regioninei pagalbai;

pagalbai MVĮ: investicinei pagalbai, veiklos pagalbai ir pagalbai MVĮ gauti finansavimą;

pagalbai aplinkos apsaugai;

pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

pagalbai mokymui;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalbai ir neįgaliųjų užimtumo pagalbai;

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti;

socialinei pagalbai atokių regionų gyventojų transportui;

pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;

pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;

pagalbai sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms;

pagalbai vietos infrastruktūroms;

pagalbai regioniniams oro uostams;

pagalbai uostams;

pagalbai Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir

pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams.

schemoms pagal šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį (išskyrus 15 straipsnį), 2, 3, 4, 7 skirsnius (išskyrus 44 straipsnį) ir 10 skirsnį, taip pat pagalbai, teikiamai finansinių produktų forma pagal to skyriaus 16 skirsnį, jeigu kiekvienos valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, praėjus šešiems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo. Pagalbos pagal šio reglamento III skyriaus 16 skirsnį atveju, vertinant, ar valstybės narės vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas, susijęs su finansiniu produktu, viršija 150 mln. EUR, atsižvelgiama tik į konkrečiam finansiniam produktui skirtus tos valstybės narės įnašus į ES garantijos valstybės narės skyrių, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 ( 1 ) 9 straipsnio 1 dalies b punkte. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų. Jei Komisija jau pratęsė šio reglamento taikymą tokioms schemoms ilgiau nei pirmuosius šešis mėnesius, valstybės narės gali nuspręsti pratęsti tų schemų taikymą iki šio reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, jei atitinkama valstybė narė pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą pateikė vertinimo ataskaitą. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą regioninės pagalbos teikimo pagal šį reglamentą laikotarpis gali būti pratęstas iki atitinkamų regioninės pagalbos žemėlapių galiojimo laikotarpio pabaigos;

bet kokiems 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

pagalbai, suteiktai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 ( 2 ), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbą Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, išskyrus veiklą, išvardytą Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalyje;

pagalbai, suteiktai pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, konsultavimui skirtą pagalbą MVĮ, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, pagalbą Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektams, pagalbą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektams, pagalbą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams ir pagalbą, naudojamą „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams;

pagalbai, suteiktai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais:

pagalbai nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas 2010/787/ES ( 4 );

13 straipsnyje nurodytų kategorijų regioninei pagalbai.

pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, ir pagalbos schemas, kurioms taikomi III skyriaus 2a skirsnio 19b straipsnis ir 16 skirsnis;

ad hoc pagalbai a punkte nurodytai įmonei;

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas, pagalbos schemas pagal 19b straipsnį, pagalbą MVĮ pagal 56f straipsnį ir pagalbą finansų tarpininkams pagal III skyriaus 16, 21, 22 ir 39 straipsnius ir 16 skirsnį, su sąlyga, kad sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą šis reglamentas taikomas įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo patiriančios sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas;

pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

regioninė investicinė pagalba: „pakoreguotą pagalbos sumą“, kaip apskaičiuota pagal 2 straipsnio 20 punkte nustatytą mechanizmą, investicijai, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra 100 mln. EUR;

regioninė miesto plėtros pagalba: 20 mln. EUR, kaip nustatyta 16 straipsnio 3 dalyje;

investicinė pagalba MVĮ: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose: pagalba pagal 20 straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 20a straipsnį – 20a straipsnio 2 dalyje nustatytas sumas vienos įmonės vienam projektui;

rizikos finansų pagalba: 15 mln. EUR vienai tinkamai finansuoti įmonei, kaip nustatyta 21 straipsnio 9 dalyje;

verslo pradžios pagalba: sumą, kaip nustatyta vienai įmonei 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse;

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai:

▼M4

▼B

investicinė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms: 20 mln. EUR vienai infrastruktūrai;

pagalba inovacijų grupėms: 7,5 mln. EUR vienai grupei;

inovacijų pagalba MVĮ: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

procesų ir organizacinių inovacijų diegimo pagalba: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

pagalbai mokymui: 2 mln. EUR vienam mokymo projektui;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

investicinė pagalba aplinkos apsaugai, neįskaitant investicinės pagalbos viešai prieinamai netaršių ar mažataršių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai, investicinės pagalbos užterštų teritorijų atkūrimui ir pagalbos gamybos daliai, susijusiai su didelio energinio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklu: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui; 30 mln. EUR pagalbai energijos vartojimo efektyvumo investicijoms į tam tikrus pastatus, kuriems taikoma 38 straipsnio 3a dalis, ir 30 mln. EUR viso nominaliojo nepanaudoto finansavimo, skirto pagalbai energijos vartojimo efektyvumo investicijoms į tam tikrus pastatus, kuriems taikoma 38 straipsnio 7 dalis;

investicinė pagalba viešai prieinamai netaršių ar mažataršių transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūrai: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui, o schemų atveju iki 150 mln. EUR vidutinio metinio biudžeto;

investicinė pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams: 39 straipsnio 5 dalyje nurodytas sumas;

investicinė užterštų teritorijų atkūrimo pagalba: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybai ir veiklos pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai mažos galios įrenginiuose skatinti: 15 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui. Kai pagalba teikiama nerengiant konkurencinio konkurso pagal 42 straipsnį: 150 mln. EUR per metus atsižvelgiant į visų schemų, kurioms taikomas 42 straipsnis, bendrą biudžetą;

investicinė pagalba centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklui: 20 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

investicinė pagalba energetikos infrastruktūrai: 50 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

dotacijos forma skiriama pagalba fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; pagalbos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai plėtoti, skiriamos kaip finansinė priemonė, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

dotacijos forma skiriama pagalba 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams diegti: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos 4G arba 5G judriojo ryšio tinklams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

dotacijos forma skiriama pagalba tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams, kurie finansuojami pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 arba kuriems kaip kokybės ženklas pagal tą reglamentą suteiktas pažangumo ženklas: 100 mln. EUR visų vieno projekto išlaidų; finansinės priemonės forma skiriamos pagalbos tam tikriems bendro intereso transeuropiniams skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektams atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, nominalioji suma negali viršyti 150 mln. EUR;

pagalba, teikiama pagal ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemą: visas valstybės pagalbos biudžetas per 24 mėnesius visoms ryšio paslaugoms finansuoti skirtų čekių schemoms valstybėje narėje neturi viršyti 50 mln. EUR (bendra suma, įskaitant nacionalines, regionines arba vietos čekių schemas);

investicinė pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 150 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui: 75 mln. EUR vienai įmonei per metus;

pagalbos garso ir vaizdo kūriniams schemos: 50 mln. EUR vienai schemai per metus;

investicinė pagalba sporto ir daugiafunkcėms laisvalaikio infrastruktūroms: 30 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 100 mln. EUR vienam projektui; veiklos pagalba sporto infrastruktūrai: 2 mln. EUR vienai infrastruktūrai per metus;

investicinė pagalba vietos infrastruktūroms: 10 mln. EUR arba visos išlaidos, viršijančios 20 mln. EUR tai pačiai infrastruktūrai;

pagalba regioniniams oro uostams: 56a straipsnyje nustatytas pagalbos intensyvumas ir sumos;

pagalba jūrų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 130 mln. EUR vienam projektui (arba 150 mln. EUR vienam projektui jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 ( 28 ) 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

pagalba vidaus vandenų uostams: tinkamos finansuoti išlaidos – 40 mln. EUR vienam projektui (arba 50 mln. EUR vienam projektui vidaus vandenų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnyje); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams: III skyriaus 16 skirsnyje nustatytas sumas;

pagalba MVĮ išlaidoms, patirtoms dalyvaujant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose ir Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektuose, padengti: pagalba pagal 19a straipsnį – 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui; pagalba pagal 19b straipsnį – 19b straipsnio 2 dalyje nustatytas sumas vienam projektui.

