EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020DC0578

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo

COM/2020/578 final

Briuselis, 2020 09 23

COM(2020) 578 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo

{SWD(2020) 186 final}


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo

1. Įvadas

ES makroregioninės strategijos – politikos sistema, sukurta nustatytoje geografinėje vietovėje įsikūrusių ES ir ES nepriklausančių šalių, siekiant kartu spręsti bendrus uždavinius ir išnaudoti galimybes nustatant bendrus ilgalaikius tikslus.

Keturios makroregioninės strategijos apima 19 ES šalių ir devynias ES nepriklausančias šalis. Jos yra:

·ES Baltijos jūros regiono strategija (2009 m.);

·ES strategija dėl Dunojaus regiono (2011 m.);

·ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (2014 m.) ir

·ES strategija dėl Alpių regiono (2016 m.).

Kaip susitarta su Taryba 1 , Komisija nuo 2016 m. kas dvejus metus skelbia ataskaitą dėl keturių makroregioninių strategijų įgyvendinimo. Tai – trečioji ataskaita, apimanti laikotarpį nuo 2018 m. vidurio iki 2020 m. vidurio. Joje įvertinama dabartinė padėtis ir įgyvendinant makroregionines strategijas padaryta pažanga, taip pat nagrinėjami galimi veiksmai ateityje. Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – jame pateikiama daugiau informacijos apie kiekvienos makroregioninės strategijos įgyvendinimo būklę. Abu dokumentai grindžiami makroregioninių strategijų nacionalinių ir teminių koordinatorių (makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai) ir ekspertų nuomone.

Ši ataskaita skelbiama Europos visuomenei kovojant su didelėmis ekonominėmis, fiskalinėmis ir socialinėmis pasekmėmis, atsiradusiomis dėl precedento neturinčios COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. Komisija greitai sureagavo ir pasiūlė neatidėliotinas priemones (pvz., CRII ir CRII+ 2 ), taip pat pateikė išsamius pasiūlymus trumpam ir vidutinės trukmės laikotarpiui, įskaitant ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ 3 . Europos Vadovų Taryba dėl priemonės „Next Generation EU“ susitarė 2020 m. liepos 21 d.

Komisijai patvirtinus pasiūlymus, makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai ėmėsi veiksmų, kad nustatytų tinkamas priemones, kaip įgyvendinant strategijas padėti dalyvaujančioms šalims reaguoti į krizę. Makroregioninės strategijos – parengta ir veikianti bendradarbiavimo sistema, skirta užtikrinti geresnį veiksmų, investicijų ir projektų koordinavimą jų teritorijose. Makroregioninės strategijos yra tarpsektorinės, jose dalyvauja suinteresuotieji subjektai ir jos apima skirtingus valdymo lygmenis. Visi šie aspektai gali būti itin svarbūs siekiant ES prioritetų, kaip antai Europos žaliojo kurso 4 , Europos skaitmeninės strategijos 5 , žmonėms tarnaujančios ekonomikos 6 ir pasaulyje stipresnės Europos 7 .

Šios ataskaitos tikslas yra dvejopas. Pirma, joje atkreipiamas dėmesys į su makroregioninėmis strategijomis susijusią pažangą ir numatomi lūkesčiai, ką toliau reikia gerinti. Antra, joje nagrinėjama galimybė plėtoti makroregionines strategijas pasibaigus COVID-19 krizei, siekiant užtikrinti tvarų, konkurencingą ir socialiai įtraukų ekonomikos atgaivinimą. Šiuo atžvilgiu ataskaitoje vertinamas makroregioninių strategijų vaidmuo siekiant naujų ES prioritetų, susijusių su žalia, skaitmenine ir atsparia ateitimi.

2. Rezultatai, uždaviniai ir galimybės

Kaip jau įrodyta, keturios makroregioninės strategijos yra labai svarbios siekiant ES prioritetų 2019–2024 m. atitinkamose jų teritorijose, būtent Europos žaliojo kurso, Europos skaitmeninės strategijos, žmonėms tarnaujančios ekonomikos ir pasaulyje stipresnės Europos.

Makroregioninės strategijos ypač padėjo pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę 8 , pagerinti Dunojaus ir jo intakų vandens būklę ir padidinti Dunojaus upės tinkamumą laivybai. Jos taip pat padėjo sustiprinti Adrijos ir Jonijos jūrų erdvės bei pakrantės rajonų integruotą ir tvarų valdymą ir pagerinti ekologinių ryšių sąlygas Alpių regione įdiegiant žaliąją infrastruktūrą.

siekiant šių rezultatų itin svarbi makroregioninių strategijų suteikta platforma, skirta koordinuoti politiką tarp šalių ir fondų lėšų, sektorių, valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų.

Nors įgyvendinant makroregionines strategijas jau pasiekta reikšmingų rezultatų, vis dėlto, siekiant išnaudoti visą jų potencialą, reikia skirti laiko ir drastiškai pakeisti šalių mąstymą, užtikrinant, kad jos sistemingai apsvarstytų bendradarbiavimo naudą.

2.1. Pagrindiniai politikos pokyčiai

Pagrindiniai pokyčiai, įvykdyti nuo ankstesnės ataskaitos dėl makroregioninių strategijų, yra i) peržiūrėti veiksmų planai Dunojaus regiono ir Baltijos jūros regiono strategijose; ii) Šiaurės Makedonijos Respublika prisijungė prie Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos ir iii) įtraukimo procesas (vykstantis įgyvendinant visas makroregionines strategijas), kuriuo siekiama atitinkamus 2021–2027 m. ES finansavimo programų 9 prioritetus suderinti su makroregioninėmis strategijomis.

i)    Peržiūrėtas Dunojaus regiono strategijos veiksmų planas paskelbtas 2020 m. balandžio 6 d. 10 Peržiūrėjus veiksmų planą, strategija suderinta su naujais regiono prioritetais ir uždaviniais, taip pat Dunojaus regiono strategija geriau susieta su naujais ES prioritetais, kaip antai Europos žaliuoju kursu, MVĮ, turizmu ir kultūros paveldu.

