EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007R0680

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse

OJ L 162, 22.6.2007, p. 1–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 001 P. 113 - 122

No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2013; panaikino 32013R1316 . Latest consolidated version: 01/08/2012

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/680/oj

22.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 680/2007

2007 m. birželio 20 d.

nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje numatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad galingi ir integruoti transporto ir energetikos tinklai yra Europos vidaus rinkos pagrindas, o geresnis esamų tinklų panaudojimas ir trūkstamų atkarpų užbaigimas sudarys sąlygas padidinti veiksmingumą ir konkurencingumą, užtikrinti reikiamą kokybės lygį, sumažinti perkrovos vietų skaičių ir tokiu būdu sukurti stipresnį ilgalaikį gyvybingumą. Šie poreikiai patenka į valstybių ir vyriausybių vadovų 2000 m. kovo 23 d. ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryboje patvirtintą strategiją, apie kurią nuo to laiko nuolat primenama.

(2)

2003 m. gruodžio 12–13 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos veiksmus dėl augimo ragindama Komisiją prireikus nukreipti išlaidas į fizinio kapitalo investicijas, visų pirma investicijas į transeuropinių tinklų infrastruktūrą, kurios prioritetiniai projektai yra esminiai stiprinant vidaus rinkos sanglaudą.

(3)

Vėlavimas įgyvendinant veiksmingas transeuropines jungtis, ypač tarpvalstybinėse atkarpose, gali rimtai pakenkti Bendrijos, valstybių narių ir periferijos regionų, kurie negalėtų arba nebegalėtų visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais, konkurencingumui.

(4)

1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (3), numatyta, kad transeuropinio transporto tinklo užbaigimo išlaidos nuo 2007 m. iki 2020 m. sudarys 600 milijardų EUR. Vien prioritetiniams projektams, kaip apibrėžta to sprendimo III priede, būtinų investicijų 2007–2013 m. laikotarpiu suma yra beveik 160 milijardų EUR.

(5)

Tiek Parlamentas, tiek Taryba pabrėžė, kad siekiant šių tikslų būtina sustiprinti ir patikslinti esamas finansines priemones didinant bendro finansavimo Bendrijos dalį taip, kad atsirastų galimybė taikyti didesnį bendro finansavimo Bendrijos dalies procentinį dydį, ypač finansuojant tarpvalstybinio pobūdžio, su tranzitu ar gamtinių kliūčių įveikimu susijusius projektus.

(6)

Remiantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „NAIADES“ ir atsižvelgiant į vidaus vandenų kelių tvarumą, vidaus vandenų kelių projektams turėtų būti skiriamas specialus dėmesys.

(7)

Europos Parlamentas 2005 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos 2007–2013 m. politinių iššūkių ir biudžeto lėšų (4) pabrėžė strateginę transporto tinklų svarbą baigiant kurti vidaus rinką ir stiprinant santykius su šalimis kandidatėmis, būsimomis kandidatėmis ir „draugų rato“ šalimis. Be to, jis taip pat išreiškė norą apsvarstyti naujoviškas finansavimo priemones, pvz., paskolų garantijas, europines koncesijas, europines paskolas ir atleidimo nuo palūkanų fondą.

(8)

Pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams (toliau – atitinkamai TEN-T ir TEN-E) skiriamų sumų nepakanka, kad būtų patenkinti visi poreikiai, susiję su Sprendime Nr. 1692/96/EB (TEN-T) ir Sprendime Nr. 1364/2006/EB (5) (TEN-E) nustatytų prioritetinių uždavinių įgyvendinimu. Todėl, užtikrinant TEN-T ar TEN-E infrastruktūros tęstinumą ir siekiant papildyti viešuosius ir privačius nacionalinio finansavimo šaltinius, šiuos išteklius tikslinga nukreipti į tam tikrų kategorijų projektus, kurie visam tinklui suteiktų didžiausią pridėtinę vertę, visų pirma į tarpvalstybines atkarpas, įskaitant jūrų greitkelius, ir pralaidumo trukdžiams, pavyzdžiui, natūralioms kliūtims, šalinti skirtus projektus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotam tam tikrų projektų įgyvendinimui, pagal Sprendimo Nr. 1692/96/EB 17a straipsnį gali būti paskirti Europos koordinatoriai.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad investicijoms į TEN-T prioritetinius projektus reikia dar maždaug 250 milijardų EUR, ir į tai, kad europinio finansavimo orientacinis dydis transporto srityje 2007–2013 m. – 8 013 milijonų EUR – yra tik maža dalis to biudžeto, kuris būtinas siekiant užbaigti prioritetinius projektus, Komisija turėtų – su Europos koordinatorių pagalba (tais atvejais, kai jie yra paskirti) – imtis veiksmų paremiant ir koordinuojant valstybių narių pastangas finansuoti ir užbaigti, laikantis nustatyto tvarkaraščio, suplanuotus TEN-T. Komisija turėtų įgyvendinti nuostatas dėl Sprendime Nr. 1692/96/EB minėtų Europos koordinatorių. Ji taip pat turėtų tirti ir kartu su valstybėmis narėmis bandyti išspręsti ilgalaikę finansinę problemą, kurią kelia viso TEN-T kūrimas ir valdymas, atsižvelgdama į tai, kad kūrimo laikotarpis apima bent du septynių metų biudžetinius laikotarpius, o tikėtina naujos infrastruktūros naudojimo trukmė yra mažiausiai vienas šimtmetis.