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

pagalba, kurią sudaro garantijos:

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba įmonėms už jų dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose pagal 20a straipsnį, kai numatyta viršutinė riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršyta 20a straipsnyje nustatyta taikytina riba;

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, jeigu tenkinamos 21 straipsnyje nustatytos sąlygos;

verslo pradžios pagalba, jeigu tenkinamos 22 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba energijos vartojimo efektyvumo projektams, jeigu tenkinamos 39 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba rinkos kainų priemokų forma, jeigu tenkinamos 42 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai;

pagalba, kurią sudaro materialiojo turto pardavimas arba nuoma mažesnėmis nei rinkos kainomis, jeigu jo vertė nustatyta remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu prieš sandorį arba remiantis viešai skelbiama, reguliariai atnaujinama ir visuotinai priimtina lyginamąja verte;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos.

įmonės pavadinimas ir dydis;

projekto aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

projekto vieta;

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas, nuosavo kapitalo injekcija ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui.

regioninės investicinės pagalbos atveju: projektas įgyvendinamas, tačiau jis nebūtų buvęs įgyvendintas atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningas pagalbos gavėjui atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta;

visais kitais atvejais:

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

regioninė veiklos pagalba ir regioninė miesto plėtros pagalba, jeigu tenkinamos 15 ir 16 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba MVĮ gauti finansavimą, jeigu tenkinamos atitinkamos 21 ir 22 straipsniuose nustatytos sąlygos;

nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčių asmenų įdarbinimo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma ir neįgaliųjų užimtumo pagalba darbo užmokesčio subsidijų forma, jeigu tenkinamos atitinkamos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos sąlygos;

pagalba neįgaliųjų užimtumo papildomoms išlaidoms kompensuoti ir paramos nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidų kompensavimo pagalba, jeigu tenkinamos 34 ir 35 straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB, jeigu tenkinamos šio reglamento 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalbai tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jei tenkinamos 50 straipsnyje nustatytos sąlygos;

socialinė pagalba atokių regionų gyventojų transportui, jeigu tenkinamos 51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jeigu tenkinamos 53 straipsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba įmonėms, dalyvaujančioms Europos teritorinio bendradarbiavimo projektuose, jeigu tenkinamos 20 arba 20a straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT Koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas yra suteiktas pažangumo ženklas, pagalba, naudojama bendrai finansuojamiems projektams ir bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, jeigu tenkinamos 25a, 25b, 25c arba 25d straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos;

pagalba, naudojama „InvestEU“ fondo remiamiems finansiniams produktams, jeigu tenkinamos III skyriaus 16 skirsnyje nustatytos sąlygos;

pagalba MVĮ, dalyvaujančioms bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) projektuose ir Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) veiklos grupių projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, jeigu tenkinamos 19a arba 19b straipsniuose nustatytos atitinkamos sąlygos.

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, finansavimas, suteiktas galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, kuriai taikomas III skyriaus 16 skirsnis, ir iš to finansavimo dengiamos išlaidos neįskaičiuojami. Vietoj to suma, pagal kurią nustatoma, ar laikomasi šio punkto pirmo sakinio nuostatų dėl sumavimo, apskaičiuojama taip: pirma, iš visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų atimama „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo nominalioji suma ir gaunama visa likusi tinkamų finansuoti išlaidų suma; antra, didžiausia pagalbos suma apskaičiuojama atitinkamą didžiausią pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumą taikant tik visai likusiai tinkamų finansuoti išlaidų sumai.

Tuo atveju, kai straipsniuose nurodyta pranešimo riba yra išreikšta kaip didžiausia pagalbos suma, siekiant nustatyti, ar laikomasi 4 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų, finansavimo, suteikto galutiniams pagalbos gavėjams su „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neįskaičiuojama.

„InvestEU“ fondo remiamų pirmaeilių paskolų arba pirmaeilių paskolų garantijų pagal III skyriaus 16 skirsnį atveju pagalbos, kurią sudaro tokios galutiniams pagalbos gavėjams teikiamos paskolos ar garantijos, bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti apskaičiuojamas atitinkamai pagal 5 straipsnio 2 dalies b arba c punktą. Šis pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas gali būti naudojamas siekiant užtikrinti, kad, laikantis šio punkto pirmo sakinio, sumuojant pagalbą su bet kuria kita pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, nebūtų viršytas šiame reglamente nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas arba pagalbos suma arba šiame reglamente nustatyta atitinkama pranešimo riba.

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

III priede nurodyta informacija apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 500 000 EUR, arba, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną tokiai gamybai skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 60 000 EUR, ir, jeigu pagalbos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, išskyrus pagalbos gavėjus, kuriems taikomas 2a skirsnis, – apie kiekvieną skirtą individualios pagalbos sumą, viršijančią 30 000 EUR.

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo; ir

elektronine forma, Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 ( 35 ) nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta tame reglamente nurodyta informacija, susijusi su kiekvienais metais arba kiekviena metų dalimi, kuriais taikomas šis reglamentas. Jeigu finansinius produktus įgyvendina valstybė narė per „InvestEU“ valstybės narės skyrių arba nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas, veikiantis kaip įgyvendinantysis partneris arba kaip finansų tarpininkas pagal programą „InvestEU“, ši valstybės narės pareiga laikoma įvykdyta, jei įgyvendinantysis partneris pateikia Komisijai metines ataskaitas, laikydamasis atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų, nustatytų Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio pasirašytame garantijos susitarime.

investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą;

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus; arba

a ir b punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant a arba b punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri yra didesnė.

didelių įmonių atveju žemės ir pastatų nuoma turi trukti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo numatomos investicinio projekto pabaigos datos arba MVĮ atveju – trejus metus;

įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma ir pagalbos gavėjui turi būti nustatytas įpareigojimas nupirkti turtą pasibaigus nuomos terminui.

jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

jis turi būti nusidėvintis;

jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju, ir

jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus arba MVĮ atveju – trejus metus.

