EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020DC0288

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS 2019 FINANSINIŲ METŲ EUROPOS SĄJUNGOS KONSOLIDUOTOSIOS METINĖS ATASKAITOS

COM/2020/288 final

Briuselis, 2020 06 26

COM(2020) 288 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS

2019 FINANSINIŲ METŲ EUROPOS SĄJUNGOS KONSOLIDUOTOSIOS METINĖS ATASKAITOS


TURINYS

ĮŽANGA    

EUROPOS SĄJUNGOS POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ    

KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABA    

SVARBIAUSI 2019 FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI    

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS    

BALANSAS    

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI    

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS APTARIMAS IR ANALIZĖ    

BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS    

ŽODYNĖLIS    

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS    

 

ĮŽANGA

Džiaugiuosi galėdamas pateikti 2019 m. Europos Sąjungos metines finansines ataskaitas. Jose pateikiama išsami ES finansų ir praėjusių metų ES biudžeto vykdymo apžvalga, įskaitant informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, finansinius įsipareigojimus ir kitas Sąjungos prievoles. Atsižvelgiant į Sąjungos veiklos daugiametį pobūdį, jose pateikti ir paaiškinimai apie svarbiausius finansinius rodiklius ir jų raidą. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos yra Komisijos integruoto finansinių ataskaitų rinkinio dalis ir esminė mūsų labai išvystytos finansinės atskaitomybės sistemos dalis.

Dar kartą parodyta, kad ES biudžetas suteikia papildomos naudos piliečiams, įmonėms ir regionams: nepaisant ribotos šio biudžeto sumos, kuri sudaro maždaug 2 % visų Sąjungos viešųjų išlaidų, biudžetas papildo nacionalinius biudžetus ir remia mūsų bendrus politinius prioritetus.

2019 m. buvo priešpaskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) metai. Beveik visos programos buvo įgyvendinamos visu pajėgumu, išskyrus naujas programas, pvz., Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), ar veiksmus, kurių teisėkūros procesas neseniai baigtas. Vykdant ES biudžetą iš viso buvo skirta 178,8 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 159,1 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų.

Vadovaujantis Europos Komisijos 2018 m. gegužės mėn. pasiūlymu, didelė 2019 m. ES biudžeto dalis buvo skirta programoms, kuriomis siekiama skatinti darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimą, ir ekonomikos augimą, strategines investicijas ir konvergenciją. Be to, ES ir toliau rėmė pastangas veiksmingai spręsti migracijos problemą tiek ES, tiek už jos ribų.

Beveik pusė lėšų skirta priemonėms, kuriomis remiamas ekonomikos augimas ir mažinami regionų ekonominiai skirtumai. ES skyrė 12,4 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, be kita ko, našiosios kompiuterijos srityje. Kitose srityse taip pat parodyta, kad biudžetas yra investicija į ateitį: palyginti su 2018 m., išlaidos švietimo ir mokymo sričiai pagal programą „Erasmus+“ padidėjo 20 %, o pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria skatinama transporto ir skaitmeninė infrastruktūra, – 37 %. Parama žemės ūkiui ir kaimo vietovėms išliko stabili ir buvo 57,9 mlrd. EUR, ja taip pat buvo prisidedama prie kovos su klimato kaita ir tvaraus augimo skatinimo.

2019 m. biudžete numatytas reikiamas lankstumas, kad būtų galima spręsti migracijos klausimų vidaus aspektus, iš viso skiriant 1,2 mlrd. EUR paramą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir 533 mln. EUR sienų valdymui ir saugumui iš Vidaus saugumo fondo. Iš viso 5 mln. EUR skirta naujajai Europos prokuratūrai, kuri vykdys baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą ir korupciją, įsteigti.

Dar prieš koronaviruso krizę vykdant 2019 m. ES biudžetą buvo akivaizdu, kaip svarbu turėti veikiančią daugiametę finansinę programą, kurioje būtų numatytos reikiamos priemonės ir lankstumas, kad būtų galima imtis veiksmų ir reaguoti į būsimus iššūkius. Šis lankstumas taip pat bus svarbus kitai daugiametei finansinei programai, kuri yra Europos ekonomikos gaivinimo plano pagrindas.

Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos rengiamos pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Siekdama laikytis šių standartų, Komisija nuolat tobulina savo taisykles ir procedūras, organizacinę struktūrą ir didina lankstumą. Ataskaitų teikimas nuosekliai ir veiksmingai užtikrina teisinę atitiktį ir didina atskaitomybę už ES išlaidas. Tai padeda įtraukti piliečius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, ir išlaikyti jų pasitikėjimą Europos Sąjunga.

Johannes Hahn

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys

EUROPOS SĄJUNGOS POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA, VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

Europos Sąjunga (ES) – sąjunga, kuriai valstybės narės suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų. Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

1.POLITINĖ IR FINANSINĖ SISTEMA

ES Sutartys

Pagrindiniai tikslais ir principai, kuriais vadovaujasi Sąjunga ir Europos institucijos, yra apibrėžti Sutartyse. Sąjunga ir ES institucijos gali veikti tik neperžengdamos kompetencijos, kuri, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, joms šiose Sutartyse suteikta, ribų

ir vadovaudamosi subsidiarumo bei proporcingumo principais 1 . Kad galėtų siekti savo tikslų ir vykdyti savo politiką, Sąjunga pasirūpina reikiamomis finansinėmis priemonėmis. Komisija yra atsakinga už Sąjungos bendrojo intereso rėmimą, be kita ko, biudžeto vykdymą ir programų valdymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Sutartyje nustatytų tikslų ES siekia naudodamasi įvairiomis priemonėmis, viena jų – ES biudžetas. Kitos, pavyzdžiui, yra bendra teisės aktų sistema arba bendros politikos strategijos.


Komisijos politiniai prioritetai

Komisijos politiniai prioritetai apibrėžiami Komisijos pirmininko nustatytose politinėse gairėse. 2019 m. gruodžio 1 d. kadenciją pradėjo Pirmininkės U. von der Leyen vadovaujama Komisija. Ji daugiausia dėmesio skirs šiems šešiems plataus užmojo tikslams:

ŠEŠI PLATAUS UŽMOJO TIKSLAI

Europos žaliasis kursas

– Siekis tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu

Žmonėms tarnaujanti ekonomika

– Socialinio sąžiningumo ir gerovės siekimas

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

– Galimybių žmonėms suteikimas naujosios kartos technologijomis

Europinės gyvensenos propagavimas

– Lygybę puoselėjančios Sąjungos, kurioje visi turime vienodas galimybes, kūrimas

Pasaulyje stipresnė Europa

– Stiprindama unikalų savo, kaip atsakingos pasaulinės lyderės, prekės ženklą, daugiau siekianti
Europa

Naujas postūmis Europos demokratijai

– Mūsų demokratijos puoselėjimas, apsauga ir stiprinimas

Ankstesnės kadencijos Komisija daugiausia dėmesio skyrė dešimčiai prioritetų, kuriuos nustatė buvęs Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir kurie atitiko tuometinę ES ilgalaikę augimo strategiją „Europa 2020“:

·naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis;

·sujungta skaitmeninė bendroji rinka;

·atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika;

·stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtesnį pramonės pagrindą;

·stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS);


·darni ir pažangi prekybos politika globalizacijai suvaldyti;

·abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė;

·nauja migracijos politika;

·svarbesnis Europos vaidmuo pasaulio arenoje;

·demokratinių pokyčių sąjunga.

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (juos Jungtinės Tautos patvirtino 2015 m. rugsėjo mėn.), suteikė naują postūmį pasaulinėms pastangoms siekti darnaus vystymosi. ES atliko svarbų vaidmenį formuojant Darbotvarkę iki 2030 m., o tai parodo, kad

darnus vystymasis jau seniai yra neatsiejama Europos projekto dalis. Darnaus vystymosi tikslai yra įtvirtinti ES sutartyse ir integruoti į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas. Sprendžiant nemažai darnaus vystymosi klausimų, be kita ko, skurdo, jaunimo nedarbo, sveikatos ir gerovės, klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, tvariosios energetikos ir migracijos, esminis vaidmuo tenka ES biudžetui.

Daugiametė finansinė programa ir išlaidų programos

Iš ES biudžeto remiamos politikos sritys įgyvendinamos pagal daugiametę finansinę programą (DFP) ir atitinkamus sektorių teisės aktus, kuriais nustatomos išlaidų programos. Teisės aktais numatomas ES politinių prioritetų finansavimas pakankamai ilgu laikotarpiu, kad būtų veiksmingas ir

kad ES lėšų gavėjams ir bendrą finansavimą teikiančioms nacionalinėms valdžios institucijoms būtų pateikta nuosekli ilgalaikė vizija. Nustatomos didžiausios metinės visų ES išlaidų ir pagrindinių išlaidų kategorijų sumos (viršutinės ribos). Visų išlaidų kategorijų viršutinių ribų suma yra įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba. Daugiametė finansinė programa, pritarus Europos Parlamentui, priimama vienbalsiai – tai rodo, kad visos valstybės narės sutaria dėl tikslų ir išlaidų lygio (maksimalaus biudžetinių įsipareigojimų ir mokėjimų lygio). Dabartinė DFP apima 2014–2020 m. laikotarpį.

Tarpinstitucinis susitarimas

Daugiametę finansinę programą papildo tarpinstitucinis susitarimas 2 politinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas. Šio 2013 m. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį priimto susitarimo tikslas –

užtikrinti biudžetinę drausmę, pagerinti kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.

Metinis biudžetas

Komisijos parengtą metinį biudžetą paprastai iki gruodžio mėn. vidurio tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi SESV 314 straipsnyje nustatytos procedūros. Pagal biudžeto subalansuotumo principą visos pajamos turi būti lygios visoms atitinkamų

finansinių metų išlaidoms (mokėjimų asignavimams).

Pagrindinis ES finansavimo šaltinis yra nuosavų išteklių pajamos, kurias papildo kitos pajamos. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (pvz., muitai ir cukraus mokesčiai), nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir nuosavi ištekliai iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Kitos iš ES veiklos gaunamos pajamos (pvz., konkurencijos bylų baudos) paprastai sudaro mažiau nei 10 % visų pajamų. Visa biudžetui finansuoti reikalingų nuosavų išteklių suma nustatoma iš visų išlaidų atėmus kitas pajamas. Dabartinėje DFP bendra nuosavų išteklių suma negali viršyti 1,20 % valstybių narių BNP sumos.



Valdymo būdai

ES biudžetas vykdomas trimis valdymo būdais (pagal juos nustatoma, kaip pinigai išmokami ir valdomi):

·Pasidalijamasis valdymas. Didelė biudžeto dalis Komisijos valdoma pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą, visų pirma struktūrinių fondų ir žemės ūkio srityse.

·Tiesioginis valdymas. Komisija taip pat valdo pačias programas ir gali specialių programų įgyvendinimą pavesti vykdomosioms įstaigoms.

·Netiesioginis valdymas. Sprendimai dėl išlaidų taip pat gali būti netiesiogiai valdomi per kitas įstaigas Europos Sąjungoje arba už jos ribų. Finansiniame reglamente ir (arba) susitarimuose dėl įnašo apibrėžiami būtini šių subjektų kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmai ir Komisijos vykdoma priežiūra, kai biudžeto vykdymo užduotys pavedamos nacionalinėms agentūroms, Europos investicijų banko grupei, trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms (pvz., Pasaulio bankui arba Jungtinėms Tautoms) ir kitiems subjektams (pvz., ES decentralizuotoms agentūroms, bendrosioms įmonėms).

Finansinis reglamentas

Bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas (FR) 3 yra svarbiausias ES finansų reglamentavimo struktūros teisės aktas. Jame išsamiai apibrėžiamos ES biudžeto vykdymui taikomos finansinės taisyklės ir įvairių subjektų, dalyvaujančių užtikrinant, kad pinigai būtų naudojami patikimai ir

kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, vaidmuo.

2.VALDYMAS IR ATSKAITOMYBĖ

2.1.INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

ES institucine struktūra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tikslų, tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams, taip pat užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą. Organizacinę struktūrą sudaro institucijos, agentūros ir kitos ES įstaigos, įtrauktos į ES konsoliduotąsias finansines ataskaitas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų konsolidavimo kriterijų ir taikytinų apskaitos taisyklių (žr. konsoliduotinų subjektų sąrašą 9 pastaboje).

Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Komisija yra politiškai atskaitinga Europos Parlamentui. Taryba taip pat vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis Sąjungos bendrosiomis politinėmis gairėmis ir prioritetais.

Komisija yra atsakinga už teisės aktų planavimą, rengimą ir siūlymą, už ES politikos valdymą, įskaitant ES teisės aktų įgyvendinimo stebėseną ir jų vykdymo užtikrinimą, ES finansavimo skyrimą ir finansavimo programų valdymą, taip pat už ES atstovavimą tarptautiniu mastu.

Komisija vykdo biudžetą daugiausia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis 4 . Drauge jos užtikrina, kad asignavimai būtų naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais. Pasidalijamojo valdymo atvejais reglamentuose valstybėms narėms nustatomi biudžeto vykdymo kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juose taip pat nustatomos kiekvienos ES institucijos pareigos ir išsamios su jų išlaidomis susijusios taisyklės.



2.2.KOMISIJOS VALDYMO STRUKTŪRA

Komisijos valdymo struktūra unikali – aiškiai atskirtos politinės ir administracinės priežiūros struktūros, tiksliai apibrėžta atsakomybė ir finansinė atskaitomybė 5 .

Komisijos vidaus veikla grindžiama keliais pagrindiniais gero valdymo principais: aiškios pareigos ir atsakomybė, tvirtas įsipareigojimas valdyti veiklą ir laikytis teisinės sistemos, aiškūs atskaitomybės mechanizmai, aukštos kokybės ir įtrauki reglamentavimo sistema, atvirumas bei skaidrumas ir aukšti etiško elgesio standartai.

Komisija vykdo šias funkcijas vadovaujama Komisijos narių kolegijos, kuri nustato prioritetus ir prisiima visą politinę atsakomybę už Komisijos darbą. Pirmininkas priima sprendimą dėl Komisijos vidaus organizacinės struktūros, siekdamas užtikrinti veiklos nuoseklumą, veiksmingumą ir kolegialumą. Vidaus tvarka sukuriama patikimos kontrolės ir valdymo priemonių struktūra, leidžianti Komisijos narių kolegijai prisiimti politinę atsakomybę už Komisijos darbą, t. y. už jos priimamus sprendimus, taip pat už koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas, kaip nustatyta Sutartyse.

Komisijos narių kolegija paveda praktinį biudžeto vykdymą generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams, kurie vadovauja Komisijos administracinei struktūrai 6 . Remiantis šiuo decentralizuotu požiūriu kuriama administravimo kultūra, kuri skatina valstybės tarnautojus prisiimti atsakomybę už veiklą, kurią jie kontroliuoja, ir reikalauja, kad jie užtikrintų veiklos, už kurią jie yra atsakingi, vykdymą.

Centrinės tarnybos padeda generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams vykdyti savo pareigas. Visų pirma Organizacinio valdymo taryba teikia koordinavimo, priežiūros, konsultavimo ir strategines gaires organizacinio valdymo klausimais, įskaitant finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą, rizikos valdymą, veiklos valdymą, IT valdymą, kibernetinį ir fizinį saugumą, veiklos tęstinumą, komunikaciją ir informacijos valdymą 7 .

Ši valdymo sistema pagrįsta Sutartimis ir ji laikui bėgant keitėsi, kad būtų pritaikyta prie kintančios aplinkos ir toliau derėtų su atitinkamuose tarptautiniuose standartuose 8 nustatyta geriausia praktika. Toliau paprastinant ir stiprinant 2018 m. nustatytą tvarką 9 , atsižvelgta į Europos Audito Rūmų 10 ir Komisijos vidaus audito tarnybos atliktą audito darbą. Kaip reikalaujama Finansiniame reglamente (247 straipsnis), metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama informacija apie pagrindines valdymo priemones Komisijoje.

2.3.ES į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo sistema

Patikimos į rezultatus orientuotos sistemos įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant, kad ES programos būtų labai orientuotos į rezultatus, Europos lygmens pridėtinę vertę ir būtų patikimai valdomos. ES į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo sistema yra labai išplėtota, o standartiniame rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo sistemų indekse užima aukštesnę vietą nei bet kuri atskira Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinta šalis.

Pagal ES į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo sistemą teikiamos kelių rūšių ir lygių strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių ataskaitos. Jose taip pat atsižvelgiama į politikos (pvz., klimato kaitos ar lyčių lygybės klausimų sprendimą) bei programų papildomumą ir integravimą, taip pat itin svarbų valstybių narių vaidmenį vykdant ES biudžetą.

·Uždaviniai, rodikliai ir tikslai yra nurodyti programų teisiniuose pagrinduose, o kiekvienais metais Komisija juos pateikia programų suvestinėse, kurios pridedamos prie biudžeto projekto. Pastarosiose pateikiama informacija, būtina programų vykdymui suprasti ir jų rezultatams įvertinti. Tai apima ilgalaikius finansinius įsipareigojimus pagal daugiametę finansinę programą, programos įgyvendinimo pradinę padėtį (politikos veiksmų pradinius taškus), uždavinius (kurie turi būti pasiekti daugiamečio programavimo laikotarpio pabaigoje) ir tarpinius tikslus.

·Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami prioritetinėms sritims ir kad kiekvienas veiksmas būtų rezultatyvus ir turėtų pridėtinės vertės, Komisija skatina veiksmingumo kultūrą. Be to, pastaraisiais metais ji sukūrė metodą, kuriuo skatinama didesnė atitikties ir veiklos rezultatų pusiausvyra.

·Metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiama išsami ES biudžeto vykdymo rezultatų, valdymo ir apsaugos apžvalga. Joje paaiškinama, kaip ES biudžeto lėšomis remiami Europos Sąjungos politiniai prioritetai, paaiškinami rezultatai, pasiekti naudojant ES biudžeto lėšas, ir Komisijos vaidmuo užtikrinant ir skatinant, kad būtų laikomasi aukščiausių biudžeto ir finansų valdymo standartų.

Dėl šių elementų biudžeto valdymo institucija, vykdydama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, turi visas galimybes atsižvelgti į informaciją apie veiklos rezultatus.

2.4.KOMISIJOS FINANSŲ VALDYMAS

Su finansų valdymu susijusios funkcijos ir pareigos Komisijoje aiškiai apibrėžtos (pvz., Finansiniame reglamente ir vidaus taisyklėse 11 ) ir atitinkamai įgyvendinamos. Kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, Komisijos generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai yra atsakingi už patikimą ES išteklių finansinį valdymą, Finansinio reglamento nuostatų laikymąsi, rizikos valdymą ir tinkamos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą.

Leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybė apima visą valdymo procesą, pradedant tuo, ką reikia padaryti, norint pasiekti institucijos nustatytus politikos tikslus, ir baigiant veiklos valdymu, kiek tai susiję su pačia veikla ir patikimu finansų valdymu. Užduotys gali būti toliau perduotos direktoriams, skyrių vadovams ir kitiems asmenims, kurie tokiu būdu tampa perdeleguotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Kiekvienas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali pasitelkti vieną ar du direktorius, atsakingus už rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, prižiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinamos vidaus kontrolės sistemos.

Komisijos centrinės tarnybos teikia rekomendacijas ir patarimus, taip pat skatina geriausią praktiką, be kita ko, veiklą vykdant Organizacinio valdymo tarybai.

Finansiniame reglamente reikalaujama, kad kiekvienas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų metinę veiklos ataskaitą (MVA), kurioje būtų nurodoma, kas per metus pasiekta, taip pat aprašoma vidaus kontrolė ir finansų valdymas. Metinėje veiklos ataskaitoje patvirtinama, kad ištekliai buvo naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad taikomos kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinamos būtinos garantijos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu. Komisijos lygmeniu metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra pagrindinė priemonė, kuria Komisijos narių kolegija prisiima politinę atsakomybę už finansinį ES biudžeto valdymą.

Komisijos apskaitos pareigūnas centralizuotai atsako už iždo valdymą, susigrąžinimo procedūras, apskaitos taisyklių nustatymą remiantis tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais ir metodais, apskaitos sistemų tvirtinimą ir Komisijos bei ES konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines finansines ataskaitas, pareikšdamas, kad jose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai. Metines finansines ataskaitas tvirtina Komisijos narių kolegija. Apskaitos pareigūnas veikia nepriklausomai ir jam tenka didelė atsakomybė, susijusi su finansinių ataskaitų teikimu Komisijoje.