(10)

Sprendime Nr. 1364/2006/EB nustatomi tikslai, prioritetiniai veiksmai ir bendro intereso projektai TEN-E vystyti, įskaitant prioritetinius projektus, o pirmenybė atitinkamai skiriama projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais. Investicijos, būtinos siekiant užtikrinti galimybę visoms valstybėms narėms visapusiškai dalyvauti vidaus rinkoje ir užbaigti jungtis su kaimyninėmis šalimis, vien tik prioritetiniams projektams nuo 2007 m. iki 2013 m. sudaro 28 milijardus EUR.

(11)

2003 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją toliau nagrinėti, ar būtina sukurti specialią Bendrijos garantinę priemonę siekiant apsidrausti nuo tam tikros rizikos, galinčios kilti baigus TEN-T projektų įgyvendinimo darbus. Energetikos srityje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją prireikus išlaidas nukreipti į fizinio kapitalo investicijas, kad būtų paskatintas augimas.

(12)

1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2236/95, nustatančiu bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), jau daroma nemaža pažanga, kadangi paskelbtiems prioritetiniais projektams jame leidžiama taikyti iki 20 % padidintą finansavimo procentinį dydį. Vis dėlto jis ir toliau lieka priklausomas nuo įgyvendinimo taisyklių, kurias reikia supaprastinti, ir nuo bendro biudžeto, kurio ištekliai riboti. Todėl būtina papildyti nacionalinio viešojo sektoriaus ir privatų finansavimą padidinant Bendrijos paramą tiek jos sumų, tiek pagalbos procentinių dydžių prasme, kad sustiprėtų Bendrijos lėšų įtaka ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti pasirinktus prioritetinius projektus.

(13)

Tikslinga reglamentu sukurti programą, nustatančią bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos TEN-T ir TEN-E srityje teikimo. Ta programa, kurią vykdant būtina laikytis Bendrijos teisės, ypač aplinkosaugos srityje, turėtų būti prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo ir stimuliuojamas Bendrijos konkurencingumas bei ekonomikos augimas.

(14)

Be to, kad Bendrijos finansinė parama iš transeuropinių tinklų biudžeto turėtų būti koncentruojama į didžiausią Europos pridėtinę vertę sukuriančius projektus arba projektų dalis, ji turėtų skatinti šalis sparčiau įgyvendinti sprendimuose Nr. 1692/96/EB ir Nr. 1364/2006/EB numatytus prioritetinius projektus. Ja taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti kitus tuose sprendimuose apibrėžtus bendro intereso Europos infrastruktūros projektus.

(15)

Bendrijos finansinė parama suteikiama siekiant vystyti investicijų į TEN-T ir TEN-E projektus, pateikti tvirtus finansinius įsipareigojimus, sutelkti institucinius investuotojus ir skatinti finansinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Energetikos srityje finansine parama pirmiausia siekiama padėti įveikti finansines kliūtis, galinčias iškilti rengiant projektus ar atliekant parengiamuosius darbus iki statybų etapo, ir ja visų pirma turėtų būti finansuojamos prioritetinių projektų tarpvalstybinės atkarpos ir jungtys su kaimyninėmis šalimis.

(16)

2005 m. liepos 4 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ETEVS/ETKS plėtojimo pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti TEN-T tarpusavio sąveikumą svarbu greitai ir suderintai pereiti prie šios sistemos. Tam reikia kryptingos ir terminuotos Bendrijos paramos geležinkelio linijų įrenginiams ir geležinkelių riedmenų įrangai.

(17)

Tam tikruose projektuose atitinkamoms valstybėms narėms gali atstovauti tarptautinės organizacijos. Tam tikrų projektų įgyvendinimą Komisija gali patikėti bendroms įmonėms, nurodytoms Sutarties 171 straipsnyje. Dėl šių konkrečių atvejų šiame reglamente būtina išplėsti Bendrijos finansinės paramos gavėjo sąvoką.

(18)

Siekiant patenkinti konkrečius kiekvieno projekto poreikius ir padidinti Bendrijos finansinės paramos veiksmingumą bei vertę, ši parama gali būti įvairių formų: subsidijos tyrimams ir darbams, subsidijos paslaugų užtikrinimo išmokoms, palūkanų subsidijos, paskolų garantijos ar dalyvavimas rizikos kapitalo fonduose. Bendrijos finansinė parama, neatsižvelgiant į jos formą, turėtų būti teikiama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7) nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nuo minėtų taisyklių aiškiai nukrypstama. Paskolų garantijų suteikimas ir dalyvavimas rizikos kapitalo fonduose grindžiamas rinkos principais ir taip siekiama užtikrinti ilgesnį savo veiklos finansavimą.

(19)

Įgyvendinant Bendrijos finansinę paramą, skirtą didelės apimties, kelerių metų trukmės projektams, patartina leisti Bendrijai prisiimti daugiamečius įsipareigojimus, atskiriant pagal finansuojamą projektą ir kasmet tvirtinamus įsipareigojimų asignavimus. Sumažinti su tų projektų užbaigimu susijusį netikrumą ir sutelkti valstybinio ir privataus sektorių investuotojus bus galima tik tuo atveju, jei Bendrija prisiims tvirtus, patrauklius ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Į daugiametę programą įtraukti projektai priskiriami labiausiai prioritetiniams TEN-T vystymo projektams, kaip nurodyta Sprendime Nr. 1692/96/EB, todėl jų atžvilgiu būtina imtis tolesnių Bendrijos veiksmų, užtikrinančių jų sklandų ir veiksmingą užbaigimą.

(20)

Tikslinga skatinti institucines arba sutartines valstybinio ir privataus finansavimo formas, kurių veiksmingumas jau įrodytas, taikant su konkurencijos teise ir vidaus rinka suderinamas teisines garantijas, bei skleisti gerą patirtį valstybėse narėse.

