–

Tim SpA – Direzione e coordinamento Vivendi SA, atstovaujamos avvocati F. Cardarelli, F. Lattanzi ir F. S. Cantella,

–

Consip SpA, atstovaujamos avvocati F. Sciaudone ir F. Iacovone,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll, M. Fruhmann ir G. Hesse,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, P. Ondrůšek ir L. Haasbeek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (OL L 94, 2014, p. 65), 57 straipsnio 4 dalies ir 71 straipsnio 6 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Tim SpA – Direzione e coordinamento Vivendi SA (toliau – Tim) ginčą su Consip SpA ir Ministero dell’economia e delle finanze (Ekonomikos ir finansų ministerija, Italija) dėl Tim pašalinimo iš Consip paskelbto atviro konkurso procedūros.

3

Direktyvos 2014/24 40, 101 ir 102 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 10–12 punktuose numatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

5

Minėtos direktyvos 18 straipsnyje „Pirkimų principai“, kuris yra tos pačios direktyvos II skyriaus „Bendrosios taisyklės“ pirmoji nuostata, nustatyta:

„1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

2.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis.“

6

Šios direktyvos 56 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta:

„1. Sutartys skiriamos [sudaromos] remiantis kriterijais, nustatytais pagal 67–69 straipsnius su sąlyga, kad perkančioji organizacija yra patikrinusi pagal 59–61 straipsnius, jog įvykdytos visos šios sąlygos:

<…>

7

Direktyvos 2014/24 57 straipsnio „Pašalinimo pagrindai“ 4–7 dalyse nustatyta:

„4.   Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje [iš pirkimo procedūros] ekonominės veiklos vykdytoj[us,] esan[čius] bet kurioje iš šių situacijų:

<…>

5.   <…>

Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.

6.   Ekonominės veiklos vykdytojas, atsidūręs vienoje iš 1 ir 4 dalyse nurodytų situacijų, gali pateikti įrodymus, kad ėmėsi pakankamų priemonių, jog įrodytų savo patikimumą, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti. Jeigu manoma, kad tokių įrodymų pakanka, atitinkama[s] ekonominės veiklos vykdytojas nepašalinamas iš pirkimo procedūr[os].

<…>

Priemonės, kurių ėmėsi ekonominės veiklos vykdytojai, vertinamos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes. <…>

<…>

7.   Valstybės narės apibrėžia šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas įstatymuose ar kituose teisės aktuose ir atsižvelgdamos į Sąjungos teisę. <…>“

8

Šios direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b punkte nustatyta:

„6. Siekiant išvengti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų pažeidimų, galima imtis atitinkamų priemonių, kaip antai:

<…>

9

1999 m. kovo 12 d.legge n. 68 – Norme per il diritto al lavoro dei disabili (Įstatymas Nr. 68 – Nuostatos dėl neįgaliųjų teisės į darbą) (GURI, Nr. 68, 1999 m. kovo 23 d., paprastasis priedas) 17 straipsnyje nustatyta:

„Viešojo ir privataus sektoriaus įmonės, dalyvaujančios viešojo pirkimo konkursuose arba su viešojo administravimo institucijomis sudarančios koncesijos ar kitą sutartį, privalo joms iš anksto pateikti savo įstatyminio atstovo pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad jos atitinka nuostatas dėl neįgaliųjų teisės į darbą; to nepadariusios, pašalinamos iš konkurso.“

10

2016 m. balandžio 18 d.decreto legislativo n. 50 – Codice dei contratti pubblici (Įstatyminis dekretas Nr. 50 – Viešųjų pirkimų kodeksas) (GURI, Nr. 91, 2016 m. balandžio 19 d., paprastasis priedas, toliau – Viešųjų pirkimų kodeksas) 80 straipsnio 5 dalies i punkte nustatyta:

„Perkančiosios organizacijos pašalina iš pirkimo procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, esantį vienoje iš toliau nurodytų situacijų, taip pat tokioje situacijoje esantį jo subrangovą, kaip numatyta 105 straipsnio 6 dalyje, kai:

<…>

11

Viešųjų pirkimų kodekso 105 straipsnio 6 ir 12 dalyse numatyta:

„6.   Kai darbų atlikimo, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties kaina yra lygi 35 straipsnyje nurodytai kainai arba didesnė ir jai vykdyti nėra būtina konkreti specializacija, privaloma nurodyti tris subrangovus. Tokiu atveju ši pareiga nurodoma skelbime arba pranešime, kuriuo kviečiama dalyvauti konkurse. Šiame skelbime arba pranešime perkančioji organizacija gali nurodyti kitus atvejus, kai privaloma nurodyti tris subrangovus, net jei kaina nesiekia 35 straipsnyje nustatytos ribos.

<…>

12.   Konkurso laimėtojas turi pakeisti subrangovus, jeigu po atitinkamo patikrinimo paaiškėja, kad egzistuoja 80 straipsnyje nurodyti pašalinimo pagrindai.“

12

2016 m. rugpjūčio 3 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi konkursą Consip, Italijos viešojo sektoriaus centrinė perkančioji organizacija, pradėjo atvirą viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą dėl optinio ryšio sistemos „Wavelength Division Multiplexing (WDM)“ tiekimo, kad būtų užtikrinta kelių Ekonomikos ir finansų ministerijos departamentų duomenų tvarkymo centro sąsaja.

13

Tim pateikė pasiūlymą, jame nurodžiusi tris subrangovus, kuriuos ketino pasitelkti, jei su ja būtų sudaryta pagrindinėje byloje nagrinėjama pirkimo sutartis, ir dėl kiekvieno jų pridėjo Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD).

14

Vykstant procedūrai perkančioji organizacija konstatavo, kad vienas iš Tim pasiūlyme nurodytų subrangovų neatitinka nuostatų dėl neįgaliųjų teisės į darbą. Todėl vadovaudamasi Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies i punktu Consip pašalino Tim iš procedūros.

15

Tim pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nurodydama, kad jos pašalinimas neteisingas ir neproporcingas. Anot Tim, iš Direktyvos 2014/24 matyti, kad konstatavus, jog esama pagrindo pašalinti iš procedūros subrangovą, negalima skirti didesnės sankcijos nei to subrangovo pakeitimas. Tim priduria, kad bet kuriuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamai sutarčiai vykdyti ji galėjo pasitelkti kitus du subrangovus, dėl kurių nebuvo konstatuota, jog esama pagrindo juos pašalinti iš procedūros, juo labiau kad subranga apskritai nebuvo būtina šiai sutarčiai vykdyti, nes Tim atitinka visas būtinas sąlygas, kad galėtų viena suteikti atitinkamas paslaugas.

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Tim pašalinimas iš procedūros atitinka Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies i punktą, nes, remiantis šio kodekso 105 straipsnio 12 dalimi, pakeisti subrangovą gali būti reikalaujama, tik jei pagrindas pašalinti jį iš konkurso nustatytas po sutarties sudarymo.

17

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar suderinamas su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir 71 straipsnio 6 dalies b punktu Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies i punktas, kuriame numatyta, kad perkančioji organizacija privalo pašalinti iš procedūros konkurso dalyvį, jei vykstant konkursui nustato, kad yra pagrindas pašalinti subrangovą, kurį konkurso dalyvis nurodė ketinąs pasitelkti.

18

Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti pašalinimo pagrindai gali lemti konkurso dalyvio pašalinimą iš procedūros, tik jeigu jie susiję su tuo dalyviu, ar toks pašalinimas galimas ir tuomet, kai tie pagrindai susiję su konkurso dalyvio pasirinktu subrangovu. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar pagal Direktyvos 2014/24 71 straipsnio 6 dalį draudžiama automatiškai pašalinti iš procedūros konkurso dalyvį, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, nors atrodo, kad šioje nuostatoje numatyta tik tai, kad didžiausia sankcija, kurią galima skirti konkurso dalyviui, nustačius pagrindą pašalinti subrangovą, yra to subrangovo pakeitimas.

19

Papildomai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas: jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalis, neprieštarauja Direktyvos 2014/24 nuostatoms, ar tokia nuostata atitinka proporcingumo principą, nes numatyta, kad konkurso dalyvis automatiškai pašalinamas iš procedūros ir negalimos jokios išimtys, o perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad konkurso dalyvis pakeistų subrangovą arba atsisakytų jį pasitelkti, net ir tuo atveju, kai subrangos sutartis nėra griežtai būtina siekiant įvykdyti sutartį.

20

Tokiomis aplinkybėmis Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

2019 m. vasario 27 d., taikydamas Procedūros reglamento 101 straipsnį, Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą paaiškinti, ar teikdama pasiūlymą Tim turėjo nurodyti tris subrangovus, ir, jei taip, ar ji privalėjo pasitelkti šiuos tris subrangovus arba bent vieną iš jų, jei su ja būtų buvusi sudaryta pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo taip pat paklausta, ar rengdama pasiūlymą Tim privalėjo pagal Italijos teisės aktus įsitikinti, kad nėra pagrindo pašalinti subrangovus, kuriuos ji ketino nurodyti pasiūlyme, numatyto Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkte, kuris Italijos teisėje perkeltas į Viešųjų pirkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalies i punktą, ir ar ji turėjo konkrečią galimybę tai padaryti.

22

Atsakymą Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. kovo 26 d.; jame prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma patikslino, kad Tim privalėjo nurodyti nustatytą skaičių, t. y. tris subrangovus, tik jei norėjo užsitikrinti sau galimybę pasinaudoti subranga pagrindinėje byloje nagrinėjamos sutarties sudarymo su ja atveju. Be to, jis nurodė, kad, jei ta sutartis būtų buvusi sudaryta, Tim neprivalėjo pasitelkti nė vieno iš pasiūlyme nurodytų trijų subrangovų. Galiausiai jis pažymėjo, kad Tim neprivalėjo pagal Italijos teisės aktus įsitikinti, kad nėra pagrindo pašalinti subrangovus, kuriuos ji ketino nurodyti pasiūlyme, numatyto Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkte, ir kad bet kuriuo atveju tai patikrinti galima, tik jei atitinkami subrangovai bendradarbiauja.

23

2019 m. liepos 15 d. raštu, skirtu Teisingumo Teismo kanceliarijai, Austrijos vyriausybė paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį. Šiuo klausimu ji nurodė, kad generalinio advokato išvados 52 punkte netiksliai perteikti argumentai, kuriais grindžiamas jos rašytinėse pastabose pateiktas teiginys.

24

Pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti pradėti ar atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.

25

Nagrinėjamu atveju išklausęs generalinį advokatą Teisingumo Teismas mano, kad turi visą informaciją, kuri būtina siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, ir bylos nereikia nagrinėti atsižvelgiant į naują faktą, kuris gali būti lemiamas jam priimant sprendimą, arba remiantis argumentu, dėl kurio nepateikta nuomonės.

26

Jei prašymas atnaujinti žodinę proceso dalį turi būti suprantamas taip, kad dėl generalinio advokato išvados 52 punkte pateiktų samprotavimų Teisingumo Teismui buvo nepakankamai paaiškintas Austrijos vyriausybės teiginys, reikia priminti, kad, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Procedūros reglamente nenumatyta suinteresuotųjų šalių galimybė pateikti pastabų atsakant į generalinio advokato išvadą (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo MEO – Serviços de Comunicações e Multimédia, C‑295/17, EU:C:2018:942, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27

Antra, pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis privalo dalyvauti. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai (2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Société des Produits Nestlé, C‑215/14, EU:C:2015:604, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Tokiomis aplinkybėmis, kadangi Austrijos vyriausybės teiginys aiškus iš jos rašytinių pastabų, o generalinio advokato išvada nėra Teisingumo Teismui privaloma, kiek tai susiję su to teiginio išdėstymu ar aiškinimu, reikia manyti, kad Teisingumo Teismui netrūksta informacijos, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį.

29

Taigi reikia atmesti prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį.

30

Klausimais (juos reikia nagrinėti kartu) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvą 2014/24 ir proporcingumo principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos perkančioji organizacija privalo automatiškai pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, kai šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas pašalinimo pagrindas nustatytas dėl vieno iš šio vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų.

31

Pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punktą perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš pirkimo procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad nebuvo įvykdytos šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos taikytinos pareigos.

32

Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 10 punkto matyti, jog „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba viešasis subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti produktus ar teikti paslaugas.

33

Dėl Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkte numatyto neprivalomojo pašalinimo pagrindo pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal šios direktyvos 57 straipsnio 7 dalį, laikydamosi Sąjungos teisės, valstybės narės turi apibrėžti „įgyvendinimo sąlygas“.

34

Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalyje nenumatomas vienodas joje nurodytų pašalinimo pagrindų taikymas Sąjungos lygmeniu, nes valstybės narės gali šių pašalinimo pagrindų iš viso netaikyti arba juos įtraukti į nacionalinės teisės aktus ir suteikti tokį griežtumo laipsnį, kuris kiekvienu atveju galėtų skirtis, atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu vyraujančias teisines, ekonomines ar socialines aplinkybes. Taigi valstybės narės turi tam tikrą diskreciją apibrėžti Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje numatytų neprivalomųjų pašalinimo pagrindų įgyvendinimo sąlygas (pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Impresa di Costruzioni Ing. E. Mantovani ir Guerrato, C‑178/16, EU:C:2017:1000, 31 ir 32 punktus).

35

Kiek tai susiję su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkte numatytu neprivalomuoju pašalinimo pagrindu, reikia pabrėžti, kad, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 32 punkte, šis motyvas suformuluotas neasmeniškai, tiksliai nenurodant, būtent kas nevykdo šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų. Todėl reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkto formuluotė, taip pat, kai ji aiškinama atsižvelgiant į šios direktyvos 101 konstatuojamosios dalies pirmą pastraipą, iš kurios matyti, kad perkančiosios organizacijos turi galėti pašalinti iš procedūros ekonominės veiklos vykdytojus, kurie nepatikimi dėl aplinkos ar socialinės srities pareigų nevykdymo, netrukdo valstybėms narėms nuspręsti, kad pareigos neįvykdęs asmuo gali būti ir subrangovas, ir taip perkančiajai organizacijai numatyti galimybę ar net pareigą dėl šios priežasties pašalinti iš procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, kuris pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje.

36

Vis dėlto reikia priminti, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į nagrinėjamos nuostatos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir reglamentavimo, kurio dalis ji yra, bendrą sistemą ir ja siekiamus tikslus (2018 m. liepos 5 d. Sprendimo X, C‑213/17, EU:C:2018:538, 26 punktas).

37

Pirma, kalbant apie Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkto kontekstą ir šios direktyvos bendrą sistemą, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje aiškiai nurodomas minėtos direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų nevykdymas, t. y. aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikomos pareigos.

38

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2014/24 18 straipsnis „Pirkimų principai“ yra šios direktyvos II skyriaus, skirto „bendrosioms“ viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroms, pirmasis straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodydamas, kad vykdydami sutartį ekonominės veiklos vykdytojai privalo vykdyti pareigas aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė šį reikalavimą iš esmės numatyti taip pat, kaip ir kitus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, kaip antai vienodo požiūrio, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo ir draudimo pažeisti Direktyvos 2014/24 taikymo sritį arba dirbtinai apriboti konkurenciją. Vadinasi, atsižvelgiant į bendrą šios direktyvos sistemą, toks reikalavimas yra ypač svarbus ir jo laikymąsi valstybės narės privalo užtikrinti pagal pačią minėtos direktyvos 18 straipsnio 2 dalies formuluotę.

39

Tokiomis aplinkybėmis būtinybė tinkamai užtikrinti Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų vykdymą reiškia, kad apibrėždamos šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo sąlygas valstybės narės turi galėti manyti, kad pareigų neįvykdęs asmuo gali būti ne tik pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas, bet ir subrangovai, kuriuos jis ketina pasitelkti. Perkančioji organizacija gali teisėtai reikalauti, kad sutartis būtų sudaryta tik su ekonominės veiklos vykdytojais, kurie nuo pat pirkimo procedūros stadijos įrodo savo gebėjimą vykdant sutartį tinkamai užtikrinti šių pareigų atlikimą, prireikus pasitelkiant subrangovus, kurie patys vykdo tas pareigas.

40

Vadinasi, taikydamos Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punktą valstybės narės gali numatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę ar pareigą pašalinti iš procedūros ekonominės veiklos vykdytoją, kuris pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje, kai konstatuota, kad šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų neįvykdė vienas iš šio veiklos vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų.

41

Antra, tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies tikslas. Reikia turėti mintyje, kad perkančiosios organizacijos galimybė ar net pareiga pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš viešojo pirkimo procedūros numatyta būtent tam, kad ji galėtų įvertinti kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumą ir patikimumą. Konkrečiai kalbant, Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkte, siejamame su šios direktyvos 101 konstatuojamąja dalimi, nurodytas neprivalomasis pašalinimo pagrindas grindžiamas konkurso laimėtojo ir perkančiosios organizacijos santykių esminiu elementu, t. y. konkurso laimėtojo patikimumu, kuris yra perkančiosios organizacijos pasitikėjimo juo pagrindas (pagal analogiją žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Delta Antrepriză de Construcţii şi Montaj 93, C‑267/18, EU:C:2019:826, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Tikslas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo patikimumu, kartu su konkrečiu Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punkto tikslu, t. y. užtikrinti, kad būtų vykdomos aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytos pareigos, turi sudaryti sąlygas valstybėms narėms suteikti perkančiajai organizacijai galimybę ar net pareigą patikimais laikyti tik tuos ekonominės veiklos vykdytojus, kurie, rengdami savo pasiūlymus, buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, kad užtikrintų, jog vykdant sutartį bet kokiomis aplinkybėmis bus įvykdytos atitinkamos pareigos, nesvarbu, ar jas vykdys jie patys, ar subrangovai, kuriems jie planuoja patikėti dalį to sutarties įgyvendinimo.

43

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punktą nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos perkančioji organizacija turi galimybę ar net pareigą pašalinti iš pirkimo procedūros pasiūlymą pateikusį ekonominės veiklos vykdytoją, jei šioje nuostatoje nurodytas pašalinimo pagrindas nustatytas dėl vieno iš šio veiklos vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų.

44

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, kad apibrėždamos Direktyvos 2014/24 57 straipsnio įgyvendinimo sąlygas valstybės narės privalo pagal šio straipsnio 7 dalį laikytis Sąjungos teisės.

45

Šiuo klausimu reikia turėti mintyje, kad, pirma, perkančiosios organizacijos per visą procedūrą turi laikytis viešojo pirkimo sutarčių sudarymo principų, įtvirtintų Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje, tarp kurių yra vienodo požiūrio ir proporcingumo principai (2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Vitali, C‑63/18, EU:C:2019:787, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), ir, antra, pagal proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, valstybių narių arba perkančiųjų organizacijų nustatytos taisyklės įgyvendinant šios direktyvos nuostatas, pavyzdžiui, taisyklės, skirtos šios direktyvos 57 straipsnio įgyvendinimo sąlygoms apibrėžti, neturi viršyti to, kas būtina šioje direktyvoje nurodytiems tikslams pasiekti (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 7 d. Sprendimo Ambisig, C‑46/15, EU:C:2016:530, 40 punktą ir 2018 m. vasario 8 d. Sprendimo Lloyd’s of London, C‑144/17, EU:C:2018:78, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46

Taigi, pirma, kai nacionalinės teisės nuostatose numatyta, kad perkančioji organizacija, kuri, vykdydama viešojo pirkimo procedūrą, tikrina, ar yra pašalinimo pagrindų, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punktą (tai jos pareiga pagal Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su šios direktyvos 40 konstatuojamąja dalimi), gali ar net privalo pašalinti iš procedūros ekonominės veiklos vykdytoją dėl to, kad jo subrangovas neįvykdė aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, laikydamasi vienodo požiūrio principo ji privalo patikrinti, ar šias pareigas įvykdė ne tik visi pasiūlymą pateikę ekonominės veiklos vykdytojai, bet ir visi subrangovai, kuriuos tie ekonominės veiklos vykdytojai nurodė savo pasiūlymuose.

47

Toks vienodas vertinimas atliekamas per viešojo pirkimo procedūrą, todėl reikia pažymėti, kad pagal vienodo požiūrio principą nedraudžiama nacionalinės teisės aktuose numatyti: kai jau sudarius sutartį nustatoma, kad subrangovas nevykdo pareigų, konkurso laimėtojas nėra pašalinamas iš procedūros, reikalaujama tik pakeisti subrangovą. Iš tiesų, kadangi vykdant viešojo pirkimo procedūrą visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir jų pasiūlymuose nurodytiems subrangovams buvo taikoma patikrinimo procedūra ir ją perkančioji organizacija atliko tokiomis pačiomis sąlygomis, reikia pripažinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūrą šie ekonominės veiklos vykdytojai ir subrangovai buvo vertinami vienodai, o vienodo požiūrio principas nedraudžia numatyti kitokios taisyklės, kai pareigų neįvykdymas galėjo būti konstatuotas tik vėliau, sutarties vykdymo etapu.

48

Antra, kalbant apie proporcingumo principą, reikia priminti, kad iš šio sprendimo 45 punkte nurodytos jurisprudencijos ir iš Direktyvos 2014/24 101 konstatuojamosios dalies trečios pastraipos matyti, jog taikydamos neprivalomąjį pašalinimo pagrindą, kaip antai nurodytą šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte, perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, visų pirma atsižvelgti į padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą arba tai, kad kartojasi nedideli pažeidimai. Dar daugiau dėmesio reikalauja situacijos, kai nacionalinės teisės aktuose numatytas pašalinimas pasiūlymą pateikusiam ekonominės veiklos vykdytojui taikomas dėl pareigų nevykdymo, kai jų neįvykdė ne jis pats, o kitas asmuo, kuriam kontroliuoti ekonominės veiklos vykdytojas gali neturėti visų reikiamų įgaliojimų ar būtinų priemonių.

49

Būtinybė laikytis proporcingumo principo taip pat matyti iš Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos, pagal kurią tokioje situacijoje, kokia nurodyta 57 straipsnio 4 dalies a punkte, atsidūręs bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, taip pat, kai, kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, nustatoma, kad pareigų neįvykdė jo pasiūlyme nurodytas subrangovas, gali pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad priemonių, kurių jis ėmėsi, pakanka jo patikimumui įrodyti, nepaisant to, kad yra tinkamas pagrindas jį pašalinti. Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad jei šie įrodymai laikomi pakankamais, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas negali būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros. Ši nuostata įtvirtina korekcinių priemonių mechanizmą (self-cleaning), kuriuo pabrėžiama ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo svarba (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C‑41/18, EU:C:2019:507, 40 ir 41 punktai).

50

Vadinasi, kai kyla rizika būti pašalintam iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad vienas iš ketintų pasitelkti subrangovų neįvykdė aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas gali perkančiajai organizacijai įrodyti, kad ir toliau yra patikimas, nepaisant tokio pašalinimo pagrindo, o perkančioji organizacija turi pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą įvertinti šio veiklos vykdytojo pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į konkretaus atvejo sunkumą ir ypatingas bylos aplinkybes.

51

Vis dėlto pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose bendrai ir abstrakčiai numatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojas automatiškai pašalinamas iš procedūros, kai nustatoma, kad vienas iš šio veiklos vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų neįvykdė aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių tos pareigos buvo neįvykdytos, ir taip įtvirtinama nenuginčijama prezumpcija, kad ekonominės veiklos vykdytojas turi būti pašalintas dėl bet kokio neįvykdymo, priskiriamo vienam iš jo subrangovų, nepaliekant perkančiajai organizacijai galimybės kiekvienu atveju įvertinti konkrečias bylos aplinkybes arba ekonominės veiklos vykdytojui įrodyti, kad yra patikimas, nepaisant nustatyto pareigų neįvykdymo.

52

Konkrečiai kalbant, pagal tokį teisės aktą vertindama situaciją perkančioji organizacija negali atsižvelgti į įvairius svarbius veiksnius, kaip antai į pasiūlymą pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo turėtas priemones patikrinti, ar subrangovai nevykdė pareigų, arba į tai, ar jo pasiūlyme esama nuorodos, kad jis gali įvykdyti sutartį, nebūtinai pasitelkdamas aptariamą subrangovą.

53

Tokiomis aplinkybėmis nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas toks pasiūlymą pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo automatiškas pašalinimas iš procedūros, pažeidžia proporcingumo principą, nes perkančiosios organizacijos privalo tai daryti automatiškai, remdamosi tuo, kad subrangovas neįvykdė pareigų, ir taip viršija valstybių narių turimą diskreciją pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 7 dalį, kiek tai susiję su šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte numatyto pašalinimo pagrindo taikymo sąlygų apibrėžimu laikantis Sąjungos teisės. Dėl tokių teisės aktų ekonominės veiklos vykdytojas netenka galimybės įrodyti, kad yra patikimas, nepaisant to, kad nustatyta, jog vienas iš jo subrangovų neįvykdė pareigų, kaip tai numatyta Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 6 dalyje (pagal analogiją žr. 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimo Assitur, C‑538/07, EU:C:2009:317, 30 punktą; 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Forposta ir ABC Direct Contact, C‑465/11, EU:C:2012:801, 34 ir 35 punktus; 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Vitali, C‑63/18, EU:C:2019:787, 40 ir 41 punktus).

54

Taigi nacionalinės teisės aktuose numatytas pasiūlymą pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo automatiškas pašalinimas iš procedūros, dėl kurio, pirma, šis ekonominės veiklos vykdytojas neturi galimybės pateikti išsamių duomenų apie situaciją ir, antra, perkančioji organizacija šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos, negali būti laikomas suderinamu su Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 ir 6 dalimis ir proporcingumo principu (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo VitaliC‑63/18, EU:C:2019:787 42 ir 43 punktus).

55

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies a punktą nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali ar net privalo pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros pasiūlymą pateikusį ekonominės veiklos vykdytoją, kai šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas pašalinimo pagrindas nustatytas dėl vieno iš šio veiklos vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų. Tačiau pagal šią nuostatą, siejamą su šios direktyvos 57 straipsnio 6 dalimi, ir proporcingumo principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos toks pašalinimas taikomas automatiškai.

56

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies a punktą nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali ar net privalo pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros pasiūlymą pateikusį ekonominės veiklos vykdytoją, kai šios direktyvos 57 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas pašalinimo pagrindas nustatytas dėl vieno iš šio veiklos vykdytojo pasiūlyme nurodytų subrangovų. Tačiau pagal šią nuostatą, siejamą su šios direktyvos 57 straipsnio 6 dalimi, ir proporcingumo principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos toks pašalinimas taikomas automatiškai.