Peržiūrint Baltijos regiono strategijos veiksmų planą siekiama sutelkti ir supaprastinti politikos sritis ir sustiprinti koordinavimą. Tikimasi, kad peržiūrėtas veiksmų planas bus paskelbtas 2020 m.

ii)    2020 m. balandžio 2 d. Šiaurės Makedonija tapo devintąja šalimi, oficialiai pakviesta dalyvauti įgyvendinant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją. Prisijungus Šiaurės Makedonijai, dabar prie šios strategijos yra prisijungusios penkios Vakarų Balkanų plėtros šalys, kurios lygiomis teisėmis kartu su keturiomis ES valstybėmis narėmis sprendžia bendrus klausimus.

iii)    Nuo 2018 m. įgyvendinant makroregionines strategijas buvo pradėtas arba sustiprintas įtraukimo procesas – dėl to užmegzti abipusiai naudingi už strategijas ir programas atsakingų institucijų ryšiai rengiant programavimo dokumentus po 2020 m. Šis procesas bus tęsiamas įgyvendinimo laikotarpiu 2021–2027 m. Galiausiai, tikimasi, kad, geriau bendradarbiaujant ir koordinuojant, įtraukimas padidins programų daromą poveikį, be to, į makroregionines strategijas bus įtrauktos priemonės tikslams pasiekti. Taip pat ES lėšų gavėjams bus suteikta galimybė pasiekti geresnių rezultatų įgyvendinant savo veiksmus, kartu prisidedant prie makroregioninių strategijų strateginių tikslų įgyvendinimo.

2.2. Makroregioninių strategijų teminiai prioritetai ir jų tarpusavio sąsaja su Europos žaliuoju kursu

Nors visų keturių makroregioninių strategijų prioritetai suformuoti pagal konkrečius atitinkamų regionų uždavinius ir galimybes, jos turi tris pagrindinius plačiai aprėpiančius, tarpusavyje susijusius bendrus prioritetus 11 : aplinka ir klimato kaita; moksliniai tyrimai, inovacijos ir ekonominė plėtra ir sujungiamumas (transportas, energetika, skaitmeniniai tinklai).

Toliau esančiuose skirsniuose pateikiama informacijos apie kai kuriuos šiose trijose prioritetinėse srityse nuo ankstesnės ataskaitos pasiektus konkrečius laimėjimus – tiek procesus, tiek projektus, taip pat apie jų tarpusavio sąsają su pagrindiniais Europos žaliojo kurso veiksmais.

Kadangi šie laimėjimai apima įvairius sektorius ir temines sritis, jais taip pat remiama žmonėms tarnaujanti ekonomika ir Europos skaitmeninė strategija.

Aplinka ir klimato kaita

Pagrindiniai Europos žaliojo kurso veiksmai apima taršos mažinimą siekiant aplinkos be toksinių medžiagų ir ekosistemų bei biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą.

Įgyvendinant makroregionines strategijas pasiekta su Europos žaliojo kurso pagrindiniais veiksmais susijusių didelių laimėjimų vandens kokybės srityje ir su biologine įvairove susijusių didelių laimėjimų ekologinių ryšių srityje.

Pavyzdžiui, įgyvendinant makroregionines strategijas pagerinta Baltijos, Adrijos ir Jonijos jūrų vandens kokybė, atitinkamai geriau valdant į Baltijos jūrą išleidžiamas pavojingąsias medžiagas 12 ir vykdant geresnę Adrijos ir Jonijos jūrų vandens kokybės stebėseną 13 . Įgyvendinamos makroregioninės strategijos taip pat padėjo pagerinti Dunojaus vandens būklę, nes buvo sustiprinta upės baseino valdymo planavimo ir potvynio rizikos prevencijos integracija 14 .

Įgyvendinamos strategijos dar labiau padėjo plėtoti žaliąją infrastruktūrą Alpių regione įgyvendinant „žvaigždžių iniciatyvas“, kuriomis siekiama Alpių regiono šalių ir regionų politinį pareiškimą „Alpių regiono žalioji infrastruktūra – bendros pastangos dėl gamtos, žmonių ir ekonomikos“ 15 paversti apčiuopiamais rezultatais.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir ekonominė plėtra

Moksliniai tyrimai ir inovacijos bus labai svarbūs Europos žaliajam kursui.

Šiuo atžvilgiu, be kita ko, įgyvendinant makroregionines strategijas remiamas žinių kapitalo kūrimas ir dalijimasis moksliniais tyrimais bei inovacijomis, pirmiausia per Alpių regione veikiančius centrus 16 ir Dunojaus finansavimo koordinavimo tinklą 17 . Be to, remiant tarpvalstybines inovacijų platformas ir MVĮ branduolius, makroregioninėmis strategijomis skatinamos pažangiosios specializacijos strategijos.

Tvari mėlynoji ekonomika taip pat atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, visų pirma, mažinant ES žemės ištekliams tenkančią naštą ir kovojant su klimato kaita.

Šiuo atžvilgiu įgyvendinant makroregionines strategijas remiama darni mėlynosios ekonomikos plėtra (panašiai kaip jūros baseino strategijos 18 ). Pavyzdžiui, jos padeda gilinti žinias apie mėlynąją bioekonomiką Baltijos jūros regione pasitelkiant specialią platformą 19 ir tobulinti žinių apie mėlynąsias technologijas perdavimą Adrijos ir Jonijos jūrų regione 20 .

Sujungiamumas

Europos žaliuoju kursu skatinama paspartinti perėjimą prie tvaraus ir išmanaus judumo, taip pat tiekti švarią, įperkamą ir saugią energiją. Šiuo klausimu įgyvendinant makroregionines strategijas pasiekta reikšmingų tarpinių tikslų, pavyzdžiui, tvaraus ir daugiarūšio transporto bei tvarios energijos tiekimo srityse.

Pavyzdžiui, kalbant apie transporto sritį, 2020 m. birželio 30 d. dešimt transporto ministrų iš Dunojaus regiono darkart patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti 2014 m. gruodžio mėn. priimtą Dunojaus upės ir laivybai tinkamų jos intakų laivakelių atnaujinimo ir priežiūros pagrindinį planą 21 . Tai – svarbus žingsnis siekiant pagerinti laivakelių sąlygas keliose kritinėse Dunojaus upės atkarpose 22 ir apskritai daugiarūšiam transportui regione.

