EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 06 17

COM(2022) 405 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Komisijos nuomonė dėl Sakartvelo paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje

A. ĮVADAS

Atgavęs nepriklausomybę, Sakartvelas aiškiai išsakė savo europinius siekius. Šis europinis užmojis yra įtrauktas į Sakartvelo Konstituciją, jį remia Sakartvelo žmonės (83 proc. šalies gyventojų pritaria stojimui į ES 1 ) ir visos politinės partijos. Tai yra vienas iš įvairias pagrindines reformas, kurios grindžiamos Europos vertybėmis ir standartais, skatinančių veiksnių. Sakartvelo įsipareigojimas žengti toliau Europos keliu buvo pagrįstas pirminiu Vyriausybės ketinimu pateikti paraišką 2024 m.

a) Paraiška dėl narystės

2022 m. kovo 3 d. Sakartvelas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Paraiška buvo pateikta vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą. 2022 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Taryba paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę dėl paraiškos. ES valstybių ir vyriausybių vadovai šį sprendimą patvirtino Versalyje vykusio neformalaus vadovų susitikimo metu 2 . 2022 m. balandžio 11 d. Sakartvelas gavo klausimynus dėl politinių ir ekonominių kriterijų, o balandžio 19 d. – dėl ES acquis skyrių. Šalis pateikė atsakymus gegužės 2 d. ir gegužės 10 d.

Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad „Kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Apie tokį prašymą pranešama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Sąjungos nare tapti norinti valstybė pateikia prašymą Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento narių balsų daugumos pritarimą, sprendžia vieningai. Atsižvelgiama į tinkamumo narystei kriterijus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba.“

2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

Tai – teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija teikia šią nuomonę.

1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad:

„Šalis įstoja, kai tik gali įvykdyti narystės įsipareigojimus, tenkindama reikiamas ekonomines ir politines sąlygas.

Kad šalis kandidatė taptų nare, ji:

-turi būti pasiekusi institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, mažumų gerbimą ir apsaugą, stabilumą;

-valstybėje kandidatėje funkcionuotų rinkos ekonomika, ir ji būtų pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje;

-gebėti prisiimti narystės įsipareigojimus, kaip antai pritarti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslams.“

1995 m. gruodžio mėn. Madride Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad būtina „sudaryti sąlygas laipsniškai, darniai integruoti šalis [kandidates], ypač vystant rinkos ekonomiką, pertvarkant administracines struktūras ir sukuriant stabilias ekonomikos bei pinigų sąlygas.“

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad „plėtros strategija, grindžiama konsolidavimo, sąlygų laikymosi ir informavimo principais bei ES gebėjimu integruoti naujas nares, yra atnaujinto konsensuso dėl plėtros pagrindas“.

Šioje nuomonėje Komisija vertina Sakartvelo paraišką, atsižvelgdama į jos gebėjimą įvykdyti 1993 m. Kopenhagoje ir 1995 m. Madride Europos Vadovų Tarybos nustatytus kriterijus, visų pirma dėl šalies administracinių gebėjimų. Nuomonėje taip pat atsižvelgiama į Sakartvelo pastangas įgyvendinant savo įsipareigojimus pagal Asociacijos susitarimą, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) (toliau – ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas). Vėliau Komisija vertins Sakartvelo stojimo poveikį ES politikos sritims.

b) ES ir Sakartvelo santykiai

ES ir Sakartvelo santykiai prasidėjo po Sakartvelo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Europos Bendrija santykius su Sakartvelu užmezgė 1992 m. 1996 m. buvo pasirašytas ir 1999 m. įsigaliojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS).

2014 m. birželio mėn. buvo pasirašytas Asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) ir jis visapusiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d. ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas yra pagrindinė dvišalė teisinė priemonė, kuria remiantis stiprinami politiniai ryšiai ir ekonominės sąsajos, skatinamos bendros vertybės ir užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas bendro intereso srityse. Į susitarimą įtrauktos privalomos nuostatos ir jame numatytas tvirtesnis bendradarbiavimas. Jo preambulėje ES pripažįsta europinius siekius ir Sakartvelo pasirinktą europinį kelią, įskaitant pasiryžimą kurti tvirtą ir darnią demokratiją bei rinkos ekonomiką. Remdamasis ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimu Sakartvelas įgyvendino kelias sudėtingas reformas ir daugelyje sričių sėkmingai suderino savo teisės aktus su ES acquis. ES ir Sakartvelo pilietinės visuomenės platforma (PVP) yra viena iš įstaigų, įsteigtų pagal Europos Sąjungos ir Sakartvelo asociacijos susitarimą. Ši platforma abiejų Susitarimo šalių pilietinės visuomenės organizacijoms padeda stebėti įgyvendinimo procesą ir parengti rekomendacijas atitinkamoms institucijoms.

Vėlesnėmis asociacijos darbotvarkėmis, dėl kurių susitarė ES ir Sakartvelas, nustatyti aiškūs prioritetai dėl Asociacijos susitarimo ir jo nuostatų dėl IVLPE įgyvendinimo. Netrukus bus priimta nauja asociacijos darbotvarkė (2021–2027 m.), kurioje daugiausia dėmesio skiriama demokratijai, žmogaus teisėms ir geram valdymui, laisvei, saugumui ir teisingumui, taip pat bendradarbiavimui ekonomikos bei prekybos srityse ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui.

Sakartvelo vyriausybė nevykdo veiksmingos savo regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – kontrolės. ES remia Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų ir nuo 2008 m. bendradarbiauja taikiai sprendžiant konfliktus, be kita ko, vykdydama ES stebėsenos misiją ir paskirdama ES specialųjį įgaliotinį Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais.

ES įsipareigojimas remti Sakartvelą yra ilgalaikis ir duoda rezultatų. ES yra didžiausia finansinės paramos Sakartvelui teikėja. 2014–2021 m. ES parama dotacijomis pagal Europos kaimynystės priemonę siekė 819,2 mln. EUR, paskolomis ir dotacijomis pagal Makrofinansinės paramos programą – 166 mln. EUR, siekiant remti socialinę ir ekonominę plėtrą, ir 159,6 mln. EUR pagal užsienio politikos priemones. Pagal Europos komandos principą aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms, ES teikia Sakartvelui paramą politikai formuoti ir visapusiškoms reformoms vykdyti. Tarp svarbiausių programų – parama vykdant Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros kaimynystės programą, parama viešųjų finansų valdymo srityje, taip pat parama vykdant ekonominę ir verslo plėtrą.

Rytų partnerystės ekonomikos ir investicijų planu 3 siekiama paskatinti 3,9 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų šalies ekonominei plėtri užtikrinti, įskaitant pritaikytas pavyzdines investicijas.

ES ir kitos finansų įstaigos bendradarbiauja siekdamos padėti Sakartvelui įgyvendinti reformas. Nuo 2014 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos investicijų bankas atitinkamai skyrė 2,3 mlrd. EUR ir 1,6 mlrd. EUR paskolas. ES taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu – nuo 2014 m. jie yra pagrindiniai partneriai, teikiantys šaliai pagalbą. 2021 m. skirta 12,5 mln. EUR suma Sakartvelo gynybos pajėgų medicinos, inžinerijos ir logistikos padalinių gebėjimams stiprinti.

Nuo 2017 m. kovo mėn. Sakartvelo piliečiams taikomas bevizis režimas keliaujant Šengeno erdvėje. Nuo 2011 m. galioja Europos Sąjungos ir Sakartvelo readmisijos susitarimas.

Sakartvelas yra Energijos bendrijos sutarties ir Susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo šalis. Tai jam padeda suderinti savo teisės aktus su ES acquis. Taip pat šalis yra visavertė Jungtinių Tautų, Europos Tarybos narė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dalyvaujančioji valstybė.

Nuo 2014 m. Sakartvelas daro pažangą išplėsdamas savo dalyvavimą ES programose. Šiuo metu šalis dalyvauja programose „Europos horizontas“, „Kūrybiška Europa“, „EU4Youth“ ir Juodosios jūros „Interreg“ programoje, taip pat neseniai prisijungė prie muitinių programos. Sakartvelo organizacijos ir asmenys taip pat gali pasinaudoti tam tikrais programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos veiksmais. 2018 m. lapkričio mėn. Briuselyje vyko Europos Komisijos ir Sakartvelo vyriausybės aukšto lygio susitikimas.

