This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02003R2003-20160101
Regulation (EC) No 2003/2003 of the European Parliament and of the Council of 13 October 2003 relating to fertilisers (Text with EEA relevance)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 2003 m. spalio 13 d. dėl trąšų (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 2003 m. spalio 13 d. dėl trąšų (Tekstas svarbus EEE)
2003R2003 — LT — 01.01.2016 — 014.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2003 2003 m. spalio 13 d. dėl trąšų (OL L 304 2003.11.21, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 885/2004, 2004 m. balandžio 26 d., |
L 168 |
1 |
1.5.2004 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2076/2004 2004 m. gruodžio 3 d. |
L 359 |
25 |
4.12.2004 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 162/2007 2007 m. vasario 19 d. |
L 51 |
7 |
20.2.2007 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1107/2008 2008 m. lapkričio 7 d. |
L 299 |
13 |
8.11.2008 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d. |
L 87 |
109 |
31.3.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1020/2009 2009 m. spalio 28 d. |
L 282 |
7 |
29.10.2009 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 137/2011 2011 m. vasario 16 d. |
L 43 |
1 |
17.2.2011 |
|
|
L 75 |
12 |
15.3.2012 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 463/2013 2013 m. gegužės 17 d. |
L 134 |
1 |
18.5.2013 |
|
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2014 2014 m. lapkričio 24 d. |
L 337 |
53 |
25.11.2014 |
|
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2003
2003 m. spalio 13 d.
dėl trąšų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS SĄJUNGOS PARLAMENTAS IR TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 3 ),
kadangi:|
(1) |
1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/116/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšas, suderinimo ( 4 ), 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/876/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastosiomis amonio nitrato trąšomis, turinčiomis didelį azoto kiekį, suderinimo ( 5 ), 1986 m. gruodžio 8 d. Komisijos direktyva 87/94/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastųjų amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, sprogumo savybių, ribinių charakteristikų ir atsparumo jam kontrolės tvarkos, suderinimo ( 6 ), 1977 m. birželio 22 d. Komisijos direktyva 77/535/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšų mėginių ėmimo ir analizės metodus, suderinimo ( 7 ) buvo kelis kartus iš esmės pakeistos. Pagal Komisijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl vidaus rinkos taisės aktų supaprastinimo“ (SLIM) ir Bendros rinkos veiksmų planą tos direktyvos aiškumo dėlei turėtų būti panaikintos ir pakeistos vienu teisiniu dokumentu. |
|
(2) |
Bendrijos teisės aktų dėl trąšų turinys yra visiškai techninio pobūdžio. Taigi tinkamiausias teisinis dokumentas yra reglamentas, kadangi jis tiesiogiai nustato gamintojams tikslius reikalavimus, kurie turi būti taikomi tuo pat metu ir vienodai visoje Bendrijoje. |
|
(3) |
Kiekvienoje valstybėje narėje trąšos turi pasižymėti tam tikromis techninėmis charakteristikomis, kurias apibrėžia privalomosios nuostatos. Šios nuostatos, daugiau susijusios su trąšų sudėtimi ir tipų apibrėžimu, šių tipų pavadinimu, identifikavimu ir pakavimu, valstybėse narėse yra skirtingos. Jų neatitikimas trukdo prekybai Bendrijos viduje, todėl jos turi būti suderintos. |
|
(4) |
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyto veiksmo tikslo, būtent, trąšų vidaus rinkos užtikrinimo, valstybės narės negali visiškai pasiekti, jei nėra bendrųjų techninių kriterijų, ir į tai, kad šis tikslas dėl veiksmų masto lengviau pasiekiamas Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, kaip nustatyta tame straipsnyje, šis reglamentas neviršija to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti. |
|
(5) |
Būtina nustatyti Bendrijos lygiu tam tikrų trąšų (EB trąšų) pavadinimą, apibrėžimą ir sudėtį. |
|
(6) |
Be to, turi būti nustatytos Bendrijos taisyklės dėl EB trąšų identifikavimo, sieties ir ženklinimo ir dėl pakuočių uždarymo. |
|
(7) |
Bendrijos lygiu turėtų būti nustatyta tvarka, kurios reikėtų laikytis tais atvejais, kai valstybė narė yra tos nuomonės, kad yra būtina riboti EB trąšų pateikimą į rinką. |
|
(8) |
Trąšų gamybai būdingi įvairaus laipsnio svyravimai dėl gamybos technologijų arba žaliavų. Gali būti ėminių ėmimo ir analizės metodikų variantai. Todėl būtina nustatyti deklaruojamo maistinių medžiagų kiekio leistiną nuokrypį. Atsižvelgiant į vartotojo žemės ūkyje interesus, patartina nustatyti siauras šio leistino nuokrypio ribas. |
|
(9) |
Oficialią EB trąšų kontrolę dėl atitikimo šio reglamento kokybės ir sudėties reikalavimams turėtų vykdyti valstybių narių patvirtintos laboratorijos, apie kurias pranešama Komisijai. |
|
(10) |
Amonio nitratas yra svarbus įvairių produktų ingredientas, kurių vieni yra naudojami kaip trąšos, kiti – kaip sprogstamosios medžiagos. Atsižvelgiant į ypatingą amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, prigimtį ir į iš to išplaukiančius visuomenės saugos, sveikatos ir darbuotojų apsaugos reikalavimus, būtina nustatyti papildomas Bendrijos taisykles šio tipo EB trąšoms. |
|
(11) |
Kai kurie iš tų produktų galėtų būti pavojingi ir tam tikrais atvejais naudojami kitokiu nei buvo numatyta tikslu. Tai galėtų kelti grėsmę žmonių ir turto saugai. Todėl gamintojai turėtų būti įpareigoti imtis atitinkamų veiksmų tokiam naudojimui išvengti, ir visų pirma užtikrinti tokių trąšų sietį. |
|
(12) |
Siekiant užtikrinti visuomenės saugą, ypač svarbu Bendrijos lygiu nustatyti charakteristikas ir savybes, kurios skiria didelį azoto kiekį turinčias amonio nitrato EB trąšas ir kitas amonio nitrato rūšis gaminti produktams, kurie naudojami kaip sprogstamosios medžiagos. |
|
(13) |
Didelį azoto kiekį turinčios amonio nitrato EB trąšos turėtų atitikti tam tikras charakteristikas, kurios užtikrintų trąšų nepavojingumą. Gamintojai turėtų užtikrinti, kad prieš pateikiant į rinką visoms didelį azoto kiekį turinčioms amonio nitrato trąšoms būtų daromas atsparumo detonacijai bandymas. |
|
(14) |
Būtina parengti taisykles dėl uždarųjų šiluminių ciklų metodų, netgi jei šie metodai nebūtinai turėtų modeliuoti visas vežimo ir laikymo sąlygas. |
|
(15) |
Trąšos gali būti užterštos medžiagomis, kurios gali kelti riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Atsižvelgdama į Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto (SCTEE) nuomonę, Komisija ketina spręsti atsitiktinio kadmio buvimo neorganinėse trąšose klausimą ir prireikus parengti pasiūlymą dėl reglamento, kuri ji ruošiasi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus panašios ekspertizės gali būti daromos dėl kitų teršalų. |
|
(16) |
Tikslinga nustatyti tvarką, kurios turėtų laikytis visi gamintojai arba jų atstovai, norintys įtraukti naujo tipo trąšas į I priedą, kad galėtų naudoti ženklinimą „EB trąšos“. |
|
(17) |
Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 8 ). |
|
(18) |
Valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas dėl šio reglamento nuostatų pažeidimų. Jos gali numatyti, kad gamintojas, pažeidęs 27 straipsnį, gali būti nubaustas bauda, atitinkančia dešimteriopą reikalavimų neatitinkančio krovinio rinkos vertę. |
|
(19) |
Direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 80/876/EEB ir 87/94/EEB turėtų būti panaikintos, |
PRIĖMĖ ŠI REGLAMENTĄ:
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I
SKYRIUS
Taikymo sritis ir apibrėžimai
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas produktams, kurie pateikiami į rinką kaip trąšos, pavadintos „EB trąšomis“.
2 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai:
a) „trąša“ – medžiaga, kurios pagrindinė funkcija – tiekti augalams maistines medžiagas;
b) „pagrindinė maistinė medžiaga“ – tik azoto, fosforo ir kalio elementai;
c) „antrinė maistinė medžiaga“ – elementai kalcis, magnis, natris ir siera;
d) „mikroelementai“ – elementai boras, kobaltas, varis, geležis, manganas, molibdenas ir cinkas, kurie yra svarbūs augalų augimui tokiais kiekiais, kurie yra maži palyginti su pagrindinėmis ir antrinėmis maistinėmis medžiagomis;
e) „neorganinės trąšos“ – trąšos, kuriose deklaruojamos maistinės medžiagos yra neorganinės medžiagos, gautos ekstrahuojant arba taikant fizikinį ir (arba) cheminį pramoninį procesą. Kalcio cianamidas, karbamidas, jo kondensacijos bei asociacijos produktai, ir trąšos, turinčios chelatinius arba kompleksinius mikroelementus, pagal susitarimą gali būti klasifikuojami kaip neorganinės trąšos;
f) „chelatinis mikroelementas“ – mikroelementas, sudarantis junginį su viena iš organinių molekulių, išvardytų I priedo E.3.1 skyriuje;
g) „kompleksinis mikroelementas“ – mikroelementas, sudarantis junginį su viena iš molekulių, išvardytų I priedo E.3.2 skyriuje;
h) „trąšų tipas“ – trąšos, turinčios bendrą tipo pavadinimą, nurodytą I priede;
i) „paprastosios trąšos“ – azoto, fosforo arba kalio trąšos, turinčios tik vienos iš pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį;
j) „sudėtinės trąšos“ – trąšos, turinčios bent dviejų pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį ir gaunamos cheminiu būdu, maišymo būdu arba abiem būdais kartu;
k) „kompleksinės trąšos“ – sudėtinės trąšos, gaunamos kaip cheminės reakcijos produktas tirpalo pavidalu arba kietu pavidalu granuliavimo būdu, ir turinčios bent dviejų pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį. Kiekviena kietu pavidalu gautų trąšų granulė turi visų deklaruojamos sudėties maistinių medžiagų;
l) „mišriosios trąšos“ – trąšos, gaunamos sumaišius kelias sausas trąšas, nevykstant cheminei reakcijai;
m) „trąšos tręšimui per lapus“ – trąšos, kuriomis galima tręšti ir kurias įsisavina pasėlių lapai;
n) „skystosios trąšos“ – trąšų suspensija arba tirpalas;
o) „trąšų tirpalas“ – skystosios trąšos, kuriose nėra kietųjų dalelių;
p) „trąšų suspensija“ – dvi fazes sudarančios trąšos, kuriose kietosios dalelės yra suspenduotos skystoje fazėje;
q) „deklaravimas“ – maistinių medžiagų kiekio nurodymas, įskaitant trąšų pavidalą ir tirpumą, užtikrinamas apibrėžto leistino nuokrypio ribose;
r) „deklaruojamas kiekis“ – elemento arba jo oksido kiekis, kuris pagal Bendrijos teisės aktus pateikiamas EB trąšų etiketėje arba atitinkamame pridedame dokumente;
s) „leistinas nuokrypis“ – leidžiamas matuojamo maistinės medžiagos kiekio nuokrypis nuo deklaruojamos vertės;
t) „Europos standartas“ – CEN (Europos standartizacijos komiteto) standartai, kurie buvo oficialiai pripažinti Bendrijoje ir kurių nuoroda buvo paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje;
u) „pakuotė“ – sandari talpykla, kurios talpa ne didesnė kaip 1 000 kg, skirta trąšoms laikyti, apsaugoti, krauti ir prekiauti;
v) „piltinės“ – nesupakuotos trąšos, kaip nurodyta šiame reglamente;
w) „pateikimas į rinką“ – trąšų tiekimas už mokestį arba nemokamai, arba laikymas tiekimo tikslu. Manoma, kad trąšų importas į Europos bendrijos muitinės teritoriją, yra pateikimas į rinką;
x) „gamintojas“ – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už trąšų pateikimą į rinką, visų pirma, tiekėjas, importuotojas, pakuotojas, dirbantis savo vardu, arba kiekvienas asmuo, keičiantis trąšų charakteristikas, laikomas gamintoju. Tačiau platintojas, kuris nekeičia trąšos charakteristikų, nelaikomas gamintoju.
II
SKYRIUS
Pateikimas į rinką
3 straipsnis
EB trąšos
Trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti vadinamos kaip „EB trąšos“.
Pavadinimas „EB trąšos“ neturi būti naudojamos trąšoms, kurios neatitinka šio reglamento.
4 straipsnis
Įsisteigimas Bendrijoje
Gamintojas turi būti įsisteigęs Bendrijoje ir turi būti atsakingas už „EB trąšų“ atitiktį šio reglamento nuostatoms.
5 straipsnis
Laisvasis judėjimas
1. Nepažeisdamos 15 straipsnio ir kitų Bendrijos teisės aktų, valstybės narės, atsižvelgdamos į sudėtį, identifikavimą, ženklinimą arba pakavimą ir į kitas šio reglamento nuostatas, neturi drausti, riboti arba trukdyti pateikti į rinką trąšas, pažymėtas „EB trąšos“, kurios atitinka šio reglamento nuostatas.
2. Trąšos, pažymėtos „EB trąšos“ pagal šį reglamentą, gali laisvai judėti Bendrijoje.
6 straipsnis
Privalomosios formuluotės
1. Siekdamos vykdyti 9 straipsnio reikalavimus, valstybės narės gali nustatyti, kad žymimas azoto, fosforo ir kalio trąšų, pateiktų į jų rinką, kiekis būtų išreiškiamas taip:
a) azoto tik kaip elemento (N) ir
b) fosforo ir kalio tik kaip elementų (P, K); arba
c) fosforo ir kalio tik kaip oksidų (P2O5, K2O); arba
d) fosforo ir kalio kaip elemento ir kartu kaip oksidų.
Jei pasirenkama galimybė nustatyti, kad fosforo ir kalio kiekis būtų išreikštas kaip elementų kiekis, visos priedų nuorodos į oksidais išreikštus kiekius turi būti suprantamos kaip nuorodos į elementu išreikštą kiekį, o skaitmeninės vertės turi būti perskaičiuotos naudojant šiuos faktorius:
a) fosforas (P) = fosforo pentoksidas (P2O5) × 0,436;
b) kalis (K) = kalio oksidas (K2O) × 0,830.
2. Valstybės narės gali nustatyti, kad kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekis antrinėse trąšose ir, jei įvykdomos 17 straipsnio sąlygos, pagrindinėse trąšose, kuriomis prekiaujama jų teritorijoje, būtų išreiškiamas:
a) kaip oksido (CaO, MgO, Na2O, SO3) kiekis;
b) kaip cheminio elemento (Ca, Mg, Na, S) kiekis; arba
c) abiem būdais.
Kalcio oksido, magnio oksido, natrio oksido ir sieros trioksido kiekiui perskaičiuoti į kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekį taikomos šios formulės:
a) kalcis (Ca) = kalcio oksidas (CaO) × 0,715;
b) magnis (Mg) = magnio oksidas (MgO) × 0,603;
c) natris (Na) = natrio oksidas (Na2O) × 0,742;
d) siera (S) = sieros trioksidas (SO3) × 0,400.
Oksido arba elemento deklaruojamą apskaičiuotą kiekį atitinkantis skaičius apvalinamas artimiausios dešimtainės trupmenos tikslumu.
3. Valstybės narės netrukdo pateikti į rinką „EB trąšas“, paženklintas abiem būdais, nurodytais straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4. Vieno arba kelių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno arba cinko kiekis EB trąšose, kurios atitinka I priedo A, B, C ir D skyriuose išvardytus tipus, yra deklaruojamas, kai įvykdomos šios sąlygos:
a) dedamų mikroelementų kiekis yra ne mažesnis už nurodytą I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose;
b) EB trąšos ir toliau atitinka I priedo A, B, C ir D skyrių reikalavimus.
5. Jei mikroelementai yra įprasti žaliavų, iš kurių yra gaunamos pagrindines (N, P, K) ir antrinės (Ca, Mg, Na, S) maistinės medžiagos, ingredientai, jie gali būti deklaruojami, jei šių mikroelementų kiekis yra ne mažesnis už nurodytą I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.
6. Mikroelementų kiekis trąšose deklaruojamas taip:
a) trąšoms, kurios atitinka I priedo E.1 skirsnyje išvardytus tipus, pagal reikalavimus, nustatytus to skyriaus 6 skiltyje;
b) a punkte nurodytų trąšų mišiniams, turintiems bent du skirtingus mikroelementus ir atitinkantiems I priedo E.2.1 skirsnio reikalavimus, ir trąšoms, kurios atitinka I priedo A, B, C ir D skyriuose išvardytus tipus, nurodant:
i) suminį kiekį, išreikštą trąšų masės procentine dalimi;
ii) vandenyje tirpios trąšų dalies kiekį, išreikštą trąšų masės procentine dalimi, jei tirpioji dalis sudaro bent pusę suminio kiekio.
Jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpios medžiagos kiekis.
Jei mikroelementas yra chemiškai sujungtas su organine molekule, trąšose esančio mikroelemento kiekis, kaip produkto masės procentinė dalis, deklaruojamas iš karto po vandenyje tirpaus kiekio, toliau rašomas vienas iš terminų: „chelatas su“ arba „kompleksas su“, nurodant organinės molekulės pavadinimą, kaip nustatyta I priedo E.3 skyriuje. Organinės molekulės pavadinimas gali būti pakeistas jos pavadinimo pirmosiomis raidėmis.
7 straipsnis
Identifikavimas
1. Gamintojas ženklina EB trąšas, kaip nurodyta 9 straipsnyje.
2. Jei trąšos yra pakuotėje, šis identifikavimo ženklinimas turi būti ant pakuotės arba ant priklijuotų etikečių. Jei tiekiamos piltinės trąšos, šis ženklinimas turi būti pridedamuose dokumentuose.
8 straipsnis
Sietis
Nepažeisdamas 26 straipsnio 3 dalies, gamintojas turi užtikrinti EB trąšų sietį, saugodamas bylas apie trąšų kilmę. Norinčioms tikrinti valstybėms narėms šios bylos yra prieinamos visą trąšos pateikimo į rinką laiką ir dar dvejus metus po to, kai gamintojas nustoja trąšas tiekti.
9 straipsnis
Žymenys
1. Nepažeidžiant kitų Bendrijos taisyklių, ant pakuočių, etikečių ir pridedamuosiuose dokumentuose, nurodytuose 7 straipsnyje, yra tokie žymenys.
a) Privalomasis identifikavimas:
— žodžiai „EB TRĄŠOS“ didžiosiomis raidėmis,
— trąšų tipo, jei toks yra, pavadinimas, kaip nurodyta I priede,
— mišriosioms trąšoms po tipo pavadinimo nurodoma „mišinys“,
— papildomi žymenys, apibrėžti 19, 21 arba 23 straipsnyje,
— maistinės medžiagos žymimos žodžiais ir atitinkamais cheminiais simboliais, pvz., azotas (N), fosforas (P), fosforo pentoksidas (P2O5), kalis (K), kalio oksidas (K2O), kalcis (Ca), kalcio oksidas (CaO), magnis (Mg), magnio oksidas (MgO), natris (Na), natrio oksidas (Na2O), siera (S), sieros trioksidas (SO3), boras (B), varis (Cu), kobaltas (Co), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn),
— jei trąšose yra mikroelementų, kurių visas kiekis arba dalis yra sujungta su organine molekule, po mikroelemento pavadinimo nurodoma viena iš šių apibrėžiamųjų sąvokų:
—
i) „chelatas su …“ (kompleksono pavadinimas, kaip nustatyta I priedo E.3.1 skyriuje);
ii) „kompleksas su …“ (ligando pavadinimas, kaip nustatyta I priedo E.3.2 skyriuje);
— trąšose esantys mikroelementai, išvardyti chaminių simbolių abėcėlės tvarka: B, Co, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn,
— produktams, išvardytiems I priedo E.1 ir E.2 skirsniuose, nurodomos konkrečios naudojimo instrukcijos,
— skystųjų trąšų kiekis, išreikštas masės vienetais. Galima nurodyti skystųjų trąšų kiekį, išreikštą tūrio vienetais arba mase tūrio vienetui (kilogramais hektolitrui arba gramais litrui),
— grynoji arba suminė masė ir, neprivalomai, skystųjų trąšų tūris. Jei nurodoma suminė masė, šalia nurodoma taros masė,
— gamintojo arba firmos pavadinimas ir adresas.
b) Neprivalomasis identifikavimas:
— kaip išvardyta I priede,
— instrukcijos dėl laikymo ir tvarkymo, o trąšoms, neįtrauktoms į I priedo E.1 ir E.2 skirsnius, specifiniai trąšų naudojimo nurodymai,
— duomenys apie dozių dydį ir naudojimo sąlygas, atitinkančias dirvožemio ir pasėlių sąlygas, kuriomis trąšos yra naudojamos,
— gamintojo ženklas ir produkto prekių ženklas.
Nurodymai, pateikti b punkte, turi neprieštarauti a punkto nurodymams ir turi būti aiškiai nuo jų atskirti.
2. Visi žymenys, nurodyti straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškiai atskirti nuo visos kitos informacijos ant pakuočių, etikečių ir pridedamuose dokumentuose.
3. Skystosios trąšos gali būti pateikiamos į rinką tik jei gamintojas pateikia atitinkamas papildomas instrukcijas, visų pirma, apie laikymo temperatūrą ir būdus išvengti nelaimingų atsitikimų laikant.
4. Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės patvirtinamos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Etiketės
1. Ant pakuotės spausdinamos etiketės arba žymenys, kuriuose nurodoma 9 straipsnyje minėta informacija, turi būti daromi gerai matomoje vietoje. Etiketės turi būti tvirtinamos prie pakuotės arba prie jai uždaryti naudojamos sistemos. Jei šią sistemą sudaro plomba, ant jos turi būti pakuotojo pavadinimas arba ženklas.
2. Straipsnio 1 dalyje minėti žymenys turi būti ir likti neištrinami ir aiškiai įskaitomi.
3. Jei pateikiamos piltinės trąšos, nurodytos 7 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje, prie prekių turi būti pridedama dokumentų su identifikavimo žymenimis kopija, kurią būtų galima gauti darant tikrinimą.
11 straipsnis
Kalbos
Etiketė, žymenys ant pakuotės ir pridedami dokumentai turi būti pateikti bent valstybės narės, kurioje EB trąšos yra parduodamos, nacionaline kalba arba kalbomis.
12 straipsnis
Pakavimas
Pakuotų EB trąšų pakuotė turi būti uždaryta taip arba tokiu įtaisu, kad ją atidarius uždarymas, uždarymo plomba arba pati pakuotė būtų nepataisomai pažeista. Galima naudoti maišus su vožtuvais.
13 straipsnis
Leistinas nuokrypis
1. EB trąšų maistinių medžiagų kiekis turi atitikti II priede nustatytas leistino nuokrypio vertes, kurios skirtos atsižvelgti į gamybos, ėminių ėmimo ir analizės nukrypimus.
2. Gamintojas neturi sistemingai turėti naudos iš II priede nurodytų leistino nuokrypio verčių.
3. I priede apibrėžtiems mažiausiems ir didžiausiems kiekiams leistino nuokrypio nėra.
14 straipsnis
Reikalavimai trąšoms
Trąšų tipas gali būti įtrauktas į I priedą, jei:
a) efektyviu būdu leidžia įsisavinti maistines medžiagas;
b) pateikiami atitinkami ėminių ėmimo, analizės ir prireikus bandymo metodai;
c) esant normalioms naudojimo sąlygoms nedaro neigiamo poveikio žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai arba aplinkai.
15 straipsnis
Apsaugos išlyga
1. Jei valstybė narė pagrįstai mano, kad konkrečios EB trąšos, nors ir atitinka šio reglamento reikalavimus, kelia pavojų žmonių, gyvūnų arba augalų saugai arba sveikatai arba riziką aplinkai, ji gali laikinai uždrausti pateikti į rinką tokias trąšas savo teritorijoje arba taikyti joms specialias sąlygas. Ji nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares bei Komisiją, kartu pateikdama tokio sprendimo priežastis.
2. Komisija per 90 dienų nuo informacijos gavimo priima sprendimą tuo klausimu 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Šio reglamento nuostatos netrukdo Komisijai arba valstybei narei imtis visuomenės sauga pagrįstų priemonių uždrausti, apriboti arba trukdyti pateikti į rinką EB trąšas.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
NUOSTATOS DĖL KONKREČIŲ TRĄŠŲ TIPŲ
I
SKYRIUS
Neorganinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos
16 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas tik neorganinėms pagrindinių maistinių medžiagų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, paprastosioms arba sudėtinėms, įskaitant trąšas, turinčias antrinių maistinių medžiagų ir (arba) mikroelementų, esant mažiausiam maistinių medžiagų kiekiui, nustatytam I priedo A, B, C, E.2.2 arba E.2.3 skirsniuose.
17 straipsnis
Antrinių maistinių medžiagų, esančių pagrindinių maistinių medžiagų trąšose, deklaravimas
Kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekis gali būti deklaruojamas kaip antrinių medžiagų kiekis EB trąšose, priklausančiose I priedo A, B ir C skyriuose išvardytų trąšų tipui, jei yra bent šis mažiausias nurodytų elementų kiekis:
a) 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca;
b) 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;
c) 3 % natrio oksido (Na2O), t. y. 2,2 % Na;
d) 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.
Tokiu atveju tipo pavadinimas papildomas ženklinimu, apibrėžtu 19 straipsnio 2 dalies ii punkte.
18 straipsnis
Kalcis, magnis, natris ir siera
1. Deklaruojamas magnio, natrio ir sieros kiekis trąšose, išvardytose I priedo A, B ir C skyriuose, išreiškiamas vienu iš šių būdų:
a) suminis kiekis, išreikštas kaip trąšų masės procentinė dalis;
b) suminis kiekis ir vandenyje tirpių trąšų kiekis, išreikštas kaip trąšų masės procentinė dalis, jei tirpiųjų trąšų dalis sudaro bent ketvirtadalį suminio kiekio;
c) jei elemento junginys yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpių trąšų kiekis, išreikštas kaip masės procentinė dalis.
2. Jei I priede nenurodyta kitaip, kalcio kiekis deklaruojamas tik jei junginys yra tirpus vandenyje, ir išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis.
19 straipsnis
Identifikavimas
1. Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti žymenys.
2. Po sudėtinių trąšų tipo pavadinimo nurodoma:
i) po pagrindinių maistinių medžiagų simbolių, deklaruojamų antrinių maistinių medžiagų simboliai skliaustuose;
ii) skaičiai, žymintys pagrindinių maistinių medžiagų kiekį. Deklaruojamų antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas skliaustuose po pagrindinių maistinių medžiagų kiekio.
3. Po trąšų tipo pavadinimo nurodomi tik skaičiai, žymintys pagrindinių ir antrinių maistinių medžiagų kiekį.
4. Jei deklaruojami mikroelementai, rašomi žodžiai „turi mikroelementų“ arba žodis „turi“, toliau nurodomi esamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai.
5. Deklaruojamas pagrindinių ir antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba, jei būtina, vienu ženklu po kablelio, jei yra atitinkamas analizės metodas.
Jei trąšos turi daugiau kaip vieną deklaruojamą maistinę medžiagą, pagrindinių maistinių medžiagų tvarka: N, P2O5 ir (arba) P, K2O ir (arba) K, antrinių maistinių medžiagų: CaO ir (arba) Ca, MgO ir (arba) Mg, Na2O ir (arba) Na, SO3 ir (arba) S.
Deklaruojant mikroelementų kiekį, nurodomas kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir simbolis, masės procentinė dalis, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose, ir tirpumas.
6. Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.
Kiekis išreiškiamas vienu ženklu po kablelio tikslumu, išskyrus mikroelementus, kuriems jis išreiškiamas, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.
II
SKYRIUS
Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos
20 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas neorganinėms antrinių maistinių medžiagų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, įskaitant trąšas, kuriose būtų mikroelementų, turinčioms mažiausią maistinių medžiagų kiekį, nustatytą I priedo D, E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.
21 straipsnis
Identifikavimas
1. Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti žymenys.
2. Jei deklaruojami mikroelementai, rašomi žodžiai „turi mikroelementų“ arba žodis „turi“, toliau nurodomi esamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai.
3. Deklaruojamas antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba, jei būtina, vienu ženklu po kablelio, jei yra atitinkamas analizės metodas.
Jei yra daugiau kaip viena antrinė maistinė medžiaga, tvarka turi būti tokia:
CaO ir (arba) Ca, MgO ir (arba) Mg, Na2O ir (arba) Na, SO3 ir (arba) S.
Deklaruojant mikroelementų kiekį, nurodomas kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir simbolis, masės procentinė dalis, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose, ir tirpumas.
4. Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.
Kiekis išreiškiamas vienu ženklu po kablelio tikslumu, išskyrus mikroelementus, kuriems jis išreiškiamas, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.
5. Jei I priede nenurodyta kitaip, kalcio kiekis deklaruojamas tik jei junginys yra tirpus vandenyje ir išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis.
III
SKYRIUS
Neorganinės mikroelementų trąšos
22 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas neorganinėms mikroelementų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, turinčioms mažiausią maistinės medžiagos kiekį, nustatytą I priedo E.1 ir E.2.1 skirsniuose.
23 straipsnis
Identifikavimas
1. Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti žymenys.
2. Jei trąšos turi daugiau kaip vieną mikroelementą, turi būti nurodytas tipo pavadinimas „mikroelementų mišinys“, po kurio būtų įrašyti esamų mikroelementų pavadinimai ir jų cheminiai simboliai.
3. Jei trąšos turi tik vieną mikroelementą (I priedo E.1 skirsnis), deklaruojamas mikroelemento kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba vienu ženklu po kablelio, jei būtina.
4. Mikroelementų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.
Mikroelementų kiekis išreiškiamas naudojant ženklų po kablelio skaičių, nurodytą I priedo E.2.1 skirsnyje.
5. Ant produktų, įtrauktų į I priedo E.1 ir E.2.1 skirsnius, etiketės ir pridedamuose dokumentuose žemiau privalomųjų arba neprivalomųjų žymenų įrašoma:
„Naudoti esant tik pripažintam būtinumui. Neviršyti atitinkamų koncentracijos verčių.“
24 straipsnis
Pakavimas
EB trąšos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, turi būti supakuotos.
IV
SKYRIUS
Didelį azoto kiekį turinčios amonio nitrato trąšos
25 straipsnis
Taikymo sritis
Šiame skyriuje nagrinėjamos didelį kiekį turinčios amonio nitrato trąšos, paprastosios arba sudėtinės, yra iš amonio nitrato pagaminti produktai, skirti naudoti kaip trąšos, kurių ne mažiau kaip 28 % masės sudaro amonio nitrato azotas.
Šio tipo trąšos gali turėti neorganinių arba inertinių medžiagų.
Medžiagos, naudojamos gaminti šio tipo trąšas, turi nedidinti trąšų jautrio karščiui arba jų polinkio detonuoti.
26 straipsnis
Saugos priemonės ir tikrinimai
1. Gamintojas užtikrina, kad didelį azoto kiekį turinčios paprastosios amonio nitrato trąšos atitiktų III priedo 1 skyriaus nuostatas.
2. Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų tikrinimas, analizė ir bandymai, skirti trąšoms oficialiai kontroliuoti, daromi taikant metodus, aprašytus III priedo 3 skyriuje.
3. Siekiant užtikrinti į rinką pateiktų amonio nitrato EB trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, sietį, gamintojas saugoja vietų, kuriose trąšos ir jų pagrindiniai komponentai buvo pagaminti, pavadinimų ir adresų bylas, be to, operatorių pavadinimų ir adresų bylas. Norinčioms tikrinti valstybėms narėms šios bylos yra prieinamos visą trąšos pateikimo į rinką laiką ir dar dvejus metus po to, kai gamintojas nustoja trąšas tiekti.
27 straipsnis
Atsparumo detonacijai bandymas
Nepažeisdamas 26 straipsnyje nurodytų priemonių, gamintojas užtikrina, kad būtų daromas į rinką pateikiamų visų tipų amonio nitrato EB trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, atsparumo detonacijai bandymas, aprašytas šio reglamento III priedo 2, 3 (1 metodo 3 punkte) ir 4 skyriuose. Šį bandymą daro viena iš patvirtintų laboratorijų, minimų 30 straipsnio 1 dalyje arba 33 straipsnio 1 dalyje. Gamintojai pateikia bandymo rezultatus atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai bent 5 dienas prieš tai, kaip trąšos bus pateiktos į rinką arba bent 5 dienas prieš tai, kaip importuojamos trąšos pasiekia Europos bendrijos sienas. Gamintojas ir toliau garantuoja, kad į rinką pateiktos trąšų siuntos galėtų išlaikyti pirmiau minėtą bandymą.
28 straipsnis
Pakavimas
Didelį azoto kiekį turinčios amonio nitrato trąšos pateikiamos galutiniam vartotojui tik supakuotos.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
TRĄŠŲ ATITIKTIES ĮVERTINIMAS
29 straipsnis
Kontrolės priemonės
1. Norėdamos patikrinti, ar trąšos, paženklintos „EB trąšos“, atitinka šį reglamentą, valstybės narės gali taikyti kontrolės priemones.
Valstybės narės gali taikyti mokesčius, kurie būtų ne didesni kaip išlaidos bandymams, reikalingiems vykdyti tokias kontrolės priemones, tačiau tai neįpareigoja gamintojų kartoti bandymus arba apmokėti pakartotinius bandymus, jei pirmasis bandymas buvo daromas laboratorijoje, atitinkančioje 30 straipsnio sąlygas, ir jei bandymas parodė konkrečių trąšų atitiktį.