Įgyvendinant makroregionines strategijas taip pat remiama tvari transporto koridorių plėtra Baltijos jūros regione 23 ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) skirstymas bei tiekimas jūrų transportui Adrijos ir Jonijos jūrų regione 24 .

Jau įrodyta, kad makroregioninės strategijos gali atlikti svarbų vaidmenį vadinamojoje dvejopoje ekologinėje ir skaitmeninėje pertvarkoje, kuria remiamas Europos skaitmeninės strategijos įgyvendinimas, pirmiausia Alpių regione įgyvendinant strategines iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti pažangią skaitmeninę Alpių miestelių transformaciją 25 .

2.3. Galimybė gauti finansavimą ir įtraukimas

Kadangi makroregioninės strategijos neturi savo išteklių, jų įgyvendinimas priklauso nuo finansavimo iš skirtingų šaltinių susiejimo. Taigi galiausiai sėkmingas arba nesėkmingas makroregioninių strategijų įgyvendinimas siejamas su jų pajėgumu užtikrinti, kad ES, nacionalinės, regioninės ir kitos viešosios bei privačiosios lėšos būtų suderintos su atitinkamos strategijos prioritetais.

Tad labai svarbus 2021–2027 m. uždavinys – sumažinti atotrūkį tarp su makroregioninėmis strategijomis susijusių poreikių ir finansavimo galimybių.

Iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) suteikiama didelių finansinių išteklių ir įvairių priemonių bei techninių galimybių, kurie galėtų padėti užtikrinti sinergiją ir papildomumą. Nepaisant to, makroregioninių strategijų ir ESI fondų programų koordinavimas iki šiol buvo ribotas ir daugiausia sutelktas į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programas.

Konkretų vaidmenį remiant strategijas atlieka makroregioninėms strategijoms taikomos keturios tarpvalstybinės INTERREG programos 26 . Jos yra geriausiai pastebimas makroregioninių strategijų projektų ir (arba) veiklos finansavimo šaltinis, kartu išlaikant – nors ir nevienodu mastu – makroregioninių strategijų valdymo struktūras. Vis dėlto, nepaisant jų labai teigiamo skatinamojo vaidmens, INTERREG programos nėra pakankamos apimties (labai riboti biudžetai) ir neturi tinkamų savybių (projektų tipai), kad jas vykdant būtų galima siekti plataus užmojo makroregioninių strategijų tikslų ir prioritetų.

Dėl savo plačios apimties ir finansinių išteklių ESI fondų nacionalinės ir (arba) regioninės programos galėtų ir turėtų būti veiksmingiau įgyvendinamos kartu su makroregioninėmis strategijomis, siekiant abipusės naudos tiek strategijoms, tiek programoms.

ESI fondų nacionalinių ir (arba) regioninių programų prioritetai didžiąja dalimi dera su makroregioninių strategijų prioritetais. Kaip nurodyta vadovaujančiųjų institucijų pateiktose metinėse įgyvendinimo ataskaitose 27 , vis daugiau 2014–2020 m. programų pranešama apie paramą makroregioninių strategijų projektams 28 . Tačiau tinkamas koordinavimas su makroregioninėmis strategijomis ir tarp programų makroregionuose labai padidintų šios paramos poveikį.

2014 m. daugumoje ESI fondų nacionalinių ir (arba) regioninių programų nebuvo atsižvelgta į makroregioninių strategijų tikslus ir veiklą. Tik keliose iš šių programų buvo atsižvelgta į keliems sektoriams būdingus prioritetus ir beveik nė vienoje iš jų neatsižvelgta į tarpteritorinius aspektus.

Skirtingų šalių bendradarbiavimas įgyvendinant ESI fondų nacionalines ir (arba) regionines programas yra naujas dalykas ir dėl to gali tekti pakeisti mąstyseną. Iš tikrųjų šios programos yra uždaros, net kai bendradarbiavimas ir (arba) koordinavimas su kitomis programomis makroregione padėtų padidinti veiksmų efektyvumą ir poveikį. Taigi bus svarbu didinti informuotumą apie šalių ir regionų bendradarbiavimo naudą.

Dėl visų šių priežasčių naujos kartos nacionalinių ir regioninių ES finansavimo programų mobilizavimas tebėra makroregioninėms strategijoms svarbi praktika. Tačiau, kad tai būtų padaryta, pirmiausia reikia bendro politinio susitarimo, kad lėšos turėtų būti suderintos su makroregioninių strategijų prioritetais ir tikslais.

Į 2021–2027 m. laikotarpiui pasiūlytus sanglaudos politikos reglamentus įtrauktos nuostatos, skirtos sudaryti palankias sąlygas makroregioninių strategijų projektams ir (arba) veiklai remti, nes šalių ir regionų bendradarbiavimas turėtų tapti įprasta praktika. Tačiau siekiant į 2021–2027 m. ES finansavimo programas įtraukti makroregioninių strategijų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarta, reikia, kad makroregioninių strategijų nacionaliniai ir teminiai koordinatoriai ir nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos, atsakingos už šias programas, veiksmingai ir nuolat bendradarbiautų.

Teigiamas ženklas yra vis aktyvesnis ir konstruktyvus makroregioninių strategijų ir ESI fondų nacionalinių ir (arba) regioninių programų institucijų dialogas. Įgyvendinant visas keturias makroregionines strategijas imtasi įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti ir stiprinti šį įtraukimo procesą. Makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai tampa vis aktyvesni skatindami makroregioninį bendradarbiavimą su atitinkamomis programų institucijomis, gilindami savo supratimą apie bendradarbiavimo naudą siekiant rasti bendrus tų problemų, kurios yra už nacionalinių ir (arba) regiono ribų, sprendimus. Taip suinteresuotieji subjektai gali didinti savo pajėgumus ir gerinti savo veiklos efektyvumą.

