniojo etapo transporto priemonės gamintojas ir tipas.

6.3.   Versijos

6.3.1.

Varianto versija – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos toliau nurodytos savybės, grupė: a)  didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė; b)  Direktyvos 96/53/EB I priedo 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti pogrupiai ar pogrupių deriniai, kuriems priskiriamas tarpuašis tarp dviejų vienai grupei priklausančių gretimų ašių; c)  ašių apibrėžtis, atsižvelgiant į: i)  pakeliamąsias ašis (skaičių ir vietą); ii)  keičiamos apkrovos ašis (skaičių ir vietą); iii)  vairuojamąsias ašis (skaičių ir vietą).

7.   Bendrieji visų transporto priemonių kategorijų reikalavimai

7.1.

Jeigu dėl didžiausios masės, sėdimųjų vietų skaičiaus arba dėl abiejų šių kriterijų transporto priemonė priskirtina priekelių kategorijų, gamintojas, norėdamas apibrėžti variantus ir versijas, gali rinktis vienai arba kitai transporto priemonės kategorijai taikomus kriterijus. 7.1.1. Pavyzdžiai: a)  transporto priemonės A tipas gali būti patvirtintas kaip N1 (3,5 tonos) ir N2 (4,2 tonos) atsižvelgiant į jos didžiausią masę. Tokiu atveju kategorijos N1 parametrai gali būti taikomi ir N2 kategorijos transporto priemonėms (arba atvirkščiai); b)  transporto priemonės B tipas gali būti patvirtintas kaip M1 ir M2 atsižvelgiant į sėdimųjų vietų skaičių (7 + 1 ar 10 + 1); M1 kategorijos parametrai taip pat gali būti taikomi M2 kategorijos transporto priemonei (arba atvirkščiai).

7.2.

N kategorijos transporto priemonei gali būti suteiktas tipo patvirtinimas pagal M1 arba, kitu atveju, M2 kategorijai taikomas nuostatas, kai kitame daugiaetapio tipo tvirtinimo procedūros etape ją ketinama perdaryti į kurios nors minėtos kategorijos transporto priemonę. 7.2.1. Šią galimybę leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės yra nekomplektinės. Tokios transporto priemonės žymimos bazinės transporto priemonės gamintojo suteiktu specialiu varianto kodu.

7.3.

Tipo, varianto ir versijos žymenys 7.3.1. Gamintojas kiekvienam transporto priemonės tipui, variantui ir versijai suteikia raidinį skaitmeninį kodą, sudarytą iš lotynų abėcėlės raidžių ir (arba) arabiškųjų skaitmenų. Leidžiama naudoti skliaustus ar brūkšnius, jeigu jais nepakeičiamos raidės ar skaitmenys. 7.3.2. Visas kodas žymimas taip: tipas, variantas ir versija, arba „TVV“. 7.3.3. TVV kodas turi aiškiai ir vienareikšmiškai žymėti unikalų techninių savybių derinį pagal šioje dalyje apibrėžtus kriterijus. 7.3.4. Jeigu transporto priemonės tipas priskiriamas prie dviejų ar daugiau kategorijų, tas pats gamintojas gali jį žymėti tuo pačiu kodu. 7.3.5. Tas pats gamintojas, žymėdamas transporto priemonės tipą, negali to paties kodo naudoti daugiau nei vienam tipo patvirtinimui tos pačios transporto priemonių kategorijos ribose.

7.4.

TVV kodo simbolių skaičius 7.4.1. Simbolių skaičius turi neviršyti: a)  15, jeigu tai yra transporto priemonės tipo kodas; b)  25, jeigu tai yra varianto kodas; c)  35, jeigu tai yra versijos kodas. 7.4.2. Viso raidinio skaitmeninio „TVV“ kodo simbolių skaičius turi neviršyti 75. 7.4.3. Kai naudojamas visas TVV kodas, tarp tipo, varianto ir versijos paliekami tarpai. Tokio TVV kodo pavyzdys: 159AF[…tarpas]0054[…tarpas]977K(BE).

C DALIS

Kėbulo tipų apibrėžtys

1.   Bendrosios nuostatos

1.1.	Kėbulo tipas bei kėbulo kodas žymimi kodais. Išvardyti kodai pirmiausia taikomi komplektinėms ir sukomplektuotoms transporto priemonėms.

