20.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 344/6

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1300/2008

2008 m. gruodžio 18 d.

nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) numatyta, kad jame nustatytam tikslui pasiekti Bendrija taiko atsargos principus patvirtindama priemones, skirtas saugoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius, numatyti tausojantį jų naudojimą ir sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms.

(2)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) neseniai priimtoje mokslinėje nuomonėje nurodyta, kad atlantinių silkių (Clupea harengus) ištekliai vandenyse į vakarus nuo Škotijos naudojami šiek tiek per intensyviai palyginti su didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principu.

(3)	Tikslinga parengti daugiametį planą, kurio tikslas – užtikrinti šių išteklių naudojimą atsižvelgiant į didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą tvariomis ekonominėmis, aplinkos bei socialinėmis sąlygomis.

(4)

Šiuo tikslu plane daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama laipsniškam ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimui ir jis turėtų skatinti žvejybos veiklos veiksmingumą ekonomiškai perspektyviame ir konkurencingame žvejybos sektoriuje, kartu garantuojant tinkamą pragyvenimo lygį asmenims, kuriems atlantinių silkių, esančių į vakarus nuo Škotijos, žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, ir atsižvelgiant į vartotojų interesus.

(5)

ICES ir STECF nuomonėje nurodoma, kad atlantinių silkių išteklių vandenyse į vakarus nuo Škotijos tausus naudojimas bus užtikrintas, o sugaunami kiekiai bus pakankamai gausūs, jei šie ištekliai bus naudojami taikant mirtingumo dėl žvejybos koeficientą 0,25, kai išteklių biomasės lygis yra 75 000 tonų ar didesnis, ir koeficientą 0,2, kai šis lygis yra mažesnis nei 75 000 tonų, tačiau yra 50 000 tonų ar didesnis.

(6)

Reikėtų atsižvelgti į šią rekomendaciją nustatant atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos esančiuose vandenyse, tinkamą bendro leidžiamo sugauti kiekio (BLSK) nustatymo metodą, pagal kurį nustatomas lygis būtų suderinamas su tinkamu ilgalaikiu mirtingumu dėl žvejybos, atsižvelgiant į šių žuvų išteklių biomasės lygį.

(7)	Siekiant užtikrinti žvejybos galimybių stabilumą reikėtų apriboti skirtingų metų BLSK svyravimus, kai išteklių biomasės lygis yra 50 000 tonų ar didesnis.

(8)

Siekiant užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, turėtų būti patvirtintos kontrolės priemonės, papildančios numatytąsias 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1627/94, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (3), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (4), ir 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2807/83, nustatančiame išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (5).

(9)

Turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias šiame reglamente numatytas ilgalaikis planas būtų laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) 21 straipsnio a punkto i papunkčio taikymo tikslais arba valdymo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunkčio taikymo tikslais, atsižvelgiant į išteklių biomasės lygį.

(10)

Bendrų leidžiamų sugauti kiekių nustatymas, mažiausių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų peržiūra, taip pat tam tikri būtini valdymo ir atkūrimo planų pritaikymai atsižvelgiant į jų veiksmingumą bei veikimą yra ypač svarbios bendros žuvininkystės politikos priemonės. Todėl tikslinga, kad Taryba pasiliktų teisę tiesiogiai naudotis įgyvendinimo įgaliojimais šiais konkrečiais klausimais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomas atlantinių silkių (Clupea harengus) išteklių žvejybos ICES Vb ir VIb rajonų tarptautiniuose ir Bendrijos vandenyse bei toje ICES VIa rajono dalyje, kuri yra į vakarus nuo 7o vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 55o šiaurės platumos lygiagretės arba į rytus nuo 7o vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 56o šiaurės platumos lygiagretės, išskyrus Klaidą (toliau – rajonas į vakarus nuo Škotijos), daugiametis planas.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys. Taip pat taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	ICES rajonai – 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (7), apibrėžti rajonai;

b)	bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) – išteklių kiekis, kurį kasmet galima sužvejoti ir iškrauti;

c)	LSS – palydovinė laivų stebėjimo sistema, kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (8);

d)	atitinkama amžiaus grupė – nuo trejų iki septynerių metų imtinai arba kitos amžiaus grupės, kurias Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) yra nurodęs kaip atitinkamas.

II   SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3 straipsnis

Tikslas ir uždaviniai

1.   Daugiamečiu planu užtikrinama, kad atlantinių silkių ištekliai, esantys rajone į vakarus nuo Škotijos, būtų naudojami vadovaujantis didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principu.

2.   1 dalyje nurodyto tikslo siekiama:

a)	išlaikant atitinkamų amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos metinį koeficientą 0,25, kai neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis yra 75 000 tonų ar didesnis;

b)	išlaikant atitinkamų amžiaus grupių mirtingumo dėl žvejybos metinį koeficientą 0,2, kai neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis yra mažesnis kaip 75 000 tonų, bet yra 50 000 tonų ar didesnis;

c)	numatant nutraukti žvejybą tuo atveju, kai neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis nesiekia 50 000 tonų.

3.   1 dalyje nustatyto tikslo siekiama nustatant ne didesnį kaip 20 % arba 25 % metinį BLSK svyravimą, atsižvelgiant į išteklių padėtį.

III   SKYRIUS

BENDRAS LEIDŽIAMAS SUGAUTI KIEKIS

4 straipsnis

BLSK nustatymas

1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kasmet kvalifikuota balsų dauguma pagal 2–6 dalis nustato kitų metų atlantinių silkių ištekliams rajone į vakarus nuo Škotijos taikomą BLSK.