Komisijos vidaus auditorius taip pat atlieka centralizuotą ir nepriklausomą funkciją ir teikia nepriklausomas konsultacijas, nuomones ir rekomendacijas dėl Komisijos, ES agentūrų ir kitų autonominių įstaigų vidaus kontrolės sistemų kokybės ir veikimo. 

Audito pažangos komitetas užtikrina vidaus auditoriaus nepriklausomumą ir stebi vidaus audito darbo kokybę ir tolesnius veiksmus, kurių Komisija imasi atsižvelgdama į vidaus ir išorės audito rekomendacijas, taip pat į su biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusius Europos Audito Rūmų nustatytus faktus ir rekomendacijas dėl metinių konsoliduotųjų ES finansinių ataskaitų patikimumo. Tai, kad komitetas atlieka patariamąją funkciją, padeda apskritai toliau didinti Komisijos veiksmingumą ir efektyvumą siekiant tikslų ir sudaro geresnes sąlygas kolegijai vykdyti Komisijos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės praktikos priežiūrą.

2.5.FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

ES biudžeto ataskaitos skelbiamos teikiant integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį – jame pateikiama išsami informacija apie ES biudžeto vykdymą, veiklos ir kitus rezultatus, finansų valdymą ir apsaugą. Tai apima ES konsoliduotąsias metines ataskaitas, metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (į ją įtrauktas Sąjungos finansų vertinimas pagal pasiektus rezultatus), metinę atliktų vidaus auditų ataskaitą, ilgalaikę gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozę ateinantiems penkeriems metams ir tolesnių veiksmų po biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitą. Šiame integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinyje visuomenei pateikiama visapusiška ES biudžeto finansinės ir veiklos padėties kiekvienais metais apžvalga.

ES konsoliduotosiose metinėse finansinėse ataskaitose pateikiama finansinės informacijos apie ES institucijų, agentūrų ir kitų įstaigų veiklą tiek kaupiamosios apskaitos, tiek biudžeto požiūriu. Šios ataskaitos neapima valstybių narių metinių finansinių ataskaitų.

ES konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas sudaro dvi atskiros, bet susijusios dalys:

·konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir

·biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriose pateikiama suvestinė informacija apie biudžeto vykdymą.

Be to, kartu su ES konsoliduotosiomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis pateikiamas dokumentas „Finansinės būklės ataskaitos aptarimas ir analizė“ (FSDA), kuriame apibendrinami svarbūs finansinių ataskaitų pokyčiai ir tendencijos ir paaiškinama reikšminga rizika ir neapibrėžtumas, su kuriais susidūrė ES ir kuriuos turės pašalinti ateityje.

Komisijos ataskaitos ir atskaitomybė:

Integruotosios finansinės ir atskaitomybės ataskaitos
(FR 247 straipsnis)

·ES konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos

·Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita (įskaitant ES finansų vertinimo ataskaitą)

·Vidaus audito metinė ataskaita

·Ilgalaikė gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė penkeriems metams

·Tolesnių veiksmų po biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaita

Kitos ataskaitos

·Komunikacijos priemonių rinkinys, skirtas pranešimui apie Sąjungos padėtį

·Bendrasis pranešimas apie ES veiklą

·Generalinių direktoratų metinės veiklos ataskaitos

·Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita

2.6.IŠORĖS AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO PROCEDŪRA

Laikantis patikimo finansų valdymo principų, lėšos turi būti valdomos veiksmingai, efektyviai ir ekonomiškai. Veikia visapusišku atsiskaitymu, vidaus auditu ir politine kontrole grindžiama atskaitomybės sistema, reikalinga norint suteikti pagrįstą patikinimą, kad ES lėšos yra sėkmingai ir tinkamai panaudotos.

Europos Audito Rūmai, vadovaudamiesi sistemingu ir išsamiu požiūriu, kasmet tikrina ataskaitų patikimumą, tai, ar visos pajamos gautos ir visos išlaidos patirtos teisėtai ir tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas ir biudžeto sudarymo kokybiniai aspektai, įskaitant veiklos rezultatų aspektą, yra patikimi. Europos Audito Rūmų metinės ataskaitos paskelbimas yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžia. Auditoriai taip pat rengia specialiąsias ataskaitas dėl konkrečių išlaidų ar politikos sričių arba tam tikrais biudžeto ar valdymo klausimais.

Tarybai pateikus rekomendaciją, Europos Parlamentas sprendžia, ar galutinai pritarti tam, kaip Komisija įvykdė ES biudžetą atitinkamais metais (tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu). Vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą užtikrinama, kad Komisija būtų politiškai atskaitinga už ES biudžeto vykdymą.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimas taip pat priimamas remiantis Komisijos integruotosiomis finansinėmis ir atskaitomybės ataskaitomis, Komisijos narių klausymais ir pateiktais atsakymais į Komisijai adresuotus klausimus raštu.

KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABA

2019 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią institucijos ir įstaigos pateikė pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 246 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento XIII antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasi šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, buvo būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, patvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinusi, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais teisingai parodyta Europos Sąjungos finansinė būklė, operacijų rezultatai ir pinigų srautai.

Rosa ALDEA BUSQUETS

Komisijos apskaitos pareigūnė

2020 m. birželio 18 d.

 

SVARBIAUSI 2019 FINANSINIŲ METŲ ASPEKTAI

2019 m. Sąjungos biudžeto vykdymas

ES biudžetui tenka svarbus vaidmuo: padėti įgyvendinti Sąjungos politiką ir prioritetus. Nepaisant ribotos šio biudžeto sumos, kuri sudaro maždaug 2 % visų Sąjungos viešųjų išlaidų, biudžetas papildo nacionalinius biudžetus ir turi aiškų prioritetą – investicijas ir papildomumą. Tai pagrindinė priemonė iš gausybės Europos lygmens politinių ir reguliavimo priemonių, skirta įgyvendinti politikos prioritetams, dėl kurių susitarė visos ES narės ir kurie perkelti į daugiametę finansinę programą, į kurią įtrauktos įvairios programos ir didžiausios viršutinės išlaidų ribos.

2018 m. gruodžio 12 d. priimtu 2019 m. ES biudžetu patvirtinama, kad ES nukreipia lėšas ten, kur jų reikia. Vadovaujantis Europos Komisijos 2018 m. gegužės mėn. pasiūlymu, 2019 m. didžiausia ES biudžeto dalis buvo skirta įsipareigojimams skatinti darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimą, augimą, strategines investicijas ir konvergenciją. Be to, ES ir toliau rėmė pastangas veiksmingai spręsti migracijos problemą tiek ES, tiek už jos ribų.

2019 m. priimtas biudžetas padėjo stiprinti Europos ekonomiką ir didinti jos atsparumą, taip pat skatinti solidarumą ir saugumą tiek jos viduje, tiek už jos ribų. 2019 m. buvo priešpaskutiniai dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) metai. Beveik visos programos buvo įgyvendinamos visu pajėgumu, išskyrus naujas programas, pvz., Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), ar veiksmus, kurių teisėkūros procesas neseniai baigtas.

Vykdant 2019 m. ES biudžetą iš viso buvo skirta 178,8 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 159,1 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų. Šis panaudojimo lygis gali būti laikomas patenkinamu, nes visus metus buvo atliekami tik nedideli patikslinimai. Į 2020 m. perkėlus sumas, panaudojimo lygis padidėja iki 99,4 % įsipareigojimų ir 99,5 % mokėjimų asignavimų.

Beveik pusė lėšų skirta priemonėms, kuriomis remiamas ekonomikos augimas ir mažinami regionų ekonominiai skirtumai. ES skyrė 12,4 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, be kita ko, našiosios kompiuterijos srityje. Biudžetas padidintas švietimui ir mokymui (20 % daugiau pagal programą „Erasmus+“ nei 2018 m.) ir transportui bei skaitmeninei infrastruktūrai (37 % daugiau pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę). Parama žemės ūkiui ir kaimo vietovėms išliko stabili ir buvo 57,9 mlrd. EUR, ja taip pat buvo prisidedama prie kovos su klimato kaita ir tvaraus augimo skatinimo.

2019 m. biudžete numatytas reikiamas lankstumas, kad būtų galima spręsti migracijos klausimų vidaus aspektus, iš viso skiriant 1,2 mlrd. EUR paramą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir 533 mln. EUR sienų valdymui ir saugumui iš Vidaus saugumo fondo. Iš viso 5 mln. EUR skirta naujajai Europos prokuratūrai, kuri vykdys baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą ir korupciją, įsteigti.

Finansinės ataskaitos. Svarbiausi aspektai

Balansas

·Iš eilutės „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai“ lėšų 2018 m. paleisti keturi palydovai 2019 m. sėkmingai išlaikė bandymus orbitoje. 2019 m. jie papildė veikiančią sistemą, taigi, palydovų skaičius padidėjo iki 26 (žr. 2.2 pastabą).

·Dėl tolesnio ESIF ir EDVF garantijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ finansinių priemonių finansavimo parduoti laikomas finansinis turtas padidėjo 3,0 mlrd. EUR. Nors paskolos sumažėjo 1,3 mlrd. EUR Rumunijai ir Latvijai grąžinus mokėjimų balanso (MB) paskolas, jų sumos vėl kažkiek padidėjo dėl naujų suteiktų makrofinansinės paramos (MFP) paskolų (žr. 2.4 pastabą).

·Išankstinis finansavimas (t. y. išankstiniai mokėjimai ES lėšų gavėjams) šiek tiek padidėjo (1,5 mlrd. EUR) iki 51,4 mlrd. EUR (žr. 2.5 pastabą).

·Apskritai visos gautinos sumos ir susigrąžintinos sumos išliko panašios kaip ir praėjusiais metais, t. y. 24,0 mlrd. EUR (žr. 2.6 pastabą).

·Sumažėjus ilgalaikei palūkanų normai, naudojamai išmokų darbuotojams įsipareigojimams įvertinti (vadinamajai diskonto normai), kuri pirmą kartą tapo neigiama, metų pabaigoje gerokai padidėjo įsipareigojimas – 17,2 mlrd. EUR (žr. 2.9 pastabą).

·Dėl susigrąžintų 1,5 mlrd. EUR MB pasiskolintų lėšų sumažėjo finansiniai įsipareigojimai, bet jie kažkiek padidėjo dėl naujai pasiskolintų lėšų, susijusių su MFP paskolomis (žr. 2.11 pastabą).

·Mokėtinos sumos ir sukauptos sumos išliko panašios kaip 2018 m., iš viso 94,1 mlrd. EUR (žr. 2.12 ir 2.13 pastabas).

Finansinės veiklos ataskaita

·Kalbant apie pajamas, po ankstesnių sumų patikslinimų (daugiausia 2012–2017 m.) BNP pajamos buvo 3,0 mlrd. EUR didesnės, nes BNP bazės buvo atnaujintos remiantis realiais duomenimis. 2019 m. pajamos iš baudų sudarė 4,3 mlrd. EUR (žr. 3.1 / 3.4 pastabą).

·Išlaidos, patirtos taikant pasidalijamojo valdymo principą, padidėjo 4,8 mlrd. EUR, – tai lėmė geresnis ERPF ir Sanglaudos fondo programų įgyvendinimas, pažengus dabartinės DFP įgyvendinimui (žr. 3.9 pastabą).

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

·2019 m. pasirašius naujas ESIF ir išorės skolinimo įgaliojimo (ISĮ) operacijas, kurios garantuojamos ES biudžeto lėšomis, biudžeto garantijos padidėjo 2,7 mlrd. EUR (žr. 4.1.1 pastabą).

EUROPOS SĄJUNGA

2019 FINANSINIAI METAI

KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS IR AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

TURINYS

BALANSAS    

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA    

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA    

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA    

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI    

1.    SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI    

2.    BALANSO PASTABOS    

3.    PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS PASTABOS    

4.    NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR TURTAS    

5.    BIUDŽETINIAI IR TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI    

6.    FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS    

7.    SUSIJUSIŲ ŠALIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA    

8.    ĮVYKIAI PO PASKUTINĖS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DIENOS    

9.    KONSOLIDAVIMO MASTAS    

 

BALANSAS

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

ILGALAIKIS TURTAS

Nematerialusis turtas

2.1

515

446

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

2.2

11 380

11 185

Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

2.3

591

591

Finansinis turtas

2.4

66 714

65 231

Išankstinis finansavimas

2.5

26 240

26 006

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.6

3 607

416

109 047

103 875

TRUMPALAIKIS TURTAS

Finansinis turtas

2.4

4 514

4 168

Išankstinis finansavimas

2.5

25 206

23 968

Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

2.6

20 367

24 248

Atsargos

2.7

68

73

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

2.8

19 745

18 113

69 900

70 570

VISAS TURTAS

178 947

174 444

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams

2.9

(97 659)

(80 456)

Atidėjiniai

2.10

(3 710)

(3 281)

Finansiniai įsipareigojimai

2.11

(53 071)

(53 289)

(154 440)

(137 025)

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Atidėjiniai

2.10

(1 116)

(852)

Finansiniai įsipareigojimai

2.11

(1 446)

(2 617)

Mokėtinos sumos

2.12

(27 241)

(32 227)

Sukauptos sąnaudos ir būsimojo laikotarpio pajamos

2.13

(67 227)

(63 186)

(97 030)

(98 882)

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI

(251 470)

(235 907)

GRYNASIS TURTAS

(72 523)

(61 463)

Rezervai

2.14

5 037

4 961

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos*

2.15

(77 560)

(66 424)

GRYNASIS TURTAS

(72 523)

(61 463)

*    2019 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta apmokėti Sąjungos trumpalaikius įsipareigojimus iš nuosavų išteklių, kurie 2020 m. bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 259/68 su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

 

FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

mln. EUR

Pastaba

2019

2018

PAJAMOS

Pajamos iš neprekybinių operacijų

BNP ištekliai

3.1

108 820

105 780

Tradiciniai nuosavi ištekliai

3.2

21 235

22 767

PVM ištekliai

3.3

18 128

17 624

Baudos

3.4

4 291

6 740

Susigrąžintos išlaidos

3.5

2 627

2 215

Kita

3.6

2 072

3 312

157 174

158 438

Pajamos iš prekybinių operacijų

Finansinės pajamos

3.7

1 817

3 115

Kita

3.8

1 298

1 379

3 116

4 494

Visos pajamos

160 289

162 932

IŠLAIDOS

Patirtos valstybių narių

3.9

Europos žemės ūkio garantijų fondas

(43 951)

(43 527)

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir

kitos kaimo plėtros priemonės

(13 541)

(13 149)

Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas

(35 178)

(30 230)

Europos socialinis fondas

(11 218)

(11 935)

Kita

(2 608)

(2 826)

Patirtos Komisijos, vykdomųjų įstaigų ir patikos fondų

3.10

(18 942)

(17 551)

Patirtos kitų ES agentūrų ir įstaigų

3.11

(3 131)

(3 396)

Patirtos trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų

3.11

(4 085)

(4 016)

Patirtos kitų subjektų

3.11

(2 875)

(3 569)

Darbuotojų ir pensijų išlaidos

3.12

(11 366)

(10 929)

Finansinės išlaidos

3.13

(1 491)

(1 677)

Kitos išlaidos

3.14

(7 109)

(6 208)

Visos išlaidos

(155 493)

(149 014)

EKONOMINIS METŲ REZULTATAS

4 796

13 918

 

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

mln. EUR

2019

2018

Ekonominis metų rezultatas

4 796

13 918

Pagrindinė veikla

Amortizacija

107

104

Nusidėvėjimas

1 022

998

Paskolų (padidėjimas) / sumažėjimas

1 255

1 041

Išankstinio finansavimo (padidėjimas) / sumažėjimas

(1 472)

(947)

Iš prekybos gautinų sumų ir neprekybinių susigrąžintinų sumų (padidėjimas) / sumažėjimas

691

(12 299)

Atsargų (padidėjimas) / sumažėjimas

5

222

Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

17 203

7 334

Atidėjinių padidėjimas / (sumažėjimas)

693

594

Finansinių įsipareigojimų padidėjimas / (sumažėjimas)

(1 389)

(1 007)

Mokėtinų sumų padidėjimas / (sumažėjimas)

(4 985)

(6 821)

Sukauptų sąnaudų ir būsimojo laikotarpio pajamų padidėjimas / (sumažėjimas)

4 041

(716)

Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės pajamos

(1 803)

(556)

Išmokų darbuotojams įsipareigojimo (negrynųjų pinigų pokyčio, neįtraukto į finansinės veiklos ataskaitą) pakartotinis vertinimas

(14 164)

(4 396)

Kiti nepiniginiai pokyčiai

111

(71)

Investicinė veikla

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių vertės (padidėjimas) / sumažėjimas

(1 392)

(1 583)

Investicijų, apskaitytų taikant nuosavybės metodą, (padidėjimas) / sumažėjimas

(1)

(9)

Parduoti laikomo finansinio turto (padidėjimas) / sumažėjimas

(2 964)

(1 811)

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (padidėjimas) / sumažėjimas

(121)

7

GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI

1 633

(5 998)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas / (sumažėjimas)

1 633

(5 998)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje

18 113

24 111

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje

19 745

18 113

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR

Iš valstybių narių pareikalautinos sumos
Sukauptas perteklius / (deficitas)

Kiti rezervai

Tikrosios vertės rezervas

Grynasis turtas

LIKUTIS 2017 12 31

(75 234)

4 598

278

(70 359)

Garantijų fondo rezervo pokytis

(186)

186

Tikrosios vertės pokyčiai

(47)

(47)

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

(4 396)

(4 396)

Kita

30

(54)

(24)

2017 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms

(556)

(556)

Ekonominis metų rezultatas

13 918

13 918

LIKUTIS 2018 12 31

(66 424)

4 730

231

(61 463)

Garantijų fondo rezervo pokytis

(21)

21

Tikrosios vertės pokyčiai

160

160

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

(14 164)

(14 164)

Kita

56

(105)

(49)

2018 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms

(1 803)

(1 803)

Ekonominis metų rezultatas

4 796

4 796

LIKUTIS 2019 12 31

(77 560)

4 646

391

(72 523)

 

 

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMIEJI RAŠTAI

 

1.SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

2.TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

ES ataskaitos rengiamos pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1), toliau – Finansinis reglamentas (FR).

Pagal Finansinio reglamento 80 straipsnį ES finansinės ataskaitos rengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS). Siekiant užtikrinti ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vidaus nuoseklumą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles.

Naujų ir iš dalies pakeistų Europos Sąjungos apskaitos taisyklių taikymas

Naujos Europos Sąjungos apskaitos taisyklės, kurios taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau

Toliau nurodoma nauja ES apskaitos taisyklė, kurią patvirtino Komisijos apskaitos pareigūnas, privalomai taikoma metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau.

·Pagal 20-ąją ES apskaitos taisyklę, kuri pagrįsta 40-uoju TVSAS „Viešojo sektoriaus junginiai“, nustatyti viešojo sektoriaus junginių klasifikavimo, pripažinimo ir vertinimo, t. y. atskirų operacijų sujungimo viename viešojo sektoriaus subjekte, reikalavimai.

Pagal standartą išskiriami du viešojo sektoriaus junginiai: susijungimai ir įsigijimai. Susijungimas yra viešojo sektoriaus junginys, kuriame nė viena junginio šalis neįgyja vienos ar kelių operacijų kontrolės arba, jeigu viena junginio šalis įgyja kontrolę, yra įrodymų, kad junginys turi ekonominę jungimosi esmę (standarte pateikiama keletas rodiklių, susijusių su svarstymu ir sprendimų priėmimo procesu, kad būtų galima atlikti tokį vertinimą). Įsigijimas yra viešojo sektoriaus junginys, kai viena junginio šalis įgyja vienos ar kelių operacijų kontrolę ir yra įrodymų, kad junginys nėra susijungimas.

Viešojo sektoriaus junginiai, kurie klasifikuojami kaip susijungimas, apskaitomi taikant pakeistą interesų sujungimo metodą, pagal kurį reikalaujama, kad atsirandantis subjektas pripažintų apskaitytiną turtą, įsipareigojimus ir visus nekontroliuojamus interesus jų balansine verte su atitinkamu grynojo turto padidėjimu arba sumažėjimu (t. y. nesukurdamas prestižo).