Taip pat šalis sudarė darbo tvarkos susitarimus arba susitarimo memorandumus su įvairiomis ES agentūromis, pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustu), Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos mokymo fondu (ETF), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europos policijos biuru (Europolu) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA).

Sakartvelas yra Rytų partnerystės dalyvaujanti šalis. Rytų partnerystė grindžiama įtraukumo ir diferencijavimo principu. Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad dabar kaip niekad svarbūs daugiašalis bendradarbiavimas ir sanglauda, taip pat regiono atsparumo stiprinimas. Ateityje taip pat bus svarbu dėmesį skirti dvišaliams santykiams, kad Sakartvelas galėtų įgyvendinti pagrindines reformas, be kita ko, valdymo, teisingumo ir teisinės valstybės srityse.

B.    NARYSTĖS KRITERIJAI

1.    POLITINIAI KRITERIJAI

Šis vertinimas grindžiamas Kopenhagos kriterijais, susijusiais su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumu.

1.1. Demokratija

Kaip įtvirtinta šalies Konstitucijoje, Sakartvelas yra parlamentinė demokratija, kurioje įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Parlamentui, o vykdomoji valdžia – Vyriausybei. Konstitucija užtikrina pagrindinius demokratinės valstybės principus, įskaitant teisinės valstybės principus, laisvus rinkimus ir žmogaus teisių apsaugą. Konstitucijoje aiškiai nustatyta tarptautinės teisės viršenybė – joje deklaruojama, kad tarptautinė sutartis yra viršesnė už nacionalinę teisę, jei ji neprieštarauja Konstitucijai arba Konstituciniam susitarimui.

Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios jurisdikcijos teismas, o Konstitucinis Teismas – konstitucinės jurisdikcijos.

Sakartvelo Prezidentas yra penkerių metų kadencijai renkamas valstybės vadovas. Jis yra oficialusis ginkluotųjų pajėgų vadas ir daugiausia vykdo atstovavimo funkcijas, be kita ko, pritarus Vyriausybei atstovauja šaliai užsienio santykiuose. Vykdomąją valdžią vykdo Vyriausybė, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir 12 ministrų.

Parlamentas yra Sakartvelo įstatymų leidėjas, priimantis teisės aktus, įskaitant Konstitucijos pakeitimus. Jis vykdo demokratinę kontrolę ir vykdomosios valdžios priežiūrą. Atsižvelgiant į kontrolę ir atskaitomybę, ne visos parlamentinės procedūros vykdomos tinkamai, daugiausia dėl didelės įtampos tarp dviejų pagrindinių politinių partijų, nes politinis dialogas yra suskaidytas. 2021 m. balandžio 19 d. susitarimas, sudarytas tarpininkaujant ES, suteikė galimybę šį susiskaidymą pašalinti ir šalims pasiekti sutarimą dėl esminių reformų, visų pirma rinkimų ir teisingumo srityse. Sakartvelo politinis elitas šia galimybe nepasinaudojo. Reikia imtis dar daugiau veiksmų šiam susiskaidymui sumažinti ir Parlamento vykdomai Vyriausybės priežiūrai bei kontrolei pagerinti, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą Parlamento vykdomą teisės aktų pakeitimų kontrolę.  

Rinkimų sistema apskritai yra suderinta su atitinkamais tarptautiniais standartais. 2020 m. priėmus Konstitucijos pakeitimus, 2020 m. parlamento rinkimai buvo rengiami pagal mišrią sistemą – 120 proporcingai paskirstytų vietų ir 30 daugumos vietų Parlamente, nustačius 1 proc. ribą. Laikantis šių pakeitimų 2024 m. numatyti parlamento rinkimai bus visiškai proporcingi. Parlamentas vis dar turi patvirtinti balandžio 19 d. susitarime numatytus tolesnius Konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos, inter alia, nustatoma patekimo į parlamentą riba, įsigaliosianti 2024 m.

Pasak Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR), 2020 m. parlamento rinkimai buvo konkurencingi ir apskritai buvo paisoma pagrindinių laisvių. ODIHR taip pat nurodė kaltinimus dėl rinkėjams daromo spaudimo, balsų pirkimo ir ribos tarp valdančiosios partijos ir valstybės nykimo. Reikia imtis dar daugiau veiksmų dėl kampanijų skaidrumo, politinių partijų finansavimo ir kovos su netinkamu valstybės išteklių naudojimu, ginčų dėl rinkimų sprendimo, teisės perskaičiuoti balsus suteikimo ir vykdymo, taip pat dėl suderinto ir nešališko informacijos pateikimo žiniasklaidoje. Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į 2020 m. ir 2021 m. ODIHR pateiktas rekomendacijas.

Dažnai buvo taikyta teisės akto priėmimo skubos tvarka procedūra, be kita ko, su ES įsipareigojimais susijusiose srityse, o kartais – dėl institucijoms svarbių klausimų, kuriuos reikėjo spręsti siekiant platesnio sutarimo. Nustatyta teisinė sistema, kurioje numatyti išsamūs siūlomų teisės aktų poveikio vertinimai, bet ji įgyvendinta tik iš dalies.

Reikėtų stiprinti nepriklausomos atskaitomybės ir demokratinės priežiūros funkcijas, be kita ko, pasitelkiant Valstybinio gynėjo tarnybą, ir veiksmingą teisėsaugos agentūrų priežiūrą bei asmens duomenų tvarkymo kontrolę.

Sakartvelo pilietinė visuomenė yra gerai išsivysčiusi, įvairi, gyvybinga ir naudojasi veiksmų laisve. Šalies teisine sistema užtikrinama aktyviai pilietinei visuomenei formuotis palanki aplinka. Apsaugota asociacijų laisvė, įdiegtos specialios taisyklės, skirtos ne pelno sektoriui, įskaitant diferencijuotųjų mokesčių tvarką. Įdiegti ir naudojami konsultacijų su visuomene formuojant politiką ir teisėkūros srityje mechanizmai. Kai kurios PVO neseniai buvo išbrauktos iš organizacijų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi politikos klausimais, sąrašo. Tai reikia ištaisyti.

1.2. Viešojo administravimo reforma

Viešojo administravimo teisinė sistema ir valstybės tarnybos sistema iš esmės atitinka Europos viešojo administravimo principus ir Europos standartus bei praktiką. Vyriausybė turi toliau įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti stabilią, atskaitingą ir skaidrią valstybės tarnybos sistemą.

Vėlesnės vyriausybės vadovavosi viešojo administravimo reformos strategine programa, grindžiama 2015–2020 m. viešojo administravimo reformos (VAR) strategija. Rengiama nauja VAR strategija. 2021–2024 m. Vyriausybės programoje „Kuriame Europos valstybę“ (angl. Towards Building a European State) išdėstyta profesionalios, sąžiningos ir supaprastintos valstybės valdymo sistemos kūrimo vizija.

Daugiapakopio valdymo srityje 2021–2024 m. Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas valstybės valdymo sistemos dekoncentravimui ir decentralizavimui, siekiant iki 2024 m. sukurti sėkmingai veikiančią Europos standartus atitinkančią vietos savivaldą, o sektorinį valdymą pakeisti veiksmingu vietos teritoriniu valdymu.

Viešųjų finansų valdymo (VFV) reforma grindžiama 2019–2022 m. VFV strategija. Šiuo metu rengiama nauja VFV strategija. Įdiegta 2022–2025 m. Vyriausybės vidutinio laikotarpio biudžeto sistema, o 2022 m. biudžetas bei metinio biudžeto sudarymo procesas yra pakankamai gerai išplėtoti. Biudžeto skaidrumas tebėra didelis ir vykdomos reformos išorės audito, parlamentinės priežiūros ir viešųjų pirkimų srityse.

Viešųjų paslaugų ir žmogiškųjų išteklių valdymas grindžiamas nuoseklia teisine sistema, kuria užtikrinamas valstybės tarnybos sistemos įgyvendinimas ir tolesnis viešojo administravimo modernizavimas bei gebėjimų stiprinimas. Reikia imtis dar daugiau veiksmų siekiant užtikrinti nuopelnais grindžiamą, profesionalią valstybės tarnybą visais administracijos lygmenimis, taip pat skaidrias įdarbinimo, paaukštinimo tarnyboje ir atleidimo procedūras.