2. Valstybės narės užtikrina, kad oficialiajai kontrolei numatytų EB trąšų, kurios priklauso I priede išvardytų tipų trąšoms, ėminių ėmimas ir analizė daroma pagal III ir IV prieduose aprašytus metodus.
3. Šio reglamento nuostatų vykdymas dėl atitikties trąšų tipams ir dėl atitikties deklaruojamam maistinių medžiagų kiekiui ir (arba) deklaruojamam kiekiui, išreikštam nurodant tokių maistinių medžiagų pavidalą ir tirpumą, gali būti oficialiai tikrinamas tik taikant ėminių ėmimo ir analizės metodus, nustatytus III ir IV prieduose, ir atsižvelgiant į II priede pateiktas leistino nuokrypio vertes.
4. Komisija taiso ir tobulina matavimo, ėminių ėmimo ir analizės metodus ir, jei įmanoma, taiko Europos standartus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tos pačios procedūros laikomasi nustatant įgyvendinimo taisykles, kurios būtų reikalingos apibrėžiant kontrolės priemones, numatytas šiame straipsnyje ir šio reglamento 8, 26 ir 27 straipsniuose. Visų pirma tokios taisyklės nagrinėja bandymų kartojimo dažnio klausimą, be to, priemones, kurios būtų skirtos užtikrinti, kad į rinką pateiktos trąšos yra tapačios bandytoms trąšoms.
30 straipsnis
Laboratorijos
1. Valstybės narės praneša sąrašą tų jų teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra kompetentingos tiekti būtinas EB trąšų atitikties šio reglamento reikalavimams tikrinimo paslaugas. Tokios laboratorijos turi atitikti standartus, išvardytus V priedo B skyriuje. Tai turi būti pranešta iki 2004 m. birželio 11 d. ir kiekvieno vėlesnio pakeitimo proga.
2. Patvirtintų laboratorijų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Jei valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad patvirtinta laboratorija neatitinka straipsnio 1 dalyje nurodytų standartų, ji šį klausimą kelia 32 straipsnyje minimame komitete. Jei komitetas sutinka, kad laboratorija neatitinka standartų, Komisija pašalina laboratoriją iš straipsnio 2 dalyje minėto sąrašo.
4. Per 90 dienų nuo informacijos gavimo Komisija šiuo klausimu priima sprendimą 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Pataisytą sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
GALUTINĖS NUOSTATOS
I
SKYRIUS
Priedų pertvarkymas
31 straipsnis
Naujosios EB trąšos
1. Komisija derina I priedą į jį įtraukdama naujo tipo trąšas.
2. Gamintojas arba jo atstovas, kuris nori pasiūlyti įtraukti naujo tipo trąšas į I priedą, turi parengti techninę bylą ir, tai darydamas, atsižvelgti į techninius dokumentus, nurodytus V priedo A skyriuje.
3. Komisija derina priedus atsižvelgdama į technikos pažangą.
4. 1 ir 3 dalyse nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.
32 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.
3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
II
SKYRIUS
Laikinosios nuostatos
33 straipsnis
Kompetentingos laboratorijos
1. Nepažeisdamos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, pereinamuoju laikotarpiu iki 2007 m. gruodžio 11 d. valstybės narės gali toliau taikyti nacionalines nuostatas, leidžiančias nacionalinėms laboratorijoms tiekti būtinas EB trąšų atitikties šio reglamento reikalavimams tikrinimo paslaugas.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šių laboratorijų sąrašą, nurodydamos leidimų išdavimo schemos detales. Tai turi būti pranešta iki 2004 m. birželio 11 d. ir kiekvieno vėlesnio pakeitimo proga.
34 straipsnis
Pakavimas ir ženklinimas
Nepaisant 35 straipsnio 1 dalies, EB trąšų žymenys, pakuotės, etiketės ir pridedami dokumentai, numatyti ankstesnėse direktyvose, gali būti toliau naudojami iki 2005 m. birželio 11 d.
III
SKYRIUS
Galutinės nuostatos
35 straipsnis
Panaikintos direktyvos
1. Direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 80/876/EEB ir 87/94/EEB šiuo dokumentu panaikinamos.
2. Nuorodos į panaikintas direktyvas turi būti suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą. Konkrečiai, nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnio, kurias Komisija leido pagal Sutarties 95 straipsnio 6 dalį, suprantamos kaip nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio reglamento 5 straipsnio, ir turi būti toliau taikomos neatsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą. Laukdamos sankcijų priėmimo pagal 36 straipsnį, valstybės narės gali toliau taikyti sankcijas, pažeidus nacionalines taisykles į straipsnio 1 dalyje minimoms direktyvoms įgyvendinti.
36 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas ir imasi visų būtinų priemonių joms įgyvendinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios.
37 straipsnis
Nacionalinės nuostatos
Iki 2005 m. birželio 11 d. valstybės narės praneša Komisijai apie visas nacionalines nuostatas, patvirtintas pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 1 dalį ir 36 straipsnį, ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius jas liečiančius pakeitimus.
38 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus 8 straipsnį ir 26 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalioja 2005 m. birželio 11 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
TURINYS
|
I PRIEDAS – EB trąšų tipų sąrašas |
|
|
A. |
Neorganinės paprastosios pagrindinių maistinių medžiagų trąšos |
|
A.1. |
Azoto trąšos |
|
A.2. |
Fosforo trąšos |
|
A.3. |
Kalio trąšos |
|
B. |
Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos |
|
B.1. |
NPK trąšos |
|
B.2. |
NP trąšos |
|
B.3. |
NK trąšos |
|
B.4. |
PK trąšos |
|
C. |
Neorganinės skystosios trąšos |
|
C.1. |
Paprastosios skystosios trąšos |
|
C.2. |
Sudėtinės skystosios trąšos |
|
D. |
Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos |
|
E. |
Neorganinės mikroelementų trąšos |
|
E.1. |
Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą |
|
E.1.1. |
Boras |
|
E.1.2. |
Kobaltas |
|
E.1.3. |
Varis |
|
E.1.4. |
Geležis |
|
E.1.5. |
Manganas |
|
E.1.6. |
Molibdenas |
|
E.1.7. |
Cinkas |
|
E.2. |
Mažiausias mikroelementų kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi |
|
E.3. |
Patvirtintų mikroelementų organinių kompleksonų ir ligandų sąrašas |
|
F. |
Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai |
|
G. |
Kalkinimo medžiagos |
|
II PRIEDAS – Leistino nuokrypio vertės |
|
|
1. |
Neorganinių paprastųjų trąšų pagrindinių maistinių medžiagų, išreikštų kaip N, P2O5, K2O, MgO, Cl, masės procentinės dalies absoliučioji vertė |
|
2. |
Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos |
|
3. |
Antrinės maistinės medžiagos trąšose |
|
4. |
Mikroelementai trąšose |
|
5. |
Kalkinimo medžiagos |
|
III PRIEDAS – Techninės nuostatos dėl didelį amonio nitrato kiekį turinčių azoto trąšų |
|
|
1. |
Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų charakteristikos ir ribinės vertės |
|
2. |
Didelį azoto kiekį turinčių amonio nitrato trąšų atsparumo detonacijai bandymo aprašymas |
|
3. |
Metodai, taikomi tikrinant atitiktį III priedo 1 ir 2 skyriuose nurodytoms ribinėms vertėms |
|
4. |
Atsparumo detonacijai nustatymas |
|
IV PRIEDAS – Ėminių ėmimo ir analizės metodai |
|
|
A. |
Ėminių ėmimo metodas trąšoms kontroliuoti |
|
1. |
Tikslas ir taikymo sritis |
|
2. |
Ėminiams imti paskirti darbuotojai |
|
3. |
Apibrėžimai |
|
4. |
Aparatūra |
|
5. |
Kiekybiniai reikalavimai |
|
6. |
Ėminių ėmimo, ruošimo ir pakavimo instrukcijos |
|
7. |
Galutinių ėminių pakavimas |
|
8. |
Ėminio ėmimo protokolas |
|
9. |
Ėminių siuntimas |
|
B. |
Trąšų analizės metodai |
|
Bendrosios pastabos |
|
|
Bendrosios trąšų analizės metodų nuostatos |
|
|
1 metodas |
– Ėminio ruošimas analizei |
|
2 serijos metodai |
– Azotas |
|
2.1 metodas |
– Amoniakinio azoto nustatymas |
|
2.2 serijos metodai |
– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas |
|
2.2.1 metodas |
–Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu |
|
2.2.2 metodas |
– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu |
|
2.2.3 metodas |
– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Devarda metodu |
|
2.3 serijos metodai |
– Suminio azoto nustatymas |
|
2.3.1 metodas |
– Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide |
|
2.3.2 metodas |
– Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide |
|
2.3.3 metodas |
– Suminio azoto nustatymas karbamide |
|
2.4 metodas |
– Cianamido azoto nustatymas |
|
2.5 metodas |
– Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu |
|
2.6 serijos metodai |
– Įvairių pavidalų azoto nustatymas tame pačiame ėminyje |
|
2.6.1 metodas |
– Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje |
|
2.6.2 metodas |
–Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus |
|
2.6.3 metodas |
– Karbamido kondensato nustatymas naudojant HPLC. Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas) |
|
3 serijos metodai |
– Fosforas |
|
3.1 serijos metodai |
– Ekstrahavimas |
|
3.1.1 metodas |
– Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.1.2 metodas |
– 2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.1.3 metodas |
– 2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.1.4 metodas |
– Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.1.5 serijos metodai |
– Ekstrahavimas šarminiu amonio citratu |
|
3.1.5.1 metodas |
–Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje |
|
3.1.5.2 metodas |
– Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje |
|
3.1.5.3 metodas |
– Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.1.6 metodas |
– Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas |
|
3.2 metodas |
– Ekstrahuotojo fosforo nustatymas |
|
4 metodas |
– Kalis |
|
4.1 metodas |
– Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas |
|
5 metodas |
– Anglies dioksidas |
|
5.1 metodas |
– Anglies dioksido nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas |
|
6 metodas |
– Chloras |
|
6.1 metodas |
– Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų |
|
7 serijos metodai |
– Malimo smulkumas |
|
7.1 metodas |
– Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra) |
|
7.2 metodas |
–Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas |
|
8 serijos metodai |
– Antrinės maistinės medžiagos |
|
8.1 metodas |
–Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu |
|
8.2 metodas |
– Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas |
|
8.3 metodas |
–Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu) |
|
8.4 metodas |
– Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas |
|
8.5 metodas |
–Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas |
|
8.6 metodas |
–Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus jį oksalato pavidalu |
|
8.7 metodas |
– Magnio nustatymas atominės absorbcinės analizės metodu |
|
8.8 metodas |
– Magnio nustatymas kompleksonometriniu metodu |
|
8.9 metodas |
– Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus |
|
8.10 metodas |
– Ekstrahuoto natrio nustatymas |
|
8.11 metodas |
–Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose |
|
9 serijos metodai |
– Mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 % |
|
9.1 metodas |
– Visų mikroelementų ekstrahavimas |
|
9.2 metodas |
– Tirpių vandenyje mikroelementų ekstrahavimas |
|
9.3 metodas |
– Organinių junginių šalinimas iš trąšų ekstraktų |
|
9.4 metodas |
–Mikroelementų nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu (bendroji metodika) |
|
9.5 metodas |
–Boro nustatymas trąšų ekstraktuose spektrofotometriniu metodu, naudojant azometiną H |
|
9.6 metodas |
– Kobalto nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
9.7 metodas |
– Vario nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
9.8 metodas |
– Geležies nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
9.9 metodas |
–Mangano nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
9.10 metodas |
–Molibdeno nustatymas trąšų ekstraktuose spektrofotometriniu metodu naudojant amonio tiocianatą |
|
9.11 metodas |
–Cinko nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
10 serijos metodai |
– Mikroelementai, kurių koncentracija yra didesnė kaip 10 % |
|
10.1 metodas |
– Visų mikroelementų ekstrahavimas |
|
10.2 metodas |
– Tirpių vandenyje mikroelementų ekstrahavimas |
|
10.3 metodas |
– Organinių junginių šalinimas iš trąšų ekstraktų |
|
10.4 metodas |
–Mikroelementų nustatymas trąšų ekstraktuose taikant atominės absorbcinės analizės metodą (bendroji metodika) |
|
10.5 metodas |
– Boro nustatymas trąšų ekstraktuose acidimetriniu titravimu |
|
10.6 metodas |
–Kobalto nustatymas trąšose gravimetriniu metodu nusodinant 1-nitrozo-2-naftoliu |
|
10.7 metodas |
– Vario nustatymas trąšų ekstraktuose titrimetriniu būdu |
|
10.8 metodas |
–Geležies nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
10.9 metodas |
– Titrimetrinis mangano nustatymas trąšų ekstraktuose |
|
10.10 metodas |
– Molibdeno nustatymas trąšų ekstraktuose gravimetriniu metodu naudojant 8-hidroksichinoliną |
|
10.11 metodas |
– Cinko nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu |
|
11 serijos metodai |
– Kompleksonai |
|
11.1 metodas |
– Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas |
|
11.2 metodas |
– EDTA, HEDTA ir DTPA nustatymas |
|
11.3 metodas |
– o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas |
|
11.4 metodas |
– EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas |
|
11.5 metodas |
– o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas |
|
11.6 metodas |
– IDHA nustatymas |
|
11.7 metodas |
– Lignosulfonatų nustatymas |
|
11.8 metodas |
– Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas |
|
12 serijos metodai |
– Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai |
|
12.1 metodas |
– Diciandiamino nustatymas |
|
12.2 metodas |
– NBPT nustatymas |
|
12.3 metodas |
– 3-metilpirazolo nustatymas |
|
12.4 metodas |
– TZ nustatymas |
|
12.5 metodas |
– 2-NPT nustatymas |
|
13 serijos metodai |
– Sunkieji metalai |
|
13.1 metodas |
– Kadmio kiekio nustatymas |
|
14 serijos metodai |
– Kalkinimo medžiagos |
|
14.1 metodas |
– Kalkinimo medžiagų granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu |
|
14.2 metodas |
– Karbonatinių ir silikatinių kalkinimo medžiagų reaktyvumo su druskos rūgštimi nustatymas |
|
14.3 metodas |
– Reaktyvumo nustatymas automatinio titravimo metodu, naudojant citrinų rūgštį |
|
14.4 metodas |
– Kalkinimo medžiagų neutralizavimo vertės nustatymas |
|
14.5 metodas |
–Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio nustatymas oksalato metodu |
|
14.6 metodas |
–Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio ir magnio nustatymas kompleksometriniu metodu |
|
14.7 metodas |
– Kalkinimo medžiagose esančio magnio nustatymas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu |
|
14.8 metodas |
– Drėgnio nustatymas |
|
14.9 metodas |
– Granulių skilimo nustatymas |
|
14.10 metodas |
–Produktų poveikio nustatymas dirvožemio inkubacijos metodu |
|
V PRIEDAS |
|
|
A. |
Dokumentų, į kuriuos turi atsižvelgti gamintojai arba jų atstovai, norėdami parengti į šio reglamento I priedą įtraukiamų naujo tipo trąšų techninę bylą, sąrašas |
|
B. |
Laboratorijų, kompetentingų teikti būtinas paslaugas nustatant eb trąšų atitiktį šio reglamento ir jo priedų reikalavimams, patvirtinimo reikalavimai |
I PRIEDAS
EB TRĄŠŲ TIPŲ SĄRAŠAS
A. Neorganinės paprastosios pagrindinių maistinių medžiagų trąšos
A.1. Azoto trąšos
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1a |
Kalcio nitratas (kalcio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio nitratas, gali būti amonio nitrato |
15 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba nitratinis ir amoniakinis azotas. Didžiausias amoniakinio azoto kiekis: 1,5 % N. |
|
Suminis azotas Papildomos neprivalomos detalės: nitratinis azotas amoniakinis azotas |
|
1b |
Kalcio-magnio nitratas (kalcio-magnio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio nitratas ir magnio nitratas |
13 % N Azotas išreikštas kaip nitratinis azotas. Mažiausias magnio, esančio vandenyje tirpių druskų pavidalu, kiekis išreikštas kaip magnio oksidas: 5 % MgO. |
|
Nitratinis azotas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|
1c |
Magnio nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – magnio nitrato heksahidratas |
10 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. |
Pateikiant į rinką kristalinę medžiagą, galima įrašyti pastabą „kristalinis“ |
Nitratinis azotas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|
14 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas. |
|||||
|
2a |
Natrio nitratas (natrio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – natrio nitratas |
15 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. |
|
Nitratinis azotas |
|
2b |
Čilės salietra |
Produktas gaunamas iš gamtinio natrio nitrato, kurio pagrindinis ingredientas yra natrio nitratas |
15 % N Azotas išreikštas kaip nitratinis azotas. |
|
Nitratinis azotas |
|
3a |
Kalcio cianamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra kalcio cianamidas, turi kalcio oksido ir gali turėti nedidelį amonio druskų ir karbamido kiekį |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, bent 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu. |
|
Suminis azotas |
|
3b |
Nitratinis kalcio cianamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra kalcio cianamidas, turi kalcio oksido ir gali turėti nedidelį amonio druskų bei karbamido kiekį ir pridėto nitrato |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, bent 75 % deklaruojamo ne nitratinio azoto yra cianamido pavidalu. Nitratinio azoto kiekis: — mažiausias: 1 % N, — didžiausias: 3 % N. |
|
Suminis azotas Nitratinis azotas |
|
4 |
Amonio sulfatas |
Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra amonio sulfatas ir kurio sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato). |
19,7 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato). |
Jei prekiaujama amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniu, pavadinime turi būti nurodyta „sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato)“. |
Amoniakinis azotas Suminis azotas, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato). |
|
5 |
Amonio nitratas arba kalcio-amonio nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra amonio nitratas ir kuris gali turėti užpildų, pvz., maltų klinčių, kalcio sulfato, malto dolomito, magnio sulfato, kizerito |
20 % N Azotas išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas, kiekvienas iš šių dviejų azoto pavidalų sudaro apytikriai pusę esančio azoto kiekio. Prireikus žr. šio reglamento III priedo 1 ir 2 skyrių. |
Pavadinimas „kalcio-amonio nitratas“ naudojamas tik trąšoms, kurios be amonio nitrato turi tik kalcio karbonato (pvz., kalkakmenio) ir (arba) magnio ir kalcio karbonatų (pvz., dolomito). Mažiausias šių karbonatų kiekis turi būti 20 %, jų grynumas bent 90 % |
Suminis azotas Nitratinis azotas Amoniakinis azotas |
|
6 |
Amonio sulfatas-nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas ir amonio sulfatas |
25 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 5 %. |
|
Suminis azotas Amoniakinis azotas Nitratinis azotas |
|
7 |
Magnio sulfatas-nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas, amonio sulfatas ir magnio sulfatas |
19 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 6 % N. |
|
Suminis azotas Amoniakinis azotas |
|
5 % MgO Magnis, esantis tirpių vandenyje druskų pavidalu, išreikštas kaip magnio oksidas. |
|
Nitratinis azotas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|||
|
8 |
Magnio-amonio nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas ir magnio sudėtinės druskos (dolomitas, magnio karbonatas ir (arba) magnio sulfatas) |
19 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 6 % N. |
|
Suminis azotas Amoniakinis azotas Nitratinis azotas |
|
5 % MgO Magnis, išreikštas kaip suminis magnio oksidas. |
|
Suminis magnio oksidas ir galbūt vandenyje tirpus magnio oksidas |
|||
|
9 |
Karbamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra karbonildiamidas (karbamidas) |
44 % N Suminis karbamidinis azotas (įskaitant biuretą).Didžiausias biureto kiekis: 1,2 %. |
|
Suminis azotas, išreikštas kaip karbamidas |
|
10 |
Krotonilideno dikarbamidas |
Produktas, gaunamas reaguojant karbamidui ir krotono aldehidui Monomerinis junginys |
28 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausiai 25 % N yra krotonilideno dikarbamido azotas. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 3 %. |
|
Suminis azotas Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės Krotonilideno dikarbamido azotas |
|
11 |
Izobutilideno dikarbamidas |
Produktas gaunamas sureagavus karbamidui su izobutirilaldehidu Monomerinis junginys |
28 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausiai 25 % N yra izobutilideno dikarbamido azotas. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 3 %. |
|
Suminis azotas Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės Izobutilideno dikarbamido azotas |
|
12 |
Karbamido formaldehidas |
Produktas, gaunamas reaguojant karbamidui ir formaldehidui, kurio pagrindinis ingredientas yra karbamido formaldehido molekulės Polimerinis junginys |
36 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausiai 3/5 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti karštame vandenyje tirpių junginių pavidalu. Mažiausiai 31 % N yra karbamido formaldehido azotas. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 5 %. |
|
Suminis azotas Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės Formaldehido karbamido, tirpaus šaltame vandenyje, azotas Formaldehido karbamido, tirpaus tik karštame vandenyje, azotas |
|
13 |
Azoto trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido |
Cheminiu būdu gautas produktas, turintis krotonilideno dikarbamido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus) |
18 % N, išreikšto kaip suminis azotas. Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš krotonilideno dikarbamido. Didžiausias biureto kiekis: (N karbamido + N krotonilideno dikarbamido) × 0,026. |
|
Suminis azotas Jei kiekis sudaro bent 1 %: — nitratinis azotas — amoniakinis azotas — karbamidinis azotas Krotonilideno dikarbamido azotas |
|
14 |
Azoto trąšos, turinčios izobutilideno dikarbamido |
Cheminiu būdu gautas produktas, turintis izobutilideno dikarbamido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus) |
18 % N, išreikšto kaip suminis azotas. Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš izobutilideno dikarbamido. Didžiausias biureto kiekis: (N karbamido + N izobutilideno dikarbamido) × 0,026. |
|
Suminis azotas Jei kiekis sudaro bent 1 %: — nitratinis azotas — amoniakinis azotas — karbamidinis azotas Izobutilideno dikarbamido azotas |
|
15 |
Azoto trąšos, turinčios karbamido formaldehido |
Cheminiu būdu gautas produktas, turintis karbamido formaldehido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus) |
18 % N, išreikšto kaip suminis azotas. Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido. Mažiausiai 3/5 karbamido formaldehido azoto turi būti karštame vandenyje tirpaus junginio azotas. Didžiausias biureto kiekis: (N karbamido + N karbamido formaldehido) × 0,026 |
|
Suminis azotas Jei kiekis sudaro bent 1 %: — nitratinis azotas — amoniakinis azotas — karbamidinis azotas Karbamido formaldehido azotas Karbamido formaldehido, tirpaus šaltame vandenyje, azotas Karbamido formaldehido, tirpaus tik karštame vandenyje, azotas |
|
▼M5 ————— |
|||||
|
►M5 16 ◄ |
Karbamido-amonio sulfatas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš karbamido ir amonio sulfato |
30 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir karbamidinis azotas. Mažiausias amoniakinio azoto kiekis: 4 %. Mažiausias sieros kiekis, išreikštas kaip sieros trioksidas: 12 %. Didžiausias biureto kiekis: 0,9 %. |
|
Suminis azotas Amoniakinis azotas Karbamidinis azotas Vandenyje tirpus sieros trioksidas |
|
(1) Asmenys, atsakingi už prekybą trąšomis, tiekdami kiekvieną pakuotę arba piltinių trąšų siuntą, turi pateikti kiek įmanoma išsamesnę techninę informaciją. Ši informacija turi leisti vartotojui nustatyti auginamų pasėlių tręšimo normas ir laiką. |
|||||
A.2. Fosforo trąšos
Jei trąšų, parduodamų granulių pavidalu, pagrindiniams komponentams reikalaujama taikyti dalelių dydžio kriterijų (1, 3, 4, 5, 6 ir 7 trąšos), jis bus nustatytas taikant atitinkamą analizės metodą.
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Bazinis šlakas: — tomamilčių fosfatai, — tomamilčiai |
Produktas, gaunamas lydant plieną iš fosforo turinčių lydalų, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio silikatas ir fosfatas |
12 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus fosforo pentoksidas, kurio mažiausiai 75 % deklaruojamo kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje; arba 10 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje Dalelių dydis: — mažiausiai 75 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 96 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm |
|
Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse), kurio 75 % (nurodoma masės dalis %) tirpsta 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje , Graikijoje ►M1 , Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, ◄ ►M3 Bulgarijoje, Rumunijoje ◄ ) Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) ir fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Jungtinėje Karalystėje) Fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Austrijoje) |
|
2a |
Superfosfatas |
Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su sieros rūgštimi, pagrindinis ingredientas – kalcio dihidrofosfatas ir kalcio sulfatas |
16 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje Bandomasis ėminys: 1 g |
|
Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas |
|
2b |
Dvigubasis superfosfatas |
Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su sieros ir fosforo rūgštimis, pagrindiniai ingredientai – kalcio dihidrofosfatas bei kalcio sulfatas |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje Bandomasis ėminys: 1 g |
|
Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas |
|
2c |
Trigubasis superfosfatas |
Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su fosforo rūgštimi, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio dihidrofosfatas |
38 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 85 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje Bandomasis ėminys: 3 g |
|
Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas |
|
3 |
Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas |
Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, pagrindiniai ingredientai – kalcio dihidrofosfatas, kalcio fosfatas ir kalcio sulfatas |
20 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, kurio mažiausiai 40 % deklaruojamo kiekio tirpsta vandenyje Dalelių dydis: — mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm |
|
Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas |
|
3a |
Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas su magniu |
Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, į kurią pridedama magnio sulfato arba magnio oksido, pagrindiniai jo ingredientai – monokalcio fosfatas, trikalcio fosfatas, kalcio sulfatas ir magnio sulfatas |
16 % P2O5, 6 % MgO Fosforas, išreikštas kaip P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 40 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje Dalelių dydis: — mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm. |
|
Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas Suminis magnio oksidas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|
4 |
Kalcio hidrofosfatas |
Produktas, gaunamas nusodinant fosforo rūgštį, tirpiu pavidalu gautą iš neorganinių fosfatų arba kaulų, pagrindinis ingredientas – kalcio hidrofosfato dihidratas |
38 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas Dalelių dydis: — mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm |
|
Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale |
|
5 |
Termofosfatas |
Produktas, gaunamas sukepinant maltus gamtinius fosfatus su šarminiais junginiais ir silicio rūgštimi, kurio pagrindiniai ingredientai – bazinis kalcio fosfatas ir kalcio silikatas |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas Dalelių dydis: — mažiausiai 75 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 96 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm |
|
Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale |
|
6 |
Aliuminio-kalcio fosfatas |
Amorfinis produktas, gaunamas kaitinant ir malant, pagrindiniai ingredientai – aliuminio ir kalcio fosfatai |
30 % P2O5 Fosforas išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato (Joulie) tirpale Dalelių dydis: — mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm, — mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm |
|
Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale |
|
7 |
Minkštasis maltas gamtinis fosfatas |
Produktas gaunamas malant minkštuosius gamtinius fosfatus pagrindiniai ingredientai – kalcio fosfatas ir kalcio karbonatas |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas neorganinėse rūgštyse tirpiu fosforo pentoksidu, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekiotirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje Dalelių dydis: — mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm, — mažiausiai 99 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,125 mm |
|
Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) Fosforo pentoksidas, tirpus 2 % skruzdžių rūgštyje Medžiagos, galinčios praeiti per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm, masės procentinė dalis |
A.3. Kalio trąšos
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Neapdorota kalio druska |
Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų |
9 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O 2 % MgO Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalu, išreikštas kaip magnio oksidas |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus kalio oksidas Vandenyje tirpus magnio oksidas Suminis natrio oksidas Chlorido kiekis privalo būti deklaruojamas |
|
2 |
Sodrinta nevalyta kalio druska |
Produktas, gautas iš nevalytų kalio druskų, sodrintų maišant su kalio chloridu |
18 % K2O Kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O |
Galima rašyti ir įprastinius prekės pavadinimus |
Vandenyje tirpus kalio oksidas Nurodyti neprivaloma, jei vandenyje tirpaus magnio oksido kiekis didesnis kaip 5 % MgO |
|
3 |
Kalio chloridas |
Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų, pagrindinis ingredientas – kalio chloridas |
37 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus kalio oksidas |
|
4 |
Kalio chloridas, turintis magnio druskų |
Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų pridedant magnio druskų, jo pagrindiniai ingredientai – kalio chloridas ir magnio druskos |
37 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O |
|
Vandenyje tirpus kalio oksidas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|
5 % MgO Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalų, išreikštas kaip magnio oksidas |
|||||
|
5 |
Kalio sulfatas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų, jo pagrindinis ingredientas – kalio sulfatas |
47 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl |
|
Vandenyje tirpus kalio oksidas Galima nurodyti chlorido kiekį |
|
6 |
Kalio sulfatas, turintis magnio druskos |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų, galbūt pridedant magnio druskų, jo pagrindiniai ingredientai – kalio sulfatas ir magnio sulfatas |
22 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus kalio oksidas Vandenyje tirpus magnio oksidas Galima nurodyti chlorido kiekį |
|
8 % MgO Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalų, išreikštas kaip magnio oksidas Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl |
|||||
|
7 |
Kizeritas ir kalio sulfatas |
Produktas, gaunamas iš kizerito pridedant kalio sulfato |
8 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus magnio oksidas Vandenyje tirpus kalio oksidas Galima nurodyti chlorido kiekį |
|
6 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O Suminis MgO + K2O kiekis: 20 % Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl |
|||||
B. Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos
B.1. NPK trąšos
|
B.1.1 |
Tipo pavadinimas: |
NPK trąšos. |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 20 % (N + P2O5 + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5, 5 % K2O. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Cianamidinis azotas |
1) Vandenyje tirpus P2O5 2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate 3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje 4) P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse 5) P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann) 6a) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje 6b) P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje 7) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie) 8) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje |
Vandenyje tirpus K2O |
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti 3) Jei daugiau kaip 28 %, žr. III priedo 2 dalį |
1. NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfatų, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą: — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2, — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1). Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys. 2a) NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą: Šios rūšies trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4), — mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3), — mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1). Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „NPK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“. Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys. |
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
|
Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis: Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm |
|
2b) NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje. Šio tipo trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1), — mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus pagal 7. Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“. 3. Jei NPK trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas. P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus: — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1 , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3 Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija), — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8. |
|
||
|
B.1.2 |
Tipo pavadinimas: |
NPK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka). |
|
Gamybos metodo duomenys: |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 20 % (N + P2O5 + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: —— 5 % N. Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje, — 5 % P2O5, — 5 % K2O. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Krotonilideno dikarbamido azotas 6) Izobutilideno dikarbamido azotas 7) Karbamido formaldehido azotas 8) Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje 9) Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje |
1) Vandenyje tirpus P2O5 2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate 3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
Vandenyje tirpus K2O |
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti 3) Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu |
NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą: — kai vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik tirpumas pagal 2, — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tirpumas pagal 3, ir turi būti nurodytas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1). Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. Tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys. |
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
B.2. NP trąšos
|
B.2.1 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšos. |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 18 % (N + P2O5), — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Cianamidinis azotas |
1) Vandenyje tirpus P2O5 2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate 3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje 4) P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse 5) P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann) 6a) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje 6b) P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje 7) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie) 8) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje |
|
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti |
1. NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą: — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2, — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1). Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys. 2a) NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą. Šios rūšies trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4), — mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3), — mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1). Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „NP trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“. Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys. |
|
|
Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis: Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm |
|
2b) NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje. Šio tipo trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1), — mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus pagal 7. Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“. 3. Jei NP trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas. P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus: — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1 , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3 Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija), — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8. |
|
||
|
B.2.2 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka). |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 18 % (N + P2O5), — Kiekvienos maistinės medžiagos: —— 5 % N. — Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu. — Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje, — 5 % P2O5. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Krotonilideno dikarbamido azotas 6) Izobutilideno dikarbamido azotas 7) Karbamido formaldehido azotas 8) Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje 9) Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje |
1) Vandenyje tirpus P2O5 2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate 3) P2O5,tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
|
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti 3) Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu |
1. NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą: — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2, — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1). Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. Tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys. |
|
B.3. NK trąšos
|
B.3.1 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšos. |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 18 % (N + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Cianamidinis azotas |
|
Vandenyje tirpus K2O |
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti |
|
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
|
B.3.2 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka). |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 18 % (N + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: —— 5 % N. — Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu. — Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje, — 5 % K2O. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas 5) Krotonilideno dikarbamido azotas 6) Izobutilideno dikarbamido azotas 7) Karbamido formaldehido azotas 8) Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje 9) Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje |
|
Vandenyje tirpus K2O |
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti 3) Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu |
|
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
B.4. PK trąšos
|
Tipo pavadinimas: |
PK trąšos. |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų. |
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis): |
— Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
1) Vandenyje tirpus P2O5 2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate 3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje 4) P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse 5) P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann) 6a) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje 6b) P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje 7) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie) 8) P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje |
Vandenyje tirpus K2O |
|
1. PK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą: — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2, — kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1). Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys. 2a) PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą. Šios rūšies trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4), — mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3), — mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1). Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „PK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“. Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys. |
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
|
Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis: Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm |
|
2b) PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje. Šio tipo trąšose turi būti: — mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1), — mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus pagal 7. Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“. 3. Jei PK trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas. P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus: — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1 , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3 Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija), — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7, — trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8. |
|
||
C. Neorganinės skystosios trąšos
C.1. Paprastosios skystosios trąšos
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Azoto trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
15 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba, jei yra tik vienu pavidalu – kaip nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas. Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis azotas × 0,026 |
|
Suminis azotas ir visi azoto pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %, nitratinis, amoniakinis ir (arba) karbamidinis azotas. Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
2 |
Karbamido ir amonio nitrato trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, turintis amonio nitrato ir karbamido |
26 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, jei karbamidinis azotas nesudaro maždaug pusę kiekio. Didžiausias biureto kiekis: 0,5 % |
|
Suminis azotas Nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas. Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
3 |
Kalcio nitrato tirpalas |
Produktas, gaunamas tirpinant vandenyje kalcio nitratą |
8 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas, esant ne daugiau kaip 1 % amoniakinio azoto Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO |
Jei tinka, po trąšos tipo pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių nuorodų: — naudoti lapams, — maistinių medžiagų tirpalams gaminti, — tręšti laistymo būdu. |
Suminis azotas Vandenyje tirpus kalcio oksidas 5 skiltyje nurodytais naudojimo atvejais Neprivaloma: — nitratinis azotas, — amoniakinis azotas |
|
4 |
Magnio nitrato tirpalas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje magnio nitratą |
6 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. |
|
Nitratinis azotas Vandenyje tirpus magnio oksidas |
|
9 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas. Mažiausia pH vertė: 4 |
|||||
|
5 |
Kalcio nitrato suspensija |
Produktas, gaunamas kalcio nitratą suspenduojant vandenyje |
8 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba kaip nitratinis ir amoniakinio azoto kiekis ne didesnis kaip: 1,0 % |
Po trąšos tipo pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių nuorodų: — naudoti lapams, — maistinių medžiagų tirpalams ir suspensijoms gaminti, — tręšti laistymo būdu. |
Suminis azotas Nitratinis azotas Vandenyje tirpus kalcio oksidas 5 skiltyje nurodytais naudojimo atvejais |
|
14 % CaO Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO |
|||||
|
6 |
Azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu arba tirpinant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus) |
18 % N, išreikštas kaip suminis azotas Bent vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
|
Suminis azotas Visi pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %: — Nitratinis azotas, — Amoniakinis azotas, — Karbamidinis azotas. Karbamido formaldehido azotas |
|
7 |
Azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu arba suspenduojant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus |
18 % N, išreikštas kaip suminis azotas Bent vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido, kurio bent trys penktadaliai turi tirpti karštame vandenyje Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
|
Suminis azotas Visi pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %: — Nitratinis azotas, — Amoniakinis azotas, — Karbamidinis azotas. Karbamido formaldehido azotas Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje |
C.2. Sudėtinės skystosios trąšos
|
C.2.1 |
Tipo pavadinimas: |
NPK trąšų tirpalas. |
|
Duomenys apie gamybos būdą: |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų. |
|
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 15 %, (N + P2O5 + K2O), — Kiekvienos maistinės medžiagos: 2 % N, 3 % P2O5, 3 % K2O, — Didžiausias biureto kiekis: karbamido N × 0,026. |
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti Kiti reikalavimai |
||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1) Suminis azotas 2) Nitratinis azotas 3) Amoniakinis azotas 4) Karbamidinis azotas |
Vandenyje tirpus P2O5 |
Vandenyje tirpus K2O |
1) Suminis azotas 2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti 3) Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti žodžius „mažas biureto kiekis“ |
Vandenyje tirpus P2O5 |
1) Vandenyje tirpus kalio oksidas 2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui 3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
|
C.2.2 |
Tipo pavadinimas |
NPK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 15 % (N + P2O5 + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — 3 % P2O5 — 3 % K2O Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas |
Vandenyje tirpus P2O5 |
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Vandenyje tirpus P2O5 |
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.3 |
Tipo pavadinimas: |
NPK trąšų suspensija |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 20 %, (N + P2O5 + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 4 % P2O5, 4 % K2O — Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas |
(1) Vandenyje tirpus P2O5 (2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate (3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų (1) Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2 (2) Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis |
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.4 |
Tipo pavadinimas: |
NPK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 20 % (N + P2O5 + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje — 4 % P2O5 — 4 % K2O Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas |
(1) Vandenyje tirpus P2O5 (2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate (3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų (1) Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2 (2) Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis |
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.5 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšų tirpalas |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5 — Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas |
Vandenyje tirpus P2O5 |
|
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Vandenyje-tirpus P2O5 |
|
||
|
C.2.6 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — 5 % P2O5 Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas |
Vandenyje tirpus P2O5 |
|
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Vandenyje tirpus P2O5 |
|
||
|
C.2.7 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšų suspensija |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5 — Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas |
(1) Vandenyje-tirpus P2O5 (2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate (3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
|
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų (1) Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2 (2) Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis |
|
||
|
C.2.8 |
Tipo pavadinimas: |
NP trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje — 5 % P2O5 Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas |
(1) Vandenyje tirpus P2O5 (2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate (3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
|
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų (1) Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2 (2) Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis |
|
||
|
C.2.9 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšų tirpalas |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 15 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O — Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas |
|
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.10 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 15 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — 5 % K2O Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas |
|
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.11 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšų suspensija |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 18 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O — Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas |
|
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.12 |
Tipo pavadinimas: |
NK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis 18 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje — 5 % K2O Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026 |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
(1) Suminis azotas (2) Nitratinis azotas (3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Azotas iš karbamido formaldehido |
|
Vandenyje tirpus K2O |
(1) Suminis azotas (2) Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti (3) Karbamido formaldehido azotas (4) Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“ |
|
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.13 |
Tipo pavadinimas: |
PK trąšų tirpalas |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
|
Vandenyje-tirpus P2O5 |
Vandenyje tirpus K2O |
|
Vandenyje tirpus P2O5 |
(1) Vandenyje-tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
|
C.2.14 |
Tipo pavadinimas: |
PK trąšų suspensija |
|||||
|
Duomenys apie gamybos metodą: |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų |
||||||
|
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai: |
— Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O |
||||||
|
Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis |
Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai |
||||||
|
N |
P2O5 |
K2O |
N |
P2O5 |
K2O |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
||
|
|
(1) Vandenyje-tirpus P2O5 (2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate (3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje |
Vandenyje tirpus K2O |
|
Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų (1) Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2 (2) Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis |
(1) Vandenyje tirpus kalio oksidas (2) Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui (3) Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis |
||
D. Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Kalcio sulfatas |
Gamtinis arba pramoninis produktas, turintis kalcio sulfato, hidratuoto įvairiu laipsniu |
25 % CaO 35 % SO3 Kalcis ir siera, išreikšti kaip CaO + SO3 suminis kiekis Malimo smulkumas: — bent 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 2 mm, — bent 99 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 10 mm. |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Suminis sieros trioksido kiekis Neprivaloma: suminis CaO |
|
2 |
Kalcio chlorido tirpalas |
Pramoninis kalcio chlorido tirpalas |
12 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO |
|
Kalcio oksidas Neprivaloma: augalams purkšti |
|
2.1 |
Kalcio formiatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio formiatas |
33,6 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO 56 % formiato |
|
Kalcio oksidas Formiatas |
|
2.2 |
Kalcio formiato skystis |
Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant kalcio formiatą |
21 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO 35 % formiato |
|
Kalcio oksidas Formiatas |
|
3 |
Elementinė siera |
Palyginti gerai išgrynintas gamtinis arba pramoninis produktas |
98 % S (245 %: SO3) Siera, išreikšta kaip suminis SO3 |
|
Suminis sieros trioksido kiekis |
|
4 |
Kizeritas |
Gamtinis produktas, kurio pagrindinis komponentas – magnio sulfato monohidratas |
24 % MgO 45 % SO3 Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus magnio oksidas Neprivaloma: vandenyje tirpus sieros trioksidas |
|
5 |
Magnio sulfatas |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – magnio sulfato heptahidratas |
15 % MgO, 28 % SO3 Kai pridėta mikroelementų ir jie deklaruojami pagal 6 straipsnio 4 ir 6 dalis: 10 % MgO, 17 % SO3 Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus magnio oksidas Vandenyje tirpus sieros trioksidas |
|
5.1 |
Magnio sulfato tirpalas |
Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant pramoninį magnio sulfatą |
5 % MgO 10 % SO3 Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus magnio oksidas Neprivaloma: vandenyje tirpus sieros trioksidas |
|
5.2 |
Magnio hidroksidas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu, pagrindinis ingredientas – magnio hidroksidas |
60 % MgO Dalelių dydis: bent 99 % praeina per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm |
|
Suminis magnio oksidas |
|
5.3 |
Magnio hidroksido suspensija |
Produktas, gaunamas gaminant 5.2 tipo medžiagos suspensija |
24 % MgO |
|
Suminis magnio oksidas |
|
6 |
Magnio chlorido tirpalas |
Produktas, gaminamas tirpinant pramoninį magnio chloridą |
13 % MgO Magnis, išreikštas kaip magnio oksidas Didžiausias kalcio kiekis: 3 % CaO |
|
Magnio oksidas |
E. Neorganinės mikroelementų trąšos
Paaiškinimas:
Šios pastabos taikomos visai E.3 skirsnyje.