Viešojo sektoriaus junginiai, kurie klasifikuojami kaip įsigijimai, apskaitomi taikant įsigijimo metodą, pagal kurį reikalaujama, kad įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai būtų pripažįstami įsigijimo datą buvusia tikrąja verte, o bet kokia nekontroliuojama įsigytos operacijos dalis pripažįstama proporcingai įsigytos operacijos identifikuojamo grynojo turto daliai. Kitaip nei sujungimas, įsigijimas sukuria prestižą (vertinamą kaip perleisto atlygio ir bet kokios nekontroliuojamos dalies perviršis, viršijantis įsigyto identifikuojamo turto ir prisiimtų įsipareigojimų grynąją vertę įsigijimo datą).

Standarte numatyti atskiri informacijos atskleidimo reikalavimai, kad ES finansinių ataskaitų naudotojai galėtų įvertinti sujungimo arba įsigijimo pobūdį ir finansinį poveikį, taip pat einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu pripažintų patikslinimų, susijusių su tokiais sandoriais, įvykdytais per ataskaitinį laikotarpį arba ankstesnius ataskaitinius laikotarpius, finansinį poveikį.

   Kadangi ataskaitiniu laikotarpiu viešojo sektoriaus junginių nebuvo, naujasis standartas neturi poveikio 2019 m. finansinėms ataskaitoms.

Naujos priimtos, bet 2019 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusios apskaitos taisyklės

Nėra naujų priimtų ir 2019 m. gruodžio 31 d. dar neįsigaliojusių apskaitos taisyklių.

3.APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos vartotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 1 „Finansinės ataskaitos“ ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1: teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, reikšmingumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos.

Finansinės atskaitomybės kokybinės savybės yra svarbumas, sąžiningas pateikimas (patikimumas), suprantamumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir patikrinamumas.

4.KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo mastas

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus, jungtinę veiklą ir asocijuotuosius ūkio subjektus. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti 9 pastaboje. Jame šiuo metu yra 52 kontroliuojami subjektai ir 1 asocijuotasis ūkio subjektas. Tarp kontroliuojamų subjektų yra ES institucijų (įskaitant Komisija, bet ne Europos Centrinį Banką) ir ES agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką, t. y. bendrą užsienio ir saugumo politiką). Likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (toliau – likviduojama EAPB) taip pat laikoma kontroliuojamu subjektu. Vienintelis ES asocijuotasis ūkio subjektas yra Europos investicijų fondas (EIF).

Subjektai, kurių atskaitomybę reikia konsoliduoti, tačiau kurie nėra reikšmingi ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų mastu, neturi būti konsoliduojami arba apskaitomi taikant nuosavybės metodą, jei taip būtų sugaišta per daug laiko arba ES patirtų per didelių išlaidų. Tokie subjektai vadinami nereikšmingais subjektais ir yra atskirai išvardyti 9 pastaboje. 2019 m. 7 subjektai klasifikuoti kaip tokie nereikšmingi subjektai.

Kontroliuojami subjektai

Siekiant nustatyti konsolidavimo mastą, taikoma kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra subjektai, iš kurių ES dėl savo dalyvavimo gauna įvairios naudos, arba gali jos gauti, ir naudodamasi savo galia valdyti kitą subjektą gali paveikti tos naudos pobūdį ir dydį. Šia galia turi būti galima pasinaudoti iš karto ir ji turi būti susijusi su atitinkama subjekto veikla. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai ES taikomi šie kontrolės kriterijai: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš ES biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Siekiant pradėti kontrolę, kiekvieno subjekto lygmeniu įvertinama, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o tokių operacijų nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nėra reikšmingi, todėl neeliminuoti.

Jungtinė veikla

Jungtinė veikla – tai susitarimas, kurį bendrai kontroliuoja ES ir viena arba daugiau šalių. Bendra kontrolė – įpareigojančia sutartimi įteisintas veiklos kontrolės pasidalijimas, galimas tik tada, kai sprendimams dėl svarbios veiklos priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, sutarimas. Bendri susitarimai gali būti bendrosios įmonės arba bendra veikla. Bendroji įmonė – tai jungtinė veikla, kuri struktūriškai vykdoma per atskirą priemonę, o veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos grynąjį turtą. Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą). Bendra veikla – tai jungtinė veikla, kai veiklą bendrai kontroliuojančios šalys turi teisių į tos veiklos turtą ir prievolių vykdyti su ta veikla susijusius įsipareigojimus. Dalyvavimas bendroje veikloje apskaitomas ES finansinėse ataskaitose pripažįstant jo turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas, taip pat jam priklausančią turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų dalį.

Asocijuotieji ūkio subjektai

Asocijuotieji ūkio subjektai – tai subjektai, kuriems ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų išimtinai ar bendrai nekontroliuoja. Jeigu ES tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos. Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą (žr. 1.5.4 pastabą).

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

ES darbuotojų bendrosios sveikatos draudimo sistemos fondus, Europos plėtros fondą ir Dalyvių garantijų fondą jų vardu valdo Komisija. Tačiau, kadangi šie subjektai nėra ES kontroliuojami, jų ataskaitos nekonsoliduojamos su jos finansinėmis ataskaitomis.

5.ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

Finansinės ataskaitos pateikiamos kasmet. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

6.Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Jei nenurodyta kitaip, finansinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų, nes ES funkcinė valiuta yra euras.

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą yra pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Nepiniginių finansinių priemonių, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus taikant gruodžio 31 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valiutų kursus:

Euro kursas

Valiuta

2019 12 31

2018 12 31

Valiuta

2019 12 31

2018 12 31

BGN

1,9558

1,9558

PLN

4,2568

4,3014

CZK

25,4080

25,7240

RON

4,783

4,6635

DKK

7,4715

7,4673

SEK

10,4468

10,2548

GBP

0,8508

0,8945

CHF

1,0854

1,1269

HRK

7,4395

7,4125

JPY

121,9400

125,8500

HUF

330,5300

320,9800

USD

1,1234

1,145

7.Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos privalo būti pagrįstos vadovybės įverčiais ir prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, su gautinomis sumomis susijusią finansinę riziką ir finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose nurodomas sumas, sukauptas pajamas ir sąnaudas, atidėjinius, nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių vertės sumažėjimo laipsnį, atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai atsispindi tuo laikotarpiu, kai apie juos sužinoma, jeigu pokytis turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba tuo laikotarpiu ir būsimais laikotarpiais, jeigu pokytis turi įtakos abiem laikotarpiams.

8.BALANSAS

9.Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis fizinio pavidalo. Turtas identifikuojamas, jei jį galima atskirti (t. y. jį galima atskirti arba atidalyti nuo subjekto, pvz., parduoti, perleisti, licencijuoti, nuomoti arba jį iškeisti atskirai arba kartu su susijusia sutartimi, identifikuojamu turtu arba įsipareigojimu, nepaisant to, ar subjektas ketina tai padaryti), arba jis atsiranda pagal privalomus susitarimus (įskaitant teises pagal sutartis arba kitas juridines teises), neatsižvelgiant į tai, ar tas teises galima perleisti ar atskirti nuo subjekto, ar nuo kitų teisių ir pareigų).

Įsigytas nematerialusis turtas nurodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolius. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus, o išlaidos yra susijusios tik su turto kūrimo etapu. Kapitalizuojamos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudoti vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios išlaidos, nekapitalizuojamos technologinės plėtros išlaidos ir priežiūros išlaidos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

Nematerialusis turtas amortizuojamas tiesiniu metodu per nustatytą jo naudingo tarnavimo laikotarpį (3–11 metų). Nustatyta nematerialiojo turto naudingo tarnavimo trukmė priklauso nuo jo konkretaus naudingo tarnavimo laikotarpio arba sutartimi nustatyto teisinio laikotarpio.

10.Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo nuostolius. Į savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu, statyba ar perdavimu.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos atskiru turtu tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad ES ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, finansinės veiklos ataskaitoje.

Žemės nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jos naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, padalinant jo savikainą, atėmus likutinę vertę, to turto nustatytai naudojimo trukmei tokiu būdu:

Turto rūšis

Tiesinio nusidėvėjimo norma

Pastatai

4 %–10 %

Kosminės erdvės priemonės

8 %–25 %

Įranga ir įrenginiai

10 %–25 %

Baldai ir transporto priemonės

10 %–25 %

Aparatinė įranga

25 %–33 %

Kita

10 %–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant pajamas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į finansinės veiklos ataskaitą.

Nuoma

Nuoma – sutartis, pagal kurią nuomotojas už vieną įmoką ar keletą įmokų suteikia nuomininkui teisę sutartą laikotarpį naudotis turtu. Nuoma klasifikuojama kaip finansinė nuoma arba veiklos nuoma.

Finansinė nuoma yra nuoma, kai iš esmės visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda perduodami nuomininkui. Kai nuomininkas sudaro finansinės nuomos sutartį, pagal ją įsigytas turtas pripažįstamas turtu, o susiję nuomos įsipareigojimai pripažįstami įsipareigojimais nuo nuomos laikotarpio pradžios. Turtas ir įsipareigojimai pripažįstami sumomis, lygiomis nuomojamo turto tikrajai vertei arba, jei ji mažesnė, dabartinei minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei, nustatomai nuomos pradžioje. Per nuomos laikotarpį turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis. Minimalios įmokos pagal nuomos sutartį paskirstomos tarp finansinio mokesčio (palūkanų elemento) ir neapmokėto esamo įsipareigojimo sumažinimo (kapitalo elemento). Finansinis mokestis paskirstomas kiekvienam laikotarpiui per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią periodinę palūkanų normą už likusį įsipareigojimo likutį, kuris atitinkamai pateikiamas kaip trumpalaikis arba ilgalaikis. Neapibrėžtųjų nuomos mokesčių atsiradimo laikotarpį jie laikomi išlaidomis.

Veiklos nuoma – nuoma, išskyrus finansinę nuomą, t. y. nuoma, kai nuomotojas išlaiko iš esmės visą su turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą. Veiklos nuomos mokėjimai, nuomininkui vykdant nuomos sutartį, pripažįstami išlaidomis finansinės veiklos ataskaitoje pagal tiesioginį metodą atsižvelgiant į nuomos trukmę, o finansinės būklės ataskaitoje nepateikiamas nei nuomojamas turtas, nei nuomos įsipareigojimai.

11.Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Vertės sumažėjimas – turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimas, viršijantis sistemingą turto būsimos ekonominės naudos arba naudojimo galimybės sumažėjimo dėl amortizacijos arba nusidėvėjimo pripažinimą (jei taikoma). Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ar nudėvimas ir kasmet tikrinama, ar jo vertė nesumažėjo. Kai finansinių ataskaitų sudarymo datą yra požymių, kad turto vertė gali sumažėti, tikrinama, ar nesumažėjo amortizuojamo ar nudėvimo turto vertė. Vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją (padengimo) vertę. Atsiperkamoji (padengimo) vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu ankstesniaisiais metais nurodytos vertės sumažėjimo priežastys nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

12.Investicijos, apskaitytos taikant nuosavybės metodą

Dalyvavimas asocijuotųjų ūkio subjektų ir bendrųjų įmonių kapitale

Investicijos, apskaitomos taikant nuosavybės metodą, iš pradžių pripažįstamos savikaina, t. y. pradine balansine verte, vėliau padidinta arba sumažinta, kad būtų pripažintos tolesnės išmokos, ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis, bet koks vertės sumažėjimas ir dividendai. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai atitinka investicijos balansinę vertę finansinėse ataskaitose paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. ES tenkanti subjekto, į kurį investuojama, pertekliaus arba deficito dalis pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje, o subjekto, į kurį investuojama, nuosavybės pokyčių dalis pripažįstama grynojo turto rezervuose. Paskirstytas investicijų pelnas sumažina turto balansinę vertę.

Jeigu ES tenkanti investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, deficito dalis yra lygi ES tenkančiai investicijų daliai arba ją viršija, ES daugiau savo tolesnių nuostolių dalies nebepripažįsta (nepripažinti nuostoliai). Po to, kai ES dalis sumažinta iki nulio, papildomi nuostoliai pateikiami ir įsipareigojimas pripažįstamas tik tiek, kiek ES turi teisinių ar konstruktyvių įsipareigojimų ar atliko mokėjimų subjekto vardu.

Jei esama vertės sumažėjimo požymių, vertę reikia sumažinti iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau vertės sumažėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažėjimo nuostoliai pakeičiami balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvę pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Tais atvejais, kai ES turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Asocijuotieji ūkio subjektai ir bendrosios įmonės, klasifikuoti kaip nereikšmingi subjektai (žr. 1.3 pastabą), nėra apskaitomi pagal nuosavybės metodą. ES įnašai tiems subjektams yra apskaitomi kaip to laikotarpio išlaidos.

13.Finansinis turtas

Klasifikavimas

ES skirsto savo finansinį turtą į kategorijas „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, „paskolos ir gautinos sumos“, „investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą“ ir „parduoti laikomas finansinis turtas“. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

(I)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

Finansinis turtas priskiriamas prie kategorijos „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas“, jeigu jis įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė subjektas. Prie šios kategorijos taip pat priskiriamos išvestinės finansinės priemonės. Šios kategorijos turtas yra priskiriamas prie trumpalaikio turto, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

(II)Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Jos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių ar paslaugų neketindama prekiauti gautinomis sumomis, arba tuo atveju, kai ES perima pradinio skolintojo teises po to, kai ES atliko mokėjimą pagal garantijos sutartį. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie trumpalaikio turto. Mokėjimai, kurie turi būti atlikti po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriami prie ilgalaikio turto. Paskolos ir gautinos sumos apima terminuotuosius indėlius, kurių pradinis grąžinimo terminas viršija tris mėnesius.

(III)Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių ES ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais ES neturėjo jokių šiai kategorijai priskiriamų investicijų.

(IV)Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė finansinė priemonė, kuri arba yra priskirta prie šios kategorijos, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, kurį ES tikisi jį laikyti. Investicijos į subjektus, kurios nėra nei konsoliduojamos nei apskaitomos taikant nuosavybės metodą, ir kitos nuosavo kapitalo tipo investicijos (pvz., rizikos kapitalo operacijos) taip pat priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo „tikrąją verte kaip perteklius arba deficitas“, „laikomo iki išpirkimo termino“ arba „laikomo parduoti“, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas jo prekybos dieną – tą dieną, kai ES įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Pinigų ekvivalentai ir paskolos yra pripažįstami, kai grynieji pinigai deponuojami finansų įstaigoje arba avansu pervedami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Sandorių, susijusių su visu finansiniu turtu, kuris neapskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, sąnaudos pridedamos prie tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte kaip perteklius arba deficitas, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė), nebent tos priemonės tikrąją vertę galima įrodyti palyginus su kitais rinkoje vykdomais sandoriais dėl tokios pačios priemonės arba remiantis vertinimo metodika, kurios kintamieji apima tik stebimų rinkų duomenis (pvz., tam tikrų išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja suma, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

·ES skolinimo rinkos sąlygos labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose. Lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

·ES savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, MB ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą, kadangi nėra aktyviosios rinkos arba panašių operacijų, su kuriomis būtų galimas palyginimas.

·Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba ES perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir naudą kitai šaliai.

Vėlesnis vertinimas

a)Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijai „tikrąja verte vertinamos finansinės priemonės kaip perteklius arba deficitas“ priskiriamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, finansinės veiklos ataskaitą.

b)Paskolos ir gautinos sumos yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

c)Laikomas iki termino pabaigos turtas yra parodomas amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

d)Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve, išskyrus piniginio turto konvertavimo skirtumus, kurie pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Kai panaikinamas turto, klasifikuojamo kaip parduoti laikomas finansinis turtas, pripažinimas arba jo vertė sumažėja, sukauptas tikrosios vertės patikslinimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavo kapitalo priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą.

Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių atveju), ES tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, vertinamos priskirtina grynąja turto verte, kuri yra laikoma lygiaverte jų tikrajai vertei.

Tais atvejais, kai investicijų į nuosavo kapitalo priemones, kurios neturi kotiruojamos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Finansinio turto vertė sumažėja ir nuostoliai pripažįstami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turto vertė sumažėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostoliai, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus. Kiekvieną finansinės ataskaitos sudarymo datą ES įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad finansinio turto vertė sumažėjo.

(a)Amortizuota savikaina apskaitomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo amortizuota savikaina apskaitomų paskolų, gautinų sumų arba investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą vertė, tuomet nuostolių suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Jeigu paskolai arba iki išpirkimo termino laikomai investicijai taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam vertės sumažėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl teisės naudotis turtu atėmimo, atėmus įkaito įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės naudotis turtu atėmimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu vertės sumažėjimo nuostolių suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimą, pirmiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

(b)Tikrąja verte apskaitomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas finansinis turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto vertės sumažėjimo, anksčiau pripažintus finansinės veiklos ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Finansinės veiklos ataskaitoje pripažinti nuosavo kapitalo priemonių vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau skolos priemonės, klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas, tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus vertės sumažėjimo nuostolius, vertės sumažėjimo nuostoliai finansinės veiklos ataskaitoje panaikinami.

14.Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo sąnaudos, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias ES patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo datą.

15.Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per laikotarpį, nustatytą konkrečioje sutartyje, sprendime ar pagrindiniame teisės akte. Pradinės lėšos arba avansas per susitarime nustatytą laikotarpį yra naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, arba grąžinami. Jeigu gavėjas nepatiria finansuoti tinkamų išlaidų, jis privalo išankstinį finansavimą grąžinti ES. Kadangi ES išlaiko išankstinio finansavimo kontrolę ir turi teisę susigrąžinti reikalavimų neatitinkančią dalį, suma pateikiama kaip turtas.

Išankstinis finansavimas iš pradžių pripažįstamas balanse, kai pinigai pervedami gavėjui. Jis vertinamas sumokėto atlygio suma. Kitais laikotarpiais išankstinis finansavimas vertinamas iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus per laikotarpį patirtas finansuoti tinkamas išlaidas (kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas).

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

Kiti avansai valstybėms narėms, kurie atsiranda ES sugrąžinus sumas, valstybių narių sumokėtas jų gavėjams kaip avansai (įskaitant „finansines priemones, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas“), pripažįstami kaip turtas ir įtraukiami į išlaidų kategoriją „Išankstinis finansavimas“. Kiti avansai valstybėms narėms yra vėliau vertinami iš pradžių balanse pripažinta suma, atėmus galutinių gavėjų patirtų finansuoti tinkamų išlaidų geriausią įvertį, apskaičiuotą remiantis pagrįstomis ir patvirtinamomis prielaidomis.

ES įnašai į Europos plėtros fondo ar kitų nekonsoliduojamų subjektų patikos fondus taip pat priskiriami išankstiniam finansavimui, nes jų tikslas yra pastūmėti patikos fondo veiklą, kad iš jo būtų galima finansuoti konkrečius veiksmus, nustatytus remiantis fondo tikslais. ES įnašai į patikos fondus vertinami pradine ES įnašo suma, atėmus finansuoti tinkamas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, patikos fondo patirtas per ataskaitinį laikotarpį ir skirtas ES įnašui pagal pagrindinį susitarimą.

16.Iš prekybos gautinos sumos ir neprekybinės susigrąžintinos sumos

Pagal ES apskaitos taisykles privaloma atskirai pateikti prekybos ir neprekybines operacijas. Siekiant atskirti šias dvi kategorijas, terminas „gautinos sumos“ naudojamas prekybos operacijoms, o terminas „susigrąžintinos sumos“ (pvz., iš valstybių narių susigrąžintinos sumos, susijusios su nuosavais ištekliais) – neprekybinėms operacijoms (t. y. kai ES įgyja vertę iš kito subjekto, tiesiogiai nesuteikdama mainais maždaug tokios pat vertės).

Iš prekybos operacijų gautinos sumos atitinka finansinių priemonių apibrėžtį, todėl yra priskiriamos prie paskolų ir gautinų sumų kategorijos bei atitinkamai apskaičiuojamos (žr. 1.5.5 pastabą). Finansinių priemonių aiškinamuosiuose raštuose į iš prekybos operacijų gautinas sumas įtraukiamos sukauptos pajamos ir prekybos operacijų būsimųjų laikotarpių sąnaudos (nes jos nematerialios). Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas.