Šiuo metu įgyvendinamos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti ESI fondų programų sutelkimą, kad jas vykdant būtų remiami strategijų tikslai. Visose makroregioninėse strategijose nustatyti makroregioniniai procesai ir pavyzdiniai ir (arba) simboliniai projektai ir (arba) veikla. Siekiant sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybiniams projektams finansuoti ir įgyvendinti, plėtojami ir (arba) stiprinami ESI fondų programų vadovaujančiųjų institucijų tinklai. Be to, svarstomi pasiūlymai, siekiant

·į programų stebėsenos komitetus įtraukti makroregioninių strategijų pagrindinius įgyvendintojus;

·įgyvendinti projekto idėjas (kartu) rengiant pasiūlymus ir pasirenkant, kuriuos veiksmus ir (arba) projektus finansuoti, ir

·suderinti turinį ir veiksmus, pvz., rengti teminius arba konkrečius ir (arba) specialius konkursus.

Tiesiogiai valdomos ES programos (pvz., programa LIFE, „Erasmus“, „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė – EITP) – dar vienas galimas finansavimo šaltinis, nes jas įgyvendinant dažnai skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai pateikė ribotą sinergijos tarp makroregioninių strategijų ir kai kurių tiesiogiai valdomų ES programų, būtent programos LIFE, EITP ir „Horizontas 2020“, pavyzdžių skaičių. Siekiant stiprinti šią sinergiją, reikia kiekvieną atvejį vertinti atskirai, nes tiesiogiai valdomos ES programos iš viso apima ES 27 ir nėra skirtos konkrečioms geografinėms sritims.

Galiausiai, INTERREG, IPA ir KVTBP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos makroregioninių strategijų teritorijose taip pat gali iš esmės prisidėti siekiant makroregioninių strategijų tikslų. Šiuo atžvilgiu būtina, kad už šias programas atsakingos institucijos ir atitinkami makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai glaudžiai bendradarbiautų nuo ankstyvųjų programų rengimo etapų ir jas įgyvendinant 2021–2027 m.

2.4. Valdymas ir administraciniai gebėjimai

Visose keturiose makroregioninėse strategijose yra įkurtos valdymo struktūros ir jos veikia trimis susijusiais lygmenimis 29 : politikos, koordinavimo ir įgyvendinimo. Kadangi gerai veikianti valdymo struktūra yra neatsiejama nuo sėkmingo ar nesėkmingo makroregioninės strategijos įgyvendinimo, valdymo klausimų peržiūra ir tolesnis jų tobulinimas tebėra labai svarbūs visoms strategijoms, siekiant užtikrinti, kad jos neatsiliktų nuo naujovių. Per pastaruosius dvejus metus padaryta pažanga keturių makroregioninių strategijų valdymo ir administracinių gebėjimų srityse ir galima pranešti apie kai kuriuos pastebimus rezultatus.

Įgyvendinant Alpių regiono strategiją buvo įkurta specialios paskirties grupė, skirta svarstyti ir teikti pasiūlymus siekiant gerinti valdymo efektyvumą. Įgyvendinant Dunojaus regiono strategiją buvo parengtas dokumentas dėl valdymo, kuriame paaiškinti įvairių pagrindinių subjektų vaidmenys, taip pat atnaujintos procedūros taisyklės. Peržiūrint veiksmų planą, peržiūrima ir Baltijos jūros regiono strategijos valdymo struktūra.

Galiausiai, įgyvendinant keturias makroregionines strategijas, pateikiama jas įgyvendinančių institucijų ir daugiašalių aplinkos valdymo struktūrų, kurios yra aktualios teritorijoms, patenkančioms į strategijų taikymo sritį, gero bendradarbiavimo pavyzdžių 30 .

Politikos lygmuo

Įgyvendinant visas keturias makroregionines strategijas, politikos lygmeniui paprastai atstovauja užsienio reikalų ministrai ir, tam tikrais atvejais, už ES lėšas atsakingi ministrai ar institucijos. Jie nurodo politikos ir strateginę kryptį. Įgyvendinant Alpių regiono strategiją, regiono institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį rengiant politines ir (arba) strategines diskusijas.

Įgyvendinant visas strategijas didėja rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės vaidmuo, nes dalyvaujančios šalys supranta šio vaidmens svarbą nustatant makroregioninės strategijos strateginę kryptį. Įgyvendinant Dunojaus regiono, Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir Alpių regiono strategijas, įdiegta trijų pirmininkaujančių valstybių narių sistema, o jos vaidmuo tampa vis svarbesnis.

Labai svarbu didinti politinį įsipareigojimą: dalyvaujančių šalių nacionalinės ir regioninės institucijos turėtų turėti galimybę rodyti labiau strateginę lyderystę ministerijų lygmeniu, kad sumažintų atotrūkį tarp tvirtų politinių įsipareigojimų ir administracijų turimų gebėjimų juos įgyvendinti.

Koordinavimo lygmuo

Už makroregioninių strategijų koordinavimą dalyvaujančiose šalyse ir tarp jų atsakingi nacionaliniai koordinatoriai. Bendrai jie veikia kaip sąsaja tarp politikos lygmens, kuriam jie teikia ataskaitas apie įgyvendinimą ir teikia pasiūlymus, ir įgyvendinimo lygmens, kuriam jie teikia strategines gaires. Daug dalyvaujančių šalių įdiegė įvairių lygmenų koordinavimo mechanizmus nacionaliniu lygmeniu ir jie duoda padrąsinančių rezultatų. Tačiau reikėtų skirti daugiau dėmesio darbuotojų veiklos tęstinumui ir tinkamos administracinės paramos teikimui.

Įgyvendinimo lygmuo

Įgyvendinimo institucijų (teminių, prioritetinių, politikos iniciatyvinių arba veiksmų grupių) vaidmuo pastebimai išaugo, nes jos atsakingos už kasdienį makroregioninių strategijų veiksmų planų įgyvendinimą. Kad atliktų savo užduotis, makroregioninių strategijų įgyvendintojams reikia finansinės, politinės ir administracinės paramos. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, siekiant sudaryti jiems tinkamas sąlygas su aiškiais įgaliojimais ir veiksmingais sprendimų priėmimo pajėgumais, kartu užtikrinant, kad jie turėtų reikiamų išteklių, techninių pajėgumų ir įgūdžių.