Įsteigtos ir veikia centrinės valdžios politikos formavimo ir koordinavimo institucijos, taip pat įdiegta atitinkama reguliavimo sistema. Tai yra reguliavimo ir procedūrinis įrodymais grindžiamos politikos formavimo pagrindas. Šią sistemą reikia stiprinti, taip pat galima toliau stiprinti politikos stebėsenos pajėgumus ir įgyvendinimą.

Centrinė valdžia yra racionaliai organizuota, o teisinė sistema yra tobulinama siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią priežiūros ir pavaldžių įstaigų atskaitomybę. Teisine sistema užtikrinama galimybė naudotis viešai prieinama informacija, bet siekiant ją veiksmingai įgyvendinti reikia didinti administracinius gebėjimus, remiantis bendros sistemos peržiūra.

Vienas iš pagrindinių vyriausybės prioritetų – užtikrinti labiau į naudotoją orientuotą paslaugų teikimo sistemą. Sakartvelas išplėtė centrinio ir vietos lygmens vieno langelio principu grindžiamų viešųjų paslaugų tinklą, o valdžia teikia daug elektroninių viešųjų paslaugų. 2018–2021 m. Pagrindinėje duomenų ir krypčių strategijoje dėmesys skiriamas poreikiui modernizuoti ir veiksmingiau išplėsti viešąsias paslaugas piliečiams aptarnauti. Be to, 2020 m. Viešojo administravimo reformos veiksmų gairėse nustatytos tam tikros šalintinos spragos viešųjų paslaugų struktūros ir teikimo srityse.

1.3. Teisinė valstybė

Pastaraisiais metais šalyje vykdomos įvairios teisėkūros ir institucijų reformos, kuriomis siekiama sustiprinti teisinę valstybę, be kita ko, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Apskritai yra įdiegtos konstitucinės ir teisinės priemonės, kurioms visais lygmenimis užtikrinama pagarba teisinei valstybei. Tačiau būtina konsoliduoti praktinį įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Be to, pastarieji pokyčiai neatitinka Venecijos komisijos rekomendacijų ir dėl jų susilpnėjo pagrindinių teisminių institucijų nepriklausomumas.

a) Teisminės institucijos

Keturiomis vėlesnėmis reformos bangomis pagerinta teisinė sistema dėl teisminių institucijų veikimo ir Sakartvelo teisingumo sistemos pajėgumų ir tvarkos. Tačiau dabar pažanga teisingumo reformų ir jų įgyvendinimo srityse yra sustojusi ir imtasi kai kurių atsitraukimo veiksmų. Mažiau žmonių mano, kad teisminės institucijos yra nepriklausomos. Po 2020 m. Sakartvelas dar nėra priėmęs strateginės teisingumo reformos programos.

Konstitucinė ir teisės aktų sistema iš esmės užtikrina teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, įskaitant specialias teisėjams skirtas garantijas. Įdiegti teisėjų ir prokurorų etikos kodeksai, taip pat skundų nagrinėjimo mechanizmas. Nustatyta teisėjų ir prokurorų turto deklaracijų tikrinimo sistema, bet jos praktinį įgyvendinimą reikia koreguoti.

Teisėjai ir prokurorai dažniausiai skiriami vertinant jų nuopelnus bei atitiktį objektyviems kriterijams, kurie vertinami vykdant viešuosius konkursus. Atskirų teismų pirmininkus skiria Aukščiausioji teisingumo taryba. Tačiau pirmiausia būtina iš esmės reformuoti Aukščiausiąją teisingumo tarybą siekiant padidinti jos skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę, įskaitant skyrimo į pareigas, vertinimo, paaukštinimo tarnyboje, perkėlimo, drausminių priemonių ir apeliacinių skundų teikimo procedūras, kad būtų laikomasi Venecijos komisijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rekomendacijų. Į seniai laisvas vietas dar nepaskirti penki Aukščiausiosios teisingumo tarybos nariai, kurie nėra teisėjai. Išreikštas susirūpinimas dėl neseniai įvykusio Aukščiausiosios teisingumo tarybos dviejų narių teisėjų paskyrimo proceso. Paskelbti Aukščiausiosios teisingumo tarybos sprendimai turėtų būti papildyti jos motyvų paaiškinimais.

Nors įdiegta pradinio atsitiktinio bylų skyrimo teisėjams sistema, reikia imtis daugiau veiksmų siekiant sumažinti įvairias šios taisyklės išimtis, kad nebūtų daromas poveikis didelės svarbos bylų priskyrimui.

Visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai buvo paskirti kadencijai iki gyvos galvos, nepaisant daugkartinių ES raginimų stabtelėti ir peržiūrėti skyrimo procesą, kad jis atitiktų Venecijos komisijos rekomendacijas. Sakartvelas turi suderinti Įstatymą dėl pirmosios instancijos teismų su Venecijos komisijos išvadose dėl taikytinų teisės aktų pateikta rekomendacija ir ODIHR rekomendacijomis dėl šių procedūrų.

Vis dar reikia visapusiškai užtikrinti atvirą prieigą prie argumentuotų teismo sprendimų, laikantis duomenų apsaugos taisyklių.

Kalbant apie prokuratūrą, reikia tobulinti generalinio prokuroro skyrimo procesą, kad būtų užtikrintas prokuratūros / prokuroro savarankiškumas. Asociacijos darbotvarke Sakartvelas įsipareigojo Parlamente nustatyti kvalifikuotą balsų daugumą, o tai šiuo atžvilgiu yra pagrindinė Venecijos komisijos rekomendacija.

Teismų sistemai skirtas 2020 m. biudžetas sudarė 32,4 mln. EUR (0,23 proc. BVP). Teisėjų skaičius (329) ir prokurorų skaičius (414) yra mažas, palyginti su Europos vidurkiu – 21 teisėjas / 12 prokurorų 100 000 gyventojų (9 teisėjai ir 12 prokurorų 100 000 gyventojų Sakartvele 4 ). Teisėjai rengiami Teisingumo aukštojoje mokykloje, kuri vertinama kaip tinkama. Prokurorus rengia generalinė prokuratūra.

Aukščiausiasis Teismas kasmet rengia metinius statistinius duomenis apie Sakartvelo pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas. Aukščiausioji teisingumo taryba skelbia kelerių metų veiklos ataskaitas. Integruota bylų valdymo sistema yra įdiegta, bet reikia įtraukti statistikos elementą. Kalbant apie veiksmingumą, civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė 2020 m. pailgėjo iki 433 dienų, palyginti su 274 dienomis 2018 m. Bylų išnagrinėjimo rodiklis sumažėjo iki 87 proc. (2018 m. – 91 proc.) Didelį susirūpinimą tebekelia bylų išnagrinėjimo trukmė. Susikaupusių pirmosios ir antrosios instancijų teismuose neišnagrinėtų bylų skaičius atitinkamai yra 4 322 ir 746. 

b) Kova su korupcija

Sakartvelas pradėjo esmines teisines reformas dėl kovos su korupcija, kad teisinės nuostatos būtų suderintos su ES acquis ir tarptautinėmis normomis. Šalis yra Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kovos su korupcija tinklo (EBPO / ACN) dalyvaujančioji valstybė. Sakartvelas yra visų pagrindinių tarptautinių kovos su korupcija konvencijų, įskaitant Jungtinių Tautų Kovos su korupcija konvenciją (UNCAC), šalis. Korupcija tebėra problema, kuriai dėmesys turi būti skiriamas nuolat.

Sėkmingai išnagrinėtos svarbios korupcijos bylos, susijusios su žemesniosios ir vidurinės grandies pareigūnais, visų pirma viešųjų pirkimų srityje.

Įdiegta valstybės pareigūnų turto deklaravimo sistema, o įstatymais reglamentuojami interesų konfliktų klausimai ir pranešėjų apsauga. Reikėtų gerinti su turto deklaravimu susijusio įstatymo taikymo sritį, jo įgyvendinimą ir stebėseną (nes nėra įtraukti šeimos nariai) ir būtina stiprinti pranešėjų apsaugą. Nėra vienos nepriklausomos kovos su korupcija agentūros, kuri nepriklausomai spręstų interesų konfliktus, vykdytų deklaruoto turto patikrą, politinių partijų išlaidų auditą ir užtikrintų pranešėjų apsaugą. Būtina stiprinti administracinius gebėjimus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą partijų finansavimo ir rinkimų kampanijų finansavimo kontrolę.

