16.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/1

(1)

Bendrajai žemės ūkio produktų rinkai funkcionuojant ir ją plėtojant reikėtų nustatyti bendrą žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP), kuri visų pirma apimtų bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą (toliau – BRO), kuris pagal Sutarties 34 straipsnį atsižvelgiant į produktą gali būti įvairių formų.

(2)

Sukūrus BŽŪP Taryba priėmė 21 bendro rinkų organizavimo reglamentą – kiekvieno produkto ar produktų grupės bendras rinkų organizavimas reglamentuojamas atskiru Tarybos pagrindiniu reglamentu:

(3)

Be to, Taryba priėmė tris reglamentus, kuriais nustatomos konkrečios tam tikriems produktams taikomos taisyklės, tačiau nenustatomas tų produktų BRO:

(4)

Pirmiau minėtus reglamentus (toliau – pagrindiniai reglamentai) dažnai papildo papildomas Tarybos reglamentų rinkinys. Dauguma pagrindinių reglamentų yra parengti pagal tokią pačią struktūrą ir turi daug bendrų nuostatų. Visų pirma tai taikoma prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklėms ir bendrosioms nuostatoms, o taip pat tam tikra apimtimi ir taisyklėms, susijusioms su vidaus rinka. Pagrindiniuose reglamentuose dažnai pateikiami skirtingi tokių pačių ar panašių problemų sprendimai.

(5)

Jau kurį laiką Bendrija siekia supaprastinti BŽŪP reglamentavimo aplinką. Todėl visoms tiesioginėms išmokoms buvo nustatyta horizontali teisinė sistema, kuria daugybė paramos sistemų sujungta į bendrosios išmokos schemą priėmus 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (26). Šis metodas turėtų būti taip pat taikomas pagrindiniams reglamentams. Todėl, kai įmanoma, juose esančios taisyklės turėtų būti sujungtos į vieną bendrą teisinę sistemą, o sektoriams taikomi metodai turėtų būti pakeisti horizontaliais metodais.

(6)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus, pagrindiniai reglamentai turėtų būti panaikinti ir pakeisti vienu bendru reglamentu.

(7)

Vykdant supaprastinimą neturėtų būti ginčijami per daugelį metų BŽŪP srityje priimti politiniai sprendimai. Todėl šis reglamentas iš esmės turėtų būti techninio supaprastinamo aktas. Todėl juo neturėtų būti panaikinti ar pakeisti esami instrumentai, nebent jie neteko prasmės, tapo nebereikalingi arba jeigu dėl jų pobūdžio jie neturėtų būti svarstomi Tarybos lygiu, ir neturėtų būti sukurti nauji instrumentai ar priemonės.

(8)

Todėl šis reglamentas neturėtų apimti tų BŽŪRO dalių, kurioms bus taikomos politikos reformos. Tai taikoma daugumai vaisių bei daržovių, apdorotų vaisių ir daržovių bei vyno sektorių dalims. Todėl atitinkamuose Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999 esančios nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą tik tuo atveju, jeigu joms pačioms netaikytinos politikos reformos. Tačiau materialiosios nuostatos dėl BŽŪRO turėtų būti įtrauktos tik įvykdžius atitinkamas reformas.

(9)

Reglamentuose dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, bananų, pieno ir pieno produktų bei šilkaverpių rinkų organizavimo nustatyti prekybos metai visų pirma pritaikyti prie kiekvieno iš šių produktų biologinio gamybos ciklo. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtraukti minėtuose sektoriuose nustatyti prekybos metai.

(10)

Siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, skirtinguose sektoriuose buvo įvesta kainų palaikymo diferencijuota sistema kartu nustatant tiesioginės paramos schemas, atsižvelgiant į skirtingus poreikius kiekviename iš šių sektorių ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Šios priemonės – tai valstybės intervencija arba paramos išmokos už privatų grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, ožkienos iri avienos sektorių produktų sandėliavimą. Todėl atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, reikia ir toliau taikyti kainų palaikymo priemones, jeigu jos buvo numatytos anksčiau parengtuose instrumentuose, nedarant esminių pakeitimų palyginti su ankstesne teisine padėtimi.

(11)

Siekiant aiškumo ir skaidrumo šias priemones reglamentuojančios nuostatos turėtų turėti bendrą struktūrą, tačiau toliau išlaikant kiekviename sektoriuje vykdomą politiką. Šiuo tikslu tikslinga skirti referencines kainas ir intervencines kainas.

(12)

Reglamentuose dėl bendro grūdų, galvijienos bei pieno ir pieno produktų rinkų organizavimo numatytos nuostatos, pagal kurias Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti kainų lygį. Tačiau, atsižvelgiant į kainų sistemų jautrumą, turi būti aišku, kad 37 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė keisti kainų lygius egzistuoja visuose sektoriuose, kuriuos apima šis reglamentas.

(13)

Be to, pagal BRO cukraus sektoriuje buvo numatyta galimybė patikslinti standartinę cukraus kokybę, kaip išsamiau apibrėžta Reglamente 318/2006, siekiant visų pirma atsižvelgti į verslo reikalavimus ir pokyčius analizės technologijų srityje. Todėl reglamente buvo numatyti įgaliojimai Komisijai keisti atitinkamą priedą. Būtina išlaikyti šią galimybę siekiant įgalinti Komisiją prireikus imtis skubių veiksmų.

(14)

Siekiant užtikrinti patikimą informaciją apie cukraus rinkos kainas Bendrijoje, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta pranešimo apie kainas sistema, kokia buvo nustatyta pagal BRO cukraus sektoriuje, kad ja remiantis būtų nustatomi baltojo cukraus rinkos kainų lygiai.

(15)

Kad grūdų, ryžių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinė sistema pati netaptų realizavimo rinka, turėtų būti išlaikyta galimybė valstybės intervenciją taikyti tik tam tikrais metų laikotarpiais. Valstybės intervencijos taikymo galvijienos produktams, kiaulienai ir sviestui pradžia ir pabaiga turėtų priklausyti nuo rinkos kainų lygių per tam tikrą laikotarpį. Kukurūzų, ryžių ir cukraus atveju turėtų būti ir toliau ribojami taikant valstybės intervenciją superkamų produktų kiekiai. Reikėtų ir toliau suteikti Komisijai įgaliojimus sustabdyti įprastą sviesto ir nugriebto pieno miltelių supirkimą, jeigu bus pasiektas tam tikras kiekis, arba jį pakeisti supirkimu konkurso tvarka.

(16)

Praeityje bendro grūdų, ryžių ir galvijienos rinkų organizavimo reglamentuose kainos, kurioms esant turėtų būti vykdomas valstybės intervencinis supirkimas, buvo sumažintos ir nustatytos kartu su tuose sektoriuose taikomomis tiesioginės paramos schemomis. Todėl pagal tas schemas skiriama pagalba ir intervencinės kainos yra glaudžiai susijusios. Pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų kainų lygis buvo nustatytas siekiant skatinti atitinkamų produktų suvartojimą ir gerinti jų konkurencingumą. Ryžių ir cukraus sektoriuose kainos buvo nustatytos siekiant prisidėti prie rinkos stabilumo užtikrinimo, tais atvejais, kai konkrečiais prekybos metais rinkos kaina tampa žemesnė už kitiems prekybos metams nustatytą referencinę kainą. Šie Tarybos politiniai sprendimai vis dar taikomi.

(17)

Kaip ir ankstesniuose bendro rinkų organizavimo reglamentuose, šiame reglamente turėtų būti nustatyta galimybė realizuoti vykdant valstybės intervenciją supirktus produktus. Tokių priemonių turėtų būti imtasi taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų ir kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių bei lygios pirkėjų teisės.

(18)

Kadangi Bendrija turi įvairių žemės ūkio produktų intervencinių atsargų, ji turi potencialių priemonių labai prisidėti prie savo labiausiai nepasiturinčių piliečių gerovės. Bendrija yra suinteresuota naudoti šį potencialą ilgą laiką, kol atsargos bus sunaudotos iki normalaus lygio įvedant atitinkamas priemones. Atsižvelgiant į tai, 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3730/87, nustatančiame bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisykles (27), iki šiol buvo nustatyta, kad maistą paskirsto labdaros organizacijos. Ši svarbi socialinė priemonė, kuri gali būti labai naudinga mažiausiai galimybių turintiems asmenims, turėtų būti taikoma toliau ir įtraukta į šį reglamentą.

(19)

Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansavimo ir rinkos kainų stabilizavimo reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo numatyta skirti pagalbą privačiam grietinėlės, tam tikrų sviesto ir tam tikrų sūrio produktų sandėliavimui. Be to, Komisijai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl pagalbos privačiam tam tikrų kitų sūrio produktų, baltojo cukraus, tam tikrų alyvuogių aliejaus rūšių, tam tikrų galvijienos produktų, nugriebto pieno miltelių, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sandėliavimui skyrimo. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, šios priemonės turėtų būti išlaikytos.

(20)

2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2006, nustatantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę (28), 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1186/90, išplečiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą (29), 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3200/84, nustatantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę (30), ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/92 dėl Bendrijos avienos skerdenų klasifikavimo skalės ir šviežių arba atšaldytų avienos skerdenų Bendrijos standartinės kokybės nustatymo (31) nustato Bendrijos skerdenų klasifikavimo skales galvijienos, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose. Šios schemos yra labai svarbios kainų registravimui ir intervencinių priemonių taikymui tuose sektoriuose. Be to, jomis siekiama padidinti rinkos skaidrumą. Tokios skerdenų klasifikavimo schemos turėtų būti ir toliau taikomos. Todėl tikslinga pagrindinius jų aspektus įtraukti į šį reglamentą, tuo pačiu suteikiant Komisijai įgaliojimus kai kuriuos labiau techninio pobūdžio klausimus reglamentuoti įgyvendinimo taisyklėse.

