EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R0452

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema

PE/72/2018/REV/1

OJ L 79I , 21.3.2019, p. 1–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 19/09/2020

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/452/oj

21.3.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

LI 79/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/452

2019 m. kovo 19 d.

kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo, nes jomis skatinamas jos konkurencingumas, kuriamos darbo vietos ir užtikrinama masto ekonomija, pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų, patirties ir atveriamos naujos rinkos Sąjungos eksportui. Jomis remiami Investicijų plano Europai tikslai ir prisidedama prie kitų Sąjungos projektų bei programų;

(2)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Be to, Sąjungos ir valstybių narių investicijų aplinka yra atvira – tai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir įtraukta į Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus dėl tiesioginių užsienio investicijų;

(3)

pagal tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir pagal prekybos bei investicijų susitarimus, sudarytus su trečiosiomis valstybėmis, Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali priimti su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusias ribojamąsias priemones. Šiuo reglamentu nustatyta sistema susijusi su tiesioginėmis užsienio investicijomis į Sąjungą. Investicijas užsienio šalyse ir patekimą į trečiųjų valstybių rinkas reglamentuoja kitos prekybos ir investicijų politikos priemonės;

(4)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių teisei nukrypti nuo laisvo kapitalo judėjimo nuostatų, kaip numatyta SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte. Kelios valstybės narės yra nustačiusios priemones, kuriomis jos gali apriboti tokį judėjimą viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo sumetimais. Tos priemonės atspindi su tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusius valstybių narių tikslus ir susirūpinimą, ir dėl to gali atsirasti nemažai skirtingų – pagal jų taikymo sritį ir tvarką – mechanizmų. Kitos valstybės narės neturi nustačiusios tokių mechanizmų. Valstybės narės, kurios nori nustatyti tokius mechanizmus ateityje, galėtų atsižvelgti į jau esamų mechanizmų veikimą, su jais susijusią patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius;

(5)

šiuo metu nėra išsamios Sąjungos lygmens sistemos, skirtos tiesioginėms užsienio investicijoms tikrinti saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, o pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai tokias sistemas jau yra sukūrę;

(6)

tiesioginės užsienio investicijos patenka į bendros prekybos politikos sritį. Pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Sąjunga turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje;

(7)

svarbu užtikrinti teisinį tikrumą valstybių narių tikrinimo mechanizmų, taikomų saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais, atžvilgiu, taip pat visos Sąjungos mastu užtikrinti veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimo srityje. Ta bendra sistema nedaromas poveikis valstybių narių išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, ja nedaromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį;

(8)

tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ir bendradarbiavimo sistema valstybėms narėms ir Komisijai turėtų suteikti priemonių visapusiškai spręsti pavojaus saugumui arba viešajai tvarkai klausimus ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, kartu išsaugant valstybėms narėms būtiną lankstumą tikrinti tiesiogines užsienio investicijas saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, atsižvelgiant į savo individualią padėtį ir nacionalinius ypatumus. Atitinkama valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga už sprendimą dėl to, ar nustatyti tikrinimo mechanizmą, ar tikrinti kurias nors konkrečias tiesiogines užsienio investicijas;

(9)

šis reglamentas turėtų apimti platų spektrą investicijų, kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai tiesioginiai ryšiai tarp trečiųjų valstybių investuotojų, įskaitant valstybinius subjektus, ir įmonių, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje. Tačiau jis neturėtų apimti portfelinių investicijų;

(10)

valstybės narės, kurios turi įdiegtus tikrinimo mechanizmus, turėtų numatyti būtinas priemones pagal Sąjungos teisę, kad užkirstų kelią jų tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų išvengimui. Tai turėtų apimti investicijas iš Sąjungos, kurioms naudojami dirbtiniai ekonominės realybės neatitinkantys susitarimai, kuriais vengiama tikrinimo mechanizmų ir tikrinimo sprendimų, tais atvejais, kai trečiosios valstybės fizinis asmuo arba įmonė yra investuotojo faktinis savininkas arba jie investuotoją faktiškai kontroliuoja. Tai nedaro poveikio SESV įtvirtintai įsisteigimo laisvei ir laisvam kapitalo judėjimui;

(11)

valstybės narės turėtų turėti galimybę įvertinti pavojų saugumui ar viešajai tvarkai, kylantį dėl didelių užsienio investuotojo nuosavybės struktūros ar kitų pagrindinių savybių pokyčių;

(12)

siekiant valstybėms narėms ir Komisijai suteikti gairių, kaip taikyti šį reglamentą, dera nustatyti veiksnių, į kuriuos galėtų būti atsižvelgiama nustatant, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, sąrašą. Be to, dėl to sąrašo valstybių narių tikrinimo mechanizmai taps dar skaidresni investuotojams, ketinantiems daryti tiesiogines užsienio investicijas Sąjungoje arba jau jų padariusiems. Veiksnių, kurie galėtų daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, sąrašas turėtų būti nebaigtinis;