(21)

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingam Bendrijos veiksmų, kurie daro poveikį transeuropiniams tinklams, koordinavimui, visų pirma finansavimui iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bei Europos investicijų banko (toliau – EIB) veiksmams.

(22)

Šiuo reglamentu visam jo įgyvendinimo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, tapsiantis svarbiausiu orientaciniu dydžiu biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8) 37 punkte.

(23)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(24)

Atsižvelgiant į kiekvienos TEN-T ir TEN-E sudedamosios dalies raidą ir joms būdingas savybes bei siekiant kuo veiksmingesnio valdymo, tikslinga numatyti keletą atskirų reglamentų, apimančių tas sritis, kurioms iki šiol buvo taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2236/95.

(25)

Šiuo reglamentu reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo TEN-T ir TEN-E srityse pagal Bendrijos teisės ir politikos nuostatas, visų pirma konkurencijos, aplinkosaugos, sveikatos, tvaraus vystymosi ir viešųjų pirkimų srityse, bei susijusias su veiksmingu Bendrijos sąveikos politikos įgyvendinimu.

(26)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. TEN-T ir TEN-E įgyvendinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl poreikio koordinuoti nacionalines priemones to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje numatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente pagal Sutarties 155 straipsnio 1 dalį apibrėžiamos Bendrijos finansinės paramos suteikimo bendro intereso projektams transeuropinių tinklų transporto ir energetikos srityse sąlygos, metodai ir procedūros.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)

bendro intereso projektas – projektas arba projekto dalis, laikomi Bendrijos bendro intereso projektais transporto srityje pagal Sprendimą Nr. 1692/96/EB ar energetikos srityje pagal Sprendimą Nr. 1364/2006/EB;

2)

prioritetinis projektas transporto srityje yra bendro intereso projektas, priskiriamas Sprendimo Nr. 1692/96/EB III priede numatytai ašiai arba tame priede numatytas bet kuris kitas projektas, o energetikos srityje – bendro intereso projektas, kuris laikomas Bendrijos prioritetu pagal Sprendimą Nr. 1364/2006/EB;

3)

Europinės svarbos projektas energetikos srityje yra parengtas projektas, kuris priskiriamas Sprendime Nr. 1364/2006/EB nurodytai prioritetinei ašiai ir kuris yra tarpvalstybinio pobūdžio arba turi didelės įtakos tarpvalstybiniams perdavimo pajėgumams;

4)

projekto dalis – finansiniu, techniniu ar laiko požiūriu nepriklausoma veikla, padedanti įgyvendinti projektą;

5)

tarpvalstybinė atkarpa yra Sprendimo Nr. 1692/96/EB 19b straipsnyje nurodytos tarpvalstybinės atkarpos ir tarpvalstybinės atkarpos, kurios, eidamos per trečiąją šalį, užtikrina dviejų valstybių narių vykdomo prioritetinio projekto tęstinumą;

6)

pralaidumo kliūtis transporto srityje yra greitį ir (arba) pralaidumą ribojanti kliūtis, dėl kurios negalima užtikrinti nenutrūkstamų transporto srautų;

7)

paramos gavėjas – viena ar kelios valstybės narės, tarptautinės organizacijos ar Sutarties 171 straipsnyje nurodytos bendros įmonės ar valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos, visapusiškai atsakingos už projektą ir projektui įgyvendinti siūlančios investuoti nuosavas lėšas arba trečiųjų šalių suteiktas lėšas;

8)

tyrimai – veikla, būtina pasirengti projekto įgyvendinimui, įskaitant parengiamuosius, įgyvendinamumo, įvertinimo ir patvirtinimo tyrimus, bei kitos techninės pagalbos priemonės, įskaitant išankstinius veiksmus, reikalingus projektui apibrėžti ir visapusiškai plėtoti bei sprendimui dėl jo finansavimo priimti, pvz., patikrinimo vietoje veiksmai ir finansinio paketo parengimas;

9)

darbai – sudėtinių dalių, sistemų ir paslaugų pirkimas, tiekimas ir įdiegimas bei statybos ir įrengimo darbai, susiję su projektu, įskaitant įrengimų priėmimą ir pritaikymą projektui;

10)

projekto kaštai – bendri paramos gavėjo patirti su projekto įgyvendinimu tiesiogiai susijusių tyrimų arba darbų kaštai;

11)

reikalavimus atitinkantys kaštai – projekto kaštų dalis, į kurią Komisija atsižvelgia apskaičiuodama Bendrijos finansinę paramą;

12)

paskolų garantijų priemonė – EIB suteikta garantija, susijusi su likvidumo palaikymo rezervu, skirtu bendro intereso projektams transporto srityje. Ji apima skolos aptarnavimo riziką, susijusią su paklausos trūkumu ir dėl to atsiradusiu nenumatytu pajamų praradimu pradiniu projekto veiklos etapu. Paskolų garantijų priemonė apima tik tuos projektus, kurių finansinis perspektyvumas visiškai ar iš dalies grindžiamas pajamomis, rinkliavomis ar kitomis įplaukomis, kurias moka vartotojai ar paramos gavėjai ar kurios mokamos jų vardu;

13)

paslaugų užtikrinimo išmokų schemos – finansavimo schemos infrastruktūros projektams, kuriuos įgyvendino ir valdo privatūs investuotojai, gaunantys periodines išmokas už infrastruktūros paslaugas pasibaigus statybos etapui. Išmokų dydis priklauso nuo sutartimis nustatytų rezultatų įgyvendinimo laipsnio. Paslaugų užtikrinimo išmokos mokamos sutartis sudarančiosios institucijos ir projekto rėmėjo sutarties galiojimo laikotarpiu bei yra skirtos statybos, finansavimo, priežiūros ir veiklos kaštams padengti.