(21)

Dėl laisvo judėjimo apribojimų, atsirandančių taikant kovai su gyvūnų ligų plitimu skirtas priemones, galėtų kilti sunkumų tam tikrų produktų rinkose vienoje ar keliose valstybėse narėse. Patirtis parodė, kad dideli rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, smarkiai sumažėję vartojimas ar kainos, gali būti susiję su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

(22)

Todėl atitinkamuose reglamentuose dėl bendro galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo nustatytos išskirtinės rinkos rėmimo priemonės, skirtos tokiai padėčiai pataisyti, turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip jos buvo taikomos iki šiol. Tokių išskirtinių rinkos rėmimo priemonių turėtų imtis Komisija, ir jos turėtų būti tiesiogiai susijusios su sveikatos ir veterinarijos priemonėmis, priimtomis siekiant kovoti su ligų plitimu, arba taikomos tuoj pat po jų. Jų turėtų būti imamasi valstybių narių prašymu tam, kad būtų išvengta didelių sutrikimų atitinkamose rinkose.

(23)

Šiame reglamente turėtų būti išlaikyta Komisijai suteikta galimybė priimti specialias intervencines priemones, jeigu pasirodytų, kad tai būtina siekiant veiksmingai ir efektyviai reaguoti į grūdų sektoriaus rinkos sutrikdymo pavojų bei išvengti didelio masto valstybės intervencijos taikymo tam tikruose Bendrijos regionuose ryžių sektoriuje arba kompensuoti dėl stichinių nelaimių atsiradusį žaliavinių ryžių trūkumą, kaip tai buvo nustatyta atitinkamuose reglamentuose dėl bendro grūdų ir ryžių rinkų organizavimo.

(24)

Turėtų būti nustatyta standartinės kokybės, kuri turėtų būti apibrėžta, kvotinių runkelių minimali kaina, kad būtų užtikrintas deramas Bendrijos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų gyvenimo lygis.

(25)

Deramai cukraus gamybos įmonių bei cukrinių runkelių augintojų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti reikalingos konkrečios priemonės. Todėl anksčiau pagal BRO numatytos standartinės nuostatos, reglamentuojančios tarpšakinius susitarimus, turėtų būti išlaikytos.

(26)

Dėl gamtinės, ekonominės bei techninės padėties įvairovės sunku nustatyti visoje Bendrijoje vienodas cukrinių runkelių pirkimo sąlygas. Cukrinių runkelių augintojų asociacijos ir cukraus gamybos įmonės jau yra sudariusios tarpšakinius prekybos susitarimus. Todėl bendrosiose nuostatose turėtų būti tik apibrėžtos cukrinių runkelių augintojams ir cukraus pramonei reikalingos būtiniausios garantijos, būtinos sklandžiam cukraus rinkos funkcionavimui užtikrinti, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose paliekant galimybę taikyti nuo tam tikrų taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas. Išsamesnės sąlygos anksčiau buvo numatytos pagal cukraus sektoriaus BRO, Reglamento (EB) Nr. 318/2006 II priede. Atsižvelgiant į itin techninį šių sąlygų pobūdį, šiuos klausimus būtų tikslingiau spręsti Komisijos lygiu.

(27)

Į šį reglamentą turėtų būti įtrauktas pagal cukraus sektoriaus BRO numatytas gamybos mokestis, siekiant prisidėti prie cukraus sektoriaus BRO išlaidų finansavimo.

(28)

Siekiant išlaikyti cukraus rinkų struktūrinės pusiausvyros kainų lygį, artimą referencinei kainai, turėtų išlikti Komisijai suteikta galimybė nuspręsti atšaukti cukrų iš rinkos tokiam laikui, kurio reikia, kad joje vėl nusistovėtų pusiausvyra.

(29)

Reglamentuose dėl bendro gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo buvo nustatyta galimybė patvirtinti tam tikras priemones, padedančias pasiūlą pritaikyti prie rinkos reikalavimų. Tokios priemonės gali prisidėti prie rinkų stabilizavimo ir tinkamo atitinkamos žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimo. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, ta galimybė turėtų būti išlaikyta. Pagal šias nuostatas Taryba Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti su šiomis priemonėmis susijusias bendrąsias taisykles. Tokiomis priemonėmis siektini tikslai yra aiškiai apibrėžti ir riboja priemonių, kurios gali būti patvirtintos, pobūdį. Todėl Tarybai nebereikia priimti papildomų bendrųjų taisyklių tuose sektoriuose ir tokios galimybės nebereikia numatyti.

(30)

Daugelį metų kiekybiniai gamybos apribojimai pieno ir pieno produktų sektoriuose, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 318/2006 ir 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1788/2003, nustatančiame mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (32), buvo esminė rinkos politikos priemonė. Išlieka priežastys, dėl kurių Bendrija anksčiau abiejuose sektoriuose priėmė gamybos kvotų sistemą.

(31)

Pagal cukraus BRO numatyta cukraus kvotų sistema buvo tiesiogiai įtraukta į Reglamentą (EB) Nr. 318/2006, o atitinkama sistema pieno sektoriuje iki šiol buvo reglamentuojama atskiru teisės aktu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1788/2003. Todėl atsižvelgiant į didžiulę šių schemų svarbą ir į šiuo reglamentu siekiamus tikslus, reikėtų atitinkamas nuostatas dėl abiejų sektorių įtraukti į šį reglamentą, iš esmės nekeičiant nei pačių schemų, nei jų veikimo būdų, palyginti su anksčiau buvusia teisine padėtimi.

(32)

Todėl cukraus kvotų schemoje pagal šį reglamentą turėtų būti atspindėta Reglamente (EB) Nr. 318/2006 nustatyta tvarka ir visų pirma išlaikytas teisinis kvotų statusas, kadangi, remiantis Teisingumo Teismo praktika, kvotų sistema yra cukraus sektoriaus rinkos reguliavimo mechanizmas, skirtas užtikrinti tai, kad būtų pasiekti visuomenės interesų tikslai.

(33)

Todėl šiame reglamente Komisijai taip pat turėtų būti suteikta teisė po restruktūrizavimo fondo, įsteigto 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą (33), uždarymo 2010 m. koreguoti kvotas iki tvaraus lygio.

(34)

Kadangi kvotų taikymo laikotarpiu perdirbimo pramonės ir runkelių bei cukranendrių auginimo struktūrinio koregavimo klausimais būtina numatyti tam tikrą lankstumą nacionaliniu lygiu, turėtų išlikti galimybė valstybėms narėms iki tam tikrų ribų keisti įmonių kvotas, neapribojant restruktūrizavimo fondo, kaip priemonės, veikimo.

(35)

Pagal cukraus BRO buvo numatyta, kad siekiant išvengti cukraus rinkos iškraipymo dėl cukraus pertekliaus, Komisijai turėtų būti suteikta teisė, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, numatyti cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus perkėlimą į kitus metus, tokį perteklių traktuojant kaip kitų prekybos metų kvotinę produkciją. Be to, jeigu tam tikri kiekiai neatitinka taikomų sąlygų, taip pat buvo numatyta už perteklių imti mokestį, kad būtų išvengta tokių kiekių kaupimosi, keliančio pavojų rinkai. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(36)

Tebėra svarbus pagrindinis pieno kvotų schemos tikslas sumažinti atitinkamo sektoriaus pasiūlos ir paklausos neatitikimą ir dėl to atsirandantį struktūrinį perteklių, taip pasiekiant didesnę rinkos pusiausvyrą. Turėtų būti išlaikytas mokestis imamas už pieno kiekį, surinktą arba parduotą tiesiogiai vartoti viršijant tam tikrą garantuojamąją ribą. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, tam tikru mastu reikia visų pirma suderinti cukraus ir pieno kvotų schemų terminiją, tuo pačiu visiškai išlaikant jų teisinį status quo. Todėl atrodo tikslinga suderinti pieno sektoriaus terminiją su cukraus sektoriaus terminija. Todėl Reglamente (EB) Nr. 1788/2003 apibrėžtos sąvokos „nacionalinis referencinis kiekis“ ir „individualus referencinis kiekis“ turėtų būtų pakeistos sąvokomis „nacionalinė kvota“ ir „individuali kvota“, nekeičiant apibrėžiamos teisinės prasmės.

(37)

Iš esmės, pieno kvotų schema pagal šį reglamentą turėtų būti nustatoma laikantis Reglamento (EB) Nr. 1788/2003. Visų pirma ir toliau turėtų būti skiriami pristatymas ir tiesioginis pardavimas, o schema turėtų būti taikoma remiantis individualiu orientaciniu riebalų kiekiu ir nacionaliniu nustatytuoju riebalų kiekiu. Ūkininkams turėtų būti suteikta teisė tam tikromis sąlygomis laikinai perleisti savo individualias kvotas. Be to, principą, pagal kurį ūkį pardavus, išnuomojus arba perleidus paveldėjimo teise atitinkama kvota perleidžiama pirkėjui, nuomininkui arba paveldėtojui kartu su atitinkama žeme, reikėtų taikyti ir toliau, tačiau siekiant tęsti pieno gamybos restruktūrizavimą ir gerinti aplinką, turėtų likti keletas išimčių principui, pagal kurį kvotos yra siejamos su ūkiais. Derinant įvairius kvotų perdavimo būdus ir taikant objektyvius kriterijus, taip pat turėtų išlikti nuostatos, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama dalį perleistų kiekių perkelti į nacionalinį rezervą.

(38)

Pertekliaus mokestis turėtų būti atgrasančio dydžio, o valstybės narės jį turėtų sumokėti tuoj po to, kai viršijamas nacionalinė kvota. Po to mokėjimo naštą valstybės narės turėtų paskirstyti gamintojams, dėl kurių atsirado šis perviršis. Šie gamintojai turėtų turėti pareigą valstybei narei mokėti įnašą į mokestį dėl to, kad viršijo galimus kiekius. Valstybės narės į Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) turėtų mokėti mokestį, atitinkantį jų nacionalinės kvotos perviršį, atėmus vienodo 1 % dydžio sumą siekiant atsižvelgti į bankroto atvejus arba į tai, kad tam tikri gamintojai tikrai nėra pajėgūs susimokėti įnašo į mokestį.

(39)

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (34) nustatyta, kad pajamos, atsirandančios imant papildomą mokestį pieno sektoriuje, yra „asignuotosios įplaukos“, kurios turi būti sumokamos į Bendrijos biudžetą, o pakartotinio panaudojimo atveju, turi būti naudojamos tik EŽŪGF arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidoms finansuoti. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 22 straipsnis, pagal kurį mokesčio pajamos laikomos intervencine žemės ūkio rinkų stabilizavimo priemone ir yra naudojamos išlaidoms pieno sektoriuje finansuoti, neteko prasmės ir neturėtų būti įtrauktas į šį reglamentą.