(13)

nustatydamos, ar tiesioginės užsienio investicijos gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija turėtų turėti galimybę apsvarstyti visus susijusius veiksnius, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, ir ištekliams, kurie yra būtini saugumui arba viešosios tvarkos palaikymui ir kurių sutrikdymas, sutrikimas, praradimas arba sunaikinimas padarytų didelį poveikį valstybei narei ar Sąjungai. Tuo klausimu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tiesioginės užsienio investicijos kontekstą ir aplinkybes, visų pirma į tai, ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės Vyriausybė, pavyzdžiui, teikdama didelį finansavimą, įskaitant subsidijas, arba į tai, ar jis užsienyje vykdo valstybinius investavimo projektus arba programas;

(14)

atitinkamai valstybės narės arba Komisija galėtų atsižvelgti į iš ekonominės veiklos vykdytojų, pilietinės visuomenės organizacijų ar socialinių partnerių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, gautą aktualią informaciją apie tiesioginę užsienio investiciją, galinčią daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai;

(15)

dera nustatyti valstybės narės atliekamo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemos būtiniausius elementus, kad investuotojai, Komisija ir kitos valstybės narės galėtų suprasti, kaip tokios investicijos gali būti tikrinamos. Tie elementai turėtų bent apimti tikrinimo terminus ir galimybę užsienio investuotojams pateikti skundą dėl tikrinimo sprendimų. Taisyklės ir procedūros, susijusios su tikrinimo mechanizmais, turėtų būti skaidrios, ir skirtingos trečiosios valstybės neturėtų būti diskriminuojamos;

(16)

turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo valstybėms narėms sudaromos sąlygos bendradarbiauti ir padėti viena kitai tais atvejais, kai tiesioginė užsienio investicija vienoje valstybėje narėje galėtų daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai kitoje valstybėje narėje. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti pastabas valstybei narei, kurioje tokia investicija planuojama arba yra padaryta, nepriklausomai nuo to, ar ta valstybė narė turi įdiegtą tikrinimo mechanizmą, arba nuo to, ar tokia investicija yra tikrinama. Valstybių narių prašymai pateikti informaciją, atsakymai ir pastabos taip pat turėtų būti persiųsti Komisijai. Komisija turėtų turėti galimybę valstybei narei, kurioje planuojama arba yra padaryta investicija, kai tikslinga, pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje. Valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos pateikti nuomonę arba prašyti kitų valstybių narių pateikti pastabų apie tiesioginę užsienio investiciją jos teritorijoje;

(17)

valstybė narė, gavusi pastabų iš kitų valstybių narių arba nuomonę iš Komisijos, turėtų deramai į tokias pastabas arba nuomonę atsižvelgti, kai tinkama, pagal savo nacionalinę teisę taikomose priemonėse arba formuodama politiką platesniu mastu, vykdydama savo lojalaus bendradarbiavimo pareigą, nustatytą ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje.

Valstybė narė, kurioje planuojama ar yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, išlieka išimtinai atsakinga už galutinį sprendimą dėl visų tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų arba visų priemonių, kurių imtasi dėl netikrinamos tiesioginės užsienio investicijos;

(18)

bendradarbiavimo mechanizmas turėtų būti naudojamas tik siekiant užtikrinti saugumą ar viešąją tvarką. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų deramai pagrįsti visus prašymus suteikti informaciją apie konkrečią tiesioginę užsienio investiciją kitoje valstybėje narėje, taip pat visas pastabas, kurias jos pateikia tai valstybei narei. Tokie patys reikalavimai turėtų būti taikomi, kai Komisija prašo suteikti informaciją apie konkrečią tiesioginę užsienio investiciją arba pateikia nuomonę valstybei narei. Laikytis tų reikalavimų taip pat svarbu situacijose, kai valstybės narės investuotojas konkuruoja su trečiųjų valstybių investuotojais dėl investavimo kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, įsigyjant turtą;

(19)

be to, Komisija turėtų turėti galimybę saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, dėl tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms. Tokiu būdu Komisija turėtų priemonę apsaugoti visai Sąjungai naudingus projektus ir programas, kuriais svariai prisidedama prie jos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo. Visų pirma, tai būtų tie projektai ir programos, kuriems skiriamas didelis Sąjungos finansavimas arba kurie nustatyti Sąjungos teisėje ir kurie susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais. Tie Sąjungos svarbos projektai ar programos turėtų būti nurodyti šiame reglamente. Nuomonė, kuri išsiųsta valstybei narei, tuo pat metu turėtų būti išsiųsta ir kitoms valstybėms narėms.