1 pastaba:
Kompleksonas gali būti žymimas jo simboliu, kaip nurodyta E skirsnyje.
2 pastaba:
Jei tirpinant produktą nelieka kieto likučio, produktas gali būti aprašytas kaip „tirpinamas“.
3 pastaba:
Jei mikroelementai yra chelato pavidalu, turi būti nurodytas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas chelatą sudarančios dalies patvarumas.
E.1. Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą
E.1.1. Boras
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1a |
Boro rūgštis |
Produktas, gaunamas rūgštimi veikiant boratą |
14 % vandenyje tirpaus B |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus boras (B) |
|
1b |
Natrio boratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis komponentas – natrio boratas |
10 % vandenyje tirpaus B |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Vandenyje tirpus boras (B) |
|
1c |
Kalcio boratas |
Produktas, gaunamas iš kolemanito arba pandermito, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio boratai |
7 % suminio B Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm |
Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai |
Suminis boras (B) |
|
1d |
Boro etanolaminas |
Produktas, gaunamas reaguojant boro rūgščiai ir 2-aminoetanoliui |
8 % vandenyje tirpaus B |
|
Vandenyje tirpus boras (B) |
|
1e |
Boro trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas tirpinant 1a ir (arba) 1b, ir (arba) 1d tipo boro junginius |
2 % vandenyje tirpaus B |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti esančių komponentų pavadinimai |
Vandenyje tirpus boras (B) |
|
1f |
Boro trąšos – suspensija |
Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 1a ir (arba) 1b ir (arba) 1c ir (arba) 1d tipo boro junginius |
2 % suminio B |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti esančių komponentų pavadinimai |
Bendrasis boras (B) Vandenyje tirpus boras (B) (jei yra) |
E.1.2. Kobaltas
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
2a |
Kobalto druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kobalto neorganinė druska |
19 % vandenyje tirpaus Co |
Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas |
Vandenyje tirpus kobaltas (Co) |
|
2b |
Kobalto chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys |
5 % vandenyje tirpaus kobalto ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais) |
Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus kobaltas (Co) Pasirinktinai: Suminis kobaltas (Co), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis kobaltas (Co) |
|
2c |
Kobalto trąšų tirpalas |
2a ir (arba) 2b arba 2d tipo (-ų) vandeninis tirpalas |
2 % vandenyje tirpaus Co Kai sumaišyti 2a ir 2d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Co |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti bet kurio kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas arba leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus kobaltas (Co) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis kobaltas (Co) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis kobaltas (Co) Neprivaloma: suminis kobaltas (Co), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius |
|
2d |
Kobalto kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Co ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % viso vandenyje tirpaus kobalto |
Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus kobaltas (Co) Suminis kobaltas (Co) kompleksinio junginio pavidalu |
E.1.3. Varis
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
3a |
Vario druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario neorganinė druska |
20 % vandenyje tirpaus Cu |
Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas |
Vandenyje tirpus varis (Cu) |
|
3b |
Vario oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario oksidas |
70 % suminio Cu Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm |
|
Suminis varis (Cu) |
|
3c |
Vario hidroksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario hidroksidas |
45 % suminio Cu Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm |
|
Suminis varis (Cu) |
|
3d |
Vario chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys |
5 % vandenyje tirpaus vario ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais) |
Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus varis (Cu) Pasirinktinai: Suminis varis (Cu), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu) |
|
3e |
Vario trąšos |
Produktas, gaunamas maišant 3a ir (arba) 3b, ir (arba) 3c, ir (arba) vieną iš 3d tipo junginių, ir prireikus užpildą, kuris nėra maistinė arba toksiška medžiaga |
5 % suminio Cu |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti: a) vario komponentų pavadinimas (-ai); b) visų kompleksonų, jei yra, pavadinimai. |
Suminis varis (Cu) Vandenyje tirpus varis (Cu), jei jis sudaro bent ¼ suminio vario Chelatinis varis (Cu), jei yra |
|
3f |
Vario trąšų tirpalas |
3a ir (arba) 3d arba 3i tipo (-ų) vandeninis tirpalas |
2 % vandenyje tirpaus Cu Kai sumaišyti 3a ir 3i tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Cu |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas arba leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus varis (Cu) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis varis (Cu) Neprivaloma: suminis varis (Cu), su leidžiamais naudoti kompleksonais sudarantis chelatinius junginius |
|
3 g |
Vario oksichloridas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario oksichloridas [Cu2Cl(OH)3]. |
50 % suminio Cu Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm |
|
Suminis varis (Cu) |
|
3h |
Vario trąšos – suspensija |
Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 3a ir (arba) 3b, ir (arba) 3c, ir (arba) 3d, ir (arba) 3g tipo vario junginius |
17 % suminio Cu |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Suminis varis (Cu) Vandenyje tirpus varis (Cu) (jei yra) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu) |
|
3i |
Vario kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Cu ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario |
Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus varis (Cu) Suminis varis (Cu) kompleksinio junginio pavidalu |
E.1.4. Geležis
|
Nr. |
Rūšies pavadinimas |
Duomenys apie gamybos būdą ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais). Maistinių medžiagų išraiška. Kiti reikalavimai |
Kiti duomenys apie rūšies pavadinimą |
Deklaruojamoji maistinių medžiagų sudėtis. Maistinių medžiagų forma ir tirpumas. Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
4a |
Geležies druska |
Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė geležies druska |
12 % vandenyje tirpios Fe |
Turi būti pateikiamas mineralinio anijono pavadinimas |
Vandenyje tirpi geležis (Fe) |
|
4b |
Geležies chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys |
5 % vandenyje tirpios geležies, iš kurios chelatinius junginius sudaranti dalis yra ne mažiau kaip 80 % ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpios geležies sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais) |
Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpi geležis (Fe) Pasirinktinai: Suminė geležis (Fe), su leidžiamais kompleksonais sudaranti chelatinius junginius Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudaranti geležis (Fe) |
|
4c |
Geležies trąšų tirpalas |
4a ir (arba) 4b arba 4d tipo (-ų) vandeninis tirpalas |
2 % vandenyje tirpios Fe Kai sumaišyti 4a ir 4d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpios Fe |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas arba leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpi geležis (Fe) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudaranti geležis (Fe) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudaranti geležis (Fe) Neprivaloma: suminė geležis (Fe), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudaranti chelatinius junginius |
|
4d |
Geležies kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpi Fe ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpios geležies |
Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpi geležis (Fe) Suminė geležis (Fe) kompleksinio junginio pavidalu |
E.1.5. Manganas
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
5a |
Mangano druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – neorganinė mangano druska (Mn II) |
17 % vandenyje tirpaus Mn |
►C1 Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas sujungtojo anijono pavadinimas ◄ |
Vandenyje tirpus manganas (Mn) |
|
5b |
Mangano chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys |
5 % vandenyje tirpaus mangano ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais) |
Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus manganas (Mn) Pasirinktinai: Suminis manganas (Mn), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn) |
|
5c |
Mangano oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – mangano oksidai |
40 % suminio Mn Dalelių dydis: mažiausiai 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm |
|
Suminis manganas (Mn) |
|
5d |
Mangano trąšos |
Produktas, gaunamas maišant 5a ir 5c tipo junginius |
17 % suminio Mn |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti mangano komponentų pavadinimai |
Suminis manganas (Mn) Vandenyje tirpus manganas (Mn), jei jis sudaro bent ¼ suminio mangano |
|
5e |
Mangano trąšų tirpalas |
5a ir (arba) 5b arba 5g tipo (-ų) vandeninis tirpalas |
2 % vandenyje tirpaus Mn Kai sumaišyti 5a ir 5g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Mn |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas arba leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus manganas (Mn) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis manganas (Mn) Neprivaloma: suminis manganas (Mn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius |
|
5f |
Mangano trąšos – suspensija |
Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 5a ir (arba) 5b, ir (arba) 5c tipo mangano junginius |
17 % suminio Mn |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Suminis manganas (Mn) Vandenyje tirpus manganas (Mn) (jei yra) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn) |
|
5g |
Mangano kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Mn ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano |
Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus manganas (Mn) Suminis manganas (Mn) kompleksinio junginio pavidalu |
E.1.6. Molibdenas
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
6a |
Natrio molibdatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – natrio molibdatas |
35 % vandenyje tirpaus Mo |
|
Vandenyje tirpus molibdenas (Mo) |
|
6b |
Amonio molibdatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – amonio molibdatas |
50 % vandenyje tirpaus Mo |
|
Vandenyje tirpus molibdenas (Mo) |
|
6c |
Molibdeno trąšos |
Produktas, gaunamas maišant 6a ir 6b tipo junginius |
35 % vandenyje tirpaus Mo |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti molibdeno komponentų pavadinimai |
Vandenyje tirpus molibdenas (Mo) |
|
6d |
Molibdeno trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant 6a ir (arba) vieną iš 6b tipo junginių |
3 % vandenyje tirpaus Mo |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti molibdeno komponentų pavadinimas (-ai) |
Vandenyje tirpus molibdenas (Mo) |
E.1.7. Cinkas
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo žymėjimo duomenys |
Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
7a |
Cinko druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – neorganinė cinko druska |
15 % vandenyje tirpaus Zn |
Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas |
Vandenyje tirpus cinkas (Zn) |
|
7b |
Cinko chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys |
5 % vandenyje tirpaus cinko ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais) |
Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus cinkas (Zn) Pasirinktinai: Suminis cinkas (Zn), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn) |
|
7c |
Cinko oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – cinko oksidas |
70 % suminio Zn Dalelių dydis: mažiausiai 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm |
|
Suminis cinkas (Zn) |
|
7d |
Cinko trąšos |
Produktas, gaunamas maišant 7a ir 7c tipo junginius |
30 % suminio Zn |
Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti cinko komponentų pavadinimai |
Suminis cinkas (Zn) Vandenyje tirpus cinkas (Zn), jei jis sudaro bent ¼ suminio cinko (Zn) |
|
7e |
Cinko trąšų tirpalas |
7a ir (arba) 7b arba 7g tipo (-ų) vandeninis tirpalas |
2 % vandenyje tirpaus Zn Kai sumaišyti 7a ir 7g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Zn |
Pavadinimą turi sudaryti: 1) mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra); 2) leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas arba leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus cinkas (Zn) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn) Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis cinkas (Zn) Neprivaloma: suminis cinkas (Zn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius |
|
7f |
Cinko trąšų suspensija |
Produktas, gaunamas suspenduojant 7a ir (arba) 7c bei (arba) 7c tipą vandenyje |
20 % suminio cinko |
Pavadinimą turi sudaryti: 1. anijono (-ų) pavadinimas (-ai) 2. leidžiamo kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Suminis cinkas (Zn) Vandenyje tirpus cinkas (Zn) (jei yra) Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn) |
|
7g |
Cinko kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus cinkas ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto |
Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas |
Vandenyje tirpus cinkas (Zn) Suminis cinkas (Zn) kompleksinio junginio pavidalu |
E.2. Mažiausias mikroelementų kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi. Įvairių mikroelementų trąšų tipai
E.2.1. Mažiausias mikroelemento kiekis kietuosiuose arba skystuosiuose mikroelementų trąšų mišiniuose, išreikštas trąšų masės procentine dalimi
|
|
Jei mikroelementas yra: |
|
|
tik neorganinis |
chelatas arba sudaro kompleksą |
|
|
Mikroelementas: |
||
|
Boras (B) |
0,2 |
0,2 |
|
Kobaltas (Co) |
0,02 |
0,02 |
|
Varis (Cu) |
0,5 |
0,1 |
|
Geležis (Fe) |
2,0 |
0,3 |
|
Manganas (Mn) |
0,5 |
0,1 |
|
Molibdenas (Mo) |
0,02 |
– |
|
Cinkas (Zn) |
0,5 |
0,1 |
E.2.2. Mažiausias mikroelemento kiekis EB trąšose, turinčiose pagrindinių ir (arba) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, įterpiamais į dirvožemį, išreikštas trąšų masės procentine dalimi
|
|
Pasėliai arba pievos |
Sodininkystė |
|
Boras (B) |
0,01 |
0,01 |
|
Kobaltas (Co) |
0,002 |
– |
|
Varis (Cu) |
0,01 |
0,002 |
|
Geležis (Fe) |
0,5 |
0,02 |
|
Manganas (Mn) |
0,1 |
0,01 |
|
Molibdenas (Mo) |
0,001 |
0,001 |
|
Cinkas (Zn) |
0,01 |
0,002 |
E.2.3. Mažiausias mikroelemento kiekis EB trąšose, turinčiose pagrindinių ir (arba) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, skirtose lapams purkšti, išreikštas trąšų masės procentine dalimi
|
Boras (B) |
0,010 |
|
Kobaltas (Co) |
0,002 |
|
Varis (Cu) |
0,002 |
|
Geležis (Fe) |
0,020 |
|
Manganas (Mn) |
0,010 |
|
Molibdenas (Mo) |
0,001 |
|
Cinkas (Zn) |
0,002 |
E.2.4. Kietieji arba skystieji mikroelementų trąšų mišiniai
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius reikalavimus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Mikroelementų forma ir tirpumas Kiti kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Mikroelementų mišinys |
Produktas, gaunamas maišant dviejų ar daugiau E.1 tipų trąšas arba vandenyje tirpinant ir (arba) suspenduojant dviejų arba daugiau E.1 tipų trąšas |
1) 5 % viso kietojo mišinio sudėties arba 2) 2 % viso skystojo mišinio sudėties Atskiri mikroelementai pagal E.2.1 skirsnį |
Kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir jo cheminis simbolis, nurodyti jų cheminių simbolių abėcėlės tvarka, iš karto po tipo pavadinimo pateikiant jų priešjonio (-ių) pavadinimą (-us). |
Suminis kiekvieno mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, išskyrus, jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje. Vandenyje tirpios kiekvieno mikroelemento dalies kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, jei tirpioji dalis sudaro bent pusę suminio kiekio. Jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpios medžiagos kiekis. Jei mikroelementas yra chemiškai sujungtas su organine molekule, mikroelemento kiekis, kaip trąšų masės procentinė dalis, deklaruojamas iš karto po vandenyje tirpios dalies kiekio, o toliau rašomas vienas iš terminų: „chelatinis junginys su“ arba „kompleksinis junginys su“, nurodant kiekvieno leidžiamo naudoti kompleksono arba kompleksodario pavadinimą, kaip nustatyta E.3 skyriuje. Organinės molekulės pavadinimas gali būti pakeistas jos pavadinimo pirmosiomis raidėmis. Po privalomų ir neprivalomų deklaracijų pateikiamas toks sakinys: „Naudoti tik esant būtinam reikalui. Neviršyti atitinkamų dozės verčių“. |
E.3. Patvirtintų organinių kompleksonų ir mikroelementų kompleksodarių sąrašas
Toliau nurodytos medžiagos yra patvirtintos, jeigu atitinkamas maistinis kompleksonas atitinka Tarybos direktyvos 67/548/EEB reikalavimus ( 9 ).
E.3.1. Kompleksonai ( 10 )
Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:
|
Nr. |
Pavadinimas |
Alternatyvus pavadinimas |
Cheminė formulė |
Rūgšties CAS Nr. (1) |
|
1 |
Etilendiamintetraacto rūgštis |
EDTA |
C10H16O8N2 |
60-00-4 |
|
2 |
2-hidroksietiletilendiamintriacto rūgštis |
HEEDTA |
C10H18O7N2 |
150-39-0 |
|
3 |
Dietilentriaminpentaacto rūgštis |
DTPA |
C14H23O10N3 |
67-43-6 |
|
4 |
Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis] |
[o,o] EDDHA |
C18H20O6N2 |
1170-02-1 |
|
5 |
Etilendiamin- N-[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksifenil)acto rūgštis] |
[o,p] EDDHA |
C18H20O6N2 |
475475-49-1 |
|
6 |
Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis] |
[o,o] EDDHMA |
C20H24O6N2 |
641632-90-8 |
|
7 |
Etilendiamin- N-[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksi-metilifenil)acto rūgštis] |
[o,p] EDDHMA |
C20H24O6N2 |
641633-41-2 |
|
8 |
Etilendiamin- N,N’-di[(5-karboksi-2-hidroksifenil)acto rūgštis] |
EDDCHA |
C20H20O10N2 |
85120-53-2 |
|
9 |
Etilendiamin- N,N’-di[(2-hidroksi-5-sulfofenil)acto rūgštis ir jos kondensacijos produktai |
EDDHSA |
C18H20O12N2S2 + n*(C12H14O8N2S) |
57368-07-7 ir 642045-40-7 |
|
10 |
Imino(di)gintaro rūgštis |
IDHA |
C8H11O8N |
131669-35-7 |
|
11 |
N,N'-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N'-diacto rūgštis |
HBED |
C20H24N2O6 |
35998-29-9 |
|
(1) Pateikiama tik susipažinti. |
||||
E.3.2. Kompleksodariai ( 11 )
Toliau išvardytus kompleksodarius leidžiama naudoti tik produktams, skirtiems tręšti laistymo būdu ir (arba) naudoti lapams, išskyrus cinko lignosulfonatą, geležies lignosulfonatą, vario lignosulfonatą ir mangano lignosulfonatą (juos galima naudoti tiesiogiai dirvožemiui).
Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:
|
Nr. |
Pavadinimas |
Alternatyvus pavadinimas |
Cheminė formulė |
Rūgšties CAS Nr. (1) |
|
1 |
Lignosulfonrūgštis |
LS |
Cheminės formulės nėra |
8062–15–5 (2) |
|
(1) Pateikiama tik susipažinti. (2) Kokybės sumetimais santykinis fenolio hidroksilo grupių skaičius ir santykinis organinių junginių sieros kiekis, matuojami pagal EN 16109, turi atitinkamai viršyti 1,5 % ir 4,5 %. |
||||
F. Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai
Toliau F.1 ir F.2 lentelėse išvardyti ureazės ir nitrifikacijos inhibitoriai gali būti dedami į I priedo A.1, B.1, B.2, B.3, C.1 ir C.2 skirsniuose išvardytų tipų azoto trąšas, laikantis šių nuostatų:
1) bent 50 % suminio trąšose esančio azoto kiekio sudaro azotas 3 stulpelyje nurodytomis formomis;
2) trąšų tipai nepriklauso 4 stulpelyje nurodytiems trąšų tipams.
Jei į trąšas įdėta F.1 lentelėje nurodyto nitrifikacijos inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su nitrifikacijos inhibitoriumi ([nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas])“.
Jei į trąšas įdėta F.2 lentelėje nurodyto ureazės inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su ureazės inhibitoriumi ([nurodyti nitrifikacijos inhibitoriaus paskirtį])“.
Už prekybą atsakingas asmuo privalo ant kiekvienos pakuotės arba didmenos siuntos pateikti kuo išsamesnę techninę informaciją. Remdamasis šia informacija naudotojas turi galėti nuspręsti dėl naudojimo normų ir dažnumo auginamų kultūrų atžvilgiu.
Įvertinus techninius dokumentus, pateiktus vadovaujantis šiems junginiams parengtomis gairėmis, F1 ir F2 lentelėse gali būti (atitinkamai) nurodyti nauji nitrifikacijos inhibitoriai arba ureazės inhibitoriai.
F.1. Nitrifikacijos inhibitoriai
|
Nr. |
Nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis |
Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – amonio azoto ir karbamido azoto – masės dalimi |
EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas |
Nitrifikacijos inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas Duomenys apie leistiną santykį |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
1 |
Diciandiamidas ELINCS Nr. 207–312–8 |
Mažiausiai 2,25; Daugiausia 4,5 |
|
|
|
2 |
Produktas, kuriame yra diciandiamido (DCD) ir 1,2,4-triazolo (TZ) EC# EINECS No 207-312-8 EC# EINECS No 206-022-9 |
Mažiausiai 2,0 Daugiausiai 4,0 |
|
Mišinio santykis 10:1 (DCD:TZ) |
|
3 |
Produktas, kuriame yra 1,2,4-triazolo (TZ) ir 3-metilpirazolo (MP) EC# EINECS No 206-022-9 EC# EINECS No 215-925-7 |
Mažiausiai 0,2 Daugiausiai 1,0 |
|
Mišinio santykis 2:1 (TZ:MP) |
|
4 |
3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfatas (DMPP) EC Nr. 424–640–9 |
Mažiausiai 0,8 Daugiausiai 1,6 |
|
|
F.2. Ureazės inhibitoriai
|
Nr. |
Ureazės inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis |
Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – karbamido azoto – masės dalimi |
EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas |
Ureazės inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas Duomenys apie leistiną santykį |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
1 |
N-(n-butil) tiofosforo triamidas (NBPT) ELINCS Nr. 435–740–7 |
Mažiausiai 0,09; Daugiausia 0,20 |
|
|
|
2 |
N-(2-nitrofenil)fosforo triamidas (2-NPT) EC# EINECS No 477-690-9 |
Mažiausiai 0,04 Daugiausiai 0,15 |
|
|
|
3 |
N-butil-tiofosforo triamido (NBPT) ir N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) reakcijos mišinys (santykis 3:1 (1)) EC Nr. 700–457–2 |
Mažiausiai 0,02 Daugiausiai 0,3 |
|
|
|
(1) N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) dalies atveju nustatytas leistinas nuokrypis: 20 %. |
||||
G. Kalkinimo medžiagos
Po termino EB TRĄŠOS įrašomi žodžiai KALKINIMO MEDŽIAGA.
Jei nenurodyta kitaip, visos G.1–G.5 skirsnių lentelėse paminėtos savybės taikytinos tokiam produktui, koks yra tiekiamas.
Granuliuotos kalkinimo medžiagos, pagamintos iš smulkesnių pirminių dalelių, maišomos vandenyje turi skilti į daleles, kurių smulkio skirstiniai atitinka nurodytuosius tipų aprašuose ir yra matuojami taikant 14.9 metodą „Granulių skilimo nustatymas“.
G.1. Gamtinės kalkės
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti deklaruotini kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1(a) |
Standartinės kokybės klintis |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 42 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir — 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
1(b) |
Aukštos kokybės klintis |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 50 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %, — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir — 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
||
|
2(a) |
Standartinės kokybės magnezinė klintis |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir magnio karbonatas, gauti smulkinant gamtinius magnezinės klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 45 Suminis magnis: 3 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir — 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
2(b) |
Aukštos kokybės magnezinė klintis |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 52 Suminis magnis: 3 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %, — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir — 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
||
|
3(a) |
Standartinės kokybės dolomitinė klintis |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir magnio karbonatas, gauti smulkinant gamtinius dolomito išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 48 Suminis magnis: 12 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir — 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
3(b) |
Aukštos kokybės dolomitinė klintis |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 54 Suminis magnis: 12 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %, — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir — 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
||
|
4(a) |
Standartinės kokybės jūrinė klintis |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius jūrinės kilmės klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 30 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
4(b) |
Aukštos kokybės jūrinė klintis |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 40 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
||
|
5(a) |
Standartinės kokybės kreida |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius kreidos išteklius. |
Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu, prieš tai kreidą ištirpinus vandenyje: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 90 %, — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 70 % ir — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 40 %. 1–2 mm frakcijos (gautos sausuoju sijojimu) reaktyvumas citrinų rūgštyje – ne mažesnis kaip 40 % Mažiausia neutralizuojanti vertė: 42 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 25 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
5(b) |
Aukštos kokybės kreida |
Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu, prieš tai kreidą ištirpinus vandenyje: — 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 70 % ir — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %. 1–2 mm frakcijos (gautos sausuoju sijojimu) reaktyvumas citrinų rūgštyje – ne mažesnis kaip 65 % Mažiausia neutralizuojanti vertė: 48 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 25 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, ir — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
||
|
6 |
Karbonatų suspensija |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir (arba) magnio karbonatas, gauti smulkinant ir vandenyje tirpinant gamtinius klinties, magnezinės klinties, dolomito ar kreidos išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 35 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, — 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %, — 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir — 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 % Drėgmė (neprivaloma) Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
G.2. Gamtinės kilmės oksidinės ir hidroksidinės kalkės
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti deklaruotini kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1(a) |
Bazinės kokybės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio oksidas, gautas deginant gamtinius klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 75 Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
1(b) |
Aukščiausios kokybės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio oksidas, gautas deginant gamtinius klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85 Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
2(a) |
Bazinės kokybės magnezinės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius magnezinės klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 80 Suminis magnis: 7 % MgO Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
2(b) |
Aukščiausios kokybės magnezinės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius magnezinės klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85 Suminis magnis: 7 % MgO Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
3(a) |
Bazinės kokybės dolomitinės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius dolomito išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85 Suminis magnis: 17 % MgO Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
3(b) |
Aukščiausios kokybės dolomitinės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius dolomito išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 95 Suminis magnis: 17 % MgO Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu: Smulkios: — 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %. Rūšiuotos: — 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir — 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %. |
Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
4 |
Hidratinės degtos kalkės (gesintos kalkės) |
Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio hidroksidas, gautas deginant ir gesinant gamtinius klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 65 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
5 |
Hidratinės magnezinės degtos kalkės (gesintos magnezinės kalkės) |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas, gauti deginant ir gesinant gamtinius magnezinės klinties išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 70 Suminis magnis: 5 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
6 |
Hidratinės dolomitinės degtos kalkės |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas, gauti deginant ir gesinant gamtinius dolomito išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 70 Suminis magnis: 12 % MgO Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
7 |
Hidratinių kalkių suspensija |
Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir (arba) magnio hidroksidas, gauti deginant, gesinant ir vandenyje tirpinant gamtinius klinties, magnezinės klinties ar dolomito išteklius. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 20 Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu: — 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %. |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 % Drėgmė (neprivaloma) Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
G.3. Pramoninių procesų metu gautos kalkės
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti deklaruotini kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1(a) |
Cukraus fabriko kalkės |
Šalutinis cukraus gamybos produktas, gautas saturavimo metu naudojant tik degtas, iš gamtinių šaltinių gautas kalkes, kurio pagrindinis ingredientas – smulkios kalcio karbonato dalelės. |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 20 |
Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma) Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) |
|
1(b) |
Cukraus fabriko kalkių suspensija |
Mažiausia neutralizuojanti vertė: 15 |
G.4. Mišriosios kalkės
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti deklaruotini kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
Mišriosios kalkės |
Produktas, gautas maišant G1 ir G2 skirsniuose išvardytų tipų produktus. |
Mažiausias karbonatų kiekis: 15 % Didžiausias karbonatų kiekis: 90 % |
Prie tipo pavadinimo nurodoma „magnezinės“, kai MgO ≥ 5 %. Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus. |
G.1 ir G.2 skirsniuose nurodyti tipai Neutralizuojanti vertė Suminis kalcis Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 % Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma) Drėgmė (neprivaloma) |
G.5. Kalkinimo medžiagų ir kitų tipų EB trąšų mišiniai
|
Nr. |
Tipo pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus |
Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais) Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys Kiti reikalavimai |
Kiti tipo pavadinimo duomenys |
Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas Kiti deklaruotini kriterijai |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
1 |
[G.1–G.4 skirsniuose nurodyto tipo pavadinimas] ir [A, B, D skirsniuose nurodyto tipo pavadinimas] mišinys. |
Produktas, gautas maišant, presuojant ar granuliuojant G.1–G.4 skirsniuose išvardytas kalkinimo medžiagas ir A, B arba D skirsniuose išvardytų tipų trąšas. Draudžiami šie mišiniai: — amonio sulfato (A.1.4 tipo) arba karbamido (A.1.9 tipo) ir G.2 skirsnyje išvardytų oksidinių arba hidroksidinių kalkių; — maišyti, o po to presuoti ar granuliuoti A.2.2 (a), (b) arba (c) tipų superfosfatus ir bet kokių G.1–G.4 skirsniuose aprašytų tipų produktus. |
Neutralizuojanti vertė: 15 3 % azoto (N) mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu N kiekiu, 3 % P2O5 mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu P2O5 kiekiu, 3 % K2O mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu K2O kiekiu, Kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O |
Kiti konkrečiuose įrašuose nurodyti reikalavimai. |
Neutralizuojanti vertė Maistinės medžiagos pagal atskirų trąšų tipų maistingumo deklaracijas. Suminis kalcis Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 % Jeigu chlorido kiekis neviršija 2 % Cl, gali būti įrašyti žodžiai „mažas chlorido kiekis“ Drėgmė (neprivaloma) Smulkis (neprivaloma) |
II PRIEDAS
LEISTINO NUOKRYPIO VERTĖS
Šiame priede pateiktos leistini nuokrypio vertės yra neigiamos vertės, išreikštos masės procentine dalimi.