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos apskaitomos tikrąja verte įsigijimo datą (patikslinta atsižvelgus į palūkanas ir nuobaudas), atėmus vertės sumažinimą. Neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad ES negalės surinkti visų pradinio dydžio neprekybinių operacijų susigrąžintinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi, bendras vertės sumažinimas taip pat taikomas neįvykdytiems vykdomiesiems raštams sumoms susigrąžinti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje. Pateikiamos ir nurodomos neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos nėra finansinės priemonės, nes jos nesiejamos su sutartimi, kuria būtų sukuriamas finansinis įsipareigojimas arba nuosavo kapitalo priemonė. Tačiau finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos atitinkamais atvejais yra nurodomos kartu su iš prekybos operacijų gautinomis sumomis.

17.Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės ir apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo arba trumpalaikius indėlius ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.



18.Išmokos darbuotojams

ES darbuotojams suteikia išmokų paketą (tarnybines pajamas ir socialinį draudimą). Apskaitos tikslais jas reikia skirstyti į trumpalaikes išmokas ir išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui.

Trumpalaikės išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams yra išmokos, kurios turi būti išmokėtos per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio, per kurį darbuotojai suteikė paslaugą, pabaigos, pavyzdžiui, darbo užmokestis, metinių ir apmokamų laikinojo nedarbingumo atostogų išmokos bei kitos trumpalaikės išmokos. Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos sąnaudomis, kai suteikiama susijusi paslauga. Suma, kurią numatoma sumokėti, pripažįstama kaip įsipareigojimas, jeigu ES turi dabartinį teisinį ar konstruktyvų įsipareigojimą sumokėti už darbuotojo anksčiau suteiktą paslaugą ir tas įsipareigojimas gali būti patikimai apskaičiuotas.

Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui

ES skiria darbuotojams keletą išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įskaitant senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo pensijas, mokamas pagal Europos pareigūnų pensijų sistemą (EPPS), taip pat suteikia sveikatos draudimą pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą (BSDS) (žr. 2.9 pastabą). Šios išmokos mokamos pagal vieną bendrą planą, nors ir padalytą į dvi sistemas, ir jos turi būti vertinamos panašiai, kad būtų teisingai pateikta informacija apie padėtį ir atspindėta ekonominė tikrovė.

I.Europos pareigūnų pensijų sistema (EPPS). Išmokos pagal šią menamai finansuojamą 12 sistemą yra susijusios su išmokomis už darbo stažą, invalidumo ir našlių (našlaičių) išmokomis, taip pat su išmokomis šeimai, išmokomis mirus prieš išėjimą į pensiją tiems darbuotojams, kurie dirba ar dirbo ES institucijose, agentūrose ir kitose ES įstaigose arba yra mirusių pareigūnų ar pensininkų našliai (našlaičiai). Darbuotojai iš savo darbo užmokesčio padengia trečdalį tikėtinų šių išmokų sąnaudų.

II.Bendra sveikatos draudimo sistema (BSDS). Pagal šią sistemą ES teikia sveikatos draudimą Europos Komisijos, institucijų, agentūrų ir kitų ES įstaigų darbuotojams, kompensuodama sveikatos priežiūros išlaidas. Išmokos pagal šią sistemą, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikui.

Išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikui, ES taip pat skiria savo institucijų darbuotojams pagal atskiras pensijų sistemas. Šios išlaidos įrašomos į išlaidų kategoriją „Kitos pensijų išmokų sistemos“. Pagal šias sistemas ES moka pensijas Komisijos, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo, Audito Rūmų, Tarybos, Europos Parlamento, ombudsmeno, duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Tarnautojų teismo nariams. Per BSDS ES teikia sveikatos draudimą ES institucijų nariams.

Pirmiau nurodytos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, laikomos ES nustatytų išmokų įsipareigojimais ir apskaičiuojamos kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą, įvertinant būsimos išmokos, kurią darbuotojai uždirbo dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, sumą, diskontuojant tą sumą ir atimant viso plano turto tikrąją vertę. Nustatytų išmokų įsipareigojimą kasmet apskaičiuoja aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius netenkamų pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

ES darbuotojams skirtos išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikui, yra įtrauktos į vieną planą, kurį sudaro ir pensijų sistema (EPPS), ir sveikatos draudimo sistema (BSDS), o teisė į draudimo apsaugą pagal BSDS sistemą priklauso nuo to, ar įgyta teisė į draudimą pagal EPPS sistemą. Kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, pagal šį bendrą planą tam tikros teisės, kaip antai teisė į atidėtą ir sumažintą pensiją pagal EPPS sistemą, įgyjamos po 10 tarnybos metų. Tačiau pagal bendrą planą įgytos teisės darbuotojui tęsiant tarnybą yra gerokai didesnės nei tos pradinės teisės, kaip matyti iš vėlesniais metais sukauptų teisių į pensiją.

Todėl, siekiant parodyti pagrindinės operacijos ekonominį turinį, kurio reikia sąžiningam finansinės atskaitomybės kokybinių charakteristikų pateikimui, kaip nurodyta tiek 1-oje apskaitos taisyklėje, tiek TVSASV konceptualioje sistemoje, patirtos aptarnavimo išlaidos kaupiamos tiesiniu metodu per numatomą darbuotojų aktyvios tarnybos laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo tos dienos, kai darbuotojo tarnyba pirmą kartą suteikia teisę į išmokas pagal planą (nepriklausomai nuo to, ar išmokos priklauso nuo tolesnės tarnybos) iki dienos, kai tolesnė darbuotojo tarnyba nebesuteiks teisių į reikšmingas papildomas išmokas pagal planą, išskyrus tolesnį darbo užmokesčio didinimą. Šis metodas nuosekliai taikomas pagal bendrą planą numatytoms išmokoms.

Grynojo nustatytų išmokų įsipareigojimo pakartotiniai vertinimai apima aktuarinį pelną ir nuostolius bei plano turto grąžą ir yra nedelsiant pripažįstami kaip grynasis turtas.

ES pripažįsta grynąsias palūkanų išlaidas (pajamų) ir kitas išlaidas, susijusias su nustatytų išmokų planais, finansinės veiklos ataskaitos eilutėje „Personalo ir pensijų išlaidos“.

Kai skiriamos išmokos pakeičiamos arba sumažinamos, susidaręs išmokų pokytis, susijęs su ankstesne tarnyba, arba sumažinimo pelnas ar nuostoliai nedelsiant pripažįstami finansinės veiklos ataskaitoje. Plano įvykdymo pelnas ir nuostoliai pripažįstami tada, kai planas įvykdomas. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui.

19.Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai ES turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo datą turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

Atidėjiniai nuostolingoms sutartims vertinami numatomų sutarties nutraukimo išlaidų arba numatomų grynųjų sutarties tęsimo išlaidų (priklausomai nuo to, kurios yra mažesnės) dabartine verte.

20.Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina, arba kaip finansinės garantijos įsipareigojimai.

Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos pajamoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks pajamų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas finansinės veiklos ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip perteklius arba deficitas, apima išvestines finansines priemones, kai tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir tikrąja verte vertinamo finansinio turto kaip pertekliaus arba deficito (žr. 1.5.5 pastabą).

Finansinės garantijos įsipareigojimai iš pradžių pripažįstami tikrąja verte, kaip gauta įmoka. Vėliau finansinės garantijos įsipareigojimai vertinami didesniąja iš šių sumų: finansinių garantijų įsipareigojimo įvykdymo išlaidų tiksliausio įverčio ir iš pradžių pripažintos sumos, jei reikia, atėmus sukauptą amortizaciją. ES pripažįsta finansinės garantijos įsipareigojimą, kai gauna atlygį už garantijos suteikimą, t. y. rinkos sąlygomis, arba kai galima patikimai nustatyti garantijos tikrąją vertę. Jei nėra aktyvios tiesiogiai lygiavertės garantijos sutarčių rinkos, ES suteiktą garantiją parodo kaip neapibrėžtąjį įsipareigojimą (žr. 1.7.2 pastabą) arba, kai yra didelė tikimybė, kad įsipareigojimui įvykdyti reikės išteklių, ES pripažįsta atidėjinį (žr. 1.5.11 pastabą).

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

ES patikos fondai, kurie yra laikomi Komisijos einamosios veiklos dalimi, yra apskaitomi Komisijos finansinėse ataskaitose ir tada konsoliduojami ES metinėse finansinėse ataskaitose. Todėl kitų paramos teikėjų įnašai į ES patikos fondus atitinka sąlyginių pajamų iš neprekybinių operacijų kriterijus ir jie pateikiami kaip finansiniai įsipareigojimai iki tol, kol tenkinamos sąlygos, susietos su pervestais įnašais, t. y. kol patikos fondas patirs reikalavimus atitinkančias išlaidas. Patikos fondas privalo finansuoti konkrečius projektus, o likvidavimo metu likusias lėšas grąžinti. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną likę įnašų įsipareigojimai vertinami kaip gauti įnašai, atėmus patikos fondo patirtas išlaidas, kai reikia, įskaitant apskaičiuotąsias sumas. Ataskaitų teikimo tikslais grynosios išlaidos priskiriamos prie kitų paramos teikėjų įnašų proporcingai gryniesiems įnašams, sumokėtiems iki gruodžio 31 d. Šis įnašų priskyrimas yra tik orientacinis. Jei patikos fondas likviduojamas, dėl likusių išteklių faktinio padalijimo nuspręs patikos fondo valdyba.

21.Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas (neprekybinės operacijos). Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinkančias sąnaudas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima ES.

22.Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos ir sąnaudos

Operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (pavyzdžiui, remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos. Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita faktūra išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, pajamos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų sąžiningai nurodyti ekonominiai ir kiti įvykiai, kurie turi būti nurodyti. Analogiškai, jei mokėjimas už paslaugas arba prekes, kurios dar negautos, atliktas iš anksto, išlaidos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

23.FINANSINĖS VEIKLOS ATASKAITA

24.Pajamos

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Absoliuti dauguma ES pajamų yra susijusi su neprekybinėmis operacijomis.

BNP pagrįsti ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai pagrįsti atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes sumos gali keistis kol valstybės narės nepaskelbė galutinių duomenų. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.



Tradiciniai nuosavi ištekliai

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos ir susijusios pajamos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo datą valstybių narių surinktos, bet Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio pajamos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos pajamos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip pajamos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas. Be to, pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Pajamos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Priėmus sprendimą skirti baudą, įmonės per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

a)arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta), arba

b)nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, bauda turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis). Gauti pinigai naudojami susigrąžintinai sumai padengti. Tačiau, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, įmonė gali vietoj to pateikti banko garantiją tai sumai. Tokiu atveju bauda lieka kaip susigrąžintina suma. Jeigu negaunami nei pinigai, nei garantija ir kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, arba, jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu vietoj to pateikta garantija, neapmokėtos susigrąžintinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų.

Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos pajamomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Nuo 2010 m visas laikinai surinktas baudas Komisija valdo specialiai sukurtame fonde (BUFI) ir investuoja į finansines priemones.

PAJAMOS IŠ PREKYBINIŲ OPERACIJŲ

Prekių ir paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį finansinių ataskaitų sudarymo datą.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, ES įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio išlaidos ir visos kitos įmokos arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl vertės sumažėjimo nuostolių, vertinant vertės sumažėjimo nuostolius palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.



Pajamos iš dividendų

Pajamos iš dividendų ir panašių paskirstomųjų išmokų pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

25.Išlaidos

Neprekybinių operacijų išlaidos sudaro didžiąją dalį ES išlaidų. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir savanoriškos dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašytas susitarimas, pagal kurį leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus; sumą galima pagrįstai apskaičiuoti.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis mokėjimo prašymas arba prašymas kompensuoti išlaidas, jie pripažįstami išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Finansuoti tinkamos išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Prekybos operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima ES. Jos vertinamos jų pradine sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Be to, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną išlaidos, susijusios su paslauga, suteikta laikotarpiu, už kurį sąskaita faktūra dar negauta ar nepriimta, vertinamos ir pripažįstamos finansinės veiklos ataskaitoje.

26.NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

27.Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

28.Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau ES nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba retais atvejais – kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

29.PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų ekonominis rezultatas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir pajamų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi ES atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis.

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrenginių įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Prie investicinės veiklos nepriskiriamos gavėjams suteiktos paskolos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

30.BALANSO PASTABOS

TURTAS

 

31.NEMATERIALUSIS TURTAS

mln. EUR

Bendroji balansinė vertė 2018 12 31

1 073

Įsigijimai

178

Turto perleidimas

(20)

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

0

Kiti pokyčiai

(1)

Bendroji balansinė vertė 2019 12 31

1 230

Sukaupta amortizacija 2018 12 31

(627)

Amortizacijos sąnaudos per metus

(107)

Atkurta amortizacija

0

Turto perleidimas

19

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

0

Kiti pokyčiai

0

Sukaupta amortizacija 2019 12 31

(715)

Grynoji balansinė vertė 2019 12 31

515

Grynoji balansinė vertė 2018 12 31

446

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

32.NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGINIAI

Kosminės erdvės priemonių kategorija apima veiklai skirtą ilgalaikį turtą, susijusį su dviem ES kosmoso programomis: Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis (GNSS), t. y. GALILEO ir EGNOS, ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“, o dar neveikiančių kosmoso sistemų turtas priskirtas statomo turto kategorijai.

2018 m. paleistų keturių sistemos GALILEO palydovų testavimas orbitoje buvo sėkmingas. 2019 m. jie papildė veikiančią sistemą, taip palydovų skaičius padidėjo iki 26. GALILEO veiklai skirtas ilgalaikis turtas, apimantis ir palydovus, ir antžeminę įrangą, 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 489 mln. EUR, atėmus sukauptą nusidėvėjimą (2018 m. — 2 410 mln. EUR). Likęs iš viso 1 361 mln. EUR vertės statomas turtas (2018 m. — 1 324 mln. EUR). Sistema GALILEO bus toliau plėtojama, kol nepradės veikti visu pajėgumu. Kai sistema GALILEO bus užbaigta, ją iš viso sudarys 30 palydovų (įskaitant 6 atsarginius palydovus).

Kalbant apie „Copernicus“, 2019 m. nepradėjo veikti nė vienas naujas palydovas. Bendra „Copernicus“ veiklai skirto ilgalaikio turto vertė yra 1 153 mln. EUR (2018 m. – 1 455 mln. EUR), atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Dar 1 453 mln. EUR, susijusių su „Copernicus“ palydovais, yra pripažįstami kaip statomas turtas (2018 m. – 1 207 mln. EUR).

37 mln. EUR vertės ilgalaikis turtas, susijęs su Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) antžemine infrastruktūra (2018 m. – 52 mln. EUR) taip pat įtrauktas į kosminės erdvės priemonių turto kategoriją. Be to, EGNOS statomas turtas sudaro 238 mln. EUR (2018 m. – 130 mln. EUR).

Su ES kosmoso programomis susijęs turtas kaupiamas padedant Europos kosmoso agentūrai (EKA).

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai

mln. EUR

Žemė ir pastatai

Kosminės erdvės priemonės

Įranga ir įrenginiai

Baldai ir transporto priemonės

Aparatinė įranga

Kita

Finansinė nuoma

Statomas turtas

Iš viso

Bendroji balansinė vertė 2018 12 31

5 626

5 259

641

270

634

327

2 620

3 199

18 575

Įsigijimai

117

10

24

14

60

21

118

941

1 306

Turto perleidimas

(1)

(0)

(117)

(28)

(58)

(29)

(3)

(236)

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

154

411

(7)

3

7

7

(98)

(477)

0

Kiti pokyčiai

(0)

0

(0)

0

(0)

(10)

(10)

Bendroji balansinė vertė 2019 12 31

5 895

5 680

542

259

644

325

2 638

3 653

19 635

Sukauptas nusidėvėjimas 2018 12 31

(3 279)

(1 342)

(540)

(198)

(521)

(255)

(1 257)

(7 390)

Nusidėvėjimo sąnaudos per metus

(190)

(659)

(31)

(17)

(64)

(27)

(94)

(1 083)

Atkurtas nusidėvėjimas

0

39

7

14

0

(0)

61

Turto perleidimas

1

0

67

17

43

26

3

157

Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą

(35)

7

(2)

(5)

0

35

(0)

Kiti pokyčiai

0

(0)

0

(0)

0

Sukauptas nusidėvėjimas 2019 12 31

(3 503)

(2 001)

(457)

(194)

(533)

(255)

(1 313)

(8 255)

GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2019 12 31

2 392

3 679

85

65

110

70

1 325

3 653

11 380

GRYNOJI BALANSINĖ VERTĖ 2018 12 31

2 347

3 917

101

72

113

72

1 363

3 199

11 185

33.INVESTICIJOS, APSKAITYTOS TAIKANT NUOSAVYBĖS METODĄ

Komisijos atstovaujamos ES dalyvavimas Europos investicijų fondo (EIF) kaip asocijuotojo ūkio subjekto kapitale apskaitomas taikant nuosavybės metodą. EIF yra ES finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). EIF įsikūręs Liuksemburge ir veikia kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė. Jo nariai yra Europos investicijų bankas (EIB), ES ir finansų įstaigų grupė. 2019 m. gruodžio 31 d. ES priklausė 29,7 % EIF nuosavybės (2018 m. – 29,7 %) ir 29,7 % balsavimo teisių (2018 m. – 29,7 %). Pagal EIF įstatus į teisės aktais numatytą rezervą jis turi skirti bent 20 % metinio grynojo rezultato, kol sukauptas rezervas pasieks 10 % pasirašytojo kapitalo. Šio rezervo paskirstyti negalima.

mln. EUR

Europos investicijų fondas

Kapitalo dalis 2018 12 31

591

Įnašai

Gauti dividendai

(3)

Grynojo rezultato dalis

53

Grynojo turto dalis

(49)

Kapitalo dalis 2019 12 31

591

Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią kapitalo procentinę dalį.

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

EIF, iš viso

EIF, iš viso

Turtas

2 965

2 662

Įsipareigojimai

(975)

(674)

Pajamos

337

291

Išlaidos

(161)

(167)

Perteklius / (deficitas)

176

124

Pirmiau pateiktos apibendrintos finansinės informacijos suderinimas su EIF turimų palūkanų apskaitine suma yra toks:

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Asocijuotųjų ūkio subjektų grynasis turtas

1 990

1 988

EB nuosavybės dalis EIF

29,70 %

29,70 %

Balansinė vertė

591

591

ES, atstovaujama Komisijos, 2019 m. gruodžio 31 d. apmokėjo 20 % savo pasirašytų EIF kapitalo akcijų, nepareikalauta suma yra tokia:

mln. EUR

Visas EIF kapitalas

ES pasirašyta dalis

Visas akcinis kapitalas

4 500

1 337

Apmokėtas

(900)

(267)

Nepareikalauta

3 600

1 070

 

34.FINANSINIS TURTAS

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikis

Parduoti laikomas finansinis turtas

2.4.1

15 211

13 657

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

2.4.2

134

14

Paskolos

2.4.3

51 368

51 560

66 714

65 231

Trumpalaikis

Parduoti laikomas finansinis turtas

2.4.1

3 196

1 786

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

2.4.2

3

2

Paskolos

2.4.3

1 316

2 380

4 514

4 168

Iš viso

71 228

69 398

35.Parduoti laikomas finansinis turtas

mln. EUR

31.12.2019

31.12.2018

BUFI investicijos

1 863

1 888

Likviduojama EAPB

1 459

1 506

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

188

188

EIVT vietos darbuotojų pensijų planas

75

3 585

3 582

Garantijų fondai biudžeto garantijų atveju:

ESIF garantijų fondas

6 654

5 000

Išorės veiksmų garantijų fondas

2 545

2 465

EDVF garantijų fondas

595

9

9 794

7 474

Finansinės priemonės, finansuojamos iš ES biudžeto:

„Horizontas 2020“

2 455

2 031

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

699

540

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

597

679

ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės

507

464

Europos fondas Pietryčių Europai

166

115

Rizikos kapitalo operacijos

112

113

Energijos vartojimo efektyvumo finansinė priemonė

105

101

Kita

387

343

5 028

4 386

Iš viso

18 407

15 443

Ilgalaikis

15 211

13 657

Trumpalaikis

3 196

1 786

Iš bendros 18 407 mln. EUR sumos ES turimą parduoti laikomą finansinį turtą sudaro 14 998 mln. EUR (2018 m. – 13 993 mln. EUR) skolos vertybinių popierių (pvz., obligacijų), 2 801 mln. EUR (2018 m. – 1 365 mln. EUR) nuosavo kapitalo priemonių ir 608 mln. EUR (2018 m. – 85 mln. EUR) investicijų į pinigų rinkos fondus (pvz., į „EIB Unitary Fund“).