Valstybė narė turėtų kuo labiau atsižvelgti į iš Komisijos gautą nuomonę, kai tinkama, pagal savo nacionalinę teisę taikomose priemonėse arba formuodama politiką platesniu mastu ir pateikti paaiškinimą Komisijai, jeigu ji neatsižvelgia į tą nuomonę, vykdydama savo lojalaus bendradarbiavimo pareigą pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį. Valstybė narė, kurioje planuojama ar yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, išlieka išimtinai atsakinga už galutinį sprendimą dėl visų tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų arba visų priemonių, kurių imtasi dėl netikrinamos tiesioginės užsienio investicijos;

(20)

siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su Sąjungos svarbos projektais ir programomis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas šio reglamento priede išdėstytas Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (4) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21)

siekiant investuotojams užtikrinti didesnį tikrumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pastabas, o Komisija turėtų turėti galimybę teikti nuomonę dėl netikrintų padarytų investicijų ne ilgiau kaip 15 mėnesių po tiesioginės užsienio investicijos padarymo. Bendradarbiavimo mechanizmas neturėtų būti taikomas anksčiau nei 2019 m. balandžio 10 d. padarytoms tiesioginėms užsienio investicijoms;

(22)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo tikrinimo mechanizmus ir kiekvieną jų pakeitimą ir turėtų kasmet jai teikti ataskaitas apie savo tikrinimo mechanizmų taikymą, be kita ko, dėl sprendimų, kuriais leidžiamos arba draudžiamos tiesioginės užsienio investicijos, joms nustatomos sąlygos arba priimamos jų poveikį silpninančios priemonės, ir dėl sprendimų dėl tiesioginių užsienio investicijų, galinčių daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms. Visos valstybės narės turėtų teikti remiantis turima informacija parengtas ataskaitas apie jų teritorijoje padarytas tiesiogines užsienio investicijas. Siekiant pagerinti valstybių narių teikiamos informacijos kokybę ir palyginamumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas laikytis pranešimo ir ataskaitų teikimo pareigų, Komisija turėtų parengti standartizuotas formas, kai tai tikslinga, atsižvelgdama, inter alia, į atitinkamas formas, naudojamas duomenų teikimo Eurostatui tikslais;

(23)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumą, taip pat svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų renkama būtiniausia informacija apie tiesiogines užsienio investicijas, kurioms taikomas šis reglamentas, ir atliekami būtiniausi koordinavimo veiksmai. Tą informaciją valstybės narės turėtų pateikti apie tikrinamas tiesiogines užsienio investicijas, taip pat, gavus prašymą, apie kitas tiesiogines užsienio investicijas. Atitinkama informacija turėtų apimti tokius aspektus, kaip užsienio investuotojo nuosavybės struktūra, planuojamos arba padarytos investicijos finansavimas, be kita ko, kai turima, informaciją apie subsidijas, kurias suteikia trečiosios valstybės. Valstybės narės turėtų dėti pastangas suteikti tikslią, išsamią ir patikimą informaciją;

(24)

paprašius valstybei narei, kurioje yra planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, užsienio investuotojas arba atitinkama įmonė turėtų pateikti prašomą informaciją. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, nepaisant visų dedamų pastangų, valstybė narė negali gauti tokios informacijos, ji turėtų nedelsdama informuoti atitinkamas valstybes nares arba Komisiją. Tokiu atveju turėtų būti numatyta galimybė bet kokias kitos valstybės narės pastabas arba bet kokią Komisijos nuomonę, pateiktas pagal bendradarbiavimo mechanizmą, skelbti remiantis jų turima informacija;

(25)

valstybės narės, suteikdamos prašomą informaciją, turi laikytis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, kuri atitinka Sąjungos teisę;

(26)

valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis reikėtų sustiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje ir Komisijoje įsteigiant ryšių palaikymo punktą šiam reglamentui įgyvendinti;

(27)

valstybių narių ir Komisijos įsteigti ryšių palaikymo punktai turėtų būti tinkamai įtraukti į atitinkamą administraciją ir juose turėtų dirbti kvalifikuoti darbuotojai, taip pat jiems turėtų būti suteikti pagal koordinavimo mechanizmą jų funkcijoms vykdyti ir deramam konfidencialios informacijos tvarkymui užtikrinti reikalingi įgaliojimai;

(28)

formuoti ir įgyvendinti visapusišką ir veiksmingą politiką turėtų padėti Komisijos tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo ekspertų grupė, sukurta 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimu (5) ir sudaryta iš valstybių narių atstovų. Ta grupė visų pirma turėtų svarstyti klausimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, taip pat keistis nuomonėmis apie tendencijas ir bendrais susirūpinimą keliančiais klausimais, susijusiais su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę prašyti grupės konsultacijų dėl sisteminių klausimų, susijusių su šio reglamento įgyvendinimu. Komisija turėtų konsultuotis su ekspertų grupe dėl deleguotųjų aktų projektų, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais;

(29)

valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su atsakingomis panašių pažiūrų trečiosiomis valstybėmis klausimais, susijusiais su tiesioginių užsienio investicijų, kurios gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, tikrinimu. Tokiu administraciniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti valstybių narių vykdomo tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo sistemos pagal šį reglamentą veiksmingumą. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę stebėti pokyčius, susijusius su tikrinimo mechanizmais trečiosiose valstybėse;

(30)

valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų konfidencialią informaciją, visų pirma laikantis Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 (6), Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 (7) ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (8). Tai visų pirma apima pareigą nesumažinti informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo (9). Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti informaciją, kuri nėra įslaptinta, arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai;

(31)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų atitikti taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Ryšių palaikymo punktų ir kitų subjektų vykdomas asmens duomenų tvarkymas valstybėse narėse turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10). Komisija asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (11);