II SKYRIUS

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS PROJEKTAI, FINANSINĖS PARAMOS FORMOS IR BŪDAI, FINANSAVIMO DERINIMAS

3 straipsnis

Reikalavimai projektams ir paraiškoms suteikti Bendrijos finansinę paramą

1.   Pagal šį reglamentą Bendrijos finansinė parama gali būti teikiama tik bendro intereso projektams.

Paraiškos suteikti Bendrijos finansinę paramą tokiems projektams laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jei laikomasi Bendrijos teisės nuostatų.

2.   Vien tik transporto srityje projektas laikomas atitinkančiu reikalavimus, jei paraišką suteikti Bendrijos finansinę paramą pateikęs subjektas arba atitinkamais atvejais atitinkamos valstybės narės įsipareigoja finansiškai prisidėti prie pateikto projekto, prireikus pasitelkiant privačias lėšas.

3.   Transporto projektams, susijusiems su tarpvalstybinėmis atkarpomis arba tų atkarpų dalimis, gali būti skiriama Bendrijos finansinė parama, jei atitinkamos valstybės narės arba valstybės narės ir trečiosios šalys yra raštu sudariusios sutartį dėl tarpvalstybinių atkarpų užbaigimo. Išimtiniais atvejais, kai projektas yra reikalingas prisijungti prie kaimyninės valstybės narės ar trečiosios šalies tinklo, tačiau faktiškai siena nėra kertama, pirmiau nurodytas susitarimas raštu nėra būtinas.

4 straipsnis

Paraiškų suteikti Bendrijos finansinę paramą pateikimas

Paraiškas suteikti Bendrijos finansinę paramą Komisijai teikia viena arba kelios valstybės narės arba, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, tarptautinės organizacijos, bendros įmonės, valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos.

Paraiškų suteikti finansinę paramą pateikimo būdai nustatomi pagal 9 straipsnio 1 dalį.

5 straipsnis

Projektų atranka

1.   Bendrijos finansinė parama skiriama bendro intereso projektams atsižvelgiant į tai, kiek jais prisidedama įgyvendinant sprendimuose Nr. 1692/96/EB ir Nr. 1364/2006/EB apibrėžtus tikslus ir prioritetus.

2.   Transporto srityje ypatingas dėmesys skiriamas šiems projektams:

a)

prioritetiniams projektams;

b)

projektams, skirtiems pralaidumo kliūtims pašalinti, visų pirma prioritetinių projektų tarpe;

c)

bendrai bent dviejų valstybių narių pateiktiems ar remiamiems projektams, visų pirma tiems, kurie apima tarpvalstybines atkarpas;

d)

projektams, kuriais prisidedama prie tinklų nepertraukiamumo ir jų pajėgumų optimizavimo;

e)

projektams, kuriais prisidedama prie TEN-T teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir kurie, inter alia, su infrastruktūra susijusiais veiksmais skatina vartotojų saugą ir saugumą bei užtikrina nacionalinių tinklų sąveiką;

f)

projektams, susijusiems su geležinkelio, kelių, oro, jūrų, vidaus vandenų kelių ir pakrančių transporto eismo valdymo sistemų vystymu ir diegimu, kuriais užtikrinama nacionalinių tinklų sąveika;

g)

projektams, prisidedantiems prie vidaus rinkos užbaigimo, bei

h)

projektams, kuriais prisidedama prie transporto rūšių subalansavimo, pirmenybę teikiant ekologiškiausioms transporto rūšims, pavyzdžiui, vidaus vandenų keliams.

3.   Energetikos srityje ypatingas dėmesys skiriamas europinės svarbos projektams, kuriais prisidedama prie:

a)

ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo plėtojant tinklus, kad būtų sumažinta mažiau palankias sąlygas turinčių Bendrijos regionų ir salų izoliacija;

b)

tinklo pajėgumų optimizavimo ir vidaus energetikos rinkos užbaigimo, visų pirma projektuose, susijusiuose su tarpvalstybinėmis atkarpomis;

c)

energijos tiekimo patikimumo, tiekiamos energijos išteklių diversifikavimo ir visų pirma tarpusavio jungčių su trečiosiomis šalimis;

d)

atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sujungimo bei

e)

tarpusavyje sujungtų tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos.

4.   Priimant sprendimą suteikti Bendrijos finansinę paramą, inter alia, atsižvelgiama į:

a)

projekto parengtį;

b)

Bendrijos paramos skatinamąjį poveikį valstybiniam ir privačiam finansavimui;

c)

finansinio paketo patikimumą;

d)

socialinį ir ekonominį poveikį;

e)

pasekmes aplinkai;

f)

būtinybę įveikti finansines kliūtis bei

g)

projektų sudėtingumą, pavyzdžiui, atsirandantį dėl poreikio kirsti natūralią kliūtį.