(40)

Pagal įvairius BRO nustatytos įvairios pagalbos schemų rūšys.

(41)

Pagal BRO sausųjų pašarų bei linų ir kanapių sektoriuose buvo nustatyta, kad šiems sektoriams bus skiriama perdirbimo pagalba, siekiant reguliuoti atitinkamų sektorių vidaus rinką. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(42)

Atsižvelgiant į ypatingą padėtį grūdų ir bulvių krakmolo rinkoje, reglamente dėl bendro grūdų rinkos organizavimo buvo numatytos nuostatos, pagal kurias prireikus buvo galima skirti gamybos grąžinamąją išmoką. Gamybos grąžinamoji išmoka turėtų būti tokia, kad atitinkamame sektoriuje naudojami pagrindiniai produktai tam sektoriui būtų tiekiami mažesne kaina nei taikant bendrąsias kainas gauta kaina. Reglamente dėl bendro cukraus rinkos organizavimo buvo numatyta galimybė skirti gamybos grąžinamąją išmoką, kai gaminant tam tikrus pramonės, chemijos ar farmacijos produktus atsiranda poreikis imtis priemonių, skirtų tiekti tam tikrus cukraus produktus. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(43)

Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansavimo bei pieno ir pieno produktų rinkų kainų stabilizavimo, reikalingos priemonės, kuriomis būtų padidinta galimybė realizuoti pieno produktus. Todėl reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo numatyta skirti pagalbą už tam tikrų pieno produktų pardavimą, atsižvelgiant į konkretų jų panaudojimą ir paskirtį. Be to, pagal tą BRO buvo nustatyta, kad norint paskatinti jaunimą vartoti daugiau pieno, Bendrija turėtų padengti dalį išlaidų, patiriamų skiriant pagalbą už moksleivių aprūpinimą pienu mokyklose. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(44)

Bendrijos finansavimas, kurį sudaro tiesioginės pagalbos procentinė dalis, kurią toms valstybėms narėms leidžiama išlaikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110i straipsnio 4 dalį, turi paskatinti patvirtintas ūkio subjektų organizacijas parengti darbo programas, skirtas gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę. Todėl reglamente dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo buvo numatyta, kad Bendrijos parama turi būti skiriama pagal prioritetus, atsižvelgus į pagal konkrečias darbo programas vykdomą veiklą. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(45)

Siekiant tabako sektoriuje įgyvendinti įvairias priemones, Reglamentu (EEB) Nr. 2075/92 buvo įkurtas Bendrijos tabako fondas, finansuojamas iš įplaukų, gautų išskaitant tam tikrą sumą iš to sektoriaus pagalbos schemų. 2007 m. yra paskutinieji, kuriais Bendrijos tabako fondui bus skiriamos iš pagalbos schemos išskaičiuotos sumos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje. Nors fondo finansavimas bus nutrauktas prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnis turėtų būti išlaikytas, kaip daugiamečių programų, kurios galėtų būti finansuojamos iš Bendrijos tabako fondo, teisinis pagrindas.

(46)

Bitininkystė yra žemės ūkio sektorius, kuriam būdinga gamybos sąlygų ir produktyvumo įvairovė bei gamybos ir prekybos operacijas vykdančių ūkio subjektų išsisklaidymas ir įvairovė. Be to, dėl pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse išplitusios varozės ir tos ligos poveikio medaus gamybai, Komisija vis dar turi imtis veiksmų, nes varozės negalima visiškai likviduoti, ir ji turi būti gydoma patvirtintais produktais. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir prekybą jais Bendrijoje, kas trejus metus turėtų būti parengtos nacionalinės programos, apimančios techninę pagalbą, varozės kontrolę, sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimą, Bendrijos bičių atsargų papildymo valdymą bei bendradarbiavimą vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtas mokslinių tyrimų programas, kurių tikslas – pagerinti bendras bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas. Šias nacionalines programas iš dalies turėtų finansuoti Bendrija.

(47)

Reglamentu (EB) Nr. 1544/2006 visa nacionalinė šilkaverpių augintojams teikiama pagalba buvo pakeista Bendrijos pagalbos šilkaverpių auginimui schema, kurios forma yra fiksuota suma už dėžutę sunaudotų šilkaverpių kiaušinių.

(48)

Kadangi politikos klausimai, kuriuos sprendžiant buvo sukurtos pirmiau minėtos pagalbos schemos bitininkystei ir šilkaverpių augintojams, vis dar yra išlieka, minėtos pagalbos schemos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

(49)

Taikant standartus prekybai žemės ūkio produktais gali būti prisidedama prie gamybos ir prekybos ekonominių sąlygų bei tokių produktų kokybės gerinimo. Todėl tokių standartų taikymas yra naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams. Atitinkamai, pagal BRO bananų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, gyvų augalų, kiaušinių ir paukštienos sektoriuose buvo nustatyti prekybos standartai, pirmiausia susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, pakuote, įpakavimu, sandėliavimu, vežimu, pateikimu, kilme ir ženklinimu. Toks požiūris turėtų išlikti ir šiame reglamente.

(50)

Pagal BRO alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių bei bananų sektoriuose iki šiol Komisijai buvo suteikta teisė priimti prekybos standartų nuostatas. Dėl jų itin techninio pobūdžio ir todėl, kad reikia nuolat gerinti jų veiksmingumą ir jas suderinti su besikeičiančia prekybos praktika, šį principą tinka taikyti gyvų augalų sektoriuose, tiksliai nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija nustatydama atitinkamas taisykles. Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vartotojams pateikiamų produktų kokybe bei autentiškumu ir dėl to galinčių atsirasti svarbių rinkos sutrikimų, gali prireikti patvirtinti specialias priemones, visų pirma pažangiausius analizės metodus ir kitas priemones, skirtas nustatyti atitinkamų standartų charakteristikas.

(51)

Buvo patvirtinti keli teisiniai instrumentai, reglamentuojantys prekybą pienu, pieno produktais ir riebalais bei jų pavadinimus. Jomis siekiama tikslo pagerinti pieno ir pieno produktų padėtį rinkoje bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją iš pieno ir ne iš pieno pagamintų tepiųjų riebalų srityje, naudingą gamintojams ir vartotojams. 1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos (35) nustatytomis taisyklėmis siekiama apsaugoti vartotoją ir nustatyti pieno produktų ir su jais konkuruojančių produktų konkurencijos sąlygas produktų pavadinimų, ženklinimo ir reklamos srityje, kad būtų išvengta bet kokio iškraipymo. 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/97, nustatančiame papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (36), nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą geriamojo pieno ir vartotojų poreikius bei pageidavimus tenkinančių produktų kokybę, taip stabilizuojant atitinkamą rinką ir tiekiant vartotojams aukštos kokybės geriamąjį pieną. 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2991/94, nustatančiame tepiųjų riebalų standartus (37), nustatyti atitinkamų pieno ir ne iš pieno pagamintų produktų prekybos standartai kartu su aiškia ir tikslia jų klasifikacija bei pavadinimų nurodymo taisyklėmis. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, šios taisyklės turėtų būti išlaikytos.

(52)

Kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu esama nuostatų, susijusių su prekybos standartais ir kai kuriais atvejais su gamyba. Šiuos nuostatos įtraukos į 2006 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1028/2006 dėl prekybos kiaušiniais standartų (38), 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų (39) ir 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2782/75 dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos (40). Pagrindinės tuose reglamentuose pateiktos taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

(53)

Reglamente (EB) Nr. 1028/2006 numatyta, kad prekybos kiaušiniais standartai iš principo būtų taikomi visiems Gallus gallus rūšies vištų kiaušiniams, kuriais prekiaujama Bendrijoje, ir paprastai taip pat kiaušiniams, skirtiems eksportui į trečiąsias šalis. Jame taip pat daroma perskyra tarp tiesiogiai vartoti žmonėms tinkamų ir netinkamų kiaušinių, skiriant dvi kiaušinių kokybės klases, ir nustatoma nuostata, skirta užtikrinti vartotojui tinkamą informaciją apie kokybės klases ir svorio kategorijas ir naudotą ūkininkavimo būdą. Be to, reglamente numatytos specialios taisyklės dėl iš trečiųjų šalių importuotų kiaušinių, pagal kurias tam tikromis trečiosiose šalyse galiojančiomis specialiosiomis nuostatomis gali būti pateisintos nuo prekybos standartų leidžiančios nukrypti nuostatos, jei užtikrinamas jų lygiavertiškumas Bendrijos teisės aktams.

(54)

Paukštienos atžvilgiu Reglamente (EEB) Nr. 1906/90 nustatyta, kad prekybos standartai iš principo turėtų būti taikomi tam tikroms žmonėms vartoti tinkamos paukštienos rūšims, kuriomis prekiaujama Bendrijoje, o paukštienai, skirtai eksportui į trečiąsias šalis, prekybos standartai neturėtų būti taikomi. Tame reglamente numatyta rūšiuoti paukštieną į dvi kategorijas pagal pavidalą ir išvaizdą ir pagal sąlygas, kuriomis mėsa turi būti pateikta pardavimui.

(55)

Pagal tuos reglamentus valstybės narės turėtų turėti galimybę šių prekybos standartų netaikyti kiaušiniams ir paukštienai, gamintojo parduodamiems galutiniam vartotojui tam tikrais tiesioginio pardavimo būdais, kai parduodami nedideli kiekiai.

(56)

Reglamente (EB) Nr. 2782/75 nustatytos specialios taisyklės dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų prekybos ir transportavimo, o taip pat dėl perinti skirtų kiaušinių inkubavimo. Tame reglamente visų pirma numatytas individualus perinti skirtų kiaušinių, naudojamų viščiukų gamybai, žymėjimas, pakavimo būdas ir transportavimui skirtos pakavimo medžiagos. Tačiau nedidelės veislininkystės įstaigos ir kitos veisimo įstaigos neprivalo taikyti ten nustatytų standartų.