(32)

remdamasi, inter alia, visų valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir deramai atsižvelgdama į tam tikros šiose ataskaitose pateiktos informacijos konfidencialumą, Komisija turėtų parengti ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikti metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Siekiant didesnio skaidrumo, ataskaita turėtų būti skelbiama viešai;

(33)

Europos Parlamentas turėtų turėti galimybę pakviesti Komisiją į savo komiteto, atsakingo už sisteminių su šio reglamento įgyvendinimu susijusių klausimų pristatymą ir paaiškinimą, posėdį;

(34)

Komisija ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. ir po to kas penkerius metus turėtų vertinti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą bei pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiamas įvertinimas dėl to, ar šį reglamentą reikia iš dalies keisti. Jei ataskaitoje siūloma iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(35)

įgyvendindamos šį reglamentą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų laikytis ribojamųjų priemonių taikymo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais atitinkamų reikalavimų, nustatytų PPO susitarimuose, be kita ko, visų pirma Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) (12) XIV straipsnio a punkte ir XIVa straipsnyje. Įgyvendinimas taip pat turi atitikti Sąjungos teisę ir būti suderinamas su įsipareigojimais, prisiimtais pagal kitus prekybos ir investicijų susitarimus, kurių Sąjunga arba valstybės narės yra šalys, arba prekybos ir investicijų susitarimus, prie kurių jos yra prisijungusios;

(36)

jei tiesioginė užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 (13), šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Jei tų dviejų reglamentų atitinkama taikymo sritis iš dalies sutampa, šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos tikrinimo priežastys ir teisėtų interesų sąvoka, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio tiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

(37)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo finansų sektoriuje prudencinio vertinimo, kuris yra atskira, siekiant konkretaus tikslo atliekama procedūra (14);

(38)

šis reglamentas taikomas darniai su kitomis pranešimo ir tikrinimo procedūromis, nustatytomis Sąjungos sektorių teisėje, ir nedaro joms poveikio,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatoma valstybių narių atliekamo tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais sistema ir valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo tiesioginių užsienio investicijų, kurios gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, klausimais mechanizmas. Tai, be kita ko, apima ir Komisijos galimybę pateikti nuomones apie tokias investicijas.

2.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis išimtinei kiekvienos valstybės narės atsakomybei už savo nacionalinį saugumą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir kiekvienos valstybės narės teisei ginti savo gyvybinius saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį.

3.   Jokia šio reglamento nuostata neribojama kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti, ar pagal šį reglamentą tikrinti konkrečią tiesioginę užsienio investiciją, ar to nedaryti.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   tiesioginė užsienio investicija– bet kokios rūšies investicija, kuria užsienio investuotojas siekia užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius ryšius tarp užsienio investuotojo ir verslininko ar įmonės, kuriems teikiamas kapitalas ekonominei veiklai valstybėje narėje vykdyti, įskaitant investicijas, leidžiančias veiksmingai dalyvauti valdant arba kontroliuojant ekonominę veiklą vykdančią bendrovę;

2.   užsienio investuotojas– trečiosios valstybės fizinis asmuo arba trečiosios valstybės įmonė, kurie ketina padaryti arba yra padarę tiesioginę užsienio investiciją;

3.   tikrinimas– procedūra, pagal kurią tiesiogines užsienio investicijas galima vertinti, tirti, leisti, nustatyti joms sąlygas, drausti arba atšaukti;

4.   tikrinimo mechanizmas– bendrai taikoma priemonė, pavyzdžiui, įstatymas arba kitas teisės aktas, ir su ja susiję administraciniai reikalavimai, įgyvendinimo taisyklės ar gairės, kuriais nustatomos tiesioginių užsienio investicijų vertinimo, tyrimo, leidimo, sąlygų joms nustatymo, draudimo arba atšaukimo saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais nuostatos, sąlygos ir procedūros;

5.   tikrinama tiesioginė užsienio investicija– pagal tikrinimo mechanizmą oficialiai tikrinama arba tiriama tiesioginė užsienio investicija;

6.   tikrinimo sprendimas– taikant tikrinimo mechanizmą priimta priemonė;

7.   trečiosios valstybės įmonė– pagal trečiosios valstybės įstatymus sukurta arba kitaip organizuota įmonė.

3 straipsnis

Valstybių narių tikrinimo mechanizmai

1.   Pagal šį reglamentą valstybės narės gali savo teritorijoje toliau taikyti, iš dalies keisti arba priimti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais mechanizmus.

2.   Su tikrinimo mechanizmais susijusios taisyklės ir procedūros, įskaitant atitinkamus terminus, taikomos skaidriai ir nediskriminuojant trečiųjų valstybių. Pirmiausia valstybės narės nustato aplinkybes, kurioms susiklosčius pradedamas tikrinimas, tikrinimo priežastis ir taikytinas išsamias procedūrines taisykles.

3.   Valstybės narės taiko terminus, numatytus jų tikrinimo mechanizmuose. Tikrinimo mechanizmais sudaroma galimybė valstybėms narėms atsižvelgti į kitų valstybių narių pastabas, nurodytas 6 ir 7 straipsniuose, ir į Komisijos nuomones, nurodytas 6, 7 ir 8 straipsniuose.