6 straipsnis

Bendrijos finansinės paramos formos ir būdai

1.   Bendro intereso projektams teikiama Bendrijos finansinė parama gali būti vienos ar kelių toliau nurodytų formų:

a)

subsidijos tyrimams arba darbams;

b)

transporto srityje – subsidijos darbams pagal paslaugų užtikrinimo išmokų schemas;

c)

EIB ar kitų valstybinių arba privačių finansų įstaigų suteiktų paskolų palūkanų subsidijos;

d)

finansinis įnašas, skirtas atidėjimams ir kapitalo paskirstymui garantijoms, kurias iš nuosavų išteklių taikant paskolų garantijų priemonę suteikia EIB. Šios garantijos nuo projekto įgyvendinimo pradžios negali būti teikiamos ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais garantija gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui. Paskolų garantijų priemonei skirtas įnašas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto negali būti didesnis kaip 500 milijonų EUR. EIB prisideda tokia pačia suma. Bendrijos dalyvavimas taikant paskolų garantijų priemonę, įskaitant valdymo mokesčius ir kitus reikalavimus atitinkančius kaštus, apribojamas paskolų garantijų priemonei skirta Bendrijos įnašo suma nenumatant papildomų įsipareigojimų Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Likusią visų veiksmų riziką prisiima EIB. Pagrindiniai paskolų garantijų priemonės įgyvendinimo terminai, sąlygos ir procedūros išdėstytos priede;

e)

rizikos kapitalo dalyvavimas investiciniams fondams ar palyginamoms finansų įmonėms, visų pirma siekiant suteikti transeuropinių tinklų projektams rizikos kapitalą ir pritraukti dideles investicijas iš privataus sektoriaus; tokie rizikos kapitalo įnašai negali viršyti 1 % biudžeto išteklių, numatytų pagal 18 straipsnį;

f)

finansinis įnašas, skirtas su projektais susijusiai bendrų įmonių veiklai finansuoti.

2.   1 dalies a, b, c ir f punktuose nurodytų formų Bendrijos finansinės paramos suma nustatoma atsižvelgiant į 5 straipsnyje nurodytus kriterijus ir neviršija šių dydžių:

a)

tyrimų atveju: 50 % reikalavimus atitinkančių kaštų, neatsižvelgiant į bendro intereso projekto rūšį;

b)

darbų atveju:

i)

transporto srities prioritetiniams projektams:

ne daugiau kaip 20 % reikalavimus atitinkančių kaštų,

ne daugiau kaip 30 % reikalavimus atitinkančių kaštų tarpvalstybinėse atkarpose, jei atitinkamos valstybės narės pateikė Komisijai visas būtinas projekto finansinio perspektyvumo garantijas ir jo įgyvendinimo tvarkaraštį;

ii)

projektams energetikos srityje: ne daugiau kaip 10 % reikalavimus atitinkančių kaštų;

iii)

ne prioritetiniams projektams transporto srityje: ne daugiau kaip 10 % reikalavimus atitinkančių kaštų;

c)

Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) atveju:

i)

geležinkelio linijų įrenginiams: ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių tyrimų ir darbų kaštų;

ii)

riedmenų įrangai:

ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių prototipų kūrimo ir įgyvendinimo kaštų, patiriamų diegiant ERTMS esamuose riedmenyse, jei prototipas yra sertifikuotas bent dvejose valstybėse narėse,

ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių serijinės įrangos, skirtos ERTMS įdiegimui riedmenyse, kaštų; tačiau Komisija, atsižvelgdama į daugiametę programą, nustato maksimalią paramos sumą vienam traukos vienetui;

d)

kelių, oro, vidaus vandenų kelių, jūrų ir pakrančių eismo valdymo sistemų atveju: ne daugiau kaip 20 % reikalavimus atitinkančių darbų kaštų.

3.   Laikydamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, Komisija patvirtina šio straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimo priemones.

7 straipsnis

Kita finansinė parama ir priemonės

1.   EIB veiksmai yra suderinami su pagal šį reglamentą teikiama finansine parama.

2.   Komisija koordinuoja ir užtikrina pagal šį reglamentą bendrai finansuojamų projektų ir su jais susijusių kitais Bendrijos įnašais ir finansinėmis priemonėmis remiamų veiksmų, taip pat EIB veiksmų, nuoseklumą.

III SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

8 straipsnis

Daugiametė ir metinė darbo programos

1.   Sudarydama daugiametę ir metinę darbo programas, Komisija 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka taiko 5 straipsnyje nustatytus kriterijus ir vadovaujasi pagal sprendimus Nr. 1692/96/EB ir Nr. 1364/2006/EB apibrėžtais tikslais ir prioritetais.

2.   Daugiametė darbo programa transporto srityje taikoma prioritetiniams projektams bei kelių, oro, geležinkelio, vidaus vandenų kelių ir pakrančių bei jūrų eismo valdymo sistemoms. Finansinio paketo dydis sudaro 80–85 % transportui numatytų 18 straipsnyje nurodytų biudžeto išteklių.

3.   Metinėje darbo programoje transporto srityje taikomi finansinės paramos teikimo kriterijai bendro intereso projektams, nenumatytiems daugiametėje programoje.

4.   Metinėje darbo programoje energetikos srityje taikomi finansinės paramos teikimo kriterijai bendro intereso projektams.

5.   Daugiametė darbo programa peržiūrima ne vėliau kaip ją įpusėjus, ir prireikus patikslinama 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9 straipsnis

Bendrijos finansinės paramos teikimas

1.   Kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus remiantis 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis daugiamete arba metine darbo programomis, veikdama 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nusprendžia, kokią finansinės paramos sumą suteikti atrinktiems projektams ar jų dalims. Komisija nurodo jų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2.   Apie finansinės paramos skyrimą Komisija informuoja paramos gavėjus ir atitinkamas valstybes nares.

10 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Biudžeto įsipareigojimus galima suskaidyti į metines išmokas. Kiekvienais metais Komisija nustato metinių išmokų įsipareigojimus atsižvelgdama į projektų arba projektų etapų, kuriems teikiama finansinė parama, įgyvendinimo pažangą, numatomus poreikius ir biudžeto galimybes.

Orientacinis atskirų metinių išmokų įsipareigojimų tvarkaraštis pateikiamas paramos gavėjams ir atitinkamoms valstybėms narėms.