Taip pat pranešta apie pažangą, susijusią su priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti makroregionines strategijas. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vėl veikia Dunojaus regiono strategijos informacinis punktas (DSIP). ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono paslaugų centras nuo 2015 m. padeda valdyti strategiją ir teikia pagalbą pagrindiniams strategijos įgyvendintojams. 2020 m. vasario mėn. ES strategijos dėl Alpių regiono generalinė asamblėja nusprendė įkurti techninės paramos struktūrą, kuri padėtų įgyvendinti strategiją. Įgyvendinant Baltijos jūros strategiją taip pat siekiama sustiprinti jos administracinius pajėgumus ir semiamasi patirties iš kitų makroregioninių strategijų.

Šalys, pirmininkaujančios įgyvendinant makroregionines strategijas, kartu su Komisija ir programos „Interact“ vykdytojais plėtoja bendradarbiavimo tinklus, metodus ir priemones, kad galėtų įtraukti makroregionines strategijas į ES finansavimo programas po 2020 m.

Be to, pagal programą „Interact“, padedant Komisijai, toliau skatinama makroregioninė koncepcija – kuriant ir stiprinant strategijų pagrindinių įgyvendintojų (pvz., valdymo, transporto, aplinkos arba klimato kaitos srityse) tinklus ir stiprinant įgyvendinimo institucijų pajėgumus.

Pilietinė visuomenė

Iš esmės kelių lygmenų ir kelių suinteresuotųjų subjektų makroregioninių strategijų valdymo sistemą sudaro skirtingų tipų tarpvalstybiniai, tarpsektoriniai ir tarpregioniniai subjektai, vykdantys įvairių tipų veiklą. Taikant makroregioninių strategijų metodą nauji suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę įsitraukti ir buvo galima kurti naują dinamiką bei naujus bendradarbiavimo būdus. Visų makroregioninių strategijų įgyvendintojai deda pastangas siekdami į darbą teminėse srityse įtraukti pilietinę visuomenę. Įgyvendinimo institucijos palaiko vis glaudesnį ryšį su pilietine visuomene. Dalyvaujant vietos bendruomenėms, sustiprinamas principo „iš apačios į viršų“ taikymas vykdant makroregioninių strategijų veiksmus, ypač tuos, kuriais daugiausia siekiama įtraukti jaunimą į makroregioninių strategijų procesą, – įgyvendinant visas keturias makroregionines strategijas jie tampa vis svarbesni.

Įgyvendinant Dunojaus regiono strategiją, pilietinė visuomenė dalyvauja įvairiose platformose, grindžiamose dalyvaujamuoju planavimu, bendruomenės kūrimu ir įgalėjimu. Pilietinės visuomenės atstovai yra pagrindiniai partneriai įgyvendinant nacionalines dalyvavimo dienas; 2019 m. Dunojaus regiono dalyvavimo dienoje dalyvavo daugiau kaip 1 000 žmonių.

Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, daugelyje projektų ir (arba) veiklų dalyvauja pilietinės visuomenės atstovai, daugiausia iš aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų. Tačiau siekiama, kad aktyviau dalyvautų verslo bendruomenė, NVO ir jaunimas.

ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono suinteresuotųjų subjektų platforma jau veikia, o įgyvendinant Alpių regiono strategiją pradėta kurti skaitmeninė dalyvavimo platforma, siekiant remti tvarių iniciatyvų sklaidą ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

Taigi pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo didėja ir tai turėtų būti toliau skatinama.

2.5. Stebėsena ir vertinimas

Įgyvendinant makroregionines strategijas pasiekiama daug rezultatų – nuo vidaus pajėgumų poveikio ir koordinavimo ir (arba) bendradarbiavimo procesų tarp šalių ir regionų iki konkrečių tarpvalstybinių projektų ir (arba) veiklos, kuri yra įgyvendinama arba kuriai sudaromos palankios sąlygos. Tačiau praktikoje nelengva įvertinti šiuos laimėjimus ir apie juos pranešti.

Įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama sukurti stebėsenos sistemas, būtent susitariant dėl į veiksmų planus įtrauktų prioritetų rodiklių ir tikslų.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti rezultatų, kurių gaunama įgyvendinant makroregionines strategijas, sudėtingumą, įskaitant būtiną šalių ir suinteresuotųjų subjektų institucijų plėtrą ir pajėgumų didinimą. Išsamus stebėsenos mechanizmas taip pat būtų naudingas išlaikant politinę paramą ir padėtų pagrindiniams įgyvendintojams geriau suprasti kiekvienos strategijos trūkumus ir stipriąsias puses.

Pagal INTERREG Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) programą sukurta stebėsenos priemonė – Europos teritorinės stebėsenos sistema (ERMS) – skirta padėti, be kita ko, įgyvendinti makroregionines strategijas. Naudojant šią priemonę makroregioninių strategijų pagrindiniams įgyvendintojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams suteikiama informacija teritoriniais klausimais.

2.6. Komunikacija

Iš paskutinės 2019 m. spalio mėn. vykdytos „Eurobarometro“ apklausos matyti, kad didėja ES visuomenės informuotumas apie keturias makroregionines strategijas, kurį greičiausia lemia pastebimai didesnė komunikacijos veikla ataskaitiniu laikotarpiu. Dabar pagal kiekvieną strategiją visu pajėgumu veikia institucija, skirta suinteresuotųjų subjektų ir asmenų informuotumui didinti (pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją – „Let’s communicate“ (liet. „Palaikykime ryšį“); pagal ES strategiją dėl Dunojaus regiono – Dunojaus regiono strategijos informacinis punktas; pagal ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono – Paslaugų centras; pagal ES strategiją dėl Alpių regiono – „AlpGov“). Visoms makroregioninėms strategijoms sukurtos specialios interneto svetainės, aktyvios socialinių tinklų paskyros ir naujienlaiškiai – visų jų prenumeratorių skaičius auga. Įgyvendinant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ir Dunojaus regiono strategijas jau parengti bendri komunikacijos planai, siekiant užtikrinti, kad komunikacijos veikla ir pranešimai būtų koordinuojami. Pagal Alpių regiono strategijos iniciatyvą „Pitch Your Project“ 31 jaunimui suteikiama galimybė tiesiogiai prisidėti įgyvendinant šią strategiją.