(57)

Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, tos taisyklės turėtų būti išlaikytos nekeičiant jų esmės. Tačiau dėl šiuose reglamentuose pateikiamų tolesnių techninio pobūdžio nuostatų turėtų būti sprendžiama įgyvendinimo taisyklėse, kurias turi priimti Komisija.

(58)

Kai iki šiol buvo daroma pagal apynių sektoriaus BRO, Bendrijoje reikėtų toliau tęsti kokybės politiką įgyvendinant su sertifikatų išdavimu susijusias nuostatas, kurias papildo taisyklės, paprastai draudžiančios parduoti produktus, kuriems sertifikatas nebuvo išduotas, arba importuotų produktų atveju – produktus, kurie neatitinka lygiaverčių kokybės reikalavimų.

(59)

Alyvuogių aliejaus aprašai ir sąvokų apibrėžtys bei skirstymas į kategorijas yra svarbūs rinkos struktūros elementai, kuriais nustatomi kokybės standartai ir suteikiama vartotojams tinkama informacija apie produktą, ir jie turi išlikti šiame reglamente.

(60)

Viena iš pirmiau minėtų pagalbos schemų, prisidedančių prie pieno ir pieno produktų rinkos subalansavimo ir to sektoriaus rinkos kainų stabilizavimo, apima pagalbos už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazeinatus schemą, kuri nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1255/1999. 1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2204/90, nustatančiame bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo papildomas bendrąsias taisykles, taikomas sūriui (41), buvo nustatytos kazeino ir kazeinatų naudojimo sūriui gaminti taisyklės, siekiant neutralizuoti neigiamą poveikį, kuris gali atsirasti dėl tos pagalbos schemos, atsižvelgiant į tai, kad sūrio savybės gali lengvai pakisti dėl keitimo operacijų naudojant kazeiną ir kazeinatus, ir taip prisidedant prie rinkos stabilizavimo. Šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

(61)

Tam tikrų žemės ūkio žaliavų perdirbimas į etilo alkoholį yra glaudžiai susijęs su tų žaliavų ekonominiais aspektais. Tai gali žymiai padidinti žaliavų vertę ir turėti ypač didelės ekonominės ir socialinės reikšmės kai kurių Bendrijos regionų ekonomikai arba gali būti svarbus atitinkamų žaliavų gamintojų pajamų šaltinis. Jis taip pat leidžia realizuoti nepatenkinamos kokybės produktus ir trumpalaikį perteklių, dėl kurių tam tikruose sektoriuose laikinai gali kilti problemų.

(62)

Apynių, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, tabako ir šilkaverpių sektoriuose teisės aktų dalykas yra įvairios organizacijų rūšys, skirtos pasiekti politikos tikslus, visų pirma siekti atitinkamų produktų rinkų stabilizavimo ir tų produktų kokybės gerinimo bei jos užtikrinimo bendraisiais veiksmais. Iki šiol tą organizacijų sistemą reglamentuojančios nuostatos grindžiamos valstybių narių arba tam tikrais atvejais Komisijos pripažintomis organizacijų rūšimis, remiantis nuostatomis, kurias turi priimti Komisija. Ši sistema turėtų būti taikoma ir toliau, o iki šiol taikytos nuostatos turėtų būti suderintos.

(63)

Siekiant remti tam tikrą tarpšakinių organizacijų veiklą, kuri yra ypač svarbi atsižvelgiant į dabartines taisykles, susijusias su bendru rinkos organizavimu tabako sektoriuje, turėtų būti nustatyta, kad tarpšakinių organizacijų priimtos ir jų nariams skirtos taisyklės tam tikromis sąlygomis būtų pradėtos taikyti ir visiems vieno arba kelių regionų gamintojams ir grupėms, kurie nėra organizacijų nariai. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir kitai tarpšakinių organizacijų veiklai, kuri tabako sektoriui yra svarbi bendrąja ekonomine arba technine prasme ir todėl naudinga visiems tose šakose veiklą vykdantiems asmenims. Valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat vykdyti stebėseną, visų pirma dėl tokių organizacijų priimtų susitarimų ir suderintų veiksmų.

(64)

Kai kuriuose sektoriuose, išskyrus tuos, kuriuose esamos taisyklės numato gamintojų ar tarpšakinių organizacijų pripažinimą, valstybės narės gali pageidauti pripažinti tokias organizacijas remiantis nacionalinės teisės aktais, kiek tai suderinama su Bendrijos teisės aktais. Todėl šią galimybę reikėtų apibrėžti aiškiau. Be to, taisykles reikėtų priimti nurodant, kad gamintojų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimas pagal dabartinį reglamentą tebegalios priėmus šį reglamentą.

(65)

Viena bendra Bendrijos rinka apima prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemą. Pagal šią prekybos sistemą turėtų būti numatyti importo muitai ir eksporto grąžinamosios išmokos, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti grindžiama įsipareigojimais, priimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde.

(66)

Iki šiol prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis apimtys pagal reglamentus dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sėklos, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, gyvų augalų bei žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių rinkų organizavimo, importuojant ir eksportuojant buvo stebimos taikant privalomų licencijų sistemą, arba sistemas, pagal kurias Komisijai buvo suteiktos teisės nustatyti licencijų reikalavimus.

(67)

Prekybos srautų stebėjimas yra pirmiausia administravimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas lanksčiai. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į patirtį, sukauptą bendrai organizuojant rinkas, kuriose licencijų administravimas jau perduotas Komisijai, reikėtų pradėti taikyti šį principą visuose tuose sektoriuose, kuriuose yra naudojamos importo ir eksporto licencijos. Sprendimą dėl licencijų reikalavimo įvedimo turėtų priimti Komisija, atsižvelgdama į tai, kad importo licencijų reikia siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti atitinkamų produktų importą.

(68)

Didžiąja dalimi pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus žemės ūkio produktams taikomi muitai yra nustatyti Bendrajame muitų tarife. Tačiau įdiegus papildomus mechanizmus, būtina numatyti galimybę priimti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl grūdų ir ryžių sektorių kai kurių produktų.

(69)

Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba kovoti su tokiu poveikiu, tokių produktų importui turėtų būti taikomas papildomas muitas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.

(70)

Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus nustatyti ir administruoti importo tarifines kvotas, numatytas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį, arba nustatytas pagal kitus Tarybos aktus.

(71)

1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2729/75 dėl grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių (42) siekiama užtikrinti sklandų grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių sistemos veikimą. Šios taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą.

(72)

Bendrija su trečiosiomis šalimis yra sudariusi keletą susitarimų dėl lengvatinių sąlygų patekti į rinką, pagal kuriuos šioms šalims leidžiama palankiomis sąlygomis eksportuoti į Bendriją cukranendrių cukrų. Pagal cukraus sektoriaus BRO buvo numatyta įvertinti rafinavimo įmonėms reikalingo rafinuoti skirto cukraus poreikį ir tam tikromis aplinkybėmis rezervuoti importo licencijas tik didelį importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį naudojančioms specializuotoms įmonėms, kurios laikomos nuolatinėmis rafinavimo įmonėmis Bendrijoje. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(73)

Kad neteisėtai auginami pasėliai netrikdytų pluoštui auginamų kanapių sektoriaus BRO, atitinkamame reglamente buvo numatyta nuostata dėl kanapių ir kanapių sėklų importo patikrinimų, užtikrinančių, kad tokie produktai teiktų tam tikras garantijas dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Be to, ne sėjai skirtų kanapių sėklų importui buvo taikoma kontrolės sistema, kurioje numatyta atitinkamiems importuotojams išduodamų leidimų tvarka. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos.

(74)

Bendrijoje vykdoma apynių sektoriaus produktų kokybės politika. Dėl importuotų produktų, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos užtikrinančios, kad būtų importuojami tik lygiaverčius minimalius kokybės reikalavimus atitinkantys produktai.

(75)

Muitų sistema sudaro galimybę atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų pasirodyti neadekvatūs. Tokiais atvejais tam, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus.

(76)

Siekiant užtikrinti tinkamą BRO veikimą ir visų pirma siekiant išvengti rinkos sutrikdymo, pagal daugelio produktų BRO paprastai buvo numatyta galimybė uždrausti taikyti laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarką. Ši galimybė turėtų būti išlaikyta. Be to, patirtis rodo, kad jei vadovaujantis šia tvarka rinkos yra sutrikdytos ar joms kyla toks pavojus, veiksmų reikia imtis ilgai nedelsiant. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai. Todėl tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus sustabdyti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos naudojimą tokiose situacijose.

(77)

Nuostatos dėl eksporto į trečiąsias šalis grąžinamųjų išmokų, grindžiamų kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršijančių Bendrijos įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, suteikimo turėtų būti Bendrijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje tam tikrais produktais, kuriems taikomas šis reglamentas, apsaugos priemonė. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi vertės ir kiekio apribojimai.

(78)

Vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo metu stebint mokėjimus pagal taisykles, susijusias su EŽŪGF. Stebėseną galima palengvinti iš anksto privalomai nustatant eksporto grąžinamąsias išmokas, tuo pačiu metu sudarant galimybę diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti nurodytą paskirties vietą geografinėje teritorijoje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Pakeitus paskirties vietą turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka neviršijant dydžio, taikomo iš anksto nustatytai paskirties vietai, viršutinės ribos.

(79)

Kiekio apribojimų laikymąsi turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga stebėsenos sistema. Šiuo tikslu eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos laikantis esamų apribojimų, atsižvelgiant į atskirą kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis leidžiama taikyti tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo administravimo taisyklių griežto laikymosi leidžiančią nukrypti nuostatą tais atvejais, kai nėra tikėtina, jog eksportas, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį.

(80)

Turėtų būti numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus skiriamos ir mokamos tik tada, jeigu laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir ypač dėl gyvūnų apsaugos juos vežant.

(81)

Tam tikrais atvejais žemės ūkio produktams, kurie atitinka tam tikras specifikacijas ir (arba) kainų sąlygas, gali būti taikoma speciali importo tvarka trečiosiose šalyse. Siekiant užtikrinti teisingą tokios sistemos taikymą, būtina, kad importuojančios trečiosios šalies ir Bendrijos valdžios institucijos bendradarbiautų administravimo srityje. Todėl prie tokių produktų turėtų būti pridėtas Bendrijoje išduotas sertifikatas.