Nėra specializuotų teisėsaugos, prokuratūros tarnybų ar specializuotų teismų, veikiančių kovos su aukšto lygio korupcija srityje. Reikia imtis dar daugiau veiksmų siekiant sustiprinti šioje srityje vykdomus tyrimus. Kovos su korupcija subjektas yra valstybės saugumo tarnybų dalis. Šiuo metu politika yra įgyvendinama, tačiau kovos su korupcija politikai Sakartvele neigiamą poveikį daro tai, kad Nacionalinė kovos su korupcija taryba nėra posėdžiavusi nuo 2019 m. 2021 m. pradžioje Tarybos sekretoriatas iš Teisingumo ministerijos buvo perkeltas į Vyriausybės administraciją ir jame iki šiol trūksta darbuotojų. Dar nėra parengta nauja nacionalinė Kovos su korupcija strategija ir 2021–2022 m. veiksmų planas.

Kalbant apie aukšto lygio korupcijos bylų sprendimo rezultatus, nuo 2020 m. iš viso paskelbti 28 teismo nuosprendžiai, pagal kuriuos už korupciją nuteistas 21 asmuo, įskaitant viceministrą, rajono prokuroro pavaduotoją, regionų vadovus ir vietos tarybų narius. Reikia imtis dar daugiau veiksmų siekiant spręsti aukšto lygio korupcijos problemą ir visų pirma – didelio masto asmeninių interesų vaidmens ir įtakos tiek ekonomikos, tiek politikos srityje problemas.

c) Organizuotas nusikalstamumas

Sakartvelas ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarpvalstybinį organizuotą nusikalstamumą, taip pat jos protokolus dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru. Šiose srityse baudžiamasis kodeksas iš dalies atitinka ES acquis, o kovos su pinigų plovimu teisės aktai iš dalies atspindi FATF rekomendacijų ir atitinkamų tarptautinių teisės aktų nuostatas, tačiau vis dar yra neįvykdytų MONEYVAL rekomendacijų. Ypač svarbu pradėti taikyti visapusišką kovos su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu sistemą ir užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą, siekiant užkirsti kelią jų keliamai didžiulei rizikai. Pagal Sakartvelo baudžiamąjį kodeksą prokurorams skiriamas ne ilgesnis kaip dešimties metų laikotarpis po nuosprendžio paskelbimo turtui atsekti ir nustatyti. Įstatymas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo iš dalies suderintas su ES acquis. 2021 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtinta 2021–2024 m. Nacionalinė strategija dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir 2021–2022 m. veiksmų planas.

Organizuoto nusikalstamumo tyrimus vykdo kelios agentūros ir institucijos, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį. Koordinavimą užtikrina Sakartvelo kovos su organizuotu nusikalstamumu tarpžinybinio koordinavimo taryba. Nusikaltimų statistinius duomenis bylų valdymo duomenų bazėje kaupia Vidaus reikalų ministerija.

Sakartvelas sudarė bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), darbo ir strateginį susitarimą su Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra (Europolu) ir susitarimo memorandumą su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA). Sakartvelas dalyvauja Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT) veikloje. Šalis yra Interpolo narė.

Apkaltinamųjų nuosprendžių už organizuotą nusikalstamumą skaičius, palyginti su apskaičiuota nusikalstamos rinkos verte, tebėra gana mažas. 2020 m. Sakartvelas vykdė baudžiamąjį persekiojimą penkiose aukšto lygio bylose, o vėliau 49 asmenys buvo sulaikyti ir apkaltinti priklausymu nusikalstamoms organizacijoms. Policija sulaikė 152 kibernetinius nusikaltėlius ir juos patraukė baudžiamojon atsakomybėn.

Baigtų baudžiamųjų bylų dėl įtariamų nusikalstamų organizacijų nusikaltimų skaičius pastaraisiais metais iš lėto augo, tačiau vis dar išlieka palyginti žemas (2021 m. – 499 bylos, 2020 m. – 377 bylos, 2019 m. – 293 bylos). Prekybos žmonėmis nusikaltimų užbaigtų tyrimų yra labai mažai (2021 m. – 45 bylos, 2020 m. – 57 bylos, 2019 m. – 10 bylų). 2020 m. paskelbta 20 apkaltinamųjų nuosprendžių už organizuotą nusikalstamumą.

Sakartvelas yra svarbių kelių, kuriais į ES gabenamos nelegalios prekės (ypač narkotikai ir šaunamieji ginklai), sankirtoje. Prekyba žmonėmis tebekelia susirūpinimą: Sakartvelas visų pirma yra prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis ir, kiek mažesniu mastu, paskirties ir tranzito šalis. 2020 m. iškelta 13 baudžiamųjų bylų.

Sakartvelas deda dideles pastangas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, vykdydamas savo nacionalinę strategiją ir atitinkamus veiksmų planus, taip pat sustiprino bendradarbiavimą su Europolu ir ES valstybėmis narėmis. Būtina tęsti ir derinti pastangas siekiant stiprinti teisėsaugos tarnybų pajėgumus veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu. .

1.4. Pagrindinės teisės

a)    Tarptautinė sistema

Sakartvelas ratifikavo pagrindines tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvinius protokolus, Konvenciją dėl visų formų smurto panaikinimo moterims ir Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) su išlygomis.

b)    Teisinė ir institucinė sąranga

Sakartvele yra iš esmės įdiegta teisinė ir institucinė sistema, kuria reglamentuojamos pagrindinės teisės, o įstatymai grindžiami Europos ir tarptautiniais standartais.

Ombudsmeno institucija vadinama Valstybinio gynėjo tarnyba. Jis yra paskirtas nacionaline prevencijos institucija, o Pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas jai yra suteikęs „A“ statusą, nes ji iš esmės atitinka Paryžiaus principus. Ombudsmenas yra nepriklausoma ir gerai veikianti institucija. Apskritai dar reikia gerinti už žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinimą atsakingų institucijų, įskaitant teismines institucijas ir policiją, gebėjimus.

Dar reikia priimti 2020 m. parengtą Žmogaus teisių strategiją, todėl kol kas negalima patvirtinti ir įgyvendinti susijusių veiksmų planų. Neseniai veiklą nutraukė už įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė teisėsauga, tyrimą ir asmens duomenų apsaugos priežiūrą atsakinga Valstybės kontrolės tarnyba. Įsteigtoms naujoms agentūroms – Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Asmens duomenų apsaugos tarnybai – dar reikės įrodyti, kad dirba veiksmingai ir nepriklausomai.

c)    Svarbiausi pagrindinių teisių užtikrinimo klausimai

Sakartvele dar neįvykdyti 27 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai pagal sugriežtintą priežiūros procedūrą. Tarp jų yra sprendimai bylose, susijusiose su teise į gyvybę ir apsauga nuo netinkamo elgesio, perteklinės jėgos naudojimu, piktnaudžiavimu kardomuoju kalinimu, negebėjimu apsaugoti nuo homofobiškų išpuolių ir policijos neveikimu smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Tebėra teisėsaugos pareigūnų naudojamos perteklinės jėgos ir netinkamo elgesio atvejų, bet jie nagrinėjami. Fizinės sąlygos laisvės atėmimo vietose, be kita ko, kardomojo kalinimo vietose, yra palyginti geros, tačiau į infrastruktūrą dar reikėtų investuoti.

Sakartvelo piliečiams užtikrinama saviraiškos laisvė. Žiniasklaidos aplinka yra iš esmės pliuralistinė, bet vis daugėja bauginimo atvejų ir fizinių bei žodinių išpuolių prieš žiniasklaidos darbuotojus, ypač vykstant demonstracijoms ir rinkimų mitingams, o tyrimai vyksta vangiai. Prasidėjo dažni teismų procesai ir tyrimai, nukreipti prieš opozicijos žiniasklaidos priemonių savininkus. Pastarojo meto nuosprendžiai daro neigiamą poveikį žiniasklaidos galimybei teikti kritišką informaciją. Būtina toliau su Europos standartais derinti teisės aktus dėl žiniasklaidos reguliavimo institucijos (Sakartvelo nacionalinės ryšių komisijos).