4.   Konfidenciali informacija, įskaitant neskelbtiną komercinę informaciją, pateikiama valstybei narei, vykdančiai tikrinimą, yra saugoma.

5.   Užsienio investuotojai ir atitinkamos įmonės turi galimybę pateikti skundą dėl nacionalinių viešųjų institucijų priimtų tikrinimo sprendimų.

6.   Valstybės narės, kurios turi įdiegtą tikrinimo mechanizmą, toliau taiko, iš dalies keičia arba priima priemones, reikalingas siekiant nustatyti tikrinimo mechanizmų bei tikrinimo sprendimų vengimo atvejus ir užkirsti kelią jų vengimui.

7.   Ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 10 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo galiojančius tikrinimo mechanizmus. Apie bet kokį naujai priimtą tikrinimo mechanizmą arba galiojančio tikrinimo mechanizmo bet kokį pakeitimą valstybės narės praneša Komisijai per 30 dienų nuo naujai priimto tikrinimo mechanizmo arba galiojančio tikrinimo mechanizmo pakeitimo įsigaliojimo dienos.

8.   Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius po 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo viešai paskelbia valstybių narių tikrinimo mechanizmų sąrašą. Komisija tą sąrašą nuolat atnaujina.

4 straipsnis

Veiksniai, į kuriuos gali atsižvelgti valstybės narės arba Komisija

1.   Nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali nagrinėti jos galimą poveikį, inter alia:

a)

ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, fiziniams arba virtualiesiems, įskaitant energetikos, transporto, vandens, sveikatos, ryšių, žiniasklaidos, duomenų tvarkymo ar saugojimo, orlaivių ir erdvėlaivių, gynybos, rinkimų ar finansų infrastruktūros objektams bei didesnės rizikos objektams, taip pat žemei ir nekilnojamajam turtui, kurie yra itin svarbūs tokių infrastruktūros objektų naudojimui;

b)

ypatingos svarbos technologijoms ir dvejopo naudojimo prekėms, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 (15) 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant dirbtinį intelektą, robotiką, puslaidininkius, kibernetinį saugumą, orlaivius ir erdvėlaivius, gynybą, energijos kaupimą, kvantines ir branduolines technologijas, nanotechnologijas ir biotechnologijas;

c)

ypatingos svarbos išteklių, įskaitant energiją ar žaliavas, tiekimui ir aprūpinimui maistu;

d)

prieigai prie neskelbtinos informacijos, įskaitant asmens duomenis, arba gebėjimui kontroliuoti tokią informaciją; arba

e)

žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui.

2.   Nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija taip pat gali atsižvelgti, visų pirma, į tai:

a)

ar užsienio investuotoją tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės Vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas arba ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, pasitelkiant nuosavybės struktūrą arba didelį finansavimą;

b)

ar užsienio investuotojas jau yra dalyvavęs veikloje, darančioje poveikį saugumui ar viešajai tvarkai valstybėje narėje, arba

c)

ar esama didelės rizikos, kad užsienio investuotojas vykdo neteisėtą arba nusikalstamą veiklą.

5 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus, kurioje remiantis jų turima informacija pateikiama apibendrinta informacija apie jų teritorijoje padarytas tiesiogines užsienio investicijas, ir apibendrinta informacija apie iš kitų valstybių narių gautus prašymus pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 7 straipsnio 5 dalį.

2.   Valstybės narės, kurios taiko tikrinimo mechanizmus, be 1 dalyje nurodytos informacijos, už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį pateikia apibendrintą informaciją apie savo tikrinimo mechanizmų taikymą.

3.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo. Ta ataskaita skelbiama viešai.

4.   Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į savo komiteto, atsakingo už sisteminių su šio reglamento įgyvendinimu susijusių klausimų pristatymą ir paaiškinimą, posėdį.

6 straipsnis

Bendradarbiavimo mechanizmas tikrinamų tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu

1.   Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas tikrinamas tiesiogines užsienio investicijas jų teritorijoje, kuo greičiau pateikdamos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Į pranešimą gali būti įtrauktas valstybių narių, kurių saugumui ar viešajai tvarkai, manoma, gali būti padarytas poveikis, sąrašas. Pranešimą teikianti ir, kai taikytina, tikrinimą atliekanti valstybė narė stengiasi nurodyti, ar ji mano, kad tikrinamai tiesioginei užsienio investicijai gali būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004.

2.   Jeigu valstybė narė mano, kad kitoje valstybėje narėje tikrinama tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jos saugumui ar viešajai tvarkai, arba turi tokiam patikrinimui aktualios informacijos, ji tikrinimą atliekančiai valstybei narei gali pateikti pastabas. Pastabas teikianti valstybė narė tuo pat metu tas pastabas pateikia Komisijai.

Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateiktos pastabos.