(82)

Žydinčių gėlių svogūnėlių eksportas į trečiąsias šalis yra labai svarbus Bendrijai ekonominiu požiūriu. Tokio eksporto tęsimą ir vystymą gali užtikrinti šios prekybos kainų stabilizavimas. Todėl reikėtų numatyti minimalias šių produktų eksporto kainas.

(83)

Pagal Sutarties 36 straipsnį konkurencijos taisyklėms skirto Sutarties skyriaus nuostatos taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais tik tokiu mastu, kurį nustato Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų bei jose nustatytos tvarkos. Reglamentuose dėl bendro įvairių rinkų organizavimo su valstybės pagalba susijusios nuostatos buvo plačiai pripažintos taikytinomis. Be to, 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (43) buvo išsamiai nustatytos įmonėms taikomos Sutarties taisyklės Remiantis siekiamu tikslu – nustatyti vieną išsamų rinkos politikos taisyklių rinkinį, atitinkamas nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą.

(84)

Konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veikla bei su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, turėtų būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jeigu jų taikymas netrukdo funkcionuoti nacionalinėms žemės ūkio rinkoms arba nekelia pavojaus bendrosios žemės ūkio politikos tikslams.

(85)

Užtikrinamas ypatingas požiūris į ūkininkų organizacijas, kurių pagrindinis tikslas – bendra žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimas, jeigu tokia bendra veikla neužkerta kelio konkurencijai arba nekelia pavojaus Sutarties 33 straipsnyje numatytiems tikslams.

(86)

Tam, kad nenukentėtų BŽŪP plėtra, būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nebūtų diskriminuojamos atitinkamos įmonės, Komisijai turėtų būti suteikta išimtinė teisė – Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti – nustatyti, ar Sutarties 81 straipsnyje nurodyti susitarimai, sprendimai ir praktika yra suderinami su BŽŪP tikslais.

(87)

Skiriant nacionalinę pagalbą kiltų pavojus tinkamam bendromis kainomis pagrįstos vienos bendros rinkos veikimui. Todėl Sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos paprastai turėtų būti taikomos produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamos išimtys. Tačiau kai tokios išimtys taikomos, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti esamų, naujų ar pasiūlytų valstybės pagalbos rūšių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti joms tinkamas priemones.

(88)

Nuo įstojimo į ES Suomija ir Švedija gali skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą bei prekybą jais ir jų produktais, atsižvelgiant į ypatingą šios veiklos ekonominę padėtį. Be to, Suomija dėl specifinių savo klimato sąlygų gali skirti valstybės pagalbą už atitinkamai tam tikrus tik šioje valstybėje išaugintos sėklos ir javų sėklos kiekius, prieš tai gavusi Komisijos leidimą. Šias išimtis reikia taikyti ir toliau.

(89)

Valstybėse narėse, kuriose cukraus kvota ypač sumažinta, cukrinių runkelių augintojai susidurs su ypatingai didelėmis prisitaikymo problemomis. Tokiais atvejais pereinamojo laikotarpio Bendrijos pagalbos cukrinių runkelių augintojams, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, nepakaks visiems runkelių augintojų patiriamiems sunkumams įveikti. Todėl valstybėms narėms, sumažinusioms kvotą daugiau kaip 50 % Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos cukraus kvotos, turėtų būti leidžiama suteikti valstybės pagalbą cukrinių runkelių augintojams pereinamojo laikotarpio Bendrijos pagalbos taikymo metu. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės neteiktų valstybės pagalbos, viršijančios cukrinių runkelių augintojų poreikius, atitinkamos valstybės pagalbos bendro sumos nustatymas turėtų ir toliau būti tvirtinamas Komisijos, išskyrus Italijos atvejį, kur produktyviausių cukrinių runkelių augintojų numatytas maksimalus poreikis siekiant prisitaikyti prie rinkos sąlygų sudaro 11 EUR už toną išaugintų cukrinių runkelių. Be to, dėl konkrečių problemų, kurių tikimasi Italijoje, turėtų būti išlaikytos nuostatos, kurios leistų cukrinių runkelių augintojams tiesiogiai ar netiesiogiai pasinaudoti suteikta valstybės pagalba.

(90)

Suomijoje cukrinių runkelių auginimas priklauso nuo konkrečių geografinių ir klimato sąlygų, kurių neigiamas poveikis sektoriui prisidės prie cukraus reformos bendro poveikio. Dėl šios priežasties, pagal cukraus sektoriaus BRO turėtų būti nuostata, leidžianti tai valstybei narei nuolat teikti adekvataus dydžio valstybės pagalbą cukrinių runkelių augintojams.

(91)

Atsižvelgiant į ypatingą padėtį Vokietijoje, kur valstybės parama dabar yra teikiama pagal konkrečias Vokietijos alkoholio monopolio sąlygas daugeliui mažų alkoholio gamintojų, yra būtina ribotą laikotarpį leisti ir toliau teikti tokią paramą. Be to, taip pat svarbu nustatyti, kad pasibaigus tam laikotarpiui Komisija pateiktų ataskaitą apie tokios leidžiančios nukrypti nuostatos funkcionavimą, kartu su atitinkamais pasiūlymais.

(92)

Jeigu valstybė narė nori savo teritorijoje remti pieno ir pieno produktų suvartojimą skatinančias priemones Bendrijoje, turėtų būti nustatyta galimybė finansuoti tokias priemones nacionaliniu lygiu taikant pieno gamintojams skatinamąjį mokestį.

(93)

Siekiant atsižvelgti į galimus sausųjų pašarų gamybos pokyčius, Komisija iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo įvertinimu, turėtų pateikti Tarybai ataskaitą apie šį sektorių. Prireikus prie šios ataskaitos turėtų būti pridedami atitinkami pasiūlymai. Be to, Komisija turėtų reguliariai teikti pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai apie bitininkystės sektoriuje taikomą pagalbos schemą.

(94)

Būtina turėti pakankamai informacijos apie apynių rinkos padėtį Bendrijoje ir jos vystymosi perspektyvas. Todėl reikėtų numatyti Bendrijoje užaugintų apynių produktų visų tiekimo sutarčių registraciją.

(95)

Tam tikromis sąlygomis ir tam tikriems produktams reikėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis, kai atsiranda sutrikimų arba manoma, kad jų gali atsirasti dėl didelių vidaus rinkos kainų arba biržos ar pasaulinės rinkos kainų pokyčių.

(96)

Būtina nustatyti konkrečių žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui skirtų priemonių sistemą, kad būtų galima rinkti ekonominius duomenis ir analizuoti statistinę informaciją siekiant stebėti rinką. Kadangi žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinka ir bendra etilo alkoholio rinka yra susijusios, turi būti teikiama ir informacija apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinką.

(97)

Išlaidas, kurias valstybės narės patiria vykdydamos pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus, Bendrija turėtų finansuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005.

(98)

Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti priemones, būtinas praktinėms specifinėms problemoms spręsti nepaprastosios padėties atvejais.

(99)

Kadangi bendra žemės ūkio produktų rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie svarbius įvykius.

(100)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiame reglamente nustatytomis lengvatomis, tokios lengvatos neturėtų būti suteikiamos arba turėtų būti panaikinamos tais atvejais, kai nustatoma, kad bet kurios iš jų gavimo sąlygos buvo sukurtos dirbtinai ir neatitinka šio reglamento tikslų.

(101)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų pareigų, reikalingos kontrolės priemonės, o tais atvejais, kai tokių įpareigojimų nesilaikoma, reikia taikyti administracines priemones ir administracines sankcijas. Todėl Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant ir nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles ir dėl šio reglamento taikymo kylančius valstybių narių įsipareigojimus teikti ataskaitas.

(102)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės paprastai turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (44). Tačiau jei tam tikrų pagal šį reglamentą numatytų priemonių, kurios susijusios su Komisijos kompetencija, atveju, reikia skubių veiksmų arba jos yra tik administracinio pobūdžio, tai Komisija turėtų būti įgaliota veikti viena pati.

(103)

Kadangi į šį reglamentą įtraukti šviežių ir perdirbtų vaisių bei daržovių ir vyno BRO aspektai, reikia numatyti tam tikrus BRO pakeitimus.

(104)

Į šį reglamentą įtraukiamos nuostatos, susijusios su Sutartyje nustatytų konkurencijos taisyklių taikymu. Iki šiol tos nuostatos buvo reglamentuojamos Reglamente (EB) Nr. 1184/2006. Šio reglamento taikymo sritį reikia iš dalies pakeisti, kad jo nuostatos būtų taikomos tik Sutarties I priede išvardytiems produktams, kurių neapima šis reglamentas.

(105)

Į šį reglamentą įtraukiamos 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse išvardytuose pagrindiniuose reglamentuose išdėstytos nuostatos, išskyrus išdėstytąsias Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999. Be to, į šį reglamentą įtraukiamos šių reglamentų nuostatos:

(106)

Todėl šie reglamentai turėtų būti panaikinti. Teisinio tikrumo tikslais ir atsižvelgiant į šiuo reglamentu panaikinamų aktų skaičių bei pagal tuos aktus priimtų ar iš dalies pakeistų aktų skaičių, tikslinga patikslinti, kad jų panaikinimas nedaro įtakos remiantis panaikintu aktu priimtų teisės aktų galiojimui ar jais padarytų kitų teisės aktų pakeitimų galiojimui.

(107)

Paprastai šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti 2008 m. sausio 1 d. Tačiau tam, kad būtų užtikrinta, kad naujosios šio reglamento nuostatos netrikdytų einamųjų 2007—2008 prekybos metų, tų sektorių atžvelgiu, kuriems numatyti prekybos metai turėtų būti nustatyta vėlesnė taikymo data. Todėl šis reglamentas atitinkamiems sektoriams turėtų būti taikomas nuo 2008—2009 prekybos metų pradžios. Todėl atitinkami šiuos sektorius reglamentuojantys reglamentai turėtų būti taikomi toliau iki atitinkamų 2007–2008 prekybos metų pabaigos.