Atitinkamo tipo EB trąšose nurodyto maistinių medžiagų kiekio leistino nuokrypio vertės pateikti šioje lentelėje.
1. Neorganinių paprastųjų trąšų pagrindinių maistinių medžiagų, išreikštų kaip N, P2O5, K2O, MgO, Cl, masės procentinės dalies absoliučioji vertė
1.1. Azoto trąšos
|
kalcio nitratas |
0,4 |
|
kalcio-magnio nitratas |
0,4 |
|
natrio nitratas |
0,4 |
|
Čilės salietra |
0,4 |
|
kalcio cianamidas |
1,0 |
|
kalcio-cianamido nitratas |
1,0 |
|
amonio sulfatas |
0,3 |
|
amonio nitratas arba kalcio-amonio nitratas: |
|
|
– iki 32 % trąšų masės imtinai |
0,8 |
|
– daugiau kaip 32 % |
0,6 |
|
amonio sulfatas-nitratas |
0,8 |
|
magnio sulfatas-nitratas |
0,8 |
|
magnio-amonio nitratas |
0,8 |
|
karbamidas |
0,4 |
|
kalcio nitrato suspensija |
0,4 |
|
azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas |
0,4 |
|
azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija |
0,4 |
|
karbamido-amonio sulfatas |
0,5 |
|
azoto trąšų tirpalas |
0,6 |
|
amonio nitrato ir karbamido tirpalas |
0,6 |
1.2. Fosforo trąšos
|
Tomamilčiai: |
|
|
– deklaruojamas kiekis, išreikštas 2 % masės tikslumu |
0,0 |
|
– deklaruojamas kiekis, išreikštas vienu skaičiumi |
1,0 |
Kitos fosforo trąšos
|
P2O5 tirpumas: |
(trąšos numeris I priede) |
|
|
– neorganinėje rūgštyje |
(3, 6, 7) |
0,8 |
|
– skruzdžių rūgštyje |
(7) |
0,8 |
|
– neutraliame amonio citrato tirpale |
(2a, 2b, 2c) |
0,8 |
|
– šarminiame amonio citrato tirpale |
(4, 5, 6) |
0,8 |
|
– vandenyje |
(2a, 2b, 3) |
0,9 |
|
(2c) |
1,3 |
1.3. Kalio trąšos
|
►M10 nevalyta kalio druska ◄ |
1,5 |
|
►M10 sodrinta nevalyta kalio druska ◄ |
1,0 |
|
kalio chloridas: |
|
|
– iki 55 % imtinai |
1,0 |
|
– daugiau kaip 55 % |
0,5 |
|
kalio chloridas, turintis magnio druskos |
1,5 |
|
kalio sulfatas |
0,5 |
|
kalio sulfatas, turintis magnio druskos |
1,5 |
1.4. Kiti komponentai
|
chloridas |
0,2 |
2. Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos
2.1. Maistiniai elementai
|
N |
1,1 |
|
P2O5 |
1,1 |
|
K2O |
1,1 |
2.2. Suminis neigiamas deklaruojamos vertės nuokrypis
|
dvinarės trąšos |
1,5 |
|
trinarės trąšos |
1,9 |
3. Antrinės maistinės medžiagos trąšose
Deklaruojamo kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekio leistino nuokrypio vertės turi būti lygios šio maistinių medžiagų kiekio ketvirtadaliui, bet ne didesnės kaip 0,9 % CaO, MgO, Na2O ir SO3 kiekio absoliučiosios vertės, t. y. 0,64 Ca, 0,55 Mg, 0,67 Na ir 0,36 S.
4. Mikroelementai trąšose
Deklaruojamo mikroelementų kiekio leistino nuokrypio vertės turi būti:
— 0,4 % absoliučiosios vertės, jei kiekis yra didesnis kaip 2 %,
— viena penktoji deklaruojamos vertės, jei kiekis ne didesnis kaip 2 %.
Deklaruojamo įvairių pavidalų azoto arba deklaruojamo fosforo pentoksido tirpumo verčių leistino nuokrypio vertės yra lygios vienam dešimtadaliui suminio atitinkamos maistinės medžiagos kiekio, bet ne didesnės kaip 2 % masės, jei šios maistinės medžiagos suminis kiekis atitinka I priede nustatytas ribines vertes ir pirmiau nustatytas leistino nuokrypio vertes.
5. Kalkinimo medžiagos
Deklaruojamo kalcio ir magnio leistino nuokrypio vertės:
|
Magnio oksidas: |
|
|
— iki 8 % MgO (imtinai) |
1 |
|
— nuo 8 % iki 16 % MgO |
2 |
|
— daugiau kaip 16 % MgO |
3 |
|
Kalcio oksidas |
3 |
Deklaruojamos neutralizuojančios vertės leistino nuokrypio vertė:
|
Neutralizuojanti vertė |
3 |
Leistino nuokrypio vertė, taikytina deklaruojamai per konkretų sietą praėjusios medžiagos procentinei daliai:
|
Smulkis |
10 |
III PRIEDAS
TECHNINĖS NUOSTATOS DĖL DIDELĮ AZOTO KIEKĮ TURINČIŲ AMONIO NITRATO TRĄŠŲ
1. Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų charakteristikos ir ribinės vertės
1.1. Akytumas (alyvos išlaikymas)
Trąšų, kurios iš pradžių turi patirti du 25–50 oC temperatūros šiluminius ciklus, atitinkančius šio priedo 3 skyriaus 2 dalį, alyvos išlaikymo laipsnis turi neviršyti 4 % masės.
1.2. Degieji ingredientai
Degiųjų medžiagų, matuojamų anglies kiekiu, procentinė dalis turi neviršyti 0,2 % masės, jei azoto kiekis trąšose sudaro bent 31,5 % masės, ir turi neviršyti 0,4 % masės, jei azoto kiekis trąšose sudaro bent 28 %, bet ne daugiau 31,5 masės.
1.3. pH
10 g trąšų tirpalo 100 ml vandens pH vertė turi būti bent 4,5.
1.4. Dalelių dydžio analizė
Trąšų, kurios praeitų per sietą su 1 mm akutėmis, masės dalis neturi būti didesnė kaip 5 %, kurios praeitų per sietą su 0,5 mm akutėmis – neturi būti didesnė kaip 3 % masės.
1.5. Chloras
Didžiausias leistinas chloro kiekis – 0,02 % masės.
1.6. Sunkieji metalai
Sunkieji metalai neturėtų būti dedami sąmoningai, ir visos atsitiktinės gamybos priemaišos neturėtų viršyti komiteto nustatytos ribinės vertės.
Vario kiekis neturi būti didesnis kaip 10 mg/kg.
2. Didelį azoto kiekį turinčių amonio nitrato trąšų atsparumo detonacijai bandymo aprašymas
Bandymas turi būti daromas su tipiniu trąšų ėminiu. Prieš darant atsparumo detonacijai bandymą, visas ėminys penkis kartus turi būti veikiamas šiluminiais ciklais, atitinkančiais šio priedo 3 skyriaus 3 dalies nuostatas.
Trąšų atsparumo detonacijai bandymas turi būti daromas horizontaliame plieniniame vamzdyje esant šioms sąlygoms:
— besiūlis plieninis vamzdis,
— vamzdžio ilgis: bent 1 000 mm,
— vardinis išorinis skersmuo: bent 114 mm,
— vardinis sienelių storis: bent 5 mm,
— tarpinis detonatorius: siekiant nustatyti ėminio jautrumą detonacijos perdavimui, tarpinio detonatoriaus tipas ir masė turėtų būti pasirinkti taip, kad ėminys būtų veikiamas kiek įmanoma didesniu detonaciniu slėgiu,
— bandymo temperatūra: 15–25 oC,
— švino cilindrai detonacijos buvimui patvirtinti: skersmuo – 50 mm, aukštis – 100 mm,
— įtaisyti kas 150 mm ir horizontaliai laiko vamzdį. Bandymas turi būti daromas du kartus. Bandymas laikomas įtikinamu, jei darant abu bandymus vienas arba daugiau laikančių švino cilindrų yra suspaudžiami mažiau kaip 5 %.
3. Metodai, taikomi tikrinant atitiktį ribinėms vertėms, nurodytoms III priedo 1 ir 2 skyriuose
1 metodas
Šiluminių ciklų taikymo metodai
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente apibrėžiamos metodikos kaip vykdyti šiluminius ciklus, taikomus didelį azoto kiekį turinčioms paprastosioms amonio nitrato trąšoms prieš alyvos išlaikymo bandymą, ir didelį azoto kiekį turinčioms paprastosioms bei sudėtinėms azoto trąšoms prieš detonacijos bandymą.
Laikoma, kad šiame skyriuje aprašyti uždarųjų terminių ciklų metodai pakankamai modeliuoja sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti taikant II antraštinės dalies IV skyrių; tačiau šie metodai nebūtinai gali sumodeliuoti visas gabenimo ir laikymo sąlygas.
2. Šiluminiai ciklai, nurodyti III priedo 1 skyriuje
2.1. Taikymo sritis
Ši metodika skirta šiluminiams ciklams, taikomiems prieš darant alyvos išlaikymo trąšose bandymą.
2.2. Metodo esmė
Kambario temperatūros ėminys kaitinamas kūginėje kolboje iki 50 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas dvi valandas (50 °C temperatūros tarpsnis). Toliau ėminys atvėsinamas iki 25 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas dvi valandas (25 °C temperatūros tarpsnis). Nuoseklių 50 °C ir 25 °C temperatūros tarpsnių derinys sudaro vieną šiluminį ciklą. Po dviejų šiluminių ciklų ėminys laikomas esant 20 (± 3) °C temperatūrai ir nustatoma alyvos išlaikymo vertė.
2.3. Aparatūra
Naudojama tipinė laboratorinė įranga, būtent:
— vandens vonios 25 (± 1) °C ir 50 (± 1) °C temperatūrai užtikrinti,
— 150 ml tūrio kūginės kolbos.
2.4. Darbo eiga
70 (± 5) g ėminio dedama į kiekvieną kūginę kolbą, kuri sandariai užkemšama kamščiu.
Kas dvi valandas visos kolbos pernešamos iš vonios, kurios temperatūra 50 °C, į 25 °C temperatūros vonią ir atvirkščiai.
Palaikoma pastovi vandens temperatūra kiekvienoje vonioje, o vanduo visą laiką stipriai maišomas, kad jo lygis būtų virš ėminio lygio. Kamščiui nuo vandens kondensacijos apsaugoti uždedamas akytos gumos gaubtas.
3. Šiluminiai ciklai, taikytini pagal III priedo 2 skyrių
3.1. Taikymo sritis
Ši metodika skirta šiluminiams ciklams, taikomiems prieš darant atsparumo detonacijai bandymą.
3.2. Metodo esmė
Kambario temperatūros ėminys kaitinamas sandarioje dėžėje iki 50 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas vieną valandą (50 °C temperatūros tarpsnis). Toliau ėminys atvėsinamas iki 25 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas vieną valandą (25 °C temperatūros tarpsnis). Nuoseklių 50 °C ir 25 °C temperatūros tarpsnių derinys sudaro vieną šiluminį ciklą. Po reikiamo skaičiaus šiluminių ciklų ėminys laikomas prieš atsparumo detonacijai bandymą esant 20 (± 3) °C temperatūrai.
3.3. Aparatūra
— Vandens vonia 20–51 °C temperatūrai palaikyti, kurios kaitinimo ir atvėsimo greitis būtų ne mažesnis kaip 10 °C/h, arba dvi vandens vonios, kurių vienos temperatūra būtų 20 °C, kitos – 51 °C. Vanduo vonioje (-se) visą laiką maišomas; vonios talpa tūrėtų būti pakankamai didelė gerai vandens cirkuliacijai užtikrinti.
— Sandari dėžė iš nerūdijančio plieno, kurios centre yra įtaisytas termoelementas. Dėžės išorinis plotis – 45 (± 2) mm, sienų storis – 1,5 mm (žr. 1 paveikslą). Dėžės aukštis ir ilgis gali būti pasirinktas pagal vandens vonios matmenis, pvz., ilgis – 600 mm, aukštis – 400 mm.
3.4. Darbo eiga
Į dėžę dedama trąšų, kurių pakaktų vienam detonacijos bandymui, dangtis uždaromas. Dėžė statoma į vonią su vandeniu. Vanduo šildomas iki 51 °C, matuojama temperatūra trąšų tūrio centre. Kai temperatūra trąšų tūrio centre pasiekia 50 °C, laikoma vieną valandą ir vanduo atvėsinamas. Kai temperatūra trąšų tūrio centre sumažėja iki 25 °C, laikoma vieną valandą ir vanduo vėl šildomas antrajam ciklui pradėti. Jei naudojamos dvi vandens vonios, po kiekvieno kaitinimo (atvėsinimo) tarpsnio dėžė pernešama į kitą vonią.
1 paveikslas
2 metodas
Alyvos išlaikymo nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente aprašyta metodika, kaip nustatyti alyvos išlaikymą paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį.
Šis metodas tinka priliuotosioms ir granuliuotosioms trąšoms, neturinčioms alyvoje tirpių medžiagų.
2. Apibrėžimas
Alyvos išlaikymas trąšose – trąšose likęs alyvos kiekis, nustatytas esant apibrėžtoms bandymo sąlygomis ir išreikštas kaip masės procentinė dalis.
3. Metodo esmė
Ėminys nustatytą laiką laikomas visiškai panardintas į gazolį, vėliau alyvos pertekliui leidžiama nuvarvėti esant apibrėžtoms sąlygoms. Matuojamas ėminio masės padidėjimas.
4. Reagentas
Gazolis
Didžiausia klampa : 5 mPas, esant 40 °C.
Tankis : 0,8–0,85 g/ml, esant 20 °C.
Sieros kiekis : ≤ 1,0 % (m/m).
Peleningumas : ≤ 0,1 % (m/m).
5. Aparatūra
Tipinė laboratorinė aparatūra ir:
5.1. Svarstyklės, kuriomis galima sverti 0,01 g tikslumu.
5.2. 500 ml talpos cheminės stiklinės.
5.3. Piltuvas iš plastiko; pageidautina, kad jo viršutinė dalis būtų cilindro formos, maždaug 200 mm skersmens.
5.4. Bandymo sietas, akutės – 0,5 mm, įstatomas į piltuvą (5.3).
Pastaba:
Piltuvas ir sietas turi būti tokio dydžio, kad tik kelios granulės galėtų būti viena virš kitos ir alyva galėtų lengvai ištekėti.
5.5. Filtravimo popierius, greito filtravimo tipo, krepinis, minkštas, masė – 150 g/m2.
5.6. Sugeriamasis popierius (laboratorinės kokybės).
6. Darbo eiga
|
6.1. |
Vienas po kito greitai daromi du atskiri bandymai, naudojant skirtingas to paties ėminio dalis. |
|
6.2. |
Naudojant bandymo sietą (5.4) atskiriamos mažesnės kaip 0,5 mm daleles. Maždaug 50 gramų ėminio sveriama 0,01 g tikslumu ir dedama į cheminę stiklinę (5.2). Įpilama pakankamai gazolio (4 skirsnis) priliuotoms dalelėms ar granulėms visiškai apsemti, ir atsargiai maišoma visų priliuotų dalelių ir granulių paviršiui visiškai sudrėkinti. Cheminė stiklinė uždengiama laikrodžio stiklu ir laikoma vieną valandą esant 25 (± 2) °C. |
|
6.3. |
Visas cheminės stiklinės turinys filtruojamas per piltuvą (5.3), kuriame yra bandymo sietas (5.4). Ant sieto sulaikyta ėminio dalis laikoma vieną valandą, kad galėtų nutekėti didesnė alyvos pertekliaus dalis. |
|
6.4. |
Ant lygaus paviršiaus vienas ant kito dedami du filtravimo popieriaus (5.5) lapai (maždaug 500 × 500 mm). Abiejų filtravimo popieriaus lapų keturi kraštai užlenkiami į viršų maždaug 40 mm, kad granulės negalėtų riedėti. Filtravimo popieriaus centre dedami du sugeriamojo popieriaus (5.6) sluoksniai. Visas sieto (5.4) turinys išpilamas ant sugeriamojo popieriaus ir granules tolygiai paskleidžiamos minkštu, lygiu šepetėliu. Po dviejų minučių vienas sugeriamojo popieriaus kraštas pakeliamas granulėms perpilti ant apačioje esančio filtravimo popieriaus ir granulės tolygiai paskleidžiamos šepetėliu ant filtravimo popieriaus. Ant ėminio uždedamas dar vienas filtravimo popieriaus lapas, kurio kraštai taip pat būtų užlenkti į viršų, ir sukamaisiais judesiais, šiek tiek spaudžiant, granulės ritinėjamos tarp filtravimo popieriaus lapų. Kas kiekvienus aštuonis sukamuosius judesius daroma pertrauka priešingiems filtravimo popieriaus kraštams pakelti, kad nuriedėjusios į pakraščius granulės būtų grąžintos į centrą. Laikomasi šios veiksmų tvarkos: daromi keturi išbaigti sukamieji judesiai iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, vėliau prieš laikrodžio rodyklę. Toliau granulės ridenamos į centrą pirmiau nurodytu būdu. Šis veiksmas kartojamas tris kartus (24 sukamieji judesiai, kraštai pakeliami į viršų du kartus). Naujas filtravimo popieriaus lapas atsargiai įdedamas tarp apatinio ir virš jo esančio lapo, ir granulėms leidžiama nuriedėti ant naujo lapo pakeliant viršutinio lapo kraštus. Granulės uždengiamos nauju filtravimo popieriaus lapu ir kartojami pirmiau aprašyti veiksmai. Tuojau pat po ritinėjimo granulės suberiamos į pasvertą lėkštę ir dar kartą sveriamos 0,01 g tikslumu likusio gazolio masei nustatyti. |
|
6.5. |
Ritinėjimo ir svėrimo veiksmo kartojimas Jei ėminyje lieka daugiau kaip 2 g gazolio, ėminys dedamas ant naujų filtravimo popieriaus lapų ir kartojami ritinėjimo veiksmai, pakeliant kampus pagal 6.4 punktą (du kartus daromi aštuoni sukamieji judesiai, pakėlimas vieną kartą). Ėminys dar kartą sveriamas. |
7. Rezultatų išraiška
7.1. Apskaičiavimo metodas ir formulė
Alyvos išlaikymas po kiekvieno nustatymo (6.1), išreikštas sijoto ėminio masės procentine dalimi, apskaičiuojamas pagal formulę:
čia:
m1 sijotos ėminio dalies (6.2) masė, g;
m2 ėminio masė pagal 6.4 arba 6.5 punktus, kaip paskutiniojo svėrimo rezultatas, g.
Galutinis rezultatas yra dviejų atskirų nustatymų aritmetinis vidurkis.
3 metodas
Degiųjų ingredientų nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente aprašyta metodika, kaip nustatyti degiųjų ingredientų kiekį paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį.
2. Metodo esmė
Veikiant rūgštimi iš pradžių šalinamas anglies dioksidas, gaunamas iš neorganinių užpildų. Organiniai junginiai oksiduojami chromo ir sieros rūgščių mišiniu. Susidaręs anglies dioksidas absorbuojamas bario hidroksido tirpalu. Nuosėdos tirpinamos vandenilio chlorido rūgšties tirpale ir jų kiekis nustatomas taikant atvirkštinį titravimą natrio hidroksido tirpalu.
3. Reagentai
|
3.1. |
Analiziškai grynas chromo (VI) trioksidas CrO3. |
|
3.2. |
Sieros rūgštis, 60 % tūrio: į vieno litro cheminę stiklinę įpilama 360 ml vandens ir atsargiai įpilama 640 ml sieros rūgšties (tankis = 1,83 g/ml, esant 20 °C). |
|
3.3. |
Sidabro nitratas: 0,1 mol/l tirpalas. |
|
3.4. |
Bario hidroksidas Sveriama 15 gramų bario hidroksido (Ba(OH)2 × 8H2O) ir visiškai ištirpinama karštame vandenyje. Atvėsintas tirpalas supilamas į vieno litro kolbą. Skiedžiama iki žymos ir sumaišoma. Filtruojama per kelių sluoksnių filtravimo popierių. |
|
3.5. |
Vandenilio chlorido rūgštis: 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. |
|
3.6. |
Natrio hidroksidas: 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. |
|
3.7. |
Bromfenolio mėlynasis: 0,4 g/l vandeninis tirpalas. |
|
3.8. |
Fenolftaleinas: 2 g/l tirpalas 60 % tūrio etanolyje. |
|
3.9. |
Natrio kalkės: maždaug 1,0–1,5 mm dalelės. |
|
3.10. |
Demineralizuotas vanduo: tik ką virintas anglies dioksidui pašalinti. |
4. Aparatūra
|
4.1. |
Tipinė laboratorinė įranga, būtent: — 15 ml talpos Gučo tiglis, plokštelės skersmuo – 20 mm, visas aukštis – 50 mm, akytumas – 4 (akučių skersmuo – 5–15 μm), — 600 ml talpos cheminė stiklinė. |
|
4.2. |
Suslėgtasis azotas. |
|
4.3. |
Aparatas, surinktas iš šių dalių, jei įmanoma, sujungtų rutuline šlifo jungtimi (žr. 2 paveikslą.): 4.3.1. absorbcijos vamzdžio A, maždaug 200 mm ilgio, 30 mm skersmens, užpildytas natrio kalkėmis (3.9), kurias laiko kamščiai iš stiklo vatos. 4.3.2. Apvaliadugnė 500 ml tūrio reakcijos kolba B su šonine atšaka. 4.3.3. Maždaug 150 mm ilgio (C′) Vigreux rektifikavimo kolonėlė. 4.3.4. Dvigubo paviršiaus 200 mm ilgio kondensatorius C. 4.3.5. Drekselio indas D, kaip gaudyklė perteklinei distiliuojamai rūgščiai sulaikyti. 4.3.6. Ledo vonia E Drekselio indui vėsinti. 4.3.7. Du 32–35 mm skersmens absorberiai F1 ir F2, į kurių dujų skirstytuvą įstatytas 10 mm skersmens mažo akytumo sukepinto stiklo diskas. 4.3.8. Siurblys ir siurbimo reguliavimo įtaisas G, turintis stiklinį trišakį, kurio laisvoji atšaka jungiama su plonu kapiliaru trumpa gumine žarna su spaustuku. Įspėjimas: Esant sumažintam slėgiui, aparate pavojinga naudoti verdantį chromo rūgšties tirpalą, todėl reikia imtis atitinkamų saugos priemonių. |
5. Darbo eiga
5.1. Analizuojamas ėminys
Maždaug 10 gramų amonio nitrato sveriama 0,001 g tikslumu.
5.2. Karbonatų šalinimas
Analizuojamas ėminys supilamas į reakcijos kolbą B. Įpilama 100 ml H2SO4 (3.2). Priliuotos dalelės arba granulės ištirpsta per dešimt minučių, esant kambario temperatūrai. Surenkamas aparatas, kaip nurodyta schemoje: vienas absorbcijos vamzdžio (A) galas jungiamas su azoto šaltiniu (4.2) per atbulinio srauto įtaisą, išlaikantį 667–800 Pa slėgį, o kitas galas – su tiekimo vamzdžiu, kuris įstatomas į reakcijos kolbą. Įstatoma Vigreux frakcionavimo kolona (C′) ir vandeniu aušinamas kondensatorius (C). Dujinio azoto srautas reguliuojamas taip, kad per tirpalą tekėtų vidutinis srautas; tirpalas užvirinamas ir dvi minutes virinamas. Pasibaigus šiam laikui, burbuliukai nebeturėtų išsiskirti. Jei burbuliukai išsiskiria, kaitinama dar 30 min. Tirpalas paliekamas atvėsti ne trumpiau kaip 20 min, visą laiką leidžiant per jį azotą.
Aparatas baigiamas surinkti, kaip nurodyta schemoje, kondensatoriaus vamzdį jungiant su Drekselio indu (D), kuris kitų galu jungiamas su absorberiais F1 ir F2. Renkant aparatą, azotas turi būti leidžiamas per tirpalą. Į kiekvieną absorberį (F1 ir F2) greitai įpilama 50 ml bario hidroksido tirpalo (3.4).
10 min barbotuojamas azotas. Tirpalas absorberiuose turi būti skaidrus. Priešingu atveju būtina pakartoti karbonatų šalinimo procesą.
5.3. Oksidacija ir absorbcija
Ištraukus azoto tiekimo vamzdį, per šoninę reakcijos kolbos (B) atšaką greitai suberiama 20 gramų chromo trioksido (3.1) ir įpilama 6 ml sidabro nitrato tirpalo (3.3). Aparatas jungiamas su siurbliu ir azoto srautas reguliuojamas taip, kad per absorberių (F1 ir F2) sukepinamojo stiklo filtrus tekėtų pastovus dujų burbuliukų srautas.
Reakcijos kolba (B) kaitinama skysčiui užvirti ir virinama pusantros valandos ( 12 ). Gali tekti reguliuoti įsiurbimo reguliavimo vožtuvą (G) azoto srautui nustatyti, kadangi gali atsitikti taip, kad vykstant bandymui nusėdęs bario karbonatas gali užkimšti sukepinto stiklo diskus. Bandymas laikomas patenkinamu, jei bario hidroksido tirpalas F2 absorberyje lieka skaidrus. Priešingu atveju bandymą būtina kartoti. Nustojama kaitinti, aparatas išardomas. Kiekvieno skirstytuvo vidus ir išorė plaunama vandeniu (3.10) bario hidroksidui pašalinti, plovimo vanduo supilamas į atitinkamą absorberį. Skirstytuvai vienas po kito dedami į 600 ml cheminę stiklinę, kuri vėliau bus naudojama nustatymui.
Iš pradžių vakuumu greitai filtruojamas F2 absorberio turinys, vėliau – F1 absorberio turinys, naudojant Gučo tiglį. Nuosėdoms surinkti absorberiai plaunami vandeniu (3.10), tiglis plaunamas 50 ml to paties vandens. Tiglis dedamas į 600 ml cheminę stiklinę ir įpilama maždaug 100 ml virinto vandens (3.10). Į kiekvieną absorberį įpilama 50 ml virinto vandens ir penkias minutes per skirstytuvus leidžiamas azotas. Absorberių plovimo vanduo sujungiamas su vandeniu cheminėje stiklinėje. Plovimas kartojamas siekiant gerai išplauti skirstytuvus.
5.4. Karbonatų, gautų iš organinių medžiagų, kiekio nustatymas
Į cheminės stiklinės turinį įlašinami penki lašai fenolftaleino (3.8). Tirpalas nusidažo rausva spalva. Vandenilio chlorido rūgštis (3.5) lašinama tol, kol rausva spalva išnyksta. Tirpalas tiglyje gerai sumaišomas ir patikrinama, ar rausva spalva neatsirado iš naujo. Įlašinami penki lašai bromfenolio mėlynojo (3.7) ir titruojama vandenilio chlorido rūgštimi (3.5) tol, kol tirpalas nusidažys geltonai. Įpilama dar 10 ml vandenilio chlorido rūgšties.
Tirpalas kaitinamas iki virimo ir virinamas ne ilgiau kaip vieną minutę. Kruopščiai tikrinama, ar skystyje nėra nuosėdų.
Tirpalas paliekamas atvėsti ir vykdomas atvirkštinis titravimas natrio hidroksido tirpalu (3.6).
6. Tuščiasis bandymas
Daromas tuščiasis bandymas taikant tą pačią metodiką ir naudojant tokius pat visų reagentų kiekius.
7. Rezultatų išraiška
Degiųjų ingredientų kiekis (C), išreikštas anglies kiekiu, apskaičiuojamas kaip ėminio masės procentinė dalis pagal formulę:
čia:
|
E1 |
= |
ėminio masė, g; |
|
V1 |
= |
0,1 mol/l vandenilio chlorido rūgšties, įpiltos po fenolftaleino spalvos pasikeitimo, suminis tūris, ml; |
|
V2 |
= |
0,1 mol/l natrio hidroksido tirpalo, sunaudoto darant atvirkštinį titravimą, tūris, ml. |
2 paveikslas
4 metodas
pH vertės nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente aprašyta metodika paprastųjų amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, tirpalo pH nustatyti.
2. Metodo esmė
Amonio nitrato tirpalo pH matavimas pH-metru.
3. Reagentai
Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo, neturintis anglies dioksido.
3.1. Buferinis tirpalas, pH = 6,88 esant 20 °C
3,40 (± 0,01) g kalio dihidrofosfato (KH2PO4) ištirpinama maždaug 400 ml vandens. Toliau ištirpinama 3,55 (± 0,01) g natrio hidrofosfato (Na2HPO4) maždaug 400 ml vandens. Abu tirpalai be nuostolių supilami į 1 000 ml matavimo kolbą, tirpalas skiedžiamas iki žymos ir sumaišomas. Tirpalas laikomas sandariai uždarytame inde.
3.2. Buferinis tirpalas, pH = 4,00 esant 20 °C
10,21 (± 0,01) g kalio hidroftalato (KHC8O4H4) ištirpinama vandenyje. Tirpalas be nuostolių supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą, skiedžiamas iki žymos ir sumaišomas.
Tirpalas laikomas sandariai uždarytame inde.
|
3.3. |
Galima naudoti prekyboje esančius etaloniniais buferinius tirpalus. |
4. Aparatūra
pH-metras su stiklo ir kalomelio arba lygiaverčiais elektrodais; jautris – 0,05 pH vieneto.
5. Darbo eiga
5.1. pH-metro kalibravimas
pH-metras (4) kalibruojamas esant 20 (± 1) °C temperatūrai 3.1, 3.2 arba 3.3 buferiniais tirpalais. Prieš matavimą ir matuojant virš tirpalo leidžiamas nedidelis azoto srautas.
5.2. pH nustatymas
Į 250 ml cheminę stiklinę su 10 (± 0,01) g ėminio įpilama 100 ml vandens. Netirpios dalelės šalinamos filtruojant, nupilant arba centrifuguojant skystį. Pagal tą pačią metodika, kuri buvo taikoma prietaisui kalibruoti, matuojama skaidraus tirpalo pH vertė esant 20 (± 1) °C temperatūrai.
6. Rezultatų išraiška
Rezultatai išreiškiami pH vienetais 0,1 tikslumu, nurodant temperatūrą.
5 metodas
Dalelių dydžio nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente aprašyta didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų granulometrinės analizės metodika.
2. Metodo esmė
Ėminys rankiniu arba mechaniniu būdu sijojamas per trijų sietų komplektą. Užrašoma likučio ant kiekvieno sieto masė ir apskaičiuojama per reikiamus sietus praėjusios medžiagos procentinė dalis.