2.   Bendrijos parama gali būti naudojama tik su projektu susijusioms išlaidoms, kurias patiria už projekto įgyvendinimą atsakingi paramos gavėjai ar trečiosios šalys, padengti.

Išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo tos dienos, kurią pateikiama paraiška suteikti paramą. Pradedant 2007 m. sausio 1 d. išlaidos, patirtos vykdant į daugiametę programą įtrauktus projektus, gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo einamųjų metų sausio 1 d.

PVM, išskyrus negrąžintiną PVM, nelaikomas reikalavimus atitinkančiais kaštais.

3.   Išmokos mokamos kaip išankstinis finansavimas, prireikus suskaidant į kelias išmokas, tarpinės išmokos ir likutis.

Mokėjimo būdai nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į daugiametį infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

Išankstinis finansavimas ar atitinkamais atvejais pirmoji išmoka išmokami suteikus finansinę paramą.

Bet kokios tarpinės išmokos mokamos remiantis paraiškomis dėl mokėjimo ir laikantis 13 straipsnio nuostatų.

Likutis išmokamas patvirtinus galutinę projekto ataskaitą, kurią pateikia paramos gavėjas ir patvirtina atitinkama valstybės narės. Galutinėje ataskaitoje visų pirma išsamiai nurodomos visos faktiškai patirtos išlaidos.

4.   Jei naudojamos paslaugų užtikrinimo išmokų schemos, pirmoji išankstinio finansavimo išmoka išmokama per ne ilgesnį kaip trijų metų laikotarpį po Bendrijos finansinės paramos suteikimo, valstybėms narėms patvirtinus, kad projektas pradėtas, ir pateikus atitinkamą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutartį. Kitos išankstinio finansavimo išmokos gali būti mokamos valstybėms narėms patvirtinus, kad projektas toliau vykdomas.

Likutis išmokamas prasidėjus projekto veiklos etapui, patikrinus, ar infrastruktūra sukurta, valstybėms narėms patvirtinus, jog išlaidos, kurias prašoma padengti, buvo faktiškai patirtos, ir pagrindus visą paslaugų užtikrinimo išmokų sumą, atitinkančią Bendrijos finansinės paramos sumą.

Jei dėl to, kad infrastruktūra nesukurta, paslaugų užtikrinimo išmokos mokėti nereikia, Komisija susigrąžina savo išankstinio finansavimo išmokas.

11 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė

1.   Savo atsakomybės ribose valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendintų bendro intereso projektus, kuriems pagal šį reglamentą teikiama Bendrijos finansinė parama.

2.   Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, vykdo projektų techninę stebėseną ir finansinę kontrolę ir patvirtina išlaidų, patirtų vykdant projektą ar jo dalį, faktą bei pagrįstumą. Valstybės narės gali prašyti Komisijos dalyvauti patikrinimuose vietoje.

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 2 dalį vykdomas priemones ir visų pirma pateikia kontrolės, valdymo ir stebėsenos sistemų, sukurtų siekiant užtikrinti sėkmingą projektų įgyvendinimą, aprašymą.

12 straipsnis

Suderinamumas su Bendrijos teise ir politika

Pagal šį reglamentą finansuojami projektai įgyvendinami laikantis Bendrijos teisės ir atsižvelgiant į bet kurią susijusią Bendrijos politiką, visų pirma konkurencijos, aplinkos apsaugos, sveikatos, tvaraus vystymosi, viešųjų pirkimų ir tarpusavio sąveikumo srityse.

13 straipsnis

Paramos atšaukimas, sumažinimas, sustabdymas ir nutraukimas

1.   Komisija, po atitinkamo patikrinimo ir pranešusi paramos gavėjui bei atitinkamoms valstybėms narėms, kad jie gali pateikti savo pastabas per nustatytą laikotarpį:

a)

atšaukia, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, finansinę paramą projektams ar jų dalims, kurie nebuvo pradėti įgyvendinti per dvejus metus nuo paramos teikimą reglamentuojančiose sąlygose nustatytos projekto įgyvendinimo pradžios datos;

b)

gali sustabdyti, sumažinti arba nutraukti finansinę paramą:

i)

jei įgyvendinant projektą ar projekto dalį padaroma Bendrijos teisės nuostatų pažeidimų; ir

ii)

jei neįvykdomos sąlygos, reglamentuojančios finansinę paramą, visų pirma tuo atveju, jei be Komisijos pritarimo buvo padarytas svarbus pakeitimas, turintis įtakos projekto pobūdžiui ar įgyvendinimo tvarkai;

c)

gali, atsižvelgdama į visus svarbius veiksnius, pareikalauti grąžinti suteiktą finansinę paramą, jeigu per ketverius metus nuo paramos teikimą reglamentuojančiose sąlygose nustatytos pabaigos datos, projektas ar projekto dalis, kuriems buvo skirta finansinė parama, nebuvo užbaigti.

2.   Komisija gali susigrąžinti visas jau išmokėtas sumas ar jų dalį:

a)

kai tai yra būtina, visų pirma atšaukus, nutraukus ar sumažinus finansinę paramą arba paprašius ją grąžinti; ar

b)

tuo atveju, kai projekto dalis gauna Bendrijos paramą kelis kartus.

14 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1.   Europos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti kontrolę arba patikrinimus vietoje, vadovaudamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (10).

2.   Sąlygose, reglamentuojančiose Bendrijos finansinės paramos teikimą, visų pirma gali būti numatyta, kad Komisija arba jos įgaliotas atstovas atlieka stebėseną ir finansų patikrinimus ir kad Audito Rūmai atlieka auditą, prireikus – vykdomą vietoje.