2.   Jei STECF nustato, kad neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis tais metais, kuriems turi būti nustatytas BLSK, bus 75 000 tonų ar didesnis, nustatomas toks BLSK, dėl kurio, STECF nuomone, mirtingumo dėl žvejybos metinis koeficientas bus lygus 0,25. Tačiau metinis BLSK svyravimas negali būti didesnis kaip 20 %.

3.   Jei STECF nustato, kad neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis tais metais, kuriems turi būti nustatytas BLSK, bus mažesnis nei 75 000 tonų, bet bus 50 000 tonų ar didesnis, nustatomas toks BLSK, dėl kurio, STECF nuomone, mirtingumo dėl žvejybos metinis koeficientas bus lygus 0,2. Tačiau metinis BLSK svyravimas negali būti didesnis kaip:

a)	20 %, jei neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis laikomas 62 500 tonų ar didesniu, tačiau mažesniu nei 75 000 tonų;

b)	25 %, jei neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis laikomas 50 000 tonų ar didesniu, bet mažesniu nei 62 500 tonų.

4.   Jei STECF nustato, kad neršiančių žuvų išteklių biomasės lygis tais metais, kuriems turi būti nustatytas BLSK, bus mažesnis nei 50 000 tonų, nustatomas 0 tonų BLSK.

5.   Atlikdamas 2 ir 3 dalyse numatytus skaičiavimus STECF daro prielaidą, kad tais metais, kurie eina prieš metus, kuriems turi būti nustatytas BLSK, žuvų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra lygus 0,25.

6.   Nukrypstant nuo 2 ar 3 dalių, jei STECF nustato, kad atlantinių silkių ištekliai rajone į vakarus nuo Škotijos nepakankamai atsinaujina, nustatomas mažesnis BLSK nei numatyta tose dalyse.

5 straipsnis

Specialus žvejybos leidimas

1.   Kad galėtų žvejoti atlantines silkes rajone į vakarus nuo Škotijos, laivai privalo turėti specialius žvejybos leidimus, išduotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį.

2.   Žvejybos laivui, neturinčiam 1 dalyje nurodyto žvejybos leidimo, draudžiama žvejoti arba laikyti laive bet kokį atlantinių silkių kiekį, kol laivas yra žvejybos reise, kurio metu jis yra rajone į vakarus nuo Škotijos.

3.   Laivams, kuriems išduotas 1 dalyje nurodytas specialus žvejybos leidimas, per vieną žvejybos reisą neleidžiama žvejoti už rajono į vakarus nuo Škotijos ribų.

4.   3 dalis netaikoma laivams, kurie kasdien pateikia Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 3 straipsnio 7 dalyje nurodytam vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui sužvejoto žuvų kiekio ataskaitą, kad tas kiekis būtų įtrauktas į jo kompiuterinę duomenų bazę.

5.   Kiekviena valstybė narė sudaro ir atnaujina laivų, turinčių 1 dalyje nurodytą specialų žvejybos leidimą, sąrašą ir paskelbia jį savo oficialiajame tinklalapyje, kad jis būtų prieinamas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Tame sąraše aiškiai nurodomi laivai, kuriems taikomos 4 dalies nuostatos.

6 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

Valstybės narės vykdo ne tik Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, bet ir atlieka administracinius kryžminius patikrinimus, palygindamos iškrovimo deklaracijų, žvejybos rajonų ir laivo žurnale įrašyto sužvejotų žuvų kiekio, pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį pateiktų sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų ir LSS duomenis. Tokių kryžminių patikrinimų rezultatai registruojami ir Komisijos prašymu jai pateikiami.

IV   SKYRIUS

STEBĖSENA

7 straipsnis

Mažiausio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento patikslinimas

Jei Komisija, remdamasi STECF nuomone, nustato, kad 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti mirtingumo dėl žvejybos koeficientai ir atitinkami neršiančių žuvų išteklių biomasės lygiai nėra tinkami, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl tų biomasės lygių ir (arba) koeficientų patikslinimo.

8 straipsnis

Daugiamečio plano vertinimas ir peržiūra

1.   Komisija kasmet prašo STECF ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti mokslinę nuomonę dėl daugiamečiame plane minėtų tikslų siekimo. Jei šioje nuomonėje nurodoma, kad tikslai nepasiekti, ES Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių, kurios būtinos, kad būtų užtikrintas tų tikslų įgyvendinimas.

2.   Komisija ne rečiau kaip kas ketverius metus nuo 2008 m. gruodžio 18 d. atlieka peržiūrą siekdama įvertinti daugiamečio plano geografinę taikymo sritį, biologinius atskaitos lygius, tinkamumą ir veikimą. Atliekant šią peržiūrą, Komisija prašo STECF ir Pelaginių žuvų regioninės patariamosios tarybos pateikti nuomonę. Prireikus ES Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti atitinkamai pritaikyti daugiamečio plano nuostatas, susijusias su 1 straipsnyje nurodyta geografine taikymo sritimi, 3 straipsnyje nurodytais biologiniais atskaitos lygiais arba 4 straipsnyje nurodytomis BLSK nustatymo taisyklėmis.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis .

Europos žuvininkystės fondas

Jei, STCEF vertinimu, neršiančių žuvų išteklių biomasė yra 75 000 tonų ar didesnė, daugiametis planas laikomas valdymo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunkčio taikymo tikslais. Priešingu atveju daugiametis planas laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunkčio taikymo tikslais.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2008 m. gruodžio 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

(4)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(5)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(7)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1.

(8)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

---