Per pastaruosius dvejus metus pastebimai padaugėjo nacionalinių ir makroregioninių renginių, skirtų pasiekti valdžios institucijas, finansavimo programas ir visuomenę. Pagrindiniai kasmet vykstantys ir daug dalyvių pritraukiantys su makroregioninėmis strategijomis susiję renginiai yra kasmetiniai forumai, kurie, kaip ir kiti renginiai, remiami pagal Komisijos programą MEDIA. Siekiant padidinti žiniasklaidos susidomėjimą, būtina, kad kasmetiniuose forumuose dalyvautų aukšto lygio politikai.

kitas svarbus renginys, suburiantis keturių makroregioninių strategijų pagrindinius įgyvendintojus, yra Viduržemio jūros ir makroregioninių strategijų savaitė. Ši Slovėnijos organizuojama iniciatyva – sėkminga priemonė, skirta tiek nacionalinei žiniasklaidai, tiek platesnei visuomenei pasiekti.

2020 m. vasario mėn. Briuselyje pirmą kartą surengta Makroregioninių strategijų savaitė – joje organizuoti įvairūs posėdžiai ir praktiniai seminarai, kuriuose sutelktas dėmesys į kiekvieną makroregioninę strategiją. Makroregioninių strategijų suinteresuotieji subjektai palankiai įvertino šią savaitę kaip galimybę koordinuoti įgyvendinant strategijas įgytą patirtį ir ja dalytis su ES institucijų atstovais, taip pat didinti informuotumą.

Nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant visas strategijas imamasi aktyvesnių veiksmų ir organizuojami renginiai, skirti informuotumui didinti, tačiau reikės įdėti dar daugiau pastangų. Nors šiuo metu anglų kalba yra visų keturių strategijų įgyvendinimo darbinė kalba, turėtų būti skatinama su visuomene bendrauti nacionalinėmis kalbomis.

3. Tolesni veiksmai

Makroregioninis bendradarbiavimas – veiksminga priemonė, kuria remiama ekonominė, socialinė ir teritorinė plėtra bei integracija ir skatinama palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis.

Praėjus daugiau nei dešimt metų įgyvendinant makroregionines strategijas, jos yra neatsiejama ES teritorinio bendradarbiavimo priemonių rinkinio dalis, nors jų potencialas dar nėra visiškai realizuotas.

Pasaulis greitai keičiasi, todėl nustatant naujus makroregioninių strategijų prioritetus neturėtų būti atsiliekama. Makroregionines strategijas svarbu nuolat peržiūrėti ir atnaujinti, kad jas įgyvendinant ir toliau būtų galima rasti bendrų uždavinių sprendimus. Jomis turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp reagavimo į atsirandančius naujus poreikius bei prioritetus ir pastangų užtikrinti, kad darbas būtų tęsiamas, siekiant apčiuopiamų rezultatų.

COVID-19 krizė, Europos žaliasis kursas ir Europos skaitmeninė strategija

Kai tik paaiškėjo COVID-19 protrūkio poveikis, makroregioninių strategijų nacionaliniai koordinatoriai ėmėsi svarstyti, kaip įgyvendinant makroregionines strategijas ir derinant veiksmus būtų galima padėti dalyvaujančioms šalims įveikti krizę. Galimo makroregioninių strategijų vaidmens mastas tapo aiškesnis atsižvelgiant į iniciatyvas, kurių ėmėsi Komisija, pirmiausia pasiūliusi ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“.

Makroregioninių strategijų koordinatoriai susitiko aptarti, kokių veiksmų galima imtis įgyvendinant kiekvieną makroregioninę strategiją, kad dalyvaujančioms šalims ir regionams būtų padedama atgaivinti ekonomiką ir įgyvendinti vidutinės trukmės arba ilgalaikį ekonominį atsaką. Be to, 2020 m. birželio 17 d. susitiko šalių, pirmininkaujančių įgyvendinant keturias makroregionines strategijas, atstovai, kad nustatytų galimas visoms strategijoms aktualias temas, taip pat tai, kaip sustiprintas bendradarbiavimas įgyvendinant makroregionines strategijas galėtų padėti makroregionams vykdyti tvarų ir atsparų ekonomikos gaivinimą, kartu remiant Sąjungos žaliuosius ir skaitmeninius prioritetus.

Įgyvendinus ankstyvąsias makroregioninių strategijų nacionalinių koordinatorių iniciatyvas, kiekvienos strategijos politikos lygmeniu turėtų būti raginama, kad makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai koordinuotų savo veiksmus su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais visame makroregione tose vietovėse, kuriose įrodyta, kad makroregioninės strategijos kuria pridėtinę vertę. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į makroregioninių strategijų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir Europos skaitmeninę strategiją, kurie yra Europos augimo strategijos pagrindas, ir plėtojant tokias sritis kaip tvarus turizmas, MVĮ tarpvalstybiniai branduoliai ar sveikata.

Įtraukimas ir įgyvendinimas

Būtina sėkmingai užbaigti procesą, kuriuo siekiama suderinti 2021–2027 m. nacionalines ir (arba) regionines ES finansavimo programas su atitinkamais makroregioninių strategijų prioritetais (įtraukimas). Labai svarbu, kad įgyvendinant makroregionines strategijas būtų pasiekti ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai tikslai, pagerintas programų veiksmingumas ir padidintas jų poveikis bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus visame makroregione. Siekiant šio tikslo:

·makroregioninių strategijų pagrindiniai įgyvendintojai ir nacionalinės ir (arba) regioninės institucijos, atsakingos už 2021–2027 m. ES finansavimo programas, turėtų sustiprinti savo veiksmus prieš baigiant rengti programas;

·kad būtų užtikrintas veiksmingas makroregioninių strategijų prioritetų, įtrauktų į 2021–2027 m. ES finansavimo programas, įgyvendinimas visame makroregione, kiekvienai makroregioninei strategijai turėtų būti įkurti atitinkami programos (vadovaujančiųjų) institucijų tinklai. Šie tinklai atlieka pagrindinį vaidmenį ir jų struktūra turėtų būti tvirta, kad veiktų 2021–2027 m. ir vėliau. Jie suteiks galimybę programų (vadovaujančiosioms) institucijoms bendrauti su makroregioninių strategijų pagrindiniais įgyvendintojais, koordinuoti į atitinkamas jų programas įtrauktų makroregioninių strategijų priemonių įgyvendinimą ir skatinti bendradarbiavimą tarp programų, kad būtų užtikrintas makroregioninis poveikis, kurio tikimasi. Pirminiai tokių tinklų pavyzdžiai Baltijos jūros ir Dunojaus regionuose jau duoda padrąsinančių rezultatų.

