EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02014L0094-20200524

Consolidated text: 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/94/2020-05-24

02014L0094 — LT — 24.05.2020 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/94/ES

2014 m. spalio 22 d.

dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 307 2014.10.28, p. 1)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/674 2017 m. lapkričio 17 d.

  L 114

1

4.5.2018




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/94/ES

2014 m. spalio 22 d.

dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatoma bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti jo poveikį aplinkai. Šia direktyva nustatomi minimalūs reikalavimai alternatyviųjų degalų infrastruktūros, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas ir gamtinių dujų (SkGD ir SGD) bei vandenilio degalų papildymo punktus, kūrimui, kurie turi būti įgyvendinami pasitelkiant valstybių narių nacionalines politikos sistemas, taip pat tokių įkrovimo prieigų ir papildymo punktų bendras technines specifikacijas, ir informacijos teikimo naudotojams reikalavimai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

alternatyvieji degalai –

degalai arba energijos šaltiniai, kurie tiekiant energiją transportui bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą. Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia:

— 
elektra,
— 
vandenilis,
— 
biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio i punkte,
— 
sintetiniai degalai ir parafininis kuras,
— 
dujinės (suslėgtosios gamtinės dujos – SGD) ir suskystintos (suskystintosios gamtinės dujos – SkGD) būsenos gamtinės dujos, įskaitant biometaną, ir
— 
suskystintosios naftos dujos (SND);

2)

Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, apimanti bent vieną ne išorinę elektros mašiną – energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės;

3)

įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią galima vienu metu įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių;

4)

įprastos galios įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra ne didesnė kaip 22 kW, išskyrus ne didesnės kaip 3,7 kW elektrinės galios įtaisus, kurie įrengti privačiuose namų ūkiuose arba kurių pirminė paskirtis nėra elektromobilių įkrovimas ir kurie nėra viešai prieinami;

5)

didelės galios įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kurios elektrinė galia, perduodama elektromobiliui, yra didesnė kaip 22 kW;

6)

elektros tiekimas nuo kranto – prišvartuotų jūrų laivų arba vidaus vandenų laivų aprūpinimas elektros energija nuo kranto, naudojant standartizuotą sąsają;

7)

viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktas – įkrovimo prieiga arba degalų papildymo punktas, kuriuose tiekiami alternatyvieji degalai ir kuriais naudotojai gali naudotis visoje Sąjungoje nediskriminacinėmis sąlygomis. Sudarant galimybę naudotis prieigomis ir punktais nediskriminacinėmis sąlygomis gali būti taikomos tapatumo nustatymo, naudojimosi ir mokėjimo sąlygos;

8)

degalų papildymo punktas – bet kokių degalų, išskyrus SkGD, tiekimui skirta degalų papildymo infrastruktūra, naudojant stacionarius arba mobilius įrenginius;

9)

SkGD degalų papildymo punktas – SkGD tiekimui skirta degalų papildymo infrastruktūra, kurią sudaro stacionarus ar mobilus įrenginys, priekrantės įrenginys arba kita sistema.

3 straipsnis

Nacionalinės politikos sistemos

1.  Kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinę alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje rinkos plėtojimo ir atitinkamos infrastruktūros diegimo politikos sistemą. Ji turi apimti bent šiuos elementus:

— 
alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje rinkos dabartinės padėties ir būsimos raidos, taip pat atsižvelgiant į galimą jų naudojimą vienu metu ir suderintą naudojimą, ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros raidos, atsižvelgiant į tarpvalstybinį tęstinumą (kai tai reikalinga), įvertinimą;
— 
alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nacionalinius planinius rodiklius ir tikslus pagal 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 6 dalį, 6 straipsnio 7 dalį, 6 straipsnio 8 dalį ir, kai taikytina, 5 straipsnio 1 dalį. Tie nacionaliniai planiniai rodikliai ir tikslai nustatomi ir gali būti peržiūrimi remiantis paklausos šalyje, regione arba visoje Sąjungoje įvertinimu, kartu užtikrinant atitiktį šioje direktyvoje nustatytiems minimaliems infrastruktūros reikalavimams;
— 
priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti jų nacionalinėje politikos sistemoje nustatyti nacionaliniai planiniai rodikliai ir tikslai;
— 
priemones, kuriomis gali būti skatinamas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas viešojo transporto paslaugų sektoriuje;
— 
miestų ir (arba) priemiesčių aglomeracijų, kitų tankiai gyvenamų vietovių ir tinklų, kuriuose, atsižvelgiant į rinkos poreikius, bus įrengtos viešosios įkrovimo prieigos pagal 4 straipsnio 1 dalį, nustatymą;
— 
miestų ir (arba) priemiesčių aglomeracijų, kitų tankiai gyvenamų vietovių ir tinklų, kuriuose, atsižvelgiant į rinkos poreikius, bus įrengti SGD degalų papildymo punktai pagal 6 straipsnio 7 dalį, nustatymą;
— 
poreikio įrengti SkGD degalų papildymo punktus uostuose, kurie nepriklauso TEN-T pagrindiniam tinklui, įvertinimą;
— 
poreikio įrengti elektros tiekimo įrenginius oro uostuose, skirtus naudotis nejudantiems lėktuvams, apsvarstymą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėmis politikos sistemomis būtų atsižvelgta į jų teritorijoje naudojamo įvairių rūšių transporto poreikius, įskaitant tų rūšių transportą, kurio atveju yra nedaug alternatyvų iškastiniam kurui.

3.  Nacionalinėmis politikos sistemomis atitinkamais atvejais atsižvelgiama į regioninių ir vietos valdžios institucijų interesus, taip pat į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų interesus.

4.  Valstybės narės prireikus bendradarbiauja, pasitelkdamos konsultacijas arba bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos.

5.  Alternatyviųjų degalų infrastruktūrai skirtos paramos priemonės įgyvendinamos laikantis SESV nustatytų valstybės pagalbos taisyklių.

6.  Nacionalinės politikos sistemos turi atitikti galiojančius Sąjungos aplinkosaugos ir klimato apsaugos teisės aktus.

7.  Ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 18 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines politikos sistemas.

8.  Komisija, remdamasi nacionalinėmis politikos sistemomis, skelbia ir reguliariai atnaujina informaciją apie kiekvienos valstybės narės pateiktus nacionalinius planinius rodiklius ir tikslus, susijusius su:

— 
viešųjų įkrovimo prieigų skaičiumi;
— 
jūrų ir vidaus vandenų uostams skirtais SkGD degalų papildymo punktais;
— 
motorinėms transporto priemonėms skirtais viešai prieinamais SkGD degalų papildymo punktais;
— 
motorinėms transporto priemonėms skirtais viešai prieinamais SGD degalų papildymo punktais.

Atitinkamais atvejais taip pat skelbiama informacija, susijusi su:

— 
viešai prieinamais vandenilio degalų papildymo punktais;
— 
elektros tiekimo nuo kranto jūrų ir vidaus vandenų uostuose infrastruktūra;
— 
elektros tiekimo įrenginių nejudantiems lėktuvams infrastruktūra.

9.  Komisija padeda valstybėms narėms teikiant ataskaitas dėl nacionalinių politikos sistemų parengdama gaires, nurodytas 10 straipsnio 4 dalyje, įvertina nacionalinių politikos sistemų suderinamumą Sąjungos lygmeniu ir padeda valstybėms narėms vykdyti bendradarbiavimo procesą, numatytą šio straipsnio 4 dalyje.

4 straipsnis

Elektros tiekimas transportui

1.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas tinkamas viešųjų įkrovimo prieigų skaičius, siekdamos užtikrinti, kad elektromobiliai galėtų judėti bent miestų ir (arba) priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir, atitinkamais atvejais, valstybių narių nustatytuose tinkluose. Tokių įkrovimo prieigų skaičius nustatomas atsižvelgiant į, inter alia, elektromobilių, kurie, kaip numatoma, iki 2020 m. pabaigos bus registruoti, skaičių, nurodytą jų nacionalinėse politikos sistemose, taip pat Komisijos parengtus geriausios praktikos pavyzdžius ir rekomendacijas. Atitinkamais atvejais atsižvelgiama į konkrečius poreikius, susijusius su viešųjų įkrovimo prieigų įrengimu viešojo transporto stotyse.

2.  Komisija įvertina, kaip taikomi 1 dalies reikalavimai, ir atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šią direktyvą, kuriame būtų atsižvelgta į elektromobilių rinkos plėtojimą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas papildomas viešųjų įkrovimo prieigų skaičius bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle, miestų ir (arba) priemiesčių aglomeracijose ir kitose tankiai gyvenamose vietovėse.