Pagal Sakartvelo Konstituciją užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos, o baudžiamajame kodekse apibrėžtos nusikaltimų, kurie apima (nevartojant šio termino) neapykantos nusikaltimus, sunkinančios aplinkybės. Apskritai šalies teisinė sistema nediskriminavimo ir lyčių lygybės srityse iš esmės atitinka ES acquis, tačiau nėra pakankamai užtikrinamas jos vykdymas. Nuolat dedamos pastangos didinti informuotumą dėl lyčių lygybės, siekiant šalinti vyraujančią nelygybę, dėl kurios moterys negali visapusiškai pasinaudoti savo lygiomis teisėmis. 2021 m. 19,3 proc. išrinktų parlamento narių buvo moterys. Smurto dėl lyties, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje ir moterų žudymą dėl lyties, tebėra didelį susirūpinimą kelianti problema. Moterys ir toliau susiduria su nelygybe darbo rinkoje. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka: 2019 m. moterys vidutiniškai uždirbo 36,2 proc. mažiau nei vyrai. 2017 m. gegužės mėn. Sakartvelui ratifikavus Stambulo konvenciją, siekiama gerinti galimybes kreiptis į teismą ir socialinės apsaugos paslaugų kokybę. Būtinas tolesnis įtraukimas, įskaitant visuomenės informavimo didinimą. Reikia imtis dar daugiau veiksmų siekiant apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ar queer asmenų (LGBTIQ) teises Sakartvele, visų pirma atsižvelgiant į 2021 m. liepos mėn. įvykius.

Priimtas vaiko teisių kodeksas, kuriuo nustatyta vaiko teisių apsaugos teisinė sistema. Nėra nacionalinės strategijos, kuria būtų sprendžiama smurto prieš vaikus problema. Būtina užbaigti vaikų deinstitucionalizavimo reformą.

2020 m. priimtas įstatymas dėl neįgaliųjų teisių ir ratifikuotas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvus protokolas. Neįgalieji tebėra viena iš labiausiai marginalizuojamų grupių.

Parengta 2021–2030 m. Valstybinė piliečių lygybės ir integracijos strategija ir jos veiksmų planas, bet mažumoms priklausančių asmenų socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės bei jų dalyvavimas politiniame gyvenime vis dar nepakankamai užtikrinami.

Kilo abejonių dėl pagarbos teisei į ryšių privatumą, išaiškėjus politikų, žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir diplomatų bendruomenės narių pasiklausymo ir neteisėto stebėjimo atvejams, įskaitant privataus gyvenimo ir susirašinėjimo sekimą. Tyrimuose, kuriuos įsipareigojama atlikti, dažniausiai nepadaroma patikimų išvadų. Dar reikės skirti dėmesio pakartotiniams, taip pat ir valstybinio gynėjo, raginimams gerinti atskaitomybę ir veiksmingą institucinę priežiūrą.

2. EKONOMINIAI KRITERIJAI

Šis vertinimas grindžiamas Kopenhagos kriterijais, pagal kuriuos šalis turi būti sukūrusi veikiančią rinkos ekonomiką, taip pat gebėti atlaikyti konkurencijos spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas.

2.1. Veikianti rinkos ekonomika

Sakartvelo bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudaro 33 proc. ES vidurkio vertinant pagal perkamosios galios paritetą (PPP). Prieš COVID-19 pandemiją šalies ekonomika stabiliai augo – apie 5 proc. per metus. 2020 m. dėl pandemijos augimas sumažėjo beveik 7 proc., o 2021 m. BVP sparčiai išaugo ir viršijo 10 proc.

Sakartvelo patikimos fiskalinės ir pinigų politikos taikymo rezultatai yra geri – tai teigiamai įvertino Tarptautinis valiutos fonas per kelias iš eilės vykdytas programos peržiūras. Šalyje taikomos griežtos fiskalinės taisyklės, kuriomis nustatyta viršutinė biudžeto deficito riba (3 proc. BVP), valstybės skolos (60 proc. BVP) ir pajamų riba. Prieš pandemiją Sakartvelas šias taisykles iš esmės atitiko. Biudžeto deficito ir valstybės skolos lygiai buvo žemi: atitinkamai neviršijo 2 proc. BVP ir sudarė apie 40 proc. BVP. Dėl pandemijos fiskalinių taisyklių taikymas buvo sustabdytas trejiems metams. Didžioji Sakartvelo valstybės skolos dalis yra išorinė skola, ji iš esmės susidaro tik dėl koncesinėmis sąlygomis veikiančių daugiašalių ir dvišalių partnerių.

Pinigų politika vykdoma skaidriai taikant į infliaciją orientuotą tvarką, pagal kurią Sakartvelo nacionalinis bankas nustato vidutinio laikotarpio infliacijos rodiklį (šiuo metu 3 proc.) ir priima atitinkamus sprendimus dėl palūkanų normų ir kitų pinigų politikos priemonių. Pastaraisiais metais faktinė infliacija svyravo neviršydama rodiklio, o nuo 2021 m. vidurio dėl išorės sukrėtimų sparčiai išsaugo, kaip ir kitose šalyse. Sakartvele taikoma kintančio valiutos kurso tvarka – keitimo kursas priklauso nuo užsienio valiutos rinkos Sakartvelo nacionaliniam bankui vykdant pavienes intervencijas. Nepaisant laipsniško lario nuvertėjimo (2016–2021 m. jo vertė euro atžvilgiu sumažėjo 31 proc.), iki 2020 m. Sakartvelo einamosios sąskaitos balansas buvo nuolat tvirtai neigiamas ir per pandemiją toliau prastėjo. Dėl to susikaupė didelė išorės skola (tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose) ir kilo tam tikrų sunkumų dėl išorinio pažeidžiamumo. Pastaraisiais metais Sakartvelo tarptautinės atsargos palaipsniui didėjo ir 2021 m. atitiko 4,6 importo mėnesio.

Pastaruosius du dešimtmečius Sakartvelas vykdė plataus užmojo reformas, kuriomis siekiama gerinti ekonomikos valdymą ir verslo aplinką. Su vyriausybe susijusias ekonomikos institucijas iš esmės galima laikyti veiksmingomis, nes pagal naujausius (2021 m.) Pasaulio banko valdymo rodiklius šalyje pasiektas aukštas vyriausybės veiksmingumo (75-asis procentilis iš visų pasaulio šalių) ir reguliavimo kokybės (83-asis procentilis) lygis. Padaryta didelė pažanga visų pirma viešųjų finansų valdymo, viešųjų pirkimų, mokesčių ir muitų administravimo srityje, kurioje pagalba teikiama pagal ES ir TVF programas ir laikantis jų sąlygų.

Nuo XXI a. pirmojo dešimtmečio vidurio Sakartvelo verslo aplinka buvo iš esmės liberalizuota. EBPO duomenimis, Sakartvelui pavyko sukurti aukštus standartus atitinkančią reguliavimo ir verslo aplinką, kuri sulaukė tarptautinio pripažinimo. Šalies rodikliai yra geresni už kitų regiono šalių rodiklius, vertinant pagal visus naujausio (2020 m.) EBPO mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) politikos indekso aspektus. Įmonei užregistruoti tereikia vienos procedūros ir tai galima padaryti per dieną. Buvo sistemingai švelninami reikalavimai dėl leidimų ir mažinamos kitos patekimo į rinką kliūtys. 2020 m. priimtu nauju nemokumo įstatymu palengvintos bankroto procedūros, jos tapo skaidresnės, trunka trumpiau ir kainuoja mažiau. 2021 m. priimtu verslininkų įstatymu modernizuotos taisyklės dėl įmonių teisinių formų, jų steigimo ir veikimo procedūros. Atspariai verslo aplinkai užtikrinti reikia imtis dar daugiau veiksmų siekiant sustiprinti konkurencijos teisėje įtvirtintą teisinę sistemą ir vykdymo užtikrinimo procedūras, taip pat gerinti sutarčių vykdymo užtikrinimą bei teismų nepriklausomumą.

Valstybės poveikis ekonomikai yra labai nedidelis. Šalyje yra 236 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kurios sudaro mažiau nei 5 proc. bendros įmonių sektoriaus pridėtinės vertės. Kadangi daug VVĮ pranešė apie pastaraisiais metais patirtus finansinius nuostolius, vykdoma jų valdymo reforma. 2021 m. vyriausybė patvirtino VVĮ valdymo standartus, kurie atitinka EBPO gaires, ir rengia išsamią VVĮ strategiją. Bendradarbiaujama ir su TVF siekiant nustatyti VVĮ keliamą fiskalinę riziką ir vykdyti jos prevenciją.