BUFI investicijos

Laikinai surinktos baudos, susijusios su konkurencijos bylomis, yra skirtos specialiam fondui (BUFI fondui – Biudžeto baudų fondui) ir Komisija jas investuoja į skolos priemones, priskiriamas prie parduoti laikomo finansinio turto.



Likviduojama EAPB

Likviduojamos Europos anglių ir plieno bendrijos (toliau – likviduojama EAPB) atveju visas parduoti laikomas finansinis turtas yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

ES turi finansinių investicijų į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalą, kuriame 2019 m. gruodžio 31 d. turimų akcijų skaičius buvo 90 044 (2018 m. — 90 044 akcijos) ir sudarė 3 % viso pasirašyto akcinio kapitalo. ES iš viso pasirašė 900 mln. EUR akcinio kapitalo, iš jo 713 mln. EUR šiuo metu yra nepareikalauta įmokėti. Pagal susitarimą, kuriuo įsteigiamas ERPB, akcininkai turi tam tikrų sutartinių apribojimų, pavyzdžiui, tai, kad akcijos negali būti perduodamos, o jų išpirkimo kaina negali viršyti pradinės pirkimo kainos.

Investiciją į ERPB ES vertina tikrąja verte. Pradinė pirkimo kaina laikoma geriausiu tikrosios vertės įverčiu, ypač dėl minėtų sutartinių apribojimų. Nors ERPB akcijos nėra kotiruojamos jokioje vertybinių popierių biržos rinkoje, neseniai buvo atliktos operacijos su ūkio subjekto, į kurį investuojama, nuosavybe (kapitalo emisija nominaliąja verte), o tai rodo, kad šioje situacijoje kaina yra geriausias tikrosios vertės įvertis.

GARANTIJŲ FONDAI, SKIRTI BIUDŽETO GARANTIJOMS

ESIF garantijų fondas

Vadovaujantis ESIF reglamentu (Reglamentu (ES) 2015/2017), ESIF garantijų fondas įsteigtas siekiant suteikti likvidumo atsargas nuostoliams, kuriuos gali patirti EIB, vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms pagal ESIF susitarimą gali būti skirta ESIF ES garantija, padengti (žr. 4.1.1 pastabą). ESIF garantijų fondas finansuojamas įnašais iš ES biudžeto. Jį taip pat sudaro investuotų garantijų fondo išteklių grąža, ES pajamos, gautos kaip atlygis už garantiją pagal ESIF susitarimą, ir EIB iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, susijusios su ankstesniais reikalavimais mokėti pagal garantiją. 2019 m. pabaigoje ESIF garantijų fondo turtas iš viso siekė 6 688 mln. EUR (2018 m. – 5 452 mln. EUR), iš jų 6 654 mln. EUR buvo investuota į parduoti laikomą finansinį turtą (2018 m. – 5 000 mln. EUR), o dar 1 879 mln. EUR (2018 m. – 2 688 mln. EUR) įsipareigota skirti, tačiau ši suma į fondą dar neįmokėta ir įtraukta į 5.1 pastaboje nurodytą neįvykdyto biudžetinio įsipareigojimo sumą ir taip pat nurodyta kaip į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai. Fondui bus skiriama vis daugiau lėšų ir jis laipsniškai pasieks 9,1 mlrd. EUR sumą, t. y. 35 % visų ES ESIF garantijų įsipareigojimų.

Išorės veiksmų garantijų fondas

Išorės veiksmų garantijų fondas dengia ES biudžeto garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma EIB skolinimo operacijas už ES ribų, finansuojamas iš EIB nuosavų išteklių, ir MFP paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų (žr. 4.1.1 pastabą). Fondą valdo EIB ir jis skirtas ES garantijomis užtikrintoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti. Fondą sudaro ES biudžeto įmokos, už investuotą Fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, atgautos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu Fondas turėjo panaudoti savo garantijas. Išorės veiksmų garantijų fondo dydis turėtų atitikti tikslinę sumą, atitinkančią 9 % garantuotų metų pabaigoje negrąžintų paskolų. Skirtumas tarp tikslinės sumos ir Fondo turto vertės metų pabaigoje bus padengiamas iš ES biudžeto N + 2 metais, o bet koks perteklius grąžinamas į ES biudžetą.

EDVF garantijų fondas

Pagal EDVF reglamentą (Reglamentą (ES) 2017/1601) EDVF garantijų fondas įsteigtas siekiant užtikrinti likvidumo atsargas, kurios bus naudojamos pateikus reikalavimus mokėti pagal Sąjungos garantiją, suteiktą pagal atitinkamus EDVF garantijos susitarimus. EDVF garantijų fondas yra finansuojamas įnašais iš ES biudžeto, 11-ojo EPF įnašais į ES biudžetą kartu su savanoriškais valstybių narių ir kitų mokėtojų įnašais. Fondą taip pat sudaro investuotų išteklių grąža, iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų susigrąžintos sumos, pajamos ir visi kiti mokėjimai, kuriuos ES gavo pagal EDVF garantijos susitarimus. Visi garantijų fondo gauti mokėjimai 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 600 mln. EUR, iš jų 595 mln. EUR investuota į parduoti laikomą finansinį turtą, dar 95 mln. EUR (2018 m. – 325 mln. EUR) įsipareigota skirti, tačiau ši suma dar neįmokėta ir įtraukta į 5.1 pastaboje nurodytą neįvykdyto biudžetinio įsipareigojimo sumą ir taip pat nurodyta kaip į apskaitą dar neįtraukti neįvykdyti įsipareigojimai. EDVF garantijų fondui bus laipsniškai skiriama daugiau lėšų ir palaipsniui jis pasieks 750 mln. EUR sumą, t. y. 50 % visų būsimų EDVF garantijos įsipareigojimų, numatytų ES biudžete, ir galės būti toliau didinamas kitais įnašais.

FINANSINĖS PRIEMONĖS, FINANSUOJAMOS IŠ ES BIUDŽETO

„Horizontas 2020“

Pagal ES reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), siekiant pagerinti ūkio subjektų, užsiimančių moksliniais tyrimais ir inovacijomis, galimybes gauti finansavimą, buvo sukurtos naujos finansinės priemonės. Šios priemonės yra: „InnovFin“ paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią Komisija dalijasi finansine rizika, susijusia su EIB pasirašytų naujų finansavimo operacijų portfeliu; „InnovFin“ MVĮ garantija, įskaitant MVĮ iniciatyvos neribotų garantijų priemonę (SIUGI) – EIF valdoma garantijų priemonė, pagal kurią finansų tarpininkams teikiamos garantijos ir priešpriešinės garantijos naujiems paskolų portfeliams (pagal SIUGI Komisija finansine rizika, susijusia su suteikta garantija, dalijasi su valstybėmis narėmis, EIF ir EIB), ir „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pagal kurią teikiamos investicijos į rizikos kapitalo fondus ir kurią valdo EIF.

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) valdo EIB, o Komisijos investicijų portfelis naudojamas atidėjiniams, kurie skirti paskolų ir garantijų, kurias EIB suteikė finansuoti tinkamiems mokslinių tyrimų projektams, finansinei rizikai padengti. Iš viso pagal 2007–2013 m. DFP RPFP buvo skirtas 1 mlrd. EUR ES biudžeto. Pagal 2014–2020 m. DPF naujų biudžeto įnašų RPFP nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, kad didelė RPFP vykdomų operacijų dalis jau apmokėta, 2019 m. EIB iš dalies suteikė ES garantiją, todėl sumažėjo ES neapibrėžtasis įsipareigojimas, kaip nurodyta 4.1.3 pastaboje.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2013/1316 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skolos priemonė buvo sukurta siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą infrastruktūros projektams transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Ją valdo EIB pagal susitarimą su ES. EITP skolos finansinė priemonė – Paskolų garantijų priemonės TEN-T projektams (PGTT) ir Projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo tęsinys. Pagal ją siūloma pasidalyti skolos finansavimo riziką pirmaeilės ir subordinuotosios skolos ar garantijų forma ir teikti paramą projektų obligacijoms. Po 2019 m. birželio 19 d., įsigaliojus pirmajam susitarimo dėl įnašo su EIB pakeitimui, visos EIB vykdomos EITP operacijos priskiriamos prie vieno iš dviejų portfelių: skolų portfelio arba vertybiniais popieriais nepakeisto finansavimo portfelio, kuriam taikomas naujas portfeliu grindžiamas rizikos pasidalijimo metodas.

ES MVĮ nuosavo kapitalo priemonės

Tai yra nuosavo kapitalo priemonės, kurios buvo finansuojamos pagal programas COSME, CIP bei Daugiametę įmonių programą ir Technologijų perdavimo bandomąjį projektą, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriais remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas pačioje jų veiklos pradžioje ir jų augimo etapu, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus.

36.Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Išvestinės finansinės priemonės rūšis

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Išankstinis sandoris užsienio valiuta

393

3

476

2

Kapitalo portfelio garantija

1 439

134

674

14

Iš viso

1 832

137

1 150

16

Ilgalaikis

1 439

134

674

14

Trumpalaikis

393

3

476

2

ES sudaro išankstinius sandorius užsienio valiuta, kad apdraustų ESIF garantijų fonde laikomų JAV doleriais išreikštų skolos vertybinių popierių užsienio valiutos riziką. Pagal išankstinius sandorius užsienio valiuta ES sumoka sutartyje numatytą tariamąją sumą užsienio valiuta (mokėjimo dalis), kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, ir suėjus išpirkimo datai gaus tariamąją sumą eurais (gavimo dalis). Tokie išvestinių finansinių priemonių sandoriai yra vertinami tikrąja verte paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir klasifikuojami kaip finansinis turtas arba tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, priklausomai nuo to, ar jų tikroji vertė yra teigiama, ar neigiama.

Į išlaidų kategoriją „Kapitalo portfelio garantija“ įtrauktos finansų įstaigoms ES suteiktos garantijos nuosavo kapitalo portfelio investicijoms, kurios yra klasifikuojamos kaip išvestinė finansinė priemonės ir apskaitomos kaip tikrąja verte vertinamas finansinis turtas arba įsipareigojimas kaip perteklius arba deficitas. Visa suma iš esmės atitinka ESIF garantiją, kurią ES suteikė EIB grupei, o pagrindinės investicijos į nuosavą kapitalą, kurias išmokėjo EIB ir EIF, sudaro 1 420 mln. EUR (2018 m. – 674 mln. EUR). ESIF nuosavo kapitalo portfelio ES garantijos tikroji vertė sudarė iš viso 134 mln. EUR (2018 m. – 14 mln. EUR).

Tikrąja verte vertinamo finansinio turto tikrosios vertės hierarchija

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

1 lygis. Kotiruojamos kainos aktyviosiose rinkose

15 482

13 993

2 lygis. Kiti nei kotiruojamos kainos stebimi duomenys

1 543

275

3 lygis. Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys,    negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis

1 518

1 191

Iš viso

18 544

15 459

Ataskaitiniu laikotarpiu neatlikta jokių pervedimų iš 1 lygio į 2.

Finansinio turto, apskaičiuoto taikant vertinimo metodą, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis (3 lygis), suderinimas

mln. EUR

Pradinis likutis 2019 01 01

1 191

Pirkimai, pardavimai, išleidimai ir atsiskaitymai

173

Laikotarpio pelnas ir nuostoliai kaip finansinės pajamos arba finansinės išlaidos

90

Pelnas arba nuostoliai kaip grynasis turtas

71

Į 3 lygį pervestos lėšos

Iš 3 lygio pervestos lėšos

Kita

(8)

Laikotarpio pabaigos likutis 2019 12 31

1 518

37.Paskolos

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Paskolos finansinei paramai

2.4.3.1

52 564

53 873

Kitos paskolos

2.4.3.2

121

67

Iš viso

52 684

53 939

Ilgalaikės

51 368

51 560

Trumpalaikės

1 316

2 380



38.Paskolos finansinei paramai

mln. EUR

EFSM

MB

MFP

Euratomas

Likviduojama EAPB

Iš viso

Iš viso 2018 12 31

47 400

1 734

4 388

254

98

53 873

Naujos paskolos

420

420

Grąžintos sumos

(1 500)

(52)

(40)

(97)

(1 689)

Valiutų keitimo kursų skirtumai

5

5

Balansinės vertės pokyčiai

(6)

(33)

(1)

(0)

(6)

(45)

Vertės sumažėjimas

Iš viso 2019 12 31

47 394

201

4 754

214

0

52 564

Ilgalaikės

46 800

200

4 112

178

51 290

Trumpalaikės

594

1

643

35

1 273

2019 m. gruodžio 31 d. paskolų finansinei paramai nominalioji vertė iš viso siekė 51 941 mln. EUR (2018 m. – 53 206 mln. EUR). Balansinės vertės pokytis atitinka sukauptų palūkanų pokytį.

EFSM suteikia galimybę skirti finansinę paramą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. 2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos neleidžia, kad paskolų arba kredito linijų mokėtina suma viršytų galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, užtikrinamos ES biudžeto garantijomis. Nenumatyta, kad EFSM dalyvautų naujose finansavimo programose ar sudarinėtų naujus paskolos priemonės susitarimus.

Taikant MB priemonę – politika grindžiamą finansinę priemonę – euro neįsivedusioms ES valstybėms narėms teikiama vidutinės trukmės finansinė parama. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Didžiausia pagal šią priemonę suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms MB paskoloms užtikrinamos ES biudžeto garantijomis. 2019 m. Rumunija grąžino likusius 1 mlrd. EUR iš negrąžintos paskolos sumos, o Latvija grąžino 500 mln. EUR iš 700 mln. EUR negrąžintos sumos.

Makrofinansinė parama (MFP) – finansinė parama, kurią ES teikia šalims partnerėms, patiriančioms mokėjimų balanso krizę. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. Šias paskolas garantuoja Išorės veiksmų garantijų fondas. Per metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d., iš viso pagal MFP buvo išmokėta 420 mln. EUR vertės paskolų: 300 mln. EUR – Tunisui, 100 mln. EUR – Jordanijai ir 20 mln. EUR – Moldovai, taip pat žr. 4.1.2 pastabą.

Europos atominės energijos bendrija (Euratomas, atstovaujamas Komisijos), skolina lėšas tiek valstybėms narėms, tiek ES nepriklausančioms valstybėms ir visų šių valstybių ūkio subjektams su energijos įrenginiais susijusiems projektams finansuoti. Euratomo paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 214 mln. EUR garantijos (2018 m. – 254 mln. EUR), žr. 4.1.2 pastabą.

Likviduojamos EAPB paskolos – tai ne paskolos finansinei paramai, o paprastieji vekseliai, skirti kartu su skolinimusi išsaugoti pinigų srautus. Tačiau, panašiai kaip ir finansinei paramai skirtos paskolos, pagal EAPB sutarties 54 ir 56 straipsnius jos buvo suteiktos iš skolintų lėšų projektams finansuoti. Paskutiniai paprastieji vekseliai buvo visiškai grąžinti 2019 m.

Faktinės paskoloms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

2019 12 31

2018 12 31

Makrofinansinė parama (MFP)

0 %–3,82 %

0 %–3,82 %

Euratomas

0,08 %–5,76 %

0,08 %–5,76 %

Mokėjimų balansas (MB)

2,88 %

2,88 %–3,38 %

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)

0,50 %–3,75 %

0,50 %–3,75 %

Likviduojama EAPB

5,23 %–5,81 %



39.Kitos paskolos

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Paskolos su specialiomis sąlygomis

73

64

Likviduojamos EAPB būsto paskolos

1

2

Terminuotieji indėliai

46

0

Iš viso

121

67

Ilgalaikės

78

38

Trumpalaikės

42

28

2019 m. gruodžio 31 d. kitų paskolų nominalioji vertė iš viso siekė 728 mln. EUR (2018 m. – 617 mln. EUR).

Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Terminuotieji indėliai daugiausia apima sumas, kurių terminas yra nuo 3 iki 12 mėnesių ir kurios neatitinka pinigų ekvivalentų apibrėžimo.

Kitų paskolų vertės sumažėjimas

mln. EUR

2018 12 31

Įsigijimai

Panaikinimas

Nurašymai

Kita

2019 12 31

Paskolos su specialiomis sąlygomis

8

2

10

Perimtos paskolos

579

75

4

658

Iš viso

587

77

4

668

Perimtos paskolos – EIB suteiktos ir iš ES biudžeto garantuotos paskolos, kurių įsipareigojimai nevykdomi, ir visos teisės į kurias buvo perduotos ES atlikus mokėjimą iš Išorės veiksmų garantijų fondo arba ESIF garantijų fondo. Šių paskolų vertė yra visiškai sumažėjusi 658 mln. EUR suma (2018 m. – 579 mln. EUR). Reikalavimai mokėti pagal garantijas iš dalies buvo padengti iš ankstesniais metais suformuotų finansinių atidėjinių. Pagal atitinkamus ES ir EIB susitarimus išieškojimo procedūrą siekiant susigrąžinti visas mokėtinas sumas ES vardu vykdo EIB.

40.IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikis

Išankstinis finansavimas

2.5.1

22 135

21 814

Kiti avansai valstybėms narėms

2.5.2

4 045

4 122

Įnašas į patikos fondus

60

71

26 240

26 006

Trumpalaikis

Išankstinis finansavimas

2.5.1

22 314

21 572

Kiti avansai valstybėms narėms

2.5.2

2 892

2 396

25 206

23 968

Iš viso

51 446

49 974

Įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą finansavimą projektui pradėti ir vykdyti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus.

41.Išankstinis finansavimas

mln. EUR

Bendra suma

Tarpuskaita vykdoma kaupimo principu

Grynoji suma 2019 12 31

Bendra suma

Tarpuskaita vykdoma kaupimo principu

Grynoji suma 2018 12 31

Pasidalijamasis valdymas

EŽŪFKP ir kitos kaimo

plėtros priemonės

3 193

3 193

3 743

3 743

ERPF ir Sanglaudos fondas

17 985

(3 540)

14 444

18 088

(3 461)

14 627

ESF

6 830

(1 530)

5 301

6 548

(1 147)

5 401

Kita

3 549

(1 463)

2 086

4 684

(2 498)

2 186

31 557

(6 533)

25 024

33 063

(7 105)

25 958

Tiesioginis valdymas

Vykdo:

Komisija

12 839

(8 344)

4 495

12 531

(8 262)

4 269

ES vykdomosios įstaigos

16 522

(10 339)

6 184

15 012

(9 540)

5 472

Patikos fondai

858

(665)

194

585

(433)

152

30 219

(19 347)

10 872

28 127

(18 234)

9 893

Netiesioginis valdymas

Vykdo:

Kitos ES agentūros ir įstaigos

1 162

(678)

484

762

(207)

555

Trečiosios šalys

1 491

(861)

630

1 546

(879)

667

Tarptautinės organizacijos

8 289

(5 317)

2 972

7 684

(5 053)

2 631

Kiti subjektai

10 570

(6 104)

4 467

9 107

(5 426)

3 681

21 513

(12 960)

8 553

19 099

(11 565)

7 534

Iš viso

83 289

(38 840)

44 449

80 289

(36 904)

43 386

Ilgalaikis

22 135

22 135

21 814

21 814

Trumpalaikis

61 154

(38 840)

22 314

58 476

(36 904)

21 572

Išankstinis finansavimas reiškia išmokėtus pinigus, taigi – mokėjimų asignavimų panaudojimą. Kaip paaiškinta 1.5.7 pastaboje, tai yra avansai, todėl jie dar nėra įtraukti į apskaitą. Taigi, nors išankstinis finansavimas sumažina neįvykdytus įsipareigojimus (žr. 5.1 pastabą), jis yra išlaidos, kurios dar turi būti priimtos ir pripažintos finansinės veiklos ataskaitoje.