3.   Atitinkama valstybė narė ir Komisija nedelsiant pasikeičia visa susijusia informacija apie atliktų patikrinimų rezultatus.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai laikantis to sprendimo 8 straipsnio nuostatų.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.   EIB paskiria atstovą į komitetą, kuris nedalyvauja balsuojant.

16 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija ir valstybės narės, kurioms padeda paramos gavėjai, gali vertinti projektų vykdymo metodus ir jų įgyvendinimo poveikį, kad galėtų nustatyti, ar buvo pasiekti tikslai, įskaitant tikslus aplinkos apsaugos srityje.

2.   Komisija gali paprašyti valstybės narės paramos gavėjos pateikti konkretų projektų, finansuojamų pagal šį reglamentą, įvertinimą arba prireikus jai suteikti tokių projektų vertinimui atlikti reikalingą informaciją ir pagalbą.

17 straipsnis

Informavimas ir viešumas

1.   Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pranešimą apie veiksmus, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą. Šiame pranešime pateikiamas rezultatų, pasiektų naudojant Bendrijos finansinę paramą, įvairiose skirtingose taikymo srityse įvertinimas, atsižvelgiant į pirminius tikslus, taip pat skyrius apie to laikotarpio daugiametės programos turinį ir įgyvendinimą. Šiame pranešime taip pat pateikiama informacija apie kiekvieno projekto finansavimo šaltinius.

2.   Atitinkamos valstybės narės ir atitinkamais atvejais paramos gavėjai užtikrina, kad apie paramą, suteiktą pagal šį Reglamentą, būtų tinkamai paskelbta, kad visuomenė būtų informuojama apie Bendrijos vaidmenį įgyvendinant projektus.

18 straipsnis

Biudžeto lėšos

1.   Finansinis paketas šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. yra 8 168 000 000 EUR, iš kurių 8 013 000 000 EUR skiriami TEN-T, o 155 000 000 EUR – TEN-E.

2.   Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama daugiametės finansinės programos ribų.

19 straipsnis

Nuostatos dėl patikslinimo

Iki 2010 m. pabaigos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą pranešimą apie patirtį taikant šiuo reglamentu numatytus Bendrijos finansinės paramos teikimo mechanizmus.

Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi Sutarties 156 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos tvarkos, nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis šiuo reglamentu numatyti mechanizmai toliau naudojami arba iš dalies keičiami pasibaigus šio reglamento 18 straipsnyje nurodytam laikotarpiui.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Veiksmai transporto ir energetikos srityse, pradėti iki šio reglamento taikymo datos, toliau vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 2236/95 redakciją, galiojančią 2006 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2007 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. GLOSER


(1)  OL C 234, 2005 9 22, p. 69.

(2)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 272 E, 2006 11 9, p. 405), 2007 m. kovo 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 103 E, 2007 5 8, p. 26) ir 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(4)  OL C 124 E, 2006 5 25, p. 373.

(5)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams (OL L 262, 2006 9 22, p. 1).

(6)  OL L 228, 1995 9 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1159/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 16).

(7)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais padarytais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

(8)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 27, p. 11).

(10)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.


PRIEDAS

Pagrindiniai 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos paskolų garantijų priemonės įgyvendinimo terminai, sąlygos ir procedūros

EIB yra riziką pasidalijantis partneris ir Bendrijos vardu administruoja ES įnašą į paskolų garantijų priemonę. Išsamesni paskolų garantijų priemonės įgyvendinimo terminai ir sąlygos, įskaitant jos stebėseną ir kontrolę, nustatomi Komisijos ir EIB bendradarbiavimo susitarime, atsižvelgiant į šiame priede nustatytas nuostatas.

TEN TRANSPORTO PROJEKTAMS SKIRTA PASKOLŲ GARANTIJŲ PRIEMONĖ

Bendrijos įnašas

1.

Nepažeidžiant koregavimo procedūros, kuri bus taikoma nuo 2010 m., kaip nustatyta 2 dalyje, EIB sudaromos sąlygos naudoti įnašą iš ES bendrojo biudžeto į paskolų garantijų priemonę pagal tokį tvarkaraštį:

2007 m.

10 milijonų EUR

2008 m.

35 milijonų EUR

2009 m.

60 milijonų EUR

2010 m.

80 milijonų EUR

2011 m.

105 milijonų EUR

2012 m.

110 milijonų EUR

2013 m.

100 milijonų EUR

2.

2007–2009 m. Komisija sumoka EIB metines sumas, kaip nurodyta pirmiau pateiktame tvarkaraštyje. Nuo 2010 m. EIB paprašo pervesti į patikos sąskaitą sumas, neviršijančias sukaupto dydžio tvarkaraštyje. Prašymas pateikiamas iki ankstesnių metų gruodžio 31 d., o prie jo pridedama prognozė dėl tvarkaraštyje suplanuoto Bendrijos įnašo poreikio. Šia prognoze grindžiamas paklausa pagrįstas pirmiau nurodytų metinių išmokų koregavimas, dėl kurio sprendimas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

Patikos sąskaita

1.

EIB atidaro patikos sąskaitą Bendrijos įnašui ir iš Bendrijos įnašo gautoms pajamoms laikyti.

2.

Palūkanos, gautos patikos sąskaitoje, ir kitos pajamos, gautos iš Bendrijos įnašo – pavyzdžiui, garantijų draudimo įmokos, palūkanos ir rizikos maržos, susijusios su EIB išmokamomis sumomis, – pridedamos prie patikos sąskaitos lėšų, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia, vadovaudamasi 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad jos turi būti sugrąžintos į TEN-T biudžeto eilutę.

3.