dėl investicinio projekto padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių, tai reiškia, kad iš akivaizdžiai per tą laikotarpį sukurtų darbo vietų skaičiaus atimamos visos prarastos darbo vietos;

kiekviena darbo vieta užpildoma per trejus metus nuo darbų pabaigos ir

kiekviena investuojant sukurta darbo vieta atitinkamoje vietovėje turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus, nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos, išskyrus atvejus, kai ta darbo vieta prarandama 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

pagalba teikiama tik vietovėse, kuriose nėra tos pačios kategorijos tinklo (arba bazinio plačiajuosčio tinklo, arba NKP tinklo) ir kuriose nesitikima tokio tinklo įrengti komercinėmis sąlygomis per trejus metus priėmus sprendimą suteikti pagalbą, ir

subsidijuojamas tinklo operatorius turi siūlyti aktyviąją ir pasyviąją didmeninę prieigą sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant fizinį atsiejimą NKP tinklų atveju, ir

pagalba skiriama vykdant konkurencinės atrankos procedūrą.

pagalbą galima iš anksto objektyviai kiekybiškai įvertinti pagal nustatytą sumą arba koeficientą už tonkilometrį, arba pagal bet kurį kitą atitinkamą vienetą;

šios papildomos transporto išlaidos apskaičiuojamos pagal reisą, kuriuo prekės gabenamos iš kilmės vietos į paskirties vietą atitinkamos valstybės narės nacionalinių sienų ribose transporto priemone, kurią naudodamas pagalbos gavėjas turi mažiausiai išlaidų.

pagalbos gavėjai vykdo ekonominę veiklą atitinkamoje vietovėje;

skiriama metinė pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui pagal visas veiklos pagalbos schemas neviršija 20 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamoje vietovėje.

35 % bendrosios pridėtinės vertės, kurią pagalbos gavėjas kasmet sukuria atitinkamame atokiausiame regione;

40 % pagalbos gavėjo metinių darbo sąnaudų atitinkamame atokiausiame regione;

30 % pagalbos gavėjo metinės apyvartos atitinkamame atokiausiame regione.

jie įgyvendinami per miesto plėtros fondus remiamose vietovėse;

jie yra bendrai finansuojami Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis;

jais remiamas integruotosios tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimas.

miesto plėtros fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma miesto plėtros fondų valdytojai nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad miesto plėtros fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

garantijų privatiems investuotojams miesto plėtros projektuose norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama miesto plėtros fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

miesto plėtros fondas įsteigiamas pagal taikomus teisės. Valstybės narės nustato išsamaus patikrinimo procedūrą, kad užtikrintų komerciškai pagrįstą investavimo strategiją siekdamos įgyvendinti miesto plėtros pagalbos priemonę.

miesto plėtros fondų valdytojai pagal įstatymą ar sutartį yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

miesto plėtros fondų valdytojų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

miesto plėtros fondų valdytojai gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

miesto plėtros fondų valdytojai išdėsto investavimo strategiją, investicijų į miesto plėtros projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, ex ante nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį miestų plėtrai;

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

paskolų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią paskolos sumą;

garantijų atveju pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą.

investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos;

numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl investiciniu projektu tiesiogiai sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus.

investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus papildomus produktus, arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu arba

įmonei priklausančio turto įsigijimas, jei tenkinamos šios sąlygos:

jis naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą;

jis laikomas nusidėvinčiu turtu;

jis įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju,

jis yra įtrauktas į įmonės turtą bent trejus metus.

darbo vietos sukuriamos per trejus metus nuo investavimo pabaigos;

padidėja grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per ankstesnius 12 mėnesių;

sukurtos darbo vietos išlaikomos mažiausiai trejus metus nuo pirmosios priėmimo į darbo vietą dienos.

20 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

10 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

parengiamosios paramos, gebėjimų stiprinimo, mokymo ir tinklų kūrimo siekiant parengti ir įgyvendinti BIVP strategiją arba EIP veiklos grupės projektą išlaidos;

patvirtintų veiksmų įgyvendinimo išlaidos;

grupės bendradarbiavimo veiklos rengimo ir įgyvendinimo išlaidos;

einamosios išlaidos, susijusios su BIVP strategijos arba EIP veiklos grupės projekto įgyvendinimu;

išlaidos, susijusios su EIP bendruomenės arba BIVP strategijos aktyviu pritaikymu siekiant palengvinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio mainus teikiant informaciją ir populiarinti strategiją ir projektus, taip pat padėti potencialiems pagalbos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.

išlaidos darbuotojams;

biuro ir administracinės išlaidos;

kelionės ir apgyvendinimo išlaidos;

išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos;

išlaidos įrangai;

infrastruktūros ir darbų išlaidos.

nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas arba lėšos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

paskolos, skirtos rizikos finansų investicijoms tiesiogiai arba netiesiogiai teikti tinkamoms finansuoti įmonėms;

garantijos, skirtos nuostoliams dėl rizikos finansų investicijų, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiamų tinkamoms finansuoti įmonėms, padengti.

jos nevykdo veiklos jokioje rinkoje;

jos vykdo veiklą bet kurioje rinkoje mažiau nei 7 metus nuo savo pirmo komercinio pardavimo;

joms reikia pradinės rizikos finansų investicijos, kuri, remiantis verslo planu, parengtu siekiant patekti į naują produkto ar geografinę rinką, yra didesnė nei 50 % jų vidutinės metinės apyvartos per ankstesnius 5 metus.

neviršijama 9 dalyje nurodyta visa rizikos finansų suma;

paskesnių investicijų galimybė buvo numatyta pirminiame verslo plane;

įmonė, gaunanti paskesnes investicijas netapo susijusi, kaip nustatyta I priedo 3 straipsnio 3 dalyje, su kita įmone, išskyrus finansų tarpininką arba nepriklausomą privatų investuotoją, teikiantį rizikos finansus pagal priemonę, nebent naujas subjektas atitinka MVĮ apibrėžties sąlygas.

10 % rizikos finansų, suteiktų tinkamoms finansuoti įmonėms prieš jų pirmą komercinį pardavimą bet kurioje rinkoje;

40 % rizikos finansų, suteiktų šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms;

60 % rizikos finansų investicijoms, teikiamoms 5 dalies c punkte nurodytoms tinkamoms finansuoti įmonėms, ir paskesnėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones pasibaigus 5 dalies b punkte nurodytam 7 metų laikotarpiui.

ją įgyvendina vienas ar daugiau finansų tarpininkų, išskyrus mokesčių paskatų privatiems investuotojams, kurios yra susijusios su jų tiesioginėmis investicijomis į tinkamas finansuoti įmones, atveju;

finansų tarpininkai, taip pat investuotojai arba fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, pagal kuriuos investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui;

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

garantijų, kurioms taikomas 2 dalies c punktas, norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami ne daugiau kaip 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką.

finansų tarpininkai yra įsisteigęs pagal taikomus teisės aktus.

valstybės narės, arba subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti priemonę, nustato išsamaus patikrinimo procedūrą siekiant užtikrinti komerciškai pagrįstą investavimo strategiją, kad būtų įgyvendinta rizikos finansų priemonė, be kita ko, apimanti tinkamą rizikos išskaidymo politiką, kuria siekiama užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir veiksmingumo mastą, susijusį su jo investicijų portfelio dydžiu ir teritorine aprėptimi;

tinkamoms finansuoti įmonėms suteikti rizikos finansai pagrįsti perspektyviu verslo planu, kuriame pateikiama išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo pokyčius ir kuriame ex ante nustatytas finansinis perspektyvumas;

kiekvienai nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija.