(108)

Be to, tam tikruose kituose sektoriuose, kuriuose nėra numatyta prekybos metų, norint sklandžiai pereiti nuo esamo BRO prie šio reglamento, taip pat reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Todėl atitinkami šių sektorių esamą BRO reglamentuojantys reglamentai turėtų būti taikomi toliau iki šiam reglamente numatytos vėlesnės datos.

(109)

Šiuo reglamentu Komisijai perduodama kompetencija priimti Reglamente (EB) Nr. 386/90 nagrinėtus klausimus. Be to, Reglamentai (EEB) Nr. 3220/84, (EEB) Nr. 1186/90, (EEB) Nr. 2137/92 ir (EB) Nr. 1183/2006 šiuo reglamentu panaikinami, nors į šį reglamentą įtraukiamos tik tam tikros jų dalys. Todėl kitos šiuose reglamentuose esančios nuostatos turės būti nagrinėjamos įgyvendinimo taisyklėse, kurias dar turi priimti Komisija. Komisijai turėtų būti skirta daugiau laiko nustatyti atitinkamas taisykles. Pirmiau minėti reglamentai turėtų būti toliau taikomi iki 2008 m. gruodžio 31 d.

(110)

Šie Tarybos aktai tapo nebereikalingi ir turėtų būti panaikinti:

(111)

Pereiga nuo taisyklių, nustatytų šiuo reglamentu naikinamose nuostatose ir reglamentuose, gali sukelti sunkumų, kurie šiame reglamente nenagrinėjami. Siekiant tokius sunkumus išspręsti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones,

I DALIS

II DALIS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

I SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

III poskirsnis

IV poskirsnis

III skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

IV skirsnis

II SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

III skirsnis

IV skirsnis

III SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

III skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

III poskirsnis

IV skirsnis

IV SKYRIUS

I skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

II skirsnis

III skirsnis

IV skirsnis

V skirsnis

VI skirsnis

VII skirsnis

II ANTRAŠTINĖ DALIS

I SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

III skirsnis

II SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

III skirsnis

III DALIS

I SKYRIUS

II SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

III skirsnis

IV skirsnis

I poskirsnis

II poskirsnis

III poskirsnis

IV poskirsnis

V skirsnis

III SKYRIUS

I skirsnis

II skirsnis

III skirsnis

IV skirsnis

V skirsnis

VI skirsnis

IV DALIS

I SKYRIUS

II SKYRIUS

V DALIS

VI DALIS

VII DALIS

I SKYRIUS

II SKYRIUS

I PRIEDAS

I dalis.

II dalis.

III dalis.

IV dalis.

V dalis.

VI dalis.

VII dalis.

VIII dalis.

IX dalis.

X dalis.

XI dalis.

XII dalis.

XIII dalis.

XIV dalis.

XV dalis.

XVI dalis.

XVII dalis.

XVIII dalis.

XIX dalis.

XX dalis.

XXI dalis.

II PRIEDAS

I dalis.

II dalis.

III dalis.

III PRIEDAS

I dalis.

II dalis.

III dalis.

IV dalis.

V dalis.

VI dalis.

VII dalis.

VIII dalis.

IV PRIEDAS

A.

B.

V PRIEDAS

A.

B.

C.

VI PRIEDAS

VII PRIEDAS

VIII PRIEDAS

IX PRIEDAS

X PRIEDAS

XI PRIEDAS

A.

B.

XII PRIEDAS

XIII PRIEDAS

XIV PRIEDAS

A.

B.

C.

XV PRIEDAS

XV priedo priedėlis

XVI PRIEDAS

XVII PRIEDAS

XVIII PRIEDAS

XIX PRIEDAS

XX PRIEDAS

I dalis.

II dalis.

III dalis.

IV dalis.

V dalis.

XXI PRIEDAS

XXII PRIEDAS

a)

grūdų, I priedo I dalis;

b)

ryžių, I priedo II dalis;

c)

cukraus, I priedo III dalis;

d)

sausųjų pašarų, I priedo IV dalis;

e)

sėklų, I priedo V dalis;

f)

apynių, I priedo VI dalis;

g)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, I priedo VII dalis;

h)

linų ir kanapių, I priedo VIII dalis;

i)

vaisių ir daržovių, I priedo IX dalis;

j)

perdirbtų vaisių ir daržovių, I priedo X dalis;

k)

bananų, I priedo XI dalis;

l)

vyno, I priedo XII dalis;

m)

gyvų augalų ir gėlininkystės produktų, I priedo XIII dalis (toliau – gyvų augalų sektorius);

n)

žaliavinio tabako, I priedo XIV dalis;

o)

galvijienos, I priedo XV dalis;

p)

pieno ir pieno produktų, I priedo XVI dalis;

q)

kiaulienos, I priedo XVII dalis;

r)

avienos ir ožkienos, I priedo XVIII dalis;

s)

kiaušinių, I priedo XIX dalis;

t)

paukštienos, I priedo XX dalis;

u)

kitų produktų, I priedo XXI dalis.

a)

žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, II priedo I dalis (toliau – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorius);

b)

bitininkystės produktų, II priedo II dalis (toliau – bitininkystės sektorius);

c)

šilkaverpių, II priedo III dalis.

a)

„ūkininkas“ – ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1782/2003;

b)

„mokėjimo agentūra“ – įstaiga arba įstaigos, kurias valstybė narė paskiria remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005;

c)

„intervencinė kaina“ – kaina, kuria produktai superkami taikant valstybės intervenciją.

a)

nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bananų sektoriuje;

b)

nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.:

c)

nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:

d)

nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. ryžių sektoriuje;

e)

nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. cukraus sektoriuje.

a)

grūdų;

b)

ryžių;

c)

cukraus;

d)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;

e)

galvijienos;

f)

pieno ir pieno produktų;

g)

kiaulienos;

h)

avienos ir ožkienos.

a)

„grūdai“ – Bendrijoje išauginti grūdai;

b)

„pienas“ – Bendrijoje pagamintas karvės pienas;

c)

„nugriebtas pienas“ – nugriebtas pienas, gautas tiesiogiai ir tik iš Bendrijoje pagaminto karvės pieno;

d)

„grietinėlė“ – tiesiogiai ir tik iš pieno gauta grietinėlė.

a)

grūdų sektoriuje:

101,31 EUR už toną; ši suma kas mėnesį didinama taip:

Birželio mėn. galiojanti kukurūzų ir grūdinio sorgo referencinė kaina galioja ir tų pačių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.;

b)

standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo A dalyje, žaliavinių ryžių kaina nustatoma 150 EUR už toną;

c)

cukraus:

ir ii papunkčiuose nustatytos referencinės kainos taikomos standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo B dalyje, iš fabriko tiekiamam nefasuotam cukrui,

d)

galvijienos sektoriuje jaučių R3 klasės, kaip nustatyta Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalėje, numatytoje 42 straipsnio 1 dalies a punkte, skerdenų kaina nustatoma 2 224 EUR už toną;

e)

pieno ir pieno produktų sektoriuje:

f)

kiaulienos sektoriuje kiaulių standartinės kokybės, apibrėžtos pagal masę ir raumeningumą, laikantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės, numatytos 42 straipsnio 1 dalies b punkte, skerdenų kaina nustatoma 1 509,39 EUR už toną taip:

a)

paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgui;

b)

žaliaviniams ryžiams;

c)

baltajam ar žaliaviniam cukrui, jeigu tas cukrus buvo gaminamas pagal kvotą ir yra pagamintas iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių arba cukranendrių;

d)

šviežiai arba atšaldytai galvijienai, klasifikuojamai 0201 10 00 ir 0201 20 20–0201 20 50 KN subpozicijose;

e)

sviestui, pagamintam patvirtintoje Bendrijos įmonėje tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, o drėgmė – ne didesnė kaip 16 % masės;

f)

aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, gautiems purškimo būdu, tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno pagamintiems patvirtintoje Bendrijos įmonėje, kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 35,6 % neriebalinės sausosios medžiagos masės.

a)

nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 30 d. – Graikijai, Ispanijai, Italijai ir Portugalijai;

b)

nuo gruodžio 1 d. iki birželio 30 d – Švedijai;

c)

nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d. – kitoms valstybėms narėms.

a)

700 000 tonų 2008–2009 prekybos metais;

b)

0 tonų nuo 2009–2010 prekybos metų.

a)

gali parduoti cukrų kaina, kuri yra lygi pirmoje pastraipoje nurodytai referencinei kainai arba už ją mažesnė, jei cukrus yra skirtas:

b)

turi suteikti galimybę atitinkamos valstybės narės pripažintoms labdaros organizacijoms arba, jeigu valstybė narė jų nepripažįsta, Komisijos pripažintoms labdaros organizacijoms įsigyti mokėjimo agentūrų turimą neperdirbtą cukrų, skirtą žmonėms vartoti Bendrijos vidaus rinkoje, mažesne nei taikoma referencinė kaina arba nemokamai, kurį jos paskirstytų vykdydamos atskiras skubios pagalbos operacijas.

a)

nemokamai arba

b)

kaina, kuri jokiu būdu negali viršyti tos, kuri pagrįsta paskirtų organizacijų įgyvendinant šią akciją patirtomis išlaidomis.

a)

įgyvendinant 1 dalyje minimą metinį planą šio produkto laikinai nėra Bendrijos intervencinėse atsargose tiek, kiek reikia, kad vienoje arba daugiau valstybių narių planas būtų įgyvendintas, ir jei išlaidos neviršija Bendrijos biudžete tuo tikslu numatytų išlaidų, arba

b)

įgyvendinant planą reikėtų valstybėms narėms keistis nedideliais intervencinių produktų kiekiais, kuriuos intervencinėse atsargose turi ne ta valstybė (-ės) narė (-ės), kuriai (-ioms) to produkto reikia.

a)

šių produktų:

b)

sūrio:

a)

baltojo cukraus;

b)

alyvuogių aliejaus;

c)