Galimybė gauti finansavimą iš Komisijos tiesiogiai valdomų fondų

Makroregioninių strategijų nacionaliniai ir teminiai koordinatoriai turėtų skatinti atitinkamus projektų vykdytojus (pvz., makroregioninius subjektus) dalyvauti konkurencinguose mechanizmuose (pvz., kvietimuose teikti projektus), kurie skelbiami pagal tiesiogiai valdomas ES priemones (pvz., „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa, LIFE, „Erasmus“, Bendrosios rinkos programa 32 ).

Kad padidintų savo sėkmės galimybes, makroregioninių strategijų nacionaliniai ir teminiai koordinatoriai turėtų skatinti naudotis nacionaline ir (arba) regionine praktine patirtimi ir sudaryti tam palankias sąlygas, kad padėtų rengti kokybiškus pasiūlymus dėl kvietimo teikti projektus.

Makroregioninių strategijų valdymas

Politikos subjektai turėtų stiprinti savo lyderystę įgyvendinant makroregionines strategijas ir imtis tokių veiksmų:

·teikti griežtas strategines gaires;

·užtikrinti makroregioninių strategijų suderinamumą su kitomis teritorinėmis ir (arba) sektorių ir tarpvalstybinėmis gairėmis bei politika;

·užtikrinti, kad visi makroregioninių strategijų nacionaliniai ir teminiai koordinatoriai būtų tinkamai įgalinti ir kad jiems būtų suteikti aiškūs įgaliojimai ir tinkami ištekliai;

·sustiprinti valdymą keliais lygmenimis, aktyviai į makroregioninių strategijų įgyvendinimą įtraukiant regioninius ir (arba) vietos suinteresuotuosius subjektus, pilietinę visuomenę, įskaitant jaunimą.

Kasmetiniai ministrų ir (arba) politikų posėdžiai, kurie vyksta po metinių forumų, yra itin vertinga gera praktika, kurią reikėtų apsvarstyti įgyvendinant visas makroregionines strategijas. Metiniai ministrų posėdžiai labai naudingi siekiant užtikrinti atskaitomybę, priimti politinius sprendimus ir parengti strategines gaires, pvz., priimant ministrų ir (arba) politikų pareiškimus. Nacionaliniai ir teminiai koordinatoriai turėtų būti įgalioti įgyvendinti priimtus sprendimus ir kitame metiniame ministrų posėdyje pranešti apie laimėjimus.

Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Dunojaus regiono ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijas, techninė paramos struktūra turėtų padėti įgyvendinti makroregionines strategijas ir turėtų imtis šios veiklos: padėti vykdyti pirmininkaujančių šalių rotaciją ir užtikrinti veiksmų tęstinumą; įgyvendinti komunikacijos veiklą; padėti teminiams koordinatoriams ir iniciatyvinėms grupėms; užtikrinti koordinavimą makroregioninių strategijų viduje ir tarp jų, taip pat su jūros baseino strategijomis; sudaryti palankias sąlygas programų (vadovaujančiųjų) institucijų ir makroregioninių strategijų pagrindinių įgyvendintojų tinklui ir koordinuoti stebėseną bei vertinimą. Siekiant užtikrinti tęstinumą, techninės paramos struktūra turėtų turėti stabilų finansavimo šaltinį. Pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti tarptautinės bendradarbiavimo programos INTERREG, apimančios makroregioninių strategijų teritoriją (Baltijos jūros, Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų, Alpių regionus).

Itin svarbu apie makroregionines strategijas pranešti suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei. Reikėtų tęsti ir plėsti šios srities veiklą įgyvendinant makroregionines strategijas ir už jų ribų, vykdant labiau tikslinę komunikaciją, išnaudojant sinergiją, gerinant koordinavimą ir harmonizavimą.

Makroregioninių strategijų vaidmuo įgyvendinant ES plėtros politiką

Glaudesnė sinergija su plėtros procesu yra labai svarbi remiant ES perspektyvą Vakarų Balkanų šalims pagal ES prioritetą „pasaulyje stipresnė Europa“ ir naują plėtros metodiką 33 .

Mainai ir bendradarbiavimas politiniu lygmeniu turėtų būti užtikrinami regione įgyvendinant aukšto lygio iniciatyvas, kaip antai ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimus ir kitas regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Taip bus išvengiama sutapimų, sudaromos galimybės glaudžiau bendradarbiauti ir aktyviau bendradarbiaujama siekiant galutinio tikslo – daryti reikšmingesnį teigiamą poveikį regione gyvenančių žmonių gyvenimui.

Reikėtų dar labiau skatinti Vakarų Balkanus lygiomis teisėmis dalyvauti įgyvendinant Dunojaus regiono ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijas, be kita ko, užtikrinant jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinant dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką. Vakarų Balkanų dalyvaujančių šalių institucijos turėtų paskirti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrinta, jog jos galėtų veiksmingai dalyvauti makroregioninių strategijų valdymo ir įgyvendinimo struktūrų veikloje.

4. Išvados

Dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurias sukėlė COVID-19 pandemija ir po jos įvykusi ekonomikos krizė, kaip niekad reikia, kad šalys ir regionai bendradarbiautų. Ši krizė sukėlė ekonominių, fiskalinių ir socialinių padarinių, kurių jokia šalis negali išspręsti viena. ES teikia novatoriškas priemones ir nepaprastus finansinius išteklius, skirtus reaguoti ir gaivinti: trumpuoju laikotarpiu – reaguoti ir atlyginti žalą, kurią pandemijos protrūkis sukėlė Europos gamybos sektoriui; vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu – gaivinti ekonomiką investuojant į žaliąją, skaitmeninę ir socialiai įtraukią ekonomiką. Atsigavimas po krizės – pagrindinė galimybė sukurti ateities Europą.