Sakartvelo finansų sektorius iš esmės yra patikimas. Jame vyrauja bankai ir jis yra labai koncentruotas: dviem didžiausiems vietos bankams iš visų 16 bankų tenka apie tris ketvirtadalius viso turto. Sakartvelo bankininkystės sektoriaus rizikos laipsnis yra mažas: neveiksnių paskolų dalis vertinant pagal visas bendrąsias paskolas per paskutinius penkerius metus buvo nedidelė (nuo 5 iki 8 proc.), o kapitalo pakankamumo koeficientas – aukštas ir didėjantis (2021 m. pabaigoje pakilo iki 19,6 proc.). Naujausiu TVF atliktu finansų sektoriaus stabilumo vertinimu patvirtinta, kad Sakartvelo bankininkystės sistema po pandemijos išlieka atspari, nepaisant tam tikrų šiuo laikotarpiu patirtų nuostolių. Bankų skolinimas privačiajam sektoriui buvo didžiausias regione ir siekė 80 proc. BVP bei per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus. Įmonių, kurios neturi galimybės gauti kreditą, santykinė dalis Sakartvele yra mažesnė, palyginti su kitomis regiono šalimis, nors galimybė gauti finansavimą tebelieka daugelio MVĮ problema.

2021 m. pabaigoje nedarbo lygis Sakartvele siekė 19 proc. ir, palyginti su kitomis regiono šalimis, buvo didžiausias. Užimtumo lygis yra stabiliai žemas (2021 m. pabaigoje – 41,5 proc.). Iš dalies taip yra dėl to, kad darbo jėgos įgūdžiai neatitinka greitai kintančių darbdavių poreikių, dėl didelio natūraliojo ūkio ūkininkų skaičiaus (statistikoje jie nėra priskiriami prie darbo jėgos arba klasifikuojami kaip bedarbiai), taip pat dėl didelio neoficialaus užimtumo lygio, kuris siekia 32 proc. užimtumo ne žemės ūkio sektoriuje. Dar visai neseniai viešosioms užimtumo tarnyboms tekdavo labai menkas vaidmuo, bet 2019 m. įsteigus valstybinę užimtumo paramos tarnybą jos palaipsniui stiprėja.

2.2. Gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES

Nepaisant aukšto išsilavinimo lygio (mokyklinis lavinimas vidutiniškai trunka 12,8 metų), švietimo sistemos ir mokymo programų kokybė yra prasta, o tai iš dalies susiję su išlaidomis švietimui (2020 m. – 3,8 proc. BVP), kurios yra mažesnės, palyginti su panašiomis regiono šalimis. Absolventų įgūdžiai Sakartvele užima tik 125-ą vietą iš Pasaulio konkurencingumo indekse vertintos 141 šalies, o mokymosi rezultatai, PISA vertinimo duomenimis, atsilieka nuo regiono šalių rezultatų. Institucijos deda pastangas siekdamos pagerinti mokymo programas ir mokymo metodus bei sustiprinti profesinį mokymą. Pastarojoje srityje 2019 m. buvo įsteigta Nacionalinė profesinių įgūdžių agentūra. Pastaraisiais metais išlaidos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje buvo nedidelės ir siekė apie 0,3 proc. BVP. Kalbant apie inovacijų pajėgumus, Pasaulio konkurencingumo indekse Sakartvelas užima 91-ą vietą, atsilikdamas nuo daugumos regiono šalių.

Sakartvelo investicijų lygis yra aukštas – pastaraisiais metais investuota apie 25 proc. BVP, tačiau tik 3–4 proc. BVP išleista infrastruktūrai. Paskutinio jungtinio EIB ir ERPB vertinimo duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius reikšmingai pagerėjo pagrindinė energetikos infrastruktūra, įskaitant generatorius, perdavimo linijas ir dujotiekius. Nepaisant milžiniško atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos potencialo, Sakartvelas tebėra itin priklausomas nuo iškastinio kuro, ypač nuo subsidijuojamų dujų, ir yra tapęs grynuoju elektros energijos importuotoju. Transporto srityje, nepaisant laipsniško tobulinimo, kelių ir geležinkelių tinklo kokybė ir tankumas tebėra menki, o tai lemia ilgą kelionių laiką ir prastą saugumo keliuose statistiką. Būtinos didelės investicijos į infrastruktūrą – ne didžiuosiuose miestuose esančias vandentiekio ir asenizacijos sistemas, taip pat į atliekų tvarkymo įrenginius. Nepaisant pastaraisiais metais vykusio pastebimo augimo IRT sektoriuje, kai kuriose šalies vietovėse prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros galimybės tebėra nepakankamos.

Sakartvelo ekonomika pasižymi diversifikuota ekonomine struktūra, orientuota į mažos pridėtinės vertės sektorius. Paslaugoms ekonomikoje tenka svarbus vaidmuo, ypač prekybos ir remonto (2021 m. – 17 proc. BVP), nekilnojamojo turto, statybų, transporto ir turizmo srityse. Gamyba sudaro 12 proc., žemės ūkis – 7 proc., kasyba – 4 proc. BVP. Prekių eksportas nuolat didėjo: nuo 14 proc. BVP 2016 m. iki 23 proc. BVP 2021 m. Eksporto struktūroje vyrauja metalai (vario rūdos ir ferolydiniai), maisto produktai (vynas, spiritiniai gėrimai, mineralinis vanduo, lazdyno riešutai) ir reeksportuojami automobiliai. Sakartvelo įmonių dalyvavimas pasaulinėse vertės grandinėse yra labai menkas. Pastaraisiais metais šalis nuolat susiduria su reikšmingu prekybos deficitu, kurį iš dalies kompensuoja gaunamų perlaidų srautas ir perviršis turizmo bei kitų paslaugų sektoriuje.

2014 m. ES ir Sakartvelo pasirašytas asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, padeda plėtoti Sakartvelo ekonomiką liberalizuojant prekybą ir derinant atitinkamas nuostatas su ES teisės aktais ir standartais. Nuo 2016 m., kai įsigaliojo Asociacijos susitarimas, iki 2021 m. Sakartvelo eksportas į ES išaugo 30 proc., o importas iš ES – 11 proc. Pastaraisiais metais ES buvo viena iš pagrindinių Sakartvelo prekybos partnerių, šalies eksportas 2020 m. sudarė 21 proc., o importas – 23 proc. Nuo 2000 m. Sakartvelas yra PPO šalis narė ir atviros prekybos politikos šalininkė.

3. GEBĖJIMAS PRISIIMTI NARYSTĖS ĮSIPAREIGOJIMUS

Sakartvelo gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus vertintas remiantis šiais rodikliais:

-įsipareigojimais, nustatytais Asociacijos susitarime, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, ir jų įgyvendinimu;

-su ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimu nesusijusio acquis priėmimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiu.

ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimas), yra vienas iš naujos kartos plačiausio užmojo asociacijos susitarimų, kuriuos ES sudarė su šalimis partnerėmis. Susitarimas apima didelę ES acquis dalį, jo išsamus įgyvendinimo tvarkaraštis – nuo 2 iki 10 metų ir juo šalis priartinama prie Europos Sąjungos teisinių nuostatų suderinimo srityje.

Nuo ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo laikino įsigaliojimo 2014 m. ES valstybės narės aktyviai dalyvauja jį įgyvendinant dirbdamos Asociacijos taryboje ir Asociacijos komitete. Priimamos Asociacijos tarybos bendrosios pozicijos ir susitariama dėl Asociacijos komiteto išsamios anotuotos darbotvarkės. Asociacijos tarybos posėdžiuose aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatomos strateginės kryptys. Be to, buvo įsteigtas ES ir Sakartvelo Parlamentinis asociacijos komitetas, kuriame Susitarimo įgyvendinimo klausimais dirba Europos Parlamento ir Sakartvelo Parlamento nariai. Diskusijose remiamasi ir pilietinės visuomenės indėliu, gaunamu per ES ir Sakartvelo pilietinės visuomenės platformą, ir į jį deramai atsižvelgiama.