šviežios arba atšaldytos suaugusių galvijų mėsos skerdenų, skerdenų pusių, kompensuotų ketvirčių, priekinių ir užpakalinių ketvirčių pavidalu, klasifikuotų pagal Bendrijos sumitusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę, numatytą 42 straipsnio 1 dalyje;

d)

aukščiausios kokybės nugriebto pieno miltelių, tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno pagamintų patvirtintoje Bendrijos įmonėje;

e)

ilgo brandinimo sūrių bei iš avių ir (arba) ožkų pieno pagamintų sūrių, kurie turi būti brandinami ne mažiau kaip šešis mėnesius;

f)

kiaulienos;

g)

avienos ir ožkienos.

i)

nugriebto pieno miltelių kainų tikėtinas tendencijas;

ii)

poreikį išlaikyti pusiausvyrą tarp sūrių, kuriems teikiama pagalba, ir kitų į rinką pateikiamų sūrių.

a)

1 779 EUR už toną ypač gryno alyvuogių aliejaus, arba

b)

1 710 EUR už toną gryno alyvuogių aliejaus, arba

c)

1 524 EUR už toną paprasto alyvuogių (lampante) aliejaus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra 2 g/100 g, šią sumą už kiekvieną papildomą rūgštingumo laipsnį mažinant 36,70 EUR už toną.

a)

Didžiojoje Britanijoje;

b)

Šiaurės Airijoje;

c)

kiekvienoje iš atskirų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę.

a)

produktų sandėliavimo galimybes ir reikalavimus valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir kitose valstybėse narėse;

b)

bet kokias papildomas sandėliavimo išlaidas valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir vežimo išlaidas.

a)

vežamiems gavus leidimą, išduodamą pagal 1, 2 ir 3 dalis, arba

b)

perkeliamiems iš vienos mokėjimo agentūros į kitą.

a)

padėtį intervenciniuose centruose atitinkamų produktų perteklių turinčiose vietovėse;

b)

į tai, ar yra pakankamai patalpų ir techninių įrenginių;

c)

ar jų padėtis yra palanki transporto priemonių atžvilgiu.

a)

galvijienos – sumitusių galvijų skerdenos;

b)

kiaulienos – kiaulių, išskyrus veisimui naudotas kiaules, skerdenos.

a)

reikalavimais ir sąlygomis, kuriuos turi atitikti produktai, o kiaulienos atveju ir sąrašu, kad juos būtų galima supirkti taikant valstybės intervenciją, kaip nurodyta 10 straipsnyje, arba už kurių privatų sandėliavimą skiriama pagalba, kaip nurodyta 28 ir 31 straipsniuose, visų pirma atsižvelgiant į kokybę, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, įskaitant jų ženklinimą, maksimalų amžių, konservavimą, produktų, su kuriais susijusi intervencinė kaina, gamybos stadiją ir privataus sandėliavimo trukmę;

b)

IV priedo B dalies pakeitimais;

c)

jeigu taikoma, taikomo kainų padidinimo ir sumažinimo skale;

d)

mokėjimo agentūrų vykdomo perėmimo taikant valstybės intervenciją bei pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimo tvarka ir sąlygomis, visų pirma:

e)

17 ir 37 straipsniuose minimo tipinio rinkų sąrašo patvirtinimu;

f)

taisyklėmis, susijusiomis su taikant valstybės intervenciją supirktų produktų realizavimo sąlygomis, visų pirma pardavimo kainomis, paėmimo iš sandėlių sąlygomis ir prireikus su vėlesniu šių iš sandėlių paimtų produktų naudojimu ar jų paskirtimi, vykdytinais patikrinimais arba taikytina užstatų sistema;

g)

27 straipsnio 1 dalyje nurodyto metinio plano rengimu;

h)

27 straipsnio 2 dalyje nurodyto kaupimo Bendrijos rinkoje sąlygomis;

i)

taisyklėmis dėl 39 straipsnyje nurodytų leidimų, įskaitant, jeigu tai yra tikrai būtina, leidžiančias nukrypti nuo prekybos taisyklių nuostatas;

j)

taisyklėmis, susijusiomis su tvarka, kurios reikia laikytis organizuojant konkursus;

k)

41 straipsnyje minimų intervencinių centrų skyrimo taisyklėmis;

l)

taisyklėmis, kurias turi atitikti sandėliai, kuriuose gali būti sandėliuojami produktai;

m)

42 straipsnio 1 dalyje numatytomis Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėmis, visų pirma dėl:

a)

galvijienos;

b)

pieno ir pieno produktų;

c)

kiaulienos;

d)

avienos ir ožkienos;

e)

kiaušinių;

f)

paukštienos.

a)

būtų išvengta didelio masto valstybės intervencijos taikymo, kaip numatyta šios dalies I skyriaus II skirsnyje, ryžių sektoriuje tam tikruose Bendrijos regionuose;

b)

būtų kompensuotas dėl stichinių nelaimių atsiradęs žaliavinių ryžių trūkumas.

a)

27,83 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;

b)

26,29 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

a)

kvotinis cukrus;

b)

nekvotinis cukrus.

a)

3 dalies a punkte nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius ir cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;

b)

atitinkamą numatomą išeigą.

a)

cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliumi, iš kurio gali būti gaminamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas arba

b)

produkcija pagal laikiną kvotą, kurios dalis gali būti skirta eksportui laikantis Bendrijos įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.

a)

kriterijais, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekius, kuriems turi būti taikomos 50 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

b)

52 straipsnio 1 dalyje nurodyta iš rinkos pašalinto kvotinio cukraus procentine dalimi;

c)

minimalios kainos mokėjimo sąlygomis tuo atveju, kai iš rinkos pašalintas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 52 straipsnio 4 dalį.

a)

priemonių kokybei gerinti;

b)

priemonių, kuriomis skatinamas geresnis gamybos, perdirbimo ir prekybos organizavimas;

c)

priemonių, skirtų palengvinti rinkos kainų tendencijų registravimą;

d)

priemonių, skirtų padėti nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomomis gamybos priemonėmis.

a)

pienui ir kitiems pieno produktams, kaip nurodyta 65 straipsnio a ir b punktuose;

b)

cukrui, izogliukozei ir inulino sirupui.

a)

įrodo savo profesinius pajėgumus gamybos srityje;

b)

sutinka teikti informaciją ir sutinka, kad jai būtų taikoma šiame reglamente numatyta kontrolė;

c)

patvirtinimo galiojimas nėra sustabdytas ar patvirtinimas nėra atšauktas.

a)

runkelių ar cukranendrių kiekį, dėl kurio sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus išeigą iš hektaro;

b)

pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;

c)

parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.

a)

naudojamas gaminant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 62 straipsnyje;

b)

perkeliamas į kitų prekybos metų kvotinę produkciją pagal 63 straipsnį;

c)

naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 (60) II antraštinę dalį; arba

d)

eksportuojamas neviršijant Komisijos nustatytų kiekybinių apribojimų, laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytų susitarimų įsipareigojimų.

a)

jis pagamintas pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 57 straipsnį; ir

b)

pristatytas naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.

a)

bioetanolį, spiritą, romą, gyvas mieles ir sirupus, skirtus tepti bei perdirbti į „Rinse appelstroop“;

b)

tam tikrus pramoninius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus, bet kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, izogliukozė arba inulino sirupas;

c)

tam tikrus chemijos arba farmacijos pramonės produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo.

a)

informuoja atitinkamą valstybę narę iki tos valstybės narės nustatytinos datos:

b)

įsipareigoja šį kiekį saugoti savo lėšomis iki einamųjų prekybos metų pabaigos.

a)

cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo perteklių, pagamintą bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltus kiekius, priskirtus kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir sandėliuojamus pagal 63 straipsnį, arba 61 straipsnio c ir d punktuose nurodytus kiekius;

b)

pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekį, dėl kurio iki datos, kurią turi nustatyti Komisija, nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirbtas į vieną iš 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;

c)

cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekį, pašalintą iš rinkos pagal 52 straipsnį, ir dėl kurio nėra įvykdyti 52 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.

a)

„pienas“ – iš vienos ar keleto karvių primelžta produkcija;

b)

„kiti pieno produktai“ – bet kuris pieno produktas, išskyrus pieną, visų pirma nugriebtas pienas, grietinėlė, sviestas, jogurtas ir sūris; prireikus jie perskaičiuojami į „pieno ekvivalentus“, taikant koeficientus, kuriuos turi nustatyti Komisija;

c)

„gamintojas“ – ūkininkas, turintis ūkį geografinėje valstybės narės teritorijoje ir gaminantis pieną bei juo prekiaujantis arba ketinantis tai daryti artimiausiu metu;

d)

„ūkis“ – ūkis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnyje;

e)

„supirkėjas“ – įmonės arba grupės, kurios superka pieną iš gamintojų, tam kad:

Tačiau supirkėju laikoma ir bet kuri supirkėjų grupė toje pačioje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdomos administravimo ir apskaitos operacijos, būtinos pertekliaus mokesčiui mokėti jų narių vardu. Taikant šios pastraipos pirmą sakinį, Graikija laikoma viena geografine teritorija ir oficialią įstaigą ji gali laikyti supirkėjų grupe;

f)

„pristatymas“ – pristatymas pieno, kurį be jokių kitų pieno produktų gamintojas pristato supirkėjui nepaisant, ar jį veža pats gamintojas, supirkėjas, tokius produktus gaminanti ar apdorojanti įmonė ar trečioji šalis;

g)

„tiesioginis pardavimas“ – bet koks pardavimas ar perdavimas, kai gamintojas pieną parduoda ar perduoda tiesiai vartotojui, taip pat bet kuris gamintojo vykdomas kitų pieno produktų pardavimas ar perdavimas. Komisija, nepažeisdama šio straipsnio f punkte pateiktos sąvokos „pristatymas“ apibrėžties, gali pakoreguoti sąvokos „tiesioginis pardavimas“ apibrėžtį, siekdama visų pirma užtikrinti, kad jokiam parduodamo pieno ar kitų parduodamų pieno produktų kiekiui nebūtų daroma išimtis iš kvotų tvarkos;

h)

„pardavimas“ – pieno pristatymas arba pieno ar kitų pieno produktų tiesioginis pardavimas;

i)

„individuali kvota“ – gamintojo kvota bet kurio dvylikos mėnesių laikotarpio balandžio 1 d.;

j)

„nacionalinė kvota“ – kiekvienai valstybei narei nustatyta ir 66 straipsnyje nurodyta kvota;

k)

„turima kvota“ – kvota, kurią gamintojas turi dvylikos mėnesių laikotarpio, už kurį skaičiuojamas pertekliaus mokestis, kovo 31 d., atsižvelgus į visą šiame reglamente numatytą perdavimą, pardavimą, perskaičiavimą ir laikinai pakeistą paskirstymą, kurie buvo vykdomi per tą dvylikos mėnesių laikotarpį.