1.2.	M kategorijos transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 2 ir 3 punktuose.

1.3.	N ir O kategorijų transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 4 ir 5 punktuose.

1.4.	Prireikus jos papildomos dviem skaitmenimis (visų pirma, kai kėbulas yra 4.1 ir 4.6 bei 5.1–5.4 punktuose nurodytų tipų). 1.4.1. Skaitmenų sąrašas pateikiamas 2 priedėlyje.

1.5.	Specialios paskirties transporto priemonių atveju naudojamas su transporto priemonės kategorija susieto tipo kėbulas.

2.   M1 kategorijos transporto priemonės

3.   M2 arba M3 kategorijos transporto priemonės

4.   Motorinės N1, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonės

5.   O kategorijos transporto priemonės

---

1 priedėlis

Tvarka, taikoma tikrinant, ar transporto priemonė gali būti priskirta prie visureigių transporto priemonių

1.   Bendrosios nuostatos

1.1.	Nustatant, ar transporto priemonė turi būti priskirta prie visureigių transporto priemonių, taikoma šiame priedėlyje nustatyta tvarka.

2.   Geometrinių matavimų bandymo sąlygos

2.1.

M1 arba N1 kategorijai priklausančios transporto priemonės turi būti nepakrautos, o jų vairuotojui skirtoje vietoje turi būti pasodintas 50-o procentilio vyro dydžio manekenas; transporto priemonėje turi būti aušinimo skysčio, tepalų, degalų, įrankiai, atsarginis ratas (jeigu tai laikoma originalia gamintojo įranga). Manekenas gali būti pakeistas panašiu tokios pat masės įtaisu.

2.2.	Transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias 2.1 punkte, pakraunamos iki didžiausios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės. Ašims tenkančios masės pasiskirstymas turi atitikti nepalankiausią atvejį atitikties atitinkamiems kriterijams požiūriu.

2.3.	Tipą atitinkanti transporto priemonė techninei tarnybai pateikiama laikantis 2.1 arba 2.2 punkte nurodytų sąlygų. Transporto priemonė turi stovėti, o jos ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį. Matavimo paviršius turi būti kuo plokštesnis ir horizontalus (didžiausias pokrypis – 0,5 %).

3.   Užvažiavimo ir nuvažiavimo kampų bei tarpašinio rampos kampo matavimas

3.1.	Užvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis tarptautinio standarto ISO 612:1978 6.10 punktu.

3.2.	Nuvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis tarptautinio standarto ISO 612:1978 6.11 punktu.

3.3.	Tarpašinis rampos kampas matuojamas vadovaujantis tarptautinio standarto ISO 612: 1978 6.9 punktu.

3.4.	Matuojant nuvažiavimo kampą, galiniai apsaugos nuo palindimo įtaisai, kurių aukštį galima reguliuoti, gali būti nustatyti į aukštesniąją padėtį.

3.5.

3.4 punkto nuostata nelaikoma reikalavimu bazinėje transporto priemonėje sumontuoti originalią galinę apsaugos nuo palindimo įrangą. Tačiau bazinės transporto priemonės gamintojas praneša kito etapo gamintojui, kad transporto priemonė, kai joje sumontuojama galinė apsaugos nuo palindimo įranga, turi atitikti nuvažiavimo kampo reikalavimus.

4.   Prošvaisos matavimas

4.1.   Prošvaisa tarp ašių

4.1.1.

Prošvaisa tarp ašių – trumpiausias atstumas nuo žemės paviršiaus plokštumos iki žemiausio nejudamo transporto priemonės taško. Taikant šią apibrėžtį, imamas atstumas nuo priekinės ašių grupės paskutiniosios ašies iki galinės ašių grupės pirmosios ašies.

4.1.2.

Į paveiksle nurodytą užbrūkšniuotą zoną negali išsikišti jokia nejudama transporto priemonės dalis.

4.2.   Prošvaisa po viena ašimi

4.2.1.

Prošvaisa po viena ašimi – atstumas nuo apskritimo lanko, kertančio vienos ašies ratų (jei ratai sudvejinti – vidinių ratų) padangų sąlyčio su žemės paviršiumi taškus ir susiliečiančio su žemiausiu nejudamu transporto priemonės tašku tarp ratų, aukščiausio taško iki žemės paviršiaus.