Institucinė sąranga taip pat apima Asociacijos komitetą ir Asociacijos komitetą prekybos klausimais, specialius pakomitečius ir sričių pakomitečius, apimančius beveik visus ES acquis skyrius, kad būtų galima vykdyti nuolatinę ir išsamią santykių pažangos analizę. ES ir Sakartvelas glaudžiai bendradarbiauja siekdami nustatyti pagrindines politikos sritis, reformų ir pažangos teisėkūros srityje tikslus ir palyginti laimėjimus šiose srityse. Reguliariai atnaujinamose asociacijos darbotvarkėse nustatomi ES ir Sakartvelo bendradarbiavimo politikos tikslai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.

Nuo 2016 m. Sakartvelo pažanga įgyvendinant ES acquis kasmet įforminama metinėse ES asociacijos įgyvendinimo ataskaitose 5 . Vėlesniais proceso etapais planuojant įgyvendinti visapusišką visų skyrių analizę, šioje analizėje pateikiama pavyzdžių, pagal kuriuos grupių skyrius Sakartvelui pavyko pasiekti itin gerų rezultatų, ir nurodomos sritys, kuriose teisės aktai yra menkai suderinti su acquis.

Priėmus persvarstytą metodiką 6 ir ES plėtros politikos tikslais ES acquis suskirstytas į šešias temines grupes. Šiose grupėse ES acquis iš esmės apima Asociacijos susitarimas, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, ir Sakartvelas palaipsniui su juo suderino savo teisės aktus. Apskritai Sakartvelo vykdomo įgyvendinimo rezultatai yra geri, tačiau pažanga yra nevienoda ir kai kuriais atvejais atsiliekama nuo ES ir Sakartvelo asociacijos susitarime nustatytų plataus užmojo terminų.

Grupė „Pagrindiniai principai“ apima acquis skyrius „Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“, „Teisingumas, laisvė ir saugumas“, „Viešieji pirkimai“, „Statistika“ ir „Finansų kontrolė“. Ši grupė daugiausia buvo įvertinta pagal dalis dėl politinių ir ekonominių kriterijų.

Tam tikrose grupės srityse derinimas su ES acquis tebėra menkas, pavyzdžiui, teisminių institucijų ir pagrindinių teisių bei teisingumo, laisvės ir saugumo srityse.

Grupė „Vidaus rinka“ apima acquis skyrius „Laisvas prekių judėjimas“, „Laisvas darbuotojų judėjimas“, „Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas“, „Laisvas kapitalo judėjimas“, „Bendrovių teisė, „Intelektinės nuosavybės teisė“, „Konkurencijos politika“, „Finansinės paslaugos“, „Vartotojų ir sveikatos apsauga“. Sakartvelas, pavyzdžiui, padarė reikšmingą pažangą derindamas nuostatas su acquis bendrovių teisės srityje, priimdamas naujus teisės aktus, kurdamas vienodą ir skaidrią teisinę sistemą, skirtą įmonėms, jų akcininkams, direktoriams, kreditoriams bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

Yra kitų sričių, kuriose derinimas su ES acquis tebėra menkas, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos politikos srityje, kurioje reikia dėti daugiau pastangų, be kita ko, susijusių su neseniai priimtų teisės aktų įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu.

Grupė „Konkurencingumas ir ekonomikos augimas“ apima acquis skyrius „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“, „Mokesčiai“, „Ekonominė ir pinigų politika“, „Mokslas ir moksliniai tyrimai“, „Švietimas ir kultūra“ bei „Muitų sąjunga“. Buvo pasiekta ypač gerų rezultatų. Pavyzdžiui, Sakartvelas jau padarė reikšmingą pažangą ekonominės ir pinigų politikos srityje, priimdamas teisės aktus, kuriuose nustatytos įvairios fiskalinės taisyklės dėl biudžeto deficito ir valstybės skolos.

Švietimo ir kultūros srityje Sakartvelas yra nemažai pažengęs vykdydamas visas rekomendacijas ir Tarybos sprendimus dėl sustiprintos kokybės visais švietimo ir mokymo lygmenimis. Pasiekta gera pažanga kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimo srityje, taip pat užtikrinant skaidrumą kvalifikacijų pripažinimo srityje. Sakartvelo prisijungimas prie programos „Europos horizontas“ yra sėkminga priemonė integruotis į ES veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Yra kitų sričių, kuriose suderinimas su ES acquis tebėra labai menkas, pavyzdžiui, elektroninių ryšių ir socialinės politikos bei užimtumo srityse. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimą. Antimonopolinių taisyklių ir susijungimų kontrolės srityje Sakartvelas savo teisės aktus iš esmės suderino su ES acquis. Sakartvelo valstybės pagalbos teisės aktai nėra suderinti.

Grupė „Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas“ apima acquis skyrius „Transporto politika“, „Energetika“, „Transeuropiniai tinklai“ ir „Aplinkosauga ir klimato kaita“. Sakartvelas padarė didelę pažangą energetikos srityje, suderindamas pritaikytą ES acquis pagal Energijos bendrijos sutartį. Tačiau vis dar reikia imtis svarbių veiksmų siekiant atskirti ir sertifikuoti elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorius ir paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą bei sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, įgyvendinant planą „REPowerEU“. Tai ypač aktualu, nes Sakartvelas dar neturi fizinių energetikos tinklų jungčių su ES. Sakartvelas priėmė pagrindinius teisės aktus, susijusius, be kita ko, su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu.

Kitose srityse, tokiose kaip aplinka ir klimato kaita, Sakartvelas turės dėti dideles pastangas, kad teisės aktai toliau būtų derinami su acquis ir Europos žaliojo kurso politika ir būtų stiprinamas administravimas siekiant įgyvendinti žaliąją pertvarką. Derinimą su transporto acquis, visų pirma jūrų ir aviacijos sektoriuose, padeda įgyvendinti 2010 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendrosios aviacijos erdvės ir 2019 m. pradėtas daugiasektoris dialogas transporto srityje.

Grupė „Ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda“ apima acquis skyrius „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, „Maisto sauga, veterinarija ir fitosanitarijos politika“, „Žuvininkystė“, „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas“ bei „Finansinės ir biudžeto nuostatos“. Sakartvelas jau padarė didelę pažangą maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje, sudarydamas sąlygas suintensyvinti ir diversifikuoti prekybą tarp ES ir Sakartvelo. Sakartvelas glaudžiai bendradarbiauja su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kad savo atitinkamus teisės aktus suderintų su ES acquis ir tarptautiniais standartais. Šalis pradėjo įgyvendinti tam tikrus svarbius regioninės politikos mechanizmus.  

Sakartvelas labai veiksmingai įgyvendina plataus užmojo ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo teisinio suderinimo planą ir sėkmingai siekia visiško suderinimo pagal numatytą tvarkaraštį. Reikės dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai įgyvendinti direktyvas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros teisės aktų suderinimas su acquis yra menkas.

Grupė „Išorės santykiai“ apima skyrius „Išorės santykiai“ ir „Užsienio, saugumo ir gynybos politika“. 2021 m. Sakartvelo suderinimo su atitinkamais vyriausiojo įgaliotinio pareiškimais ES vardu ir Tarybos sprendimais lygis buvo 53 proc. (2020 m. – 61 proc., 2019 m. – 55 proc., 2018 m. – 54 proc., 2017 m. – 56 proc.). 

Sakartvelas aktyviai dalyvauja ES BSGP misijose ir operacijose: šiuo metu šalis prisideda prie Europos Sąjungos mokymo misijos (EUTM) Centrinės Afrikos Respublikoje – 32 jos darbuotojai užtikrina apsaugą, o vienas karininkas dalyvauja Europos Sąjungos karinėje misijoje siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali). 2017 m. su Sakartvelu pradėtas aukšto lygio politinis ir saugumo dialogas siekiant papildyti reguliarų keitimąsi informacija Asociacijos taryboje ir toliau skatinti laipsnišką konvergenciją užsienio ir saugumo politikos klausimais. Esama galimybių toliau stiprinti bendradarbiavimą bendros saugumo ir gynybos politikos srityje. Reikėtų dėti pastangas siekiant didinti Sakartvelo konvergenciją bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, be kita ko, dėl ES pozicijų.