3.  Valstybės narės savo nacionalinėse politikos sistemose taip pat imasi priemonių, skirtų skatinti ne viešųjų įkrovimo prieigų įrengimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad elektromobiliams skirtos įprastos galios įkrovimo prieigos, išskyrus belaidžius arba induktyviuosius įrenginius, įrengtos arba atnaujintos nuo 2017 m. lapkričio 18 d., atitiktų bent II priedo 1.1 punkte išdėstytas technines specifikacijas ir specialius nacionaliniu mastu galiojančius saugos reikalavimus.

Valstybės narės užtikrina, kad elektromobiliams skirtos didelės galios įkrovimo prieigos, išskyrus belaidžius arba induktyviuosius įrenginius, įrengtos arba atnaujintos nuo 2017 m. lapkričio 18 d., atitiktų bent II priedo 1.2 punkte išdėstytas technines specifikacijas.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinėse politikos sistemose būtų įvertintas poreikis jūrų ir vidaus vandenų uostuose vidaus vandenų laivams ir jūrų laivams tiekti elektrą nuo kranto. Tokia elektros tiekimo nuo kranto įranga sumontuojama prioritetine tvarka TEN-T pagrindiniame tinkle esančiuose uostuose ir kituose uostuose ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai tam nėra paklausos ir išlaidos yra neproporcingos naudai, įskaitant teigiamą poveikį aplinkai.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad elektros tiekimo nuo kranto jūrų transportui įrenginiai, įrengti arba atnaujinti nuo 2017 m. lapkričio 18 d., atitiktų II priedo 1.7 punkte išdėstytas technines specifikacijas.

7.  Elektromobiliams įkrauti viešosiose įkrovimo prieigose, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, naudojamos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 28 punkte apibrėžtos pažangiosios matavimo sistemos ir laikomasi tos direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų įkrovimo prieigų operatoriai galėtų laisvai pirkti elektrą iš bet kurio Sąjungos elektros energijos tiekėjo priklausomai nuo susitarimo su tiekėju. Įkrovimo prieigų operatoriams leidžiama teikti elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams pagal sutartį, įskaitant kitų paslaugų teikėjų vardu ir jiems atstovaujant.

9.  Visose viešosiose įkrovimo prieigose elektromobilių naudotojams taip pat sudaroma ad hoc įkrovimo galimybė nesudarant sutarties su atitinkamu elektros energijos tiekėju arba operatoriumi.

10.  Valstybės narės užtikrina, kad viešųjų įkrovimo prieigų operatorių paslaugų kainos būtų pagrįstos, lengvai ir aiškiai palyginamos, skaidrios ir nediskriminacinės.

11.  Valstybės narės užtikrina, kad su visais asmenimis, kurie įrengia arba eksploatuoja viešąsias įkrovimo prieigas, skirstomųjų tinklų operatoriai bendradarbiautų nediskriminuojančiomis sąlygomis.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad teisinė sistema sudarytų galimybę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartį su kitais tiekėjais, kurie nėra elektros tiekėjai namų ūkiui arba pastatams, kuriose yra tokios įkrovimo prieigos.

13.  Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 1025/2012, Sąjunga siekia, kad atitinkamos standartizacijos organizacijos parengtų motorinių transporto priemonių belaidžio įkrovimo bei akumuliatorių sukeitimo ir L kategorijos motorinių transporto priemonių bei elektra varomų autobusų įkrovimo prieigų Europos standartus, kuriuose būtų išdėstytos išsamios techninės specifikacijos.

14.  Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama:

a) 

papildyti šį straipsnį ir II priedo 1.3, 1.4, 1.5, 1.6 ir 1.8 punktus, kad būtų nustatyta, jog infrastruktūra, kuri bus įdiegta arba atnaujinta, privalo atitikti technines specifikacijas, išdėstytas Europos standartuose, kurie turi būti parengti pagal šio straipsnio 13 dalį, jeigu atitinkamos ESO rekomendavo tik vieną techninį sprendimą su techninėmis specifikacijomis, kaip apibūdinta atitinkamame Europos standarte;

b) 

atnaujinti nuorodas į II priedo 1 punkte išdėstytose techninėse specifikacijose nurodytus standartus, kai tie standartai pakeičiami naujomis atitinkamų standartizacijos organizacijų patvirtintomis jų versijomis.

Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

Tuose deleguotuosiuose aktuose numatomas ne trumpesnis kaip 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, po kurio juose pateikiamos techninės specifikacijos arba jų iš dalies pakeistos versijos tampa privalomos infrastruktūrai, kuri bus įdiegta arba atnaujinta.

5 straipsnis

Vandenilio tiekimas kelių transportui

1.  Valstybės narės, nusprendusios į savo nacionalines politikos sistemas įtraukti viešai prieinamus vandenilio degalų papildymo punktus, užtikrina, kad būtų įrengtas tinkamas tokių punktų skaičius, siekiant, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. būtų užtikrintas vandeniliu varomų motorinių transporto priemonių, įskaitant kuro elementais varomas transporto priemones, judėjimas tų valstybių narių nustatytuose tinkluose, įskaitant, atitinkamais atvejais, tarpvalstybines jungtis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad viešai prieinami vandenilio degalų papildymo punktai, įrengti arba atnaujinti nuo 2017 m. lapkričio 18 d., atitiktų II priedo 2 punkte išdėstytas technines specifikacijas.

3.  Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant atnaujinti nuorodas į II priedo 2 punkte išdėstytose techninėse specifikacijose nurodytus standartus, kai tie standartai pakeičiami naujomis atitinkamų standartizacijos organizacijų patvirtintomis jų versijomis.

Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

Tuose deleguotuosiuose aktuose numatomas ne trumpesnis kaip 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, po kurio juose pateikiamos techninės specifikacijos arba jų iš dalies pakeistos versijos tampa privalomos infrastruktūrai, kuri bus įdiegta arba atnaujinta.

6 straipsnis

Gamtinių dujų tiekimas transportui

1.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. jūrų uostuose būtų įrengtas tinkamas SkGD degalų papildymo punktų skaičius, siekiant sudaryti sąlygas SkGD varomų vidaus vandenų laivų arba jūrų laivų judėjimui visame TEN-T pagrindiniame tinkle. Kai tai būtina siekiant užtikrinti pakankamą TEN-T pagrindinio tinklo aprėptį, valstybės narės bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

2.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. vidaus vandenų uostuose būtų įrengtas tinkamas SkGD degalų papildymo punktų skaičius, siekiant sudaryti sąlygas SkGD varomų vidaus vandenų laivų arba jūrų laivų judėjimui visame TEN-T pagrindiniame tinkle. Kai tai būtina siekiant užtikrinti pakankamą TEN-T pagrindinio tinklo aprėptį, valstybės narės bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

3.  Valstybės narės savo nacionalinėse politikos sistemose nustato jūrų ir vidaus vandenų uostus, kuriuose turi būti sudaryta galimybė naudotis SkGD degalų papildymo punktais, kaip numatyta 1 ir 2 dalyse, taip pat atsižvelgiant į realius rinkos poreikius.

4.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas tinkamas viešai prieinamų SkGD degalų papildymo punktų skaičius, bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle, siekiant užtikrinti, kad SkGD varomos sunkiosios motorinės transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje, kai tam yra poreikis, išskyrus atvejus, kai sąnaudos yra neproporcingos naudai, įskaitant teigiamą poveikį aplinkai.

5.  Komisija įvertina, kaip taikomi 4 dalies reikalavimai, ir atitinkamais atvejais ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šią direktyvą, kuriame būtų atsižvelgta į SkGD varomų sunkiųjų motorinių transporto priemonių rinką, siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įrengtas tinkamas viešai prieinamų SkGD degalų papildymo punktų skaičius.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų įrengta tinkama SkGD skirstymo sistema, įskaitant SkGD cisterninių transporto priemonių pripildymo įrenginius, skirta aprūpinti 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus degalų papildymo punktus. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kaimyninės valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šį reikalavimą, pagal savo nacionalines politikos sistemas gali susitelkti į grupę. Susitarimams dėl grupės sudarymo taikomi valstybių narių įsipareigojimai teikti ataskaitas, atsirandantys pagal šią direktyvą.

7.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas tinkamas viešai prieinamų SGD degalų papildymo punktų skaičius, siekiant pagal 3 straipsnio 1 dalies šeštą įtrauką užtikrinti, kad SGD varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų/priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir, atitinkamais atvejais, valstybių narių nustatytuose tinkluose.