3. Aparatūra
|
3.1. |
Tipinio intervalo 200 mm skersmens bandymo sietai iš metalinio tinklo, kurių akučių dydis – 2,0 mm, 1,0 mm ir 0,5 mm. Vienas dangtis ir vienas rinktuvas visiems sietams. |
|
3.2. |
Svarstyklės, sveriančios 0,01 g tikslumu. |
|
3.3. |
Mechaninis sieto purtytuvas (jei yra), kuriuo būtų galima vertikaliai ir horizontaliai purtyti ėminį. |
4. Darbo eiga
|
4.1. |
Ėminys dalijamas į tipines maždaug 100 gramų dalis. |
|
4.2. |
Kiekviena iš šių dalių sveriama 0,1 g tikslumu. |
|
4.3. |
Sietų komplektas surenkamas akučių didėjimo tvarka: rinktuvas, 0,5 mm, 1 mm, 2 mm akučių sietas, ir ant viršutinio sieto dedamas pasverta ėminio dalis. Sietų komplektas uždengiamas dangčiu. |
|
4.4. |
Sietų komplektas purtomas rankiniu arba mechaniniu būdu, darant vertikalius ir horizontalius judesius, kartais patapšnojant. Šis veiksmas tęsiamas dešimt minučių arba tol, kol per kiekvieną sietą praeina mažiau kaip 0,1 g/min medžiagos. |
|
4.5. |
Sietai paeiliui išimami iš komplekto ir surenkama ant kiekvieno iš jų sulaikyta medžiaga; prireikus medžiaga švelniai nubraukiama šepetėliu nuo kitos sieto pusės. |
|
4.6. |
Ant kiekvieno sieto sulaikyta medžiaga sveriama 0,1 g tikslumu, be to, sveriama rinktuve esanti medžiaga. |
5. Rezultatų įvertinimas
|
5.1. |
Frakcijų masės vertės perskaičiuojamos į suminės frakcijų masės (bet ne pradinės masės) procentinę dalį. Apskaičiuojama rinktuve esančios frakcijos procentinė dalis (t. y. < 0,5 mm): A %. Apskaičiuojama likučio, sulaikyto ant 0,5 mm akučių sieto, procentinė dalis: B %. Apskaičiuojama medžiagos, praėjusios per 1,0 mm akučių sietą, procentinė dalis, t. y. (A + B) %. Frakcijų masės suma neturėtų skirtis nuo pradinės masės daugiau kaip 2 %. |
|
5.2. |
Būtina padaryti ne mažiau kaip dvi atskiras analizes, ir atskiri A rezultatai neturėtų skirtis daugiau kaip 1,0 % absoliučiąja verte, o B rezultatai – daugiau kaip 1,5 % absoliučiąja verte. Jei taip nėra, bandymą reikia kartoti. |
6. Rezultatų išraiška
Ataskaitoje pateikiamas kaip dviejų A verčių vidurkis iš vienos pusės ir kaip A + B verčių vidurkis iš kitos pusės.
6 metodas
Chloro kiekio (kaip chlorido jono) nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente apibrėžta chloro kiekio (kaip chlorido jono) paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį, nustatymo metodika.
2. Metodo esmė
Vandenyje esantys chlorido nustatomi potenciometriškai titruojant sidabro nitratu rūgštinėje terpėje.
3. Reagentai
Distiliuotas arba demineralizuotas vanduo, neturintis chlorido jonų.
|
3.1. |
Acetonas, analiziškai grynas. |
|
3.2. |
Koncentruota azoto rūgštis (tankis = 1,40 g/ml esant 20 °C). |
|
3.3. |
Sidabro nitrato 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. Šis tirpalas laikomas rudo stiklo butelyje. |
|
3.4. |
Sidabro nitrato 0,004 mol/l etaloninis tirpalas; šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą. |
|
3.5. |
Kalio chlorido 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. 0,1 mg tikslumu sveriama 3,7276 g analiziškai gryno kalio chlorido, kuris prieš tai vieną valandą buvo laikomas džiovinimo spintoje esant 130 °C ir atvėsintas eksikatoriuje iki kambario temperatūros. Ištirpinamas nedideliame vandens kiekyje, visas tirpalas supilamas į 500 ml matavimo kolbą, skiedžiama iki žymos ir sumaišoma. |
|
3.6. |
Kalio chlorido 0,004 mol/l etaloninis tirpalas. Šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą. |
4. Aparatūra
|
4.1. |
Potenciometras su sidabro indikatoriniu elektrodu ir kalomelio palyginamuoju elektrodu; jautris 2 mV, potencialo intervalas nuo –500 mV iki +500 mV. |
|
4.2. |
Sočiojo kalio nitrato tirpalo tiltelis, jungiamas su kalomelio elektrodu (4.1); iš galų užkimštas akytais kamščiais. |
|
4.3. |
Magnetinė maišyklė ir teflonu dengtas maišiklio strypelis. |
|
4.4. |
Mikrobiuretė su smailiai ištemptu galu ir 0,01 ml padalomis. |
5. Darbo eiga
5.1. Sidabro nitrato tirpalo etalonavimas
Į dvi žemas tinkamos talpos chemines stiklines (pvz., 250 ml) įpilama 5,00 ml ir 10,00 ml etaloninio kalio chlorido tirpalo (3.6). Kiekvienos stiklinės turinys titruojamas, kaip toliau aprašyta.
Įpilama 5 ml azoto rūgšties tirpalo (3.2), 120 ml acetono (3.1) pakankamas vandens kiekis maždaug 150 ml suminiam tūriui gauti. Į cheminė stiklinė įdedamas maišiklis (4.3), stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės ir įjungiamas maišymas. Įmerkiamas sidabro elektrodas (4.1), ir į tirpalą panardinamas laisvasis tiltelio (4.2) galas. Elektrodai jungiami su potenciometru (4.1) ir nustačius prietaiso nulinę padėtį, užrašoma titravimo pradžios potencialo vertė.
Titruojama naudojant mikrobiuretę (4.4), iš pradžių įpylus 4 arba 9 ml sidabro nitrato tirpalo, atsižvelgiant į paimtą etaloninio kalio chlorido tirpalo tūrį. Toliau įpilant dalimis po 0,1 ml 0,004 mol/l tirpalo ir po 0,05 ml 0,1 mol/l tirpalo. Po kiekvieno įpylimo laukiama potencialo nusistovėjimo.
Pirmose dviejose lentelės skiltyse įrašomos įpilto tirpalo tūrių ir atitinkamos potencialo vertės.
Trečioje lentelės skiltyje įrašomos E nuoseklios potencialo didėjimo vertės (Δ1E). Ketvirtoje skiltyje įrašomos teigiamos arba neigiamos (Δ1E) potencialo didėjimo skirtumo vertės (Δ2E). Titravimo pabaigą atitinka 0,1 ml arba 0,05 ml sidabro nitrato tirpalo dalies (V1) įpylimą, po kurio Δ1E vertės pokytis yra didžiausias.
Norint apskaičiuoti tikslų sidabro nitrato tirpalo (Veq) tūrį, atitinkantį ekvivalentinį tašką, taikoma formulė:
čia:
V0 suminis sidabro nitrato tūris, gretimas tūriui, atitinkančiam didžiausią Δ1E vertę, ml;
V1 paskutinės įlašintos sidabro nitrato tirpalo dalies (0,1 arba 0,05 ml) tūris, ml;
b paskutinė teigiama Δ2E vertė;
B paskutinės teigiamos Δ2E absoliučiosios vertės ir pirmosios neigiamos Δ2E absoliučiosios vertės suma (žr. pavyzdį 1 lentelėje).
5.2. Tuščiasis bandymas
Daromas tuščiasis bandymas, į kurio rezultatą atsižvelgiama apskaičiuojant galutinį rezultatą.
Tuščiojo bandymo su reagentais rezultatas V4 mililitrais gaunamas pagal formulę:
čia:
V2 sidabro nitrato tirpalo tikslus tūris (Veq), atitinkantis 10 ml naudojamo kalio chlorido etaloninio tirpalo titravimą, ml;
V3 sidabro nitrato tirpalo tikslus tūris (Veq), atitinkantis 5 ml naudojamo kalio chlorido etaloninio tirpalo titravimą, ml.
5.3. Kontrolinis bandymas
Tuščiasis bandymas kartu gali būti prietaiso tinkamo veikimo ir bandymo metodikos taisyklingo taikymo tikrinimas.
5.4. Nustatymas
Imamas 10–20 g ėminys ir sveriamas 0,01 g tikslumu. Kiekybiškai supilama į 250 ml cheminę stiklinę. Įpilama 20 ml vandens, 5 ml azoto rūgšties tirpalo (3.2), 120 ml acetono (3.1) ir skiedžiama vandeniu maždaug iki 150 ml.
Į cheminė stiklinė įdedamas maišiklis (4.3), stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės ir įjungiamas maišymas. Į tirpalą panardinamas sidabro elektrodas (4.1) ir laisvasis tiltelio galas (4.2); elektrodai jungiami su potenciometru (4.1) ir, nustačius prietaiso nulinę padėtį, užrašoma titravimo pradžios potencialo vertė.
Titruojama sidabro nitrato tirpalu iš mikrobiuretės (4.4) įpilant po 0,1 ml. Po kiekvieno įpylimo laukiama potencialo nusistovėjimo.
Toliau titruojama, kaip nurodyta 5.1 punkte, pradedant ketvirtąja pastraipa: „Pirmose dviejose lentelės skiltyse įrašomos įpilto tirpalo tūrių ir atitinkamos potencialo vertės …“.
6. Rezultatų išraiška
Analizės rezultatas išreiškiamas kaip chloro, esančio analizei pateiktame ėminyje, procentinė dalis. Chloro (Cl) procentinė dalis apskaičiuojama pagal formulę:
čia:
T titravimui naudojamo sidabro nitrato tirpalo koncentracija, mol/l;
V4 tuščiojo bandymo (5.2.) rezultatas, ml;
V5 Veq vertė, atitinkanti nustatymą (5.4), ml;
m ėminio masė, g.
1 lentelė: Pavyzdys
|
Sidabro nitrato tirpalo tūris V (ml) |
Potencialas E (mV) |
Δ1E |
Δ2E |
|
4,80 |
176 |
|
|
|
4,90 |
211 |
35 |
+ 37 |
|
5,00 |
283 |
72 |
– 49 |
|
5,10 |
306 |
23 |
– 10 |
|
5,20 |
319 |
13 |
|
|
|
|||
7 metodas
Vario nustatymas
1. Taikymo tikslas ir sritis
Šiame dokumente apibrėžta vario kiekio paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį, nustatymo metodika.
2. Metodo esmė
Ėminys tirpinamas praskiestoje vandenilio chlorido rūgštyje ir vario kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
3. Reagentai
|
3.1. |
Vandenilio chlorido rūgštis (tankis 1,18 g/ml esant 20 °C). |
|
3.2. |
6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalas. |
|
3.3. |
0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalas. |
|
3.4. |
Amonio nitratas. |
|
3.5. |
30 % vandenilio peroksidas. |
|
3.6. |
Vario tirpalas ( 13 ) (pradinis): 1 g gryno vario sveriama 0,001 g tikslumu, tirpinama 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpale (3.2) dalimis įpilant 5 ml vandenilio peroksido (3.5), ir skiedžiama vandeniu iki 1 l. 1 ml šio tirpalo yra 1 000 μg vario (Cu).
|
4. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrofotometras su vario lempa (324,8 nm).
5. Darbo eiga
5.1. Tirpalo ruošimas analizei
25 g ėminio sveriama 0,001 g tikslumu, ėminys įdedamas į 400 ml cheminę stiklinę, atsargiai įpilama 20 ml vandenilio chlorido rūgšties (3.1) (gali vykti labai smarki anglies dioksido susidarymo reakcija). Prireikus įpilama dar vandenilio chlorido rūgšties. Kai burbuliukai nustoja skirtis, mišinys garinamas iki sauso likučio ant garų vonios, kartais maišant stikline lazdele. Įpilama 15 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalo (3.2) ir 120 ml vandens. Maišoma stikline lazdele, kuri turėtų būti palikta cheminėje stiklinėje, stiklinė uždengiama laikrodiniu stiklu. Tirpalas nestipriai virinamas, kad viskas ištirptų, vėliau tirpalas atvėsinamas.
Tirpalas kiekybiškai supilamas į 250 ml matavimo kolbą, cheminė stiklinė plaunama 5 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalo (3.2) ir dar du kartus plaunama 5 ml verdančio vandens. Skiedžiama iki žymos vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) ir kruopščiai sumaišoma.
Filtruojama per vario neturintį filtravimo popierių ( 14 ), pirmieji 50 ml išpilami lauk.
5.2. Tuščiojo bandymo tirpalas
Ruošiamas tuščiojo bandymo tirpalas, į kurį neįpilama tik ėminio, ir į gautą rezultatą atsižvelgiama apskaičiuojant galutinį rezultatą.
5.3. Nustatymas
5.3.1. Ėminio ir tuščiojo bandymo tirpalų ruošimas
Ėminio tirpalas (5.1) ir tuščiojo bandymo tirpalas (5.2) skiedžiamas vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) optimaliai spektrofotometro matavimo intervalo koncentracijai gauti. Skiesti dažniausiai nereikia.
5.3.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Skiedžiant etaloninį tirpalą (3.1) vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) paruošiami bent penki etaloniniai tirpalai, atitinkantys optimalų spektrofotometro matavimo intervalą (0–5,0 μ g/l Cu). Prieš skiedžiant iki žymos į kiekvieną tirpalą įpilama amonio nitrato (3.4) 100 mg/ml koncentracijai gauti.
5.4. Matavimas
Spektrofotometras (4) nustatomas bangos ilgiui 324,8 nm. Naudojama oksiduojanti oro ir acetileno liepsna. Po tris kartus iš eilės įpurškiami kalibravimo tirpalas (5.3.2), ėminio tirpalas ir tuščiojo bandymo tirpalas (5.3.1), tarp kiekvieno įpurškimo visą prietaisą plaunant distiliuotu vandeniu. Brėžiama kalibravimo kreivė, ordinačių ašyje žymint kiekvieno etaloninio tirpalo vidutinį optinį tankį, abscisių ašyje – atitinkamą vario koncentraciją, išreikštą μg/ml.
Pagal kalibravimo kreivę nustatoma vario koncentracija galutinio ėminio ir tuščiojo bandymo tirpaluose.
6. Rezultatų išraiška
Vario kiekis ėminyje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ėminio masę, daromus skiedimus ir tuščiojo bandymo rezultatus. Rezultatas išreiškiamas mg Cu/kg.
4. Atsparumo detonacijai nustatymas
4.1. Taikymo tikslas ir sritis
Šis dokumentas taikomas nustatyti didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų atsparumą detonacijai.
4.2. Metodo esmė
Ėminys uždaromas į plieninį vamzdį ir veikiamas tarpinio detonatoriaus sukeltu detonacijos slėgiu. Detonacijos sklidimas nustatomas pagal švino cilindrų, ant kurių darant bandymą horizontaliai dedamas vamzdis, suspaudimo laipsnį.
4.3. Medžiagos
4.3.1. Plastinė sprogstamoji medžiaga, turinti 83–86 % pentrito.
Tankis : 1 500 – 1 600 kg/m3
Detonavimo greitis : 7 300 – 7 700 m/s
Masė : 500 (± 1) g.
4.3.2. Septyni gabalai lanksčiosios detonavimo virvutės su nemetaliniu apvalkalu
Užpildo masė : 11–13 g/m.
Kiekvienos virvutės ilgis : 400 (± 2) mm.
4.3.3. Supresuota antrinės sprogstamosios medžiagos tabletė su įduba sprogdikliui.
Sprogstamoji medžiaga : heksogenas/vaškas (95/5), tetrilas, arba panaši antrinė sprogstamoji medžiaga, į kurią dedama arba nededama grafito.
Tankis : 1 500 – 1 600 kg/m3
Skersmuo : 19–21 mm.
Aukštis : 19–23 mm.
Centrinė įduba sprogdikliui : skersmuo 7–7,3 mm, gylis 12 mm.
4.3.4. Besiūlis plieninis vamzdis, apibrėžtas ISO 65:1981; sunkiųjų vamzdžių serija; vardiniai matmenys DN 100 (4′′).
Vamzdžio išorinis skersmuo : 113,1–115,0 mm.
Sienelės storis : 5,0–6,5 mm.
Ilgis : 1 005 (± 2) mm.
4.3.5. Pagrindo plokštė
|
Medžiaga |
: |
lengvai suvirinamas plienas. |
|
Plokštės matmenys |
: |
160 × 160 mm. |
|
Storis |
: |
5–6 mm. |
4.3.6. Šeši švininiai cilindrai
|
Skersmuo |
: |
50 (± 1) mm. |
|
Aukštis |
: |
100–101 mm. |
|
Medžiagos |
: |
minkštasis švinas, ne mažesnio kaip 99,5 % grynumo. |
4.3.7. Plieninis blokas
Ilgis : bent 1 000 mm.
Plotis : bent 150 mm.
Aukštis : bent 150 mm.
Masė : ne mažesnė kaip 300 kg, jei nėra tvirto pagrindo plieniniam blokui statyti.
4.3.8. Cilindras iš plastiko arba kartono tarpinio detonatoriaus įkrovai
Sienelių storis : 1,5–2,5 mm.
Skersmuo : 92–96 mm.
Aukštis : 64–67 mm.
|
4.3.9. |
Sprogdiklis (elektrinis arba neelektrinis), kurio suveikimo jėga 8–10. |
|
4.3.10. |
Medinis diskas. Skersmuo : 92–96 mm. Skersmuo turi atitikti cilindro iš plastiko arba kartono (4.3.8) vidinį skersmenį. Storis : 20 mm. |
|
4.3.11. |
Medinis strypas, kurio matmenys atitinka sprogdiklio (4.3.9) matmenis. |
|
4.3.12. |
Siuvimo smeigtukai (didžiausias ilgis 20 mm) |
4.4. Darbo eiga
4.4.1. Tarpinio detonatoriaus įkrovos ruošimas įdėjimui į plieninį vamzdį
Yra du būdai sukelti tarpinio detonatoriaus įkrovos sprogimą atsižvelgiant į turimą įrangą.
4.4.1.1. Vienalaikis padegimas septyniuose taškuose
Naudoti paruošta tarpinio detonatoriaus įkrova pavaizduota 1 paveiksle.
|
4.4.1.1.1. |
Medinio disko (4.3.10) centre ir šešiuose taškuose, simetriškai išdėstytuose 55 mm skersmens koncentriniu apskritimu, gręžiamos disko ašiai lygiagrečios skylės. Skylių skersmuo turi būti 6–7 mm (žr. 1 paveikslo A – B pjūvį) pagal naudojamos detonavimo virvutės skersmenį (4.3.2). |
|
4.4.1.1.2. |
Atpjaunami septyni 400 mm ilgio lanksčiosios detonavimo virvutės (4.3.2) gabalai, kurių galai, siekiant išvengti bet kokių sprogstamosios medžiagos nuostolių, nupjaunami lygiai ir tuojau pat užklijuojami lipniąja juosta. Visos septynios virvutės prakišamos per septynias medinio disko (4.3.10) skyles, paliekant kelių centimetrų ilgio galus. Toliau į kiekvieną virvutę per 5–6 mm nuo jos galo ir skersai jo austinio apvalkalo įsmeigiamas mažas siuvimo smeigtukas (4.3.12), o virvučių gabalų išorinė pusė šalia smeigtuko apvyniojama 2 cm pločio lipniąja juosta. Galiausiai visos virvutės ištraukiamos už jų ilgųjų galų, kad smeigtukai paliestų medinį diską. |
|
4.4.1.1.3. |
Plastinei sprogstamajai medžiagai (4.3.1) suteikiama 92–96 mm skersmens cilindro forma, atsižvelgiant į cilindro (4.3.8) skersmenį. Šis cilindras statomas vertikaliai ant lygaus paviršiaus ir įdedama suformuota sprogstamoji medžiaga. Toliau į cilindro viršutinę dalį įstatomas medinis diskas ( 15 ) su septyniomis detonavimo virvutėmis ir įspaudžiamas į sprogstamąją medžiagą. Cilindro aukštis (64–67 mm) nustatomas taip, kad jo viršutinis kraštas nebūtų aukščiau medinio disko. Galiausiai cilindras tvirtinamas prie medinio disko per visą jo apskritimo ilgį, pvz., sąvaromis arba mažomis vinimis. |
|
4.4.1.1.4. |
Laisvieji septynių detonavimo virvučių galai surenkami apie medinį strypą (4.3.11) taip, kad jie būtų vienodo lygio strypui statmenoje plokštumoje. Lipniąja juosta jie tvirtinami apie strypą ( 16 ). |
4.4.1.2. Centrinis padegimas naudojant supresuotą tabletę
Naudojimui paruošta tarpinio detonatoriaus įkrova parodyta 2 paveiksle.
4.4.1.2.1. Tabletės presavimas
Laikantis būtinųjų saugos priemonių, 10 gramų antrinės sprogstamosios medžiagos (4.3.3) įdedama į liejimo formą, kurios vidinis skersmuo 19–21 mm, ir suspaudžiama reikiamai formai ir tankiui suteikti.
(Skersmens ir aukščio santykis turėtų būti maždaug 1:1).
Liejimo formos dugno centre yra 12 mm aukščio ir 7,0–7,3 mm skersmens kaištis (atsižvelgiant į naudojamo sprogdiklio skersmenį), kuris presuojant tabletę padaro joje cilindro formos įdubą, reikalingą vėliau sprogdikliui įstatyti.
4.4.1.2.2. Tarpinio detonatoriaus įkrovos ruošimas
Plastinė sprogstamoji medžiaga (4.3.1) dedama į cilindrą (4.3.8), vertikaliai pastatytą ant lygaus paviršiaus, ir spaudžiama žemyn mediniu štampu, suteikiant sprogstamajai medžiagai cilindro formą su įduba centre. Suspausta tabletė įdedama į šią įdubą. Cilindro formos sprogstamoji medžiaga su įdėta tablete uždengiama mediniu disku (4.3.10), turinčiu centre 7,0–7,3 mm skersmens skylę sprogdikliui įstatyti. Medinis diskas tvirtinamas prie cilindro kryžiumi klijuojama lipniąja juosta. Mediniu strypu (4.3.11) tikrinama, ar diske išgręžta skylė ir įduba tabletėje yra vienoje ašyje.
4.4.2. Plieninio vamzdžio ruošimas detonacijos bandymui
Viename plieninio vamzdžio (4.3.4) gale per 4 mm nuo krašto gręžiamos dvi diametraliai priešingos ir vamzdžio šoninei sienai statmenos 4 mm skersmens skylės.
Kitame vamzdžio gale privirinama pagrindo plokštė (4.3.5), suvirinimo siūlės metalu visiškai užpildanti statųjį kampą tarp pagrindo plokštės ir vamzdžio sienelės visu jo perimetru.
4.4.3. Plieninio vamzdžio užpildymas ir įkrovos įdėjimas
Žr. 1 ir 2 paveikslus.
|
4.4.3.1. |
Ėminys, plieninis vamzdis ir tarpinio detonatoriaus įkrova turi būti kondicionuojami esant 20 (± 5) °C. Dviem detonacijos bandymams reikia 16–18 kg ėminio. |
|
4.4.3.2. |
Vamzdis statomas vertikaliai, jo apatinei kvadratinei plokštei esant ant tvirto ir lygaus, geriau betoninio, pagrindo. Maždaug trečdalis vamzdžio užpildoma ėminiu ir vamzdis penkis kartus metamas iš 10 cm aukščio ant grindų, kad kiek įmanoma sutankėtų rutuliukai ir granulės. Tankinimui pagreitinti vamzdis tarp metimų verčiamas vibruoti, į jo šoninę sieną 10 kartų suduodant 750–1 000 g masės kūju. Tokiu pat būdu įdedama kita ėminio dalis. Galiausiai įdedama tokia paskutinė ėminio dalis, kad po jos sutankinimo 10 kartų keliant ir metant vamzdį, be to, iš viso 20 kartų suduodant kūju įkrova būtų 70 mm žemiau vamzdžio angos. Ėminio užpildymo plieniniame vamzdyje aukštis nustatomas taip, kad vėliau dedamas tarpinis detonatorius (4.4.1.1 arba 4.4.1.2) visu savo paviršiumi gerai liestų ėminį. |
|
4.4.3.3. |
Tarpinio detonatoriaus įkrova įdedama į vamzdį taip, kad ji liestų ėminį; viršutinis medinio disko paviršius turi būti 6 mm žemiau vamzdžio krašto. Įdedant arba išimant mažus ėminio kiekius užtikrinamas ypač geras sprogstamosios medžiagos ir ėminio sąlytis. Kaip pavaizduota 1 ir 2 paveiksle, į skyles arti atviro vamzdžio krašto įstatomi vielokaiščiai, kurių kojelės atlenkiamos ir prispaudžiamos prie vamzdžio. |
4.4.4. Plieninio vamzdžio ir švininių cilindrų padėties nustatymas (žr. 3 paveikslą)
|
4.4.4.1. |
Švininių cilindrų (4.3.6) pagrindai numeruojami nuo 1 iki 6. Ant plieninio bloko (4.3.7), paguldyto ant horizontalaus pagrindo, vidurio linijos daromos šešios žymos 150 mm atstumu, pirmosios žymos nuotolis nuo bloko krašto turi būti ne mažesnis kaip 75 mm. Ant kiekvienos tokio žymos vertikaliai statomi švininiai cilindrai, kurių pagrindo centras turi sutapti su žyme. |
|
4.4.4.2. |
Plieninis vamzdis, paruoštas pagal šio metodo 4.4.3 punkte aprašytą metodiką, dedamas horizontaliai ant švininių cilindrų taip, kad vamzdžio ašis būtų lygiagreti plieninio bloko vidurio linijai, o užvirintas vamzdžio galas būtų išsikišęs per 50 mm už šeštojo švininio cilindro. Siekiant neleisti vamzdžiui riedėti, tarp švininių cilindrų viršaus ir vamzdžio sienelės iš abiejų pusių įstatomi maži mediniai pleištai arba tarp vamzdžio ir plieninio bloko įtaisomas medinis kryžius. Pastaba: Būtina užtikrinti, kad vamzdis liestų visus šešis švininius cilindrus; nedidelis vamzdžio paviršiaus kreivis gali būti išlygintas sukant vamzdį apie jo išilginę ašį; jei kuris nors iš švininių cilindrų būtų per aukštas, jis atsargiai plojamas plaktuku tol, kol bus reikiamo ilgio. |
4.4.5. Pasiruošimas sprogdinimui
|
4.4.5.1. |
Įtaisas, pagamintas pagal 4.4.4 punktą, dedamas į bunkerį arba į tinkamai paruoštą požeminę vietą (pvz., kasyklą arba tunelį). Reikia užtikrinti, kad plieninio vamzdžio temperatūra prieš detonaciją būtų 20 (± 5) °C. Pastaba: Jei tokių vietų nebūtų, darbas gali būti daromas betonuotoje duobėje, iš viršaus uždengtoje mediniais rastais. Detonavus medžiagai, gali būti išmetamos plieninės skeveldros, turinčios didelę kinetinę energiją, todėl turi būti dirbama esant atitinkamam atstumui iki gyvenamųjų namų arba kelių. |
|
4.4.5.2. |
Jei naudojama tarpinio detonatoriaus įkrovą su padegimu septyniuose taškuose, būtina užtikrinti, kad detonavimo virvutės būtų ištrauktos taip, kaip nurodyta 4.4.1.1.4 punkto išnašoje, ir kad jų padėtis būtų kiek įmanoma horizontali. |
|
4.4.5.3. |
Galiausiai ištraukiamas medinis strypas ir vietoj jo įdedamas sprogdiklis. Prieš padegant būtina patikrinti, ar iš pavojingos zonos yra evakuoti žmonės, o bandymą darantis personalas yra slėptuvėje. |
|
4.4.5.4. |
Sprogstamoji medžiaga susprogdinama. |
|
4.4.6. |
Laukiama pakankamai ilgą laiką, kad išsisklaidytų dūmai (dujos ir kartais toksiški skilimo produktai, pvz., azoto oksidai), švininiai cilindrai surenkami ir jų aukštis matuojamas slankmačiu su nonijumi. Užrašomas kiekvieno sunumeruoto švininio cilindro suspaudimo laipsnis, išreikštas pradinio aukščio (100 mm) procentine dalimi. Jei cilindrai suspaudžiami įstrižai, užrašoma didžiausia ir mažiausia vertės ir apskaičiuojamas jų vidurkis. |
|
4.4.7. |
Nuolatiniam detonavimo greičio matavimui galima naudoti jutiklį; jutiklis turėtų būti įstatomas išilgai vamzdžio ašies arba išilgai šoninės sienelės. |
|
4.4.8. |
Su kiekvienu ėminiu daromi du detonacijos bandymai. |
4.5. Bandymo ataskaita
Ataskaitoje apie kiekvieną detonacijos bandymą būtina pateikti šių parametrų vertes:
— tikrąsias plieninio vamzdžio išorinio skersmens ir sienelės storio vertes,
— plieninio vamzdžio kietumą pagal Brinelį,
— vamzdžio ir ėminio temperatūrą prieš pat padegimą,
— ėminio įkrovos plieniniame vamzdyje tankį (kg/m3),
— kiekvieno švininio cilindro aukštį po detonavimo, nurodant atitinkamą cilindro numerį,
— tarpinio detonatoriaus įkrovos padegimo būdą.
4.5.1. Bandymo rezultatų įvertinimas
Jei po kiekvieno padegimo bent vieno cilindro suspaudimas yra mažesnis kaip 5 %, bandymas laikomas galutiniu, o ėminys atitinka III priedo 2 skyriaus reikalavimus.
1 paveikslas
2 paveikslas
3 paveikslas
IV PRIEDAS
ĖMINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI
A. ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS TRĄŠOMS KONTROLIUOTI
ĮVADAS
Taisyklingas ėminių ėmimas yra sunkus, didžiausio atidumo reikalaujantis darbas. Taigi neįmanoma persistengti pabrėžiant, kad oficialiam trąšų tikrinimui būtų imamas pakankamai tipinis ėminys.
Toliau aprašytas ėminių ėmimo metodas turi būti taikomas labai tiksliai ir tai turi daryti specialistai, susipažinę su standartine ėminių ėmimo metodika.
1. Tikslas ir taikymo sritis
Ėminiai, skirti oficialiai trąšų kokybės ir sudėties kontrolei, turi būti imami taikant toliau aprašomus metodus. Taip gauti ėminiai laikomi tipiniais siuntų ėminiais.
2. Specialistai ėminiams imti
Ėminius turi imti specialistai, kuriuos tai daryti įgalioja valstybės narės.
3. Apibrėžimai
Siunta : vienetą sudarantis produkto kiekis, kurio savybės laikomos vienodomis.
Dalinis ėminys : dalis, paimta iš vienos siuntos vietos.
Bendrasis ėminys : dalinių ėminių, paimtų iš tos pačios siuntos, visuma.
Sumažintas ėminys : tipinė bendrojo ėminio dalis, gauta sumažinus pastarąjį.
Galutinis ėminys : tipinė sumažinto ėminio dalis.
4. Aparatūra
|
4.1. |
Ėminių ėmimo įtaisas turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios negalėtų keisti imamo produkto savybių. Tokį įtaisą gali oficialiai patvirtinti valstybės narės. |
|
4.2. |
Įtaisai, rekomenduojami kietosioms trąšoms imti 4.2.1. Rankinis ėminių ėmimas 4.2.1.1. Plokščiadugnis semtuvas su vertikaliais šonais 4.2.1.2. Zondas su ilgu plyšiu arba skyriais. Zondo matmenys turi būti pritaikyti siuntos matmenims (talpyklos gyliui, maišo matmenims ir t. t.) ir trąšų dalelių dydžiui. 4.2.2. Mechaninis ėminių ėmimas Judančioms trąšoms imti gali būti naudojamas patvirtintas mechaninis įtaisas. 4.2.3. Dalytuvas Daliniams ėminiams imti ir sumažintiems bei galutiniams ėminiams ruošti gali būti naudojamas įtaisas, skirtas ėminiui padalyti į lygias dalis. |
|
4.3. |
Įtaisai, rekomenduojami skystosioms trąšoms imti 4.3.1. Rankinis ėminių ėmimas Atviras vamzdis, zondas, butelis arba kitokia tinkama įranga, kuria būtų galima atsitiktinai paimti ėminius iš siuntos. 4.3.2. Mechaninis ėminių ėmimas Judančioms skystosioms trąšoms imti gali būti naudojamas patvirtintas mechaninis įtaisas. |
5. Kiekybiniai reikalavimai
5.1. Siunta
Siunta turi būti tokio dydžio, kad būtų galima paimti ėminį iš kiekvienos jos sudedamosios dalies.
5.2. Daliniai ėminiai
5.2.1. Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose.
5.2.1.1. Siuntos, kurių masė ne didesnė kaip 2,5 tonos:
Mažiausias dalinių ėminių skaičius: eptyni.
5.2.1.2. Siuntos, kurių masė didesnė kaip 2,5 tonos, bet mažesnė kaip 80 tonų:
Mažiausias dalinių ėminių skaičius: 
(
17
)
5.2.1.3. Siuntos, kurių masė didesnė kaip 80 tonų:
Mažiausias dalinių ėminių skaičius: 40.
5.2.2. Supakuotos kietosios trąšos arba skystosios trąšos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg.
5.2.2.1. Pakuotės, kurių masė didesnė kaip 1 kg.
5.2.2.1.1. Mažesnės kaip penkių pakuočių siuntos:
Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius ( 18 ):visos pakuotės.
5.2.2.1.2. 5—16 pakuočių siuntos:
Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (18) : keturios.
5.2.2.1.4. Didesnės kaip 400 pakuočių siuntos:
Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (18) : 20.
5.2.2.2. Pakuotės, kurių masė mažesnė kaip 1 kg:
Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (18) : keturios.
5.3. Bendrasis ėminys
Siuntai reikia imti vieną bendrąjį ėminį. Suminė dalinių ėminių, sudarančių bendrąjį ėminį, masė turi būti ne mažesnė kaip:
5.3.1. Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose: 4 kg.