Pasidalijamojo valdymo atveju beveik visos išankstinio finansavimo sumos yra susijusios su dabartiniu programavimo laikotarpiu. Pradinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita nebus atlikta (t. y. pripažįstama finansinės veiklos ataskaitoje) iki programavimo laikotarpio pabaigos, parodytas kaip ilgalaikis išankstinis finansavimas. Metinis išankstinis finansavimas, kurio tarpuskaita vykdoma kartą per metus, parodytas kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas. 2019 m. buvo išmokėta 10,5 mlrd. EUR naujų išankstinio finansavimo lėšų. Išankstinis finansavimas taikant pasidalijamąjį valdymą yra stabilus, palyginti su 2018 m., išskyrus EŽŪFKP sumažinimą, kuris susijęs su likusiu ankstesnio programavimo laikotarpio išankstiniu finansavimu. Jis buvo išmokėtas per metus.

Kalbant apie tiesioginį valdymą, didžiausia išankstinio finansavimo dalis yra susijusi su moksliniais tyrimais (daugiausia programa „Horizontas 2020“, kurią įgyvendina Komisija ir ES vykdomosios įstaigos) ir sudaro 7,8 mlrd. EUR (2018 m. – 6,8 mlrd. EUR). Padidėjimas susijęs su 2019 m. sudarytais susitarimais, pagal kuriuos buvo atlikti išankstinio finansavimo mokėjimai.

Išankstinis finansavimas taikant netiesioginį valdymą daugiausia skirtas vidaus politikos programoms, pvz., „Erasmus“, GALILEO ir EGNOS, taip pat priemonėms, susijusioms su išorės santykiais, pvz., Europos kaimynystės priemonei (EKP), Vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP). Tarptautinėms organizacijoms skirto išankstinio finansavimo padidėjimas daugiausia susijęs su pirmiau minėtomis išorės santykių priemonėmis. Kitiems subjektams skirto išankstinio finansavimo padidėjimas daugiausia susijęs su programa „Erasmus“, kurią įgyvendina nacionalinės agentūros, nuo 2019 m. sudarydamos naujus susitarimus.

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Tai yra garantijos, kurių Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš kitų nei valstybės narės gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas, atliktas pagal garantiją, tada sumažintas tolesniais mokėjimais. 2019 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 492 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 406 mln. EUR (2018 m. atitinkamai 516 mln. EUR ir 420 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (BP 7) ir programą „Horizontas 2020“, faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF). DGF – tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama rizika, kylanti dėl gavėjų nesumokamų sumų įgyvendinant netiesioginius BP 7 ir programos „Horizontas 2020“ veiksmus. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama ES dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % visos gautos sumos.

2019 m. gruodžio 31 d. bendra DGF dengiama išankstinio finansavimo suma buvo 2,1 mlrd. EUR (2018 m. – 2 mlrd. EUR). ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip DGF dalyvių vykdomasis įgaliotinis, tačiau fondo savininkai yra dalyviai.

Metų pabaigoje visas DGF turtas buvo 2,2 mln. EUR (2018 m. – 2,1 mlrd. EUR). DGF turtas taip pat apima Komisijos valdomą finansinį turtą. DGF yra atskiras nuo ES subjektas, todėl į šias ES metines finansines ataskaitas neįtraukiamas.

42.Kiti avansai valstybėms narėms

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

3 304

3 675

Pagalbos schemos

3 634

2 843

Iš viso

6 937

6 518

Ilgalaikiai

4 045

4 122

Trumpalaikiai

2 892

2 396

Avansai valstybėms narėms, skirti pasidalijamojo valdymo principu valdomoms finansinėms priemonėms

Įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas įmanoma iš ES biudžeto valstybėms narėms išmokėti avansus, kad jos galėtų prisidėti prie finansinių priemonių (t. y. paskolų, nuosavo kapitalo investicijų ar garantijų). Šių finansinių priemonių sukūrimas ir valdymas yra valstybių narių, o ne Komisijos atsakomybė. Vis dėlto, iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir visų išankstinio finansavimo išmokų atveju), todėl jos ES balanse laikomos turtu.

2014–2020 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad pagal sanglaudos politiką iš išmokėtos 7 146 mln. EUR sumos 2019 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo panaudota 3 247 mln. EUR. Į šią sumą įeina valstybių narių įnašai MVĮ iniciatyvai, kuria siekiama paskatinti bankų sektorių papildomai skolinti MVĮ (išmokėta 1 198 mln. EUR suma, išskyrus vis dar kaip išankstinis finansavimas esančias sumas, ir apskaičiuota, kad iš šios sumos nepanaudota 324 mln. EUR).

Metų pabaigoje liko nepanaudota 54 mln. EUR kaimo plėtrai skirtos sumos.

2007–2013 m. laikotarpis

Visos sumos, susijusios su sanglaudos politika, laikomos panaudotomis arba perskirstytomis kitoms priemonėms, todėl 2019 m. gruodžio 31 d. balanse jos neberodomos kaip turtas. Reikėtų pažymėti, kad faktinis įvairių priemonių įgyvendinimas bus peržiūrėtas per ateinančius metus užbaigiant programas.

Pagalbos schemos

Panašiai valstybių narių įvairioms pagalbos schemoms (valstybės pagalbai, EŽŪGF rinkos priemonėms arba EŽŪFKP investicinėms priemonėms) sumokėti avansai, kurie nebuvo panaudoti iki metų pabaigos, į ES balansą įtraukiami kaip turtas (avansai). Komisija įvertino šiuos avansus remdamasi valstybių narių pateikta informacija; gautos sumos įtrauktos į pakategorę „Pagalbos schemos“.

2014–2020 m. laikotarpis

Metų pabaigoje nepanaudotos sumos sudarė 2 044 mln. EUR sanglaudos politikai ir 1 460 mln. EUR žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų lėšų.

2007–2013 m. laikotarpis

Apskaičiuota, kad 130 mln. EUR suma, išmokėta kaimo plėtrai, 2019 m. pabaigoje tebėra nepanaudota.

 

43.IŠ PREKYBOS GAUTINOS SUMOS IR NEPREKYBINĖS SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikės

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.6.1

2 422

397

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.6.2

1 185

19

3 607

416

Trumpalaikės

Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

2.6.1

19 328

22 212

Iš prekybos operacijų gautinos sumos

2.6.2

1 038

2 036

20 367

24 248

Iš viso

23 974

24 664

44.Iš neprekybinių operacijų susigrąžintinos sumos

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikės

Valstybės narės

2.6.1.1

2 422

397

2 422

397

Trumpalaikės

Valstybės narės

2.6.1.1

6 180

10 900

Konkurencijos bylų baudos

2.6.1.2

11 301

9 727

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

2.6.1.3

1 788

1 511

Kitos susigrąžintinos sumos

59

74

19 328

22 212

Iš viso

21 750

22 609



45.Iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

TNI A sąskaitos

5 478

5 609

TNI atskiros sąskaitos

1 591

1 612

Gautini nuosavi ištekliai

7

2 758

Vertės sumažėjimas

(931)

(991)

Kita

86

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

6 145

9 075

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF)

1 722

1 708

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitas kaimo plėtros priemones

879

954

Vertės sumažėjimas

(822)

(788)

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

1 779

1 875

Susigrąžintinos išankstinio finansavimo sumos

443

145

Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM

44

45

Kitos iš valstybių narių susigrąžintinos sumos

191

158

Iš viso

8 602

11 297

Ilgalaikės

2 422

397

Trumpalaikės

6 180

10 900

Didžiausia į ilgalaikę sumą įtraukta suma yra susijusi su valstybių narių mokėtinomis sumomis, o didelis padidėjimas susijęs su Jungtinės Karalystės (JK) pažeidimo nagrinėjimo byla (paaiškinta toliau) – ankstesniais metais ši suma, t. y. 2,1 mlrd. EUR, buvo nurodyta kaip trumpalaikė. Taip pat kaip ilgalaikės, kaip ir ankstesniais metais, įtrauktos iš valstybių narių gautinos ilgalaikės sumos daugiausia susijusios su neįvykdytais Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atitikties patvirtinimo sprendimais. Su šiais sprendimais susijusios sumos susigrąžinamos dalimis kasmet.

Pirmiau minėtas perėjimas nuo trumpalaikių prie ilgalaikių sumų taip pat paaiškina didelį iš valstybių narių gautinų sumų sumažėjimą. Sumažėjimą taip pat lėmė tai, kad nebuvo gauta nuosavų išteklių, susijusių su 2019 m. taisomuoju biudžetu, palyginti su 2018 m. (žr. toliau).

Nuosavų išteklių susigrąžintinos sumos

A sąskaitos – mėnesinės ataskaitos, kuriose valstybės narės praneša Komisijai apie nustatytas, bet dar nesusigrąžintas mokėtinas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumas. TNI sudaro muitai ir cukraus mokesčiai, kuriuos Komisijos vardu renka valstybės narės.

A sąskaitos metų pabaigoje paprastai būna maždaug 3 mlrd. EUR, tačiau tiek 2018 m., tiek 2019 m. į likutį įtrauktos papildomos TNI sumos, susijusios su JK pažeidimo nagrinėjimo byla (paaiškinta toliau) ir kitomis TNI tikrinimo ataskaitomis. Kadangi taikomi 1,2 mlrd. EUR delspinigiai (2018 m. – 1,3 mlrd. EUR) už pavėluotą mokėjimą, šios sumos taip pat nurodomos šiose metinėse finansinėse ataskaitose (žr. 2.6.2 ir 3.7 pastabas).

Dėl šio pažeidimo nagrinėjimo bylos 2018 m. kovo 8 d. Komisija nusiuntė JK oficialų pranešimą (Pažeidimas Nr. 2018/2008), nes ji į ES biudžetą nesumokėjo, kaip reikalaujama pagal ES teisės aktus, teisingos tradicinių nuosavų išteklių sumos. Kadangi Jungtinė Karalystė nepateikė patenkinamo atsakymo nei į oficialų pranešimą, nei į 2018 m. rugsėjo 24 d. išsiųstą pagrįstą nuomonę, 2019 m. kovo 6 d. Komisija patvirtino savo sprendimą perduoti pažeidimo bylą ES Teisingumo Teismui ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė ieškinį. Byla iškelta pagal 2017 m. OLAF ataskaitą, kurioje nustatyta, kad JK importuotojai, naudodami fiktyvias ir suklastotas sąskaitas faktūras ir neteisingas importo muitinės vertės deklaracijas, nesumokėjo didelės muitų sumos. Remdamasi OLAF ir JRC sukurta metodika ir turima informacija, Komisija mano, kad dėl to, jog JK pažeidė ES teisės aktus, 2011 m. lapkričio mėn. – 2017 m. spalio mėn. ES biudžeto nuostoliai sudarė 2,1 mlrd. EUR (grynoji suma, t. y. atskaičius surinkimo išlaidas, kurias JK pasilieka iš bendros 2,7 mlrd. EUR sumos). JK nesutinka su Komisijos taikytu pirmiau minėtų nuostolių apskaičiavimo metodu. Vykstantis teismo procesas ir iki šiol turima informacija rodo, kad procesas bus ilgas. Todėl ir pagrindinė 2,1 mlrd. EUR suma, ir apskaičiuoti 1,1 mlrd. EUR delspinigiai, susikaupę iki 2019 m. pabaigos (palyginti su 0,7 mlrd. EUR palūkanomis, susikaupusiomis ir pripažintomis iki 2018 m. pabaigos), buvo priskirti ilgalaikiam turtui.

Be to, Komisija, remdamasi naujausia turima informacija, į sąskaitas įtraukė 0,2 mlrd. EUR gautiną sumą už nustatytus muitus ir delspinigius. Iš pradžių 2018 m. pripažinta 0,7 mlrd. EUR suma buvo sumažinta atsižvelgiant į naują informaciją, kurią JK valdžios institucijos pateikė 2019 m. (žr. 2.6.2 ir 3.7 pastabas).

Atskiros sąskaitos – nustatytos teisės į gautinas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į A sąskaitas, nes valstybės narės jų nesusigrąžino ir nebuvo pateikta jokių garantijų (arba kai garantijos buvo pateiktos, tačiau užginčyta suma). Remiantis valstybių narių kasmet teikiama informacija šių teisių vertė gali sumažėti. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos informacijos, kiekvienų metų pabaigoje šios sumos paprastai yra panašios.

2018 m. gautini nuosavi ištekliai – pagal 2018 m. gruodžio 12 d. priimtą Taisomąjį biudžetą Nr. 6/2018 susigrąžintinos sumos. Valstybės narės šias sumas sumokėjo 2019 m. sausio mėn. pirmąją darbo dieną. Tokios sumos, susijusios su 2019 m., nėra.

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo susigrąžintinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias valstybės narės buvo skolingos 2019 m. gruodžio 31 d., kaip 2019 m. spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos susigrąžintinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Tikslinant atimama 20 % – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

46.Iš konkurencijos bylų baudų susigrąžintinos sumos

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Iš baudų susigrąžintina bendra suma

14 606

13 022

Laikinieji mokėjimai

(3 125)

(3 131)

Vertės sumažėjimas

(180)

(164)

Iš viso

11 301

9 727

Ilgalaikės

Trumpalaikės

11 301

9 727

Laikinieji mokėjimai daugiausia susiję su pinigų įplaukomis iš įmonių, kurios vis dėlto pateikė apeliacinį skundą arba vis dar turi galimybę apskųsti sprendimus dėl baudų ES teismuose. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas dėl tikimybės, kad šias sumas reikės grąžinti įmonėms, kurioms skirtos baudos (žr. 4.1.4 pastabą).

Įmonės, kurioms skirtos baudos ir kurios pateikė arba planuoja pateikti apeliacinį skundą, turi galimybę atlikti laikinuosius mokėjimus arba pateikti Komisijai banko garantijas. Dėl 11 133 mln. EUR (2018 m. – 9 354 mln. EUR) iki metų pabaigos nesumokėtų baudų Komisija priėmė finansines garantijas.

Dėl vertės sumažėjimo nurašytos sumos rodo, kokia suma Komisija kiekvienu atveju įvertino nesurinktas arba garantija neužtikrintas baudas, kurių Komisija nesitiki susigrąžinti.

Iš konkurencijos bylų baudų gautinų sumų padidėjimas daugiausia susijęs su viena didele bauda
(1 494 mln. EUR), kai atitinkama įmonė baudą padengė Komisijos priimta banko garantija. Likęs padidėjimas dėl kitų tais metais
surinktų konkurencijos baudų (2 597 mln. EUR) buvo iš esmės kompensuotas 2019 m. galutinai surinktomis baudomis (žr. 2.8.1 pastabą).



47.Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Sukauptos pajamos

1 502

1 240

Su neprekybinėmis operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos

286

272

Iš viso

1 788

1 511

Ilgalaikės

Trumpalaikės

1 788

1 511

Sukauptos pajamos apima 1,4 mlrd. EUR sumą (2018 m. – 1,1 mlrd. EUR), kurią Komisija numato susigrąžinti iš valstybių narių sanglaudos srityje. Lėšos bus susigrąžintos patikrinus ir patvirtinus 2020 m. pradžioje valstybių narių pateiktas metines finansines ataskaitas. Ši valstybių narių metinių ataskaitų tvirtinimo procedūra įtraukta į sanglaudos sritį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

48.Iš prekybos operacijų gautinos sumos

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikės

Delspinigiai

1 137

Kitos gautinos sumos

48

19

1 185

19

Trumpalaikės

Klientai

269

232

Iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas

(153)

(143)

Su prekybos operacijomis susijusios būsimųjų laikotarpių sąnaudos

238

243

Kita

684

1 704

1 038

2 036

Iš viso

2 223

2 055

Ilgalaikiai delspinigiai susiję su 2.6.1.1 pastaboje nurodyta pažeidimo nagrinėjimo byla. 2018 m. šios palūkanos nurodytos kaip trumpalaikės.

Kitos trumpalaikės gautinos sumos daugiausia susijusios su delspinigiais už pavėluotus mokėjimus. Sumažėjimą 2019 m. visų pirma lėmė palūkanų, susijusių su pažeidimo nagrinėjimo byla, priskyrimas prie ilgalaikių palūkanų ir TNI tikrinimo ataskaitų sumų patikslinimas jas sumažinant (žr. 2.6.1.1 pastabą).

49.ATSARGOS

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Mokslinės medžiagos

47

52

Kita

21

21

Iš viso

68

73

 


50.PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose

15 519

12 932

Einamosios sąskaitos

91

79

Avansinės sąskaitos

7

5

Pervedimai (pinigai kelyje)

0

0

Biudžeto vykdymo banko sąskaitos

2.8.1

15 617

13 017

Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

2.8.2

1 567

2 377

Su baudomis susiję pinigai

2.8.3

1 258

1 438

Su kitomis institucijomis, agentūromis ir įstaigomis susiję pinigai

1 208

1 167

Su patikos fondais susiję pinigai

97

114

Iš viso

19 745

18 113

51.Biudžeto vykdymo banko sąskaitos

Ši kategorija apima lėšas, kurias Komisija laiko savo banko sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), komercinių bankų einamosiose, avansinėse sąskaitose ir smulkių išlaidų sąskaitose. 2019 m. pabaigoje iždo likutis susidarė dėl šių pagrindinių priežasčių:

·2019 m. galutinai surinkta ir į taisomąjį biudžetą dar neįtraukta baudų, kurias Komisija skyrė už konkurencijos taisyklių pažeidimą, suma (2,6 mlrd. EUR), taip pat įtraukta į metų pabaigos iždo likutį.

·Į iždo likutį taip pat įtraukti, bet dar nepanaudoti 9,7 mlrd. EUR asignuotųjų pajamų ir kitų 2019 m. biudžeto mokėjimų asignavimų.

52.Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms

Parodytos šios kategorijos sumos yra pirmiausia susijusios su pinigų ekvivalentais, kuriuos Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurie skirti konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms finansinių priemonių programoms įgyvendinti ir pinigai ir pinigų ekvivalentai, laikomi garantijų fonduose, susijusiuose su biudžeto garantija (žr. 2.4.1 pastabą). Pinigai, priklausantys finansinėms priemonėms ir garantijų fondams, gali būti naudojami tik įgyvendinant atitinkamas programas.

53.Su baudomis susiję pinigai

Tai pinigų sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, ta suma nurodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas 4.1.4 pastaboje.

Nuo 2010 m. visos vėliau laikinai surinktos baudos yra Komisijos valdomos BUFI fonde ir investuojamos į finansines priemones, priskiriamas laikomų parduoti kategorijai (žr. 2.4.1 pastabą).

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

54.PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

Išmokų darbuotojams sistemos grynasis įsipareigojimas

mln. EUR

Europos pareigūnų pensijų sistema

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso 2019 12 31

Iš viso 2018 12 31

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

83 842

2 149

12 071

98 062

80 871

Plano turtas

nėra duomenų

(94)

(309)

(403)

(415)

Grynasis įsipareigojimas

83 842

2 055

11 762

97 659

80 456

Bendro išmokų darbuotojams įsipareigojimo padidėjimas susijęs daugiausia su Europos pareigūnų pensijų sistemos (EPPS), didžiausios veikiančios sistemos, grynojo įsipareigojimo padidėjimu. Šis EPPS įsipareigojimas padidėjo daugiausia dėl aktuarinio nuostolio dėl finansinių prielaidų pokyčių, atsiradusių dėl staigaus nominalios diskonto normos sumažėjimo. Be to, nominali diskonto norma koreguojama atsižvelgiant į infliaciją, kad būtų gauta reali diskonto norma, todėl šiais metais reali diskonto norma pirmą kartą buvo neigiama, o tai reiškia, kad bet kuri konkreti suma dabar yra didesnė nei ateityje: tai gerokai padidina įsipareigojimus metų pabaigoje (žr. 2.9.3 pastabą). Mažesnė diskonto norma turėjo panašų poveikį kitoms mažesnėms sistemoms.

Be to, už tarnybos metus sukauptos teisės yra didesnės nei per metus išmokėtos išmokos. Be to, padidėja metinės palūkanų išlaidos (įsipareigojimų diskontavimo likvidavimas) ir aktuariniai nuostoliai, pagrįsti patirtimi.

55.Europos pareigūnų pensijų sistema

Šis nustatytų išmokų įsipareigojimas reiškia numatomų būsimų mokėjimų, kuriuos ES turi atlikti, kad įvykdytų pensijų įsipareigojimus, kylančius iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, dabartinę vertę. Sistema yra nuolatinė, todėl visos išmokos, kurios kasmet turi būti išmokėtos iš sistemos, kiekvienais metais yra įtraukiamos į ES biudžetą.