3.   Jeigu Komisija mano, kad tikrinama tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai daugiau kaip vienoje valstybėje narėje arba turi su ta tiesiogine užsienio investicija susijusios aktualios informacijos, ji gali pateikti nuomonę, skirtą tikrinimą vykdančiai valstybei narei. Komisija gali pateikti nuomonę neatsižvelgdama į tai, ar kitos valstybės narės pateikė pastabų. Komisija gali pateikti nuomonę gavusi kitų valstybių narių pastabas. Komisija tokią nuomonę pagrįstais atvejais pateikia po to, kai bent trečdalis valstybių narių mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jų saugumui ar viešajai tvarkai.

Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateikta nuomonė.

4.   Valstybė narė, kuri turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija jos teritorijoje gali daryti poveikį jos saugumui arba viešajai tvarkai, gali paprašyti Komisijos pateikti nuomonę arba kitų valstybių narių pateikti pastabas.

5.   2 dalyje nurodytos pastabos ir 3 dalyje nurodytos nuomonės tinkamai pagrindžiamos.

6.   Ne vėliau kaip praėjus 15 kalendorinių dienų po 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo kitos valstybės narės ir Komisija praneša tikrinimą atliekančiai valstybei narei apie savo ketinimą pateikti pastabas pagal 2 dalį arba nuomonę pagal 3 dalį. Pranešime gali būti prašoma pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją papildančios informacijos.

Visi prašymai pateikti papildomos informacijos tinkamai pagrindžiami, apsiriboja informacija, būtina pastaboms pateikti pagal 2 dalį arba nuomonei pateikti pagal 3 dalį, yra proporcingi prašymo tikslui ir nesukelia nederamos naštos tikrinimą atliekančiai valstybei narei. Prašymai pateikti informaciją ir valstybių narių atsakymai tuo pat metu perduodami Komisijai.

7.   2 dalyje nurodytos pastabos arba 3 dalyje nurodytos nuomonės skiriamos tikrinimą atliekančiai valstybei narei ir siunčiamos jai per pagrįstos trukmės laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo.

Neatsižvelgiant į pirmą pastraipą, jei buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos pagal 6 dalį, tokios pastabos arba nuomonės pateikiamos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po papildomos informacijos arba pranešimo pagal 9 straipsnio 5 dalį gavimo.

Neatsižvelgiant į 6 dalį, Komisija gali pateikti nuomonę gavusi kitų valstybių narių pastabas, kai įmanoma, per šioje dalyje nurodytus terminus ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas tiems terminams suėjus.

8.   Išimtiniu atveju, kai tikrinimą atliekanti valstybė narė mano, kad jos saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais reikia neatidėliotinai imtis veiksmų, ji kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie savo ketinimą pateikti tikrinimo sprendimą nesuėjus 7 dalyje nurodytiems terminams ir deramai pagrindžia poreikį imtis neatidėliotinų veiksmų. Kitos valstybės narės ir Komisija stengiasi skubiai pateikti pastabas arba nuomonę.

9.   Tikrinimą atliekanti valstybė narė deramai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytas kitų valstybių narių pastabas ir 3 dalyje nurodytą Komisijos nuomonę. Galutinį sprendimą dėl tikrinimo priima tikrinimą atliekanti valstybė narė.

10.   Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį vykdomas per ryšių palaikymo punktus, įsteigtus pagal 11 straipsnį.

7 straipsnis

Bendradarbiavimo mechanizmas netikrinamų tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu

1.   Jeigu valstybė narė mano, kad kitoje valstybėje narėje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, kuri toje valstybėje narėje nėra tikrinama, gali daryti poveikį jos saugumui arba viešajai tvarkai, arba turi su ta tiesiogine užsienio investicija susijusios aktualios informacijos, ji tai kitai valstybei narei gali pateikti pastabas. Pastabas teikianti valstybė narė tas pastabas tuo pat metu perduoda Komisijai.

Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateiktos pastabos.

2.   Jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje planuojama arba padaryta tiesioginė užsienio investicija, kuri toje valstybėje narėje nėra tikrinama, gali daryti poveikį kelių valstybių narių saugumui arba viešajai tvarka arba turi su ta tiesiogine užsienio investicija susijusios aktualios informacijos, ji tai valstybei narei, kurioje planuojama arba yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, gali pateikti nuomonę. Komisija gali pateikti nuomonę neatsižvelgdama į tai, ar kitos valstybės narės pateikė pastabų. Komisija gali pateikti nuomonę gavusi kitų valstybių narių pastabas. Komisija tokią nuomonę pagrįstais atvejais pateikia po to, kai bent vienas trečdalis valstybių narių mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jų saugumui arba viešajai tvarkai.

Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateikta nuomonė.

3.   Valstybė narė, kuri turi pagrindo manyti, kad tiesioginė užsienio investicija jos teritorijoje gali daryti poveikį jos saugumui arba viešajai tvarkai, gali paprašyti Komisijos pateikti nuomonę arba kitų valstybių narių pateikti pastabas.

4.   1 dalyje nurodytos pastabos ir 2 dalyje nurodytos nuomonės tinkamai pagrindžiamos.

5.   Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad tiesioginė užsienio investicija, kuri nėra tikrinama, gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, kaip nurodyta 1 arba 2 dalyje, ji gali paprašyti valstybės narės, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba yra padaryta pateikti 9 straipsnyje nurodytą informaciją.