5.3.2. Supakuotos kietosios trąšos arba skystosios trąšos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg.
5.3.2.1. Pakuotės, kurių masė didesnė kaip 1 kg: 4 kg.
5.3.2.2. Pakuotės, kurių masė mažesnė kaip 1 kg:keturių pradinių pakuočių turinio masė.
5.3.3. Amonio nitrato trąšų ėminys bandymams pagal III priedo 2 dalį: 75 kg.
5.4. Galutiniai ėminiai
Prireikus mažinant bendrąjį ėminį gaunami galutiniai ėminiai. Būtina analizuoti bent vieną galutinį ėminį. Analizuojamo ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 500 g.
|
5.4.1. |
Kietosios ir skystosios trąšos |
|
5.4.2. |
Bandymams imamas amonio nitrato trąšų ėminys Prireikus mažinant bendrąjį ėminį gaunami galutiniai ėminiai.
|
6. Ėminių ėmimo, ruošimo ir pakavimo instrukcijos
6.1. Bendrosios nuostatos
Ėminiai turi būti imami ir ruošiami kiek įmanoma greičiau, neužmirštant saugumo priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad ėminiai visą laiką būtų tipiniais analizuojamų trąšų ėminiais. Įrankiai, be to, paviršiai ir indai, skirti ėminiams imti, turi būti švarūs ir sausi.
Analizuojant skystąsias trąšas, siunta prieš imant ėminį turėtų būti sumaišoma, jei tai įmanoma.
6.2. Daliniai ėminiai
Daliniai ėminiai turi būti imami visose atsitiktinai pasirinktose siuntos vietose ir turi būti maždaug vienodo dydžio.
6.2.1. Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose
Siunta turi būti tariamai padalyta į tam tikrą skaičių maždaug lygių dalių. Atsitiktinai pasirenkamas dalių skaičius, atitinkantis 5.2 punkte nustatytų dalinių ėminių skaičių, ir iš kiekvienos dalies imamas bent vienas ėminys. Jei imant piltinių kietųjų arba skystųjų trąšų ėminius iš didesnių kaip 100 kg talpyklų, neįmanoma įvykdyti 5.1 punkto reikalavimus, ėminys turėtų būti imamas tada, kai siunta yra perkeliama (kraunama arba iškraunama). Šiuo atveju ėminiai imami iš atsitiktinai pasirinktų pirmiau nurodytų įsivaizduojamų dalių, kai jos yra perkeliamos.
6.2.2. Kietosios trąšos arba skystosios trąšos, supakuotos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg
Pasirinkus ėminiui reikalingų pakuočių skaičių, kaip nurodyta 5.2 punkte, iš kiekvienos pakuotės paimama jos turinio dalis. Prireikus ėminiai imami, atskirai ištuštinus pakuotes.
6.3. Bendrojo ėminio ruošimas
Vienam bendrajam ėminiui gauti turi būti sumaišomi daliniai ėminiai.
6.4. Galutinio ėminio ruošimas
Bendrojo ėminio medžiaga turi būti kruopščiai sumaišoma ( 19 ).
Prireikus bendrojo ėminio masė iš pradžių sumažinama bent iki 2 kg (sumažintas ėminys) naudojant mechaninį dalytuvą arba taikant ketvirčiavimo metodą.
Toliau ruošiami bent trys maždaug vienodo dydžio galutiniai ėminiai, atitinkantys 5.4 punkto kiekybinius reikalavimus. Kiekvienas ėminys dedamas į atitinkamą hermetišką indą. Turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kurios leistų išvengti ėminio savybių pasikeitimo.
Bandymams pagal III priedo 1 ir 2 skyrius galutiniai ėminiai turi būti laikomi esant 0–25 °C temperatūrai.
7. Galutinių ėminių pakavimas
Indai arba pakuotės plombuojami ir ženklinami (visa etiketė turi būti įdėta į plombuojamą pakuotę) taip, kad jų negalima būtų atidaryti nepažeidus plombos.
8. Ėminio ėmimo protokolas
Turi būti saugomas kiekvieno ėminio ėmimo protokolas, kuris leistų vienareikšmiškai identifikuoti kiekvieną siuntą.
9. Ėminių siuntimas
Bent vienas kiekvienos siuntos galutinis ėminys ir analizei arba bandymams daryti būtina informacija turi būti kiek įmanoma greičiau nusiųsta patvirtintajai analizės laboratorijai.
B. TRĄŠŲ ANALIZĖS METODAI
(Žr. turinį, p. 2)
Bendrosios pastabos
Laboratorinė įranga
Aprašant metodus įprasta laboratorinė įranga tiksliai neapibrėžiama, išskyrus tai, kad nurodomas kolbų ir pipečių tūris. Visais atvejais laboratorinė aparatūra turi būti labai gerai išplauta, visų pirma, kai reikia nustatyti mažus elementų kiekius.
Kontroliniai bandymai
Prieš analizę tikrinama, ar tinkamai veikia aparatūra ir ar taisyklingai taikomas metodas, prireikus naudojant žinomos sudėties cheminius junginius (pvz., amonio sulfatą, kalio dihidrofosfatą ir kt.). Visgi jei nėra griežtai vykdoma analizės metodika, trąšų analizės rezultatai gali rodyti netikslią cheminę sudėtį. Kita vertus, tam tikras nustatymų skaičius yra empiriniai ir siejami su sudėtingos cheminės sudėties produktais. Rekomenduojama laboratorijose naudoti tiksliai žinomos sudėties tipinius etaloninius trąšų pavyzdžius, jei tokius pavyzdžius galima gauti.
Bendrosios trąšų analizės metodų nuostatos
1. Reagentai
Jei analizės metode nenurodyta kitaip, visi reagentai turi būti analiziškai gryni (a. g.). Jei reikia analizuoti mikroelementus, reagentų grynumas turi būti tikrinamas darant tuščiąjį bandymą. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, reagentus gali tekti papildomai gryninti.
2. Vanduo
Jei analizės metode tiksliai nenurodyta, kokio tipo tirpiklis arba skiediklis turi būti naudojamas tirpinimo, skiedimo, skalavimo arba plovimo operacijose, laikoma, kad tas tirpiklis yra vanduo. Paprastai vanduo turi būti demineralizuotas arba distiliuotas. Šiais konkrečiais atvejais, kaip nurodyta analizės metoduose, vanduo turi būti gryninamas specialiu gryninimo būdu.
3. Laboratorinė įranga
Atsižvelgiant į įprastą patikros laboratorijose naudojamą įrangą, analizės metodų aprašymuose apsiribojama tik specialiais prietaisais ir aparatais arba specifinius reikalavimus atitinkančia aparatūra. Ši įranga turi būti visiškai švari, ypač jei ji naudojama labai mažiems medžiagų kiekiams nustatyti. Laboratorija turi užtikrinti visų graduotų stiklinių indų tikslumą, jį nustatydama pagal atitinkamus metrologinius etalonus.
1 metodas
Ėminio ruošimas analizei
EN 1482-2: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 2 dalis. Ėminių ruošimas.
2 serijos metodai
Azotas
2.1 metodas
Amoniakinio azoto nustatymas
EN 15475: Trąšos. Amoniakinio azoto nustatymas.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.2 serijos metodai
Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas
2.2.1 metodas
Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu
EN 15558: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.2.2 metodas
Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu
EN 15559: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.2.3 metodas
Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Devarda metodu
EN 15476: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas pagal Devardą.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.3 serijos metodai
Suminio azoto nustatymas
2.3.1 metodas
Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide
EN 15560: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.3.2 metodas
Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide
EN 15561: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.3.3 metodas
Suminio azoto nustatymas karbamide
EN 15478: Trąšos. Suminio azoto nustatymas karbamide.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.4 metodas
Cianamido azoto nustatymas
EN 15562: Trąšos. Cianamido azoto nustatymas.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.5 metodas
Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu
EN 15479: Trąšos. Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
2.6 serijos metodai
Įvairių azoto pavidalų nustatymas tame pačiame ėminyje
2.6.1 metodas
Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje
EN 15604: Trąšos. Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje.
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus
EN 15750: Trąšos. Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Karbamido kondensato nustatymas naudojant HPLC. Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas)
EN 15705: Trąšos. Karbamido kondensato nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC). Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas)
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3 serijos metodai
Fosforas
3.1 serijos metodai
Ekstrahavimas
3.1.1 metodas
Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas
EN 15956: Trąšos. Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.2 metodas
2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
EN 15919: Trąšos. 2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.3 metodas
2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
EN 15920: Trąšos. 2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.4 metodas
Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas
EN 15957: Trąšos. Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.5 serijos metodai
Ekstrahavimas šarminiu amonio citratu
3.1.5.1 metodas
EN 15921: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.5.2 metodas
EN 15922: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.5.3 metodas
EN 15923: Trąšos. Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.1.6 metodas
Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
EN 15958: Trąšos. Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
3.2 metodas
Ekstrahuotojo fosforo nustatymas
EN 15959: Trąšos. Ekstrahuotojo fosforo nustatymas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
4 metodas
Kalis
4.1 metodas
Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas
EN 15477: Trąšos. Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
5 metodas
Anglies dioksidas
Anglies dioksido nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas
EN 14397–1: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Anglies dioksido kiekio nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
6 metodas
Chloras
Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų
EN 16195. Trąšos. Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
7 serijos metodai
Malim smulkumas
7.1 metodas
Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)
EN 15928: Trąšos. Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
7.2 metodas
Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas
EN 15924: Trąšos. Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8 serijos metodai
Antrinės maistinės medžiagos
8.1 metodas
Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu
EN 15960: Trąšos. Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8.2 metodas
Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas
EN 15925: Trąšos. Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8.3 metodas
Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)
EN 15961: Trąšos. Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8.4 metodas
Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas
EN 15926: Trąšos. Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8.5 metodas
Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas
EN 16032: Trąšos. Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas
Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus oksalato pavidalu
EN 16196. Trąšos. Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus oksalato pavidalu
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Magnio nustatymas naudojant atominę absorbcinę spektrometriją
EN 16197. Trąšos. Magnio nustatymas naudojant atominę absorbcinę spektrometriją
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Magnio nustatymas naudojant kompleksometriją
EN 16198. Trąšos. Magnio nustatymas naudojant kompleksometriją
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus
EN 15749: Trąšos. Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
Ekstrahuotojo natrio nustatymas naudojant liepsnos emisinę spektrometriją
EN 16199. Trąšos. Ekstrahuotojo natrio nustatymas naudojant liepsnos emisinę spektrometriją
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
8.11 metodas
Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose
EN 15909: Trąšos. Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
9 serijos metodai
Mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 %
9.1 metodas
Visų mikroelementų ekstrahavimas
1. Tikslas
Šiame metode apibrėžta šių mikroelementų ekstrahavimo metodika: viso boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Pagrindinis tikslas – daryti kiek įmanoma mažesnį ekstrahavimų skaičių, jei įmanoma, tą patį ekstraktą naudojant kiekvieno iš pirmiau išvardytų mikroelementų suminiam kiekiui nustatyti.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka EB trąšoms, įtrauktoms į I priedo E skyrių ir turinčioms vieno arba kelių iš šių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Ji tinka kiekvienam mikroelementui, kurio deklaruojamas kiekis yra mažesnis arba lygus 10 %.
3. Metodo esmė
Tirpinimas verdančioje praskiestoje vandenilio chlorido rūgštyje.
pastaba:
Ekstrahavimas yra empirinis, todėl gali būti arba gali nebūti kiekybinis atsižvelgiant į produktą arba kitas trąšų sudedamąsias dalis. Konkrečiai, tam tikrų mangano oksidų ekstrahuotas kiekis gali būti gerokai mažesnis už suminį produkte esančio mangano kiekį. Trąšų gamintojai turi užtikrinti, kad deklaruojamas kiekis iš tikrųjų atitiktų kiekį, ekstrahuojamą metodo sąlygomis.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su vienu tūriu vandens.
|
4.2. |
Koncentruotas amoniako tirpalas (NH4OH, d20 = 0,9 g/ml). |
5. Aparatūra
Elektrinė viryklė su temperatūros reguliatoriumi.
pastaba:
Kai ekstrakte reikia nustatyti borą, negalima naudoti borosilikatinio stiklo indų. Kadangi pagal metodą ekstraktas virinamas, geriau naudoti indus iš teflono arba kvarcinio stiklo. Indus reikia gerai skalauti, jei jie buvo plauti boratų turinčiais plovikliais.
6. Ėminio ruošimas
Žr. 1 metodą.
7. Darbo eiga
7.1. Bandomasis ėminys
Sveriamas 2–10 g trąšų ėminys, atsižvelgiant į deklaruojamą elemento kiekį produkte. Ši lentelė naudojama ruošti galutiniam tirpalui, kuris atitinkamai praskiestas turi atitikti kiekvieno metodo matavimo ribines vertes. Ėminiai turėtų būti sveriami 1 mg tikslumu.
|
Deklaruojamas mikroelemento kiekis trąšose (%) |
< 0,01 |
0,01 – <5 |
≥ 5–10 |
|
Tiriamojo ėminio masė (g) |
10 |
5 |
2 |
|
Elemento masė ėminyje (mg) |
1 |
0,5–250 |
100–200 |
|
Ekstrakto tūris V (ml) |
250 |
500 |
500 |
|
Elemento koncentracija ekstrakte (mg/l) |
4 |
1–500 |
200–400 |
Ėminys supilamas į 250 ml cheminę stiklinę.
7.2. Tirpalo ruošimas
Prireikus ėminys sudrėkinamas nedideliu kieki vandens, mažais kiekiais atsargiai įpilama 10 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1) vienam gramui trąšų ir dar 50 ml vandens. Stiklinė uždengiama laikrodiniu stiklu ir turinys sumaišomas. Tirpalas užvirinamas ant elektrinės viryklės ir virinamas 30 min. Tirpalas paliekamas atvėsti retkarčiais maišant. Tirpalas kiekybiškai supilamas į 250 ml arba 500 ml matavimo kolbą (žr. lentelę). Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. Filtruojama per sausą filtrą į sausą indą. Pirmoji filtrato dalis išpilama. Ekstraktas turi būti visiškai skaidrus.
Nustatymą rekomenduojama daryti nedelsiant, naudojant alikvotines skaidraus filtrato dalis; jei tai neįmanoma, indai turėtų būti užkimšti.
Ekstraktai, kuriuose turi būti nustatomas boro kiekis: koncentruotu amoniako tirpalu (4.2) nustatoma pH vertė 4–6.
8. Nustatymas
Kiekvieno mikroelemento nustatymas turi būti daromas imant alikvotines dalis, kurių dydis nurodytas kiekvieno atskiro mikroelemento metodo aprašyme.
Prireikus iš ekstrakto alikvotinės dalies pašalinamos organinės medžiagos bei chelatus arba kompleksus sudarančios medžiagos, taikant 9.3 metodą. Nustatant atominės absorbcinės analizės metodu, toks šalinimas paprastai nėra būtinas.
9.2 metodas
Tirpių vandenyje mikroelementų ekstrahavimas
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta mikroelementų boro, kobalto, vario, geležies, magnio, molibdeno ir cinko tirpių vandenyje junginių ekstrahavimo metodika. Pagrindinis tikslas – daryti kiek įmanoma mažesnį ekstrahavimų skaičių, jei įmanoma, tą patį ekstraktą naudojant kiekvieno iš pirmiau išvardytų mikroelementų kiekiui nustatyti.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka į I priedą įtrauktoms EB trąšoms, turinčioms vieno arba kelių iš šių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Ji tinka kiekvienam mikroelementui, kurio deklaruojamas kiekis yra mažesnis arba lygus 10 %.
3. Metodo esmė
Mikroelementai ekstrahuojami maišant trąšas 20 (± 2) °C temperatūros vandenyje.
pastaba:
Ekstrahavimas yra empirinis, jis gali būti arba gali nebūti kiekybinis.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su vienu tūriu vandens.
5. Aparatūra
|
5.1. |
Sukamoji purtyklė, nustatyta maždaug 35–40 min-1. |
|
5.2. |
pH-metras. Kai ekstrakte reikia nustatyti borą, negalima naudoti borosilikatinio stiklo indų. Šiam ekstrahavimui geriau naudoti indus iš teflono arba kvarcinio stiklo. Stiklinius indus reikia gerai skalauti, jei jie buvo plauti boratų turinčiais plovikliais. |
6. Ėminio ruošimas
Žr. 1 metodą.
7. Darbo eiga
7.1. Bandomasis ėminys
Sveriamas 2–10 g trąšų ėminys, atsižvelgiant į deklaruojamą elemento kiekį produkte. Ši lentelė naudojama ruošti galutiniam tirpalui, kuris atitinkamai praskiestas turi atitikti visų metodų matavimo ribines vertes. Ėminiai turėtų būti sveriami 1 mg tikslumu.
|
Deklaruojamas mikroelemento kiekis trąšose (%) |
< 0,01 |
0,01 – <5 |
≥ 5–10 |
|
Tiriamojo ėminio masė (g) |
10 |
5 |
2 |
|
Elemento ėminyje masė (mg) |
1 |
0,5–250 |
100–200 |
|
Ekstrakto tūris V (ml) |
250 |
500 |
500 |
|
Elemento koncentracija ekstrakte (mg/l) |
4 |
1–500 |
200–400 |
Ėminys supilamas į 250 ml arba 500 ml kolbą (pagal lentelę).
7.2. Tirpalo ruošimas
Į 250 ml kolbą įpilama maždaug 200 ml vandens arba 400 ml vandens į 500 ml kolbą.
Kolba gerai užkemšama. Ėminiui disperguoti stipriai purtoma ranka, toliau 30 min maišoma ant sukamosios purtyklės.
Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
7.3. Bandomojo tirpalo ruošimas
Tirpalas nedelsiant filtruojamas į švarią, sausą kolbą. Kolbą užkemšama. Nustatymas daromas tuoj pat po filtravimo.
Jei filtratas palaipsniui susidrumsčia, Ve tūrio kolboje ruošiamas kitas ekstraktas pagal 7.1. ir 7.2 punktuose aprašytą metodiką. Ekstraktas filtruojamas į W tūrio sausą matavimo kolbą, į kurią prieš tai įpilama 5,00 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Filtratas renkamas iki matavimo kolbos žymos. Gerai sumaišoma.
Šiomis sąlygomis rezultatams išreikšti V vertė yra lygi:
Skiedimai išreiškiant rezultatus yra pagrįsti šia V verte.
8. Nustatymas
Kiekvieno mikroelemento nustatymas daromas imant alikvotines dalis, kurių dydis nurodytas kiekvieno atskiro mikroelemento metodo aprašyme.
Prireikus iš ekstrakto alikvotinės dalies pašalinamos organinės medžiagos bei chelatus arba kompleksus sudarančios medžiagos, taikant 9.3 metodą. Nustatant atominės absorbcinės analizės metodu, toks šalinimas paprastai nėra būtinas.
9.3 metodas
Organinių junginių šalinimas iš trąšų ekstraktų
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta organinių junginių šalinimo iš trąšų ekstraktų metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus elemento kiekį.
pastaba:
Nedideli organinių medžiagų kiekiai paprastai neturi įtakos, kai taikomas atominės absorbcinės analizės metodas.
3. Metodo esmė
Organiniai junginiai ekstrakto alikvotinėje dalyje oksiduojami vandenilio peroksidu.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su 20 tūrių vandens.
|
4.2. |
Vandenilio peroksido tirpalas (30 % H2O2, d20 = 1,11 g/ml), be mikroelementų. |
5. Aparatūra
Elektrinė viryklė su temperatūros reguliatoriumi.
6. Darbo eiga
25 ml ekstrakto tirpalo, gauto 9.1 arba 9.2 metodu, įpilama į 100 ml cheminę stiklinę. Jei taikomas 9.2 metodas, į cheminę stiklinę su ekstrakto tirpalu įpilama 5 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Toliau įpilama 5 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.2). Uždengiama laikrodiniu stiklu. Paliekama oksiduotis apie valandą esant kambario temperatūrai, vėliau tirpalas pamažu užvirinamas ir pusvalandį virinamas. Prireikus į atvėsusį tirpalą įpilama dar 5 ml vandenilio peroksido. Tuomet vėl virinama vandenilio peroksido pertekliui pašalinti. Paliekama atvėsti, kiekybiškai supilama į 50 ml matavimo kolbą ir skiedžiama iki žymos. Prireikus tirpalas filtruojamas.
Į šį skiedimą reikia atsižvelgti imant alikvotines dalis ir apskaičiuojant mikroelemento procentinę dalį produkte.
9.4 metodas
Mikroelementų nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
(bendroji metodika)
1. Tikslas
Šiame dokumente aprašyta bendroji metodika kai kurių mikroelementų kiekiams trąšų ekstraktuose nustatyti atominės absorbcinės analizės metodu.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus mikroelemento kiekį.
Šios metodikos pritaikymas įvairiems mikroelementams yra detaliai aprašytas specialiuose kiekvieno elemento analizės metodo aprašymuose.
pastaba:
Taikant atominės absorbcinės analizės metodą, nedideli organinių medžiagų kiekiai paprastai neturi įtakos.
3. Metodo esmė
Kai ekstraktas prireikus apdorojamas, norint sumažinti arba pašalinti trukdančias chemines medžiagas, jis skiedžiamas taip, kad jo koncentracija atitiktų optimalias spektrometro matavimo ribas esant bangų ilgiui, kuris atitinka nustatomą mikroelementą.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su vienu tūriu vandens.
4.2. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su 20 tūrių vandens.
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Šis reagentas naudojamas kobaltui, geležiai, manganui ir cinkui nustatyti. Jį galima ruošti:
a) tirpinant lantano oksidą vandenilio chlorido rūgštyje (4.1). Į vieno litro matavimo kolbą įpilama 150 ml vandens, įdedama 11,73 g lantano oksido (La2O3) ir įpilama 120 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Medžiagai ištirpus, skiedžiama vandeniu iki 1 litro. Gerai sumaišoma. Gaunamas maždaug 0,5 mol/l tirpalas vandenilio chlorido rūgštyje;
b) naudojant lantano chlorido, sulfato arba nitrato tirpalus. 150 ml vandens ištirpinama 26,7 g lantano chlorido heptahidrato (LaCL3 × 7H2O), arba 31,2 g lantano nitrato heksahidrato [La(NO3)3 × 6H2O] arba 26,2 g lantano sulfato nonahidrato (La2(SO4)3 × 9H2O), įpilama 85 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Medžiagoms ištirpus, skiedžiama vandeniu iki 1 litro. Gerai sumaišoma. Gaunamas maždaug 0,5 mol/l tirpalas vandenilio chlorido rūgštyje.
4.4. Kalibravimo tirpalai
Šių tirpalų ruošimo būdas nurodytas kiekvieno konkretaus mikroelemento analizės metodo aprašyme.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras, turintis nustatomiems mikroelementams būdingos spinduliuotės šaltinius.
Analitikas turi laikytis gamintojo instrukcijų ir gerai mokėti naudotis prietaisu. Prietaisu turi būti įmanoma daryti fono pataisą, kad juo būtų galima naudotis, kai tai yra būtina (Co ir Zn). Naudojamos dujos yra oras ir acetilenas.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Ekstraktų tirpalų, turinčių nustatomų elementų, ruošimas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodą, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Pagal 9.1, 9.2 arba 9.3 metodą gauto ekstrakto alikvotinė dalis atskiedžiama vandeniu ir (arba) vandenilio chlorido rūgštimi (4.1) arba (4.2) tiek, kad mikroelemento koncentracija galutiniame matavimo tirpale atitiktų kalibravimo tirpalų koncentracijos verčių intervalą (7.2), o vandenilio chlorido rūgšties koncentracija būtų ne mažesnė kaip 0,5 mol/l, bet ne didesnė kaip 2,5 mol/l. Darant šį veiksmą, tirpalą gali tekti nuosekliai skiesti kelis kartus.
Imama galutinio analizuojamo tirpalo, gauto skiedžiant ekstraktą, alikvotinė dalis, kurios tūris, tarkime, a ml, ir supilama į 100 ml matavimo kolbą. Nustatant kobalto, geležies, mangano arba cinko kiekį, įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo (4.3). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma. Tai yra galutinis matavimo tirpalas. Tarkime, D yra skiedimo faktorius.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas kartojant visą metodiką, pradedant ekstrahavimu, tačiau nededant trąšų ėminio.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Iš darbinio kalibravimo tirpalo, paruošto pagal kiekvienam mikroelementui nurodytą metodą, 100 ml matavimo kolbose ruošiama eilė ne mažiau kaip penkių didėjančios koncentracijos kalibravimo tirpalų, atitinkančių optimalų spektrometro matavimo intervalą. Prireikus vandenilio chlorido rūgšties koncentracija keičiama taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų atskiesto analizuojamo tirpalo koncentraciją (6.2). Nustatant kobalto, geležies, mangano arba cinko kiekį, įpilama 10 ml to paties lantano druskos tirpalo (4.3), kuris buvo naudojamas (6.2). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma.
7.3. Nustatymas
Ruošiamas spektrometras (5) ir nustatomas bangos ilgis, nurodytas konkretaus mikroelemento nustatymo metodo aprašyme.
Tris kartus paeiliui įpurškiami kalibravimo tirpalai (7.2), analizuojamas tirpalas (6.2) ir tuščiojo bandymo tirpalas (7.1), po kiekvieno įpurškimo užrašomas matavimo rezultatas ir prietaisas plaunamas distiliuotu vandeniu.
Braižoma kalibravimo kreivė, kiekvieno kalibravimo tirpalo spektrometro rodmens vidutines vertes (7.2) pažymint ordinačių ašyje, o atitinkamas mikroelemento koncentracijos vertes, išreikštas μg/ml, – abscisių ašyje.
Pagal šią kreivę nustatoma atitinkamo mikroelemento koncentracija bandomajame tirpale xs (6.2) ir tuščiojo bandymo tirpale xb (7.1), išreikšta μg/ml.
8. Rezultatų išraiška
Mikroelemento kiekis procentais (E) trąšose apskaičiuojamas:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
E – nustatyto mikroelemento kiekio trąšose procentinė dalis;
xs – bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb – tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V – 9.1 arba 9.2 metodu gauto ekstrakto tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis skiedimą pagal šio metodo 6.2 punktą;
M – bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.5. metodas
Boro nustatymas trąšų ekstraktuose spektrofotometriniu metodu, naudojant azometiną H
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta boro nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedą reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus boro kiekį.
3. Metodo esmė
Azometino H tirpale borato jonai sudaro geltonos spalvos kompleksą, kurio koncentracija nustatoma molekulinės absorbcinės analizės metodu, bangos ilgiui esant 410 nm. Trukdantys jonai maskuojami EDTA.
4. Reagentai
4.1. EDTA buferinis tirpalas
Į 500 ml matavimo kolbą su 300 ml vandens įdedama:
— 75 g amonio acetato (NH4OOCCH3),
— 10 g etilendiamintetraacto rūgšties dinatrio druskos (Na2EDTA),
— 40 ml acto rūgšties (CH3COOH; d20 = 1,05 g/ml).
Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. Tirpalo pH, tikrinamas stiklo elektrodu, turi būti 4,8 ± 0,1.
4.2. Azometino H tirpalas
Į 200 ml matavimo kolbą įdedama:
— 10 ml buferinio tirpalo (4.1),
— 400 mg azometino H (C17H12NNaO8S2),
— 2 g askorbo rūgšties (C6H8O6),
— skiedžiama ir gerai sumaišoma. Neruošiama didelių šio reagento kiekių, nes jis tinka tik keletą dienų.
4.3. Boro kalibravimo tirpalai
4.3.1. Boro pradinis tirpalas (100 μg/ml)
1 000 ml matavimo kolboje ištirpinama vandenyje 0,5719 g boro rūgšties (H3BO3). Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. Supilama į butelį iš plastiko ir laikoma šaldytuve.
4.3.2. Boro darbinis tirpalas (10 μg/ml)
50 ml pradinio boro tirpalo (4.3.1) įpilama į 500 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
5. Aparatūra
Spektrofotometras, pritaikytas molekulinei absorbcijai matuoti, bangos ilgiui esant 410 nm, ir kiuvetės, kurių tirpalo sluoksnio storis 10 mm.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Boro tirpalo ruošimas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Ekstrakto alikvotinė dalis (6.1) skiedžiama tiek, kad boro koncentracija ekstrakte atitiktų nurodytą 7.2. Gali tekti nuosekliai skiesti du kartus. Tarkime, D yra skiedimo faktorius.
6.3. Pataisos tirpalo ruošimas
Jei bandomasis tirpalas (6.2) yra spalvotas, ruošiamas atitinkamas pataisos tirpalas, į plastikinę kolbą įpilant 5 ml bandomojo tirpalo (6.2), 5 ml EDTA buferinio tirpalo (4.1), 5 ml vandens ir gerai sumaišant.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas kartojant visą metodiką, pradedant ekstrahavimu, tačiau nededant trąšų ėminio.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
0, 5, 10, 15, 20 ir 25 ml darbinio tirpalo (4.3.2) įpilama į 100 ml matavimo kolbas. Skiedžiama vandeniu ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0–2,5 μg/ml boro.
7.3. Spalvos gavimas
Į eilę kolbų iš plastiko įpilama po 5 ml kalibravimo tirpalų (7.2), bandomųjų tirpalų (6.2) ir tuščiojo bandymo tirpalo (7.1). Įpilama 5 ml EDTA buferinio tirpalo (4.1), 5 ml azometino H tirpalo (4.2).
Gerai sumaišoma ir spalvai gauti laikoma tamsoje 2,5–3 h.
7.4. Nustatymas
Matuojamas tirpalų, gautų pagal 7.3 punktą, ir, prireikus, pataisos tirpalo (6.3) optinis tankis pagal vandenį, bangos ilgiui esant 410 nm. Prieš kiekvieno naujo rodmens gavimą kiuvetės plaunamos vandeniu.
8. Rezultatų išraiška
Brėžiama kalibravimo kreivė, abscisių ašyje pažymint kalibravimo tirpalų koncentraciją (7.2), o ordinačių ašyje – spektrofotometru išmatuotą optinio tankio vertę (7.4).
Pagal kalibravimo kreivę nustatoma boro tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, boro bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija ir, jei analizuojamas tirpalas spalvotas, pataisyta bandomojo tirpalo koncentracija. Pastarajai apskaičiuoti iš bandomojo tirpalo (6.2) optinio tankio atimamas pataisos tirpalo (6.3) optinis tankis ir nustatoma pataisyta bandomojo tirpalo koncentracija. Bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, su pataisa arba be jos, pažymima xs, o tuščiojo bandymo tirpalo – xb.
Boro procentinė dalis trąšose apskaičiuojama:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
B – boro kiekio trąšose procentinė dalis;
xs – bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, su pataisa arba be jos, μg/ml;
xb – tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V – ekstrakto tūris, gautas pagal 9.1 arba 9.2 metodą, ml;
D – skiedimo pagal (6.2) faktorius;
M – ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1 ir a2 yra viena po kitos paimtos alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1 ir V2 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.6. metodas
Kobalto nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta kobalto nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus kobalto kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktus, kobalto kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.2).
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Žr. 9.4 metodą (4.3).
4.4. Kobalto kalibravimo tirpalai
4.4.1. Kobalto pradinis tirpalas (1 000 μg/ml)
Į 250 ml tūrio cheminę stiklinę 0,1 mg tikslumu sveriama 1 g kobalto, įpilama 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1), ir kaitinama ant elektrinės plytelės tol, kol kobaltas visiškai ištirps. Tirpalui atvėsus, jis kiekybiškai supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą. Skiedžiamas vandeniu iki žymos ir gerai sumaišomas.
4.4.2. Kobalto darbinis tirpalas (100 μg/ml)
10 ml pradinio tirpalo (4.4.1) įpilama į 100 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras, kaip nurodyta 9.4 metodo 5 punkte. Prietaise turi būti kobaltui būdingos spinduliuotės šaltinis (240,7 nm). Spektrometru turi būti įmanoma daryti fono pataisą.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Kobalto ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo (4.3).
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.2).
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–5 μg/ml kobalto, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.4.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Į kiekvieną kolbą įpilama po 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki 100 ml ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 μg/ml kobalto.
7.3. Nustatymas
Žr. 9.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matavimui bangos ilgiui esant 240,7 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 9.4 metodą (8).
Kobalto kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Co - kobalto kiekio trąšose procentinė dalis;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1.) koncentracija, μg/ml;
V - pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.7 metodas
Vari nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta vario nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus vario kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktus, vario kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.2).
|
4.3. |
Vandenilio peroksido tirpalas (30 % H2O2, d20 = 1,11 g/ml), be mikroelementų. |
|
4.4. |
Vario kalibravimo tirpalai 4.4.1. Vario pradinis tirpalas (1 000 μg/ml) Į 250 ml cheminę stiklinę 0,1 mg tikslumu sveriama 1 g vario, įpilama 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1), 5 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.3) ir kaitinama ant elektrinės viryklės tol, kol varis visiškai ištirps. Tirpalas kiekybiškai supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. 4.4.2 Vario darbinis tirpalas (100 μg/ml) 20 ml pradinio tirpalo (4.4.1) įpilama į 200 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma. |
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras: žr. 9.4 metodą (5). Prietaise turi būti variui būdingos spinduliuotės šaltinis (324,8 nm).
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Vario ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (6.2).
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.1).
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.2).
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–5 μg/ml vario, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.4.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki 100 ml ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 μg/ml vario.
7.3. Nustatymas
Žr. 9.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matavimui bangos ilgiui esant 324,8 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 9.4 metodą (8).