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią pensijų sistemą numatytos išmokos mokamos per ES biudžetą. Sistema finansuojama sąlyginai, ir valstybės narės kolektyviai garantuoja šių išmokų mokėjimą. Privaloma pensijų įmoka (dabar – 9,7 %) atskaitoma iš aktyvių pensijų sistemos dalyvių bazinio darbo užmokesčio. Šie įnašai laikomi tų metų biudžeto pajamomis ir apskritai padeda finansuoti ES išlaidas (taip pat žr. 3.6 pastabą).

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis EPPS darbuotojų (dirbančių darbuotojų, į pensiją išėjusių darbuotojų, buvusių dirbančių darbuotojų, kurie dabar yra neįgalūs, ir mirusių darbuotojų išlaikomų asmenų) skaičiumi 2019 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikytomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 39 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę).

56.Kitos pensijų išmokų sistemos

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybai, ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.



57.Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be pirmiau minėtų pensijų išmokų sistemų, įvertinamas ES įsipareigojimas BSDS, susijęs su sveikatos priežiūros išlaidomis, kurios turi būti apmokėtos darbuotojams išėjus iš darbo (atskaičiavus jų įnašus). Kaip nurodyta 1.5.10 pastaboje, apskaičiuojant šį įsipareigojimą atsižvelgiama į visą aktyviosios tarnybos laikotarpį, užtikrinant, kad ir pensijos, ir ligos draudimo sistemos, numatytos pasibaigus darbuotojų tarnybos laikui, būtų apskaitomos nuosekliai. Atsižvelgę į įsipareigojimą teisingai parodyti pagrindinės situacijos ekonominę esmę, kaip to reikalaujama tiek pagal apskaitos taisykles, tiek pagal TVSAS, priskirdami išmokas tarnybos laikotarpiams, griežčiau neinterpretavome 39-ojo TVSAS. Jeigu būtų kaupiamos visų pareigūnų BSDS išlaidos per 10 metų, o ne darbuotojo aktyvios tarnybos laikotarpiu,
metų pabaigoje tokio metodo poveikis nustatytų išmokų įsipareigojimui padidėtų

4,3 mlrd. EUR. Tačiau, kaip jau nurodyta, šis griežtesnis metodas nebūtų suderinamas su sąžiningo pateikimo kokybine charakteristika
, todėl pagal 1-ąją apskaitos taisyklę ir TVSAS konceptualiuosius pagrindus nebūtų laikoma, kad pateikiama informacija yra patikima. Šis įvertis labai priklauso nuo dabartinio personalo administracinio statuso raidos (visų pirma nuo to, kiek terminuotas darbo sutartis turinčių darbuotojų ateityje turėtų tapti pareigūnais).

Išmokų darbuotojams nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokytis

Nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė – numatomų būsimų mokėjimų, reikalingų įvykdyti įsipareigojimui, kylančiam iš darbuotojo tarnybos dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais, diskontuota vertė.

Nustatytų išmokų įsipareigojimo einamųjų metų pokyčio analizė pateikta toliau:

mln. EUR

Europos pareigūnų pensijų sistema

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso

Dabartinė vertė 2018 12 31

70 017

1 865

8 990

80 871

Pripažinta finansinės veiklos ataskaitoje

Einamoji paslaugų savikaina

2 824

84

277

3 185

Palūkanų išlaidos

1 339

30

180

1 549

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina

(60)

(60)

Pripažinta kaip grynasis turtas

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai

dėl patirties

1 910

77

(339)

1 648

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai

dėl demografinių prielaidų

0

0

Aktuarinis (pelnas) / nuostoliai

dėl finansinių prielaidų

9 339

220

3 065

12 625

Kita

Išmokėtos išmokos

(1 587)

(67)

(101)

(1 756)

Dabartinė vertė 2019 12 31

83 842

2 149

12 071

98 062

Einamoji paslaugų savikaina yra nustatytų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas dėl paslaugų dabartiniams nariams einamaisiais metais.

Palūkanų išlaidos – nustatyto dydžio išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl to, kad vienu laikotarpiu priartėjama prie išmokų mokėjimo laiko.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai iš patirties – skirtumų tarp to, ko tikimasi pagal praėjusiais metais 2019 m. darytas aktuarines prielaidas, ir to, kas iš tiesų įvyko 2019 m., padariniai.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai dėl aktuarinių prielaidų (demografinių kintamųjų, pvz., darbuotojų kaita ir mirtingumas, ir finansinių kintamųjų, pvz., diskonto normų ir tikėtino darbo užmokesčio padidinimo) atsiranda, kai šios prielaidos atnaujinamos, siekiant atspindėti pasikeitusias pagrindines sąlygas.

Išmokos (pavyzdžiui, pensijos arba medicininių išlaidų kompensacijos) mokamos per metus pagal sistemos taisykles. Dėl šių išmokų sumažėjo nustatytų išmokų įsipareigojimas.

Plano turtas

mln. EUR

Kitos pensijų išmokų sistemos

Bendroji sveikatos draudimo sistema

Iš viso

Dabartinė vertė 2018 12 31

119

296

415

Plano turto grynasis pokytis

(25)

14

(12)

Dabartinė vertė 2019 12 31

94

309

403

Aktuarinės prielaidos. Išmokos darbuotojams

Pagrindinės aktuarinės prielaidos, naudojamos dviejų pagrindinių ES išmokų darbuotojams sistemų vertinimui, pateikiamos toliau:

Europos pareigūnų pensijų sistema

Bendroji sveikatos draudimo sistema

2019

Nominali diskonto norma

1,1 %

1,2 %

Tikėtina infliacijos norma

1,3 %

1,3 %

Reali diskonto norma

(0,2) %

(0,1) %

Numatoma atlyginimo padidėjimo norma

1,8 %

1,8 %

Medicinos išlaidų normų tendencijos

nėra duomenų

3,0 %

Pensinis amžius

63 / 64 / 66

63 / 64 / 66

2018

Nominali diskonto norma

1,9 %

2,0 %

Tikėtina infliacijos norma

1,4 %

1,5 %

Reali diskonto norma

0,5 %

0,5 %

Numatoma atlyginimo padidėjimo norma

1,9 %

1,8 %

Medicinos išlaidų normų tendencijos

nėra duomenų

3,0 %

Pensinis amžius

63 / 64 / 66

63 / 64 / 66

Mirtingumas 2018 ir 2019 m. pagrįstas ES valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentele (2018 m. TVTGTL).

Nominali diskonto norma nustatyta kaip nulinės atkarpos obligacijų eurais pelningumas (2019 m. gruodžio mėn. jų terminas buvo 22 metų EPPS atveju ir 26 metų bendrosios sveikatos draudimo sistemos atveju). Naudojamas infliacijos lygis yra per lygiavertį laikotarpį numatomas infliacijos lygis. Jis turi būti nustatomas empiriškai, remiantis numatomomis Europos finansų rinkų indeksuojamų obligacijų vertėmis. Reali diskonto norma apskaičiuojama pagal nominalią diskonto normą ir numatomą ilgalaikį infliacijos lygį.

Per pastaruosius kelerius metus pastebėtas realios diskonto normos, t. y. nominalios diskonto normos ir numatomos infliacijos normos skirtumo, sumažėjimas, tačiau 2019 m. jis buvo ypač didelis. Reali diskonto norma sumažėjo daugiausia dėl nominalios diskonto normos sumažėjimo, o tai atitinka visame pasaulyje finansų rinkose pastebėtą tendenciją. Kadangi numatoma infliacijos norma sumažėjo tik nežymiai, nominalios diskonto normos sumažėjimas nebuvo kompensuotas ir lėmė reikšmingą realios diskonto normos sumažėjimą, todėl ji pirmą kartą tapo neigiama ir prisidėjo prie didelių aktuarinių nuostolių dėl finansinių prielaidų.

Jautrumo analizė

Jautrumo analizė grindžiama modeliavimu, kuris keičiasi, jeigu kitos sąlygos išlieka nepakitusios, atitinkamų prielaidų verte ir stebėjimu, kaip modelis reaguoja.

Bendrosios sveikatos draudimo sistemos jautrumas

Numatomų medicinos išlaidų normų dešimties bazinių punktų pokytis turėtų tokį poveikį:



mln. EUR

2019

2018

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

Bendri grynųjų periodinių medicinos išlaidų, atsirandančių pasibaigus tarnybos laikui, einamosios paslaugų savikainos ir palūkanų sąnaudų komponentai

8

(8)

12

(12)

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

352

(341)

253

(246)

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 %) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2018

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

(311)

322

(219)

226

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 %) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2018

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

(30)

29

(26)

25

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2018

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

(363)

383

(91)

54

Europos pareigūnų pensijų sistemos jautrumas

Numatomos diskonto normos dešimties bazinių punktų (0,1 %) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2018

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

(1 797)

1 854

(1 434)

1 478

Numatomo darbo užmokesčio padidėjimo dešimties bazinių punktų (0,1 %) pokytis turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2019

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

0,1 % padidėjimas

0,1 % sumažėjimas

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

1 774

(1 724)

1 427

(1 388)

Prognozuojamo pensinio amžiaus pakeitimas vienais metais turėtų tokį poveikį:

mln. EUR

2019

2018

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Padidinimas vienais metais

Sumažinimas vienais metais

Nustatytų išmokų įsipareigojimas

(620)

771

(573)

645

58.ATIDĖJINIAI

mln. EUR

Suma 2018 12 31

Papildomi atidėjiniai

Nepanaudotos panaikintos sumos

Panaudotos sumos

Perkėlimas iš vienos kategorijos į kitą

Įverčio pokytis

Suma 2019 12 31

Teismo bylos

Žemės ūkis

270

439

(269)

0

441

Kita

100

4

(8)

(6)

12

1

103

Branduolinės įrangos išmontavimas

1 933

(34)

233

2 132

Finansiniai atidėjiniai

1 551

587

(1)

(206)

0

7

1 938

Kita

278

31

(34)

(24)

(12)

(27)

211

Iš viso

4 132

1 061

(43)

(539)

0

214

4 826

Ilgalaikiai

3 281

871

(17)

(278)

(362)

215

3 710

Trumpalaikiai

852

190

(27)

(261)

362

(2)

1 116

Atidėjinai yra patikimai apskaičiuotos su praeities įvykiais susijusios sumos, kurias turbūt teks sumokėti iš ES biudžeto ateityje.

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis vykstančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti po metų pabaigos, įvertis. Su žemės ūkiu siejamos sumos yra susijusios su valstybių narių teisiniais veiksmais dėl EŽŪGF sprendimų dėl atitikties patvirtinimo.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2017 m. buvo atnaujintas šio atidėjinio pagrindas atsižvelgiant į JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo (ENAT) programą (atnaujinta 2017 m.). Drauge su nepriklausoma ENAT programos ekspertų grupe buvo atlikta strategijos, taip pat biudžeto ir personalo poreikių peržiūra. Tai geriausias turimas biudžeto ir darbuotojų, reikalingų Ispros, Gelio, Karlsrūhės ir Peteno JRC padalinių eksploatavimo nutraukimui užbaigti, įvertis.

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis atidėjinys indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais kreivę). 2019 m. gruodžio 31 d. visas atidėjinys buvo 2 132 mln. EUR, ši suma išskaidyta į sumas, kurias numatoma panaudoti 2020 m. (31 mln. EUR) ir vėliau (2 101 mln. EUR). Padidėjimą, palyginti su 2018 m., daugiausia lėmė diskonto norma, taikoma numatomoms būsimoms išlaidoms.

Reikia pažymėti, kad ilgalaikiam branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo planavimui būdingas neužtikrintumas galėtų turėti įtakos šiam įverčiui, ir jis ateityje galėtų labai padidėti. Pagrindinės neužtikrintumo priežastys susijusios su įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, galutine būkle, branduolinėmis medžiagomis, atliekų tvarkymo ir šalinimo aspektais, nepakankama nacionalinės reguliavimo sistemos apibrėžtimi arba jos nebuvimu, sudėtingu ir ilgai trunkančiu licencijų išdavimo procesais ir būsimais pokyčiais eksploatavimo nutraukimo pramonės rinkoje.

Finansiniai atidėjiniai

Iš esmės tai atidėjiniai, atitinkantys apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal įvairias finansines priemones, pagal kurias įgaliotieji subjektai turi teisę teikti garantijas savo vardu, bet ES sąskaita ir rizika. Su garantijomis susijusi ES finansinė rizika yra apribota ir palaipsniui kaupiamas finansinis turtas, kad būtų galima padengti būsimus reikalavimus mokėti pagal garantijas. Į šią išlaidų kategoriją taip pat įtraukti atidėjiniai negrąžintoms paskoloms Sirijai, kurias išdavė EIB pagal savo išorės skolinimo įgaliojimą ir kurioms suteikta ES garantija per Išorės veiksmų garantijų fondą. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės.

Finansinių atidėjinių padidėjimas susijęs su garantuojamų operacijų pagal programų „Horizontas 2020“ ir COSME finansines priemones apimties padidėjimu.

59.FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikiai

Finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina

2.11.1

53 062

53 281

Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

2.11.2

9

7

53 071

53 289

Trumpalaikiai

Finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina

2.11.1

1 423

2 602

Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

2.11.2

4

15

Finansinės garantijos įsipareigojimai

2.11.3

20

1 446

2 617

Iš viso

54 517

55 906

60.Finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Pasiskolintos lėšos finansinei paramai

2.11.1.1

52 564

53 872

Kiti finansiniai įsipareigojimai

2.11.1.2

1 921

2 012

Iš viso

54 485

55 884

Ilgalaikiai

53 062

53 281

Trumpalaikiai

1 423

2 602

61.Pasiskolintos lėšos finansinei paramai

mln. EUR

EFSM

MB

MFP

Euratomas

Likviduojama EAPB

Iš viso

Iš viso 2018 12 31

47 400

1 734

4 388

254

97

53 872

Naujos paskolos

420

420

Grąžintos sumos

(1 500)

(52)

(40)

(97)

(1 689)

Valiutų keitimo kursų skirtumai

5

5

Balansinės vertės pokyčiai

(6)

(33)

(1)

(5)

(44)

Iš viso 2019 12 31

47 394

201

4 754

214

0

52 564

Ilgalaikės

46 800

200

4 112

178

51 290

Trumpalaikės

594

1

643

35

1 273

Pasiskolintas lėšas daugiausia sudaro pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 52 433 mln. EUR (2018 m. – 53 725 mln. EUR). Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius.

Pirmiau minėtų pasiskolintų sumų grąžinimas galiausiai užtikrinamas ES biudžeto garantijomis (žr. 4.1.2 pastabą), taigi ir kiekvienos valstybės narės garantijomis.



Faktinės pasiskolintoms lėšoms taikomos palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas)

2019 12 31

2018 12 31

Makrofinansinė parama (MFP)

0 %–3,82 %

0 %–3,82 %

Euratomas

0 %–5,68 %

0 %–5,68 %

Mokėjimų balansas (MB)

2,88 %

2,88 %–3,38 %

Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)

0,50 %–3,75 %

0,50 %–3,75 %

Likviduojama EAPB

6,91 %–8,97 %

62.Kiti finansiniai įsipareigojimai

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Ilgalaikiai

Finansinės nuomos įsipareigojimai

1 244

1 331

Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis

385

314

Kita

144

115

1 772

1 760

Trumpalaikiai

Finansinės nuomos įsipareigojimai

97

93

Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis

36

29

Grąžintinos baudos

125

Kita

17

5

149

252

Iš viso

1 921

2 012

Finansinės nuomos įsipareigojimai

mln. EUR

Būsimos mokėtinos sumos

< 1 metai

1–5 metai

> 5 metai

Iš viso įsipareigojimų

Žemė ir pastatai

91

332

788

1 211

Kitas ilgalaikis turtas

5

124

129

Iš viso 2019 12 31

97

456

788

1 340

Palūkanos

54

189

157

400

Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2019 12 31

150

644

946

1 741

Iš viso būsimų minimalių nuomos įmokų 2018 12 31

153

654

1 089

1 896

Minėtos su nuoma ir pastatais susijusios sumos turės būti finansuojamos iš būsimų biudžetų.



63.Tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas

mln. EUR

Išvestinės finansinės priemonės rūšis

2019 12 31

2018 12 31

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Tariamoji suma

Tikroji vertė

Kapitalo portfelio garantija

752

10

536

20

Užsienio valiutos pasirinkimo sandoris (kainų skirtumas)

13

2

11

2

Iš viso

765

12

546

22

Ilgalaikiai

148

9

82

7

Trumpalaikiai

617

4

464

15

Kapitalo portfelio garantija

Garantijos, suteikiamos nuosavybės vertybinių popierių portfeliui, klasifikuojamos kaip tikrąja verte vertinami finansiniai įsipareigojimai kaip perteklius arba deficitas, kadangi jie neatitinka finansinės garantijos įsipareigojimo apibrėžties (žr. 1.5.12 pastabą). 2019 m. gruodžio 31 d. ši išlaidų kategorija daugiausia susijusi su ES garantija, suteikta pagal programą „Horizontas 2020“ EIB grupės nuosavo kapitalo operacijų portfeliams (žr. 2.4.1 pastabą). ES finansinis įsipareigojimas vertinamas pagal pagrindinių investicijų vertę.

Užsienio valiutos pasirinkimo sandoris

2019 m. gruodžio 31 d. ES turėjo išvestinę finansinę priemonę (užsienio valiutos pasirinkimo sandorį – kainų skirtumu grindžiamą pasirinkimo sandorį), per kurią ji padengia užsienio valiutos kurso (UHA) devalvaciją dėl paskolų, kurias finansų įstaigos teikia MVĮ Ukrainoje, kad padidintų jų galimybes gauti finansavimą, o taip pat paskolų sąlygų patrauklumą Ukrainoje. Pagal sutarties sąlygas UHA/EUR santykio devalvacijos atveju ES savo partneriams suteikia galimybę kiekvienos reikalavimus atitinkančios paskolos atveju pareikalauti iki 30 % dydžio ES įnašo.

Tikrąja verte vertinamų finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės hierarchija

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

1 lygis. Kotiruojamos kainos aktyviosiose rinkose

2 lygis. Kiti nei kotiruojamos kainos stebimi duomenys

2

2

3 lygis. Vertinimo metodas, pagal kurį naudoti duomenys, negrindžiami stebėtais rinkos duomenimis

10

20

Iš viso

12

22

64.Finansinės garantijos įsipareigojimai

Pagal ESIF inovacijų ir infrastruktūros liniją (II liniją) EIB išduota ESIF garantija EIB skolos portfeliui, taip pat išorės skolinimo įgaliojimų (ISĮ) garantija EIB paskoloms, išmokėtoms pagal EIB atsparumo iniciatyvą, priskiriamos prie finansinių garantijų įsipareigojimo. 2019 m. gruodžio 31 d. ESIF finansinės garantijos įsipareigojimas buvo lygus 0 EUR (2018 m. – 0 EUR), nes pagal garantiją gautinos pajamos viršija tikėtinus nuostolius, o ISĮ EIB atsparumo iniciatyvos finansinės garantijos įsipareigojimas siekia 20 mln. EUR (žr. 4.1.1 pastabą).