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas arba finansų tarpininkas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama investicinio fondo valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete.

pritaikius priemonę, finansų tarpininkas vykdo investicijas, kurios be pagalbos nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ribotai ar kitokiu būdu. Finansų tarpininkas gali įrodyti, kad jis naudoja mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad visa nauda, kurią sudaro didesnė finansavimo apimtis, rizikingesni portfeliai, mažesni užtikrinimo priemonės reikalavimai, mažesnės garantijos priemokos arba mažesnės palūkanos, kuo labiau būtų perduota galutiniams pagalbos gavėjams;

paskolų ir investicijų į kvazinuosavą kapitalą, vykdomų kaip investicijos į skolos vertybinius popierius, atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią priemonės sumą;

garantijų atveju pagal 9 dalį apskaičiuojant didžiausią investicijos sumą atsižvelgiama į nominalią pagrindinės paskolos sumą. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos.

MVĮ lygmeniu pagalba tenkina Reglamente (ES) Nr. 1407/2013 nustatytas sąlygas ir

tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus nustatytąsias 5, 6, 9, 10 ir 11 dalyse, ir

rizikos finansų priemonių, pagal kurias į tinkamas finansuoti įmones investuojamas nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas arba paskolos, atveju rizikos finansų priemonė pritraukia papildomo nepriklausomų privačių investuotojų lėšų finansų tarpininkų ar MVĮ lygmeniu, kad bendra privačių investuotojų dalyvavimo norma pasiektų bent 60 % MVĮ suteiktų rizikos finansų.

ji nėra perėmusi kitos įmonės veiklos;

ji dar nėra paskirsčiusi pelno;

ji nebuvo sukurta susijungimo būdu.

paskolos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis palūkanų normomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia nominali suma yra ne didesnė kaip 1 mln. EUR arba 1,5 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 2 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Paskolų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės paskolos trukmės santykio. Paskolų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia suma yra ta pati kaip paskolų, kurių trukmė yra 5 metai;

garantijos su rinkos sąlygų neatitinkančiomis priemokomis, kurių trukmė 10 metų, o didžiausia garantuotos paskolos suma yra ne didesnė kaip 1,5 mln. EUR arba 2,25 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 3 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas. Garantijų, kurių trukmė yra 5–10 metų, didžiausios garantuotos sumos gali būti pakoreguotos pirmiau nurodytas sumas padauginus iš 10 metų ir faktinės garantijos trukmės santykio. Garantijų, kurių trukmė trumpesnė nei 5 metai, didžiausia garantuota suma yra ta pati kaip garantijų, kurių trukmė yra 5 metai. Garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos;

dotacijos, įskaitant nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo investicijas, palūkanų normų ir garantijos priemokų sumažinimas iki 0,4 mln. EUR bendrojo subsidijos ekvivalento arba 0,6 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, arba 0,8 mln. EUR įmonėms, įsisteigusioms remiamose vietovėse, tenkinančiose Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas.

fundamentiniai tyrimai;

pramoniniai tyrimai;

bandomoji taikomoji veikla;

galimybių studijos.

išlaidos personalui: išlaidos projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

100 % tinkamų finansuoti išlaidų – fundamentiniams tyrimams;

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – pramoniniams tyrimams;

25 % tinkamų finansuoti išlaidų – bandomajai taikomajai veiklai;

50 % tinkamų finansuoti išlaidų – galimybių studijoms;

10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms;

15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

jeigu naudojantis infrastruktūra vykdoma ir ekonominė, ir neekonominė veikla, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą;

galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 % infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei;

jeigu infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.

grupės veiklos skatinimu siekiant palengvinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir specializuotų ir prie kliento poreikių pritaikytų verslo rėmimo paslaugų teikimą arba nukreipimą;

grupės rinkodara siekiant padidinti naujų įmonių ir organizacijų dalyvavimą ir padidinti grupės matomumą;

grupės įrenginių valdymu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų organizavimu siekiant remti dalijimąsi žiniomis, tinklų veiklą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos;

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos;

inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos.

išlaidos personalui;

išlaidos priemonėms, įrenginiams, pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui;

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

faktas, kad remiamas projektas bus vykdomas;

remiamo projekto tikslai;

apytikslė data, kada maždaug tikimasi paskelbti remiamą projektą ir skelbimo internete vieta;

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme;

tiesiogiai su projektu susijusios mokytojų ir mokomų asmenų veiklos išlaidos, pavyzdžiui, kelionės išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo naudojami vien mokymo projektui, išlaidos;

su mokymo projektu susijusios konsultacinių paslaugų išlaidos;

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), už valandas, kurias mokomi asmenys dalyvauja mokyme.

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliesiems darbuotojams arba nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims;

10 procentinių punktų, jei pagalba teikiama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba teikiama mažosioms įmonėms.

mokomi asmenys nėra nuolatiniai laivo įgulos nariai, o tik laikini darbuotojai, ir

mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Sąjungos registrus.

patalpų pritaikymo išlaidos;

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliesiems darbuotojams ir tokio personalo mokymo padėti neįgaliesiems darbuotojams išlaidos;

neįgaliesiems darbuotojams naudoti skirtų įrenginių pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir patvirtinimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas negalios neturinčius darbuotojus;

išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgaliųjų darbuotojų vežimu į darbo vietą su darbu susijusiai veiklai;

darbo užmokesčio išlaidos už valandas, kurias neįgalusis darbuotojas praleidžia reabilituodamasis;

jei pagalbos gavėjas suteikia globojamąjį užimtumą, atitinkamos įmonės gamybos padalinių statybos, įrengimo arba modernizavimo išlaidos ir bet kurios dėl neįgaliųjų užimtumo tiesiogiai susidariusios administravimo ir transporto išlaidos.

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims per daugiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo arba per daugiausiai 24 mėnesių laikotarpį nuo labai nepalankias sąlygas darbo rinkoje turinčio asmens įdarbinimo;

tokio personalo mokymo padėti nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims išlaidos.

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą taikant griežtesnius standartus nei taikomi Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, ar esama privalomų nacionalinių standartų, griežtesnių nei Sąjungos standartai;

investicijomis pagalbos gavėjui sudaromos sąlygos savo veikla gerinti aplinkos apsaugą, jeigu Sąjungos standartų nėra.

naujoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms, atitinkančioms priimtus Sąjungos standartus, įsigyti, jeigu jos įsigyjamos dar tiems standartams neįsigaliojus, o jiems įsigaliojus jie netaikomi iki tos datos jau įsigytoms transporto priemonėms;

naudojamoms esamoms kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priemonėms modernizuoti, jeigu tų transporto priemonių eksploatavimo pradžios dieną Sąjungos standartai dar nebuvo įsigalioję, o jiems įsigaliojus, atgaline data toms transporto priemonėms netaikomi.