Vario kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Cu - vario kiekio trąšose procentinė dalis;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V -pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.8 metodas
Geležies nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta geležies nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpios geležies kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktą, geležies kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.2).
|
4.3. |
Vandenilio peroksido tirpalas (30 % H2O2, d20 = 1,11 g/ml), be mikroelementų. |
|
4.4. |
Lantano druskos tirpalai (10 g/l La) Žr. 9.4 metodą (4.3). |
|
4.5. |
Geležies kalibravimo tirpalai 4.5.1. Geležies pradinis tirpalas (1 000 μg/ml) Į 500 ml cheminę stiklinę 0,1 mg tikslumu sveriama 1 g grynos geležies vielos, įpilama 200 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalo (4.1) ir 15 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.3). Kaitinama ant elektrinės viryklės tol, kol geležis visiškai ištirps. Tirpalui atvėsus, jis kiekybiškai supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. 4.5.2 Geležies darbinis tirpalas (100 μg/ml) 20 ml pradinio tirpalo (4.5.1) įpilama į 200 ml matavimo kolbą. Skiedžiama iki žymos 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalu (4.2) ir gerai sumaišoma. |
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras: žr. 9.4 metodą (5). Prietaise turi būti geležiai būdingos spinduliuotės šaltinis (248,3 nm).
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Geležies ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo, kaip nurodyta 6.2 punkte.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.2).
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–10 μg/ml geležies, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 2, 4, 6, 8, ir 10 ml darbinio tirpalo (4.5.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 2, 4, 6, 8 ir 10 μg/ml geležies.
7.3. Nustatymas
Žr. 9.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matuoti, bangos ilgiui esant 248,3 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 9.4 metodą (8).
Geležies kiekis trąšose procentais apskaičiuojamas:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Fe - geležies kiekio trąšose procentinė dalis;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V - pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.9 metodas
Mangano nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta mangano nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus mangano kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktą, mangano kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.2).
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Žr. 9.4 metodą (4.3).
4.4. Mangano kalibravimo tirpalai
4.4.1. Mangano pradinis tirpalas (1 000 μg/ml)
Į 250 ml cheminę stiklinę 0,1 mg tikslumu sveriama 1 g mangano, įpilama 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Kaitinama ant elektrinės viryklės tol, kol manganas visiškai ištirps. Tirpalui atvėsus, jis kiekybiškai supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
4.4.2 Mangano darbinis tirpalas (100 μg/ml)
Į 200 ml matavimo kolbą įpilama 20 ml pradinio tirpalo (4.4.1), skiedžiama 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras, žr. 9.4 metodą (5). Prietaise turi būti manganui būdingos spinduliuotės šaltinis (279,6 nm).
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Mangano ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo (4.3).
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.2)
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–5 μg/ml mangano, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.4.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Į kiekvieną kolbą įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki 100 ml ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 μg/ml mangano.
7.3. Matavimas
Žr. 9.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matavimui bangos ilgiui esant 279,6 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 9.4 metodą (8).
Mangano kiekis trąšose procentais apskaičiuojamas:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Mn - mangano kiekio trąšose procentinė dalis;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V -pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.10 metodas
Molibdeno nustatymas trąšų ekstraktuose spektrofotometriniu metodu naudojant amonio tiocianatą
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta molibdeno nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus molibdeno kiekį.
3. Metodo esmė
Rūgštinėje terpėje molibdenas (V) su SCN- jonais sudaro kompleksą [MoO(SCN)5]2-.
Kompleksas ekstrahuojamas n-butilacetatu. Trukdantys jonai, pvz., geležies, lieka vandeninėje fazėje. Geltonai oranžinės spalvos intensyvumas nustatomas molekulinės absorbcinės analizės metodu, bangos ilgiui esant 470 nm.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas (HCl) maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vario tirpalas (70 mg/l) 1,5 mol/l vandenilio chlorido rūgštyje
1 000 ml matavimo kolboje, į kurią įpilta 250 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l, ištirpinama 0,1 mg tikslumu pasverto 275 g vario sulfato (CuSO4 × 5H2O). Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
4.3. Askorbo rūgšties tirpalas (50 g/l)
1 000 ml matavimo kolboje ištirpinama 50 g askorbo rūgšties (C6H8O6) naudojant vandenį. Skiedžiama vandeniu iki žymos, gerai sumaišoma ir laikoma šaldytuve.
|
4.4. |
n-butilacetatas |
|
4.5. |
Amonio tiocianato tirpalas, 0,2 mol/l 1 000 ml matavimo kolboje ištirpinama 15,224 g NH4SCN naudojant vandenį. Skiedžiama vandeniu iki žymos; gerai sumaišoma ir laikoma tamsiame butelyje. |
|
4.6. |
Alavo (II) chlorido tirpalas (50 g/l) 2 mol/l vandenilio chlorido rūgštyje Šis tirpalas turi būti visiškai skaidrus ir ruošiamas prieš pat naudojimą. Jis ruošiamas iš labai gryno alavo (II) chlorido, kitaip tirpalas nebus skaidrus. Norint paruošti 100 ml tirpalo, 5 g (SnCl2 × 2H2O) ištirpinama 35 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalo (4.1). Įpilama 10 ml vario tirpalo (4.2). Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. |
|
4.7. |
Molibdeno kalibravimo tirpalai 4.7.1. Molibdeno pradinis tirpalas (500 μg/ml) 1 000 ml matavimo kolboje 6 mol/l vandenilio chlorido rūgštyje (4.1) ištirpinama 0,920 g amonio molibdato [(NH4)6Mo7O24 × 4H2O), pasverto 0,1 mg tikslumu. Skiedžiama tuo pačiu tirpalu iki žymos ir gerai sumaišoma. 4.7.2. Molibdeno tarpinis tirpalas (25 μg/ml) Į 500 ml matavimo kolbą įpilama 25 ml pradinio tirpalo (4.7.1). Skiedžiama 6 mol/l vandenilio chlorido rūgštimi (4.1) iki žymos ir gerai sumaišoma. 4.7.3 Molibdeno darbinis tirpalas (2,5 μg/ml) Į 100 ml matavimo kolbą įpilama 10 ml tarpinio tirpalo (4.7.2). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalu (4.1) iki žymos ir gerai sumaišoma. |
5. Aparatūra
|
5.1. |
Molekulinės absorbcijos spektrofotometras su kiuvetėmis, kurių tirpalo sluoksnio storis 20 mm, nustatytas matavimo bangos ilgis 470 nm. |
|
5.2. |
200 ml arba 250 ml dalijamieji piltuvai. |
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Molibdeno ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, ir, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Ekstrakto alikvotinė dalis (6.1) skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalu (4.1) reikiamai molibdeno koncentracijai gauti. Tarkime, D yra skiedimo faktorius.
Į dalijamąjį piltuvą (5.2) įpilama ekstrakto tirpalo alikvotinė dalis, turinti 1–12 μg molibdeno. Skiedžiama iki 50 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalu (4.1).
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas kartojant visą metodiką, pradedant ekstrahavimu, nepridedant trąšų ėminio.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Ruošiami ne mažiau kaip 6 kalibravimo tirpalai, kurių didėjanti koncentracija atitinka spektrofotometro optimalaus atsako intervalą.
Norint gauti 0–12,5 μg molibdeno koncentracijos intervalą, į dalijamuosius piltuvus (5.2) įpilama 0, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.7.3). Skiedžiama iki 50 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalu (4.1). Piltuvuose yra 0, 2,5, 5, 7,5, 10 ir 12,5 μg molibdeno.
7.3. Komplekso susidarymas ir atskyrimas
Į kiekvieną dalijamąjį piltuvą (6.2, 7.1 ir 7.2) nurodyta tvarka įpilama:
— 10 ml vario tirpalo (4.2),
— 20 ml askorbo rūgšties tirpalo (4.3).
Gerai sumaišoma ir laukiama dvi arba tris minutes. Tuomet įpilama:
— 10 ml n-butilacetato (4.4), naudojant tikslią pipetę,
— 20 ml tiocianato tirpalo (4.5).
Purtoma vieną minutę kompleksui išekstrahuoti į organinę fazę; fazėms leidžiama atsiskirti, visa vandeninė fazė išleidžiama ir išpilama; o organinė fazė plaunama:
— 10 ml alavo chlorido tirpalu (4.6).
Purtoma vieną minutę. Fazėms leidžiama atsiskirti, visa vandeninė fazė išleidžiama. Organinė fazė supilama į mėgintuvėlį; taip galima surinkti suspenduotus vandens lašus.
7.4. Matavimas
Matuojamas 7.3 gautų tirpalų optinis tankis, bangos ilgiui esant 470 nm, palyginamuoju tirpalu naudojant 0 μg/ml molibdeno kalibravimo tirpalą (7.2).
8. Rezultatų išraiška
Brėžiama kalibravimo kreivė, abscisių ašyje žymint μg išreikštą molibdeno masę kalibravimo tirpaluose (7.2), o ordinačių ašyje – atitinkamas optinio tankio (7.4) vertes pagal spektrometro rodmenis.
Pagal šią kreivę nustatoma molibdeno masė bandomajame tirpale (6.2) ir tuščiojo bandymo tirpale (7.1). Šios masės atitinkamai pažymimos xs ir xb.
Molibdeno kiekis trąšose procentais apskaičiuojamas:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Mo - molibdeno kiekio trąšose procentinė dalis;
a - alikvotinės dalies, paimtos iš paskutinio skiesto tirpalo (6.2), tūris, ml;
xs - Mo masė bandomajame tirpale (6.2), μg;
xb - Mo masė tuščiojo bandymo tirpale (7.1), kurio tūris atitinka bandomojo tirpalo (6.2) alikvotinės dalies a tūrį, μg;
V – pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto, tūris, ml;
D – skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1 ir a2 yra viena po kitos paimtos alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1 ir V2,ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
9.11 metodas
Cinko nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta cinko nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 9.1 ir 9.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus cinko kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai paruošus ir atskiedus ekstraktus, cinko kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 9.4 metodą (4.2).
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Žr. 9.4 metodą (4.3).
4.4. Cinko kalibravimo tirpalai
4.4.1. Cinko pradinis tirpalas (1 000 μg/ml)
1 000 ml matavimo kolboje, kurioje yra 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1), ištirpinama 1 g cinko miltelių arba granulių, pasvertų 0,1 mg tikslumu. Cinkui visiškai ištirpus, skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
4.4.2 Cinko darbinis tirpalas (100 μg/ml)
Į 200 ml matavimo kolbą įpilama 20 ml pradinio tirpalo (4.4.1). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras, kaip nurodyta 9.4 metodo 5 punkte. Prietaise turi būti cinkui būdingos spinduliuotės šaltinis (213,8 nm). Spektrometru turi būti įmanoma daryti fono pataisą.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Cinko ekstrakto tirpalas
Žr. 9.1 ir (arba) 9.2 metodus, jei tinka – 9.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % tūrio lantano druskos tirpalo.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % tūrio lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 9.4 metodą (7.2).
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–5 μg/ml cinko, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.4.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Į kiekvieną kolbą įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki 100 ml ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 μg/ml cinko.
7.3. Nustatymas
Žr. 9.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matuoti, bangos ilgiui esant 213,8 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 9.4 metodą (8).
Cinko kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama:
Jei taikomas 9.3 metodas:
čia:
Zn - cinko kiekio trąšose procentinė dalis;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V -pagal 9.1 arba 9.2 metodą gauto ekstrakto tūris, ml;
D - skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
m - bandomojo ėminio, paimto pagal 9.1 arba 9.2 metodą, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
10 serijos metodai
Mikroelementai, kurių koncentracija yra didesnė kaip 10 %
10.1 metodas
Visų mikroelementų ekstrahavimas
1. Tikslas
Šiame metode apibrėžta šių mikroelementų ekstrahavimo metodika: viso boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Pagrindinis tikslas – daryti kiek įmanoma mažesnį ekstrahavimų skaičių, jei įmanoma, tą patį ekstraktą naudojant kiekvieno iš pirmiau išvardytų mikroelementų suminiam kiekiui nustatyti.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka EB trąšoms, įtrauktoms į I priedo E skyrių ir turinčioms vieno arba kelių iš šių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Ji tinka kiekvienam mikroelementui, kurio deklaruojamas kiekis yra didesnis kaip 10 %.
3. Metodo esmė
Tirpinimas verdančioje praskiestoje vandenilio chlorido rūgštyje.
pastaba:
Ekstrahavimas yra empirinis, todėl gali būti arba gali nebūti kiekybinis atsižvelgiant į produktą arba kitas trąšų sudedamąsias dalis. Konkrečiai, tam tikrų mangano oksidų ekstrahuotas kiekis gali būti gerokai mažesnis už suminį produkte esančio mangano kiekį. Trąšų gamintojai turi užtikrinti, kad deklaruojamas kiekis iš tikrųjų atitiktų kiekį, ekstrahuojamą metodo sąlygomis.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) maišomas su vienu tūriu vandens.
|
4.2. |
Koncentruotas amoniako tirpalas (NH3, d20 = 0,9 g/ml). |
5. Aparatūra
|
5.1. |
Elektrinė viryklė su temperatūros reguliatoriumi. |
|
5.2. |
pH-metras. Kai ekstrakte reikia nustatyti borą, negalima naudoti borosilikatinio stiklo indų. Kadangi pagal metodą ekstraktas virinamas, geriau naudoti indus iš teflono arba kvarcinio stiklo. Indus reikia gerai skalauti, jei jie buvo plauti boratų turinčiais plovikliais. |
6. Ėminio ruošimas
Žr. 1 metodą.
7. Darbo eiga
7.1. Bandomasis ėminys
Sveriamas 1–2 g trąšų ėminys, atsižvelgiant į deklaruojamą elemento kiekį produkte. Ši lentelė naudojama ruošti galutiniam tirpalui, kuris atitinkamai praskiestas turi atitikti kiekvieno metodo matavimo ribines vertes. Ėminiai turėtų būti sveriami 1 mg tikslumu.
|
Deklaruojamas mikroelemento kiekis trąšose (%) |
> 10 < 25 |
≥ 25 |
|
Ėminio masė (g) |
2 |
1 |
|
Elemento masė ėminyje ( mg) |
> 200 < 500 |
≥ 250 |
|
Ekstrakto tūris V (ml) |
500 |
500 |
|
Elemento koncentracija ekstrakte (mg/l) |
> 400 < 1 000 |
≥ 500 |
Ėminys supilamas į 250 ml cheminę stiklinę.
7.2. Tirpalo ruošimas
Prireikus ėminys sudrėkinamas nedideliu kieki vandens, mažais kiekiais atsargiai įpilama 10 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1) vienam gramui trąšų ir dar 50 ml vandens. Stiklinė uždengiama laikrodiniu stiklu ir turinys sumaišomas. Tirpalas užvirinamas ant elektrinės viryklės ir virinamas 30 min. Tirpalas paliekamas atvėsti retkarčiais maišant. Tirpalas kiekybiškai supilamas į 250 ml arba 500 ml matavimo kolbą (žr. lentelę). Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. Filtruojama per sausą filtrą į sausą indą. Pirmoji filtrato dalis išpilama. Ekstraktas turi būti visiškai skaidrus.
Nustatymą rekomenduojama daryti tuojau pat, naudojant alikvotines skaidraus filtrato dalis; jei tai neįmanoma, indai turėtų būti užkimšti.
Ekstraktai, kuriuose turi būti nustatomas boro kiekis: koncentruotu amoniako tirpalu (4.2) nustatoma pH vertė 4–6.
8. Nustatymas
Kiekvieno mikroelemento nustatymas turi būti daromas imant alikvotines dalis, kurių dydis nurodytas kiekvieno atskiro mikroelemento metodo aprašyme.
10.5, 10.6, 10.7, 10.9 ir 10.10 metodų negalima taikyti nustatant elementus, esančius chelatų arba kompleksinių junginių pavidalu. Tokiais atvejais prieš nustatymą būtina taikyti 10.3 metodą.
Nustatant atominės absorbcinės analizės metodu (10.8 ir 10.11 metodai), toks apdorojimas paprastai nėra būtinas.
10.2 metodas
Tirpių vandenyje mikroelementų ekstrahavimas
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta mikroelementų boro, kobalto, vario, geležies, magnio, molibdeno ir cinko tirpių vandenyje junginių ekstrahavimo metodika. Pagrindinis tikslas – daryti kiek įmanoma mažesnį ekstrahavimų skaičių, jei įmanoma, tą patį ekstraktą naudojant kiekvieno iš pirmiau išvardytų mikroelementų kiekiui nustatyti.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka į I priedo E skyrių įtrauktoms EB trąšoms, turinčioms vieno arba kelių iš šių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko. Ji tinka kiekvienam mikroelementui, kurio deklaruojamas kiekis yra didesnis kaip 10 %.
3. Metodo esmė
Mikroelementai ekstrahuojami maišant trąšas 20 (± 2)°C temperatūros vandenyje.
pastaba:
Ekstrahavimas yra empirinis, jis gali būti arba gali nebūti kiekybinis.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir vienas tūris vandens.
5. Aparatūra
|
5.1. |
Sukamoji purtyklė, nustatyta 35–40 min-1. Kai ekstrakte reikia nustatyti borą, negalima naudoti borosilikatinio stiklo indų. Šiam ekstrahavimui geriau naudoti indus iš teflono arba kvarcinio stiklo. Stiklinius indus reikia gerai skalauti, jei jie buvo plauti boratų turinčiais plovikliais. |
6. Ėminio ruošimas
Žr. 1 metodą.
7. Darbo eiga
7.1. Bandomasis ėminys
Sveriamas 1–2 g trąšų ėminys, atsižvelgiant į deklaruojamą elemento kiekį produkte. Ši lentelė naudojama ruošti galutiniam tirpalui, kuris atitinkamai praskiestas turi atitikti kiekvieno metodo matavimo ribines vertes. Ėminiai turėtų būti sveriami 1 mg tikslumu.
|
Deklaruojamas mikroelemento kiekis trąšose (%) |
> 10 < 25 |
≥ 25 |
|
Ėminio masė (g) |
2 |
1 |
|
Elemento masė ėminyje ( mg) |
> 200 < 500 |
≥ 250 |
|
Ekstrakto tūris V (ml) |
500 |
500 |
|
Elemento koncentracija ekstrakte (mg/l) |
> 400 < 1 000 |
≥ 500 |
Ėminys supilamas į 500 ml kolbą.
7.2. Tirpalo ruošimas
Įpilama maždaug 400 ml vandens.
Kolba gerai užkemšama. Ėminiui disperguoti stipriai purtoma ranka, toliau 30 min maišoma ant sukamosios purtyklės.
Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma.
7.3. Bandomojo tirpalo ruošimas
Tirpalas nedelsiant filtruojamas į švarią, sausą kolbą. Kolbą užkemšama. Nustatymas daromas tojau pat po filtravimo.
Jei filtratas palaipsniui susidrumsčia, Ve tūrio kolboje ruošiamas kitas ekstraktas pagal 7.1 ir 7.2 punktuose aprašytą metodiką. Ekstraktas filtruojamas į W tūrio sausą matavimo kolbą, į kurią prieš tai įpilama 5 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Filtravimas sustabdomas, kai pasiekiama matavimo kolbos žymė. Gerai sumaišoma.
Šiomis sąlygomis rezultatams išreikšti V vertė yra lygi:
Skiedimai išreiškiant rezultatus yra pagrįsti šia V verte.
8. Nustatymas
Kiekvieno mikroelemento nustatymas daromas imant alikvotines dalis, kurių dydis nurodytas kiekvieno atskiro mikroelemento metodo aprašyme.
Negalima taikyti 10.5, 10.6, 10.7, 10.9 ir 10.10 metodų nustatant elementus, esančius chelatų arba kompleksinių junginių pavidalu. Tokiais atvejais prieš nustatymą reikia taikyti 10.3 metodą.
Nustatant atominės absorbcinės analizės metodu (10.8 ir 10.11 metodai), toks apdorojimas paprastai nėra būtinas.
10.3 metodas
Organinių junginių šalinimas iš trąšų ekstraktų
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta organinių junginių šalinimo iš trąšų ekstraktų metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus elemento kiekį.
pastaba:
Nedideli organinių medžiagų kiekiai paprastai neturi įtakos, kai taikomas atominės absorbcinės analizės metodas.
3. Metodo esmė
Organiniai junginiai alikvotinėje ekstrakto dalyje oksiduojami vandenilio peroksidu.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir 20 tūrių vandens.
|
4.2. |
Vandenilio peroksido tirpalas (30 % H2O2, d20 = 1,11 g/ml), be mikroelementų. |
5. Aparatūra
Elektrinė viryklė su temperatūros reguliatoriumi.
6. Darbo eiga
25 ml ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, įpilama į 100 ml cheminę stiklinę. Jei taikomas 10.2 metodas, į cheminę stiklinę su ekstrakto tirpalu įpilama 5 ml praskiestos vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Toliau įpilama 5 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.2). Uždengiama laikrodiniu stiklu. Paliekama oksiduotis apie valandą esant kambario temperatūrai, vėliau tirpalas pamažu užvirinamas ir pusvalandį virinamas. Prireikus į atvėsusį tirpalą įpilama dar 5 ml vandenilio peroksido. Tuomet vėl virinama vandenilio peroksido pertekliui pašalinti. Paliekama atvėsti, kiekybiškai supilama į 50 ml matavimo kolbą ir skiedžiama iki žymos. Prireikus tirpalas filtruojamas.
Į šį skiedimą reikia atsižvelgti imant alikvotines dalis ir apskaičiuojant mikroelemento procentinę dalį produkte.
10.4 metodas
Mikroelementų nustatymas trąšų ekstraktuose taikant atominės absorbcinės analizės metodą
(bendroji metodika)
1. Tikslas
Šiame dokumente apibrėžta bendroji metodika geležies ir cinko kiekiui trąšų ekstraktuose nustatyti atominės absorbcinės analizės metodu.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpios geležies arba cinko kiekį.
Šios metodikos pritaikymas įvairiems mikroelementams detaliai aprašytas specialiuose kiekvienam elementui skirtuose analizės metoduose.
pastaba:
Taikant atominės absorbcinės analizės metodą, nedideli organinių medžiagų kiekiai paprastai neturi įtakos.
3. Metodo esmė
Prireikus ekstraktas apdorojamas trukdančių cheminių medžiagų kiekiui sumažinti arba joms pašalinti, ir skiedžiamas tiek, kad jo koncentracija atitiktų optimalų spektrometro matavimo intervalą, esant nustatomą mikroelementą atitinkančiam bangos ilgiui.
4. Reagentai
4.1. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l
Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir vienas tūris vandens.
4.2. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir 20 tūrių vandens.
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Šis reagentas naudojamas geležiai ir cinkui nustatyti. Jį galima ruošti:
a) tirpinant lantano oksidą vandenilio chlorido rūgštyje (4.1). Į vieno litro matavimo kolbą įpilama 150 ml vandens, įdedama 11,73 g lantano oksido (La2O3) ir įpilama 120 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Medžiagai ištirpus, skiedžiama vandeniu iki 1 litro ir gerai sumaišoma. Šis tirpalas yra maždaug 0,5 mol/l tirpalas vandenilio chlorido rūgštyje, arba
b) naudojant lantano chlorido, sulfato arba nitrato tirpalus. 26,7 g lantano chlorido heptahidrato (LaCl3 × 7H2O), arba 31,2 g lantano nitrato heksahidrato (La(NO3)3 × 6H2O), arba 26,2 g lantano sulfato nonahidrato (La2(SO4)3 × 9H2O) ištirpinama 150 ml vandens, įpilama 85 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1). Paliekama ištirpti ir skiedžiama iki 1 litro. Gerai sumaišoma. Šis tirpalas yra maždaug 0,5 mol/l tirpalas vandenilio chlorido rūgštyje.
4.4. Kalibravimo tirpalai
Šių tirpalų ruošimas pateiktas kiekvieno mikroelemento atskiro analizės metodo aprašyme.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras, turintis šaltinius, kurių spinduliavimo charakteristikos atitinka nustatomus mikroelementus.
Analitikas turi laikytis gamintojo instrukcijų ir gerai mokėti naudotis prietaisu. Prietaisu turi būti įmanoma daryti fono pataisą, kad juo būtų galima naudotis, kai tai yra būtina (pvz., Zn). Naudojamos dujos yra oras ir acetilenas.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Ekstraktų tirpalų, turinčių nustatomus elementus, ruošimas
Žr. 10.1 ir (arba) 10.2 metodą ir, jei tinka, 10.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Alikvotinė 10.1, 10.2 arba 10.3 metodais gauto ekstrakto dalis skiedžiama vandeniu ir (arba) vandenilio chlorido rūgštimi (4.1) arba (4.2) tiek, kad galutiniame matavimui skirtame tirpale nustatomo elemento koncentracija atitiktų kalibravimo tirpalų koncentracijos verčių intervalą (7.2), o vandenilio chlorido rūgšties koncentracija būtų ne mažesnė kaip 0,5 mol/l, bet ne didesnė kaip 2,5 mol/l. Darant šį veiksmą, tirpalą gali tekti nuosekliai skiesti kelis kartus.
Galutinis tirpalas gaunamas praskiesto ekstrakto alikvotinę dalį įpilant į 100 ml matavimo kolbą. Tarkim, kad šios alikvotinės dalies tūris yra a ml. Įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo (4.3). Skiedžiama 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalu (4.2) ir gerai sumaišoma. Tarkim, kad skiedimo faktorius yra D.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas kartojant visus veiksmus, pradedant ekstrahavimu, tačiau be trąšų ėminio.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Iš darbinio kalibravimo tirpalo, paruošto pagal kiekvienam mikroelementui nurodytą metodą, 100 ml matavimo kolbose paruošiama eilė ne mažiau kaip penkių didėjančios koncentracijos kalibravimo tirpalų, atitinkančių optimalų spektrometro matavimo intervalą. Prireikus vandenilio chlorido rūgšties koncentracija keičiama taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų atskiesto analizuojamo tirpalo koncentraciją (6.2). Nustatant geležies arba cinko kiekį, įpilama 10 ml to paties lantano druskos tirpalo (4.3), naudoto (6.2). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma.
7.3. Nustatymas
Spektrometras (5) ruošiamas matavimui ir nustatomas bangos ilgis, nurodytas konkretaus mikroelemento analizės metode.
Tris kartus iš eilės įpurškiami kalibravimo tirpalai (7.2), bandomasis tirpalas (6.2) bei tuščiojo bandymo tirpalas (7.1), užrašant kiekvieno matavimo rezultatą ir tarp įpurškimų plaunant prietaisą distiliuotu vandeniu.
Gaunama kalibravimo kreivė, ordinatėje pažymint kiekvieno kalibravimo tirpalo (7.2) spektrometro rodmenų vidurkį, o abscisėje – atitinkamą elemento koncentraciją, išreikštą μg/ml.
Pagal šią kreivę nustatoma atitinkamo mikroelemento koncentracija bandomajame tirpale xs (6.2) ir tuščiojo bandymo tirpale xb (7.1), šias koncentracijas išreiškiant μg/ml.
8. Rezultatų išraiška
Mikroelemento kiekio procentinė dalis (E) trąšose apskaičiuojama:
Jei taikomas 10.3 metodas:
čia:
E - nustatytas mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų procentine dalimi;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V - 10.1 arba 10.2 metodu gauto ekstrakto tūris, ml;
D - skiedimo faktorius, atitinkantis pagal 6.2 darytą skiedimą;
M - ėminio, paimto pagal 10.1 arba 10.2 metodą, masė, g.
Skiedimo faktoriaus D apskaičiavimas:
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
10.5 metodas
Boro nustatymas trąšų ekstraktuose acidimetriniu titravimu
1. Tikslas
Šiame dokumente aprašyta boro kiekio trąšų ekstraktuose nustatymo metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpaus boro kiekį.
3. Metodo esmė
Vykstant borato ir manitolio reakcijai susidaro kompleksas:
Kompleksas titruojamas natrio hidroksido tirpalu iki pH 6,3.
4. Reagentai
4.1. Metilraudonojo indikatoriaus tirpalas
100 ml tūrio matavimo kolboje ištirpinama 0,1 g metilraudonojo (C15H15N3O2) 50 ml etanolio (95 %). Vandeniu skiedžiama iki 100 ml žymos. Gerai sumaišoma.
4.2. Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir 20 tūrių vandens.
4.3. Natrio hidroksido tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Jame turi nebūti anglies dioksido. 1 litro matavimo kolboje, kurioje yra maždaug 800 ml virinto vandens, ištirpinama 20 g granulių pavidalo natrio hidroksido (NaOH). Tirpalui atvėsus, skiedžiama virintu vandeniu iki 1 000 ml ir gerai sumaišoma.
4.4. Etaloninis natrio hidroksido tirpalas, maždaug 0,025 mol/l
Jame turi nebūti anglies dioksido. 0,5 mol/l natrio hidroksido tirpalas (4.3) 20 kartų skiedžiamas virintu vandeniu ir gerai sumaišomas. Turi būti nustatyta tirpalo vertė, išreikšta kaip boro vertė (žr. 9 punktą).
4.5. Boro kalibravimo tirpalas (100 μg/ml B)
Naudojant vandenį 1 000 ml matavimo kolboje ištirpinama 0,5719 g boro rūgšties (H3BO3), pasvertos 0,1 mg tikslumu. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. Supilama į butelį iš plastiko laikymui šaldytuve.
|
4.6. |
D-manitolio (C6H14O6) milteliai. |
|
4.7. |
Natrio chloridas (NaCl). |
5. Aparatūra
|
5.1. |
pH-metras ir stiklinis elektrodas. |
|
5.2. |
Magnetinė maišyklė. |
|
5.3. |
400 ml cheminė stiklinė ir tefloninė lazdelė. |
6. Analizuojamojo tirpalo ruošimas
6.1. Boro tirpalo ruošimas
Žr. 10.1 ir 10.2 metodus ir, jei tinka, 10.3 metodą.
7. Darbo eiga
7.1. Bandymas
Į 400 ml talpos cheminę stiklinę (5.3) įpilama alikvotinė dalis a ekstrakto (6.1), kurioje būtų nuo 2 mg iki 4 mg B. Įpilama 150 ml vandens.
Įlašinami keli lašai metilraudonojo indikatoriaus tirpalo (4.1).
Jei ekstrahuojama 10.2 metodu, rūgštinama 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgštimi (4.2) iki indikatoriaus tirpalo spalvos pasikeitimo, tuomet įpilama dar 0,5 ml 0,5 mo/l vandenilio chlorido rūgšties (4.2).
Pridėjus 3 g natrio chlorido (4.7), tirpalas virinamas anglies dioksidui pašalinti. Paliekama atvėsti. Cheminė stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės (5.2) ir įstatomi iš anksto kalibruoti elektrodai pH matuoti (5.1).
Tiksliai nustatoma pH vertė 6,3, iš pradžių 0,5 mol/l (4.3), vėliau 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalu (4.4).
Pridedama 20 g D-manitolio (4.6), ištirpinama ir gerai sumaišoma. Titruojama 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalu (4.4) iki pH 6,3 (nesikeičia bent vieną minutę). Tarkime, kad titruojant sunaudoto tirpalo tūris yra X1.
8. Tuščiojo bandymo tirpalas
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas, kartojant visus veiksmus, pradedant ekstrahavimu, nepridedant trąšų. Tarkime, kad titruojant sunaudoto tirpalo tūris yra X0.
9. Natrio hidroksido tirpalo (4.4) boro (B) vertė
Į 400 ml cheminę stiklinę pipete įlašinama 20 ml (2,0 mg B) kalibravimo tirpalo ir įlašinami keli lašai metilraudonojo indikatoriaus tirpalo (4.1). Įdedama 3 g natrio chlorido (4.7) ir lašinama vandenilio chlorido rūgšties tirpalo (4.2) iki indikatoriaus tirpalo spalvos pasikeitimo (4.1).
Skiedžiama iki maždaug 150 ml ir pamažu užvirinama anglies dioksidui pašalinti. Paliekama atvėsti. Cheminė stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės (5.2) ir įstatomi iš anksto kalibruoti elektrodai pH matuoti (5.1). Tiksliai nustatoma pH vertė 6,3, iš pradžių 0,5 mol/l (4.3), vėliau 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalu (4.4).
Pridedama 20 g D-manitolio (4.6), ištirpinama ir gerai sumaišoma. Titruojama 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalu (4.4) iki pH 6,3 (nesikeičia bent 1 min). Tarkime, kad titravimui reikalingas tūris yra V1.
Tuščiojo bandymo tirpalas ruošiamas tuo pačiu būdu, vietoj kalibravimo tirpalo įpilant 20 ml vandens. Tarkime, kad titravimui reikalingas tūris yra V0.
Etaloninio NaOH tirpalo (4.4) boro vertė (F), išreikšta mg/ml, lygi:
Tiksliai 1 ml 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalo atitinka 0,27025 mg B.
10. Rezultatų išraiška
Boro kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
B (%) - boro kiekio trąšose procentinė dalis;
X1 - 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalo (4.4) tūris, ml;
X0 - 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalo (4.4) tūris, sunaudotas tuščiojo bandymo tirpalui, ml;
F – 0,025 mol/l natrio hidroksido tirpalo (4.4) boro (B) vertė, mg/ml;
V - ekstrakto, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, tūris, ml;
a - alikvotinės dalies (7.1), paimtos iš ekstrakto tirpalo (6.1), tūris, ml;
M - ėminio, paimto pagal 10.1 arba 10.2 metodą, masė, g.
10.6 metodas
Kobalto nustatymas trąšose gravimetriniu metodu nusodinant 1-nitrozo-2-naftoliu
1. Tikslas
Šiame dokumente aprašyta kobalto kiekio nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 arba 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti kobalto kiekį.
3. Metodo esmė
Kobaltui (III) reaguojant su 1-nitrozo-2-naftoliu susidaro raudonos nuosėdos Co(C10H6ONO)3 × 2H2O. Kai ekstrakte esantis kobaltas paverčiamas kobaltu (III), kobaltas nusodinamas acto rūgšties terpėje 1-nitrozo-2-naftolio tirpalu. Nufiltravus, nuosėdos plaunamos, džiovinamos iki pastoviosios masės ir sveriamos kaip Co(C10H6ONO)3 × 2H2O.