Kapitalo paskirstymui skirtos sumos grąžinamos į patikos sąskaitą po to, kai visiškai grąžinamos EIB pagal paskolų garantijų priemonę išmokėtos sumos.

Bendrijos įnašo naudojimas

EIB naudoja Bendrijos įnašą:

kiekvieno reikalavimus atitinkančio projekto atveju vykdyti atidėjimų tikėtiniems nuostoliams sudarymą ir kapitalo paskirstymą, laikantis atitinkamų EIB taisyklių ir EIB pagal savo taikomą struktūrinės finansavimo priemonės politiką atlikto rizikos įvertinimo,

padengti visas su projektu nesusijusias reikalavimus atitinkančias išlaidas, susijusias su paskolų garantijų priemonės sukūrimu ir administravimu. Šios išlaidos apibrėžiamos Komisijos ir EIB susitarime dėl valdymo.

Rizikos pasidalijimas

1.

EIB naudoja Bendrijos įnašą kiekvieno reikalavimus atitinkančio projekto atveju atidėjimų tikėtiniems nuostoliams sudarymo ir kapitalo paskirstymo vykdymui.

2.

Atidėjimų tikėtiniems nuostoliams sudarymas apima projekto tikėtinus nuostolius. Bendrijos įnašo dalis, skirta atidėjimų statistiškai tikėtiniems nuostoliams sudarymui kiekvieno reikalavimus atitinkančios veiksmo atveju, išmokama EIB iš patikos sąskaitos, tokiu būdu padengiant atitinkamą rizikos procentinę dalį. Ši procentinė dalis yra kintama ir priklauso nuo nustatyto veiksmo rizikos laipsnio ir jo užbaigtumo laipsnio.

3.

Kapitalo paskirstymas apima projekto netikėtinus nuostolius. Kiekvienam pagrindiniam veiksmui patikos sąskaitoje paskiriama kapitalo paskirstymą atitinkanti Bendrijos įnašo dalis. EIB šios sumos gali pareikalauti, jeigu pareikalaujama garantijos, EIB skiriamos pagal paskolų garantijų priemonę, tokiu būdu padengiant papildomą jos rizikos procentinę dalį.

4.

Taikant pirmiau nurodytą mechanizmą susiformavęs rizikos pasidalijimo modelis atspindimas atitinkamai padalijant tarp patikos sąskaitos ir EIB rizikos maržą, EIB taikomą kitam analogiškam organui pagal pagrindinį paskolų garantijų priemonės veiksmą.

EIB garantija

1.

Paskolų garantijų priemonę sudaro EIB garantija likvidumo palaikymo rezervui, suteiktina reikalavimus atitinkančiam projektui pagal paskolų garantijų priemonę atitinkančias sąlygas.

2.

Jei likvidumo palaikymo rezervą užtikrinantys subjektai turi teisę pareikalauti EIB garantijos pagal paskolų garantijos priemonės sąlygas, EIB likvidumo palaikymo rezervą užtikrinantiems subjektams išmoka visas priklausančias sumokėti sumas ir tampa projekto kreditoriumi.

3.

EIB tapus projekto kreditoriumi, EIB teisės pagal paskolų garantijų priemonę tampa antraeilėmis lyginant su pirmos eilės kredito skolos aptarnavimo paslaugomis ir pirmaeilėmis lyginant su teise gauti dividendus ir su susijusiu finansavimu.

4.

Likvidumo palaikymo rezervas neturėtų viršyti 20 % pirmos eilės skolos, mokėtinos finansiškai užbaigus veiksmą, visos sumos.

Garantijų dydžio nustatymas

Garantijų, teikiamų pagal paskolų garantijų priemonę, dydis, pagrįstas rizikos marža ir garantijų priemonės visų administracinių su projektu susijusių išlaidų padengimu, yra nustatomas pagal atitinkamas EIB įprastas taisykles ir kriterijus.

Paraiškų teikimo procedūra

Paraiškos dėl rizikos padengimo pagal paskolų garantijų priemonę adresuojamos EIB laikantis EIB standartinės paraiškų teikimo procedūros.

Patvirtinimo procedūra

EIB atlieka deramą rizikos, finansinį, techninį ir teisinį tyrimą ir priima sprendimą dėl garantijos suteikimo pagal paskolų garantijų priemonę, vadovaudamasis savo įprastomis taisyklėmis ir kriterijais, įskaitant, inter alia, atskirų pasiūlymų kokybę, skolininkų kreditingumą, priimtinus terminus ir sąlygas bei rinkos paklausą.

Paskolų garantijų priemonės galiojimo laikas

1.

Bendrijos įnašas paskolų garantijų priemonei skiriamas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. Faktinis garantijų patvirtinimas turi būti užbaigtas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

2.

Jei paskolų garantijų priemonės galiojimas baigiasi dabartinės finansinės programos laikotarpiu, visi patikos sąskaitos likučiai, išskyrus paskirtas lėšas bei lėšas, būtinas kitoms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms ir išlaidoms padengti, grąžinami į TEN-T biudžeto eilutę. Jei paskolų garantijų priemonės galiojimas nepratęsiamas, kad ši priemonė galiotų kitos finansinės programos laikotarpiu, visos likusios lėšos grąžinamos į ES bendrojo biudžeto pajamų dalį.

3.

Lėšų, skirtų paskolų garantijų priemonei, gali būti pareikalauta iki paskutinės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos arba iki paskutinės subordinuotos skolos grąžinimo, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra ankstesnis.

Ataskaitos

Komisija ir EIB susitaria dėl paskolų garantijų priemonės įgyvendinimo metinių ataskaitų teikimo būdų.


Top