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

jeigu investicijų į aplinkos apsaugą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su aplinkos apsauga susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

visais kitais atvejais investicijų į aplinkos apsaugą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su aplinkos apsauga susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

20 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 15 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 10 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus daugiau nei trejiems metams iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos;

15 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosioms įmonėms, 10 % tinkamų finansuoti išlaidų vidutinėms įmonėms ir 5 % tinkamų finansuoti išlaidų didelėms įmonėms, jeigu investicijos vykdomos ir baigiamos likus nuo vienų iki trejų metų iki naujo Sąjungos standarto įsigaliojimo dienos.

jeigu investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima nustatyti kaip atskirą investiciją, ši su energijos vartojimo efektyvumu susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

jeigu investicijos yra susijusios su i) gyvenamųjų pastatų, ii) pastatų, skirtų švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti, iii) pastatų, skirtų viešojo administravimo ar teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veiklai vykdyti, arba iv) pastatų, nurodytų i, ii arba iii punktuose, kuriuose kitai nei tuose punktuose nurodytai veiklai skirtas plotas užima mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos visos investicinės išlaidos, būtinos aukštesniam energijos vartojimo efektyvumo lygiui užtikrinti, su sąlyga, kad padidinus energijos vartojimo efektyvumą pirminės energijos poreikis renovacijos atveju sumažėtų bent 20 %, o pirminės energijos būtų sutaupyta bent 10 %, palyginti su riba, nustatyta nacionalinėms priemonėms, kuriomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES ( 39 ), naujiems pastatams taikant energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimus. Pradinis pirminės energijos poreikis ir numatomas energijos vartojimo efektyvumo padidinimas nustatomi remiantis Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 12 punkte apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu;

visais kitais atvejais investicijų į energijos vartojimo efektyvumą išlaidos nustatomos lyginant su panašiomis mažesnio energijos vartojimo efektyvumo investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos. Šių dviejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su energijos vartojimo efektyvumu susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas.

į objektą integruotus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius, gaminančius elektros energiją ir (arba) šilumą;

į objektą integruoto atsinaujinančių išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įrangą;

į pastate įdiegtą įrangą ir susijusią infrastruktūrą, skirtą pastato naudotojų elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti;

investicijomis į pastato skaitmenizaciją, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Tinkamos finansuoti investicijos gali apimti tik intervencinius veiksmus, susijusius su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildoma dalimi už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje. Privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemos neįtraukiamos.

parama teikiama kaip paskola arba garantija energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių teikėjui pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo arba ją sudaro finansinis produktas, skirtas atitinkamam teikėjui refinansuoti (pvz., faktoringas, forfeitingas);

viso pagal šią dalį suteikto nepanaudoto finansavimo nominalioji suma vienam gavėjui neviršija 30 mln. EUR;

parama teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

parama teikiama pagal sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte;

sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo yra susijusi su 3 dalies b punkte nurodytu pastatu.

į objektą integruotu atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiu, gaminančiu elektros energiją ir (arba) šilumą;

į objektą integruoto atsinaujinančių išteklių energijos įrenginio pagamintos energijos saugojimo įranga;

pastate įdiegta įranga ir susijusia infrastruktūra, skirta pastato naudotojų elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti;

investicijomis į pastato skaitmenizaciją, visų pirma siekiant padidinti jo pažangųjį parengtumą. Tinkamos finansuoti investicijos gali apimti tik intervencinius veiksmus, susijusius su pasyviąja elektros instaliacija pastato viduje arba duomenų tinklų struktūrizuota kabelių sistema ir, jei reikia, pasyviojo tinklo papildoma dalimi už pastato ribų esančioje privačioje nuosavybėje. Privačiai nuosavybei nepriklausančių duomenų tinklų laidų ar kabelių sistemos neįtraukiamos.

finansų tarpininkų valdytojai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma jie nediskriminuojami pagal jų įsisteigimo ar įregistravimo vietą bet kurioje valstybėje narėje. Gali būti reikalaujama, kad finansų tarpininkai ir energijos vartojimo efektyvumo fondų valdytojai atitiktų iš anksto nustatytus kriterijus, objektyviai pateisinamus investicijų pobūdžiu;

nepriklausomi privatūs investuotojai atrenkami pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą pagal taikomus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuria siekiama sudaryti tinkamus rizikos ir grąžos dalijimosi susitarimus, kuriuose investicijų, išskyrus garantijas, atveju pirmenybė teikiama ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet nelygiam pelno pasidalijimui. Jeigu privatūs investuotojai nėra atrenkami pagal tokią konkurso procedūrą, nepriklausomas ekspertas, atrinktas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, privatiems investuotojams nustato pagrįstą grąžos normą;

jeigu viešieji ir privatūs investuotojai nuostoliais dalijasi nelygiai, pirmieji viešojo investuotojo patirti nuostoliai apribojami 25 % visos investicijos;

garantijų atveju garantijų norma apribojama iki 80 % ir visi valstybės narės prisiimti nuostoliai apribojami 25 % pagrindinio garantuojamo portfelio. Nemokamai gali būti teikiamos tik garantijos, kuriomis padengiami tikėtini pagrindinio garantuojamo portfelio nuostoliai. Jeigu garantija taip pat apima netikėtus nuostolius, finansų tarpininkas už garantijos dalį, kuria padengiami netikėti nuostoliai, moka rinkos sąlygas atitinkančią garantijos priemoką;

leidžiama, kad investuotojams būtų atstovaujama energijos vartojimo efektyvumo fondo arba finansų tarpininko valdymo organuose, pavyzdžiui, stebėtojų taryboje arba patariamajame komitete;

energijos vartojimo efektyvumo fondas arba finansų tarpininkas įsteigiamas pagal taikomus teisės aktus ir valstybė narė taiko išsamaus patikrinimo procedūrą, kuria siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemonę užtikrinama komerciškai pagrįsta investavimo strategija.

pagal įstatymą ar sutartį jie yra įpareigoti veikti stropiai ir sąžiningai kaip profesionalūs valdytojai ir vengti interesų konflikto; taikomi geriausios praktikos principai ir įstatymais numatyta priežiūra;

jų atlygis atitinka rinkos praktiką. Laikoma, kad šio reikalavimo laikomasi, kai valdytojas atrenkamas pagal atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurso procedūrą, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su patirtimi, kompetencija ir veiklos bei finansiniu pajėgumu;

jie gauna nuo veiklos rezultatų priklausantį atlygį arba prisiima dalį investicijų rizikos, bendrai investuodami nuosavus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jų interesai visada būtų suderinti su viešojo investuotojo interesais;

jie išdėsto investavimo strategiją, investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus kriterijus ir siūlomą investavimo tvarkaraštį, iš anksto nustato finansinį perspektyvumą ir tikėtiną investicijų poveikį energijos vartojimo efektyvumui;

dėl viešųjų lėšų, kurios investuojamos į energijos vartojimo efektyvumo fondą arba suteiktos finansų tarpininkui, nustatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija, kad rinka galėtų finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus, kai tik bus pasirengusi tai daryti.

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį visose investicinėse išlaidose galima lengvai nustatyti kaip atskirą investiciją, pavyzdžiui, kaip jau esamų įrenginių papildomą dalį, ši su atsinaujinančių išteklių energija susijusių išlaidų dalis yra tinkamos finansuoti išlaidos;

jeigu investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą išlaidų dalį galima nustatyti lyginant su panašiomis mažiau aplinkai naudingomis investicijomis, kurios, tikėtina, būtų įvykdytos be pagalbos, šis abiejų investicijų išlaidų skirtumas nurodo su atsinaujinančiąja energija susijusias išlaidas ir sudaro tinkamas finansuoti išlaidas;

tam tikrų mažos galios įrenginių atveju, kai mažiau aplinkai naudingų investicijų negalima nustatyti, kadangi nėra riboto dydžio įrenginių, bendros investicinės išlaidos siekiant užtikrinti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį yra tinkamos finansuoti išlaidos.

45 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies a arba b punktą;

30 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal 6 dalies c punktą.

atitinkamos naujos ir novatoriškos technologijos ilgesnio laikotarpio potencialą arba

poreikį užtikrinti įvairinimą, arba

tinklo apribojimus ir tinklo stabilumą, arba

sistemos (integracijos) išlaidas, arba

poreikį išvengti iškraipymų žaliavų rinkoje dėl paramos biomasei.

valstybės narės kompetentinga valdžios institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

gaivalinė nelaimė ir ją patyrusios įmonės patirta žala turi būti tiesiogiai susijusios.

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo (tikslinę) spartą;

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti namų ūkius ir socialinę bei ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo ir 100 Mbps išsiuntimo (tikslinę) spartą;

į fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą siekiant prijungti tik socialinę ir ekonominę pažangą skatinančius subjektus vietovėse, kuriose yra tik vienas tinklas, galintis patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps, bet ne didesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo (ribinę) spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Tai patikrinama remiantis žemėlapiais ir rengiant viešas konsultacijas pagal 4 dalį. Vietovės, kuriose yra bent vienas tinklas arba kuriose jis patikimai suplanuotas, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo spartą, neįtraukiamos. Vietovės, kuriose yra bent du tinklai arba kuriose jie patikimai suplanuoti, galinčios patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, taip pat neįtraukiamos. Remiamas tinklas turi užtikrinti bent dvigubai didesnę atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su esamais arba patikimai suplanuotais tinklais, ir patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 1 Gbps atsisiuntimo (tikslinę) spartą.

rengiant žemėlapius nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms numatoma taikyti viešosios intervencijos priemones, ir atsižvelgiama į visus esamus viešuosius ir privačiuosius tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą ribinę spartą, priklausomai nuo investicijų rūšies. Žemėlapiai rengiami: i) tik fiksuotojo ryšio tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus ir ii) fiksuotosios belaidės prieigos tinklams adresų lygmeniu pagal aprėpiamus objektus arba ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Abiejų i ir ii papunkčių atveju žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia atitinkamoje interneto svetainėje (taip pat nacionaliniu lygmeniu) paskelbdama planuojamos priemonės pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo tinklus, galinčius patikimai užtikrinti 3 dalyje nurodytą ribinę spartą tikslinėje vietovėje, ir toje vietovėje esančius arba patikimai suplanuotus įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo. Jeigu pagalbą teikianti institucija subsidijuojamai infrastruktūrai diegti užtrunka trumpiau arba ilgiau nei trejus metus, vertinant, ar diegtini ankstesniame sakinyje nurodyti tinklai yra patikimai suplanuoti, turi būti taikomas tas pats laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

pagalba elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu. Konkurencinės atrankos procedūros tikslais pagalbą teikianti institucija iš anksto nustato objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius skyrimo kriterijus, kuriuos reikia įvertinti atsižvelgiant į prašomos pagalbos sumą. Taikant panašias kokybės sąlygas pagalba skiriama konkurso dalyviui, kurio prašoma pagalbos suma yra mažiausia;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Valdžio s institucija užtikrina, kad tinklo veiklai naudojamų lėšų ir kitų turimų lėšų apskaita būtų atskirta. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

rengiant žemėlapius aiškiai nurodomos geografinės tikslinės vietovės, kurioms numatoma taikyti viešosios intervencijos priemones, ir atsižvelgiama į visus esamus judriojo ryšio tinklus, priklausomai nuo investicijų rūšies. Žemėlapiai rengiami ne didesnių kaip 100×100 metrų tinklelių pagrindu. Žemėlapiai visada tikrinami per viešas konsultacijas;

viešas konsultacijas kompetentinga valdžios institucija rengia atitinkamoje interneto svetainėje (taip pat nacionaliniu lygmeniu) paskelbdama planuojamos priemonės pagrindines charakteristikas ir žemėlapyje nustatytų geografinių tikslinių vietovių sąrašą pagal a punktą. Per viešas konsultacijas suinteresuotųjų šalių prašoma pateikti pastabų dėl priemonės ir pateikti a punkte nurodytos pagrįstos informacijos apie savo judriojo ryšio tinklus, esančius tikslinėje vietovėje arba patikimai suplanuotus įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo. Jeigu pagalbą teikianti institucija subsidijuojamai infrastruktūrai diegti užtrunka trumpiau arba ilgiau nei trejus metus, vertinant, ar diegtini ankstesniame sakinyje nurodyti tinklai yra patikimai suplanuoti, turi būti taikomas tas pats laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai. Viešos konsultacijos trunka mažiausiai trisdešimt dienų.

pagalba elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjams skiriama taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinę atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu. Konkurencinės atrankos procedūros tikslais pagalbą teikianti institucija iš anksto nustato objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kokybinius skyrimo kriterijus, kuriuos reikia įvertinti atsižvelgiant į prašomos pagalbos sumą. Taikant panašias kokybės sąlygas pagalba skiriama konkurso dalyviui, kurio prašoma pagalbos suma yra mažiausia;

kai netaikant konkurencinės atrankos procedūros pagalba teikiama valdžios institucijai, kad ji tiesiogiai arba per vidaus subjektą diegtų ir valdytų pasyvųjį judriojo ryšio tinklą, atitinkamai valdžios institucija arba vidaus subjektas per subsidijuojamą tinklą teikia tik didmenines paslaugas. Valdžios institucija užtikrina, kad tinklo veiklai naudojamų lėšų ir kitų valdžios institucijos turimų lėšų apskaita būtų atskirta. Bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai kurti arba eksploatuoti tinklą suteikiamas vykdant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę konkurencinės atrankos procedūrą, atitinkančią viešųjų pirkimų taisyklių principus ir technologinio neutralumo principą, ir nedarant poveikio taikytinoms viešųjų pirkimų taisyklėms, remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu.

vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, jeigu laikomasi visų šių sąlygų: i) rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas taip pat atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 4 dalį; ii) remiamu 4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos sprendimu galima patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 30 Mbps atsisiuntimo spartą ir bent dvigubą atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su tose vietovėse esančiais arba patikimai suplanuotais įdiegti fiksuotojo ryšio tinklais;

vietovėse, kuriose nėra tinklo, galinčio patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartą, ar kuriose jis būtų patikimai suplanuotas įdiegti per trejus metus nuo planuojamos pagalbos priemonės paskelbimo arba per tą patį laikotarpį, kuriuo diegiamas subsidijuojamas tinklas ir kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, jeigu laikomasi visų šių sąlygų: i) rengiant žemėlapius ir viešas konsultacijas taip pat atsižvelgiama į esamus arba patikimai suplanuotus fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklus, kaip nustatyta pagal 52 straipsnio 4 dalį; ii) remiamu 4G arba 5G fiksuotosios belaidės prieigos sprendimu galima patikimai užtikrinti ne mažesnę kaip 300 Mbps atsisiuntimo ir 100 Mbps išsiuntimo spartą, taip pat bent dvigubą atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą, palyginti su tose vietovėse esančiais arba patikimai suplanuotais įdiegti fiksuotojo ryšio tinklais.

pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės be jokios viešosios finansinės paramos gautų lėšų turi teikti finansinį įnašą, kuris sudaro bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kai 25 % pagalbos gavėjo įnašas teikiamas iš išorės lėšų per investavimo platformą, kurioje derinami įvairūs finansavimo šaltiniai, sąlyga, kad išorės lėšos neturi apimti jokios viešosios finansinės paramos, kaip nustatyta pirmesniame sakinyje, pakeičiama reikalavimu, kad platformoje būtų bent 30 % privačių investicijų;

pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tik pagal Reglamentą (ES) 2021/1153 tinkamos finansuoti investicinės išlaidos, skirtos infrastruktūrai įdiegti;

projektą vienu iš toliau nurodytų būdų laikydamiesi Reglamento (ES) 2021/1153 turi atrinkti:

projektu turi būti sudaromos sąlygos užtikrinti, kad ryšio pajėgumai būtų didesni negu tai, ko reikalaujama pagal esamus teisinius įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su teise naudoti spektrą;

projektu turi būti užtikrinta atvira trečiosios šalies didmeninė prieiga, įskaitant atsiejimą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis atitinkamai pagal 52 straipsnio 7 ir 8 dalis arba 52a straipsnio 8 ir 9 dalis.

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į 5G koridoriaus tarpvalstybinės atkarpos diegimą transporto koridoriuje, nurodytame transeuropinio transporto tinklo gairėse, nustatytose Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T koridoriai):

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į diegimą visos Europos terabitinio pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, kuri, sujungdama tam tikrus kompiuterijos įrenginius, superkompiuterijos įrenginius ir duomenų infrastruktūros objektus, padeda siekti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės tikslų:

visas toliau nurodytas specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į pagrindinio tinklo tarpvalstybinės atkarpos, sujungiančios tam tikrų socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų debesijos infrastruktūros objektus diegimą:

visas šias specialiąsias sąlygas atitinkančios investicijos į povandeninio kabelinio tinklo diegimą:

čekių schemos, kuriomis vartotojai gali naudotis norėdami užsakyti naują plačiajuosčio interneto prieigos paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, galintys patikimai užtikrinti mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartą, atitinka čekių schemos reikalavimus, o čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 30 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementas;

čekių schemos, kuriomis MVĮ gali naudotis norėdamos užsakyti naują plačiajuosčio interneto prieigos paslaugą arba atnaujinti turimą mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementą, su sąlyga, kad visi paslaugų teikėjai, galintys patikimai užtikrinti mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartą, atitinka čekių schemos reikalavimus, o čekiai neskiriami norint keisti paslaugų teikėjus, jei jie užtikrina tokią pačią spartą arba jei atnaujinamas turimas mažiausiai 100 Mbps atsisiuntimo spartos paslaugos abonementas.

muziejams, archyvams, bibliotekoms, meno ir kultūros centrams ar erdvėms, teatrams, kino teatrams, operos teatrams, koncertų salėms, kitoms gyvų pasirodymų organizacijoms, kino paveldo institucijoms ir kitoms panašioms meninėms ir kultūrinėms infrastruktūroms, organizacijoms ir institucijoms;

materialiam paveldui, įskaitant visų formų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį kultūros paveldą ir archeologines vietoves, paminklus, istorines vietoves ir pastatus; gamtos paveldui, susijusiam su kultūros paveldu arba jei valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos juos oficialiai pripažino kultūros arba gamtos paveldu;

bet kokios formos nematerialiam paveldui, įskaitant folklorinius papročius ir amatus;

meno ar kultūros renginiams ir pasirodymams, festivaliams, parodoms ir panašiai kultūrinei veiklai;

kultūrinio ir meninio švietimo veiklai ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimui švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas;

muzikos ir literatūros, įskaitant vertimus, kūrinių rašymui, redagavimui, gamybai, platinimui, skaitmeninimui ir leidybai.

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą kultūros infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

veiklos pagalba.

infrastruktūros, kurios bent 80 % arba laiko, arba vietos pajėgumo per metus yra naudojama kultūros tikslams, statymo, atnaujinimo, įsigijimo, išsaugojimo arba pagerinimo išlaidas;

kultūros paveldo įsigijimo, įskaitant nuomą, nuosavybės perdavimą arba fizinį perkėlimą, išlaidas;

materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugojimo, išsaugojimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos išlaidas, įskaitant papildomas laikymo tinkamomis sąlygomis, specialių įrankių, medžiagų išlaidas ir dokumentavimo, tyrimų, skaitmeninimo ir skelbimo išlaidas;

kultūros paveldo prieinamumo visuomenei, įskaitant skaitmeninimo išlaidas ir išlaidas kitoms naujoms technologijoms, prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems asmenims gerinimo (visų pirma nuolydžių ir liftų neįgaliesiems, nuorodų Brailio raštu ir rankinio valdymo eksponatų muziejuose įrengimo) ir kultūros įvairovės, susijusios su pristatymais, programomis ir lankytojais, išlaidas;

kultūros projektų ir kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo, mainų programų ir dotacijų išlaidas, įskaitant atrankos procedūrų išlaidas, reklamos išlaidas ir išlaidas tiesiogiai susidariusias vykdant projektą.

kultūros institucijos arba paveldo vietovės išlaidos, susijusios su nuolatine arba periodine veikla, įskaitant parodas, spektaklius ir renginius bei panašią įprastai vykdomą kultūrinę veiklą;

kultūrinio ir meninio švietimo veiklos ir kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo svarbos supratimo rėmimo švietimo ir didesnio visuomenės informuotumo programomis, taip pat naudojant naujas technologijas, išlaidos;

kultūros įstaigos ar paveldo vietovių ir veiklos prieinamumo visuomenei išlaidos, įskaitant skaitmeninimo ir naudojimosi naujomis technologijoms išlaidas, bei prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidos;

veiklos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kultūros projektu arba veikla, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir kultūros vietų nuoma, kelionės išlaidos, medžiagos ir reikmenys, tiesiogiai susiję su kultūros projektu arba veikla, parodų ir scenų architektūrinės struktūros, įrankių nuoma ir nusidėvėjimas, programinė įranga ir įrenginiai, prieigos prie autorių teisėmis apsaugotų kūrinių ir kitomis gretutinėmis intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto turinio išlaidos, taip pat reklamos išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą ar veiklą; nusidėvėjimo ir finansavimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, tik jeigu jos nebuvo įtrauktos į investicinę pagalbą;

išlaidos personalui, dirbančiam kultūros institucijoje arba paveldo vietovėje, arba vykdant projektą;

išorės konsultantų ir paslaugų teikėjų konsultacinių ir paramos paslaugų išlaidos, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

pagalba garso ir vaizdo kūrinių gamybai;

pagalba parengiamajam gamybos etapui ir

platinimo pagalba.