Visi prašymai pateikti informaciją tinkamai pagrindžiami, apsiriboja informacija, būtina pastaboms pateikti pagal 1 dalį arba nuomonei pateikti pagal 2 dalį, yra proporcingi prašymo tikslui ir nesukelia nederamos naštos valstybei narei, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba yra padaryta.

Prašymai pateikti informaciją ir valstybių narių atsakymai tuo pat metu perduodami Komisijai.

6.   Pastabos pagal 1 dalį arba nuomonės pagal 2 dalį skiriamos valstybei narei, kurioje planuojama arba yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, ir siunčiamos jai per pagrįstos trukmės laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo 5 dalyje nurodytos informacijos arba 9 straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai Komisijos nuomonė teikiama po kitų valstybių narių pastabų, tai nuomonei pateikti Komisijai suteikiama 15 papildomų kalendorinių dienų.

7.   Valstybė narė, kurioje planuojamos arba yra padarytos tiesioginės užsienio investicijos, deramai atsižvelgia į kitų valstybių narių pastabas ir Komisijos nuomonę.

8.   Valstybės narės gali pateikti pastabas pagal 1 dalį ir Komisija gali pateikti nuomonę pagal 2 dalį ne vėliau kaip per 15 mėnesių po to, kai padaroma tiesioginė užsienio investicija.

9.   Bendradarbiavimas pagal šį straipsnį vykdomas per ryšių palaikymo punktus, įsteigtus pagal 11 straipsnį.

10.   Šis straipsnis netaikomas anksčiau nei 2019 m. balandžio 10 d. padarytoms tiesioginėms užsienio investicijoms.

8 straipsnis

Tiesioginės užsienio investicijos, kurios gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms

1.   Jeigu Komisija mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ar programoms dėl saugumo arba viešosios tvarkos priežasčių, Komisija gali pateikti nuomonę, skirtą tai valstybei narei, kurioje tiesioginė užsienio investicija planuojama arba yra padaryta.

2.   6 ir 7 straipsniuose nustatytos procedūros taikomos mutatis mutandis atsižvelgus į šiuos pakeitimus:

a)

teikdama 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba 6 straipsnio 2 dalyje bei 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pastabas valstybė narė gali nurodyti, ar ji mano, kad tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį Sąjungos svarbos projektams ir programoms;

b)

Komisijos nuomonė perduodama kitoms valstybėms narėms;

c)

valstybė narė, kurioje planuojamos arba yra padarytos tiesioginės užsienio investicijos, kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę, o jei ja nesivadovauja, pateikia Komisijai paaiškinimą.

3.   Taikant šį straipsnį, Sąjungos svarbos projektai ar programos yra tie projektai ir programos, kuriems skiriama didelė Sąjungos finansavimo suma ar didelė jo dalis arba kuriems taikoma Sąjungos teisė, susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, technologijomis ar ištekliais, kurie yra būtini saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti. Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas pateikiamas priede.

4.   Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašas.

9 straipsnis

Informacijos teikimo reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad informacija, pranešta pagal 6 straipsnio 1 dalį arba kurią pateikti Komisija ir kitos valstybės narės paprašė pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 7 straipsnio 5 dalį, Komisijai ir prašančiosioms valstybėms narėms būtų pateikiama nepagrįstai nedelsiant.

2.   1 dalyje nurodyta informacija apima šiuos aspektus:

a)

užsienio investuotojo ir įmonės, į kurią planuojama padaryti tiesioginę užsienio investiciją arba į kurią ji padaryta, nuosavybės struktūra, įskaitant informaciją apie galutinį investuotoją ir dalyvavimą kapitale;

b)

tiesioginės užsienio investicijos apytikslė vertė;

c)

užsienio investuotojo ir įmonės, į kurią planuojama padaryti tiesioginę užsienio investiciją arba į kurią ji padaryta, gaminiai, paslaugos ir ūkinė veikla;

d)

valstybės narės, kuriose užsienio investuotojas ir įmonė, į kurią planuojama padaryti tiesioginę užsienio investiciją arba į kurią ji padaryta, vykdo atitinkamą ūkinę veiklą;

e)

investicijos finansavimas ir jos šaltinis, remiantis valstybės narės turima geriausia informacija;

f)

data, kurią planuojama padaryti tiesioginę užsienio investiciją arba kurią ji yra padaryta.

3.   Valstybės narės stengiasi nepagrįstai nedelsdamos prašančiosioms valstybėms narėms ir Komisijai pateikti ne tik 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, bet ir papildomą informaciją, jei jos turi.

4.   Valstybė narė, kurioje planuojama arba yra padaryta tiesioginė užsienio investicija, gali prašyti, kad užsienio investuotojas arba įmonė, į kurią planuojama padaryti tiesioginę užsienio investiciją arba į kurią ji padaryta, pateiktų 2 dalyje nurodytą informaciją. Užsienio investuotojas arba atitinkama įmonė prašomą informaciją pateikia nepagrįstai nedelsdami.