4. Reagentai
|
4.1. |
Vandenilio peroksido tirpalas (H2O2, d20 = 1,11 g/ml) 30 %. |
|
4.2. |
Natrio hidroksido tirpalas, maždaug 2 mol/l 8 g natrio hidroksido granulių ištirpinama 100 ml vandens. |
|
4.3. |
Praskiestas vandenilio chlorido rūgšties (HCl) tirpalas, maždaug 6 mol/l Maišomas vienas tūris vandenilio chlorido rūgšties (d20 = 1,18 g/ml) ir vienas tūris vandens. |
|
4.4. |
Acto rūgštis (99,7 % CH3CO2H) (d20 = 1,05 g/ml). |
|
4.5. |
Acto rūgšties tirpalas (1:2), maždaug 6 mol/l Vienas tūris acto rūgšties (4.4) sumaišomas su 2 tūriais vandens. |
|
4.6. |
1-nitrozo-2-naftolio tirpalas 100 ml acto rūgšties (4.4). Įpilama 100 ml drungno vandens. Gerai sumaišoma. Tuojau pat filtruojama. Gautas tirpalas turi būti tuojau pat sunaudotas. |
5. Aparatūra
|
5.1. |
Filtravimo tiglis P 16/ISO 4 793 , akytumas 4, talpa 30 ml arba 50 ml. |
|
5.2. |
130 ± 2 °C temperatūros džiovinimo spinta. |
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Kobalto tirpalo ruošimas
Žr. 10.1 ir 10.2 metodus.
6.2. Analizuojamo tirpalo ruošimas
Į 400 ml cheminę stiklinę įpilama alikvotinė dalis ekstrakto, kuriame yra ne daugiau kaip 20 mg Co. Jei ekstraktas pagamintas taikant 10.2 metodą, jis parūgštinamas penkiais vandenilio chlorido rūgšties lašais (4.3). Įpilama maždaug 10 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.1). Leidžiama oksiduoti šaltą tirpalą 15 min, tuomet skiedžiama vandeniu iki 100 ml. Cheminė stiklinė uždengiama laikrodiniu stiklu. Užvirinus tirpalą, virinama 10min. Atvėsinama. Šarminama natrio hidroksido tirpalu (4.2), lašinant lašais tol, kol pradeda kristi juodos kobalto hidroksido nuosėdos.
7. Darbo eiga
Įpilama 10 ml acto rūgšties (4.4) ir skiedžiama vandeniu iki maždaug 200 ml. Kaitinama iki virimo. Naudojant biuretę, lašais įlašinama 20 ml 1-nitrozo-2-naftolio tirpalo (4.6), visą laiką maišant. Sulašinus tirpalą, nuosėdoms koaguliuoti stipriai maišoma.
Filtruojama per iš anksto pasvertą filtravimo tiglį (5.1) vengiant užkimšti tiglį. Tai žinant reikia žiūrėti, kad filtruojant virš nuosėdų visą laiką būtų skysčio.
Visoms nuosėdoms pašalinti cheminė stiklinė plaunama praskiesta acto rūgštimi (4.5) ir ta pačia rūgštimi (4.5) plaunamos ant filtro surinktos nuosėdos, vėliau jos tris kartus plaunamos karštu vandeniu.
Džiovinimo spintoje (5.2) džiovinama iki pastoviosios masės esant 130 ± 2 °C temperatūrai.
8. Rezultatų išraiška
1 mg Co(C10H6ONO)3 × 2H2O nuosėdų atitinka 0,096381 mg Co.
Kobalto (Co) kiekis trąšose procentais apskaičiuojamas taip:
čia:
X - nuosėdų masė, mg;
V - ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, tūris, ml;
a - paskutinio skiedimo alikvotinės dalies tūris, ml;
D - šios alikvotinės ėminio dalies skiedimo faktorius;
M - ėminio masė, g.
10.7 metodas
Vario nustatymas trąšų ekstraktuose titrimetriniu būdu
1. Tikslas
Šiame dokumente apibūdinama vario kiekio nustatymo trąšų ekstraktuose procedūra.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 arba 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti vario kiekį.
3. Metodo esmė
Vario jonai rūgštinėje terpėje redukuojami kalio jodidu:
Taip susidaręs jodas titruojamas etaloniniu natrio tiosulfato tirpalu esant krakmolo indikatoriui, pagal lygtį:
4. Reagentai
|
4.1. |
Azoto rūgštis (HNO3, d20 = 1,40 g/ml). |
|
4.2. |
Karbamidas [(NH2)2C = 0]. |
|
4.3. |
Amonio hidrofluorido (NH4HF2) tirpalas 10 % m/V Tirpalas laikomas plastikiniame inde. |
|
4.4 |
Amoniako tirpalas (1 + 1) 1 tūris amoniako (NH3, d20 = 0,9 g/ml) sumaišomas su 1 tūriu vandens. |
|
4.5. |
Natrio tiosulfato etaloninis tirpalas 1 litro matavimo kolboje naudojant vandenį ištirpinama 7,812 g natrio tiosulfato pentahidrato (Na2S2O3 × 5H2O). Šis tirpalas turi būti paruoštas taip, kad 1 ml atitiktų 2 mg Cu. Stabilizavimui įlašinami keli lašai chloroformo. Tirpalas turi būti laikomas stikliniame inde ir saugomas nuo tiesioginės šviesos. |
|
4.6. |
Kalio jodidas (KI). |
|
4.7. |
Kalio tiocianato (KSCN) tirpalas (25 % m/V) Šis tirpalas laikomas kolboje iš plastiko. |
|
4.8. |
Krakmolo tirpalas (maždaug 0,5 %) 2,5 g krakmolo įdedama į 600 ml cheminę stiklinę. Įpilama maždaug 500 ml vandens. Virinama maišant. Atvėsinama iki kambario temperatūros. Tirpalas tinkamas naudoti tik trumpą laiką. Laikymo trukmę galima padidinti, 10 mg gyvsidabrio jodido. |
5. Analizuojamo tirpalo ruošimas
Vario tirpalo ruošimas
Žr. 10.1 ir 10.2 metodus.
6. Darbo eiga
6.1. Titruojamo tirpalo ruošimas
Tirpalo, turinčio ne mažiau kaip 20–40 mg Cu, alikvotinė dalis įpilama į 500 ml kūginę kolbą.
Tirpalas trumpai virinamas deguonies pertekliui pašalinti. Skiedžiama iki 100 ml vandeniu. Pridedama 5 ml azoto rūgšties (4.1), užvirinama ir virinama apie pusę minutės.
Kūginė kolba nukeliama nuo kaitinimo priemonės, įdedama maždaug 3 g karbamido (4.2) ir dar virinama apie pusę minutės.
Kolba nukeliama nuo kaitinimo priemonės ir įpilama 200 ml šalto vandens. Jei reikia, kūginės kolbos turinys atvėsinamas iki kambario temperatūros.
Amoniako tirpalas (4.4) pamažu pilamas tol, kol atsiranda mėlyna spalva, ir dar įpilamas 1 ml perteklius.
Įpilama 50 ml amonio hidrofluorido tirpalo (4.3) ir sumaišoma.
Įdedama ir ištirpinama 10 g kalio jodido (4.6).
6.2. Tirpalo titravimas
Kūginė kolba statoma ant magnetinės maišyklės. Į kūginę kolbą įdedamas maišymo strypelis ir nustatomas norimas maišyklės greitis.
Iš biuretės pilamas etaloninis natrio tiosulfato tirpalas (4.5) tol, kol pašviesėja jodu nudažyto tirpalo spalva.
Įpilama 10 ml krakmolo tirpalo (4.8).
Titravimas natrio tiosulfato tirpalu (4.5) tęsiamas tol, kol beveik išnyksta violetinė spalva.
Įpylus 20 ml kalio tiocianato tirpalo (4.7), titravimas tęsiamas tol, kol visiškai išnyksta melsvai violetinė spalva.
Užrašomas filtravimui sunaudoto tiosulfato tirpalo tūris.
7. Rezultatų išraiška
1 ml etaloninio natrio tiosulfato tirpalo (4.5) atitinka 2 mg Cu.
Vario kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
X - sunaudoto natrio tiosulfato tūris, ml;
V - ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 ir 10.2 metodais, tūris, ml;
a - alikvotinės dalies tūris, ml;
M - ėminio, apdoroto pagal 10.1 arba 10.2 metodus, masė, g.
10.8 metodas
Geležies nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta geležies nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti suminį ir (arba) vandenyje tirpios geležies kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktą geležies kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 10.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 10.4 metodą (4.2).
|
4.3. |
Vandenilio peroksido tirpalas (30 % H2O2, d20 = 1,11 g/ml), be mikroelementų. |
|
4.4. |
Lantano druskos tirpalai (10 g/l La) Žr. 10.4 metodą (4.3). |
|
4.5. |
Geležies kalibravimo tirpalas 4.5.1. Geležies pradinis tirpalas (1 000 μg/ml). Į 500 ml cheminę stiklinę 0,1 mg tikslumu sveriama 1 g grynos geležies vielos, įpilama 200 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalo (4.1) ir 15 ml vandenilio peroksido tirpalo (4.3). Kaitinama ant elektrinės viryklės tol, kol geležis visiškai ištirps. Tirpalui atvėsus, jis kiekybiškai supilamas į 1 000 ml matavimo kolbą. Skiedžiama vandeniu iki žymos ir gerai sumaišoma. 4.5.2 Geležies darbinis tirpalas (100 μg/ml) 20 ml pradinio tirpalo (4.5.1) įpilama į 200 ml matavimo kolbą. Skiedžiama iki žymos 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalu (4.2) ir gerai sumaišoma. |
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras: žr. 10.4 metodo 5 punktą. Prietaise turi būti geležiai būdingos spinduliuotės šaltinis (248,3 nm).
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Geležies ekstrakto tirpalas
Žr. 10.1 ir (arba) 10.2 metodus, ir, jei tinka, 10.3 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 10.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo.
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 10.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % (V/V) lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2.
7.2. Kalibravimo tirpalų ruošimas
Žr. 10.4 metodą (7.2).
Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–10 μg/ml geležies, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 2, 4, 6, 8, ir 10 ml darbinio tirpalo (4.5.2). Prireikus vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo 6.2. Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki žymos ir gerai sumaišoma. Šiuose tirpaluose yra 0, 2, 4, 6, 8 ir 10 μg/ml geležies.
7.3. Nustatymas
Žr. 10.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matavimui bangos ilgiui esant 248,3 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 10.4 metodą (8).
Geležies kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama taip:
Jei taikomas 10.3 metodas:
čia:
Fe - geležies kiekis trąšose, procentais;
xs - bandomojo tirpalo (6.2) koncentracija, μg/ml;
xb - tuščiojo bandymo tirpalo (7.1) koncentracija, μg/ml;
V - ekstrakto, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, tūris, ml;
D - skiedimo, daryto pagal 6.2, faktorius;
M - bandomojo ėminio, paimto 10.1 arba 10.2 metodu, masė, g.
Jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
10.9 metodas
Titrimetrinis mangano nustatymas trąšų ekstraktuose
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta mangano nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti mangano kiekį.
3. Metodo esmė
Jei ekstrakte yra chlorido jonų, jie šalinami virinant ekstraktą su sieros rūgštimi. Manganas oksiduojamas azoto rūgšties terpėje natrio bismutatu. Susidaręs permanganatas redukuojamas geležies (II) sulfato pertekliumi. Šis perteklius titruojamas kalio permanganato tirpalu.
4. Reagentai
|
4.1. |
Koncentruota sieros rūgštis (H2SO4, d20 = 1,84 g/ml). |
|
4.2. |
Sieros rūgštis, maždaug 9 mol/l Vienas tūris koncentruotos sieros rūgšties (4.1) atsargiai sumaišomas su 1 tūriu vandens. |
|
4.3. |
Azoto rūgštis, 6 mol/l 3 tūriai azoto rūgšties (HNO3, d20 = 1,40 g/ml) sumaišomi su 4 tūriais vandens. |
|
4.4. |
Azoto rūgštis, 0,3 mol/l Vienas tūris 6 mol/l azoto rūgšties sumaišomas su 19 tūrių vandens. |
|
4.5. |
Natrio bismutatas (NaBiO3) (85 %). |
|
4.6. |
Diatomitas. |
|
4.7. |
Fosforo rūgštis, 15 mol/l (H3PO4, d20 = 1,71 g/ml). |
|
4.8. |
Geležies (II) sulfato tirpalas, 0,15 mol/l 41,6 g geležies (II) sulfato heptahidrato (FeSO4 × 7H2O) ištirpinama vieno litro matavimo kolboje. Įpilama 25 ml koncentruotos sieros rūgšties (4.1) ir 25 ml fosforo rūgšties (4.7). Skiedžiama iki 1 000 ml ir sumaišoma. |
|
4.9. |
Kalio permanganato tirpalas, 0,020 mol/l 3,160 g kalio permanganato (KMnO4) sveriama 0,1 mg tikslumu. Ištirpinama ir skiedžiama vandeniu iki 1 000 ml. |
|
4.10. |
Sidabro nitrato tirpalas, 0,1 mol/l 1,7 g sidabro nitrato (AgNO3) ištirpinama vandenyje ir skiedžiama iki 100 ml. |
5. Aparatūra
|
5.1. |
Filtravimo tiglis P16/ISO 4 793, akytumas 4, talpa 50 ml, įstatytas į 500 ml filtravimo kolbą. |
|
5.2. |
Magnetinė maišyklė. |
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Mangano ekstrakto tirpalas
Žr. 10.1 ir 10.2 metodus. Jei nežinoma, ar yra chlorido jonų, tikrinama vienu sidabro nitrato tirpalo (4.10) lašu.
|
6.2. |
Jei chlorido jonų nėra, ekstrakto alikvotinė dalis, kurioje būtų 10–20 mg mangano, įpilama į aukštą 400 ml cheminę stiklinę. Gaunamas maždaug 25 ml tūris skiedžiant vandeniu arba garinant. Įpilami 2 ml koncentruotos sieros rūgšties (4.1). |
|
6.3. |
Jei chlorido jonų yra, būtina juos šalinti taip: Ekstrakto ėminio alikvotinė dalis, kurioje būtų 10–20 mg mangano, įpilama į aukštą 400 ml tūrio cheminę stiklinę. Įpilama 5 ml 9 mol/l sieros rūgšties (4.2). Užvirinama traukos spintoje ant elektrinės viryklės ir leidžiama virti tol, kol pradeda gausiai susidaryti balti dūmai. Virinama tol, kol tūris sumažėja iki 2 ml (ant stiklinės dugno susidaro plona lipnaus skysčio plėvelė). Leidžiama atvėsti iki kambario temperatūros. Atsargiai įpilama 25 ml vandens ir dar kartą tikrinama vienu sidabro nitrato tirpalo lašu (4.10), ar nėra chloridų. Jei chloridų vis dar lieka, veiksmai kartojami, įpylus 5 ml 9 mol/l sieros rūgšties (4.2). |
7. Darbo eiga
Į 400 ml tūrio cheminę stiklinę, kurioje yra bandomasis tirpalas, įpilama 25 ml 6 mol/l azoto rūgšties (4.3) ir 2,5 g natrio bismutato (4.5). Stipriai maišoma 3 min magnetine maišykle (5.2).
Įpilama 50 ml 0,3 mol/l azoto rūgšties (4.4) ir vėl maišoma. Filtruojama vakuumu per filtravimo tiglį (5.1), kurio dugnas padengtas diatomitu (4.6). Tiglis keletą kartų plaunamas 0,3 mol/l azoto rūgštimi (4.4) tol, kol gaunamas bespalvis filtratas.
Filtratas ir plovimo tirpalas supilami į 500 ml tūrio cheminę stiklinę. Sumaišoma ir įpilama 25 ml 0,15 mol/l geležies (II) sulfato tirpalo (4.8). Jei pridėjus geležies (II) sulfato, filtratas geltonuoja, įpilkite 3 ml 15 mol/l fosforo rūgšties (4.7).
Geležies (II) sulfato perteklius titruojamas iš biuretės lašinamu kalio permanganato 0,02 mol/l tirpalu (4.9) tol, kol mišinio spalva tampa rožine ir nesikeičia vieną minutę. Tuščiasis bandymas daromas tomis pačiomis sąlygomis tik be bandomojo ėminio.
pastaba:
Oksiduotas tirpalas neturi liestis su guma.
8. Rezultatų išraiška
1 ml 0,02 kalio permanganato tirpalo atitinka 1,099 mg mangano (Mn). Mangano kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
xb – tuščiojo bandymo tirpalo titravimui sunaudoto permanganato tūris, ml;
xs – bandomojo ėminio titravimui sunaudoto permanganato tūris, ml;
V – ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, tūris, ml;
a – ekstrakto alikvotinės dalies tūris, ml;
M – ėminio masė, g.
10.10 metodas
Molibdeno nustatymas trąšų ekstraktuose gravimetriniu metodu naudojant 8-hidroksichinoliną
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta molibdeno nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti molibdeno kiekį.
3. Metodo esmė
Molibdeno kiekis nustatomas, tam tikromis sąlygomis nusodinus molibdeniloksinatą.
4. Reagentai
4.1. Sieros rūgšties tirpalas, maždaug 1 mol/l
55 ml sieros rūgšties (H2SO4, d20 = 1,84 g/ml) atsargiai supilama į vieno litro talpos matavimo kolbą, kurioje yra 800 ml vandens. Sumaišoma. Atvėsinus skiedžiama iki vieno litro. Sumaišoma.
4.2. Praskiestas amoniako tirpalas (1:3)
1 tūris koncentruoto amoniako tirpalo (NH4OH, d20 = 0,9 g/ml) maišomas su 3 tūriais vandens.
4.3. Acto rūgšties tirpalas (1:3)
1 tūris koncentruotos acto rūgšties (99,7 % CH3COOH, d20 = 1,049 g/ml) maišomas su 3 tūriais vandens.
4.4. Etilendiamintetraacto rūgšties (EDTA) natrio druskos tirpalas
Naudojant vandenį 100 ml matavimo kolboje ištirpinama 5 g Na2EDTA. Skiedžiama iki žymos ir sumaišoma.
4.5. Buferinis tirpalas
Naudojant vandenį 100 ml matavimo kolboje ištirpinama 15 ml koncentruotos acto rūgšties ir 30 g amonio acetato. Skiedžiama iki 100 ml.
4.6. 8-hidroksichinolino (oksino) tirpalas
100 ml matavimo kolboje ištirpinama 3 g 8-hidroksichinolino, naudojant 5 ml koncentruotos acto rūgšties. Įpilama 80 ml vandens. Lašinamas amoniako tirpalas (4.2) tol, kol tirpalas susidrumsčia, tuomet įpilama tiek acto rūgšties (4.3), kad tirpalas vėl pasidaro skaidrus.
Skiedžiama iki 100 ml vandeniu.
5. Aparatūra
|
5.1. |
Filtravimo tiglis P16/ISO 4 793, akytumas 4, talpa 30 ml. |
|
5.2. |
pH-metras ir stiklinis elektrodas. |
|
5.3. |
Džiovinimo spinta, kurioje nustatoma 130–135 °C temperatūra. |
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
|
6.1. |
Molibdeno tirpalo ruošimas. Žr. 10.1 ir 10.2 metodą. |
7. Darbo eiga
7.1. Bandomojo tirpalo ruošimas
Alikvotinė tirpalo dalis, kurioje būtų 25–100 mg Mo, įpilama į 250 ml cheminę stiklinę. Skiedžiama vandeniu iki 50 ml.
Tirpalas rūgštinamas iki pH 5, lašinant sieros rūgšties tirpalą (4.1). Įpilama 15 ml EDTA tirpalo (4.4) ir 5 ml buferinio tirpalo (4.5). Skiedžiama vandeniu iki 80 ml.
7.2. Nusodinimas ir nuosėdų plovimas
Tirpalas truputį pakaitinamas. Visą laiką maišant įpilama oksino tirpalo (4.6). Nusodinimas tęsiamas tol, kol nustoja susidaryti nuosėdos. Papildomai įpilama tiek reagento, kad tirpalas virš nuosėdų pasidaro vos geltonas. Paprastai turėtų pakakti 20 ml. Toliau nestipriai kaitinama dar dvi arba tris minutes.
Filtruojama per tiglį (5.1). Keletą kartų plaunama 20 ml karšto vandens. Plovimo vanduo palaipsniui darosi bespalvis, ir tai rodo, kad oksino jau nėra.
7.3. Nuosėdų svėrimas
Nuosėdos džiovinamos iki pastoviosios masės (bent vieną valandą) esant 130–135 °C temperatūrai.
Nuosėdos paliekamos atvėsti džiovinimo spintoje ir sveriamos.
8. Rezultatų išraiška
1 mg molibdeniloksinato, MoO2 (C9H6ON)2, atitinka 0,2305 mg Mo.
Molibdeno kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama taip:
čia:
X - molibdeniloksinato nuosėdų masė, mg;
V - ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 ir 10.2 metodais, tūris, ml;
a - po paskutinio skiedimo paimtos alikvotinės dalies tūris, ml;
D - alikvotinės dalies skiedimo faktorius;
M - ėminio masė, g.
10.11 metodas
Cinko nustatymas trąšų ekstraktuose atominės absorbcinės analizės metodu
1. Tikslas
Šiame metode aprašyta cinko nustatymo trąšų ekstraktuose metodika.
2. Taikymo sritis
Ši metodika tinka analizuoti trąšoms, kurių ėminiai ekstrahuojami taikant 10.1 ir 10.2 metodus ir kurioms pagal šio reglamento I priedo E skyrių reikalaujama deklaruoti cinko kiekį.
3. Metodo esmė
Tinkamai apdorojus ir atskiedus ekstraktus, cinko kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.
4. Reagentai
4.1. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 6 mol/l
Žr. 10.4 metodą (4.1).
4.2. Vandenilio chlorido rūgšties tirpalas, maždaug 0,5 mol/l
Žr. 10.4 metodą (4.2).
4.3. Lantano druskos tirpalai (10 g/l La)
Žr. 10.4 metodą (4.3).
4.4. Cinko kalibravimo tirpalai
4.4.1. Cinko pradinis tirpalas (1 000 μg/ml).
1 000 ml talpos matavimo kolboje, į kurią įpilta 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties (4.1), ištirpinama 1 g cinko miltelių arba granulių, pasvertų 0,1 mg tikslumu. Cinkui ištirpus, tirpalas skiedžiamas vandeniu iki žymos ir gerai sumaišomas.
4.4.2. Cinko darbinis tirpalas (100 μg/ml)
200 ml matavimo kolboje skiedžiama 20 ml pradinio tirpalo (4.4.1) 0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalu (4.2) ir gerai sumaišoma.
5. Aparatūra
Atominės absorbcijos spektrometras.
Žr. 10.4 metodą (5). Prietaise turi būti cinkui būdingos spinduliuotės šaltinis (213,8 nm). Spektrometru turi būti įmanoma daryti fono pataisą.
6. Analizuojamo tirpalo ruošimas
6.1. Cinko ekstrakto tirpalas
Žr. 10.1 ir (arba) 10.2 metodą.
6.2. Bandomojo tirpalo ruošimas
Žr. 10.4 metodą (6.2). Bandomajame tirpale turi būti 10 % V/V lantano druskos tirpalo (4.3).
7. Darbo eiga
7.1. Tuščiojo bandymo tirpalo ruošimas
Žr. 10.4 metodą (7.1). Tuščiojo bandymo tirpale turi būti 10 % V/V lantano druskos tirpalo (6.2).
7.2. Kalibravimo tirpalo ruošimas
Žr. 10.4 metodą (7.2). Norint gauti optimalų nustatymo intervalą 0–5 μg/ml cinko, į 100 ml matavimo kolbas įpilama 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml darbinio tirpalo (4.4.2). Prireikus, vandenilio chlorido rūgšties koncentracija nustatoma taip, kad ji kiek įmanoma labiau atitiktų koncentraciją bandomajame tirpale (6.2). Į kiekvieną kolbą įpilama 10 ml lantano druskos tirpalo, naudojamo (6.2). Skiedžiama vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (4.2) iki 100 ml ir gerai sumaišoma.
Šiuose tirpaluose yra 0, 0,5, 1, 2, 3, 4 ir 5 μg/ml cinko.
7.3. Nustatymo metodika
Žr. 10.4 metodą (7.3). Spektrometras (5) ruošiamas matuoti, bangos ilgiui esant 213,8 nm.
8. Rezultatų išraiška
Žr. 10.4 metodą (8).
Cinko kiekio trąšose procentinė dalis apskaičiuojama:
Jei taikomas 10.3 metodas:
čia:
Zn - cinko kiekio trąšose procentinė dalis;
Xs - bandomojo tirpalo koncentracija, μg/ml;
Xb - tuščiojo bandymo tirpalo koncentracija, μg/ml;
V - ekstrakto tirpalo, gauto 10.1 arba 10.2 metodu, tūris, ml;
D - skiedimo, daryto pagal (6.2), faktorius;
M - ėminio, paimto 10.1 arba 10.2 metodu, masė, g.
Skiedimo faktoriaus D apskaičiavimas:
jei a1, a2, a3, …, ai ir a yra alikvotinės dalys, o jos skiedžiamos iki atitinkamo tūrio V1, V2, V3, …, Vi ir 100 ml, skiedimo faktorius D apskaičiuojamas:
11 serijos metodai
Kompleksonai
11.1 metodas
Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas
EN 13366: Trąšos. Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas katijonitais (katijonitine derva).
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.2 metodas
EDTA, HEDTA ir DTPA nustatymas
EN 13368-1: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose jonų chromatografijos metodu. 1 dalis. EDTA, HEDTA ir DTPA.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.3 metodas
o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas
EN 13368-2: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose chromatografijos metodu. 2 dalis. o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografija
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.4 metodas
EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas
EN 15451: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografijos būdu.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.5 metodas
o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas
EN 15452: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas atvirkštinės fazės efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.6 metodas
IDHA nustatymas
EN 15950: Trąšos. N-(1,2-dikarboksietil) D,L-asparto rūgšties (imino(di)gintaro rūgšties, IDHA) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.7 metodas
Lignosulfonatų nustatymas
EN 16109: Trąšos. Mikroelementų jonų kompleksų trąšose nustatymas. Lignosulfonatų atpažinimas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
11.8 metodas
Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas
EN 15962: Trąšos. Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12 serijos metodai
Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai
12.1 metodas
Diciandiamino nustatymas
EN 15360: Trąšos. Diciandiamino nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.2 metodas
NBPT nustatymas
EN 15688: Trąšos. Ureazės inhibitoriaus N-(n-butil)tiofosforo triamido (NBPT) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.3 metodas
3-metilpirazolo nustatymas
EN 15905: Trąšos. 3-metilpirazolo (MP) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.4 metodas
TZ nustatymas
EN 16024: Trąšos. 1H,1,2,4-triazolo nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.5 metodas
2-NPT nustatymas
EN 16075: Trąšos. N-(2-nitrofenil)fosforo triamido (2-NPT) nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.6 metodas
DMPP nustatymas
EN 16328: Trąšos. 3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfato nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
12.7 metodas
NBPT/NPPT nustatymas
EN 16651: Trąšos. N-(n-butil)tiofosforo rūgšties triamido (NBPT) ir N-(n-propil)tiofosforo rūgšties triamido (NPPT) nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
13 serijos metodai
Sunkieji metalai
13.1 metodas
Kadmio kiekio nustatymas
EN 14888: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Kadmio kiekio nustatymas.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14 serijos metodai
Kalkinimo medžiagos
14.1 metodas
Kalkinimo medžiagų granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu
EN 12948. Kalkinimo medžiagos. Granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.2 metodas
Karbonatinių ir silikatinių kalkinimo medžiagų reaktyvumo su druskos rūgštimi nustatymas
EN 13971. Karbonatinės ir silikatinės kalkinimo medžiagos. Reaktyvumo nustatymas. Potenciometrinio titravimo druskos rūgštimi metodas.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.3 metodas
Reaktyvumo nustatymas automatinio titravimo metodu, naudojant citrinų rūgštį
EN 16357. Karbonatinės kalkinimo medžiagos. Reaktyvumo nustatymas. Automatinio titravimo metodas, naudojant citrinų rūgštį.
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.4 metodas
Kalkinimo medžiagų neutralizavimo vertės nustatymas
EN 12945. Kalkinimo medžiagos. Neutralizavimo vertės nustatymas. Titravimo metodai
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.5 metodas
Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio nustatymas oksalato metodu
EN 13475. Kalkinimo medžiagos. Kalcio nustatymas. Oksalato metodas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.6 metodas
Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio ir magnio nustatymas kompleksometriniu metodu
EN 12946. Kalkinimo medžiagos. Kalcio ir magnio nustatymas. Kompleksometrinis metodas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.7 metodas
Kalkinimo medžiagose esančio magnio nustatymas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu
EN 12947. Kalkinimo medžiagos. Magnio kiekio nustatymas. Atominės absorbcijos spektrometrinis metodas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.8 metodas
Drėgnio nustatymas
EN 12048. Kietosios trąšos ir kalkinimo medžiagos. Drėgnio nustatymas. Gravimetrinis metodas džiovinant (105 ± 2) °C temperatūroje
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.9 metodas
Granulių skilimo nustatymas
EN 15704. Kalkinimo medžiagos. Granuliuotų kalcio bei kalcio ir magnio karbonatų skilimo veikiant vandeniui nustatymas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
14.10 metodas
Produktų poveikio nustatymas dirvožemio inkubacijos metodu
EN 14984. Kalkinimo medžiagos. Produktų poveikio dirvožemio pH nustatymas. Dirvožemio inkubacijos metodas
Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.
V PRIEDAS
A. DOKUMENTŲ, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI GAMINTOJAI ARBA JŲ ATSTOVAI, NORĖDAMI PARENGTI Į ŠIO REGLAMENTO I PRIEDĄ ĮTRAUKIAMŲ NAUJO TIPO TRĄŠŲ TECHNINĘ BYLĄ, SĄRAŠAS
|
1. |
Vadovas techninei bylai prie paraiškos dėl „EB trąšos“ pavadinimo suteikimo parengti. Europos Bendrijų oficialusis leidinys, C 138, 1994 5 20, p. 4. |
|
2. |
1991 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 91/155/EEB, apibrėžianti ir nustatanti išsamias priemones dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį. Europos Bendrijų oficialusis leidinys, L 76/35, 1991 3 22, p. 35. |
|
3. |
1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos direktyva 93/112/EB, iš dalies keičianti Komisijos direktyvą 91/155/EEB, kurioje apibrėžiamos ir nustatomos išsamios priemonės dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį. Europos Bendrijų oficialusis leidinys, L 314, 1993 12 16, p. 38. |
B. LABORATORIJŲ, KOMPETENTINGŲ TEIKTI BŪTINAS PASLAUGAS NUSTATANT EB TRĄŠŲ ATITIKTĮ ŠIO REGLAMENTO IR JO PRIEDŲ REIKALAVIMAMS, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Standartas, taikytinas laboratorijų lygiu.
— Laboratorijos, akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimo ir kalibravimo laboratorijoms“ mažiausiai dėl vieno iš metodų, nustatytų III arba IV prieduose.
— Iki 2014 m. lapkričio 18 d. dar neakredituotos laboratorijos su sąlyga, kad laboratorija:
—
— įrodo, jog ji pradėjo ir vykdo būtinas akreditavimo procedūras pagal EN ISO/IEC 17025 dėl vieno ar daugiau metodų, nustatytų III arba IV prieduose, ir
— kompetentingai institucijai pateikia įrodymų, kad laboratorija sėkmingai dalyvauja tarplaboratoriniame tyrime (t. y. gauti geri rezultatai).
2. Standartas, taikytinas akreditavimo įstaigų lygiu:
EN ISO/IEC 17011 „Bendrieji akreditavimo įstaigų, akredituojančių atitikties vertinimo įstaigas, reikalavimai“.
( 1 ) OL C 51 E, 2002 2 26, p. 1 ir OL C 227 E, 2002 9 24, p. 503.
( 2 ) OL C 80, 2002 4 3, p. 6.
( 3 ) 2002 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 127 E, 2002 5 29, p. 160), 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos bendroji nuomonė (OL C 153 E, 2003 7 1, p. 56) ir 2003 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 4 ) OL L 24, 1976 1 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/97/EB (OL L 18, 1999 1 23, p. 60).
( 5 ) OL L 250, 1980 9 23, p. 7. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/63/EB (OL L 335, 1997 12 6, p. 15).
( 6 ) OL L 38, 1987 2 7, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 88/126/EEB (OL L 63, 1988 3 9, p. 12).
( 7 ) OL L 213, 1977 8 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/8/EB (OL L 86, 1995 4 20, p. 41).
( 8 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 9 ) OL 196, 1967 8 16, p. 1.
( 10 ) Kompleksonus reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksonus.
( 11 ) Kompleksodarius reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksodarius.
( 12 ) Jei naudojamas sidabro nitrato katalizatorius, daugeliui organinių medžiagų sureaguoti pakanka pusantros valandos.
( 13 ) Galima naudoti prekyboje esantį etaloninį vario tirpalą.
( 14 ) Vatmanas 541 arba jo atitikmuo.
( 15 ) Disko skersmuo visuomet turi atitikti cilindro vidinį skersmenį.
( 16 ) Kai surinkti šeši išoriniai laidai įtempiami, vidurinysis turi būti šiek tiek laisvas.
( 17 ) Kai gautas skaičius yra trupmena, ji turėtų būti suapvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus.
( 18 ) Pakuotės, kurių turinio masė yra ne didesnė kaip 1 kg, dalinis ėminys turi būti pradinės pakuotės turinys.
( 19 ) Visi ėminių gabalai sutrupinami (prireikus smulkinami atskirai ir grąžinami į ėminį).