8.  Valstybės narės, pasitelkdamos savo nacionalines politikos sistemas, užtikrina, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas tinkamas viešai prieinamų SGD degalų papildymo punktų skaičius, bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle, siekiant užtikrinti, kad SGD varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad motorinėms transporto priemonėms skirti SGD degalų papildymo punktai, įrengti arba atnaujinti nuo 2017 m. lapkričio 18 d., atitiktų II priedo 3.4 punkte išdėstytas technines specifikacijas.

10.  Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 1025/2012, Sąjunga siekia, kad atitinkamos Europos arba tarptautinės standartizacijos organizacijos parengtų standartus, įskaitant išsamias technines specifikacijas, skirtas:

a) 

SkGD degalų papildymo punktams, skirtiems jūrų ir vidaus vandenų transportui;

b) 

degalų papildymo punktams, skirtiems SkGD ir SGD varomoms motorinėms transporto priemonėms.

11.  Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama:

a) 

papildyti šį straipsnį ir II priedo 3.1, 3.2 ir 3.4 punktus, kad būtų nustatyta, jog infrastruktūra, kuri bus įdiegta arba atnaujinta, privalo atitikti technines specifikacijas, įtrauktas į standartus, kurie turi būti parengti pagal šio straipsnio 10 dalies a ir b punktus, jeigu atitinkamos ESO rekomendavo tik vieną techninį sprendimą su techninėmis specifikacijomis, kaip apibūdinta atitinkamame Europos standarte, jeigu taikytina, suderinamame su atitinkamais tarptautiniais standartais;

b) 

atnaujinti nuorodas į techninėse specifikacijose, kurios yra išdėstytos arba bus išdėstytos II priedo 3 punkte, nurodytus standartus, kai tie standartai pakeičiami naujomis atitinkamų Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų patvirtintomis jų versijomis.

Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

Tuose deleguotuosiuose aktuose numatomas ne trumpesnis kaip 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, po kurio juose pateikiamos techninės specifikacijos arba jų iš dalies pakeistos versijos tampa privalomos infrastruktūrai, kuri bus įdiegta arba atnaujinta.

12.  Jeigu 10 dalies a punkte nurodyto SkGD degalų papildymo punktų, skirtų jūrų ir vidaus vandenų transportui, standarto, kuriame pateikiamos išsamios techninės specifikacijos, nėra, ypač jeigu nėra su SkGD bunkeravimu susijusių specifikacijų, Komisijai, atsižvelgiant į TJO, Centrinės laivybos Reinu komisijoje, Dunojaus komisijoje ir kituose susijusiuose tarptautiniuose forumuose atliekamą darbą, pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti:

— 
reikalavimai jūrų ir vidaus vandenų transporto bunkeravimo SkGD sąsajoms,
— 
reikalavimai, susiję su SkGD saugojimo sausumoje ir bunkeravimo SkGD procedūra jūrų ir vidaus vandenų transporte.

Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir konsultuotųsi su atitinkamomis ekspertų jūrų transporto ir vidaus vandenų transporto klausimais grupėmis, įskaitant ekspertus iš nacionalinių jūrų ir vidaus vandenų laivybos institucijų.

7 straipsnis

Informacija naudotojams

1.  Nedarant poveikio Direktyvai 2009/30/EB, valstybės narės užtikrina, kad būtų pateikta aktuali, nuosekli ir aiški informacija apie tas motorines transporto priemones, kurias galima nuolat papildyti konkrečiais rinkai pateiktais degalais arba įkrauti įkrovimo prieigose. Tokia informacija pateikiama motorinių transporto priemonių naudotojo vadovuose, degalų papildymo punktuose ir įkrovimo prieigose, ant motorinių transporto priemonių ir motorinių transporto priemonių prekybos vietose jų teritorijoje. Šis reikalavimas taikomas visoms motorinėms transporto priemonėms, pateikiamoms rinkai po 2016 m. lapkričio 18 d., ir motorinių transporto priemonių naudotojo vadovams.