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytam koregavimui atlikti;

b)

pertekliaus mokesčiui, kurį jos turi sumokėti, apskaičiuoti.

a)

būtinybe palengvinti struktūrinius pakeitimus ir pertvarkymus;

b)

svarbiais administraciniais poreikiais.

a)

teikti vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją gamintojams, kurie įsipareigoja visiškai ar iš dalies nevykdyti pieno gamybos ir atiduoti dėl to neišnaudotas individualias kvotas į nacionalinį rezervą;

b)

pagal objektyvius kriterijus nustatyti sąlygas, kuriomis gamintojai dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje mainais į išmoką gali gauti individualias kvotas, perskirstytas kompetentingos institucijos arba tos institucijos paskirtos įstaigos, kurių kiti gamintojai atsisakė praėjusio dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje mainais į vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją, lygią pirmiau minimai išmokai;

c)

centralizuoti ir kontroliuoti be žemės perduotas kvotas;

d)

jei žemė perduodama siekiant gerinti aplinkos apsaugą, numatyti, kad atitinkamos individualios kvotos būtų skiriamos gamintojui, kuris atsisakė žemės, bet nori tęsti pieno gamybą;

e)

remiantis objektyviais kriterijais nustatyti regionus arba supirkimo zonas, kuriose, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą, leidžiama nuolat perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės;

f)

gamintojui pateikus paraišką kompetentingai institucijai arba tos institucijos paskirtai įstaigai, leisti galutinai perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės arba atvirkščiai, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą tame ūkyje arba sudaryti galimybes gamybai plėsti.

a)

nacionaliniu lygiu – remiantis dydžiu, kuriuo buvo viršyta kiekvieno gamintojo kvota, arba

b)

pirmiausia supirkėjui, o vėliau prireikus nacionaliniu lygiu.

a)

visą perviršį arba jo dalį panaudoti 75 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms priemonėms finansuoti ir (arba)

b)

visą arba jo dalį perskirstyti gamintojams:

a)

57 straipsnyje nurodytų patvirtintų įmonių pateiktina informacija bei su administracinių nuobaudų taikymo, įmonių patvirtinimo sustabdymo arba panaikinimo kriterijais;

b)

58 straipsnyje nurodytų dydžių ir 64 straipsnyje nurodyto pertekliaus mokesčio nustatymu ir pranešimu apie juos;

c)

leidžiančiomis nukrypti nuo 63 straipsnyje nustatytų datų nuostatomis.

a)

perdirbimo įmonės, sudariusios sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais. Jei sudaroma specialaus užsakymo sutartis dėl augintojo pristatytų pašarų perdirbimo, joje turi būti įtraukta sąlyga, kad perdirbimo įmonės turi įsipareigoti sumokėti augintojui pagalbos išmoką, gautą už kiekį perdirbtą pagal sutartį;

b)

įmonės, kurios perdirbo nuosavas kultūras, arba, jeigu tai yra įmonių grupė – grupės narių kultūras;

c)

įmonės, gavusios žaliavas iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie buvo sudarę sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais.

a)

didžiausias drėgnis yra 11–14 %, kuris, priklausomai nuo produkto pateikimo, gali skirtis;

b)

mažiausias bendras žalių baltymų kiekis sausojoje medžiagoje yra ne mažesnis nei:

c)

jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.

a)

deklaracijomis, kurias turi pateikti įmonės, pateikdamos paraišką dėl pagalbos;

b)

sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos, siekiant nustatyti, ar galima skirti pagalbą, pirmiausia atsižvelgiant į atsargų apskaitos dokumentus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus;

c)

šiame poskirsnyje numatytos pagalbos skyrimu, išankstiniu mokėjimu bei 87 straipsnio 1 dalyje nurodyto užstato grąžinimu;

d)

sąlygomis ir kriterijais, kuriuos turi įvykdyti 86 straipsnyje nurodytos įmonės, ir tais atvejais, kai įmonėms žaliavas tiekia fiziniai ar juridiniai asmenys, – taisyklėmis dėl tokių asmenų pateikiamų garantijų;

e)

džiovinimui skirtų pašarų pirkėjų tvirtinimo sąlygomis, kurias turi taikyti valstybės narės;

f)

86 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų nustatymo kriterijais;

g)

kriterijais, taikomais sutarčių sudarymui, ir tokiose sutartyse pateiktina informacija;

h)

89 straipsnyje nurodyto didžiausio garantuoto kiekio taikymu;

i)

kitais 86 straipsnį papildančiais reikalavimais, pirmiausiai dėl karotino ir skaidulų kiekio.

a)

leidimų suteikimo 91 straipsnyje nurodytiems pirminiams perdirbėjams sąlygomis;

b)

91 straipsnio 1 dalyje minėtų pardavimo sutarčių ir įsipareigojimų sąlygomis, kurių turi laikytis patvirtinti pirminiai perdirbėjai;

c)

ūkininkams keliamais reikalavimais dėl 91 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje minėto atvejo;

d)

kriterijais, kuriuos turi atitikti ilgas linų pluoštas;

e)

pagalbos skyrimo ir išankstinio mokėjimo sąlygomis, ir visų pirma su įrodymu, kad šiaudeliai buvo perdirbti;

f)

sąlygomis, kurių reikia laikytis nustatant 92 straipsnio 2 dalyje minėtas ribas.

a)

už kukurūzų, kviečių arba bulvių krakmolą ir už tam tikrų produktų gamyboje naudojamus išvestinius produktus, kurių sąrašą sudaro Komisija;

b)

jei krakmolo gamybai nepakanka kitų vietoje auginamų grūdų rūšių, už Suomijoje ir Švedijoje kiekvienais prekybos metais iš miežių ir avižų pagamintą krakmolą, jeigu neviršijami iš šių dviejų grūdų rūšių pagaminto krakmolo kiekiai:

a)

8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą nugriebto pieno miltelių referencinę kainą;

b)

nugriebto pieno ir nugriebto pieno miltelių tiekimo ir jų naudojimo pašaruose raidą;

c)

veršelių kainų tendencijas;

d)

konkuruojančių baltymų rinkos kainų tendencijas, lyginant su nugriebto pieno miltelių kainų tendencijomis.

a)

nugriebto pieno miltelių referencinę kainą arba pirmos rūšies purškimo būdu pagamintų nugriebto pieno miltelių rinkos kainą, jei ta kaina yra didesnė už referencinę kainą;

b)

kazeino ir kazeinatų rinkos kainas Bendrijos ir pasaulio rinkose.

a)

pelno nesiekiančios institucijos ir organizacijos;

b)

valstybių narių karinės pajėgos ir panašų statusą turintys padaliniai;

c)

konditerijos gaminių ir ledų gamintojai;

d)

kitų maisto produktų, kuriuos turi nustatyti Komisija, gamintojai;

e)

tiesioginiam koncentruoto sviesto vartojimui.

a)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos tyrimai ir administracinis valdymas;

b)

alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimas;

c)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimas;

d)

atsekamumo sistema, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimas ir apsauga, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamo alyvuogių aliejaus kontrolė pagal nacionalinių administracijų įgaliojimus;

e)

informacijos platinimas apie ūkio subjektų organizacijų vykdomą veiklą siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus kokybę.

a)

100 % – 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sričių veiklai;

b)

100 % – investicijoms į ilgalaikį turtą ir 75 % kitai 1 dalies c punkte nurodytai veiklai;

c)

75 % – darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trijose trečiosiose šalyse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies d ir e punktuose nurodytose srityse vykdo patvirtintos ūkio subjektų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.

a)

visuomenės informavimo apie visų formų tabako vartojimo žalą gerinimas, pirmiausia pasitelkiant informavimą ir švietimą, remiant duomenų rinkimą, kad būtų galima nustatyti tabako vartojimo modelius ir atlikti priklausomybės nuo tabako Bendrijoje epidemiologinius tyrimus ir priklausomybės nuo tabako prevencijos tyrimą;

b)

konkrečios priemonės, padedančios tabako augintojams persiorientuoti į kitų kultūrų auginimą arba kitą darbo vietas sukuriančią ekonominę veiklą, ir tabako augintojų galimybių taip persiorientuoti tyrimai.

a)

atskaitant iš Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 I antraštinėje dalyje nurodytos priemokos, kaip tai taikytina iki 2005 metų derliaus imtinai, 2 % iš 2002 m. derliaus ir 3 % iš 2003, 2004 ir 2005 m. derliaus bet kurios iš 1 dalyje nurodytų priemonių finansavimui;

b)

2006 ir 2007 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį.

a)

valstybių narių finansiniam įnašui, skirtam pagal šį skirsnį Bendrijos remiamoms priemonėms;

b)

konkrečiai nacionalinei pagalbai, skirtai apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba teikiamai pagal ekonominės plėtros programas, išskyrus gamybai ar prekybai skirtą nacionalinę pagalbą.

a)

techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms;

b)

varozės kontrolė;

c)

sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimas;

d)

fizines ir chemines medaus savybes tiriančių laboratorijų rėmimo priemonės;

e)

Bendrijos bičių atsargų papildymą remiančios priemonės;

f)

bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų taikomųjų tyrimų programas.

a)

alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje I priedo VII dalies a punkte nurodytiems produktams;

b)

bananų;

c)

gyvų augalų.

a)

nustatomi atsižvelgiant visų pirma į:

b)

visų pirma gali būti susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, pakuote, įpakavimu, sandėliavimu, vežimu, pateikimu, kilme ir ženklinimu.

a)

pieno riebalams, klasifikuojamiems 0405 ir ex 2106 KN subpozicijose;

b)

riebalams, klasifikuojamiems ex 1517 KN subpozicijoje;

c)

riebalams, į kurių sudėtį įeina augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės produktai, klasifikuojamiems ex 1517irex 2106 KN subpozicijose.