arba reikalaujama, kad iki 160 % konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteiktos pagalbos lėšų būtų išleista pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, arba

konkretaus garso ir vaizdo kūrinio gamybai suteikta pagalba būtų apskaičiuojama kaip gamybinės veiklos, kuri vykdoma pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, procentinė išlaidų dalis; paprastai taip yra pagalbos schemų, kurias sudaro mokesčių paskatos, atveju.

gamybos pagalba: bendros garso ir vaizdo kūrinių gamybos išlaidos, įskaitant prieinamumo neįgaliesiems gerinimo išlaidas;

pagalba parengiamajam gamybos etapui: scenarijų rašymo ir garso ir vaizdo kūrinių kūrimo išlaidos;

platinimo pagalba: garso ir vaizdo kūrinių platinimo ir reklamos išlaidos.

tarpvalstybinei filmų gamybai, kurią finansuoja daugiau nei viena valstybė narė ir kurioje dalyvauja gamintojai iš daugiau nei vienos valstybės narės, – iki 60 % tinkamų finansuoti išlaidų;

sudėtingų garso ir vaizdo kūrinių gamybai ir bendros gamybos projektams, kuriuose dalyvauja EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) sąrašo šalys, – iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

investicinė pagalba, įskaitant pagalbą sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros statymui arba atnaujinimui;

veiklos pagalba sporto infrastruktūrai.

50 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, buvo nuo vieno iki trijų milijonų keleivių;

75 % tinkamų finansuoti išlaidų oro uostams, kurių vidutinis metinis keleivių srautas per dvejus finansinius metus iki metų, kuriais pagalba faktiškai suteikta, neviršijo vieno milijono keleivių.

investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

dugno gilinimui.

100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 20 mln. EUR;

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 20 mln. EUR, bet neviršija 50 ml. EUR;

60 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 50 mln. EUR, bet yra ne didesnė nei 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma.

investicijoms į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

investicijoms į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą;

dugno gilinimui.

vienam projektui, kai tai pagalba, kuriai taikoma 56e straipsnio 2 ir 4 dalys, 5 dalies a punkto i papunktis, 6 ir 7 dalys, 8 dalies a ir b punktai ir 9 dalis;

vienam galutiniam pagalbos gavėjui, kai tai pagalba, kuriai taikomi 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii ir iii papunkčiai, 8 dalies d punktas, 10 dalis ir 56f straipsnis.

atitikti vienoje iš 2–9 dalių nustatytas sąlygas ir

jei finansavimas galutiniam pagalbos gavėjui teikiamas paskolų forma, jo palūkanų norma turi būti ne mažesnė kaip paskolos suteikimo metu taikomos orientacinės palūkanų normos bazinė norma.

pagalba teikiama tik projektams, atitinkantiems visas 52 straipsnyje nustatytas suderinamumo sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios dalies c ir d punktuose nurodyta kitaip;

viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR;

projektu sujungiami tik socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, kurie yra viešojo administravimo institucijos arba viešieji ar privatieji subjektai, kuriems pavesta teikti visuotinės svarbos paslaugas arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje. Projektai, kuriuose yra šiame punkte nenurodytų elementų ar subjektų, neįtraukiami;

nukrypstant nuo 52 straipsnio 4 dalies, nustatytas rinkos nepakankamumas turi būti patikrintas remiantis tinkamu žemėlapiu arba, jei tokio žemėlapio nėra, rengiant viešas konsultacijas, taip:

pagalba teikiama tik investicijoms į dujų ir elektros energijos infrastruktūrą, kuriai netaikoma išimtis dėl trečiųjų šalių prieigos, tarifų reguliavimo ir atsiejimo remiantis energijos vidaus rinkos teisės aktais, šių kategorijų projektams:

investicinė pagalba elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi atitikti šiuos reikalavimus:

viso finansavimo, suteikto a punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR. Viso finansavimo, suteikto b punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 75 mln. EUR.

viso finansavimo, suteikto bet kuriam galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija:

pagalba neteikiama mokymui, kuris rengiamas laikantis privalomųjų nacionalinių mokymo reikalavimų.

pagalba infrastruktūrai, išskyrus uostus, teikiama tik šiems projektams:

pagalba uosto infrastruktūros projektams atitinka šiuos reikalavimus:

viso finansavimo, pagal a ar b punktus suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 150 mln. EUR.

pagalba teikiama tik šiems projektams:

viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 100 mln. EUR.

pagalba teikiama tik šiems projektams:

nedarant poveikio a punktui, jeigu pagalbos priemonė yra susijusi su 1) gyvenamųjų pastatų, 2) pastatų, skirtų švietimo ar socialinėms paslaugoms teikti, ar veiklai, susijusiai su teisingumo, policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybų veikla, vykdyti, 3) pastatų, skirtų su viešuoju administravimu susijusiai veiklai, arba 4) pastatų, nurodytų 1), 2) arba 3) punktuose, kuriuose kitai nei 1), 2) arba 3) punktuose nurodytai veiklai skirtas plotas užima mažiau nei 35 % vidaus patalpų ploto, pagalba taip pat gali būti teikiama priemonėms, kuriomis vienu metu didinamas tų pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir integruojamos bet kurios arba visos iš šių investicijų:

Galutinis pagalbos gavėjas gali būti pastato savininkas (-ai) arba nuomininkas (-ai) priklausomai nuo to, kas gauna projektui skirtą finansavimą;

viso finansavimo, suteikto a punkte nurodytam bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 50 mln. EUR;

viso finansavimo, suteikto b punkte nurodytam vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 50 mln. EUR vienam galutiniam pagalbos gavėjui ir pastatui;

pagalba priemonėms, kuriomis didinamas b punkte nurodytų pastatų energijos vartojimo efektyvumas, taip pat gali būti siejama su palankesnėmis sutarčių dėl energinio efektyvumo sudarymo sąlygomis, jeigu laikomasi šių sąlygų:

pagalba gali būti skiriama:

projektų, kurie patenka į a punkto i, ii ir iii papunkčių taikymo sritį, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 75 mln. EUR. Projektų, kuriems taikomi a punkto iv, v ir vi papunkčiai, atveju viso finansavimo, suteikto bet kurio galutinio pagalbos gavėjo vienam projektui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 30 mln. EUR.

viso finansavimo, suteikto galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 15 mln. EUR ir yra skiriama:

viso finansavimo, suteikto vienam galutiniam pagalbos gavėjui iš „InvestEU“ fondo paramos lėšų, nominalioji suma neviršija 15 mln. EUR ir yra teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurių pagrindinė veikla vykdoma remiamose vietovėse, su sąlyga, kad finansavimas nenaudojamas veiklos perkėlimui, kaip apibrėžta 2 straipsnio 61a punkte;

viso finansavimo, suteikto galutiniam pagalbos gavėjui, kuriam teikiama „InvestEU“ fondo parama, nominalioji suma neviršija 2 mln. EUR ir yra teikiama MVĮ arba mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.