2.  1 dalyje nurodytos informacijos teikimas grindžiamas ženklinimo nuostatomis dėl degalų atitikties ESO standartams, kuriais nustatomos degalų techninės specifikacijos. Tais atvejais, kai tokiuose standartuose pateikiama nuoroda į grafinę išraišką, įskaitant spalvų kodavimo schemą, ta grafinė išraiška turi būti paprasta ir lengvai suprantama ir ji pateikiama aiškiai matoma forma:

a) 

ant atitinkamų siurblių ir jų antgalių visuose degalų papildymo punktuose nuo tos dienos, kai degalai pateikiami rinkai;

b) 

ant motorinių transporto priemonių, kurioms rekomenduojami ir kurioms tinkami tie degalai, visų degalų bakų dangtelių arba šalia jų ir motorinių transporto priemonių naudotojo vadovuose, kai tokios motorinės transporto priemonės pateikiamos rinkai po 2016 m. lapkričio 18 d.

3.  Atitinkamais atvejais, degalinėse nurodant degalų, visų pirma gamtinių dujų ir vandenilio, kainas informavimo tikslais nurodomas atitinkamų degalų vienetų kainų palyginimas. Pateikiant šią informaciją naudotojas neturi būti klaidinamas ir jam neturi būti sukelta painiava.

Siekiant padidinti vartotojų informuotumą ir nuosekliai užtikrinti degalų kainų skaidrumą visoje Sąjungoje, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta bendra alternatyviųjų degalų vienetų kainų palyginimo metodika.

4.  Tais atvejais, kai ESO standartuose, kuriuose nustatytos degalų techninės specifikacijos, nėra ženklinimo nuostatų dėl atitikties atitinkamiems standartams, arba jeigu ženklinimo nuostatose nėra pateikiama nuoroda į grafinę išraišką, įskaitant spalvų kodavimo schemas, arba jeigu ženklinimo nuostatos nėra tinkamos šios direktyvos tikslams pasiekti, Komisija gali 1 ir 2 dalių vienodo įgyvendinimo tikslais pavesti ESO parengti tinkamumo ženklinimo specifikacijas arba gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta Sąjungos rinkai pateiktų degalų, kurių pardavimo apimtis, Komisijos vertinimu, yra ne mažesnė kaip 1 % bendros pardavimo apimties daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, tinkamumo grafinė išraiška, įskaitant spalvų kodavimo schemą.

5.  Jeigu yra atnaujinamos atitinkamų ESO standartų ženklinimo nuostatos, priimami įgyvendinimo aktai dėl ženklinimo arba jeigu prireikus parengiami nauji Europos standartizacijos organizacijų alternatyviųjų degalų standartai, atitinkami ženklinimo reikalavimai taikomi visiems degalų papildymo punktams bei įkrovimo prieigoms ir visoms valstybių narių teritorijoje registruotoms motorinėms transporto priemonėms praėjus 24 mėnesiams nuo atitinkamo jų priėmimo.

6.  Šiame straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, rodantys alternatyviųjų degalų, kuriems taikoma ši direktyva, viešai prieinamų degalų papildymo punktų ir viešųjų įkrovimo prieigų geografinę padėtį, kai tų duomenų turima, būtų prieinami visiems naudotojams viešai ir nediskriminaciniu pagrindu. Tokie duomenys apie įkrovimo prieigas, kai jų turima, gali apimti informaciją apie prieinamumą tikruoju laiku, taip pat istorinę informaciją ir tikrojo laiko informaciją apie įkrovimą.

8 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 4, 5 ir 6 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.  Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

10 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.  Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 18 d., o po to kas trejus metus pateikia Komisijai nacionalinės politikos sistemos įgyvendinimo ataskaitą. Tose ataskaitose pateikiama I priede išvardyta informacija ir atitinkamais atvejais į jas įtraukiamas atitinkamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių planinių rodiklių ir tikslų įgyvendinimo lygio pagrindimas.

2.  Ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nacionalinių politikos sistemų ir jų darnos Sąjungos lygmeniu vertinimo ataskaitą, įskaitant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinių planinių rodiklių ir tikslų įgyvendinimo lygio įvertinimą.

3.  Kas trejus metus nuo 2020 m. lapkričio 18 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

Komisijos ataskaitą sudaro šie elementai:

— 
veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, įvertinimas,
— 
šios direktyvos poveikio alternatyviųjų degalų infrastruktūros rinkos plėtojimui ir jos indėlio į transportui skirtų alternatyviųjų degalų rinką, taip pat jos poveikio ekonomikai ir aplinkai įvertinimas,
— 
informacija apie alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje ir atitinkamos infrastruktūros, kuriai taikoma ši direktyva, taip pat bet kokių kitų alternatyviųjų degalų technologinę pažangą ir rinkos plėtojimą.