Šiomis aplinkybėmis makroregioninės strategijos atlieka svarbų vaidmenį ir gali padėti dalyvaujančioms šalims ir regionams įveikti ekonomikos krizę koordinuotai įgyvendinant tokius ES prioritetus kaip Europos žaliasis kursas, Europos skaitmeninė strategija, žmonėms tarnaujanti ekonomika ir pasaulyje stipresnė Europa. Ypač daug dėmesio reikia skirti tvariam turizmui, MVĮ teikiamai paramai ir tarpvalstybinėms inovacijoms.

Valstybės narės dabar turi unikalią galimybę skatinti, kad į 2021–2027 m. ES nacionalines ir regionines programas (ESI fondai, EŽŪFKP, IPA, KVTBP) būtų įtraukti atitinkami makroregioninių strategijų prioritetai. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad makroregionuose būtų koordinuotai įgyvendinamos programos ir makroregioninės strategijos.

Tam, kad įgyvendinant makroregionines strategijas būtų reikšmingai prisidedama prie dalyvaujančių šalių vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonomikos atgaivinimo bei gerovės, reikia stiprinti politinę atsakomybę ir paskatas.

Priedėlis. ES makroregioninių strategijų žemėlapis

(1)

     Tarybos išvados dėl ES strategijos dėl Alpių regiono, 32 punktas, https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/cooperate/macro_region_strategy/pdf/eusalp_coucil_conclusions_27112015.pdf . 

(2)

     Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (CRII) ir Išplėstinė atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva (CRII+), https://ec.europa.eu/regional_policy/lt/newsroom/coronavirus-response/ . 

(3)

      https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_940 .

(4)

      https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt .

(5)

      https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/content/european-digital-strategy .  

(6)

      https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people_lt . 

(7)

      https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world_lt . 

(8)

     HELCOM ataskaitoje dėl Baltijos jūros būklės ( http://stateofthebalticsea.helcom.fi/in-brief/summary-of-findings/ ) aiškiai matyti, kad priemonės, kurių iki šiol imtasi įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, pavyzdžiui, sumažintas maistinių medžiagų (nitratų ir fosforo) kiekis, sumažinta tarša ir imtasi veiksmų biologinei įvairovei apsaugoti, davė teigiamų rezultatų gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę.

(9)

     Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKM), Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA), Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP).

(10)

     SWD(2020) 59 final, https://danube-region.eu/wp-content/uploads/2020/04/EUSDR-ACTION-PLAN-SWD202059-final-1.pdf . 

(11)

     Išsami informacija apie visas kiekvienos makroregioninės strategijos prioritetines sritis pateikiama prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(12)

      https://www.syke.fi/projects/hazbref .

(13)

      https://www.adrioninterreg.eu/index.php/2019/08/02/funded-projects-under-s-o-2-2/#toggle-id-3 .

(14)

      https://environmentalrisks.danube-region.eu/tisza-ministerial-meeting/ . 

(15)

      https://www.alpine-region.eu/results/28-alpine-states-and-regions-adopted-political-declaration-%E2%80%9Ealpine-green-infrastructure-%E2%80%93 . 

(16)

      https://www.alpine-region.eu/projects/re-search-alps .

(17)

      https://knowledgesociety.danube-region.eu/working-groups/wg-3-newly-established-danube-funding-coordination-network-dfcn/ . 

(18)

Atlanto vandenyno strategija ( https://atlanticstrategy.eu/en ), darnios mėlynosios ekonomikos plėtros vakariniame Viduržemio jūros regione iniciatyva – „WestMED“ ( https://www.westmed-initiative.eu/ ) ir bendra Juodosios jūros darbotvarkė ( https://blackseablueconomy.eu/206/common-maritime-agenda-black-sea ).

(19)

      https://www.submariner-network.eu/blue-platform .

(20)

      https://www.italy-croatia.eu/web/beat/about-the-project .

(21)

      https://navigation.danube-region.eu/danube-ministers-of-transport-sign-again-conclusions-on-effective-waterway-rehabilitation-and-maintenance/ .

(22)

      http://www.fairwaydanube.eu/ .

(23)

      https://projects.interreg-baltic.eu/projects/scandriaR2act-2.html .

(24)

      https://superlng.adrioninterreg.eu/ .

(25)

      https://www.alpine-space.eu/projects/smartvillages/en/home .

(26)

     Tarptautinės bendradarbiavimo programos „Interreg Baltic Sea“ (ERPF – 264 mln. EUR), „Interreg Danube“ (ERPF – 222 mln. EUR), „Interreg Adriatic-Ionian“ (ERPF ir IPA – 99 mln. EUR), „Interreg Alpine Space“ (ERPF – 117 mln. EUR).

(27)

     Ataskaitiniu laikotarpiu ESI fondų programų pateikti duomenys apie paramą makroregioninėms strategijoms nėra pakankamai nuoseklūs, kad būtų apibendrinti, ir juos reikėtų vertinti atsargiai. Jie apibendrinami Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(28)

     Pvz., kvietime teikti pasiūlymus skiriant papildomų balų makroregioninės reikšmės ar poveikio projektams.

(29)

     COM(2014) 284 final, Komisijos ataskaita dėl makroregioninių strategijų valdymo.

(30)

     Pavyzdžiai: regioninės jūrų konvencijos, kaip antai Barselonos konvencija, skirta ES strategijai dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, ir HELCOM, skirta ES Baltijos jūros regiono strategijai, arba regioninės kalnų ir vandens telkinių baseinų konvencijos, kaip antai Alpių konvencija, skirta ES strategijai dėl Alpių regiono, ir Karpatų konvencija, skirta ES strategijai dėl Dunojaus regiono.

(31)

      https://www.alpine-region.eu/pitch-your-project-2020 . 

(32)

     Remiantis dabartiniais Komisijos pasiūlymais dėl programų 2021–2027 m.

(33)

     COM(2020) 57 final, „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“.

Top