5.   Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms atitinkamoms valstybėms narėms, jei išskirtinėmis aplinkybėmis, nepaisant visų dedamų pastangų, valstybė narė negali gauti 1 dalyje nurodytos informacijos. Pranešime ta valstybė narė tinkamai pagrindžia tokios informacijos nepateikimo priežastis ir paaiškina, kokių pastangų ėmėsi, kad gautų prašomą informaciją, įskaitant prašymą pagal 4 dalį.

Jei informacija nepateikiama, kitos valstybės narės pateikta pastaba arba Komisijos pateikta nuomonė gali būti grindžiama jų turima informacija.

10 straipsnis

Perduodamos informacijos konfidencialumas

1.   Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašyta.

2.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina taikant šį reglamentą gautos konfidencialios informacijos apsaugą pagal Sąjungos ir atitinkamą nacionalinę teisę.

3.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įslaptintos informacijos, kuri buvo pateikta arba kuria apsikeista pagal šį reglamentą, slaptumo žymos laipsnis nebūtų sumažintas arba ta informacija nebūtų išslaptinta be informaciją teikiančios šalies išankstinio raštiško sutikimo.

11 straipsnis

Ryšių palaikymo punktai

1.   Kiekviena valstybė narė ir Komisija įsteigia ryšių palaikymo punktą šio reglamento įgyvendinimui. Valstybės narės ir Komisija tuos ryšių palaikymo punktus įtraukia į veiklą visais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu.

2.   Komisija suteikia saugią ir šifruotą sistemą, kuria remiamas tiesioginis ryšių palaikymo punktų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

12 straipsnis

Tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo ekspertų grupė

Tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo ekspertų grupė, teikianti konsultacijas ir ekspertines žinias Komisijai, toliau aptaria klausimus, susijusius su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu, dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi ir keičiasi nuomonėmis apie tendencijas ir bendro intereso klausimus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Komisija taip pat apsvarsto galimybę prašyti tos grupės konsultacijų dėl sisteminių klausimų, susijusių su šio reglamento įgyvendinimu.

Diskusijos toje grupėje yra konfidencialios.

13 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su tiesioginių užsienio investicijų tikrinimu, remdamosi saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais.

14 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

1.   Asmens duomenys pagal šį reglamentą tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Reglamentu (ES) 2018/1725 ir tik tiek, kiek tai būtina, kad valstybės narės galėtų patikrinti tiesiogines užsienio investicijas ir būtų užtikrintas šiame reglamente numatyto bendradarbiavimo veiksmingumas.

2.   Asmens duomenys, susiję su šio reglamento įgyvendinimu, yra saugomi ne ilgiau, negu būtina tiems tikslams, kuriems jie buvo surinkti, pasiekti.

15 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija ne vėliau kaip 2023 m. spalio 12 d. ir po to kas penkerius metus vertina šio reglamento veikimą ir veiksmingumą bei pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės dalyvauja šioje veikloje ir, jei reikia, pateikia Komisijai papildomos informacijos tai ataskaitai parengti.

2.   Jei ataskaitoje rekomenduojama iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridedamas atitinkamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 10 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 8 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2020 m. spalio 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 262, 2018 7 25, p. 94.

(2)  OL C 247, 2018 7 13, p. 28.

(3)  2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(5)  2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas, kuriuo sukuriama Tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo ekspertų grupė (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje), C(2017) 7866 galutinis.

(6)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(7)  2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(8)  OL C 202, 2011 7 8, p. 13.

(9)  Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos 4 straipsnio 1 dalies a punktas ir Sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 4 straipsnio 2 dalis.

(10)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(11)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(12)  OL L 336, 1994 12 23, p. 191.

(13)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(14)  Kaip nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338); 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1); 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(15)  2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).


PRIEDAS

8 straipsnio 3 dalyje nurodytas Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas

1.   Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) programos (GALILEO ir EGNOS):

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).

2.   Programa „Copernicus“:

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (OL L 122, 2014 4 24, p. 44).

3.   Programa „Horizontas 2020“:

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104), įskaitant joje numatytus veiksmus, susijusius su bazinėmis didelio poveikio technologijomis, kaip antai dirbtinis intelektas, robotika, puslaidininkiai ir kibernetinis saugumas.

4.   Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T):

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

5.   Transeuropinis energetikos tinklas (TEN-E):

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

6.   Transeuropiniai telekomunikacijų tinklai:

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

7.   Europos gynybos pramonės plėtros programa:

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (OL L 200, 2018 8 7, p. 30).

8.   Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO):

2018 m. kovo 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas (OL L 65, 2018 3 8, p. 24).


Komisijos pareiškimas

Europos Parlamentui paprašius, Europos Komisija įsipareigoja:

pasidalyti su Europos Parlamentu standartinėmis formomis, kurias Europos Komisija parengs siekdama padėti valstybėms narėms laikytis metinių ataskaitų teikimo pareigos pagal reglamento 5 straipsnį, kai tik jos bus galutinai parengtos, ir

dalytis tokiomis standartinėmis formomis su Europos Parlamentu kasmet, kai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama metinė ataskaita pagal reglamento 5 straipsnio 3 dalį.


Top