65.MOKĖTINOS SUMOS

mln. EUR

Bendra suma

Patikslinimai

Grynoji suma 2019 12 31

Bendra suma

Patikslinimai

Grynoji suma 2018 12 31

Prašymai kompensuoti išlaidas ir sąskaitos faktūros, kurias pateikė

Valstybės narės

EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės

21

(0)

21

247

247

ERPF ir Sanglaudos fondas

8 068

(2 437)

5 631

10 761

(1 724)

9 037

ESF

2 882

(558)

2 325

5 195

(496)

4 699

Kita

852

(45)

807

632

(75)

557

Privatieji ir viešieji subjektai

1 562

(180)

1 381

1 461

(179)

1 282

Iš viso gautų prašymų kompensuoti išlaidas ir sąskaitų faktūrų

13 384

(3 220)

10 165

18 296

(2 475)

15 821

EŽŪGF

16 255

nėra duomenų

16 255

14 772

nėra duomenų

14 772

Iš nuosavų išteklių mokėtinos sumos

nėra duomenų

769

nėra duomenų

769

Įvairios mokėtinos sumos

539

nėra duomenų

539

570

nėra duomenų

570

Kita

283

nėra duomenų

283

294

nėra duomenų

294

Iš viso

30 462

(3 220)

27 241

34 701

(2 475)

32 227

Mokėtinos sumos apima gautas, bet iki metų pabaigos neapmokėtas sąskaitas faktūras ir prašymus kompensuoti išlaidas. Iš pradžių jos pripažįstamos sąskaitų faktūrų arba pašymų kompensuoti išlaidas gavimo metu, nurodant prašomą sumą. Vėliau mokėtinos sumos patikslinamos atsižvelgiant tik į sumas, kurios buvo patvirtintos atlikus išlaidų peržiūrą, ir sumas, kurios laikomos tinkamomis finansuoti. Sumos, kurios laikomos netinkamomis finansuoti, įtraukiamos į skiltį „Patikslinimai“; didžiausios sumos susijusios su struktūriniais veiksmais.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, struktūriniams fondams (ERPF ir ESF), Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) taikomame Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR) numatyta, kad ES biudžetas apsaugomas sistemingai atidedant 10 % atliktų tarpinių mokėjimų. Pasibaigus BNR ataskaitiniams metams (liepos 1 d.–birželio 30 d.) iki vasario mėn. užbaigiamas kontrolės ciklas: vadovaujančiosios institucijos atlieka valdymo patikrinimus, o audito institucijos – auditus. Komisija išnagrinėja atitinkamų valstybių narių institucijų pateiktus patikinimo dokumentus ir ataskaitas. Galutinis likutis sumokamas ir (arba) susigrąžinamas tik po to, kai užbaigtas šis vertinimas ir priimtos ataskaitos. Vadovaujantis šia nuostata, 2019 m. pabaigoje atidėta suma iš viso siekė 7,6 mlrd. EUR. Remiantis valstybių narių ataskaitose pateikta informacija dalis šios sumos (2 mlrd. EUR) laikoma netinkama finansuoti ir taip pat įtraukta į skiltį „Patikslinimai“. Paskutinę mokėtinų sumų patikslinimo dalį sudaro sumos, atitinkančios kitus avansus valstybėms narėms (žr. 2.5.2 pastabą), kurie dar turi būti sumokėti metų pabaigoje (0,5 mlrd. EUR).

Su sanglaudos politika (ERPF, SF, ESF) susijusios mokėtinos sumos sumažėjo. Toliau mažėjo su 2007–2013 m. laikotarpiu susiję prašymai – iki 1,9 mlrd. EUR (2018 m. – iki 3,5 mlrd. EUR), nes Komisija patvirtino galutinius valstybių narių pateiktus prašymus kompensuoti išlaidas ir pagal juos išmokėjo galutines sumas. Kartu padidėjo su 2014–2020 m. laikotarpiu susiję prašymai – iki 5,8 mlrd. EUR (2018 m. – 10 mlrd. EUR), nes gruodžio 31 d. gauta mažiau prašymų kompensuoti išlaidas, palyginti su praėjusiais metais. Tačiau programų įgyvendinimas vyksta toliau (žr. 3.9 pastabą dėl ERPF, SF išlaidų), kaip matyti iš to, kad bendri ERPF ir Sanglaudos fondo įsipareigojimai yra stabilūs (žr. 2.13 pastaboje aprašomą sukauptų sąnaudų padidėjimą).

EŽŪGF mokėtinų sumų padidėjimas susijęs su visų EŽŪGF įsipareigojimų paskirstymu į mokėtinas sumas ir sukauptas sąnaudas. Visi EŽŪGF įsipareigojimai išlieka stabilūs – 44 448 mln. EUR, palyginti su 44 159 mln. EUR praėjusiais metais. Tačiau 2019 m. valstybių narių deklaruotos sumos metų pabaigoje (apskaitytos kaip mokėtinos sumos) yra didesnės nei 2018 m.

Išankstinio finansavimo paraiškos

Be jau minėtų sumų, 2019 m. pabaigoje gauta, bet iki metų pabaigos neapmokėta 0,5 mlrd. EUR vertės išankstinio finansavimo prašymų. Laikantis ES apskaitos taisyklių, šios sumos nėra apskaitomos kaip mokėtinos sumos.



Iš nuosavų išteklių mokėtinos sumos

Iš nuosavų išteklių mokėtinos sumos – tai valstybių narių įnašai į ES biudžetą, apmokėtini metų pabaigoje. Taisomieji biudžetai įgyvendinami pagal Reglamento Nr. 609/2014 10 straipsnio 3 dalį. 2018 m. gruodžio 31 d. tokia suma susidarė dėl to, kad 2018 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Taisomasis biudžetas Nr. 6/2018. Remiantis šia teisine nuostata, gautos sumos buvo grąžintos valstybėms narėms pirmą 2019 m. sausio mėn. darbo dieną. Šiais metais panašaus taisomojo biudžeto nebuvo, taigi tokių mokėtinų sumų nebuvo.

66.SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR BŪSIMOJO LAIKOTARPIO PAJAMOS

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Sukauptos sąnaudos

66 860

62 877

Būsimojo laikotarpio pajamos

251

96

Kita

116

213

Iš viso

67 227

63 186

Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

EŽŪGF

28 193

29 387

EŽŪFKP ir kitos kaimo plėtros priemonės

18 583

18 687

ERPF ir Sanglaudos fondas

9 525

5 863

ESF

3 016

2 321

Kita

7 542

6 619

Iš viso

66 860

62 877

Sukauptos sąnaudos – tai pripažintos išlaidos, dėl kurių Komisija dar turi gauti prašymus kompensuoti išlaidas. Sanglaudos politikos srityje ERPF ir Sanglaudos fondo sukauptų sąnaudų padidėjimas (kadangi programos toliau įgyvendinamos) kompensuoja mokėtinų sumų sumažėjimą, todėl bendra įsipareigojimų valstybėms narėms suma yra stabili (15 156 mln. EUR, palyginti su 14 900 mln. EUR ankstesniais metais). Bendra ESF įsipareigojimų suma sumažėjo iki 5 341 mln. EUR (2018 m. – 7 020 mln. EUR), o tai atitinka ESF išlaidų tendenciją. Dėl EŽŪGF sumažėjimo žr. 2.12 pastabą.

GRYNASIS TURTAS

67.REZERVAI

mln. EUR

Pastaba

2019 12 31

2018 12 31

Tikrosios vertės rezervas

2.14.1

391

231

Garantijų fondo rezervas

2.14.2

2 870

2 849

Kiti rezervai

2.14.3

1 776

1 881

Iš viso

5 037

4 961

68.Tikrosios vertės rezervas

Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo finansinio turto patikslinimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą.

Tikrosios vertės rezervo pokyčiai per laikotarpį

mln. EUR

2019 12 31

2018 12 31

Įtraukta į tikrosios vertės rezervą

200

(70)

Įtraukta į finansinės veiklos ataskaitą

(40)

23

Iš viso

160

(47)

69.Garantijų fondo rezervas

Šis rezervas atitinka ES biudžeto garantijomis pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą užtikrintų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 % sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą Išorės veiksmų garantijų fonde (žr. 2.4.1 pastabą).

70.Kiti rezervai

Suma visų pirma susijusi su likviduojamo EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervais (1 461 mln. EUR), sudarytais dėl likviduojamos EAPB veiklos nutraukimo.



71.IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

mln. EUR

2018 12 31 iš valstybių narių pareikalautinos sumos

66 424

Biudžeto pertekliaus grąžinimas valstybėms narėms

1 803

Garantijų fondo rezervo pokytis

21

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai

14 164

Kiti rezervo pokyčiai

(56)

Ekonominis metų rezultatas

(4 796)

Iš viso 2019 12 31 iš valstybių narių pareikalautinų sumų

77 560

Ši suma apima iki gruodžio 31 d. ES patirtų išlaidų dalį, kuri turi būti finansuojama iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N + 1 metais (arba vėliau) ir todėl yra dengiamos iš N + 1 (arba vėlesnių) metų biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Didžiausios sumos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, yra susijusios su EŽŪGF veikla ir išmokų darbuotojams įsipareigojimais.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto vykdymo rezultatui – biudžeto pajamos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks pajamų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimų pakartotiniai vertinimai yra susiję su aktuariniu pelnu ir nuostoliais, atsirandančiais dėl šių įsipareigojimų aktuarinio įvertinimo. Nuo 2018 m. sausio 1 d. taikoma iš dalies pakeista ES 12-oji apskaitos taisyklė (paremta 39-uoju TVSAS) dėl išmokų darbuotojams. Pagal šią taisyklę aktuarinis pelnas ir nuostoliai pateikiami grynojo turto pokyčių, o ne finansinės veiklos ataskaitoje.


72.PELNO IR NUOSTOLIŲ ATASKAITOS PASTABOS

PAJAMOS

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ.
NUOSAVI IŠTEKLIAI

73.BNP IŠTEKLIAI

Pajamos iš nuosavų išteklių yra pagrindinis ES veiklos pajamų šaltinis. 2019 m. BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) sudarė 108 820 mln. EUR (2018 m. – 105 780 mln. EUR) ir yra svarbiausios iš trijų nuosavų išteklių kategorijų. Kiekvienos valstybės narės BNP taikoma vienoda procentinė dalis. BNP pajamos subalansuoja pajamas ir išlaidas, t. y. iš jų finansuojama ta biudžeto dalis, kuri nefinansuojama iš kitų pajamų šaltinių. BNP padidėjimas daugiausia paaiškinamas praeityje atlikto koregavimo (daugiausia 2012–2017 m.) mastu. Kiekvienais metais BNP bazės atnaujinamos realiais duomenimis, o valstybių narių įnašai į ES biudžetą perskaičiuojami atsižvelgiant į atnaujintus jų ekonominės veiklos rezultatus. Ši procedūra yra labai svarbi siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, kiek tai susiję su jų metiniais įnašais.

74.TRADICINIAI NUOSAVI IŠTEKLIAI

mln. EUR

2019

2018

Muitai

21 235

22 763

Cukraus mokesčiai

0

4

Iš viso

21 235

22 767

Tradicinius nuosavus išteklius sudaro muitai ir cukraus mokesčiai. Valstybės narės pasilieka 20 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo. Muitų sumažėjimas daugiausia susijęs su tuo, kad pažeidimo nagrinėjimo byloje 2018 m. nebuvo pripažintų pajamų. (Žr. 2.6.1.1 pastabą).

75.PVM IŠTEKLIAI

PVM ištekliai apibrėžiami kaip antra Sąjungos nuosavų išteklių rūšis, nes šis mokestis buvo pirmas mokestis, iš esmės suderintas ES lygmeniu. PVM įnašas apskaičiuojamas taikant vienodą 0,3 % pareikalavimo tarifą nacionalinei PVM bazei, kuri negali viršyti 50 % kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). 2014–2020 m. laikotarpiu Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas sumažintą pareikalavimo tarifą (0,15 %) numatoma taikyti Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai.

PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ. PEVEDIMAI

76.BAUDOS

4 291 mln. EUR pajamos (2018 m. – 6 740mln. EUR) yra susijusios su Komisijos įmonėms skirtomis baudomis už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus ir su Komisijos valstybėms narėms skirtomis baudoms už ES teisės pažeidimus. Komisija pajamas iš baudų pripažįsta tuomet, kai priima sprendimą skirti baudą ir oficialiai apie tai praneša adresatui. Šios sumos daugiausia susijusios su konkurencijos bylų baudomis (4 091 mln. EUR). Didžiausios bylos yra susijusios su ES antimonopolinių taisyklių pažeidimais, t. y. bauda bendrovei „Google“ už piktnaudžiavimą internetine reklama (1 494 mln. EUR), baudos penkiems bankams dviejose „Forex“ bylose už dalyvavimą užsienio valiutos neatidėliotinų sandorių prekybos karteliuose (iš viso 1 068 mln. EUR) ir bauda bendrovei „Mastercard“ už trukdymą prekiautojams naudotis tarpvalstybinėmis mokėjimo kortele paslaugomis (570 mln. EUR).

77.IŠLAIDŲ SUSIGRĄŽINIMAS

mln. EUR

2019

2018

Pasidalijamasis valdymas

2 547

2 116

Tiesioginis valdymas

65

65

Netiesioginis valdymas

16

34

Iš viso

2 627

2 215

Prie šios kategorijos daugiausia priskiriami vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita (t. y. atskaitoma) iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau iš ES biudžeto išmokėtas sumas. Susigrąžinamos sumos grindžiamos patikrinimais, auditais ar tinkamumo finansuoti analize, todėl šie veiksmai apsaugo ES biudžetą nuo išlaidų, patiriamų dėl teisės aktų pažeidimų.

Į šias sumas įtraukiami ir valstybių narių EŽŪGF paramos gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, taip pat sukauptų pajamų sąmatų įverčiai nuo ankstesnių metų pabaigos iki einamųjų metų pabaigos.

Į pirmiau pateiktą lentelę įtrauktos sumos yra pajamos, gautos pateikus vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti. Dėl šios priežasties šie skaičiai negali parodyti ir neparodo viso taikytų ES biudžeto apsaugos priemonių masto, visų pirma sanglaudos politikos srityje, kurioje veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys finansuoti netinkamų išlaidų finansinių klaidų ištaisymą, dėl kurio daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti nepateikiami. Čia neįtrauktos sumos, susigrąžintos atlikus išlaidų užskaitą, sumos, atgautos atšaukus arba susigrąžinus išankstinio finansavimo sumas.

Pagal pasidalinamojo valdymo principą valdomos susigrąžintos lėšos sudaro didžiąją dalį visos sumos.

Žemės ūkis. EŽŪGF ir kaimo plėtra

Su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų pajamos, yra tų metų finansinės pataisos ir susigrąžintinos sumos, kurias deklaravo ir per metus susigrąžino valstybės narės, taip pat valstybių narių deklaruotų dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų metų pabaigoje susigrąžintinų sumų grynasis padidėjimas.

Sanglaudos politika

Pagrindinės su sanglaudos politika susijusios sumos yra 1,4 mlrd. EUR (2018 m. – 1,1 mlrd. EUR), kurias Komisija numato susigrąžinti iš valstybių narių. Lėšos bus susigrąžintos patikrinus ir patvirtinus 2020 m. pradžioje valstybių narių pateiktas metines finansines ataskaitas. Ši valstybių narių metinių ataskaitų tvirtinimo procedūra įtraukta į sanglaudos sritį pradedant 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.



78.KITOS PAJAMOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

mln. EUR

2019

2018

Trečiųjų šalių įnašai

1 485

1 376

Darbuotojų mokesčiai ir įmokos

1 299

1 268

Valstybių narių įnašai išorės pagalbai

331

594

Turto perdavimas

60

85

Atidėjinių koregavimas

41

100

Žemės ūkio mokesčiai

2

4

Biudžeto tikslinimas

(1 719)

(726)

Kita

574

612

Iš viso

2 072

3 312

Trečiųjų šalių įnašai – tai ELPA šalių ir narystei besirengiančių šalių įnašai.

Darbuotojų mokesčiai ir įmokos daugiausia susiję su atskaitymais iš darbuotojų atlyginimų. Pensijų įmokos ir pajamų mokestis sudaro didelę šios kategorijos pajamų dalį.

Išorės pagalbai skirtus valstybių narių įnašaus daugiausia sudaro sumos, gautos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei sukurti.

Pajamos iš turto perdavimo yra daugiausia susijusios su programos „Copernicus“ palydovų perdavimu iš Europos kosmoso agentūros (EKA) Komisijai (žr. 2.2 pastabą). Šis perdavimas pagal ES apskaitos taisykles nėra prekybos operacija ir vyks būsimais likusių šiuo metu statomų „Copernicus“ palydovų veiklos laikotarpiais.

Atlikus biudžeto tikslinimą gauta neigiama suma, nes teigiamą ankstesnių metų 1 803 mln. EUR biudžeto pertekliaus poveikį (2018 m. – 555 mln. EUR) su kaupu kompensavo 3 443 mln. EUR BNP / PVM patikslinimas (2018 m. – 1 292 mln. EUR).

Kitos pajamos iš neprekybinių operacijų apima 151 mln. EUR valstybių narių įnašų į Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę) sumą.

PAJAMOS IŠ PREKYBINIŲ OPERACIJŲ

79.FINANSINĖS PAJAMOS

mln. EUR

2019

2018

Palūkanos:

delspinigiai

133

1 458

paskolos

1 180

1 265

kita

70

68

Įmokos už finansinių garantijų įsipareigojimus

193

121

Dividendai

29

103

Finansinės pajamos iš tikrąja verte vertinamo finansinio turto arba įsipareigojimų kaip pertekliaus arba deficito

125

29

Realizuotas pelnas iš parduoti laikomo finansinio turto

82

23

Kita

4

48

Iš viso

1 817

3 115

2018 m. delspinigiai apėmė dideles pradines palūkanų pajamas iš delspinigių, susijusių su Jungtinės Karalystės pažeidimo nagrinėjimo byla, ir TNI tikrinimų ataskaitomis (žr. 2.6.1.1 pastabą). Šiais metais papildomomis pajamomis pripažintos palūkanos, susijusios su pažeidimo nagrinėjimo byla ir TNI tikrinimo ataskaitų sumų patikslinimu jas sumažinant (žr. 2.6.1.1 pastabą).

Paskoloms taikytų palūkanų pajamos yra iš esmės susijusios su paskolomis, suteiktomis finansinei paramai (žr. 2.4.3 pastabą).

80.KITOS PAJAMOS IŠ PREKYBINIŲ OPERACIJŲ

mln. EUR

2019

2018

Iš mokesčių už paslaugų teikimą gaunamos pajamos (agentūros)

592

602

Užsienio valiutos keitimo pelnas

347

329

Iš mokesčių ir įmokų gaunamos pajamos, susijusios su finansinėmis priemonėmis

43

54

EIF grynojo rezultato dalis

53

37

Prekių pardavimas

31

33

Su ilgalaikiu turtu susijusios pajamos

5

27

Kita

227

297

Iš viso

1 298

1 379

Iš mokesčių už paslaugų teikimą gaunamos pajamos – tai daugiausia Europos vaistų agentūros taikomi rinkodaros leidimo mokesčiai ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos renkami prekių ženklų mokesčiai.

IŠLAIDOS

81.PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

mln. EUR

Patirtos valstybių narių

2019

2018

Europos žemės ūkio garantijų fondas

43 951

43 527

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir kitos kaimo plėtros priemonės

13 541

13 149

Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas

35 178

30 230

Europos socialinis fondas

11 218

11 935

Kita

2 608

2 826

Iš viso

106 495

101 666

Padidėjimas daugiausia susijęs su sanglaudos politika (ERPF, SF), pagal kurią beveik visos išlaidos yra susijusios su dabartiniu programavimo laikotarpiu, o per jį programos toliau įgyvendinamos.

Kitas išlaidas daugiausia sudaro: Prieglobsčio ir migracijos fondas (0,6 mlrd. EUR), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (0,5 mlrd. EUR), Vidaus saugumo fondas (0,4 mlrd. EUR), Europos Sąjungos solidarumo fondas (0,4 mlrd. EUR) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (0,7 mlrd. EUR). Sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, daugiausia susijęs su Europos Sąjungos solidarumo fondu.

82. TIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR

2019

2018

Išmokėta Komisijos

8 435

8 120

Išmokėta ES vykdomųjų įstaigų

10 095

8 964

Išmokėta patikos fondų

412

468

Iš viso

18 942

17 551

Šios sumos daugiausia susijusios su mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimu (7,7 mlrd. EUR), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto dalimi (3,1 mlrd. EUR), vystomojo bendradarbiavimo priemone (1,4 mlrd. EUR), Europos kaimynystės politika (1,1 mlrd. EUR).

Tiesioginio valdymo išlaidų, kurias patyrė ES vykdomosios įstaigos, padidėjimas daugiausia (0,8 mlrd. EUR) susijęs su Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA), o didžiausia šios įstaigos išlaidų dalis teko EITP transporto daliai. Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) transportui yra finansavimo priemonė, kuria įgyvendinama Europos transporto infrastruktūros politika ir siekiama kurti naują arba modernizuoti ir (arba) rekonstruoti esamą transporto infrastruktūrą Europoje.

83.NETIESIOGINIS VALDYMAS

mln. EUR

2019

2018

Išmokėta kitų ES agentūrų ir įstaigų

3 131

3 396

Išmokėta trečiųjų šalių

637

679