This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R1408-20190314
Commission Regulation (EU) No 1408/2013 of 18 December 2013 on the application of Articles 107 and 108 of the Treaty on the Functioning of the European Union to de minimis aid in the agriculture sector
Consolidated text: 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje
2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje
02013R1408 — LT — 14.03.2019 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1408/2013 2013 m. gruodžio 18 d. (OL L 352 2013.12.24, p. 9) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 51I |
1 |
22.2.2019 |
||
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1408/2013
2013 m. gruodžio 18 d.
dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, išskyrus:
a) pagalbą, kurios dydis nustatytas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu;
b) pagalbą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;
c) pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių.
2. Jeigu įmonė vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir taip pat viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, tas reglamentas taikomas pagalbai, skirtai pastariesiems sektoriams arba veiklos sritims, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal tą reglamentą.
3. Jeigu įmonė vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, Komisijos reglamento (EB) Nr. 875/2007 nuostatos taikomos pagalbai, skirtai pastarajam sektoriui, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdamos veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal tą reglamentą.
2 straipsnis
Apibrėžtys
1. Šiame reglamente žemės ūkio produktai – produktai, išvardyti Sutarties I priede, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 ( 1 );
2. Taikant šį reglamentą, „viena įmonė“ apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų:
a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;
b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;
c) pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;
d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.
Įmonės, kurios pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.
3. Šiame reglamente produkto sektorius – sektorius, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–w punktuose ( 2 ).
4. Šiame reglamente sektoriaus riba – didžiausia bendra pagalbos suma, taikoma pagalbos priemonėms, naudingoms tik vieno atskiro produkto sektoriui; ši suma atitinka 50 % didžiausios de minimis pagalbos, teikiamos kiekvienoje valstybėje narėje, sumos, nustatytos II priede.
3 straipsnis
De minimis pagalba
1. Pagalbos priemonės, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, nėra laikomos atitinkančiomis visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus ir todėl joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.
2. Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 20 000 EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
3. Bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršija I priede nurodytos nacionalinės ribos.
3a. Nukrypdama nuo 2 ir 3 dalių, valstybė narė gali nuspręsti, kad bendra vienai įmonei teikiamos de minimis pagalbos suma neviršija 25 000 EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, o bendra per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį teikiamos de minimis pagalbos suma neviršija nacionalinės ribos, nurodytos II priede, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
a) pagalbos priemonėms, naudingoms tik vieno atskiro produkto sektoriui, bendra teikiamos pagalbos suma per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršija 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sektoriaus ribos;
b) valstybė narė įsteigia nacionalinį centrinį registrą pagal 6 straipsnio 2 dalį.
4. De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos.
5. 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos ir nacionalinė bei sektoriaus ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą ar siekiamą tikslą ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Sąjungos kilmės ištekliais. Trejų finansinių metų laikotarpis nustatomas vertinant tuos finansinius metus, kuriuos vertina atitinkamos valstybės narės įmonė.
6. Laikantis 2, 3 ir 3a dalyse nurodytų de minimis viršutinių ribų ir nacionalinės bei sektoriaus ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama ne kaip dotacija, pagalbos suma turi atitikti pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.
Keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.
7. Jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršytos 2, 3 ir 3a dalyse nurodytos de minimis viršutinės ribos, nacionalinės ribos arba sektoriaus riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas negali būti taikomas.
8. Jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamas de minimis viršutines ribas, atitinkamą nacionalinę ribą arba sektoriaus ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.
9. Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.
4 straipsnis
Bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimas
1. Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).
2. Pagalba, kurią sudaro dotacijos arba palūkanų subsidijos, laikoma skaidria de minimis pagalba.
3. Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:
a) pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka nacionalinės teisės kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jos padėtis turi prilygti bent jau B kredito reitingui, ir
b) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių atveju paskola yra užtikrinama ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės užstatu ir paskola yra 100 000 EUR per penkerius metus arba 50 000 EUR per dešimt metų, o 3 straipsnio 3a dalyje nustatytų priemonių atveju – 125 000 EUR per penkerius metus arba 62 500 EUR per dešimt metų; jeigu paskola sudaro mažesnę tų sumų dalį ir (arba) ji suteikiama trumpesniam negu atitinkamai penkerių arba dešimties metų laikotarpiui, tos paskolos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama 3 straipsnio 2 dalyje arba 3a straipsnyje nustatytų de minimis viršutinių ribų dalis, arba
c) bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu galiojusia orientacine norma.
4. Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, laikoma skaidria de minimis pagalba tik tuomet, jei visa valstybės injekcijos suma neviršija atitinkamos de minimis viršutinės ribos.
5. Pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, kurios gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, laikoma skaidria de minimis pagalba tik tuomet, jei vienai įmonei skiriamas kapitalas neviršija atitinkamos de minimis viršutinės ribos.
6. Pagalba, kurią sudaro garantijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:
a) pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka nacionalinės teisės kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jos padėtis turi prilygti bent jau B kredito reitingui, ir
b) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių atveju garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos ir garantuojama suma yra 150 000 EUR, o garantijos trukmė yra penkeri metai, arba 75 000 EUR, o garantijos trukmė yra dešimt metų; arba 3 straipsnio 3a dalyje nustatytų priemonių atveju – 80 % pagrindinės paskolos sumos ir garantuojama suma yra 187 500 EUR, o garantijos trukmė yra penkeri metai, arba 93 750 EUR, o garantijos trukmė yra dešimt metų; jeigu garantuojama suma sudaro mažesnę tų sumų dalį ir (arba) garantija suteikiama trumpesniam negu atitinkamai penkerių arba dešimties metų laikotarpiui, tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama 3 straipsnio 2 dalyje arba 3a dalyje nustatytų de minimis viršutinių ribų dalis, arba
c) bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos), arba
d) iki įgyvendinimo:
i) apie garantijos bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti naudotą metodiką buvo pranešta Komisijai pagal kitą tuo metu taikytą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje ir tą metodiką Komisija patvirtino kaip atitinkančią Garantijų pranešimą ar vėliau priimtą pranešimą, ir
ii) toje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.
7. Pagalba, kurią sudaro kitos priemonės, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei tokia priemone numatoma riba, kuria užtikrinama, kad atitinkama viršutinė riba nebūtų viršyta.
5 straipsnis
Pagalbos sumavimas
1. Jeigu įmonė vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, galima sumuoti pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą veiklai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje vykdyti ir de minimis pagalbą veiklai pastarajame (-uosiuose) sektoriuje (-iuose) arba veiklos srityse vykdyti, neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, jeigu valstybės narės tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdamos veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013.
2. Jeigu įmonė vykdo veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, galima sumuoti pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą veiklai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje vykdyti ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 875/2007 teikiamą de minimis pagalbą veiklai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje vykdyti, neviršijant tame reglamente nustatytos viršutinės ribos, jeigu valstybės narės tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdamos veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal Reglamentą (EB) Nr. 857/2007.
3. De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.
6 straipsnis
Stebėsena
1. Jeigu valstybė narė ketina įmonei skirti de minimis pagalbą pagal šį reglamentą, ji raštu informuoja įmonę apie numatytą skiriamos pagalbos sumą, išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu, ir tai, kad pagalba yra de minimis, pateikdama aiškią nuorodą į šį reglamentą ir nurodydama jo pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį. Jeigu de minimis pagalba pagal šį reglamentą schemos pagrindu teikiama skirtingoms įmonėms ir pagal schemą toms įmonėms teikiamos skirtingos individualios pagalbos sumos, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti laikytis šio įsipareigojimo pranešdama įmonėms apie fiksuoto dydžio sumą, prilygstančią pagal tą schemą teikiamai didžiausiai pagalbos sumai. Tokiu atveju fiksuoto dydžio suma bus remiamasi sprendžiant, ar pasiekta 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė riba ir neviršyta 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta nacionalinė riba. Prieš teikiant pagalbą, iš atitinkamos įmonės valstybė narė gauna raštišką arba elektroninę deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą pagal šį reglamentą arba kitus de minimis reglamentus per dvejus ankstesnius ir einamuosius finansinius metus.
2. Jeigu valstybė narė įsteigė centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą de minimis pagalbą, 1 dalis netaikoma nuo momento, kai registre sukaupiama trejų finansinių metų informacija.
Jeigu valstybė narė teikia pagalbą pagal 3 straipsnio 3a dalį, ji įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą visą de minimis pagalbą. 1 dalis taikoma iki to laiko, kol registre sukaupiama trejų finansinių metų laikotarpio informacija.
3. Valstybė narė suteikia naują de minimis pagalbą pagal šį reglamentą tik patikrinusi, ar dėl jos bendra atitinkamai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma neviršys 3 straipsnio 2, 3 ir 3a dalyse nurodytų viršutinių ribų ir nacionalinių ribų ir sektoriaus ribos ir ar laikomasi visų šiame reglamente nustatytų sąlygų.
4. Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Saugoma visa informacija, reikalinga įrodyti, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Duomenys apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugomi 10 finansinių metų nuo pagalbos suteikimo datos. Duomenys apie de minimis pagalbos schemą saugomi 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal tokią schemą buvo suteikta individuali pagalba.
5. Komisijai raštu paprašius, atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant reikalingą siekiant įvertinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ypač bendros de minimis pagalbos sumos, kaip apibrėžta šiame reglamente ir kituose de minimis reglamentuose, kurią gavo bet kuri įmonė.
7 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei ta pagalba atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Tų sąlygų neatitinkančią pagalbą Komisija vertins pagal atitinkamas pagrindų taisykles, gaires, komunikatus ir pranešimus.
2. Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir dėl to jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pranešimo reikalavimas.
3. Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1535/2007 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir dėl to jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pranešimo reikalavimas.
4. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, bet kokiai de minimis pagalbos schemai, atitinkančiai šio reglamento sąlygas, šis reglamentas toliau taikomas dar šešis mėnesius.
8 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo laikotarpis
Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Jis taikomas iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Didžiausios bendros valstybių narių pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms suteiktos de minimis pagalbos sumos, nurodytos 3 straipsnio 3 dalyje
|
(EUR) |
|
|
Valstybė narė |
Didžiausios de minimis pagalbos sumos (1) |
|
Belgija |
106 269 708 |
|
Bulgarija |
53 020 042 |
|
Čekija |
61 865 750 |
|
Danija |
141 464 625 |
|
Vokietija |
732 848 458 |
|
Estija |
11 375 375 |
|
Airija |
98 460 375 |
|
Graikija |
134 272 042 |
|
Ispanija |
592 962 542 |
|
Prancūzija |
932 709 458 |
|
Kroatija |
28 920 958 |
|
Italija |
700 419 125 |
|
Kipras |
8 934 792 |
|
Latvija |
16 853 708 |
|
Lietuva |
34 649 958 |
|
Liuksemburgas |
5 474 083 |
|
Vengrija |
99 582 208 |
|
Мalta |
1 603 917 |
|
Nyderlandai |
352 512 625 |
|
Austrija |
89 745 208 |
|
Lenkija |
295 932 125 |
|
Portugalija |
87 570 583 |
|
Rumunija |
215 447 583 |
|
Slovėnija |
15 523 667 |
|
Slovakija |
29 947 167 |
|
Suomija |
55 693 958 |
|
Švedija |
79 184 750 |
|
Jungtinė Karalystė |
394 587 292 |
|
(1) Didžiausios sumos apskaičiuojamos remiantis kiekvienos valstybės narės 2012–2017 m. metinės žemės ūkio produkcijos trijų didžiausių verčių vidurkiu. Taikant šį skaičiavimo metodą užtikrinama, kad visoms valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad jokios nacionalinės vidutinės vertės nebūtų mažesnės už didžiausias sumas, kurios anksčiau buvo nustatytos 2014–2020 m. laikotarpiui. |
|
II PRIEDAS
Didžiausios bendros valstybių narių pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonėms suteiktos de minimis pagalbos sumos, nurodytos 3 straipsnio 3a dalyje
|
(EUR) |
|
|
Valstybė narė |
Didžiausios de minimis pagalbos sumos (1) |
|
Belgija |
127 523 650 |
|
Bulgarija |
63 624 050 |
|
Čekija |
74 238 900 |
|
Danija |
169 757 550 |
|
Vokietija |
879 418 150 |
|
Estija |
13 650 450 |
|
Airija |
118 152 450 |
|
Graikija |
161 126 450 |
|
Ispanija |
711 555 050 |
|
Prancūzija |
1 119 251 350 |
|
Kroatija |
34 705 150 |
|
Italija |
840 502 950 |
|
Kipras |
10 721 750 |
|
Latvija |
20 224 450 |
|
Lietuva |
41 579 950 |
|
Liuksemburgas |
6 568 900 |
|
Vengrija |
119 498 650 |
|
Мalta |
1 924 700 |
|
Nyderlandai |
423 015 150 |
|
Austrija |
107 694 250 |
|
Lenkija |
355 118 550 |
|
Portugalija |
105 084 700 |
|
Rumunija |
258 537 100 |
|
Slovėnija |
18 628 400 |
|
Slovakija |
35 936 600 |
|
Suomija |
66 832 750 |
|
Švedija |
95 021 700 |
|
Jungtinė Karalystė |
473 504 750 |
|
(1) Didžiausios sumos apskaičiuojamos remiantis kiekvienos valstybės narės 2012–2017 m. metinės žemės ūkio produkcijos trijų didžiausių verčių vidurkiu. Taikant šį skaičiavimo metodą užtikrinama, kad visoms valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad jokios nacionalinės vidutinės vertės nebūtų mažesnės už didžiausias sumas, kurios anksčiau buvo nustatytos 2014–2020 m. laikotarpiui. |
|
( 1 ) 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL L 17, 2000 1 21, p. 22).
( 2 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).