Komisija gali pateikti geriausios praktikos pavyzdžių ir atitinkamų rekomendacijų.

Komisijos ataskaitoje taip pat įvertinami šioje direktyvoje nustatyti infrastruktūros kūrimo ir specifikacijų įgyvendinimo reikalavimai ir datos, atsižvelgiant į atitinkamų alternatyviųjų degalų techninius, ekonominius ir rinkos pokyčius, ir atitinkamais atvejais kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

4.  Komisija priima gaires dėl valstybių narių ataskaitų apie I priede išvardytus elementus teikimo.

5.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl jos dalinių pakeitimų, kuriame būtų pateiktos alternatyviųjų degalų infrastruktūros, kuriai taikoma ši direktyva, naujos bendros techninės specifikacijos.

6.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija, jeigu ji mano, kad tai yra tinkama, priima komunikate „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“ nustatytos strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, kad būtų užtikrintas kuo platesnis transportui skirtų alternatyviųjų degalų naudojimas, kartu užtikrinant technologinį neutralumą, ir skatinamas tvarus elektrojudumas visoje Sąjungoje. Tuo tikslu ji gali atsižvelgti į individualius rinkos poreikius ir pokyčius valstybėse narėse.

11 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 18 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




I PRIEDAS

ATASKAITA

Ataskaitoje pateikiamas priemonių, kurių imtasi valstybėje narėje siekiant remti alternatyviųjų degalų infrastruktūros kūrimą, aprašymas. Į ataskaitą įtraukiami bent šie elementai.

1.    Teisinės priemonės

Informacija apie teisines priemones, kurios gali būti teisinės, reguliavimo ir administracinės priemonės alternatyviųjų degalų infrastruktūros kūrimui remti, pavyzdžiui, statybos leidimai, leidimai įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, įmonių aplinkosauginio veiksmingumo sertifikavimas ir degalinių koncesijos.

2.    Politikos priemonės, kuriomis remiamas nacionalinės politikos sistemos įgyvendinimas

Informaciją apie tas priemones sudaro šie elementai:

— 
tiesioginės paskatos įsigyti alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones arba kurti infrastruktūrą,
— 
galimybė pasinaudoti mokesčių paskatomis, siekiant skatinti alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones ir atitinkamą infrastruktūrą,
— 
viešųjų pirkimų naudojimas alternatyviesiems degalams remti, įskaitant bendrą pirkimą,
— 
su paklausa susijusios nefinansinės paskatos, pavyzdžiui, galimybė lengviau patekti į apribojimų zonas, automobilių statymo politika ir specialios eismo juostos,
— 
atsinaujinančiųjų reaktyvinių degalų papildymo punktų poreikio TEN-T pagrindiniame tinkle esančiuose oro uostuose aptarimas,
— 
techninės bei administracinės procedūros ir teisės aktai, susiję su leidimo tiekti alternatyviuosius degalus suteikimu, kuriais siekiama palengvinti leidimo suteikimo procesą.

3.    Parama diegimui ir gamybai

Valstybės biudžeto lėšos, kasmet skiriamos alternatyviųjų degalų infrastruktūrai diegti, paskirstytos pagal alternatyviųjų degalų rūšis ir transporto rūšis (kelių, geležinkelių, vandens ir oro).

Valstybės biudžeto lėšos, kasmet skiriamos alternatyviųjų degalų technologijų gamybos įmonėms remti, paskirstytos pagal alternatyviųjų degalų rūšis ir transporto rūšis.

Konkrečių poreikių, atsirandančių alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo pradiniame etape, aptarimas.

4.    Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla

Valstybės biudžeto lėšos, kasmet skiriamos alternatyviųjų degalų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir demonstracinei veiklai remti, paskirstytos pagal degalų rūšis ir transporto rūšis.

5.    Planiniai rodikliai ir tikslai

— 
alternatyviaisiais degalais varomų transportų priemonių skaičiaus, numatomo pasiekti iki 2020 m., 2025 m. ir 2030 m., apskaičiavimas,
— 
alternatyviųjų degalų naudojimo įvairiose transporto rūšyse (kelių, geležinkelių, vandens ir oro) nacionalinių tikslų įgyvendinimo lygis,
— 
nacionalinių planinių rodiklių, susijusių su alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu įvairiose transporto rūšyse, įgyvendinimo lygis kiekvienais metais,
— 
informacija apie metodiką, kuri taikyta siekiant atsižvelgti į didelės galios įkrovimo prieigų įkrovimo veiksmingumą.

6.    Alternatyviųjų degalų infrastruktūros pokyčiai

Tiekimo pokyčiai (papildomi infrastruktūros pajėgumai) ir paklausos pokyčiai (faktiškai naudojami pajėgumai).




II PRIEDAS

TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

1.    Įkrovimo prieigos techninės specifikacijos

1.1. Motorinėms transporto priemonėms skirtos įprastos galios įkrovimo prieigos

Sąveikumo tikslais elektromobiliams skirtuose kintamosios srovės įprastos galios įkrovimo prieigose įrengiami bent lizdiniai išvadai arba transporto priemonės 2 tipo jungtys, kaip apibūdinta standarte EN 62196-2. Išlaikant 2 tipo suderinamumą, tuose lizdiniuose išvaduose gali būti įrengti tokie elementai kaip mechaninės užsklandos.

1.2. Motorinėms transporto priemonėms skirtos didelės galios įkrovimo prieigos

Sąveikumo tikslais elektromobiliams skirtuose kintamosios srovės didelės galios įkrovimo prieigose įrengiamos bent 2 tipo jungtys, kaip apibūdinta standarte EN 62196-2.

Sąveikumo tikslais elektromobiliams skirtose nuolatinės srovės didelės galios įkrovimo prieigose įrengiamos bent kombinuotos kintamosios srovės/ nuolatinės srovės „Combo 2“ sistemos jungtys, kaip apibūdinta standarte EN 62196-3.

1.3. Motorinių transporto priemonių belaidžio įkrovimo prieigos

1.4. Motorinių transporto priemonių akumuliatorių sukeitimas

1.5. L kategorijos motorinių transporto priemonių įkrovimo prieigos

1.6. Elektra varomų autobusų įkrovimo prieigos

1.7. Elektros tiekimas jūrų laivams nuo kranto

Elektros tiekimas jūrų laivams nuo kranto, įskaitant sistemų projektavimą, montavimą ir testavimą, turi atitikti standarto IEC/ISO/IEEE 80005-1 technines specifikacijas.

1.8. Elektros tiekimas vidaus vandenų laivams nuo kranto.

2.    Motorinėms transporto priemonėms skirtų vandenilio degalų papildymo punktų techninės specifikacijos

2.1. Vandenilio degalų papildymo punktai lauke, kuriuose tiekiamas dujinis vandenilis, naudojamas kaip degalai motorinėse transporto priemonėse, turi atitikti specifikacijos ISO/TS 20100 dėl dujinio vandenilio degalų papildymo technines specifikacijas.

2.2. Vandenilio degalų papildymo punktuose tiekiamo vandenilio grynumas turi atitikti standarte ISO 14687-2 pateiktas technines specifikacijas.

2.3. Vandenilio degalų papildymo punktuose turi būti naudojami degalų papildymo algoritmai ir įranga, atitinkantys specifikaciją ISO/TS 20100 dėl dujinio vandenilio degalų papildymo.

▼M1

2.4. Motorinių transporto priemonių jungtys dujinio vandenilio degalams papildyti turi atitikti standartą EN ISO 17268 „Sausumos transporto priemonių pildymo dujiniu vandeniliu prijungiamieji įtaisai“.

▼B

3.    Gamtinių dujų degalų papildymo punktų techninės specifikacijos

3.1. Vidaus vandenų laivams arba jūrų laivams skirtų SkGD degalų papildymo punktų techninės specifikacijos

3.2. Motorinėms transporto priemonėms skirtų SkGD degalų papildymo punktų techninės specifikacijos

3.3. SGD jungčių ir (arba) talpyklų techninės specifikacijos

SGD jungtys ir (arba) talpyklos turi atitikti JT EEK taisyklę Nr. 110 (kurioje daroma nuoroda į ISO 14469 I ir II dalis).

3.4. Motorinėms transporto priemonėms skirtų SGD degalų papildymo punktų techninės specifikacijos

Top