4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Sakartvele yra parlamentinė demokratija. Neseniai vykę nacionaliniai ir vietos rinkimai pripažinti konkurencingais ir jie vykdyti iš esmės gerbiant pagrindines laisves. Vis tik tebėra ypač svarbių problemų, visų pirma dėl per daug susiskaidžiusių politinių partijų. Būtina skubiai spręsti šį politinio susiskaidymo klausimą ir didinti demokratinę priežiūrą. Asmeninių interesų šalinimas turi būti vienas svarbiausių prioritetų. Sakartvelo visuomenė yra gerai išsivysčiusi ir dinamiška ir į jos nuomonę bei indėlį reikia sistemingiau atsižvelgti. Įdiegta viešojo administravimo reformų strateginė sistema ir ji apima nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti vietos savivaldą. Kalbant apie teismines institucijas, Sakartvele prasidėjo svarbios teismų reformos, bet dėl vėlesnių pokyčių ši teigiama tendencija sustojo. Reikia konsoliduoti teisminių institucijų nepriklausomumą, taip pat reikia užtikrinti visos teisminių institucijų grandinės atskaitomybę ir nešališkumą. Sakartvelas ėmėsi svarbių žingsnių kovos su korupcija srityje, tačiau reikia daugiau nuveikti siekiant sustiprinti kovos su korupcija procesus ir jų veiksmingumą. Visų pirma siekiant kovoti su aukšto lygio korupcija ir šalinti asmeninius interesus, įskaitant oligarchų interesus, reikia imtis tolesnių ryžtingų veiksmų. Taip pat reikia dar labiau stiprinti svarbias priemones, kurių imtasi kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Žiniasklaidos aplinka yra palanki nuomonei reikšti ir pliuralistinė ir ją reikia apsaugoti, be kita ko, imantis teisinių veiksmų. Įstatymuose dėl pagrindinių teisių plačiai laikomasi Europos ir tarptautinių standartų. Būtina stiprinti šių teisių vykdymo užtikrinimą. Apskritai, kalbant apie politinius kriterijus, Sakartvele sudarytos sąlygos pasiekti institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumą, nors dėl neseniai įvykusių pokyčių šalies pažanga ir sulėtėjo.

Kalbant apie ekonominius kriterijus, Sakartvelas pasiekė gero lygio makroekonominį stabilumą, rodantį gerus patikimos ekonominės politikos rezultatus ir verslui palankią aplinką. Siekiant pagerinti šalies rinkos ekonomikos veikimą, būtina vykdyti tolesnes reformas ir investuoti ilgalaikiam integraciniam augimui ir išorės konkurencingumui užtikrinti. Siekiant sustiprinti šalies gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ES, Sakartvelui būtina visų pirma stiprinti savo žmogiškąjį kapitalą (visų pirma vykdant švietimo reformą) ir užtikrinti darbo rinkai reikalingus įgūdžius bei novatoriškumą, stiprinti fizinę infrastruktūrą, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir transporto infrastruktūrą, taip pat prieigą prie pasaulinių vertės grandinių. 

Kalbant apie gebėjimą vykdyti narystės įsipareigojimus, nuo 2016 m. Sakartvelas įgyvendina ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimą, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimą). Į šiuos susitarimus jau įtrauktas beprecedentis ES acquis nuostatų kiekis. Sakartvelas palaipsniui derina savo teisės aktus su svarbiais daugelio ES acquis skyrių punktais. Iš esmės šalis yra pasiekusi teigiamų įgyvendinimo rezultatų, nors tam tikruose sektoriuose jos pažanga didesnė nei kituose. Apskritai Sakartvelas yra sukūręs tvirtą pagrindą tolesniam derinimui.

Sakartvelas yra Europos valstybė, įsipareigojusi gerbti ir skatinti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Todėl Komisija Tarybai rekomenduoja, kad Sakartvelui turėtų būti suteikta perspektyva tapti Europos Sąjungos nare.

Komisija rekomenduoja, kad Sakartvelui būtų suteiktas kandidatės statusas, kai bus išspręsti šie prioritetiniai klausimai:

-išspręstas politinio susiskaidymo klausimas, užtikrinant politinių partijų bendradarbiavimą laikantis balandžio 19 d. susitarimo;

-užtikrintas visavertis visų valstybės institucijų veikimas, stiprinant jų nepriklausomumą ir veiksmingą atskaitomybę bei jų demokratinės priežiūros funkcijas; toliau gerinama rinkimų sistema, šalinant visus ESBO / ODIHR ir Europos Tarybos / Venecijos komisijos nustatytus šių procesų trūkumus;

-priimta ir įgyvendinta skaidri ir veiksminga teismų reformos strategija ir veiksmų planas po 2021 m., remiantis plačiu, integruotu ir daugiašaliu konsultavimosi procesu; užtikrintos teisminės institucijos, kurios yra visapusiškai ir tikrai nepriklausomos, atskaitingos ir nešališkos visoje teisminių institucijų grandinėje, taip pat užtikrintas galių atskyrimas; visų pirma užtikrintas tinkamas visų teisminių ir prokuratūros institucijų, visų pirma Aukščiausiojo Teismo, veikimas ir sąžiningumas ir šalinami bet kokie nustatyti trūkumai, be kita ko, skiriant visų lygių teisėjus ir generalinį prokurorą; vykdoma išsami Aukščiausiosios teisingumo tarybos reforma ir paskirti likę Aukščiausiosios tarybos nariai. Visos šios priemonės turi būti visiškai suderintos su Europos standartais ir Venecijos komisijos rekomendacijomis;

-sustiprintas Kovos su korupcija agentūros nepriklausomumas, sutelkiant visas pagrindines kovos su korupcija funkcijas, visų pirma siekiant griežtai spręsti aukšto lygio korupcijos atvejus; naujoji specialiųjų tyrimų tarnyba ir asmens duomenų apsaugos tarnyba aprūpinta jų įgaliojimus atitinkančiais ištekliais ir užtikrintas jų institucinis nepriklausomumas;

-įgyvendintas deoligarchizacijos įsipareigojimas šalinant perteklinę asmeninių interesų įtaką ekonominiame, politiniame ir visuomeniniame gyvenime;

-stiprinama kova su organizuotu nusikalstamumu, remiantis išsamiais grėsmių vertinimais, visų pirma užtikrinant griežtus tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir patikimus baudžiamojo persekiojimo ir kaltinamųjų nuosprendžių rezultatus; užtikrinta teisėsaugos institucijų atskaitomybė ir priežiūra;

-dedamos didesnės pastangos garantuojant laisvą, profesionalią, pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką, visų pirma užtikrinant, kad žiniasklaidos priemonių savininkams iškeltos baudžiamosios bylos atitiktų aukščiausius teisinius standartus, ir vykdant nešališkus, veiksmingus ir savalaikius tyrimus, kilus grėsmėms žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumui;

-greičiau stiprinama pažeidžiamų grupių žmogaus teisių apsauga, be kita ko, nusikaltėlius ir smurto kurstytojus veiksmingiau patraukiant baudžiamojon atsakomybėn;

-ypač padidintos pastangos lyčių lygybei ir kovai su smurtu prieš moteris stiprinti;

-užtikrintas pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmimo visais lygmenimis procesuose;

-priimti teisės aktai, kad priimdami sprendimus Sakartvelo teismai aktyviai atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

-užtikrinta, kad teikiant naujo valstybinio gynėjo (ombudsdmeno) kandidatūrą pirmenybė būtų teikiama nepriklausomam asmeniui ir kad šis procesas būtų vykdomas skaidriai; užtikrintas veiksmingas Kanceliarijos institucinis nepriklausomumas.

Komisija stebės Sakartvelo pažangą sprendžiant šiuos prioritetinius klausimus ir pateiks atitinkamą ataskaitą iki 2022 m. pabaigos.

Stojimo procesas ir toliau bus grindžiamas nustatytais kriterijais ir sąlygomis. Taip bet kuriai šiame procese dalyvaujančiai šaliai sudaromos sąlygos daryti pažangą, grindžiamą šalies nuopelnais, tačiau tai taip pat reiškia, kad bet kurie stojimo į ES veiksmai gali būti atšaukti, jei esamos sąlygos nebebus vykdomos.

(1)

2022 m. sausio mėn. Nacionalinio demokratinio instituto (NDI) atliktos apklausos duomenimis.

(2)

  20220311-versailles-declaration-lt.pdf (europa.eu)

(3)

SWD(2021) 186 final.

(4)

Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) duomenimis.

(5)

SWD(2021) 18 final.

(6)

COM (2020) 57 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 06 17

COM(2022) 405 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Komisijos nuomonė dėl Sakartvelo paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje