This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32017R0625
Regulation (EU) 2017/625 of the European Parliament and of the Council of 15 March 2017 on official controls and other official activities performed to ensure the application of food and feed law, rules on animal health and welfare, plant health and plant protection products, amending Regulations (EC) No 999/2001, (EC) No 396/2005, (EC) No 1069/2009, (EC) No 1107/2009, (EU) No 1151/2012, (EU) No 652/2014, (EU) 2016/429 and (EU) 2016/2031 of the European Parliament and of the Council, Council Regulations (EC) No 1/2005 and (EC) No 1099/2009 and Council Directives 98/58/EC, 1999/74/EC, 2007/43/EC, 2008/119/EC and 2008/120/EC, and repealing Regulations (EC) No 854/2004 and (EC) No 882/2004 of the European Parliament and of the Council, Council Directives 89/608/EEC, 89/662/EEC, 90/425/EEC, 91/496/EEC, 96/23/EC, 96/93/EC and 97/78/EC and Council Decision 92/438/EEC (Official Controls Regulation) (Text with EEA relevance)
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (Tekstas svarbus EEE)
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (Tekstas svarbus EEE)
OL L 95, 2017 4 7, p. 1–142
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
7.4.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 95/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/625
2017 m. kovo 15 d.
dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsauga. To tikslo turėtų, inter alia, būti siekiama taikant priemones veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kurių galutinis tikslas – žmonių sveikatos apsauga; |
(2) |
SESV taip pat numatyta, kad priemonėmis, kurios priimamos vidaus rinkos sukūrimui užbaigti, Sąjunga turi padėti siekti aukšto lygio vartotojų apsaugos; |
(3) |
Sąjungos teisės aktuose numatytas suderintų taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti, kad maistas ir pašarai būtų saugūs ir visaverčiai ir kad veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį žemės ūkio maisto produktų grandinės saugai ar vartotojų interesų, susijusių su maistu ir informacija apie maistą, apsaugai, būtų imamasi laikantis konkrečių reikalavimų. Taip pat taikomos Sąjungos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą bei gyvūnų gerovę žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir visose veiklos srityse, kuriose vienas iš pagrindinių tikslų – kova su galimu gyvūnų ligų, kurios tam tikrais atvejais yra perduodamos žmonėms, arba augalams ar augaliniams produktams žalingų kenkėjų plitimu, ir siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą nuo rizikos, kurią galėtų kelti genetiškai modifikuoti organizmai (toliau – GMO) arba augalų apsaugos produktai. Tinkamai taikant tas taisykles, kurios toliau bendrai vadinamos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais, prisidedama prie vidaus rinkos veikimo; |
(4) |
pagrindinės Sąjungos taisyklės, susijusios su maisto ir pašarų srities teisės aktais, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (4). Be tų pagrindinių taisyklių konkretesni maisto ir pašarų srities teisės aktai taikomi skirtingoms sritims, kaip antai: gyvūnų mityba, įskaitant vaistinius pašarus, maisto ir pašarų higiena, zoonozės, šalutiniai gyvūniniai produktai, veterinarinių vaistų likučiai, teršalai, gyvūnų ligų, darančių poveikį žmonių sveikatai, kontrolė ir likvidavimas, maisto ir pašarų ženklinimas, augalų apsaugos produktai, maisto ir pašarų priedai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai ir kiti priedai, su maistu besiliečiančios medžiagos, kokybės ir sudėties reikalavimai, geriamasis vanduo, jonizacija, nauji maisto produktai ir GMO; |
(5) |
Sąjungos teisės aktais dėl gyvūnų sveikatos siekiama užtikrinti aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą, taip pat didinti našumą. Tie teisės aktai būtini norint prisidėti prie gyvūnų ir gyvūninių produktų vidaus rinkos sukūrimo ir siekiant išvengti Sąjungos lygiu susirūpinimą keliančių infekcinių ligų plitimo. Jie apima tokias sritis kaip Sąjungos vidaus prekyba, įvežimas į Sąjungą, ligų likvidavimas, veterinarinė kontrolė ir pranešimas apie ligas, taip pat jais prisidedama prie maisto ir pašarų saugos; |
(6) |
užkrečiamosios gyvūnų ligos, įskaitant ligas, kurias sukelia atsparumą antimikrobinėms medžiagoms įgiję mikroorganizmai, gali daryti didelį poveikį visuomenės sveikatai, maisto bei pašarų saugai ir gyvūnų sveikatai bei gerovei. Siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų ir visuomenės sveikatos standartus Sąjungoje, taisyklės dėl gyvūnų sveikatos priemonių ir dėl pašarų bei maisto saugos nustatomos Sąjungos lygmeniu. Tų taisyklių, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama išspręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, laikymasis turėtų būti tikrinamas vykdant šiame reglamente numatytą oficialią kontrolę. Be to, Sąjungos teisės aktuose yra numatytos taisyklės dėl veterinarinių vaistų pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriomis prisidedama prie nuoseklių veiksmų Sąjungos lygmeniu, kuriais siekiama užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos ūkiuose būtų naudojamos apdairiai, ir kiek įmanoma sumažinti gyvūnų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi ir jo perdavimą per gyvūninius maisto produktus. 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ nurodytuose 2 ir 3 veiksmuose pabrėžiamas esminis vaidmuo, kurį atlieka konkrečios Sąjungos taisyklės veterinarinių vaistų srityje. Tų konkrečių taisyklių laikymasis turėtų būti tikrinamas vykdant tuose Sąjungos teisės aktuose numatytą kontrolę, todėl tai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį; |
(7) |
SESV 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, siekiant užtikrinti humanišką elgesį su jais ir išvengti bereikalingo skausmo ir kančios sukėlimo. Tos taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais ir jų laikantis galima pagerinti gyvūninio maisto kokybę ir saugą; |
(8) |
Sąjungos teisės aktais dėl augalų sveikatos reglamentuojamas Sąjungoje neegzistuojančių ar plačiai neaptinkamų augalų kenkėjų patekimas, įsitvirtinimas ir plitimas. Jų tikslas – apsaugoti Sąjungos kultūrinių augalų ir viešosios bei privačiosios žaliosios erdvės ir miškų sveikatą, kartu saugant Sąjungos biologinę įvairovę bei aplinką, ir užtikrinti augalų bei augalinių produktų kokybę ir iš augalų pagaminto maisto bei pašarų saugą; |
(9) |
Sąjungos teisės aktais dėl augalų apsaugos produktų reglamentuojamas augalų apsaugos produktų ir bet kokių veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių, koformuliantų ir priedų, kurių galėtų būti augalų apsaugos produktuose arba iš kurių jie galėtų būti sudaryti, leidimų išdavimas, pateikimas rinkai, naudojimas ir kontrolė. Tų taisyklių tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą atliekant rizikos, kurią kelia augalų apsaugos produktai, vertinimą ir kartu gerinti Sąjungos rinkos veikimą suderinant šių produktų pateikimo rinkai taisykles ir taip pat gerinant žemės ūkio produkciją; |
(10) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (6) numatomas GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų išankstinių leidimų išdavimas, atsekamumas ir ženklinimas. GMO, kurie nėra skirti tiesioginiam vartojimui, tokie kaip sėklos, naudojamos kaip maisto ir pašarų gamybos šaltinis, gali būti leidžiami pagal Direktyvą 2001/18/EB arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, pagal kurį GMO galėtų būti leidžiami, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl oficialios kontrolės; |
(11) |
Sąjungos teisės aktais dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo suteikiamas ekologinės gamybos tvarios plėtros pagrindas ir siekiama prisidėti prie gamtos išteklių, biologinės įvairovės ir gyvūnų gerovės apsaugos bei kaimo vietovių plėtros; |
(12) |
Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio kokybės sistemų, taikomų žemės ūkio produktams ir maisto produktams, nustatomi produktai ir maisto produktai, kurie yra užauginami ir gaminami pagal tikslias specifikacijas, kartu skatinant žemės ūkio produktų gamybos įvairinimą, saugant produktų pavadinimus ir informuojant vartotojus apie konkrečias žemės ūkio produktų ir maisto produktų savybes; |
(13) |
Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai pagrįsti principu, kad veiklos vykdytojai visais jų kontroliuojamais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais turi užtikrinti, kad būtų laikomasi su jų veikla susijusių Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytų reikalavimų; |
(14) |
Sąjungos taisyklėmis dėl žvejybos ir akvakultūros produktams taikomų prekybos standartų užtikrinamas produktų tvarumas ir viso vidaus rinkos potencialo išnaudojimas; jomis sudaromos palankesnės sąlygos sąžininga konkurencija grindžiamai prekybos veiklai, taip padedant padidinti gamybos pelningumą. Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad to paties reikalavimo būtų laikomasi tiek importo, tiek Sąjungos kilmės produktų atveju. Sąjungos taisyklėmis dėl žemės ūkio produktams taikomų prekybos standartų padedama gerinti tokių produktų gamybos ir prekybos jais ekonomines sąlygas ir tokių produktų kokybę; |
(15) |
atsakomybė užtikrinti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymą tenka valstybėms narėms, kurių kompetentingos institucijos, organizuodamos oficialią kontrolę, stebi ir tikrina, kad būtų veiksmingai laikomasi susijusių Sąjungos reikalavimų ir ar užtikrinamas jų vykdymas; |
(16) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (7) nustatyta bendra oficialios kontrolės organizavimo teisės aktų sistema. Ta sistema labai pagerintas oficialios kontrolės veiksmingumas, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir gyvūnų gerovei lygis Sąjungoje ir aplinkos apsaugos nuo rizikos, kurią galėtų kelti GMO ir augalų apsaugos produktai, lygis. Ši sistema taip pat suteikė konsoliduotą teisinį pagrindą integruotam požiūriui į oficialios kontrolės vykdymą žemės ūkio maisto produktų grandinėje pagrįsti; |
(17) |
Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose yra nuostatų, kurių vykdymo užtikrinimas nereglamentuojamas arba tik iš dalies reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (8) tebėra numatytos konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 taip pat praktiškai netaikomas augalų sveikatos srityje, o tam tikros oficialios kontrolės taisyklės šioje srityje nustatytos Tarybos direktyva 2000/29/EB (9); |
(18) |
Tarybos direktyvoje 96/23/EB (10) taip pat numatytos labai išsamios taisyklės, kuriomis, inter alia, nustatomas minimalus oficialios kontrolės dažnumas ir konkrečios vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios turi būti priimtos reikalavimų nesilaikymo atveju; |
(19) |
siekiant racionalizuoti ir supaprastinti bendrą teisės aktų sistemą, kartu siekiant geresnio reglamentavimo tikslo, oficialiai kontrolei konkrečiuose sektoriuose taikytinos taisyklės turėtų būti įtrauktos į bendrą oficialios kontrolės teisės aktų sistemą. Tuo tikslu Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir kiti Sąjungos aktai, kuriais šiuo metu reglamentuojama oficiali kontrolė konkrečiose srityse, turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu; |
(20) |
šiuo reglamentu reikėtų siekti nustatyti suderintą Sąjungos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri nėra oficiali kontrolė, visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje organizavimo sistemą, atsižvelgiant į oficialios kontrolės taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir susijusiuose sektorių teisės aktuose, ir į patirtį, įgytą taikant tas taisykles; |
(21) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (11), kurioje pateikiamos taisyklės, nustatančios tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, 8 straipsnyje numatomos nuostatos dėl purškimui naudojamos įrangos techninės apžiūros, kurios bus toliau taikomos, o šio reglamento taisyklės dėl oficialios kontrolės tai apžiūros veiklai nėra taikomos; |
(22) |
taisyklių dėl bendro žemės ūkio produktų (pasėliai, vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai ir daržovės, apyniai, pienas ir pieno produktai, jautiena ir veršiena, aviena ir ožkiena ir medus) rinkų organizavimo reikalavimų laikymosi tikrinimui jau taikoma nusistovėjusi ir konkreti kontrolės sistema. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas tikrinant, ar laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (12), kuriuo reglamentuojamas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, išskyrus atvejus, kai kontrolė, atlikta prekybos standartų atžvilgiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (13), rodo galimus nesąžiningos arba klaidinančios praktikos atvejus; |
(23) |
tam tikros terminų apibrėžtys, kurios šiuo metu yra pateiktos Reglamente (EB) Nr. 882/2004, turėtų būti pritaikytos siekiant atsižvelgti į platesnę šio reglamento taikymo sritį, suderinti jas su kituose Sąjungos aktuose pateiktomis terminų apibrėžtimis ir patikslinti arba, kai tikslinga, pakeisti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingas reikšmes; |
(24) |
tais atvejais, kai Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos patikrintų, ar veiklos vykdytojai laikosi atitinkamų Sąjungos taisyklių, o gyvūnai arba prekės atitinka konkrečius reikalavimus oficialių sertifikatų arba patvirtinimų išdavimo tikslu, toks reikalavimų laikymosi patikrinimas turėtų būti laikomas oficialia kontrole; |
(25) |
be to, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais valstybių narių kompetentingoms institucijoms pavedamos specialios užduotys, kurios turi būti vykdomos siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę bei apsaugoti aplinką, kiek tai susiję su GMO ir augalų apsaugos produktais. Tos užduotys – viešojo intereso veikla, kurią valstybių narių kompetentingos institucijos turi vykdyti, kad likviduotų, izoliuotų ar sumažintų bet kokį pavojų, kuris gali kilti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar taip pat aplinkai. Ta kita oficiali veikla, kuri apima leidimų išdavimą ar patvirtinimus, epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną, ligų ar kenkėjų likvidavimą ir izoliavimą, taip pat oficialių sertifikatų ar patvirtinimų išdavimą, reglamentuojama tomis pačiomis sektorinėmis taisyklėmis, kurių vykdymas užtikrinamas oficialia kontrole, taigi ir šiuo reglamentu; |
(26) |
valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas visose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Valstybės narės gali geriausiai nustatyti ir nuspręsti, kurią kompetentingą instituciją ar institucijas skirti kiekvienai sričiai ar srities daliai, be to, joms taip pat turėtų būti nustatytas reikalavimas paskirti vieną instituciją, kuri kiekvienoje srityje ar srities dalyje užtikrintų tinkamai koordinuojamus ryšius su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Komisija; |
(27) |
oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti, ar tinkamai taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, ir kitai oficialiai veiklai, kurią valstybių narių institucijoms pavesta vykdyti pagal Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktus, vykdyti valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, kurios veiktų vadovaudamosi viešuoju interesu, kurioms būtų skiriami reikiami ištekliai ir įranga ir kurios užtikrintų nešališkumą ir profesionalumą. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą; |
(28) |
tam, kad į šio reglamento taikymo sritį patenkančios taisyklės būtų tinkamai taikomos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, reikia tinkamai išmanyti tas taisykles ir šio reglamento taisykles. Todėl svarbu, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantiems darbuotojams būtų reguliariai rengiami mokymai taikytinų teisės aktų tema pagal jų kompetencijos sritį, taip pat apie iš šio reglamento kylančias pareigas; |
(29) |
kompetentingos institucijos turėtų vykdyti vidaus auditus arba pasirūpinti, kad auditai būtų atlikti jų vardu, siekiant įsitikinti, kad laikomasi šio reglamento. Tie auditai turėtų būti atliekami skaidriai ir jiems turėtų būti taikomas nepriklausomas tikrinimas; |
(30) |
atsižvelgiant į nacionalinę teisę, veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę apskųsti kompetentingų institucijų priimtus sprendimus. Kompetentingos institucijos turėtų informuoti veiklos vykdytojus apie tą teisę; |
(31) |
kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad už oficialią kontrolę atsakingi darbuotojai neatskleistų vykdant tą kontrolę gautos informacijos, kai tai informacijai taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Jei nėra viršesnio intereso, kuriuo pateisinamas informacijos atskleidimas, profesine paslaptimi taip pat turėtų būti laikoma informacija, kurią atskleidus būtų galima pakenkti patikrų, tyrimų ar auditų tikslui, komercinių interesų apsaugai ar teismo proceso bei teisinės konsultacijos apsaugai. Tačiau profesinė paslaptis neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms paskelbti faktinės informacijos apie oficialios kontrolės, susijusios su atskirais veiklos vykdytojais, rezultatus, kai atitinkamam veiklos vykdytojui buvo leista pateikti pastabų dėl šios informacijos prieš ją atskleidžiant ir į tokias pastabas atsižvelgta arba jos paskelbtos kartu su kompetentingų institucijų atskleidžiama informacija. Būtinybe išlaikyti profesinę paslaptį taip pat nedaromas poveikis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsniu nustatytai kompetentingų institucijų pareigai informuoti plačiąją visuomenę, jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti pavojų sveikatai. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis asmenų teisei į jų asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (14). Šiomis taisyklėmis taip pat neturėtų būti daromas poveikis atvejams, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus; |
(32) |
kompetentingos institucijos turėtų reguliariai, remdamosi rizika ir užtikrindamos tinkamą dažnumą vykdyti oficialią kontrolę visuose sektoriuose ir visų veiklos vykdytojų, veiksmų, gyvūnų ir prekių, kuriems taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, atžvilgiu. Oficialios kontrolės dažnumą turėtų nustatyti kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į poreikį kontrolės veiksmus derinti su rizika ir į reikalavimų laikymosi, kurio tikimasi įvairiose situacijose, lygmenį, įskaitant galimus Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimus, padarytus imantis nesąžiningos arba klaidinančios praktikos. Todėl derinant kontrolės veiksmus reikėtų atsižvelgti į reikalavimų nesilaikymo tikimybę visose Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Tačiau kai kuriais atvejais ir siekiant išduoti oficialų sertifikatą ar patvirtinimą, kuris yra būtinas norint produktą pateikti rinkai ar vežti gyvūnus ar prekes, Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalaujama, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nepaisant rizikos lygio ar reikalavimų nesilaikymo tikimybės. Tokiais atvejais oficialios kontrolės dažnumas priklauso nuo sertifikavimo ar patvirtinimo poreikio; |
(33) |
norint užtikrinti oficialios kontrolės veiksmingumą tikrinant, ar laikomasi reikalavimų, prieš atliekant kontrolę apie ją neturėtų būti pranešama iš anksto, išskyrus tuos atvejus, kai toks išankstinis pranešimas yra absoliučiai būtinas kontrolei atlikti (pavyzdžiui, tuo atveju, kai oficiali kontrolė atliekama skerdyklose skerdimo veiksmų metu, kai būtinas nuolatinis ar reguliarus darbuotojų ar kompetentingų institucijų atstovų buvimas veiklos vykdytojo valdose) arba kai dėl oficialios kontrolės veiksmų pobūdžio reikalaujama kitaip (visų pirma, su audito veiksmais susijusiu atveju); |
(34) |
oficiali kontrolė turėtų būti nuodugni ir veiksminga ir ja turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai taikomi. Kadangi oficiali kontrolė gali būti našta veiklos vykdytojams, kompetentingos institucijos oficialios kontrolės veiksmus turėtų organizuoti ir vykdyti atsižvelgdamos į veiklos vykdytojų interesus ir apribodamos minėtą naštą iki tokio lygio, kuris yra būtinas tam, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma veiksmingai ir efektyviai; |
(35) |
oficialią kontrolę turėtų atlikti darbuotojai, kurie yra nepriklausomi, t. y. neturi jokio interesų konflikto, ir visų pirma jų padėtis nėra tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų gebėjimui vykdyti savo profesines pareigas nešališkai. Be to, turėtų būti įdiegta tinkama tvarka siekiant užtikrinti nešališkumą tais atvejais, kai vykdoma valdžios institucijoms ar įstaigoms priklausančių gyvūnų, prekių, vietų ar jų vykdomos veiklos oficiali kontrolė; |
(36) |
valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę turėtų vykdyti vienodai atidžiai, nepaisant to, ar taisyklės, kurių vykdymas užtikrinamas, taikomos veiksmams, kurie yra svarbūs tik tos valstybės narės teritorijoje, ar veiksmams, kurie darys poveikį Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų ir prekių, vežtinų ar pateiktinų rinkai kitoje valstybėje narėje arba eksportuotinų už Sąjungos ribų, laikymuisi. Eksporto už Sąjungos ribų atveju pagal Sąjungos teisės aktus taip pat gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar gyvūnai ir prekės atitinka tokių gyvūnų ar prekių paskirties trečiosios šalies nustatytus reikalavimus. Be to, kiek tai susiję su eksporto sertifikatų modelių nustatymu, šiame reglamente numatyti atitinkami įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, kai toks sertifikavimas numatytas Sąjungos teisėje, visų pirma Sąjungos ir trečiosios šalies ar trečiųjų šalių asociacijos sudarytuose dvišaliuose susitarimuose; |
(37) |
nedarant poveikio sektoriaus teisės aktuose nustatytiems atsekamumo reikalavimams, valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų galėti – tiek, kiek tai tikrai būtina oficialiai kontrolei organizuoti, – esant išimtinėms aplinkybėms reikalauti, kad veiklos vykdytojai praneštų apie gyvūnų ir prekių atvežimą iš kitos valstybės narės; |
(38) |
siekiant užtikrinti, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymas būtų tinkamai užtikrinamas, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais gyvūnų ir prekių, kuriems taikomi tie teisės aktai, gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Siekiant užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nuodugniai ir būtų veiksminga, kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais prekių, cheminių ir kitų medžiagų ar objektų, kuriems nėra taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktai, gamybos ir platinimo etapais tiek, kiek to reikia norint visapusiškai ištirti galimus tų teisės aktų pažeidimus ir nustatyti bet kokių tokių pažeidimų priežastį. Siekiant veiksmingai atlikti tą oficialią kontrolę, kompetentingos institucijos turėtų parengti ir tvarkyti veiklos vykdytojų, kurių atžvilgiu kontrolė turi būti atliekama, sąrašą ar registrą; |
(39) |
kompetentingos institucijos vadovaujasi veiklos vykdytojų ir plačiosios visuomenės interesais ir užtikrina, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatyti aukšti apsaugos standartai būtų nuolatos palaikomi ir saugomi imantis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų ir kad tokių teisės aktų laikymasis būtų tikrinamas visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje vykdant oficialią kontrolę. Todėl kompetentingos institucijos, taip pat įgaliotosios įstaigos ir fiziniai asmenys, kuriems pavestos tam tikros užduotys, turėtų būti atskaitingi veiklos vykdytojams ir plačiajai visuomenei už jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir efektyvumą. Jie turėtų sudaryti galimybes susipažinti su informacija apie oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą bei vykdymą ir reguliariai skelbti informaciją apie oficialią kontrolę ir gautus rezultatus. Kompetentingos institucijos, laikydamosi tam tikrų sąlygų, taip pat turėtų turėti teisę skelbti informaciją apie atskirų veiklos vykdytojų reitingą, pagrįstą oficialios kontrolės rezultatais, arba suteikti galimybę susipažinti su šia informacija. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis reitingų sistemomis ir jos turėtų būti skatinamos jomis naudotis, kad žemės ūkio maisto produktų grandinėje padidėtų skaidrumas, su sąlyga, kad tokiomis sistemomis tinkamai užtikrinamas sąžiningumas, nuoseklumas, skaidrumas ir objektyvumas. Kompetentingos institucijos turėtų būti įdiegusios būtiną tvarką siekdamos užtikrinti, kad reitingas tiksliai atspindėtų realų reikalavimų laikymosi lygį; visų pirma, kompetentingos institucijos turėtų būti skatinamos užtikrinti, kad reitingas būtų pagrįstas kelių oficialių kontrolių rezultatais arba – tais atvejais, kai reitingas pagrįstas vienos oficialios kontrolės rezultatais, o rezultatai nėra palankūs, – kad per pagrįstą laikotarpį būtų įvykdytos tolesnės oficialios kontrolės. Visų pirma, reitingo kriterijai privalo būti skaidrūs, kad būtų galima palyginti geriausios praktikos pavyzdžius ir laiku apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu parengti nuoseklų požiūrį; |
(40) |
svarbu, kad kompetentingos institucijos, taip pat įgaliotosios įstaigos ir fiziniai asmenys, kuriems pavestos tam tikros užduotys, užtikrintų ir tikrintų jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu jie turėtų veikti remdamiesi rašytinėmis dokumentais įformintomis procedūromis ir oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams turėtų pateikti informaciją ir instrukcijas. Be to, jie turėtų būti įdiegę dokumentais įformintas procedūras ir mechanizmus, kuriais nuolatos tikrintų, kad jų pačių veiksmai būtų veiksmingi ir nuoseklūs, ir imtis taisomųjų veiksmų, jei nustatoma trūkumų; |
(41) |
tam, kad būtų lengviau nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejus ir siekiant supaprastinti atitinkamo veiklos vykdytojo taisomųjų veiksmų taikymą, oficialios kontrolės rezultatai turėtų būti užfiksuoti raštu, o kopija turėtų būti pateikta veiklos vykdytojui, jei jis to paprašo. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų dalyvavimas veiklos vykdytojo veiklai stebėti, raštu fiksuoti kiekvieną atskirą patikrą ar vizitą į veiklos vykdytojo valdas būtų neproporcinga. Tokiais atvejais rašytinė informacija turėtų būti rengiama taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojas galėtų būti reguliariai informuoti apie reikalavimų laikymosi lygį ir nedelsiant informuoti apie bet kokius nustatytus trūkumus ar reikalavimų nesilaikymą; |
(42) |
veiklos vykdytojai turėtų visapusiškai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, įgaliotosiomis įstaigomis arba fiziniais asmenimis, kuriems pavestos tam tikros užduotys, kad užtikrintų sklandų oficialios kontrolės vykdymą ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms vykdyti kitą oficialią veiklą. Už siuntas, įvežamas į Sąjungą, atsakingi veiklos vykdytojai turėtų teikti visą turimą su ta siunta susijusią informaciją. Visi veiklos vykdytojai turėtų kompetentingoms institucijoms teikti bent tą informaciją, kuri yra reikalinga jiems, jų veiklai ir veiklos vykdytojams, kuriems jie tiekia, bei jiems tiekiantiems veiklos vykdytojams identifikuoti; |
(43) |
šiuo reglamentu nustatoma bendra teisės aktų sistema oficialiai kontrolei organizuoti siekiant patikrinti, ar laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų visose srityse, kurioms tokie teisės aktai taikomi. Kai kuriose iš tų sričių Sąjungos teisės aktais nustatomi išsamūs reikalavimai, kurių reikia laikytis ir pagal kuriuos oficialiai kontrolei atlikti būtini konkretūs gebėjimai ir konkrečios priemonės. Siekiant išvengti skirtingos reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktikos, dėl kurios žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės apsauga ir, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkos apsauga galėtų tapti nevienoda, o gyvūnų ir prekių, kuriems taikomas šis reglamentas, vidaus rinkos veikimas ir konkurencija galėtų būti iškraipyti, Komisija turėtų galėti papildyti šiame reglamente nustatytas taisykles priimdama konkrečias oficialios kontrolės taisykles, kuriomis būtų patenkinti kontrolės tose srityse poreikiai. Visų pirma tokiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti konkretūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai ir minimalus tokios kontrolės dažnumas, konkrečios ar papildomos priemonės be šiame reglamente jau numatytų, kurių kompetentingos institucijos turėtų imtis reikalavimų nesilaikymo atvejais, konkretūs kompetentingų institucijų įgaliojimai ir užduotys be šiame reglamente jau numatytų ir konkretūs šiame reglamente numatyti administracinės pagalbos mechanizmų taikymo kriterijai. Kitais atvejais tokių papildomų taisyklių galėtų prireikti norint nustatyti išsamesnę su maistu ir pašarais susijusios oficialios kontrolės vykdymo sistemą, kai gaunama naujos informacijos apie riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba, GMO ir augalų apsaugos priemonių atveju – taip pat riziką aplinkai, rodančios, kad neturint bendrų oficialios kontrolės vykdymo visose valstybėse narėse specifikacijų kontrole nebūtų užtikrintas reikiamas apsaugos nuo tos rizikos lygis, kaip numatyta Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose; |
(44) |
siekiant sudaryti galimybes veiksmingai organizuoti oficialią kontrolę, kuriai taikomas šis reglamentas, valstybės narės pačios turėtų galėti nurodyti, kurie darbuotojai yra tinkamiausi tokiai kontrolei atlikti, su sąlyga, kad visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės apsauga ir kad laikomasi tarptautinių standartų ir įsipareigojimų. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai patikimiems oficialios kontrolės rezultatams užtikrinti būtini specialūs gebėjimai, valstybėms narėms turėtų būti taikomas reikalavimas kreiptis į valstybinius veterinarijos gydytojus, valstybinius augalų sveikatos pareigūnus ar kitus konkrečiai paskirtus asmenis. Tuo neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei taip pat pasitelkti valstybinius veterinarijos gydytojus (įskaitant ir naminių paukščių bei kiškiažvėrių oficialiai kontrolei), valstybinius augalų sveikatos pareigūnus ar kitus konkrečiai paskirtus asmenis tais atvejais, kai to nereikalaujama pagal šį reglamentą; |
(45) |
siekiant parengti naujus kontrolės metodus ir būdus, susijusius su mėsos produkcijos oficialia kontrole, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama patvirtinti nacionalines priemones riboto laikotarpio ir aprėpties bandomiesiems projektams įgyvendinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar veiklos vykdytojai laikosi visų svarbiausių mėsos produkcijai taikomų nuostatų, įskaitant reikalavimą užtikrinti, kad mėsa būtų saugi ir tinkama žmonėms vartoti. Siekiant užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės turėtų galimybę įvertinti tokių nacionalinių priemonių poveikį ir pareikšti savo nuomonę prieš jas patvirtinant, taigi imtis tinkamiausių veiksmų, apie tas priemones turėtų būti pranešama Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 (15) 5 ir 6 straipsnius ir šių straipsnių tikslais; |
(46) |
kompetentingos institucijos turėtų galėti kai kurias savo užduotis pavesti kitoms įstaigoms. Turėtų būti nustatytos tinkamos sąlygos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumo, kokybės ir nuoseklumo išsaugojimui užtikrinti. Įgaliotoji įstaiga visų pirma pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (toliau – ISO) standartą turėtų būti akredituota atlikti patikras; |
(47) |
oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos patikimumui ir nuoseklumui visoje Sąjungoje užtikrinti, mėginių ėmimo, laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodai turėtų atitikti mokslo standartus, tenkinti atitinkamos laboratorijos konkrečius analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų poreikius ir užtikrinti tvirtus ir patikimus analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatus. Turėtų būti nustatytos aiškios naudotino metodo pasirinkimo taisyklės, kai galima rinktis daugiau nei vieną metodą iš skirtingų šaltinių, tokių kaip ISO, Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (toliau – EPPO), Tarptautinė augalų apsaugos konvencija (toliau – IPPC), Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (toliau – OIE), Europos Sąjungos ir nacionalinės etaloninės laboratorijos arba nacionalinė teisė; |
(48) |
kai vykdant oficialią kontrolę iš veiklos vykdytojų gyvūnų ar prekių imami mėginiai, atliekama jų analizė, tyrimai ar diagnostiniai tyrimai, tie veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę gauti antro eksperto nuomonę savo sąskaita. Tokia teise veiklos vykdytojui turėtų būti sudaryta galimybė prašyti, kad pirminio mėginių ėmimo, analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo dokumentus peržiūrėtų kitas ekspertas, taip pat kad būtų atlikta antra pirminių paimtų mėginių medžiagos dalių analizė, tyrimas ar diagnostinis tyrimas, išskyrus atvejus, kai bet kuri tokia antra analizė, tyrimas ar diagnostinis tyrimas yra techniškai neįmanomi arba nereikalingi. Siekiant įvertinti, ar esama karantininių organizmų, arba, atitinkamais atvejais, atlikti mikrobiologinę analizę, tokiais atvejais, visų pirma, būtų laikomi tie atvejai, kai itin nedidelė gyvūnų ar prekių dalis kelia pavojų arba kai pavojus plinta itin menkai ar nereguliariai; |
(49) |
internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis vykdomos prekybos oficialiai kontrolei vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę gauti mėginius anonimiškai pateikdamos užsakymus (taip pat žinomus kaip kontrolinis pirkimas), kuriuos tuomet galima analizuoti, tirti arba tikrinti, ar jais laikomasi reikalavimų. Kompetentingos institucijos turėtų imtis visų priemonių veiklos vykdytojų teisėms į antro eksperto nuomonę išsaugoti; |
(50) |
laboratorijos, kurias kompetentingos institucijos paskiria vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analizei, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams atlikti, turėtų turėti ekspertinių žinių, įrangos, infrastruktūros ir darbuotojų tokioms užduotims vykdyti laikantis aukščiausių standartų. Pagrįstiems ir patikimiems rezultatams užtikrinti tos laboratorijos turėtų būti akredituotos naudoti šiuos metodus pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Akreditaciją turėtų suteikti nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (16); |
(51) |
akreditacija yra geriausia priemonė dideliam oficialiųjų laboratorijų veiklos rezultatyvumui užtikrinti, tačiau kartu tai sudėtingas ir brangus procesas, dėl kurio laboratorijoms tektų neproporcinga našta tais atvejais, kai laboratorinės analizės, tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodas itin paprastas ir jam nereikia specializuotų procedūrų ar įrangos, kaip yra Trichinella aptikimo atliekant patikrą atveju ir, laikantis tam tikrų sąlygų, tais atvejais, kai laboratorija atlieka analizes, tyrimus arba diagnostinius tyrimus tik vykdydama kitą oficialią veiklą, o ne oficialią kontrolę; |
(52) |
norint užtikrinti požiūrio lankstumą ir proporcingumą, visų pirma gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos laboratorijų atžvilgiu, turėtų būti numatyta galimybė priimti leidžiančias nukrypti nuostatas, kuriomis būtų siekiama tam tikroms laboratorijoms leisti nebūti akredituotoms visiems jų naudojamiems metodams. Tokie atvejai visų pirma būna tada, kai nėra patvirtintų metodų konkretiems augalų kenkėjams aptikti. Be to, galėtų būti ne iš karto įmanoma laboratoriją akredituoti visiems metodams, kuriuos ji turėtų naudoti kaip oficialioji laboratorija, kai turi būti naudojami nauji ar neseniai pakeisti metodai, naujai atsirandančios rizikos atvejais bei esant ekstremaliosioms situacijoms. Todėl tam tikromis sąlygomis oficialiosioms laboratorijoms turėtų būti leista kompetentingų institucijų pavedimu atlikti analizes, tyrimus ir diagnostinius tyrimus prieš gaunant susijusią akreditaciją; |
(53) |
gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, oficiali kontrolė yra ypač svarbi, nes ši kontrolė užtikrina Sąjungoje taikytinų teisės aktų laikymąsi, visų pirma, taisyklių, nustatytų žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei apsaugoti, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkai apsaugoti. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma prieš gyvūnus ar prekes išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje. Oficialios kontrolės dažnumas turėtų būti atitinkamai susijęs su rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkai, kurią galėtų kelti į Sąjungą įvežami gyvūnai ir prekės, atsižvelgiant į tai, kaip veiklos vykdytojas seniau laikėsi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktuose numatytų reikalavimų, į atitinkamoje trečiojoje šalyje jau įvykdytą tų gyvūnų ir prekių kontrolę ir tos trečiosios šalies suteiktas garantijas, kad į Sąjungą eksportuojami gyvūnai ir prekės atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus; |
(54) |
būtina numatyti gyvūnų ir prekių, kurie visada turėtų būti pateikiami pasienio kontrolės poste oficialiai kontrolei prieš juos įvežant į Sąjungą, kategorijas. Be to, būtina numatyti galimybę reikalauti, kad kitų kategorijų prekėms laikinai būtų taikomas tas pats reikalavimas tuo tikslu taikant konkrečias priemones, ir galimybę reikalauti, kad tam tikrų kitų kategorijų prekės, visų pirma tam tikri maisto produktai, kuriuose yra ir augalinių produktų, ir apdorotų gyvūninių produktų (sudėtiniai produktai), visada būtų pateikiami pasienio kontrolės poste oficialiai kontrolei prieš juos įvežant į Sąjungą; |
(55) |
atsižvelgiant į riziką, kurią tam tikri gyvūnai ar prekės gali kelti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, juos įvežant į Sąjungą turėtų būti vykdoma jų speciali oficiali kontrolė. Pagal galiojančias Sąjungos taisykles Sąjungos pasienyje turi būti vykdoma oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnams, gyvūniniams produktams, genetinės medžiagos produktams ir šalutiniams gyvūniniams produktams taikytinų žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartų ir ar augalai ir augaliniai produktai atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Taip pat vykdoma nuodugnesnė tam tikrų kitų prekių kontrolė jas įvežant į Sąjungą, jei to reikia dėl kylančios ar žinomos rizikos. Šiame reglamente turėtų būti numatytos tokios kontrolės, kuri šiuo metu reglamentuojama Tarybos direktyvomis 97/78/EB (17), 91/496/EEB (18) ir 2000/29/EB bei Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (19), ypatybės; |
(56) |
kad būtų padidintas Sąjungos oficialios kontrolės sistemos veiksmingumas, užtikrintas tinkamiausias oficialios kontrolės išteklių, skirtų pasienio kontrolei, paskirstymas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų vykdymui užtikrinti, turėtų būti sukurta bendra integruota oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose sistema, kuri pakeistų galiojančias susiskaidžiusias kontrolės sistemas ir joje būtų tvarkomos visos siuntos, kurios turėtų būti tikrinamos jas įvežant į Sąjungą, atsižvelgiant į riziką, kurią jos gali kelti; |
(57) |
siuntų oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma jas atvežus į pasienio kontrolės postus. Tos oficialios kontrolės metu tinkamu dažnumu, priklausomai nuo kiekvienos gyvūnų ar prekių siuntos keliamos rizikos, turėtų būti tikrinami, prireikus pasitelkiant ir tikrinimus elektroninėmis priemonėmis, visų siuntų dokumentai ir atliekami tapatumo patikrinimai bei fiziniai patikrinimai; |
(58) |
fizinių patikrinimų dažnumas turėtų būti nustatytas ir keičiamas remiantis rizika, keliama žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai. Tuo požiūriu kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos išteklius kontrolei skirti ten, kur rizika yra didžiausia. Tapatumo patikrinimų dažnumas taip pat turėtų būti mažinamas arba turėtų būti apsiribojama siuntos oficialios plombos tikrinimu, jei tą galima pateisinti mažesne į Sąjungą įvežamos siuntos keliama rizika. Rizika grindžiamo požiūrio į tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus turėtų būti laikomasi naudojantis turimais duomenų rinkiniais ir informacija, taip pat kompiuterinėmis duomenų rinkimo ir valdymo sistemomis; |
(59) |
tam tikrais atvejais ir su sąlyga, kad užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė, ir, kiek tai susiję su GMO ir augalų apsaugos produktais, taip pat aplinkos apsauga, paprastai kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdoma oficiali kontrolė galėtų būti vykdoma kituose kontrolės postuose arba ją galėtų vykdyti kitos institucijos; |
(60) |
veiksmingo oficialios kontrolės sistemos organizavimo tikslu prie siuntų, kurios atvežamos iš trečiųjų šalių ir kurių kontrolę reikia vykdyti jas įvežant į Sąjungą, turėtų būti pridedamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (toliau – BSĮD), naudotinas išankstiniam pranešimui apie siuntų atvežimą į pasienio kontrolės postą ir įvykdytos oficialios kontrolės rezultatams bei kompetentingų institucijų priimtiems sprendimams, susijusiems su siunta, prie kurios šis dokumentas pridedamas, fiksuoti. Tą patį dokumentą veiklos vykdytojas turėtų naudoti muitiniam įforminimui, kai visa oficiali kontrolė jau įvykdyta; |
(61) |
kai kuriose valstybėse narėse dėl konkrečių geografinių apribojimų, tokių kaip ilgos pakrantės ar sienos, sunku nuolat įgyvendinti būtiniausius pasienio kontrolės postams taikomus reikalavimus. Neapdoroti medienos rąstai paprastai importuojami dideliais kiekiais per specializuotus uostus ar kontrolės postus, o importo dažnumas nereguliarus, todėl sudėtinga turėti nuolat personalu ir įranga aprūpintus pasienio kontrolės postus. Turėtų būti leidžiama numatyti nuo pasienio kontrolės postams taikomų būtiniausių reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, siekiant užtikrinti veiksmingą konkrečių neapdorotų medienos rąstų oficialią kontrolę; |
(62) |
į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma valstybių narių paskirtuose pasienio kontrolės postuose vadovaujantis būtiniausių reikalavimų rinkiniu. Jei tokie postai nebeatitinka būtiniausių reikalavimų arba jei jų veikla galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, jų skyrimą reikėtų atšaukti arba sustabdyti. Priimant sprendimą, ar tokį skyrimą atšaukti ar sustabdyti, reikėtų atsižvelgti į rizikos rimtumo laipsnį ir į proporcingumo principą; |
(63) |
vienodam oficialios kontrolės taisyklių taikymui iš trečiųjų šalių atvežamoms siuntoms užtikrinti reikėtų nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias veiksmus, kurių kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai turėtų imtis įtarę, kad nesilaikoma reikalavimų, taip pat dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų ir siuntų, kurios galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai; |
(64) |
tam, kad būtų išvengta oficialios kontrolės vykdymo nenuoseklumo ir dubliavimosi, kad siuntos, kurių oficiali kontrolė turi būti vykdoma pasienio kontrolės postuose ir kituose kontrolės postuose, būtų laiku identifikuotos ir kad būtų užtikrintas veiksmingas kontrolės vykdymas, reikėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos su siuntomis, kurios atvežamos iš trečiųjų šalių, susijusios institucijos bendradarbiautų ir keistųsi informacija; |
(65) |
valstybės narės turėtų visada užtikrinti pakankamus finansinius išteklius tam, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdančios kompetentingos institucijos būtų tinkamai aprūpintos darbuotojais ir įranga. Nors veiklos vykdytojams pirmiausia tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų veikla būtų vykdoma laikantis Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, jų pačių tuo tikslu vykdomos kontrolės sistemą turėtų papildyti tam skirta kiekvienos valstybės narės prižiūrima oficialios kontrolės sistema veiksmingai rinkos priežiūrai žemės ūkio maisto produktų grandinėje užtikrinti. Dėl savo pobūdžio tokia sistema yra sudėtinga ir reikalauja išteklių, ir jai reikėtų skirti pastovius išteklius oficialiai kontrolei vykdyti tokiu lygmeniu, kuris yra tinkamas vykdymo užtikrinimo poreikiams bet kuriuo momentu. Tam, kad būtų sumažinta oficialios kontrolės sistemos priklausomybė nuo viešųjų finansų, kompetentingos institucijos turėtų rinkti mokesčius ar rinkliavas, kad padengtų išlaidas, kurias jos patiria vykdydamos tam tikrų veiklos vykdytojų oficialią kontrolę ir imdamosi tam tikrų veiksmų, kai vadovaujantis Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reikalinga registracija ar patvirtinimas pagal Sąjungos taisykles dėl maisto ir pašarų higienos ar pagal taisykles, kuriomis reglamentuojama augalų sveikata. Mokesčius ar rinkliavas iš veiklos vykdytojų taip pat reikėtų rinkti siekiant padengti oficialios kontrolės, kuri vykdoma tam, kad būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, išlaidas ir kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės išlaidas; |
(66) |
mokesčiai ar rinkliavos turėtų padengti kompetentingų institucijų vykdant oficialią kontrolę patirtas išlaidas, įskaitant pridėtines išlaidas, bet jų neviršyti. Pridėtinės išlaidos galėtų apimti paramos ir organizavimo išlaidas, reikalingas planavimui ir oficialios kontrolės vykdymui. Turėtų būti apskaičiuotos kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidos ar visų per tam tikrą laikotarpį įvykdytų oficialios kontrolės veiksmų išlaidos. Jei mokesčiai ar rinkliavos taikomi remiantis faktinėmis atskiros oficialios kontrolės išlaidomis, reikalavimų gerai besilaikantiems veiklos vykdytojams tenkančios bendros išlaidos turėtų būti mažesnės nei reikalavimų nesilaikantiems veiklos vykdytojams, kadangi jų oficiali kontrolė turėtų būti atliekama rečiau. Kad visi veiklos vykdytojai būtų skatinami laikytis Sąjungos teisės aktų nepriklausomai nuo metodo (pagrįsto faktinėmis išlaidomis ar fiksuotu dydžiu), kurį kiekviena valstybė narė pasirinko mokesčiams ar rinkliavoms apskaičiuoti, jei mokesčiai ar rinkliavos apskaičiuojami remiantis bendromis kompetentingų institucijų per tam tikrą laikotarpį patirtomis išlaidomis, ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepriklausomai nuo to, ar ataskaitiniu laikotarpiu vykdyta jų oficiali kontrolė, tie mokesčiai ar rinkliavos turėtų būti apskaičiuoti taip, kad tai būtų naudinga veiklos vykdytojams, kurie nuolat nuosekliai laikosi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų; |
(67) |
turėtų būti draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai kompensuoti kompetentingų institucijų surinktus mokesčius ar rinkliavas, nes dėl to veiklos vykdytojai, kurie negali pasinaudoti tokia kompensacija, atsidurtų nepalankesnėje padėtyje, ir tai galėtų iškraipyti konkurenciją; |
(68) |
oficialios kontrolės finansavimas iš veiklos vykdytojų renkant mokesčius ar rinkliavas turėtų būti visiškai skaidrus, kad piliečiai ir įmonės galėtų suprasti mokesčiams ar rinkliavoms nustatyti naudojamą metodą ir duomenis; |
(69) |
Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatomi atvejai, kai tam tikrus gyvūnus ar prekes pateikiant rinkai ar juos vežant turėtų būti pridedamas oficialus sertifikatas, pasirašytas sertifikuojančiojo pareigūno. Tikslinga parengti bendras taisykles, kuriomis būtų nustatytos kompetentingų institucijų ir sertifikuojančiųjų pareigūnų pareigos, susijusios su oficialių sertifikatų išdavimu, ir oficialių sertifikatų ypatybės, reikalingos jų patikimumui užtikrinti; |
(70) |
kitais atvejais šio reglamento taikymo sričiai priskiriamomis taisyklėmis numatoma, kad tam tikrus gyvūnus ar prekes pateikiant rinkai ar juos vežant turi būti pridėta oficiali etiketė, oficialus ženklas ar kitas oficialus patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų oficialiai prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos. Oficialūs patvirtinimai apima, pavyzdžiui, augalų pasus, ekologinius logotipus ir atpažinties ženklus, kai jie privalomi pagal Sąjungos teisės aktus, ir saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų arba garantuotų tradicinių gaminių ženklus. Tikslinga nustatyti būtiniausių taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinama, kad oficialūs patvirtinimai taip pat galėtų būti išduodami laikantis atitinkamų patikimumo garantijų; |
(71) |
oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla turėtų būti pagrįsta analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodais, kurie atitiktų naujausius mokslo standartus ir užtikrintų pagrįstus, patikimus ir palygintinus rezultatus visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų nuolatos gerinti oficialiųjų laboratorijų naudojamus metodus ir juos naudojant surinktų analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų duomenų kokybę ir vienodumą. Tuo tikslu Komisija turėtų galėti skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas visose tose žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės srityse, kuriose reikia tikslių ir patikimų analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatų, ir pasikliauti jų ekspertų pagalba. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos turėtų visų pirma užtikrinti, kad nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ir oficialiosioms laboratorijoms būtų teikiama naujausia informacija apie esamus metodus, jos organizuotų tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus ar juose aktyviai dalyvautų ir teiktų nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ar oficialioms laboratorijoms mokymo kursus; |
(72) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio pirmą pastraipą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 (20) 21 straipsnio pirmą pastraipą atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei pašarų priedų laboratorijai suteikiamos konkrečios užduotys kaip dalis leidimo išdavimo procedūros genetiškai modifikuotam maistui ar pašarams ar pašarų priedams, visų pirma susijusios su pareiškėjų pasiūlyto aptikimo ar analizės metodo bandymais, vertinimu ir patvirtinimu. Todėl šio reglamento tikslais tos laboratorijos turėtų veikti kaip Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos; |
(73) |
oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai, kuria siekiama nustatyti galimus taisyklių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, taip pat gyvūnų gerovės srityje, vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su atnaujinamais, patikimais ir nuosekliais techniniais duomenimis, mokslinių tyrimų išvadomis, naujais metodais ir ekspertinėmis žiniomis, kurių reikia tinkamam tose dviejose srityse taikytinų Sąjungos teisės aktų taikymui. Tuo tikslu Komisija turėtų galėti paskirti žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo bei vientisumo ir gyvūnų gerovės Europos Sąjungos etaloninius centrus ir pasikliauti šių centrų ekspertų parama; |
(74) |
siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ir prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo užtikrinant vartotojų pasitikėjimą ja, reikėtų veiksmingai ir nuosekliai nustatyti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo atvejus, kai būtini reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmai daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnį nustatyta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (toliau – RASFF) jau suteikia kompetentingoms institucijoms galimybę greitai keistis informacija apie didelę tiesioginę ar netiesioginę su maistu ar pašarais susijusią riziką žmonių sveikatai arba apie didelę su pašarais susijusią riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir platinti tokią informaciją siekiant sudaryti galimybes imtis skubių priemonių tai didelei rizikai panaikinti. Vis dėlto, nors ta priemonė suteikia galimybę laiku imtis veiksmų visose atitinkamose valstybėse narėse tam tikrai didelei rizikai žemės ūkio maisto produktų grandinėje panaikinti, ji negali būti taikoma siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai tarpvalstybinei pagalbai ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimui, kuriais užtikrinama, kad Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo tarpvalstybiniu mastu atvejais būtų veiksmingai imamasi priemonių ne tik valstybėje narėje, kurioje reikalavimų nesilaikymas pastebėtas pirmiausia, bet ir valstybėje narėje, kurioje pradėta nesilaikyti reikalavimų. Visų pirma, administracinė pagalba ir bendradarbiavimas turėtų kompetentingoms institucijoms sudaryti galimybę keistis informacija, nustatyti Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimus tarpvalstybiniu mastu, juos tirti ir imtis veiksmingų bei proporcingų veiksmų tų pažeidimų atžvilgiu, taip pat galimos nesąžiningos arba klaidinančios praktikos, kuri yra ar galėtų būti tarpvalstybinio pobūdžio, atvejais; |
(75) |
administracinės pagalbos prašymų ir visų pranešimų atžvilgiu turėtų būti imamasi atitinkamų tolesnių veiksmų. Norint palengvinti administracinę pagalbą ir bendradarbiavimą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų, kurios skirtingų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teiktų su ryšių srautais susijusią paramą ir koordinuotų šiuos srautus. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas bei modernizuoti ir supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos naudotinų techninių priemonių specifikacijos, ryšių palaikymo įstaigų tarpusavio ryšių procedūros ir standartinis paramos prašymų, pranešimų ir atsakymų formatas; |
(76) |
turėtų būti reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė rengtų ir reguliariai atnaujintų daugiametį nacionalinį kontrolės planą (toliau – DNKP), kuris aprėptų visas Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais reglamentuojamas sritis ir kuriame būtų pateikta informacija apie jos oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizavimą. Tokie DNKP – priemonė, kuria kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad visoje jų teritorijoje ir visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje oficiali kontrolė būtų vykdoma rizika grindžiamu ir veiksmingu būdu bei laikantis šio reglamento. Planų tinkamumas pagal paskirtį turėtų būti užtikrintas tinkamai konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais prieš šiuos planus parengiant; |
(77) |
siekiant užtikrinti DNKP darną ir išsamumą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną įstaigą, kuriai būtų pavesta koordinuoti jos DNKP parengimą ir prireikus rinkti su jo įgyvendinimu, peržiūra ir atnaujinimu susijusią informaciją; |
(78) |
turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie kontrolės veiksmus ir DNKP įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas bei palengvinti palyginamų duomenų rinkimą ir perdavimą, vėlesnį tokių duomenų įtraukimą į visos Sąjungos statistiką ir Komisijos oficialios kontrolės visoje Sąjungoje veikimo ataskaitų rengimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl metinių ataskaitų standartinių formų pavyzdžių nustatymo; |
(79) |
Komisijos ekspertai turėtų galėti valstybėse narėse vykdyti kontrolę, įskaitant auditus, kad patikrintų, kaip taikomi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos ir kompetentingos institucijos. Komisijos atliekama kontrolė taip pat turėtų būti naudinga tiriant ir renkant informaciją apie vykdymo užtikrinimo praktiką ar problemas, nenumatytus atvejus ir naujus pokyčius valstybėse narėse. Atitinkamų valstybių narių prašymu Komisijos ekspertai taip pat turėtų galėti dalyvauti, kai tos valstybės narės teritorijoje kontrolę vykdo trečiųjų šalių kompetentingos institucijos; tokia kontrolė turėtų būti rengiama atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujant; |
(80) |
gyvūnai ir prekės iš trečiųjų šalių turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie yra taikomi Sąjungos gyvūnams ir prekėms, arba reikalavimus, kurie pripažinti bent lygiaverčiais atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais. Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 11 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad į Sąjungą importuojamas maistas ir pašarai atitiktų susijusius Sąjungos maisto srities teisės aktų reikalavimus arba reikalavimus, kurie laikomi bent jiems lygiaverčiais. Konkretūs to principo taikymo reikalavimai numatyti Sąjungos taisyklėse dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriomis į Sąjungą draudžiama įvežti tam tikrus kenkėjus, kurių Sąjungoje nėra (arba kurių yra labai nedaug), Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, pagal kuriuos gyvūnus ir tam tikrus gyvūninius produktus į Sąjungą galima įvežti tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į tuo tikslu sudarytą sąrašą, ir Sąjungos taisyklėse dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės organizavimo, kuriomis taip pat numatyta sudaryti trečiųjų šalių, iš kurių tie produktai gali būti įvežami į Sąjungą, sąrašą; |
(81) |
siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai ir prekės atitiktų visus Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytus reikalavimus ar lygiaverčiais laikomus reikalavimus, be Sąjungos taisyklėmis dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, ir Sąjungos taisyklėmis, kuriomis nustatytos konkrečios gyvūninių maisto produktų higienos taisyklės, nustatytų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatytų fitosanitarinių ir veterinarinių reikalavimų, Komisijai turėtų būti leidžiama nustatyti gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygas tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti, kad tie gyvūnai ir prekės atitiktų visus susijusius Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų reikalavimus ar lygiaverčius reikalavimus. Tokios sąlygos turėtų būti taikomos gyvūnams ar prekėms arba gyvūnų ar prekių kategorijoms iš visų trečiųjų šalių arba tam tikrų trečiųjų šalių ar jų regionų; |
(82) |
jei konkrečiais atvejais yra įrodymų, kad tam tikri trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar jų regionų kilmės gyvūnai ar prekės kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, arba jei yra įrodymų, kad gali būti plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, Komisija turėtų galėti patvirtinti priemones tokiai rizikai kuo labiau sumažinti; |
(83) |
efektyvios ir veiksmingos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymas ir galiausiai žmonių, gyvūnų ir augalų sauga bei sveikata ir aplinkos apsauga taip pat priklauso nuo to, ar kontrolę vykdančios institucijos turi gerai apmokytų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių visais klausimais, kurie yra svarbūs tinkamam Sąjungos teisės aktų taikymui. Komisija turėtų numatyti atitinkamus ir tikslinius mokymus vienodam kompetentingų institucijų požiūriui į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą skatinti. Siekiant trečiosiose šalyse skleisti žinias apie Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktus ir reikalavimus, tokie mokymai turėtų būti skirti ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojams. Pastaruoju atveju mokymų veikla turėtų būti parengta atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius, siekiant paremti jų kontrolės ir įgyvendinimo užtikrinimo veiklą, kad jos galėtų laikytis gyvūnų ir prekių importui į Sąjungą taikytinų reikalavimų; |
(84) |
siekiant skatinti kompetentingas institucijas dalytis patirtimi ir gerąja praktika, Komisija turėtų galėti bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis organizuoti valstybių narių darbuotojų, kuriems pavesta vykdyti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą, mainų programas; |
(85) |
norint veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir, prireikus, veiklos vykdytojai galėtų greitai ir veiksmingai keistis duomenimis ir informacija, susijusiais su oficialia kontrole ar jos rezultatais. Sąjungos teisės aktais sukurtos kelios informacinės sistemos, kurias valdo Komisija ir kurios suteikia galimybę tokius duomenis ir informaciją tvarkyti ir valdyti visoje Sąjungoje naudojantis kompiuterinėmis ir internetinėmis priemonėmis. Oficialios kontrolės rezultatams registruoti ir atsekti naudojama Komisijos sprendimais 2003/24/EB (21) ir 2004/292/EB (22) pagal Tarybos direktyvą 90/425/EEB (23) sukurta prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (toliau – TRACES sistema), kuri šiuo metu naudojama duomenims bei informacijai apie gyvūnus ir gyvūninius produktus ir jų oficialią kontrolę tvarkyti. Šiuo reglamentu turėtų būti suteikiama galimybė tą sistemą palaikyti ir atnaujinti, kad būtų galima ją naudoti visoms prekėms, kurioms Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktais nustatyti konkretūs reikalavimai ar oficialios kontrolės praktinė tvarka. Taip pat yra kompiuterinių sistemų, kuriomis naudodamosi valstybės narės gali tarpusavyje ir su Komisija greitai keistis informacija apie riziką, kuri galėtų kilti žemės ūkio maisto produktų grandinėje ar gyvūnų ir augalų sveikatai. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu sukuriama Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (toliau – RASFF) – sistema, kuria naudojantis pranešama apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (24) 20 straipsniu – pranešimų ir ataskaitų dėl su į sąrašą įtrauktomis ligomis susijusių priemonių sistema, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 (25) 103 straipsniu – pranešimų ir ataskaitų dėl kenkėjų buvimo ir pranešimų dėl reikalavimų nesilaikymo atvejų sistema. Visos tokios sistemos turėtų veikti darniai ir nuosekliai, naudojantis skirtingų sistemų sinergija, vengiant dubliavimosi, supaprastinant sistemų veikimą ir padarant jas veiksmingesnes; |
(86) |
siekiant padėti užtikrinti veiksmingesnį oficialios kontrolės valdymą Komisija turėtų sukurti kompiuterinę informacinę sistemą, į kurią būtų integruotos ir prireikus atnaujinamos visos susijusios esamos informacinės sistemos – tai leistų naudotis pažangiomis ryšių ir sertifikavimo priemonėmis ir kuo veiksmingiau naudotis su oficialia kontrole susijusiais duomenimis ir informacija. Kad būtų išvengta bereikalingo informacijai keliamų reikalavimų dubliavimo, kuriant tokią kompiuterinę sistemą reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti, kai tinkama, tokios kompiuterinės sistemos suderinamumą ir sąveikumą su kitomis valdžios institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis, kuriose automatiškai keičiamasi susijusiais duomenimis arba kuriose jie prieinami. Be to, laikantis Europos skaitmeninės darbotvarkės turėtų būti numatyta galimybė naudoti elektroninius parašus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (26). Rengiant bet kokią naują tokios kompiuterinės sistemos funkciją, taip pat rengiant susijusias įgyvendinimo priemones, kurios galėtų daryti poveikį asmens duomenų tvarkymui ir privatumui, turėtų būti konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu; |
(87) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su tinkamu kompiuterinės informacinės sistemos veikimu, jos techninėmis specifikacijomis, taip pat įvairių susijusių subjektų ir naudotojų pareigomis ir prerogatyvomis, visų pirma atsižvelgiant į poreikį kuo labiau sumažinti administracinę naštą, prireikus naudojant tarptautiniu mastu standartizuotas formuluotes, pranešimų struktūrą ir mainų protokolus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; |
(88) |
kompetentingos institucijos turėtų tirti atvejus, kai kyla įtarimų dėl Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų nesilaikymo, ir, kai nustatomas toks reikalavimų nesilaikymo atvejis, nustatyti reikalavimų nesilaikymo ištakas, mastą ir veiklos vykdytojų atsakomybę. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkami veiklos vykdytojai ištaisytų padėtį, ir užkirsti kelią tolesniam reikalavimų nesilaikymui. Organizuodamos ir vykdydamos tyrimų ir vykdymo užtikrinimo veiksmus, kompetentingos institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į potencialią riziką ir nesąžiningos ar klaidinančios praktikos žemės ūkio maisto produktų grandinėje tikimybę; |
(89) |
itin svarbu vykdant oficialią kontrolę tikrinti, ar laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai pasiekti tų teisės aktų tikslai. Dėl valstybės narės kontrolės sistemų sutrikimų tam tikrais atvejais gali būti labai sunku pasiekti tuos tikslus ir gali kilti rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai, nepriklausomai nuo to, ar su šia rizika yra susiję ar už ją atsakingi veiklos vykdytojai ar kiti subjektai, arba susidaryti padėtis, kai plačiu mastu rimtai nesilaikoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisija turėtų galėti didelių valstybės narės kontrolės sistemos sutrikimų atveju reaguoti priimdama priemones, skirtas tai rizikai žemės ūkio maisto produktų grandinėje kuo labiau sumažinti arba pašalinti, kol atitinkama valstybė narė imsis reikiamų veiksmų kontrolės sistemos sutrikimams pašalinti. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; |
(90) |
Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinę reglamentuojančių teisės aktų ir šio reglamento taisyklių pažeidimo atveju visoje Sąjungoje turėtų būti imamasi veiksmingų, atgrasomų ir proporcingų sankcijų nacionaliniu lygmeniu, kurių griežtumas nustatomas atsižvelgiant, inter alia, į galimą žalą žmonių sveikatai, kuri gali kilti dėl taisyklių pažeidimo, įskaitant tuos atvejus, kai veiklos vykdytojai nebendradarbiauja oficialios kontrolės metu, ir atvejus, kai parengiami ar naudojami klastoti ar klaidinantys oficialūs sertifikatai ar patvirtinimai. Siekiant, kad finansinės sankcijos, taikytinos už taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, būtų pakankamai atgrasomos, turėtų būti nustatytas toks jų lygis, kuriuo būtų siekiama viršyti nepagrįstą pranašumą, kurį pažeidėjas įgyja užsiimdamas ta praktika; |
(91) |
bet koks asmuo kompetentingoms institucijoms turėtų galėti suteikti naujos informacijos, kuri padėtų joms nustatyti šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimo atvejus ir skirti už juos sankcijas. Tačiau aiškių procedūrų stoka ar atsakomųjų veiksmų baimė galėtų atgrasyti nuo informavimo apie pažeidimą. Pranešimas apie šio reglamento pažeidimus yra naudinga priemonė siekiant užtikrinti, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti pažeidimo atvejus ir skirti už juos sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamos nuostatos, kuriomis bet kuriam asmeniui būtų sudarytos galimybės perspėti kompetentingas institucijas apie galimus šio reglamento pažeidimus ir tas asmuo būtų apsaugotas nuo atsakomųjų veiksmų; |
(92) |
šis reglamentas taikomas sritims, kurios jau patenka į tam tikrų šiuo metu galiojančių aktų taikymo sritį. Dubliavimuisi išvengti ir nuosekliai teisės aktų sistemai sukurti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu: Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004 (27), Tarybos direktyvos 89/608/EEB (28), 89/662/EEB (29), 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB (30) ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (31); |
(93) |
nuoseklumui užtikrinti toliau išvardyti aktai turėtų būti iš dalies pakeisti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (32), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 (33), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 (34), Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 (35), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (36), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (37) bei Tarybos direktyvos 98/58/EB (38), 1999/74/EB (39), 2007/43/EB (40), 2008/119/EB (41) ir 2008/120/EB (42); |
(94) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (43) nustatyta veiksmų ir priemonių žemės ūkio maisto produktų grandinėje tose srityse, kurioms šis reglamentas taikomas, Sąjungos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą sistema. Kai kuriais iš tų aktų ir priemonių siekiama gerinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos Sąjungoje vykdymą. Siekiant atsižvelgti į šiuo reglamentu atliekamą Reglamento (EB) Nr. 882/2004 panaikinimą, Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti iš dalies pakeistas; |
(95) |
atsižvelgiant į konkrečią padėtį augalų sektoriuje, kuriam kol kas netaikoma tokio lygio kontrolė kaip kitoms prekėms pagal šį reglamentą, naująją sistemą būtina įdiegti kiek įmanoma sklandžiau ir nuosekliau. Dėl tos priežasties būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl atitinkamų deleguotųjų aktų priėmimo tvarkaraščio. Be to, aišku tai, kad pagrįsta augalų sektoriuje atleisti nuo pareigos tikrinti dokumentus pasienio kontrolės postuose tuo atveju, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai kelia nedidelę riziką, ir leisti tikrinti augalų, augalinių produktų ir kitų objektų dokumentus toliau nuo pasienio kontrolės postų, jeigu tokių patikrinimų toliau nuo pasienio kontrolės postų užtikrinimo lygis yra lygiavertis; |
(96) |
siekiant iš dalies pakeisti nuorodas į Europos standartus ir šio reglamento II ir III priedus atsižvelgiant į teisinius, techninius ir mokslinius pokyčius ir papildyti šį reglamentą konkrečiomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla tose srityse, kurioms šis reglamentas taikomas, įskaitant taisykles dėl darbuotojų kvalifikacijos ir mokymo, dėl papildomų kompetentingų institucijų įgaliojimų ir užduočių, dėl atvejų, kai nereikia akredituoti laboratorijų, dėl tam tikrų atleidimo nuo oficialios kontrolės pasienyje atvejų, dėl kriterijų, naudotinų tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumui nustatyti, dėl sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami tam tikri gyvūnai ar prekės, nustatymo, dėl Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų papildomų reikalavimų ir užduočių bei dėl nacionalinių etaloninių laboratorijų papildomų reikalavimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (44) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(97) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo bei vientisumo ir gyvūnų gerovės Europos Sąjungos etaloninių centrų skyrimu, Komisijos kontrolės veiksmų valstybėse narėse programos priėmimu, nuodugnesnės oficialios kontrolės vykdymu Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų pažeidimų atveju, kai būtina koordinuota Komisijos pagalba ir tolesni veiksmai, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; |
(98) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, įskaitant taisykles ir praktinę tvarką, susijusias su auditu, sertifikatų ir kitų dokumentų formatu, kompiuterinių informacijos valdymo sistemų sukūrimu, veiklos vykdytojų bei kompetentingų institucijų ir kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų bendradarbiavimu, mėginių ėmimo ir laboratorinės analizės, tyrimo ir diagnostinio tyrimo metodais ir jų patvirtinimu ir aiškinimu, atsekamumu, gyvūnų ar prekių, kuriems taikomas kontrolės reikalavimas, sąrašo sudarymu, taip pat šalių ar regionų, kurie gali eksportuoti tam tikrus gyvūnus ir prekes į Sąjungą, sąrašo sudarymu, išankstiniu pranešimu apie siuntas, informacijos mainais, pasienio kontrolės postais, izoliavimu ir karantinu, trečiųjų šalių prieš eksportą atliktos kontrolės patvirtinimu, priemonėmis rizikai kuo labiau sumažinti ar plataus masto rimtam reikalavimų nesilaikymui, susijusiam su tam tikrais trečiosios šalies ar jos regiono kilmės gyvūnais ar prekėmis, nutraukti, trečiųjų šalių ar regionų, kurie teikia garantijas, lygiavertes taikomoms Sąjungoje, pripažinimu ir jo panaikinimu, valstybių narių darbuotojų mokymo veiksmais ir mainų programomis bei nenumatytų atvejų planais maisto ir pašarų srityje siekiant taikyti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąjį krizių valdymo planą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (45); |
(99) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri vykdoma Sąjungos žemės ūkio maisto produktų grandinės teisės aktų taikymui užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo poveikio, sudėtingumo, tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:
a) |
valstybių narių kompetentingų institucijų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo; |
b) |
oficialios kontrolės finansavimo; |
c) |
valstybių narių tarpusavio administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo siekiant tinkamai taikyti 2 dalyje nurodytas taisykles; |
d) |
Komisijos kontrolės vykdymo valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse; |
e) |
sąlygų, kurias reikia atitikti į Sąjungą iš trečiosios šalies įvežamų gyvūnų ir prekių atžvilgiu, patvirtinimo; |
f) |
kompiuterinės informacinės sistemos su oficialia kontrole susijusiai informacijai ir duomenims valdyti sukūrimo. |
2. Šis reglamentas taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar laikomasi taisyklių, kurios yra nustatytos Sąjungos lygmeniu arba kurias nustato valstybės narės Sąjungos teisėms aktams taikyti, šiose srityse:
a) |
maisto ir maisto saugos, vientisumo ir visavertiškumo bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių gamybą ir naudojimą; |
b) |
tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) išleidimo į aplinką maisto ir pašarų gamybos tikslu; |
c) |
pašarų ir pašarų saugos bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybos praktiką ir apsaugoti vartotojų sveikatą, interesus ir informaciją; |
d) |
gyvūnų sveikatos reikalavimų; |
e) |
rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, kylančios dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, prevencijos ir mažinimo; |
f) |
gyvūnų gerovės reikalavimų; |
g) |
apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų; |
h) |
augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai bei naudojimo ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų, išskyrus pesticidų purškimui naudojamą įrangą; |
i) |
ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo; |
j) |
saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių naudojimo ir ženklinimo. |
3. Šis reglamentas taip pat taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar laikomasi 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytų reikalavimų, kai tie reikalavimai taikytini gyvūnams ir prekėms, kurie yra įvežami į Sąjungą arba turi būti eksportuojami iš Sąjungos.
4. Šis reglamentas netaikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti, ar laikomasi:
a) |
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013; vis dėlto, šis reglamentas taikomas patikrinimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 89 straipsnį, kai tais patikrinimais nustatoma galima nesąžininga ar klaidinanti praktika, susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 73–91 straipsniuose nurodytais prekybos standartais; |
b) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES (46); |
c) |
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB (47). |
5. 4, 5, 6 ir 8 straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 15, 18–27, 31–34, 37–42 ir 78 straipsniai, 86–108 straipsniai, 112 straipsnio b punktas, 130 straipsnis ir 131–141 straipsniai taip pat taikomi kitai oficialiai veiklai, kurią kompetentingos institucijos vykdo pagal šį reglamentą arba pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.
2 straipsnis
Oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla
1. Šiame reglamente terminas „oficiali kontrolė“ reiškia kompetentingų institucijų arba įgaliotųjų įstaigų ar fizinių asmenų, kuriems pagal šį reglamentą pavesta atlikti tam tikras oficialios kontrolės užduotis, vykdoma veikla siekiant patikrinti:
a) |
ar veiklos vykdytojai laikosi šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir |
b) |
ar gyvūnai arba prekės atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytus reikalavimus, be kita ko, dėl oficialaus sertifikato ar oficialaus patvirtinimo išdavimo. |
2. Šiame reglamente terminas „kita oficiali veikla“ reiškia kompetentingų institucijų arba įgaliotųjų įstaigų ar fizinių asmenų, kuriems pagal šį reglamentą ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles pavesta atlikti tam tikrą kitą oficialią veiklą, vykdoma veikla, kuri nėra oficiali kontrolė, įskaitant veiklą, kuria siekiama patikrinti, ar esama gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų, užkirsti kelią tokių gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų plitimui ar jį sustabdyti, likviduoti tas gyvūnų ligas arba augalų kenkėjus, išduoti leidimus arba suteikti patvirtinimus ir išduoti oficialius sertifikatus arba oficialius patvirtinimus.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) |
maisto srities teisės aktai – maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 1 punkte; |
2) |
pašarų srities teisės aktai – įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu reglamentuojami pašarai apskritai ir visų pirma pašarų sauga bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo bei platinimo ar naudojimo etapu; |
3) |
kompetentingos institucijos:
|
4) |
ekologiškų produktų kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizacija, kuriai kompetentingos institucijos yra suteikusios visus įgaliojimus, susijusius su Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 (48) taikymu, arba dalį tokių įgaliojimų, įskaitant, kai tikslinga, trečiosios šalies atitinkamą instituciją arba trečiojoje šalyje veikiančią instituciją; |
5) |
įgaliotoji įstaiga – atskiras juridinis asmuo, kuriam kompetentingos institucijos yra pavedusios atlikti tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba tam tikras su kita oficialia veikla susijusias užduotis; |
6) |
kontrolės tikrinimo procedūros – kompetentingų institucijų įdiegta tvarka ir vykdomi veiksmai siekiant užtikrinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumą ir veiksmingumą; |
7) |
kontrolės sistema – valstybėje narėje sukurta sistema, apimanti kompetentingas institucijas ir išteklius, struktūras, tvarką ir procedūras, kurios tikslas yra užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma pagal šį reglamentą ir 18–27 straipsniuose nurodytas taisykles; |
8) |
kontrolės planas – kompetentingų institucijų parengtas aprašas, kuriame pateikiama informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizavimą, taip pat jos veikimą ir išsamų oficialios kontrolės, vykdytinos per tam tikrą laikotarpį kiekvienoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamoje srityje, planavimą; |
9) |
gyvūnai – gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 1 punkte; |
10) |
gyvūnų liga – liga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 16 punkte; |
11) |
prekės – bet kas, išskyrus gyvūnus, kam taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių; |
12) |
maistas – maistas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje; |
13) |
pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte; |
14) |
šalutiniai gyvūniniai produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte; |
15) |
šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 2 punkte; |
16) |
augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 1 punkte; |
17) |
augalų kenkėjai – kenkėjai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 1 straipsnio 1 dalyje; |
18) |
augalų apsaugos produktai – augalų apsaugos produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 1 dalyje; |
19) |
gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (49) I priedo 8.1 punkte; |
20) |
genetinės medžiagos produktai – genetinės medžiagos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 28 punkte; |
21) |
augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 2 punkte; |
22) |
kiti objektai – kiti objektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 2 straipsnio 5 punkte; |
23) |
pavojus – bet koks veiksnys ar aplinkybė, kurie gali daryti nepageidaujamą poveikį žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai; |
24) |
rizika – dėl pavojaus susidariusi nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai tikimybės ir to poveikio rimtumo funkcija; |
25) |
oficialus sertifikavimas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų; |
26) |
sertifikuojantysis pareigūnas:
|
27) |
oficialus sertifikatas – sertifikuojančiojo pareigūno pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų; |
28) |
oficialus patvirtinimas – bet kokia etiketė, ženklas ar kitos formos patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų, atliekančių tikslinę oficialią kontrolę, prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos ir kuriuo patvirtinama, kad laikomasi vieno ar daugiau šiame reglamente arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų; |
29) |
veiklos vykdytojas – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų pareigų; |
30) |
auditas – sistemingas ir nepriklausomas tyrimas siekiant nustatyti, ar veikla ir susiję tokios veiklos rezultatai atitinka suplanuotą tvarką ir ar ta tvarka efektyviai taikoma ir yra tinkama tikslams pasiekti; |
31) |
reitingas – veiklos vykdytojų klasifikacija, grindžiama jų atitikties reitingo kriterijams vertinimu; |
32) |
valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingos institucijos paskirtas veterinarijos gydytojas, kuris yra personalo narys arba dirba kitu pagrindu, turintis tinkamą kvalifikaciją oficialiai kontrolei bei kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal šį reglamentą ir susijusias 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles; |
33) |
valstybinis augalų sveikatos pareigūnas – kompetentingos institucijos paskirtas fizinis asmuo, kuris yra personalo narys arba dirba kitu pagrindu, tinkamai parengtas oficialiai kontrolei bei kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal šį reglamentą ir susijusias 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas taisykles; |
34) |
nurodytos pavojingos medžiagos – nurodytos pavojingos medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte; |
35) |
ilga kelionė – ilga kelionė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2005 2 straipsnio m punkte; |
36) |
pesticidų purškimo įranga – pesticidų purškimo įranga, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/128/EB 3 straipsnio 4 punkte; |
37) |
siunta – tam tikras kiekis gyvūnų ar prekių, kuriems taikomas tas pats oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas ar bet koks kitas dokumentas, kurie vežami ta pačia transporto priemone ir, kurių kilmės vieta – ta pati teritorija arba trečioji šalis ir kurie, išskyrus prekes, kurioms taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, yra tos pačios rūšies, klasės ar taip pat apibūdinami; |
38) |
pasienio kontrolės postas – 47 straipsnio 1 dalyje numatytai oficialiai kontrolei vykdyti valstybės narės paskirta vieta ir jai priklausantys infrastruktūros objektai; |
39) |
išvežimo punktas – pasienio kontrolės postas arba bet kuri kita valstybės narės nustatyta vieta, per kurią į Reglamento (EB) Nr. 1/2005 taikymo sritį patenkantys gyvūnai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos; |
40) |
įvežimas į Sąjungą – gyvūnų ir prekių įvežimas į vieną iš šio reglamento I priede išvardytų teritorijų iš už šių teritorijų ribų, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis, kuriais šis terminas reiškia prekių įvežimą į Sąjungos teritoriją, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 1 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje; |
41) |
dokumentų patikrinimas – oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ir kitų dokumentų, įskaitant komercinio pobūdžio dokumentus, kurie turi būti pridedami prie siuntos, kaip numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, 56 straipsnio 1 dalyje arba pagal 77 straipsnio 3 dalį, 126 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, tikrinimas; |
42) |
tapatumo patikrinimas – vizualinė patikra, kuria patikrinama, ar siuntos turinys ir ženklinimas, įskaitant gyvūnų, plombų ir transporto priemonių žymas, atitinka oficialiuose sertifikatuose, oficialiuose patvirtinimuose ir kituose prie siuntos pridedamuose dokumentuose nurodytą informaciją; |
43) |
fizinis patikrinimas – gyvūnų ar prekių tikrinimas ir, atitinkamai, pakuočių, transporto priemonių, ženklinimo ir temperatūros tikrinimas, mėginių analizei, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams ėmimas ir bet kuris kitas tikrinimas, būtinas siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių; |
44) |
tranzitas – vežimas iš vienos trečiosios šalies į kitą trečiąją šalį, su muitinės priežiūra kertant vieną iš I priede išvardytų teritorijų, arba vežimas iš vienos iš I priede išvardytų teritorijų į kitą I priede nurodytą teritoriją kirtus trečiosios šalies teritoriją, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis, kuriais šis terminas reiškia:
|
45) |
muitinės priežiūra – muitinės priežiūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (50) 5 straipsnio 27 punkte; |
46) |
muitinis tikrinimas – muitinis tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 3 punkte; |
47) |
oficialus sulaikymas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė, nebūtų gabenami ar su jais nebūtų nieko daroma, kol nepriimtas sprendimas dėl jų paskirties vietos; tai apima veiklos vykdytojų vykdomą saugojimą laikantis kompetentingų institucijų instrukcijų ir šioms institucijoms kontroliuojant; |
48) |
kelionės žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedo 1–5 punktuose nustatytas dokumentas; |
49) |
oficialiai paskirtas padėjėjas – kompetentingų institucijų atstovas, parengtas pagal 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir įdarbintas tam tikroms oficialios kontrolės užduotims arba tam tikroms su kita oficialia veikla susijusioms užduotims atlikti; |
50) |
šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a punkte terminas „mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai“ reiškia Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (51) I priedo II dalies I skirsnio 2 skyriaus 0201–0208 poskyriuose išvardytus produktus; |
51) |
sveikumo ženklas – ženklas, kuriuo ženklinama atlikus 18 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytą oficialią kontrolę ir kuris patvirtina, kad mėsa yra tinkama žmonėms vartoti. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
OFICIALI KONTROLĖ IR KITA OFICIALI VEIKLA VALSTYBĖSE NARĖSE
I SKYRIUS
Kompetentingos institucijos
4 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas
1. Valstybės narės kiekvienai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamai sričiai skiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurioms perduoda atsakomybę už oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ar vykdymą.
2. Jei valstybė narė toje pačioje srityje perduoda atsakomybę už oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos organizavimą ar vykdymą daugiau nei vienai kompetentingai institucijai nacionaliniu, regionų arba vietos lygmeniu arba jei pagal 1 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms tuo skyrimu leidžiama perduoti konkrečius oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos įgaliojimus kitoms valdžios institucijoms, valstybė narė:
a) |
užtikrina veiksmingą ir efektyvų visų susijusių institucijų veiklos koordinavimą ir oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos visoje jos teritorijoje nuoseklumą ir efektyvumą ir |
b) |
paskiria vieną instituciją, laikydamasi valstybių narių konstitucinių reikalavimų, atsakingą už bendradarbiavimo ir ryšių su Komisija ir su kitomis valstybėmis narėmis, susijusių su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla, kuri vykdoma kiekvienoje iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamų sričių, koordinavimą. |
3. Kompetentingos institucijos, atsakingos už tikrinimą, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytų taisyklių, gali perduoti tam tikras su oficialia kontrole ar kita oficialia veikla susijusias pareigas vienai ar daugiau ekologiškų produktų kontrolės institucijų. Tokiais atvejais jos kiekvienai iš jų suteikia kodą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad Komisija būtų informuota apie kontaktinius duomenis ir bet kokius pakeitimus, susijusius su:
a) |
pagal 1 dalį paskirtomis kompetentingomis institucijomis; |
b) |
pagal 2 dalies b punktą paskirta viena institucija; |
c) |
3 dalyje nurodytomis ekologiškų produktų kontrolės institucijomis; |
d) |
28 straipsnio 1 dalyje nurodytomis įgaliotosiomis įstaigomis. |
Su pirmoje pastraipoje nurodyta informacija valstybės narės taip pat sudaro galimybę susipažinti visuomenei, įskaitant tokios informacijos skelbimą internete.
5 straipsnis
Bendrosios pareigos, susijusios su kompetentingomis institucijomis ir ekologiškų produktų kontrolės institucijomis
1. Kompetentingos institucijos ir ekologiškų produktų kontrolės institucijos turi:
a) |
būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos veiksmingumui ir tinkamumui užtikrinti; |
b) |
būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumui, kokybei ir nuoseklumui visais lygmenimis užtikrinti; |
c) |
būti įdiegusios procedūras ir (arba) tvarką, kuriomis užtikrinama, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai neturėtų jokio interesų konflikto; |
d) |
turėti tinkamų laboratorinių pajėgumų analizei, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams atlikti arba turėti prieigą prie tokių pajėgumų; |
e) |
turėti pakankamai tinkamos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų, kad oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla galėtų būti atliekama veiksmingai ir efektyviai, arba turėti galimybę pasitelkti tokių darbuotojų; |
f) |
turėti atitinkamus ir tinkamai prižiūrimus infrastruktūros objektus ir įrangą, kad užtikrintų, jog darbuotojai galėtų efektyviai ir veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą; |
g) |
turėti teisinę galią vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir imtis šiame reglamente ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų veiksmų; |
h) |
būti įdiegusios teisines procedūras, skirtas darbuotojų prieigai prie veiklos vykdytojų valdų ir jų turimų dokumentų užtikrinti, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo užduotis; |
i) |
būti nustačiusios nenumatytų atvejų planus ir pasirengusios tokius planus vykdyti ekstremaliosios situacijos atveju, kai tikslinga, pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles. |
2. Visi valstybiniai veterinarijos gydytojai skiriami raštu, išdėstant kokiai oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai bei susijusioms užduotims vykdyti gydytojas paskiriamas. Šiame reglamente numatyti kompetentingų institucijų darbuotojams nustatyti reikalavimai, įskaitant reikalavimą neturėti jokių interesų konfliktų, taikomi visiems valstybiniams veterinarijos gydytojams.
3. Visi valstybiniai augalų sveikatos pareigūnai skiriami raštu, išdėstant kokiai oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai bei susijusioms užduotims vykdyti pareigūnas skiriamas. Šiame reglamente numatyti kompetentingų institucijų darbuotojams taikomi reikalavimai, įskaitant reikalavimą neturėti jokių interesų konfliktų, taikomi visiems valstybiniams augalų sveikatos pareigūnams.
4. Oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai:
a) |
jų kompetencijos srityje tinkamai apmokomi, kad galėtų kompetentingai vykdyti pareigas ir nuosekliai vykdyti oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą; |
b) |
susipažįsta su savo kompetencijos srities naujovėmis ir prireikus reguliariai lanko papildomus mokymus ir |
c) |
atitinkamais atvejais lanko mokymus II priedo I skyriuje nustatytų dalykų srityje ir kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą tenkančių pareigų srityje. |
Kompetentingos institucijos, ekologiškų produktų kontrolės institucijos ir įgaliotosios įstaigos rengia ir įgyvendina mokymo programas, kad užtikrintų, jog oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai dalyvautų a, b ir c punktuose nurodytuose mokymuose.
5. Kai kompetentingos institucijos tarnybose yra daugiau nei vienas skyrius, kompetentingas vykdyti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą, užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus skirtingų skyrių veiklos koordinavimas ir jų bendradarbiavimas.
6 straipsnis
Kompetentingų institucijų auditai
1. Kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi, kompetentingos institucijos vykdo vidaus auditus arba pasirūpina, kad jose būtų vykdomi auditai, ir atsižvelgdamos į tų auditų rezultatus imasi atitinkamų priemonių.
2. 1 dalyje nurodyti auditai turi būti tikrinami nepriklausomos institucijos ir atliekami skaidriai.
7 straipsnis
Teisė apskųsti
Kompetentingų institucijų sprendimus dėl fizinių ar juridinių asmenų, priimtus pagal 55 straipsnį, 66 straipsnio 3 ir 6 dalis, 67 straipsnį, 137 straipsnio 3 dalies b punktą ir 138 straipsnio 1 bei 2 dalis, tokie asmenys turi teisę apskųsti pagal nacionalinę teisę.
Teise apskųsti nedaromas poveikis kompetentingų institucijų pareigai imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti arba kuo labiau sumažinti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, vadovaujantis šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis.
8 straipsnis
Kompetentingų institucijų konfidencialumo pareigos
1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad, laikantis 3 dalies, informacija, gauta vykdant pareigas oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos kontekste, nebūtų atskleista trečiosioms šalims, kai pagal nacionalinės ar Sąjungos teisės aktus tai informacijai dėl jos pobūdžio taikomas profesinės paslapties reikalavimas.
Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, būtų nustatytos atitinkamos konfidencialumo pareigos.
2. 1 dalis taip pat taikoma ekologiškų produktų kontrolės institucijoms, įgaliotosioms įstaigoms ir fiziniams asmenims, kuriems pavestos konkrečios oficialios kontrolės užduotys, ir oficialiosioms laboratorijoms.
3. Jei nėra viršesnio viešojo intereso informacijai, kuriai taikomas profesinės paslapties reikalavimas, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleisti ir nedarant poveikio tiems atvejams, kai informaciją atskleisti reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus, tokia informacija apima informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta:
a) |
patikrų, tyrimų ar auditų tikslui; |
b) |
veiklos vykdytojo arba bet kurio kito fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai arba |
c) |
teismo proceso bei teisinės konsultacijos apsaugai. |
4. Kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar esama viršesnio viešojo intereso informacijai, kuriai taikomas profesinės paslapties reikalavimas, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleisti, atsižvelgia, inter alia, į galimą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba aplinkai ir tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą.
5. Šiame straipsnyje numatytos konfidencialumo pareigos nekliudo kompetentingoms institucijoms skelbti informaciją ar kitaip sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie oficialios kontrolės rezultatus, susijusius su individualiais veiklos vykdytojais, jeigu – nedarant poveikio tiems atvejams, kai informaciją atskleisti reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus, – laikomasi šių sąlygų:
a) |
atsižvelgiant į situacijos skubumą, prieš paskelbiant arba kitaip sudarant visuomenei galimybę susipažinti su informacija susijusiam veiklos vykdytojui suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl informacijos, kurią kompetentinga institucija ketina skelbti ar kitaip sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su ja, ir |
b) |
paskelbtoje informacijoje ar informacijoje, su kuria visuomenei kitaip sudaryta galimybė susipažinti, atsižvelgiama į atitinkamo veiklos vykdytojo pateiktas pastabas arba ji skelbiama arba sudaroma galimybė su ja susipažinti kartu pateikiant tokias pastabas. |
II SKYRIUS
Oficiali kontrolė
9 straipsnis
Oficialios kontrolės bendrosios taisyklės
1. Kompetentingos institucijos reguliariai, remdamosi rizika ir pakankamai dažnai vykdo visų veiklos vykdytojų oficialią kontrolę, atsižvelgdamos į:
a) |
nustatytą riziką, susijusią su:
|
b) |
bet kokią informaciją, rodančią tikimybę, kad vartotojai gali būti suklaidinti, visų pirma, dėl maisto pobūdžio, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, galiojimo laiko, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar auginimo metodo; |
c) |
ankstesnius su veiklos vykdytojais susijusius duomenis apie atliktos jų oficialios kontrolės rezultatus ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi; |
d) |
pačių veiklos vykdytojų ar trečiosios šalies jų prašymu atliktos kontrolės, įskaitant, atitinkamais atvejais, privačias kokybės užtikrinimo sistemas, siekiant nustatyti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, patikimumą ir rezultatus ir |
e) |
visą informaciją, kuri galėtų rodyti, kad nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių. |
2. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo reguliariai ir pakankamai dažnai, dažnumą nustatant remiantis rizika, siekdamos nustatyti galimus tyčinius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, ir atsižvelgdamos į informaciją apie tokius pažeidimus, perduodamą naudojantis 102–108 straipsniuose numatytais administracinės pagalbos mechanizmais, ir į visą kitą informaciją, rodančią, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.
3. Prieš pateikiant rinkai ar prieš vežant tam tikrus gyvūnus ir prekes atliekama oficiali kontrolė oficialiems sertifikatams ar oficialiems patvirtinimams išduoti, kaip reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, kad būtų galima gyvūnus ar prekes pateikti rinkai arba vežti, turi būti atliekama laikantis:
a) |
1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir |
b) |
Komisijos pagal 18–27 straipsnius priimtų taikytinų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. |
4. Oficiali kontrolė atliekama iš anksto nepranešus, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas yra būtinas ir tinkamai pagrįstas, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Oficialios kontrolės, kurios prašo veiklos vykdytojas, atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti, ar oficiali kontrolė turi būti atliekama iš anksto pranešus, ar ne. Oficiali kontrolė iš anksto pranešus nepanaikina galimybės vykdyti oficialią kontrolę iš anksto nepranešus.
5. Oficiali kontrolė kiek įmanoma atliekama taip, kad veiklos vykdytojams tektų kuo mažesnė administracinė našta, o jų veikla būtų sutrikdyta kuo mažiau, tačiau nedarant neigiamo poveikio tos kontrolės veiksmingumui.
6. Kompetentingos institucijos atlieka oficialią kontrolę tuo pačiu būdu, kartu atsižvelgdamos į poreikį pritaikyti kontrolę konkrečioms situacijoms, nepriklausomai nuo to, ar atitinkami gyvūnai ir prekės:
a) |
yra Sąjungos rinkoje, nesvarbu, ar jie yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, ar kitos valstybės narės kilmės; |
b) |
turi būti eksportuoti iš Sąjungos arba |
c) |
yra įvežami į Sąjungą. |
7. Kiek to griežtai reikia oficialiai kontrolei organizuoti, paskirties valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai, kuriems iš kitos valstybės narės pristatomi gyvūnai ar prekės, praneštų apie tokių gyvūnų ar prekių atvežimą.
10 straipsnis
Veiklos vykdytojai, procesai ir veiksmai, kuriems taikoma oficiali kontrolė
1. Kiek to reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, kompetentingos institucijos vykdo šią oficialią kontrolę:
a) |
gyvūnų ir prekių oficialią kontrolę bet kuriuo gamybos (auginimo), perdirbimo, platinimo ir naudojimo etapu; |
b) |
cheminių ir kitų medžiagų ar kitų objektų, kurie gali turėti poveikio gyvūnų ir prekių savybėms ar sveikatai, ir jų atitikties taikytiniems reikalavimams oficialią kontrolę bet kuriuo gamybos, perdirbimo, platinimo ir naudojimo etapu; |
c) |
veiklos vykdytojų veiksmų, įskaitant gyvūnų laikymą, įrangos, transporto priemonių, valdų ir kitų jų kontroliuojamų vietų bei jų aplinkos ir susijusių dokumentų oficialią kontrolę. |
2. Nedarant poveikio taisyklėms, susijusioms su esamais sąrašais ar registrais, sudarytais remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, kompetentingos institucijos sudaro ir nuolat atnaujina veiklos vykdytojų sąrašą. Kai toks sąrašas ar registras jau yra sudarytas kitais tikslais, jis taip pat gali būti naudojamas šio reglamento tikslais.
3. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas dėl veiklos vykdytojų, kuriems netaikoma pareiga būti įtrauktiems į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklos vykdytojų sąrašą, kai jų įtraukimas į tokį sąrašą jiems sukeltų neproporcingą administracinę naštą, palyginti su jų veiklos keliama rizika, kategorijų nustatymo.
11 straipsnis
Oficialios kontrolės skaidrumas
1. Kompetentingos institucijos vykdo labai skaidrią oficialią kontrolę ir bent kartą per metus sudaro visuomenei galimybę susipažinti su atitinkama informacija apie oficialios kontrolės organizavimą ir vykdymą, įskaitant tokios informacijos skelbimą internete.
Be to, jos užtikrina, kad būtų reguliariai ir laiku skelbiama informacija apie:
a) |
oficialios kontrolės rūšį, veiksmų skaičių ir rezultatą; |
b) |
nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejų rūšį ir skaičių; |
c) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos ėmėsi priemonių pagal 138 straipsnį, rūšį ir skaičių ir |
d) |
atvejų, kai buvo taikomos 139 straipsnyje nurodytos sankcijos, rūšį ir skaičių. |
Šios dalies antros pastraipos a–d punktuose nurodyta informacija, kai tikslinga, gali būti teikiama paskelbiant 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.
2. Kompetentingos institucijos nustato procedūras, kuriomis užtikrinama, kad informacijos, su kuria visuomenei suteikta galimybė susipažinti, netikslumai būtų tinkamai ištaisyti.
3. Kompetentingos institucijos gali skelbti arba kitaip sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie individualių veiklos vykdytojų reitingą, grindžiamą vienos ar daugiau oficialios kontrolės rezultatais, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
reitingo kriterijai yra objektyvūs, skaidrūs ir viešai prieinami ir |
b) |
nustatyta tinkama tvarka reitingo proceso teisingumui, nuoseklumui ir skaidrumui užtikrinti. |
12 straipsnis
Dokumentais įformintos kontrolės procedūros
1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo laikydamosi dokumentais įformintų procedūrų.
Tos procedūros apima II priedo II skyriuje nustatytų kontrolės procedūrų sritis, jomis oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams pateikiamos instrukcijos.
2. Kompetentingos institucijos turi būti įdiegusios kontrolės tikrinimo procedūras.
3. Kompetentingos institucijos:
a) |
imasi taisomųjų veiksmų visais atvejais, kai pagal 2 dalyje numatytas procedūras nustatomi trūkumai, ir |
b) |
atitinkamai atnaujina 1 dalyje numatytas dokumentais įformintas procedūras. |
4. 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos įgaliotosioms įstaigoms ir ekologiškų produktų kontrolės institucijoms.
13 straipsnis
Oficialios kontrolės įrašai
1. Kompetentingos institucijos rengia kiekvienos atliktos oficialios kontrolės įrašus. Tie įrašai gali būti rengiami popierine arba elektronine forma.
Tuos įrašus sudaro:
a) |
oficialios kontrolės tikslo aprašymas; |
b) |
taikyti kontrolės metodai; |
c) |
oficialios kontrolės rezultatai ir |
d) |
kai tikslinga, veiksmai, kurių oficialią kontrolę atlikusios kompetentingos institucijos nurodo imtis atitinkamam veiklos vykdytojui. |
2. Jeigu teisminių tyrimų tikslais arba teismo proceso apsaugos tikslais nereikalaujama kitaip, veiklos vykdytojų, kurių oficiali kontrolė vykdoma, prašymu pateikiama 1 dalyje numatytų įrašų kopija, išskyrus tuos atvejus, kai išduotas oficialus sertifikatas arba oficialus patvirtinimas. Kompetentingos institucijos nedelsdamos raštu informuoja veiklos vykdytoją apie bet kokį oficialios kontrolės metu nustatytą reikalavimų nesilaikymo atvejį.
3. Kai vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų ar atstovų buvimas veiklos vykdytojo valdose, 1 dalyje numatyti įrašai daromi taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojas būtų:
a) |
reguliariai informuojami apie reikalavimų laikymosi lygį ir |
b) |
nedelsiant informuoti apie visus reikalavimų nesilaikymo atvejus, nustatytus atliekant oficialią kontrolę. |
4. 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos įgaliotosioms įstaigoms, ekologiškų produktų kontrolės institucijoms ir fiziniams asmenims, kuriems pavesta atlikti tam tikras oficialios kontrolės užduotis.
14 straipsnis
Oficialios kontrolės metodai ir priemonės
Oficialios kontrolės metodai ir priemonės atitinkamais atvejais apima:
a) |
veiklos vykdytojų įdiegtos kontrolės ir gautų rezultatų nagrinėjimą; |
b) |
patikrą:
|
c) |
higienos sąlygų veiklos vykdytojų valdose kontrolę; |
d) |
gerosios gamybos praktikos, gerosios higienos praktikos, gerosios ūkininkavimo patirties ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (toliau – RVASVT) principais grindžiamų procedūrų vertinimą; |
e) |
dokumentų, atsekamumo įrašų ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymuisi vertinti, atitinkamais atvejais įskaitant dokumentus, pridedamus prie maisto produktų, pašarų ir bet kokių cheminių ar kitų medžiagų, įvežamų į ūkį arba iš jo išvežamų, nagrinėjimą; |
f) |
pokalbius su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais; |
g) |
veiklos vykdytojo atliktų matavimų ir kitų tyrimų rezultatų tikrinimą; |
h) |
mėginių ėmimą, analizę, diagnozę ir tyrimus; |
i) |
veiklos vykdytojų auditą; |
j) |
bet kurią kitą veiklą reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti. |
15 straipsnis
Veiklos vykdytojų pareigos
1. Kiek to reikia oficialiai kontrolei ar kitai oficialiai veiklai vykdyti, veiklos vykdytojai, kompetentingoms institucijoms pareikalavus, kompetentingų institucijų darbuotojams suteikia prieigą prie:
a) |
įrangos, transporto priemonių, valdų ir kitų savo kontroliuojamų vietų bei jų aplinkos; |
b) |
savo kompiuterinių informacijos valdymo sistemų; |
c) |
savo kontroliuojamų gyvūnų ir prekių; |
d) |
savo dokumentų ir visos kitos susijusios informacijos. |
2. Kai vykdoma oficiali kontrolė ar kita oficiali veikla, veiklos vykdytojai padeda kompetentingų institucijų ir ekologiškų produktų kontrolės institucijų darbuotojams atlikti jų užduotis ir jiems atliekant savo užduotis bendradarbiauja su jais.
3. Už siuntos įvežimą į Sąjungą atsakingas veiklos vykdytojas be 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų nedelsdamas suteikia galimybę popierine arba elektronine forma susipažinti su visa informacija, susijusia su gyvūnais ir prekėmis.
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, kiek tai susiję su 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių atvežimu ir iškrovimu, kai tai būtina visapusiškam jų identifikavimui ir tokių gyvūnų ir prekių oficialios kontrolės veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5. 10 straipsnio 2 dalies tikslu ir laikantis 10 straipsnio 3 dalies, veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms pateikia bent jau šiuos atnaujintus duomenis:
a) |
savo pavadinimą ir teisinę formą ir |
b) |
konkrečią savo vykdomą veiklą, įskaitant veiklą, vykdomą nuotolinio ryšio priemonėmis, ir savo kontroliuojamas vietas. |
6. Šiame straipsnyje nustatytos veiklos vykdytojų pareigos taikomos ir tais atvejais, kai oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdo valstybiniai veterinarijos gydytojai, valstybiniai augalų sveikatos pareigūnai, įgaliotosios įstaigos, kontrolės institucijos ir fiziniai asmenys, kuriems pavesta atlikti tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba tam tikras užduotis, susijusias su kita oficialia veikla.
16 straipsnis
Papildomi reikalavimai
1. Srityse, kurios reglamentuojamos šiame skirsnyje numatytomis taisyklėmis, tos taisyklės taikomos kartu su kitomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis.
2. Priimdama šiame skirsnyje numatytus deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į:
a) |
kompetentingų institucijų ir maisto bei pašarų tvarkymo veiklos vykdytojų patirtį, įgytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 (52) 5 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 (53) 6 straipsnyje nurodytas procedūras; |
b) |
mokslo ir technologijų pažangą; |
c) |
vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, ir maisto vartosenos pokyčius; |
d) |
su gyvūnais ir prekėmis susijusią riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir |
e) |
informaciją apie galimus tyčinius pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika. |
3. Priimdama šiame skirsnyje numatytus deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktus ir tiek, kiek tai nekliudo pasiekti tikslus, kurių siekiama 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, Komisija taip pat atsižvelgia į:
a) |
poreikį palengvinti deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų taikymą, atsižvelgiant į mažų įmonių pobūdį ir dydį; |
b) |
poreikį sudaryti galimybę bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ar platinimo ir tradicinių maisto produktų gamybos etapu toliau taikyti tradicinius metodus ir |
c) |
regionuose, kuriuose yra konkrečių geografinių apribojimų, esančių veiklos vykdytojų poreikius. |
17 straipsnis
Specifinės terminų apibrėžtys
18 straipsnyje:
a) |
„valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe“ reiškia, kad valstybinis veterinarijos gydytojas atlikti tam tikrą veiksmą paveda oficialiai paskirtam padėjėjui; |
b) |
„prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui“ reiškia, kad veiksmą valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe atlieka oficialiai paskirtas padėjėjas ir valstybinis veterinarijos gydytojas yra valdose tuo laikotarpiu, kuris yra reikalingas tam veiksmui atlikti; |
c) |
„tikrinimas prieš skerdimą“ reiškia žmonių ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimą prieš skerdimo veiklą, įskaitant, kai tikslinga, kiekvieno pavienio gyvūno klinikinę apžiūrą, ir maisto grandinės informacijos tikrinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje; |
d) |
„tikrinimas po skerdimo“ reiškia tikrinimą, ar skerdykloje arba laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėje laikomasi reikalavimų, taikytinų:
|
18 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos
1. Oficiali kontrolė, atliekama siekiant patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų atžvilgiu laikomasi šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, apima tikrinimą, ar laikomasi taikytinų reglamentuose (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1099/2009 nustatytų reikalavimų.
2. 1 dalyje nurodytai oficialiai mėsos gamybos kontrolei priskiriamas:
a) |
tikrinimas prieš skerdimą, kurį skerdykloje atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam iš anksto atrinkti gyvūnus gali padėti tam tikslui parengti oficialiai paskirti padėjėjai; |
b) |
nukrypstant nuo a punkto, naminių paukščių ir kiškiažvėrių tikrinimas prieš skerdimą, kurį atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų – atliekamas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe; |
c) |
tikrinimas po skerdimo, kurį atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų – atliekamas valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe; |
d) |
kita oficiali kontrolė, kurią skerdyklose, pjaustymo patalpose ir laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, kuri atliekama prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba, jei vietoje esama pakankamų garantijų, atliekama valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, siekiant patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, taikytinų:
|
3. Kompetentinga institucija, remdamasi rizikos analize, gali leisti skerdyklos darbuotojams dalyvauti vykdant su 2 dalyje nurodyta oficialia kontrole susijusias užduotis įmonėse, kuriose skerdžiami naminiai paukščiai ar kiškiažvėriai, arba – įmonėse, kuriose skerdžiami kitų rūšių gyvūnai, – atlikti konkrečias mėginių ėmimo ir jų tyrimo užduotis, susijusias su tokia kontrole, jei darbuotojai:
a) |
veikia nepriklausomai nuo skerdykloje gamyba užsiimančių darbuotojų; |
b) |
yra tinkamai parengti atlikti šias užduotis ir |
c) |
šias užduotis atlieka dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui arba oficialiai paskirtam padėjėjui ir laikydamiesi jų nurodymų. |
4. Kai 2 dalies a ir c punktuose nurodytos oficialios kontrolės metu nenustatoma jokių trūkumų, dėl kurių mėsa būtų netinkama žmonėms vartoti, naminių kanopinių, ūkiuose auginamų laukinių žinduolių, išskyrus kiškiažvėrius, ir didelių laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą valstybinis veterinarijos gydytojas pažymi sveikumo ženklu, šiuo ženklu pažymima prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe arba, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų, šiuo ženklu pažymi skerdyklos darbuotojai.
5. Valstybinis veterinarijos gydytojas lieka atsakingas už sprendimus, priimtus atlikus 2 ir 4 dalyse numatytą oficialią kontrolę, net jeigu atlikti tam tikrą veiksmą jis paveda oficialiai paskirtam padėjėjui.
6. 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės, atliekamos gyvų dvigeldžių moliuskų atveju, tikslu kompetentingos institucijos klasifikuoja auginimo ir natūralaus valymosi vietas.
7. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytos oficialios kontrolės vykdymui taikomų konkrečių taisyklių, susijusių su:
a) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, kada tikrinimas prieš skerdimą tam tikrose skerdyklose gali būti atliekamas prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui arba jo atsakomybe, su sąlyga, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nedaroma poveikio šio reglamento tikslų pasiekimui; |
b) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis naminių paukščių ir kiškiažvėrių atveju nustatoma, kada suteikiama pakankamų garantijų siekiant vykdyti oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, susijusią su 2 dalies b punkte nurodytu tikrinimu prieš skerdimą; |
c) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, kada ne skerdykloje priverstinio skerdimo atveju gali būti atliekamas tikrinimas prieš skerdimą; |
d) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies a ir b punktų, kada gyvūnų kilmės ūkyje gali būti atliekamas tikrinimas prieš skerdimą; |
e) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, kada suteikiama pakankamų garantijų siekiant vykdyti oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe, susijusią su 2 dalies c ir d punktuose nurodyta tikrinimo po skerdimo ir audito veikla; |
f) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies c punkto, kada priverstinio skerdimo atveju valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti tikrinimą po skerdimo; |
g) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 6 dalies, kada šukuočių, jūros pilvakojų ir holoturijų (holothuroidea) auginimo ir natūralaus valymosi vietos neturi būti klasifikuojamos; |
h) |
konkrečiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, susijusiomis su Rangifer tarandus tarandus, Lagopus lagopus ir Lagopus mutus, kad būtų sudarytos sąlygos toliau laikytis ilgalaikių vietos ir tradicinių papročių bei praktikos, su sąlyga, kad nukrypti leidžiančiomis nuostatomis nedaromas poveikis šio reglamento tikslų pasiekimui; |
i) |
kriterijais ir sąlygomis, kurių laikantis nustatoma, nukrypstant nuo 2 dalies d punkto, kada oficialią kontrolę pjaustymo patalpose gali atlikti kompetentingų institucijų tam tikslui paskirti ir tinkamai parengti darbuotojai; |
j) |
konkrečiais būtiniausiais reikalavimais, taikomais kompetentingų institucijų darbuotojams, valstybiniam veterinarijos gydytojui ir oficialiai paskirtam padėjėjui, siekiant užtikrinti tinkamą šiame straipsnyje numatytų jų užduočių vykdymą, įskaitant konkrečius būtiniausius mokymo reikalavimus; |
k) |
tinkamais būtiniausiais mokymo reikalavimais, taikomais skerdyklų darbuotojams, kurie padeda vykdyti užduotis, susijusias su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla pagal 3 dalį. |
8. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
konkrečiais oficialios kontrolės vykdymo reikalavimais ir vienodu minimaliu tos oficialios kontrolės dažnumu, atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienu gyvūniniu produktu ir įvairiais jam taikomais procesais, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti gyvūniniai produktai; |
b) |
klasifikuojamų gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir natūralaus valymosi vietų klasifikavimo ir stebėsenos sąlygomis; |
c) |
atvejais, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių; |
d) |
2 dalies a, b ir c punktuose nurodyto tikrinimo prieš skerdimą ir tikrinimo po skerdimo praktinės tvarkos, įskaitant vienodus reikalavimus, būtinus užtikrinti, kad būtų suteikiama pakankamų garantijų vykdant oficialią kontrolę valstybinio veterinarijos gydytojo atsakomybe; |
e) |
sveikumo ženklo techniniais reikalavimais ir žymėjimo juo praktine tvarka; |
f) |
konkrečiais žalio pieno, pieno gaminių ir žuvininkystės produktų oficialios kontrolės vykdymo reikalavimais ir vienodu minimaliu tos oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti šie produktai. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
9. Siekdamos šio reglamento tikslų, visų pirma susijusių su maisto saugos reikalavimais, valstybės narės gali patvirtinti nacionalines priemones, kuriomis įgyvendinami ribotos trukmės ir apimties bandomieji projektai, skirti alternatyviai mėsos gamybos oficialios kontrolės vykdymo praktinei tvarkai įvertinti. Apie tas nacionalines priemones pranešama laikantis Direktyvos (ES) 2015/1535 5 ir 6 straipsniuose nustatytos tvarkos. Apie įgyvendinant bandomuosius projektus atlikto įvertinimo rezultatus kuo greičiau pranešama Komisijai.
10. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
19 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl atitinkamų cheminių medžiagų likučių maiste ir pašaruose
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytų taisyklių, apima oficialią kontrolę, atliktiną bet kuriuo gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu, susijusią su atitinkamomis cheminėmis medžiagomis, įskaitant chemines medžiagas, skirtas naudoti su maistu besiliečiančiose medžiagose, teršalus ir neleidžiamas, draudžiamąsias bei nepageidaujamas chemines medžiagas, dėl kurių naudojimo arba buvimo ant kultūrinių augalų ar gyvūnų arba dėl kurių naudojimo maistui ar pašarams gaminti arba perdirbti maiste ar pašaruose gali atsirasti tų cheminių medžiagų likučių.
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės atlikimo ir veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos po tos oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
konkrečių oficialios kontrolės vykdymo reikalavimų, įskaitant, kai tikslinga, mėginių įvairovę ir gamybos, perdirbimo ir platinimo etapą, kuriame mėginiai turi būti imami laikantis metodų, taikytinų mėginių ėmimui ir laboratorinei analizei, nustatytų pagal 34 straipsnio 6 dalies a ir b punktus, atsižvelgiant į konkrečius pavojus ir riziką, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis cheminėmis medžiagomis; |
b) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo arba įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių; |
c) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo gyvūnų ir prekių iš trečiųjų šalių atveju arba įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 65–72 straipsniuose nurodytų priemonių. |
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo ir veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos po tos oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, atsižvelgiant į pavojų ir riziką, susijusius su 1 dalyje nurodytomis cheminėmis medžiagomis; |
b) |
atitinkamoms 109 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano (toliau – DNKP) dalims rengti skirta konkrečia tvarka ir konkrečiu turiniu, kuriais papildoma 110 straipsnyje numatyta tvarka ir turinys; |
c) |
konkrečia 102–108 straipsniuose numatyto administracinės pagalbos mechanizmo panaudojimo praktine tvarka. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
20 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl gyvūnų, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytų taisyklių, apima gyvūnų, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialią kontrolę, atliktiną bet kuriuo gamybos, perdirbimo ir platinimo etapu.
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl gyvūnų, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
gyvūnų, gyvūninių produktų ir genetinės medžiagos produktų oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į pripažintus pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, nustatytų pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles; |
b) |
šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į konkrečius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų taisyklių; |
c) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl reikalavimų nesilaikymo arba dėl įtarimo, kad jų nesilaikoma, turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. |
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
vienodu minimaliu tokios gyvūnų, gyvūninių produktų ir genetinės medžiagos produktų oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi ligų prevencijos ir kontrolės priemonių, nustatytų pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles, ir |
b) |
vienodu minimaliu tokios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina tam, kad būtų reaguojama į konkrečius pavojus ir riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų taisyklių. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
21 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos dėl gyvūnų gerovės reikalavimų
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų taisyklių, atliekama visais susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais žemės ūkio maisto produktų grandinėje.
2. Oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar vežant gyvūnus laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimus nustatančių taisyklių, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 1/2005, apima:
a) |
ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – oficialią kontrolę, atliekamą prieš pakrovimą, kad būtų patikrinta, ar gyvūnai yra tinkami vežti; |
b) |
naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju – prieš tas keliones vykdomą:
|
c) |
59 straipsnio 1 dalyje numatytuose pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose:
|
3. Vykdydamos oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą kompetentingos institucijos imasi priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią bet kokiam delsimui nuo gyvūnų pakrovimo iki jų išvežimo ar jų vežimo metu arba kuo labiau sumažinti tokį delsimą.
Kompetentingos institucijos nesulaiko vežamų gyvūnų, nebent tai tikrai būtina dėl su gyvūnų gerove arba gyvūnų ar žmonių sveikata susijusių priežasčių. Jei vežami gyvūnai turi būti sulaikomi ilgiau kaip dviem valandoms, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių jais pasirūpinti ir prireikus jie būtų pašerti, pagirdyti, iškrauti ir nuvesti į gyvūnų laikymo patalpas.
4. Jei atlikus 2 dalies b punkte nurodytą oficialią kontrolę nustatomas reikalavimų nesilaikymo atvejis ir jei prieš pradedant ilgą kelionę organizatorius to neištaiso atitinkamai pakeisdamas vežimo tvarką, kompetentingos institucijos uždraudžia vykdyti tą ilgą kelionę.
5. Jei atlikusios 2 dalies c punkte nurodytą oficialią kontrolę kompetentingos institucijos nustato, kad gyvūnai nėra pajėgūs užbaigti kelionę, jos nurodo gyvūnus iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti, kol jų būklė bus tinkama tęsti kelionę.
6. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymą 105 ir 106 straipsnių tikslais taip pat pranešama:
a) |
valstybėms narėms, kurios išdavė leidimą vežėjui; |
b) |
jei nustatoma, kad nesilaikoma transporto priemonėms taikomos kurios nors tokios taisyklės – valstybei narei, kuri išdavė transporto priemonės patvirtinimo sertifikatą; |
c) |
jei nustatoma, kad kurios nors tokios taisyklės nesilaiko vairuotojai – valstybei narei, kuri išdavė vairuotojo kompetencijos sertifikatą. |
7. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
8. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į riziką gyvūnų gerovei, susijusią su ūkininkavimo veikla ir su gyvūnų vežimu, skerdimu bei žudymu, ir nustatomos taisyklės dėl:
a) |
konkrečių tokios oficialios kontrolės, kuria siekiama reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią, vykdymo reikalavimų; |
b) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių; |
c) |
gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimo pasienio kontrolės postuose bei išvežimo punktuose ir minimalių reikalavimų, taikytinų tuose išvežimo punktuose; |
d) |
konkrečių 102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų; |
e) |
atvejų ir sąlygų, kai oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, gali apimti konkrečių gyvūnų gerovės rodiklių, pagrįstų pamatuojamais veiksmingumo kriterijais, naudojimą ir tokių rodiklių rengimą, pagrįstą moksliniais ir techniniais įrodymais. |
9. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, nustatančių gyvūnų gerovės reikalavimus, ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir atsižvelgti į poreikį užkirsti kelią reikalavimų nesilaikymo praktikai ir riboti gyvūnų kančią ir |
b) |
atliktos oficialios kontrolės įrašų tvarkymo praktine tvarka ir jų saugojimo laikotarpiu. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
22 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl augalų sveikatos
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų taisyklių, apima kenkėjų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų ir profesionalių veiklos vykdytojų bei kitų asmenų, kuriems taikomos tos taisyklės, oficialią kontrolę.
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi toms prekėms taikytinų 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos atlikus tą oficialią kontrolę. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
tokios tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, įvežimo į Sąjungą ir vežimo joje oficialios kontrolės vykdymo konkrečių reikalavimų siekiant reaguoti į pripažintus pavojus ir riziką augalų sveikatai, susijusius su konkrečiais tam tikros kilmės ar iš tam tikros vietos atvežtais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, ir |
b) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. |
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų oficialios kontrolės, siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, taikytinoms toms prekėms, vykdymo ir veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės, vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką augalų sveikatai, susijusius su konkrečiais tam tikros kilmės ar iš tam tikros vietos atvežtais augalais, augaliniais produktai ir kitais objektais; |
b) |
vienodu kompetentingų institucijų atliekamos veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/2031 84 straipsnio 1 dalį yra įgalioti išduoti augalų pasus, oficialios kontrolės dažnumu atsižvelgiant į tai, ar tie veiklos vykdytojai yra įgyvendinę jų auginamiems ar gaminamiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams skirtą fitosanitarinės rizikos valdymo planą, kaip nurodyta to reglamento 91 straipsnyje; |
c) |
vienodu kompetentingų institucijų atliekamos veiklos vykdytojų, kurie yra įgalioti ženklinti ženklu, nurodytu Reglamento (ES) 2016/2031 96 straipsnio 1 dalyje, arba išduoti oficialų patvirtinimą, nurodytą to reglamento 99 straipsnio 2 dalies a punkte, kontrolės dažnumu. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
23 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl GMO, skirtų maisto ir pašarų gamybai, ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų taisyklių, apima maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO bei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų oficialią kontrolę, atliekamą visais susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais žemės ūkio maisto produktų grandinėje.
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo ir dėl veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į poreikį užtikrinti minimalaus lygio oficialią kontrolę, kad būtų užkirstas kelias praktikai, kuria pažeidžiamos 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos taisyklės, ir nustatomi:
a) |
konkretūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, susijusius su:
|
b) |
atvejai, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. |
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo vienodos praktinės tvarkos, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti minimalaus lygio oficialią kontrolę, kad būtų užkirstas kelias praktikai, kuria pažeidžiamos tos taisyklės, susijusios su vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, susijusius su:
a) |
maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO bei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kuriems neišduotas leidimas pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, buvimu žemės ūkio maisto produktų grandinėje; |
b) |
maisto ir pašarų gamybai skirtų GMO auginimu ir teisingu Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 straipsnio 5 dalies b punkte bei 17 straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto stebėsenos plano taikymu. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
24 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos dėl augalų apsaugos produktų
1. Oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytų taisyklių, apima Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių, koformuliantų ir priedų oficialią kontrolę.
2. Siekdamos nustatyti 1 dalyje nurodytos rizika grindžiamos oficialios kontrolės dažnumą kompetentingos institucijos taip pat atsižvelgia į:
a) |
atitinkamos stebėsenos veiklos, be kita ko, atliekamos Reglamento (EB) Nr. 396/2005 32 straipsnio 2 dalies ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (55) 8 straipsnio tikslu dėl pesticidų likučių, rezultatus; |
b) |
informaciją apie neleidžiamus augalų apsaugos produktus, įskaitant neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais, ir atitinkamos kontrolės, kurią vykdo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 (56) 8 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos, rezultatus ir |
c) |
informaciją apie apsinuodijimą, susijusį su augalų apsaugos produktais, įskaitant turimą informaciją pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 56 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (57) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų pateiktą informaciją apie neatidėliotinas priemones, kurių imtasi ekstremaliose sveikatai situacijose. |
3. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialios kontrolės vykdymo taisykles. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
konkrečių tokios oficialios kontrolės, kuria siekiama reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti augalų apsaugos produktai, susijusios su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, transportavimu, sandėliavimu ir naudojimu, vykdymo reikalavimų siekiant užtikrinti saugų ir tausų tų produktų naudojimą ir kovoti su neteisėta prekyba jais ir |
b) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. |
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl 1 dalyje nurodytų produktų oficialios kontrolės vykdymo vienodos praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės, susijusios su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, transportavimu, sandėliavimu ir naudojimu, dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į pripažintus pastovius pavojus ir riziką, kuriuos galėtų kelti augalų apsaugos produktai, siekiant užtikrinti saugų ir tausų tų produktų naudojimą ir kovoti su neteisėta prekyba jais; |
b) |
informacijos apie įtariamą apsinuodijimą dėl augalų apsaugos produktų rinkimu, stebėsena ir jos pranešimu; |
c) |
informacijos apie neleidžiamus augalų apsaugos produktus, įskaitant neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais, rinkimu, tokių produktų ir neteisėtos prekybos jais stebėsena ir pranešimu apie juos. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
25 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, susijusios su ekologine gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimu
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl vienodos oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytų taisyklių, vykdymo praktinės tvarkos dėl:
a) |
konkrečių reikalavimų ir turinio, kuriuo papildomas 110 straipsnyje numatytas turinys, siekiant parengti atitinkamas 109 straipsnio 1 dalyje numatyto DNKP dalis, taip pat dėl konkretaus papildomo 113 straipsnyje numatytos ataskaitos turinio; |
b) |
Europos Sąjungos etaloninių centrų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, kuriais papildomi 98 straipsnyje numatyti įsipareigojimai ir užduotys; |
c) |
102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo praktinės tvarkos, įskaitant kompetentingų institucijų ir įgaliotųjų įstaigų keitimąsi informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus arba galimą reikalavimų nesilaikymą; |
d) |
mėginių ėmimui ir laboratorinėms analizėms bei tyrimams naudotinų metodų, išskyrus taisykles, susijusias su ribinių verčių nustatymu. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
26 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kurią vykdo kompetentingos institucijos dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių
1. Nukrypstant nuo 31 straipsnio 3 dalies, 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių atveju, kai kompetentingos institucijos yra pavedusios priimti sprendimus dėl leidimo naudoti registruotą produkto pavadinimą, jos taip pat gali pavesti taikyti priemones, kuriomis:
a) |
nurodoma, kad tam tikros veiklos vykdytojo veiklos oficiali kontrolė būtų sisteminga arba dažnesnė; |
b) |
nurodoma, kad veiklos vykdytojas turi dažniau atlikti paties vykdomą kontrolę; |
c) |
nurodoma pakeisti etiketę, kad būtų laikomasi produkto specifikacijų ir 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių. |
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų Sąjungos taisyklių, vykdymo. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
12 ir 14 straipsniuose nurodytų reikalavimų, metodų ir būdų, susijusių su oficialia kontrole, vykdoma siekiant patikrinti, ar laikomasi produktų specifikacijų ir ženklinimo reikalavimų; |
b) |
14 straipsnyje nurodytų konkrečių metodų ir būdų, susijusių su oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti prekių ir gyvūnų, priskiriamų 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių taikymo sričiai, atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi tų taisyklių, vykdymu; |
c) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vieno ar daugiau 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų veiksmų ir priemonių. |
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, vykdymo praktinės tvarkos, susijusios su:
a) |
konkrečia 102–108 straipsniuose numatytų administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo praktine tvarka, įskaitant kompetentingų institucijų ir įgaliotųjų įstaigų keitimąsi informacija apie reikalavimų nesilaikymo atvejus arba galimą reikalavimų nesilaikymą, ir |
b) |
konkrečiomis įgaliotųjų įstaigų ataskaitų teikimo pareigomis. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. 30 straipsnio tikslu tam tikras šiame straipsnyje nurodytos oficialios kontrolės užduotis leidžiama pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų.
27 straipsnis
Konkrečios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir dėl veiksmų, kurių imasi kompetentingos institucijos, kai nustatoma nauja rizika, susijusi su maistu ir pašarais
1. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl oficialios tam tikrų kategorijų maisto ar pašarų kontrolės atlikimo siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytų taisyklių, ir dėl veiksmų, kurių turi imtis kompetentingos institucijos po tokios oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais reaguojama į nustatytą naują riziką, kuri dėl maisto ar pašarų gali kilti žmonių ar gyvūnų sveikatai arba dėl GMO bei augalų apsaugos produktų – taip pat aplinkai, arba į tokią riziką, kuri kyla dėl naujų maisto ar pašarų gamybos ar vartojimo modelių, ir į kurią negalima veiksmingai reaguoti neturint tokių bendrų taisyklių. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
vienodų konkrečių oficialios kontrolės, siekiant reaguoti į esamus konkrečius pavojus ir riziką, susijusius su kiekviena maisto ir pašarų kategorija ir įvairiais jiems taikomais procesais, vykdymo reikalavimų ir |
b) |
atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių reikalavimų nesilaikymo turi imtis vienos ar daugiau 137 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. |
2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl vienodos praktinės tvarkos, taikomos tam tikrų kategorijų maisto ar pašarų oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytų taisyklių, siekiant reaguoti į nustatytą naują riziką, kuri dėl maisto ar pašarų gali kilti žmonių ar gyvūnų sveikatai arba dėl GMO bei augalų apsaugos produktų – taip pat aplinkai, arba tokią riziką, kuri kyla dėl naujų maisto ar pašarų gamybos ar vartojimo modelių, ir į kurią negalima veiksmingai reaguoti neturint tokių bendrų taisyklių, susijusių su vienodu minimaliu tokios oficialios kontrolės dažnumu, kai minimalaus lygio oficiali kontrolė būtina siekiant reaguoti į esamus konkrečius pavojus ir riziką, susijusius su kiekviena maisto ir pašarų kategorija ir įvairiais jiems taikomais procesais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės rizikos žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai atvejais, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 145 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
III SKYRIUS
Kompetentingų institucijų tam tikrų užduočių pavedimas
28 straipsnis
Kompetentingų institucijų tam tikrų oficialios kontrolės užduočių pavedimas
1. Kompetentingos institucijos, laikydamosi atitinkamai 29 ir 30 straipsniuose numatytų sąlygų, gali vienai ar daugiau įgaliotųjų įstaigų arba vienam ar daugiau fizinių asmenų pavesti tam tikras oficialios kontrolės užduotis. Kompetentinga institucija užtikrina, kad įgaliotoji įstaiga arba fizinis asmuo, kuriam buvo pavestos tokios užduotys, turėtų pajėgumų, būtinų šioms užduotims veiksmingai vykdyti.
2. Kai kompetentinga institucija arba valstybė narė nusprendžia tam tikras oficialios kontrolės užduotis, skirtas patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytų taisyklių, pavesti vienai ar daugiau įgaliotųjų įstaigų, ji kiekvienai įgaliotajai įstaigai priskiria kodą ir paskiria atitinkamas institucijas, atsakingas už įgaliotųjų įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą.
29 straipsnis
Tam tikrų oficialios kontrolės užduočių pavedimo įgaliotosioms įstaigoms sąlygos
Tam tikros oficialios kontrolės užduotys 28 straipsnio 1 dalyje nurodytai įgaliotajai įstaigai pavedamos raštu, laikantis šių sąlygų:
a) |
pavedant tiksliai apibūdinamos tos oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti įgaliotoji įstaiga ir sąlygos, kuriomis ji gali atlikti tas užduotis; |
b) |
įgaliotoji įstaiga:
|
c) |
yra parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis pavedančiųjų kompetentingų institucijų ir įgaliotosios įstaigos veiklos koordinavimas. |
30 straipsnis
Tam tikrų oficialios kontrolės užduočių pavedimo fiziniams asmenims sąlygos
Kompetentingos institucijos tam tikras oficialios kontrolės užduotis gali pavesti vienam ar daugiau fizinių asmenų, jeigu tai leidžiama pagal 18–27 straipsniuose numatytas taisykles. Tokios užduotys pavedamos raštu, laikantis šių sąlygų:
a) |
pavedant tiksliai apibūdinamos tos oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti fiziniai asmenys, ir sąlygos, kuriomis fiziniai asmenys gali tas užduotis atlikti; |
b) |
fiziniai asmenys:
|
c) |
yra parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis pavedančiųjų kompetentingų institucijų ir fizinių asmenų veiklos koordinavimas. |
31 straipsnis
Tam tikrų su kita oficialia veikla susijusių užduočių pavedimo sąlygos
1. Kompetentingos institucijos gali pavesti tam tikras su kita oficialia veikla susijusias užduotis vienai ar daugiau įgaliotųjų įstaigų, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nedraudžiamas toks užduočių pavedimas ir |
b) |
įvykdomos 29 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus b punkto iv papunktyje nustatytą sąlygą. |
2. Kompetentingos institucijos gali pavesti tam tikras su kita oficialia veikla susijusias užduotis vienam ar daugiau fizinių asmenų, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nedraudžiamas toks užduočių pavedimas ir |
b) |
įvykdomos 30 straipsnyje nustatytos ir mutatis mutandis taikomos sąlygos. |
3. Kompetentingos institucijos nepaveda įgaliotajai įstaigai ar fiziniam asmeniui priimti sprendimo, susijusio su užduotimis, numatytomis 138 straipsnio 1 dalies b punkte bei 138 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
32 straipsnis
Įgaliotųjų įstaigų ir fizinių asmenų pareigos
Įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys, kuriems pagal 28 straipsnio 1 dalį yra pavestos tam tikros oficialios kontrolės užduotys arba kuriems pagal 31 straipsnį yra pavestos tam tikros su kita oficialia veikla susijusios užduotys:
a) |
pavedančiosioms kompetentingoms institucijoms reguliariai ir toms institucijoms paprašius praneša apie savo įvykdytos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos rezultatus; |
b) |
nedelsdami informuoja pavedančiąsias kompetentingas institucijas apie visus atvejus, kai oficialios kontrolės rezultatai rodo, kad nesilaikoma arba gali būti nesilaikoma reikalavimų, nebent konkrečiuose kompetentingos institucijos ir atitinkamos įgaliotosios įstaigos ar fizinio asmens sudarytuose susitarimuose nustatyta kitaip, ir |
c) |
kompetentingoms institucijoms sudaro sąlygas patekti į savo valdas ir infrastruktūrą, bendradarbiauja ir teikia pagalbą. |
33 straipsnis
Pavedančiųjų kompetentingų institucijų pareigos
Kompetentingos institucijos, kurios įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 28 straipsnio 1 dalį yra pavedusios tam tikras oficialios kontrolės užduotis arba įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 31 straipsnį yra pavedusios tam tikras su kita oficialia veikla susijusias užduotis:
a) |
prireikus ir vengdamos veiklos dubliavimo organizuoja tokių įstaigų ar asmenų auditą arba patikras, atsižvelgdamos į visus 29 straipsnio b punkto iv papunktyje nurodyto akreditavimo atvejus; |
b) |
nedelsdamos visiškai arba iš dalies panaikina užduočių pavedimą, kai:
Šiuo punktu nedaromas poveikis kompetentingų institucijų kompetencijai panaikinti užduočių pavedimą dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šiame reglamente. |
IV SKYRIUS
Mėginių ėmimas, analizės, tyrimai ir diagnostiniai tyrimai
34 straipsnis
Mėginių ėmimui, analizėms, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams naudojami metodai
1. Vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą mėginių ėmimui, laboratorinėms analizėms, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams naudojami metodai atitinka Sąjungos taisykles, kuriomis nustatomi tie metodai ar tų metodų veiksmingumo kriterijai.
2. Jei nėra nustatyta Sąjungos taisyklių, kaip nurodyta 1 dalyje, vykdant oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą oficialiosios laboratorijos naudoja vieną iš toliau nurodytų metodų, atsižvelgdamos į tų metodų tinkamumą jų konkretiems analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų poreikiams:
a) |
turimus metodus, kurie atitinka atitinkamas tarptautiniu mastu pripažintas taisykles ar protokolus, įskaitant Europos standartizacijos komiteto (toliau – CEN) patvirtintus metodus, arba atitinkamus metodus, kuriuos parengė ar rekomenduoja Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir kurie yra patvirtinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus; |
b) |
jeigu nėra nustatyta tinkamų taisyklių ar protokolų, kaip nurodyta a punkte, – metodus, kurie atitinka atitinkamas nacionaliniu lygmeniu nustatytas taisykles arba, jeigu tokių taisyklių nenustatyta, atitinkamus metodus, kuriuos parengė ar rekomenduoja nacionalinės etaloninės laboratorijos ir kurie yra patvirtinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus, arba atitinkamus metodus, kurie buvo parengti ir patvirtinti atliekant tarplaboratorinius arba laboratorijų vidaus metodų patvirtinimo tyrimus pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus. |
3. Jei skubiai prireikia laboratorinių analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų ir nėra nė vieno iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų metodų, atitinkama nacionalinė etaloninė laboratorija arba, jei tokios nacionalinės etaloninės laboratorijos nėra, bet kuri kita pagal 37 straipsnio 1 dalį paskirta laboratorija gali naudoti kitus metodus, nei nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, kol pagal tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius protokolus bus patvirtintas atitinkamas metodas.
4. Jei įmanoma, laboratorinėms analizėms naudojami metodai grindžiami III priede nustatytais atitinkamais kriterijais.
5. Mėginiai imami, tvarkomi ir ženklinami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas jų teisinis, mokslinis ir techninis patikimumas.
6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl:
a) |
mėginių ėmimui ir laboratorinėms analizėms, tyrimams ir diagnostiniams tyrimams naudotinų metodų; |
b) |
veiksmingumo kriterijų, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų parametrų, matavimo neapibrėžties ir tų metodų patvirtinimo procedūrų; |
c) |
analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatų aiškinimo. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
35 straipsnis
Antrojo eksperto nuomonė
1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės.
Teisė prašyti antrojo eksperto nuomonės leidžia veiklos vykdytojui prašyti, kad kitas pripažintas ir tinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas atliktų mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų dokumentų peržiūrą.
2. Prireikus, kai tikslinga ir techniškai įmanoma, visų pirma atsižvelgdamos į pavojaus paplitimą ir pasiskirstymą tarp gyvūnų ar prekių, į mėginių ar prekių gendamumą ir į turimo substrato kiekį, kompetentingos institucijos:
a) |
imdamos mėginius ir jei to prašo veiklos vykdytojas, užtikrina, kad paimtas kiekis būtų pakankamas, kad būtų galima prašyti antrojo eksperto nuomonės ir atlikti 3 dalyje nurodytą peržiūrą, jei to prireiktų, arba |
b) |
kai neįmanoma paimti pakankamo kiekio, kaip nurodyta a punkte, apie tai informuoja veiklos vykdytoją. |
Ši dalis netaikoma nustatant, ar augaluose, augaliniuose produktuose ar kituose objektuose yra karantininių kenkėjų, siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytų taisyklių.
3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tais atvejais, kai kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai nesutaria dėl 1 dalyje nurodytos antrojo eksperto nuomonės, veiklos vykdytojai gali savo sąskaita prašyti, kad būtų atlikta pradinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo dokumentų peržiūra ir, kai tikslinga, kita oficialioji laboratorija atliktų kitą analizę, tyrimą ar diagnostinį tyrimą.
4. Veiklos vykdytojo prašymas pateikti antrojo eksperto nuomonę pagal šio straipsnio 1 dalį neturi poveikio kompetentingų institucijų pareigai imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti arba izoliuoti riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai vadovaujantis šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis.
36 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, tiekiamų nuotolinei prekybai, mėginių ėmimas
1. Jei gyvūnai ir prekės tiekiami nuotolinei prekybai, oficialiai kontrolei gali būti naudojami mėginiai, kompetentingų institucijų, joms neatskleidus savo tapatybės, užsakyti iš veiklos vykdytojų.
2. Gavusios mėginius, kompetentingos institucijos imasi visų priemonių siekdamos užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, iš kurių pagal 1 dalį užsakyti šie mėginiai:
a) |
būtų informuoti, kad tokie mėginiai buvo paimti vykdant oficialią kontrolę ir, kai tikslinga, jie yra analizuojami ar tiriami tokios oficialios kontrolės tikslais, ir |
b) |
galėtų pasinaudoti teise į antrojo eksperto nuomonę, kaip numatyta 35 straipsnio 1 dalyje, tuo atveju, kai toje dalyje nurodyti mėginiai yra analizuojami arba tiriami. |
3. 1 ir 2 dalys taikomos įgaliotosioms įstaigoms ir fiziniams asmenims, kuriems yra pavestos tam tikros oficialios kontrolės užduotys.
37 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų skyrimas
1. Kompetentingos institucijos valstybėje narėje, kurios teritorijoje jos veikia, arba kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, skiria oficialiąsias laboratorijas mėginių, paimtų vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratorinėms analizėms, tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti.
2. Kompetentingos institucijos gali oficialiąja laboratorija paskirti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, esančią laboratoriją, jei tenkinamos šios sąlygos:
a) |
yra nustatyta tinkama tvarka, pagal kurią kompetentingoms institucijoms sudaromos galimybės atlikti 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą ir patikras arba pavesti valstybės narės ar trečiosios šalies, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, kurioje yra laboratorija, kompetentingoms institucijoms atlikti tokį auditą ir patikras, ir |
b) |
tą laboratoriją valstybės narės, kurios teritorijoje ji yra, kompetentingos institucijos jau paskyrė oficialiąja laboratorija. |
3. Oficialioji laboratorija skiriama raštu išsamiai apibūdinant:
a) |
užduotis, kurias laboratorija vykdo kaip oficialioji laboratorija; |
b) |
sąlygas, kuriomis ji vykdo a punkte nurodytas užduotis, ir |
c) |
tvarką, būtiną efektyviam ir veiksmingam laboratorijos ir kompetentingų institucijų veiklos koordinavimui ir jų bendradarbiavimui užtikrinti. |
4. Kompetentingos institucijos oficialiąja laboratorija gali skirti tik laboratoriją, kuri:
a) |
turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analizei, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti; |
b) |
turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos, tinkamai parengtų ir reikiamos patirties turinčių darbuotojų; |
c) |
užtikrina, kad jai pagal 1 dalį pavestos užduotys bus vykdomos nešališkai ir be jokio interesų konflikto, susijusio su jos, kaip oficialiosios laboratorijos, užduočių vykdymu; |
d) |
gali laiku pateikti vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatus ir |
e) |
veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 ir pagal tą standartą yra akredituota nacionalinės akreditavimo įstaigos, veikiančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008. |
5. Oficialiosios laboratorijos akreditavimo, kaip nurodyta 4 dalies e punkte, aprėptis:
a) |
apima tuos laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo metodus, kuriuos turi naudoti laboratorija analizėms, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti, kai ji veikia kaip oficialioji laboratorija; |
b) |
gali apimti vieną ar daugiau laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo metodų arba metodų grupes; |
c) |
gali būti apibrėžta lanksčiai, kad į akreditacijos aprėptį būtų galima įtraukti pakeistas oficialiosios laboratorijos naudotų metodų, kai laboratorija buvo akredituota, versijas arba tuos metodus papildančius naujus metodus, remiantis pačios laboratorijos atliktais patvirtinimais nacionalinei akreditavimo įstaigai neatliekant specialaus vertinimo prieš pradedant naudoti tuos pakeistus ar naujus metodus. |
6. Jeigu Sąjungoje ar trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis, nėra pagal 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos, kuri turėtų kompetencijos, įrangą, infrastruktūrą ir darbuotojų, būtinų naujoms ar ypač retoms laboratorinėms analizėms, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti, kompetentingos institucijos gali prašyti laboratorijos ar diagnostinio centro, kuris neatitinka vieno ar daugiau iš 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, atlikti tas analizes, tyrimus ir diagnostinius tyrimus.
38 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų pareigos
1. Kai mėginių, paimtų vykdant oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų rezultatai rodo riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, arba rodo, kad gali būti nesilaikoma reikalavimų, oficialiosios laboratorijos nedelsdamos apie tai informuoja tai analizei, tyrimui ar diagnostiniam tyrimui atlikti jas paskyrusias kompetentingas institucijas, o prireikus – įgaliotąsias įstaigas arba fizinius asmenis, kuriems buvo pavestos užduotys. Tačiau konkrečiuose kompetentingų institucijų, įgaliotųjų įstaigų ar fizinių asmenų, kuriems buvo pavestos užduotys, ir oficialiųjų laboratorijų susitarimuose gali būti nustatyta, kad nereikalaujama šią informaciją pateikti nedelsiant.
2. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar nacionalinės etaloninės laboratorijos prašymu oficialiosios laboratorijos dalyvauja tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose ar kvalifikacijos tyrimuose, organizuojamuose dėl analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų, kuriuos jos atlieka kaip oficialiosios laboratorijos.
3. Oficialiosios laboratorijos kompetentingų institucijų prašymu suteikia visuomenei galimybę susipažinti su analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų, atliekamų vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, metodų pavadinimais.
4. Oficialiosios laboratorijos kompetentingų institucijų prašymu kartu su rezultatais nurodo metodą, kuris naudojamas kiekvienai analizei, tyrimui ar diagnostiniam tyrimui, atliekamiems vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą.
39 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų auditas
1. Kompetentingos institucijos rengia oficialiųjų laboratorijų, kurias jos paskyrė pagal 37 straipsnio 1 dalį, auditą reguliariai ir bet kuriuo metu, kai jos mano, kad auditas yra būtinas, nebent jos mano, kad toks auditas yra nereikalingas atsižvelgiant į 37 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytą akreditavimo vertinimą.
2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos panaikina oficialiosios laboratorijos skyrimą visoms arba tam tikroms užduotims atlikti, jeigu laboratorija laiku nesiima atitinkamų taisomųjų veiksmų gavusi 1 dalyje numatyto audito rezultatus, kuriais atskleidžiamas kuris nors iš šių faktų:
a) |
laboratorija nebetenkina 37 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų sąlygų; |
b) |
laboratorija nevykdo 38 straipsnyje numatytų pareigų; |
c) |
laboratorija neįvykdo tarplaboratorinių lyginamųjų tyrimų, nurodytų 38 straipsnio 2 dalyje. |
40 straipsnis
Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo privalomos tam tikrų oficialiųjų laboratorijų akreditavimo sąlygos
1. Nukrypdamos nuo 37 straipsnio 4 dalies e punkto, kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis gali skirti toliau nurodytas laboratorijas, neatsižvelgdamos į tai, ar jos tenkina tame punkte numatytą sąlygą:
a) |
laboratorijas:
|
b) |
laboratorijas, atliekančias tik analizes, tyrimus ar diagnostinius tyrimus vykdant kitą oficialią veiklą, jeigu jos:
|
2. Jeigu dėl metodų, kuriuos naudoja šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos laboratorijos, turi būti patvirtinti laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatai, patvirtinamąją laboratorinę analizę, tyrimą ar diagnostinį tyrimą atlieka oficialioji laboratorija, kuri tenkina 37 straipsnio 4 dalies e punkte nustatytus reikalavimus.
3. Pagal 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.
41 straipsnis
Įgaliojimai priimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visų oficialiosiose laboratorijose naudojamų laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodų privalomo akreditavimo sąlygos
Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl atvejų ir sąlygų, kuriais kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis pagal 37 straipsnio 1 dalį gali skirti laboratorijas, kurios netenkina 37 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytų sąlygų, susijusių su visais oficialiai kontrolei ar kitai oficialiai veiklai jų naudojamais metodais, jei tokios laboratorijos tenkina šias sąlygas:
a) |
jos veikia ir yra akredituotos pagal standartą EN ISO/IEC 17025 naudoti vieną ar daugiau metodų, kurie yra panašūs į kitus jų naudojamus metodus ir juos atitinka, ir |
b) |
jos reguliariai ir dideliu mastu naudoja metodus, kuriems gavo akreditaciją, nurodytą šio straipsnio a punkte, išskyrus atvejus, susijusius su 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytomis taisyklėmis reglamentuojama sritimi, kai nėra patvirtinto 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkrečių augalų kenkėjų aptikimo metodo. |
42 straipsnis
Laikinos nukrypti nuo oficialiųjų laboratorijų privalomo akreditavimo sąlygų leidžiančios nuostatos
1. Nukrypdamos nuo 37 straipsnio 5 dalies a punkto kompetentingos institucijos pagal 37 straipsnio 1 dalį gali esamą oficialiąją laboratoriją laikinai skirti oficialiąja laboratorija laboratorinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo metodui, dėl kurio ji nėra gavusi 37 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytos akreditacijos, naudoti:
a) |
kai to metodo naudojimas yra naujas reikalavimas pagal Sąjungos taisykles; |
b) |
kai dėl naudojamo metodo pakeitimų reikalinga nauja akreditacija ar oficialiosios laboratorijos gautos akreditacijos aprėpties išplėtimas arba |
c) |
tais atvejais, kai metodą reikia naudoti dėl susidariusios ekstremaliosios situacijos arba dėl naujai atsirandančios rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkai. |
2. 1 dalyje nurodytas laikinas skyrimas reglamentuojamas šiomis sąlygomis:
a) |
oficialioji laboratorija pagal standartą EN ISO/IEC 17025 jau yra akredituota naudoti metodą, kuris yra panašus į metodą, neįtrauktą į jos akreditacijos aprėptį; |
b) |
oficialiojoje laboratorijoje yra įdiegta kokybės užtikrinimo sistema, skirta teisingiems ir patikimiems naudojamo metodo, kuris nėra įtrauktas į esamos akreditacijos aprėptį, rezultatams užtikrinti; |
c) |
atlieka analizes, tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinei etaloninei laboratorijai prižiūrint, kaip tas metodas naudojamas. |
3. 1 dalyje numatytas laikinas skyrimas trunka ne ilgiau nei vienus metus. Jis gali būti vieną kartą pratęstas dar vieniems metams.
4. Pagal 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.
V SKYRIUS
Į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė
43 straipsnis
Į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė
Į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė organizuojama remiantis rizika. 47 ir 48 straipsniuose nurodytų gyvūnų ir prekių atžvilgiu tokia oficiali kontrolė vykdoma pagal 47–64 straipsnius.
44 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, išskyrus tuos, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose pagal II skirsnį, oficiali kontrolė
1. Siekdamos patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, kompetentingos institucijos reguliariai, remdamosi rizika ir tinkamu dažnumu vykdo oficialią į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių, kuriems netaikomi 47 ir 48 straipsniai, kontrolę.
2. 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių reikiamas oficialios kontrolės dažnumas nustatomas atsižvelgiant į:
a) |
riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai, susijusią su įvairių rūšių gyvūnais ir prekėmis; |
b) |
bet kokią informaciją, rodančią tikimybę, kad vartotojai gali būti suklaidinti, visų pirma, dėl prekių pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, galiojimo laiko, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar auginimo metodo; |
c) |
į ankstesnį reikalavimų, nustatytų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, taikytinomis atitinkamiems gyvūnams ir prekėms, laikymąsi:
|
d) |
jau atliktą atitinkamų gyvūnų ir prekių kontrolę ir |
e) |
garantijas, kurias trečiosios kilmės šalies kompetentingos institucijos suteikė dėl gyvūnų ir prekių atitikties reikalavimams, nustatytiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, arba reikalavimams, pripažintiems bent jau lygiaverčiais toms taisyklėms. |
3. 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė vykdoma tinkamoje Sąjungos muitų teritorijos vietoje, įskaitant:
a) |
įvežimo į Sąjungą punktą; |
b) |
pasienio kontrolės postą; |
c) |
išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje punktą; |
d) |
už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo sandėlius ir valdas; |
e) |
paskirties vietą. |
4. Nepaisant 1 ir 3 dalių, kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose ir kituose įvežimo į Sąjungą punktuose vykdo toliau nurodytų objektų oficialią kontrolę, kai turi priežasčių manyti, kad jų įvežimas į Sąjungą gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai:
a) |
transporto priemonių, įskaitant tuščias transporto priemones, ir |
b) |
pakuočių, įskaitant padėklus. |
5. Kompetentingos institucijos taip pat gali vykdyti oficialią prekių, kurios pateikiamos pagal vieną iš muitinės procedūrų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 16 punkto a, b ir c papunkčiuose, ir kurios yra laikinai saugomos, kaip apibrėžta to reglamento 5 straipsnio 17 punkte, kontrolę.
45 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, išskyrus tuos, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose pagal II skirsnį, oficialios kontrolės rūšys
1. Kai oficiali kontrolė vykdoma pagal 44 straipsnio 1 dalį, ji:
a) |
visada apima dokumentų tikrinimą ir |
b) |
apima tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus atsižvelgiant į riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai. |
2. Kompetentingos institucijos 1 dalies b punkte nurodytus fizinius patikrinimus atlieka atitinkamomis sąlygomis, kad būtų galima tinkamai atlikti tyrimus.
3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų patikrinimų, tapatumo patikrinimų ar fizinių patikrinimų metu paaiškėja, kad gyvūnai ir prekės neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, taikomos 66 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 67, 68 ir 69 straipsniai, 71 straipsnio 1 ir 2 dalys, 72 straipsnio 1 ir 2 dalys, 137 bei 138 straipsniai.
4. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl atvejų ir sąlygų, kuriomis kompetentingos institucijos gali prašyti veiklos vykdytojų pranešti apie tam tikrų į Sąjungą įvežamų prekių atgabenimą.
46 straipsnis
Paimti gyvūnų ir prekių, išskyrus tuos, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose pagal II skirsnį, mėginiai
1. Jeigu imami gyvūnų ir prekių mėginiai, kompetentingos institucijos, nedarydamos poveikio 34–42 straipsniams:
a) |
informuoja atitinkamus veiklos vykdytojus ir, kai tikslinga, muitines ir |
b) |
nusprendžia, ar gyvūnai arba prekės turi būti sulaikyti, kol bus gauti atliekamos analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatai, ar jie gali būti paleisti su sąlyga, kad yra užtikrintas gyvūnų ar prekių atsekamumas. |
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais:
a) |
nustatomos procedūros, būtinos 1 dalies b punkte nurodytų gyvūnų ar prekių atsekamumui užtikrinti, ir |
b) |
nustato dokumentus, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų gyvūnų ar prekių, kai kompetentingos institucijos yra paėmusios mėginius. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
47 straipsnis
Gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
1. Siekdamos nustatyti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, kompetentingos institucijos vykdo kiekvienos iš toliau išvardytų į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių kategorijų siuntos oficialią kontrolę pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste:
a) |
gyvūnų; |
b) |
gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų ir šalutinių gyvūninių produktų; |
c) |
augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kaip nurodyta sąrašuose, sudarytuose pagal Reglamento (ES) 2016/2031 72 straipsnio 1 dalį ir 74 straipsnio 1 dalį; |
d) |
prekių iš tam tikrų trečiųjų šalių, dėl kurių Komisija yra priėmusi šio straipsnio 2 dalies b punkte numatytus įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatyta, kad būtina taikyti priemonę, pagal kurią reikalaujama šias prekes įvežant į Sąjungą laikinai padidinti oficialią kontrolę dėl žinomos ar naujai atsirandančios rizikos arba kai turima įrodymų, kad galėtų būti plačiai paplitę rimti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo atvejai; |
e) |
gyvūnų ir prekių, kuriems taikoma neatidėliotina priemonė, numatyta aktuose, priimtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, Reglamento (ES) 2016/429 249 straipsnį arba Reglamento (ES) 2016/2031 28 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 3 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį, pagal kurią reikalaujama atlikti tų gyvūnų ar prekių, identifikuojamų pagal jų kodus Kombinuotojoje nomenklatūroje, siuntų oficialią kontrolę juos įvežant į Sąjungą; |
f) |
gyvūnų ir prekių, kurių įvežimo į Sąjungą sąlygos ar priemonės buvo nustatytos aktais, priimtais pagal atitinkamai 126 ar 128 straipsnį arba pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad gyvūnus ar prekes įvežant į Sąjungą būtų nustatyta, ar laikomasi tų sąlygų ar priemonių. |
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais:
a) |
nustatomi sąrašai, kuriuose nustatomi visi 1 dalies a ir b punktuose nurodyti gyvūnai ir prekės ir nurodomi jų Kombinuotosios nomenklatūros kodai, ir |
b) |
nustatomas prekių, priskiriamų 1 dalies d punkte nurodytai kategorijai, sąrašas ir nurodomi jų Kombinuotosios nomenklatūros kodai, ir jis atnaujinamas, kai tai būtina dėl tame punkte nurodytos rizikos. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas dėl siuntų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, kategorijų pakeitimų siekiant įtraukti sudėtinius produktus, šieną bei šiaudus ir kitus produktus, griežtai apsiribojant produktais, kurie kelia nustatytą naują ar labai padidėjusią riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, arba GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai.
4. Jei aktuose, kuriais nustatomos 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytos priemonės ar sąlygos, nenustatyta kitaip, šis straipsnis taip pat taikomas 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntoms, jei jos yra nekomercinio pobūdžio.
5. Už siuntas atsakingi veiklos vykdytojai turi užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnai ir prekės būtų pateikti oficialiai kontrolei toje dalyje nurodytame pasienio kontrolės poste.
48 straipsnis
Gyvūnai ir prekės, kuriems netaikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kuriais toliau išvardytų kategorijų gyvūnams ir prekėms netaikomas 47 straipsnis, ir kai toks netaikymas yra pagrįstas:
a) |
prekėms, kurios siunčiamos kaip prekybos pavyzdžiai ar demonstravimo priemonės parodoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai; |
b) |
gyvūnams ir prekėms, skirtiems naudoti moksliniais tikslais; |
c) |
prekėms, kurios vežamos tarptautinių maršrutų transporto priemonėmis, kurios nėra iškraunamos ir yra skirtos įgulai ir keleiviams vartoti; |
d) |
prekėms, kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį ir yra skirtos asmeniniam vartojimui ar naudojimui; |
e) |
nedidelėms fiziniams asmenims siunčiamų prekių siuntoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai; |
f) |
gyvūnams augintiniams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/429 4 straipsnio 11 punkte; |
g) |
prekėms, kurios buvo atitinkamai apdorotos ir kurių kiekis nėra didesnis už kiekius, kurie turi būti nustatyti tuose deleguotuosiuose aktuose; |
h) |
gyvūnų ar prekių, kurie kelia nedidelę riziką arba nekelia jokios konkrečios rizikos ir kurių kontrolė pasienio kontrolės postuose dėl to nėra būtina, kategorijoms. |
49 straipsnis
Oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
1. Siekdamos patikrinti, ar laikomasi taikytinų reikalavimų, nustatytų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, kompetentingos institucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų oficialią kontrolę atlieka siuntą atgabenus į pasienio kontrolės postą. Ta oficiali kontrolė apima dokumentų patikrinimus, tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus.
2. Fizinius patikrinimus atlieka, kai tie patikrinimai susiję su:
a) |
gyvūnais, išskyrus vandens gyvūnus, arba mėsa ir valgomaisiais mėsos subproduktais – valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam gali padėti darbuotojai, kurie yra parengti pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus veterinarijos klausimais ir kuriuos tam tikslui paskyrė kompetentingos institucijos; |
b) |
vandens gyvūnais, gyvūniniais produktais, išskyrus šios dalies a punkte nurodytus produktus, genetinės medžiagos produktais ar šalutiniais gyvūniniais produktais – valstybinis veterinarijos gydytojas arba darbuotojai, kurie yra parengti pagal 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir kuriuos tam tikslui paskyrė kompetentingos institucijos; |
c) |
augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais – valstybinis augalų sveikatos pareigūnas. |
3. Kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose sistemingai atlieka oficialią transporto priemonėmis vežamų gyvūnų siuntų ir tų transporto priemonių kontrolę, siekdamos patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų. Kompetentingos institucijos parengia tvarką, kad pirmenybė būtų teikiama transporto priemonėmis vežamų gyvūnų oficialiai kontrolei ir tokios kontrolės vilkinimo mažinimui.
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų pateikimo praktinės tvarkos taisyklės, transporto vienetai arba smulkesnės dalys, kurios gali sudaryti atskirą siuntą, ir didžiausias tokių transporto vienetų arba smulkesnių dalių skaičius kiekvienoje siuntoje, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti greitą ir veiksmingą siuntų tvarkymą ir kompetentingų institucijų numatomą atlikti oficialią kontrolę ir prireikus tarptautinių standartų laikymąsi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi konkretūs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų mokymo reikalavimai, kad šie darbuotojai galėtų atlikti fizinius patikrinimus pasienio kontrolės postuose.
50 straipsnis
Prie siuntų ir padalytų siuntų pridedami sertifikatai ir dokumentai
1. Oficialių sertifikatų ar dokumentų originalai ar elektroniniai atitikmenys, kurie pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti pridėti prie 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų, pateikiami pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms, kurios juos saugo, nebent 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatyta kitaip.
2. Pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui išduoda patvirtintą 1 dalyje nurodytų oficialių sertifikatų ar dokumentų originalą ar elektroninę kopiją arba, jeigu siunta yra padalyta, atskirus autentiškus tokių sertifikatų ar dokumentų originalus ar elektronines kopijas.
3. Siuntos negali būti padalytos, kol neatliekama oficiali kontrolė ir pagal 56 straipsnio 5 dalį ir 57 straipsnį neužpildomas 56 straipsnyje nurodytas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (toliau – BSĮD).
4. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kuriais prie 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų reikia pridėti BSĮD, kol jos pasiekia paskirties vietą.
51 straipsnis
Konkrečios taisyklės, taikomos oficialiai kontrolei pasienio kontrolės postuose
1. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi:
a) |
atvejai ir sąlygos, kuriais pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą toliau vežti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas į galutinės paskirties vietą laukiant fizinių patikrinimų rezultatų, jei tokie patikrinimai yra reikalingi; |
b) |
gyvūnų ir prekių kategorijų, kurioms taikoma 47 straipsnio 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė ir kurie įvežami į Sąjungą jūrų arba oro transportu iš trečiosios šalies, kai tie gyvūnai ar prekės perkeliami iš laivo arba orlaivio ir prižiūrint muitinei vežami į kitą laivą arba orlaivį tame pačiame uoste arba oro uoste ketinant juos vežti toliau (toliau – perkraunamos siuntos), dokumentų patikrinimų ir prireikus tapatumo patikrinimų bei fizinių patikrinimų atlikimo terminai ir tvarka; |
c) |
atvejai ir sąlygos, kuriais perkraunamų siuntų ir oro arba jūrų transportu atvežtų ir toje pačioje transporto priemonėje tolesniam vežimui paliktų gyvūnų tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame nei pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste; |
d) |
atvejai ir sąlygos, kuriais 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas gali būti leidžiama vežti tranzitu, o tokių siuntų oficiali kontrolė tam tikrais atvejais turi būti atliekama pasienio kontrolės postuose, įskaitant prekių laikymo specialiai patvirtintuose muitinės sandėliuose ar laisvosiose zonose atvejus ir sąlygas; |
e) |
atvejai ir sąlygos, kuriais 47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų prekių perkraunamoms siuntoms ir tranzitu vežamoms siuntoms taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus reglamentuojančių taisyklių. |
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kuriais 47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų prekių perkraunamoms siuntoms ir tranzitu vežamoms siuntoms taikomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo dokumentų patikrinimus reglamentuojančių taisyklių.
52 straipsnis
Dokumentų patikrinimų, tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų išsamūs duomenys
Siekdama užtikrinti vienodą 49, 50 ir 51 straipsniuose nustatytų taisyklių įgyvendinimą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tuose straipsniuose nurodytų dokumentų patikrinimų, tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų metu ir po jų atliktinų veiksmų išsamios taisyklės, kad būtų galima užtikrinti tos oficialios kontrolės veiksmingumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
53 straipsnis
Oficiali kontrolė, neatliekama pasienio kontrolės postuose
1. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kuriais:
a) |
kompetentingos institucijos gali atlikti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo patikrinimus ir fizinius patikrinimus kituose kontrolės punktuose nei pasienio kontrolės postai, jei tie kontrolės punktai atitinka 64 straipsnio 3 dalyje ir pagal 64 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose numatytus reikalavimus; |
b) |
siuntų, kurių atžvilgiu buvo atlikti dokumentų patikrinimai ir tapatumo patikrinimai pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste, fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste; |
c) |
siuntų, kurių atžvilgiu buvo atlikti dokumentų patikrinimai pirmojo atvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste, tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste; |
d) |
muitinės ar kitos viešosios valdžios institucijos gali vykdyti konkrečias kontrolės užduotis tiek, kiek tos užduotys dar nėra priskirtos tų institucijų atsakomybei, dėl:
|
e) |
47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntų dokumentų patikrinimas gali būti atliekamas per atstumą pasienio kontrolės poste. |
2. 56 straipsnio 3 dalies b punktas, 57 straipsnio 2 dalies a punktas, 59 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies a ir d punktai ir 62 bei 63 straipsniai taip pat taikomi šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems kontrolės punktams.
54 straipsnis
Dokumentų patikrinimų, tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumas
1. Visų 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų atžvilgiu atliekami dokumentų patikrinimai.
2. 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai atliekami tam tikru dažnumu atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno, prekės arba gyvūnų ar prekių kategorijos keliamą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 2 dalyje nurodyto tinkamo dažnumo vienodo taikymo. Tomis taisyklėmis užtikrinama, kad tas dažnumas būtų didesnis nei nulinis, ir nustatomi:
a) |
kriterijai ir procedūros, kurie taikomi nustatant ir keičiant atliktinų 47 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumą, taip pat pritaikant jį prie su tomis kategorijomis susijusios rizikos lygio atsižvelgiant į:
|
b) |
sąlygos, kuriomis valstybės narės gali padidinti tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumą, nustatytą pagal a punktą, kad būtų galima atsižvelgti į vietinius rizikos veiksnius; |
c) |
procedūros, skirtos užtikrinti, kad pagal a punktą nustatytas tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumas būtų savalaikis ir taikomas vienodai. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
47 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų kategorijų prekių tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumo ir |
b) |
47 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų dažnumo, nebent tai jau yra numatyta tuose punktuose nurodytuose aktuose. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
55 straipsnis
Sprendimai dėl siuntų
1. Kompetentingos institucijos, atlikusios oficialią kontrolę, įskaitant dokumentų, o kai būtina – tapatumo patikrinimus bei fizinius patikrinimus, priima sprendimą dėl kiekvienos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos ir nurodo, ar siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, o prireikus – taikytinas muitinės procedūras.
2. Sprendimus dėl siuntų priima:
a) |
valstybinis veterinarijos gydytojas, kai siunčiami gyvūnai, gyvūniniai produktai, genetinės medžiagos produktai ar šalutiniai gyvūniniai produktai, arba |
b) |
valstybinis augalų sveikatos pareigūnas, kai siunčiami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai. |
3. Nukrypdamos nuo 2 dalies a punkto kompetentingos institucijos gali nuspręsti, kad sprendimus dėl žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, gyvų dvigeldžių moliuskų, gyvų dygiaodžių, gyvų gaubtagyvių ir gyvų jūrų pilvakojų siuntų turi priimti tinkamai parengti darbuotojai, kuriuos tam tikslui paskyrė kompetentingos institucijos.
56 straipsnis
Veiklos vykdytojo ir kompetentingų institucijų naudojimasis bendruoju sveikatos įvežimo dokumentu (BSĮD)
1. Dėl kiekvienos 47 straipsnio 1dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas užpildo atitinkamą BSĮD dalį ir pateikia informaciją, būtiną norint nedelsiant ir visapusiškai identifikuoti siuntą ir jos paskirties vietą.
2. Šiame reglamente nuorodos į BSĮD apima nuorodą į jo elektroninį atitikmenį.
3. BSĮD naudoja:
a) |
už 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas atsakingi veiklos vykdytojai, siekdami iš anksto pranešti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms apie tų siuntų atgabenimą; ir |
b) |
pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos, siekdamos:
|
4. Už siuntą atsakingi veiklos vykdytojai pateikia išankstinį pranešimą pagal 3 dalies a punktą, užpildydami atitinkamą BSĮD dalį ir pateikdami ją per IMSOC, kad ji būtų perduota pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms prieš siuntą fiziškai atvežant į Sąjungą.
5. Pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos užbaigia pildyti BSĮD, kai tik:
a) |
atliekami visi oficialios kontrolės veiksmai, būtini pagal 49 straipsnio 1 dalį; |
b) |
gaunami fizinių patikrinimų, jei tokius patikrinimus reikia atlikti, rezultatai ir |
c) |
priimamas ir BSĮD užregistruojamas sprendimas dėl siuntos pagal 55 straipsnį. |
57 straipsnis
BSĮD naudojimas muitinėse
1. Tam, kad būtų galima įforminti 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų muitinės procedūrą ir tvarkyti siuntas, įskaitant įvežimą į muitinės sandėlius arba laisvąsias zonas ar tvarkymą juose, už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas muitinėms turi pateikti BSĮD, nedarant poveikio 48 straipsnyje nurodytoms išimtims ir 53 bei 54 straipsniuose nurodytoms taisyklėms. Šiuo etapu BSĮD turėjo būti tinkamai užpildytas IMSOC pasienio kontrolės posto kompetentingų institucijų.
2. Muitinės:
a) |
neleidžia įforminti siuntos muitinės procedūros, kuri skiriasi nuo pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos nurodytos procedūros, ir |
b) |
nedarant poveikio 48 straipsnyje nurodytoms išimtims ir 53 bei 54 straipsniuose nurodytoms taisyklėms, leidžia išleisti siuntą į laisvą apyvartą tik pateikus tinkamai užpildytą BSĮD, kuriame patvirtinama, kad siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taikytinas taisykles. |
3. Kai pateikiama 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių siuntos muitinės deklaracija, o BSĮD nepateikiamas, muitinės sulaiko siuntą ir nedelsdamos apie tai praneša pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal 66 straipsnio 6 dalį.
58 straipsnis
BSĮD forma, terminai ir konkrečios naudojimo taisyklės
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:
a) |
BSĮD formos ir jo pateikimo bei naudojimo nurodymų, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, ir |
b) |
minimalių terminų, per kuriuos už siuntą atsakingi veiklos vykdytojai turi iš anksto pranešti apie siuntas, kaip numatyta 56 straipsnio 3 dalies a punkte, siekiant sudaryti galimybę pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms laiku ir veiksmingai atlikti oficialią kontrolę. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
59 straipsnis
Pasienio kontrolės postų skyrimas
1. Valstybės narės skiria pasienio kontrolės postus vienos ar daugiau 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių oficialiai kontrolei atlikti.
2. Valstybės narės prieš skirdamos pasienio kontrolės postą apie tai praneša Komisijai. Tame pranešime pateikiama visa informacija, Komisijai reikalinga norint patikrinti, ar pasiūlytas pasienio kontrolės postas atitinka 64 straipsnyje nustatytus būtiniausius reikalavimus.
3. Per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Komisija informuoja valstybę narę:
a) |
ar pasiūlyto pasienio kontrolės posto skyrimas priklauso nuo palankios Komisijos ekspertų pagal 116 straipsnį atliktos kontrolės, siekiant patikrinti, ar laikomasi 64 straipsnyje nustatytų būtiniausių reikalavimų, išvados, ir |
b) |
apie tokios kontrolės datą, kuri neturi būti vėlesnė nei šeši mėnesiai po pranešimo gavimo dienos. |
4. Tais atvejais, kai Komisija pagal 3 dalį informuoja valstybę narę, kad kontrolė nėra būtina, valstybė narė gali skirti pasienio kontrolės postą.
5. Valstybė narė atideda pasienio kontrolės posto skyrimą, kol iš Komisijos gaunama palanki kontrolės išvada. Komisija informuoja apie kontrolės rezultatus, kaip nurodyta 3 dalies a punkte, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos kontrolės atlikimo dienos.
60 straipsnis
Pasienio kontrolės postų sąrašai
1. Kiekviena valstybė narė internete skelbia atnaujintus pasienio kontrolės postų jos teritorijoje sąrašus, pateikdama tokią informaciją apie kiekvieną pasienio kontrolės postą:
a) |
jo kontaktinius duomenis; |
b) |
jo darbo valandas; |
c) |
jo tikslią vietą ir informaciją, ar tai yra uostas, oro uostas, įvežimo geležinkeliu ar keliu punktas, ir |
d) |
47 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvūnų ir prekių kategorijas, kurios įtrauktos į jam paskirtą veiklos sritį. |
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl skyrimų ir kitos informacijos, naudotinos valstybių narių pasienio kontrolės postų sąrašuose, formos, kategorijų ir santrumpų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
61 straipsnis
Esamų pasienio kontrolės subjektų patvirtinimo panaikinimas ir pakartotinis skyrimas
1. Pasienio kontrolės postų patvirtinimas pagal Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį ir Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnį, įvežimo punktų skyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 5 straipsnį ir Direktyvos 2000/29/EB 13c straipsnio 4 dalį ir pirmojo įvežimo punktų skyrimas pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 284/2011 (60) 5 straipsnį panaikinami.
2. Valstybės narės gali pakartotinai skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pasienio kontrolės postus, paskirtus įvežimo punktus, įvežimo punktus ir pirmojo įvežimo punktus pasienio kontrolės postais pagal 59 straipsnio 1 dalį, jeigu jie atitinka 64 straipsnyje nurodytus būtiniausius reikalavimus.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytam pakartotiniam skyrimui netaikomos 59 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys.
62 straipsnis
Pasienio kontrolės postų skyrimo panaikinimas
1. Jeigu pasienio kontrolės postai nebeatitinka 64 straipsnyje nurodytų reikalavimų, valstybės narės:
a) |
panaikina 59 straipsnio 1 dalyje numatytą jų paskyrimą vykdyti visų arba tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių kontrolę vykdyti jie buvo paskirti, kontrolę ir |
b) |
išbraukia tuos pasienio kontrolės postus iš 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąrašų tų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių kontrolei vykdyti paskyrimas buvo panaikintas, atžvilgiu. |
2. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie pasienio kontrolės posto paskyrimo panaikinimą, kaip numatyta 1 dalyje, ir apie tokio panaikinimo priežastis.
3. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl atvejų, kai pasienio kontrolės postai, kurių paskyrimas buvo tik iš dalies panaikintas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti paskirti pakartotinai nukrypstant nuo 59 straipsnio, ir dėl procedūrų, kurių laikantis tai gali būti daroma.
4. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai priimti sprendimą dėl pasienio kontrolės postų paskyrimo panaikinimo dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šiame reglamente.
63 straipsnis
Pasienio kontrolės postų paskyrimo sustabdymas
1. Valstybė narė sustabdo pasienio kontrolės posto paskyrimą ir nurodo sustabdyti jo veiklą dėl visų ar tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių kontrolei jis buvo paskirtas, tais atvejais, kai tokia veikla gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai. Didelės rizikos atveju paskyrimas sustabdomas nedelsiant.
2. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kurį pasienio kontrolės posto paskyrimo sustabdymą ir tokio sustabdymo priežastis.
3. Valstybės narės nurodo sustabdyti pasienio kontrolės posto paskyrimą 60 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose.
4. Valstybės narės panaikina 1 dalyje numatytą sustabdymą, kai tik:
a) |
kompetentingos institucijos įsitikina, kad 1 dalyje nurodyta rizika nebeegzistuoja, ir |
b) |
jos perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją, kuria remiantis sustabdymas panaikinamas. |
5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai priimti sprendimą dėl pasienio kontrolės postų paskyrimo sustabdymo dėl kitų priežasčių, nei nurodytos šiame reglamente.
64 straipsnis
Būtiniausi pasienio kontrolės postams keliami reikalavimai
1. Pasienio kontrolės postai turi būti įsikūrę šalia įvežimo į Sąjungą punkto ir tokioje vietoje, kurią yra nurodžiusios muitinės pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 1 ir 2 dalis, arba laisvojoje zonoje.
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl atvejų ir sąlygų, kuriais pasienio kontrolės postas gali būti įsikūręs už tam tikro atstumo, o ne šalia įvežimo į Sąjungą punkto dėl konkrečių geografinių apribojimų.
3. Pasienio kontrolės postai turi turėti:
a) |
pakankamą tinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių; |
b) |
valdų ar kitos infrastruktūros, tinkamų tvarkomų gyvūnų ir prekių kategorijų pobūdžiui ir apimčiai; |
c) |
įrangos ir valdų ar kitos infrastruktūros, kad būtų galima atlikti kiekvienos kategorijos gyvūnų ir prekių, kurių kontrolei pasienio kontrolės postas buvo paskirtas, oficialią kontrolę; |
d) |
įdiegtą tvarką, kuria prireikus būtų užtikrinta prieiga prie bet kurios kitos įrangos, valdų ir paslaugų, būtinų norint taikyti priemones, kurių imamasi pagal 65, 66 ir 67 straipsnius įtarimų dėl reikalavimų nesilaikymo keliančiais atvejais ir atvejais, kai siuntos neatitinka reikalavimų arba kelia riziką; |
e) |
nenumatytais atvejais taikomą tvarką, skirtą sklandžiam oficialios kontrolės atlikimui ir veiksmingam priemonių, kurių imamasi pagal 65, 66 ir 67 straipsnius esant nenumatytoms ir netikėtoms sąlygoms ar įvykiams, taikymui užtikrinti; |
f) |
technologiją ir įrangos, būtinų efektyviam IMSOC ir prireikus kitų kompiuterinių informacijos valdymo sistemų, būtinų duomenų ir informacijos tvarkymui ir keitimuisi jais, veikimui; |
g) |
prieigą prie oficialiųjų laboratorijų, galinčių iki reikiamų terminų pateikti analizių, tyrimų ir diagnostinių tyrimų rezultatus ir turinčių reikiamų informacinių technologijų priemonių, būtinų užtikrinti, kad atliktų analizių, tyrimų ar diagnostinių tyrimų rezultatai būtų atitinkamai įvesti į IMSOC, paslaugų; |
h) |
atitinkamą tvarką, skirtą tinkamam įvairių kategorijų gyvūnų bei prekių tvarkymui ir rizikos, kuri gali kilti dėl kryžminės taršos, prevencijai, ir |
i) |
tvarką, skirtą atitinkamų biologinio saugumo standartų laikymuisi užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias ligų plitimui į Sąjungą. |
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios taisyklės dėl reikalavimų pagal šio straipsnio 3 dalį, kad būtų atsižvelgta į konkrečius ypatumus ir logistikos poreikius, susijusius su oficialios kontrolės vykdymu ir su priemonių, kurių imamasi pagal 66 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 67 straipsnį dėl įvairių 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, taikymu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
5. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl atvejų ir sąlygų, kuriais pasienio kontrolės postai, paskirti neapdorotų medienos rąstų ir pjautinės bei smulkintos medienos importo kontrolei, gali būti atleisti nuo vienos ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų vykdymo siekiant atsižvelgti į už oficialią kontrolę atsakingų kompetentingų institucijų, kurios veikia konkrečių geografinių apribojimų sąlygomis, poreikius, kartu užtikrinant tinkamą kontrolės vykdymą.
65 straipsnis
Įtarimas, kad nesilaikoma reikalavimų, ir nuodugnesnė oficiali kontrolė
1. Įtarusios, kad 44 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, kompetentingos institucijos atlieka oficialią kontrolę, siekdamos patvirtinti arba atmesti tą įtarimą.
2. Gyvūnų ir prekių siuntoms, kurių atveju veiklos vykdytojai nėra deklaravę, kad jos yra sudarytos iš 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, taikoma kompetentingų institucijų oficiali kontrolė, jeigu turima priežasčių manyti, kad siuntoje yra tokių kategorijų gyvūnų ar prekių.
3. Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytas siuntas oficialiai sulaiko, kol bus gauti tose dalyse numatytos oficialios kontrolės rezultatai.
Kai tikslinga, tos siuntos izoliuojamos arba laikomos karantine, o gyvūnai laikomi tam tikrose patalpose, pašeriami, pagirdomi ir prireikus prižiūrimi laukiant oficialios kontrolės rezultatų.
4. Kai kompetentingos institucijos turi priežasčių įtarti už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo nesąžiningą ar klaidinančią praktiką arba jei, remiantis oficialios kontrolės rezultatais, yra pagrindo manyti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės buvo rimtai ar pakartotinai pažeistos, jos, kai tikslinga, ne tik imasi 66 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių, bet ir prireikus atlieka nuodugnesnę tos pačios kilmės ar taip pat naudojamų siuntų oficialią kontrolę.
5. Kompetentingos institucijos, naudodamosi IMSOC, praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie savo sprendimą atlikti nuodugnesnę oficialią kontrolę, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, ir nurodo savo sprendimo priežastis.
6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos nuodugnesnės oficialios kontrolės koordinuoto vykdymo procedūrų taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
66 straipsnis
Priemonės, kurių turi būti imamasi tais atvejais, kai į Sąjungą įvežamos reikalavimų neatitinkančios siuntos
1. Kompetentingos institucijos oficialiai sulaiko bet kurią į Sąjungą įvežamą gyvūnų ar prekių siuntą, kuri neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir atsisako leisti ją įvežti į Sąjungą.
Prireikus kompetentinga institucija izoliuoja arba laiko karantine bet kurią tokią siuntą, o jai priklausantys gyvūnai laikomi, jais rūpinamasi ar jie prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant tolesnio sprendimo. Jeigu įmanoma, kompetentingos institucijos taip pat atsižvelgia į interesą teikti specialią priežiūrą tam tikrų rūšių prekių atžvilgiu.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyto izoliavimo ir karantino praktinės tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. 1 dalyje nurodytos siuntos atveju kompetentinga institucija nedelsdama nurodo už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui:
a) |
sunaikinti siuntą; |
b) |
pakartotinai išsiųsti siuntą iš Sąjungos pagal 72 straipsnio 1 ir 2 dalis arba |
c) |
siuntą specialiai apdoroti pagal 71 straipsnio 1 ir 2 dalis ar jai taikyti bet kurią kitą priemonę, būtiną užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir, kai tikslinga, pakeisti siuntos paskirtį, palyginti su numatyta pradine paskirtimi. |
Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyti veiksmai vykdomi laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, visų pirma kai tai susiję su gyvų gyvūnų siuntomis, siekiant juos apsaugoti nuo skausmo, įtampos ar kančios, kurių galima išvengti.
Kai siuntą sudaro augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, siuntai arba jos dalims taikomi pirmos pastraipos a, b ir c punktai.
Prieš nurodydama veiklos vykdytojui imtis veiksmų pagal pirmos pastraipos a, b ir c punktus kompetentinga institucija išklauso atitinkamą veiklos vykdytoją, nebent būtina skubiai imtis veiksmų siekiant reaguoti į riziką žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat į riziką aplinkai.
4. Kai kompetentinga institucija nurodo veiklos vykdytojui imtis vieno ar daugiau veiksmų, nustatytų 3 dalies pirmos pastraipos a, b ar c punkte, ta kompetentinga institucija gali išimties tvarka leisti imtis veiksmo tik dėl siuntos dalies, su sąlyga, kad sunaikinimas iš dalies, pakartotinis išsiuntimas, specialus apdorojimas ar kita priemonė:
a) |
yra tokia priemonė, kuria užtikrinamas taisyklių laikymasis; |
b) |
nekelia rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba – GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat ir aplinkai ir |
c) |
netrukdo oficialios kontrolės veiksmams. |
5. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie bet kurį sprendimą atsisakyti leisti įvežti siuntą, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, ir bet kurį pagal šio straipsnio 3 bei 6 dalis ir pagal 67 straipsnį duotą nurodymą:
a) |
Komisijai; |
b) |
kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms; |
c) |
muitinėms; |
d) |
trečiosios kilmės šalies kompetentingoms institucijoms ir |
e) |
už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui. |
Tas pranešimas pateikiamas per IMSOC.
6. Jeigu 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių siunta nepateikiama joje nurodytai oficialiai kontrolei arba ji nepateikiama pagal reikalavimus, nustatytus 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 56 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, arba pagal taisykles, priimtas pagal 48 straipsnį, 49 straipsnio 4 dalį, 51 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnį, kompetentingos institucijos nurodo, kad tokia siunta būtų sulaikyta arba atšaukta ir nedelsiant oficialiai sulaikyta.
Tokioms siuntoms taikomos šio straipsnio 1, 3 ir 5 dalys.
7. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės taikomos už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo sąskaita.
67 straipsnis
Priemonės, kurių turi būti imamasi dėl į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų ir riziką keliančių gyvūnų ar prekių
Jeigu oficialios kontrolės rezultatai rodo, kad gyvūnų ar prekių siunta kelia riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, tokia siunta izoliuojama arba laikoma karantine, o jai priklausantys gyvūnai laikomi, jais rūpinamasi arba jie prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant tolesnio sprendimo.
Kompetentingos institucijos oficialiai sulaiko atitinkamą siuntą ir nedelsdamos nurodo už tą siuntą atsakingam veiklos vykdytojui:
a) |
sunaikinti siuntą laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, imantis visų priemonių, būtinų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti, įskaitant, kai tai susiję su gyvais gyvūnais, visų pirma taisykles, skirtas apsaugoti nuo skausmo, įtampos ar kančios, kurių galima išvengti, arba |
b) |
siuntą specialiai apdoroti pagal 71 straipsnio 1 ir 2 dalis. |
Šiame straipsnyje nurodytos priemonės taikomos už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo sąskaita.
68 straipsnis
Tolesni sprendimai, priimti dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių
1. Kompetentingos institucijos:
a) |
panaikina oficialių sertifikatų ir, atitinkamais atvejais, kitų atitinkamų dokumentų, pridedamų prie siuntų, kurioms buvo pritaikytos priemonės pagal 66 straipsnio 3 bei 6 dalis ir 67 straipsnį, galiojimą ir |
b) |
bendradarbiauja pagal 102–108 straipsnius, kad būtų imtasi tolesnių priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma pakartotinai į Sąjungą įvežti siuntų, kurių neleista įvežti pagal 66 straipsnio 1 dalį. |
2. Valstybės narės, kurioje buvo atliekama oficiali kontrolė, kompetentingos institucijos prižiūri pagal 66 straipsnio 3 bei 6 dalis ir 67 straipsnį nurodytų priemonių taikymą, siekdamos užtikrinti, kad tų priemonių taikymo metu ar laukiant jų taikymo dėl siuntos nekiltų nepageidaujamas poveikis žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai.
Kai tikslinga, toks taikymas užbaigiamas prižiūrint kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
69 straipsnis
Atvejai, kai veiklos vykdytojas netaiko kompetentingų institucijų nurodytų priemonių
1. Visas priemones, kurias kompetentingos institucijos nurodė pagal 66 straipsnio 3 bei 5 dalis ir 67 straipsnį, už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas įvykdo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią kompetentingos institucijos pranešė atitinkamam veiklos vykdytojui apie savo sprendimą pagal 66 straipsnio 5 dalį. Kompetentingos institucijos gali nustatyti trumpesnį nei 60 dienų laikotarpį.
2. Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui atitinkamas veiklos vykdytojas dar nesiėmė veiksmų, kompetentingos institucijos nurodo:
a) |
kad siunta būtų sunaikinta arba jai būtų taikomos kitos atitinkamos priemonės; |
b) |
67 straipsnyje nurodytais atvejais – kad siunta būtų sunaikinta tinkamose patalpose, esančiose kuo arčiau pasienio kontrolės posto, imantis visų priemonių, būtinų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti. |
3. Kompetentingos institucijos gali pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą laikotarpį tiek, kiek to reikia 35 straipsnyje nurodytos antrojo eksperto nuomonės rezultatams gauti, su sąlyga, kad tai nesukels nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, arba GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat aplinkai.
4. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės taikomos už siuntą atsakingo veiklos vykdytojo sąskaita.
70 straipsnis
66, 67 ir 68 straipsnių taikymo nuoseklumas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles, skirtas užtikrinti kompetentingų institucijų pagal 66, 67 ir 68 straipsnius priimtų sprendimų, taikomų priemonių ir paskelbtų nurodymų nuoseklumą visuose 59 straipsnio 1 dalyje nurodytuose pasienio kontrolės postuose ir 53 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose kontrolės punktuose; kompetentingos institucijos turi jų laikytis reaguodamos į bendras ar pasikartojančias reikalavimų nesilaikymo ar kylančios rizikos situacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
71 straipsnis
Specialus siuntų apdorojimas
1. 66 straipsnio 3 dalies c punkte ir 67 straipsnio b punkte numatytas specialus siuntų apdorojimas gali apimti atitinkamai:
a) |
apdorojimą ar perdirbimą, kai tikslinga, įskaitant nukenksminimą, išskyrus skiedimą, kad siunta atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus arba pakartotinio išsiuntimo trečiosios šalies reikalavimus, arba |
b) |
apdorojimą bet kuriuo kitu būdu, tinkamu užtikrinti saugų vartojimą gyvūnams ar žmonėms arba kitiems tikslams nei vartoti gyvūnams ar žmonėms. |
2. 1 dalyje numatytas specialus apdorojimas:
a) |
turi būti atliekamas veiksmingai ir užtikrinti rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizikos aplinkai, pašalinimą; |
b) |
turi būti užfiksuotas dokumentuose ir atliekamas kontroliuojant kompetentingoms institucijoms arba, kai tikslinga, abipusiu susitarimu kontroliuojant kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir |
c) |
turi atitikti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus reikalavimus. |
3. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl reikalavimų ir sąlygų, kurių laikantis turi būti vykdomas šio straipsnio 1 dalyje numatytas specialus apdorojimas.
Nesant deleguotaisiais aktais nustatytų taisyklių, toks specialus apdorojimas vykdomas pagal nacionalinę teisę.
72 straipsnis
Pakartotinis siuntų išsiuntimas
1. Kompetentingos institucijos leidžia siuntas išsiųsti pakartotinai, jei laikomasi šių sąlygų:
a) |
paskirties vieta suderinta su už siuntą atsakingu veiklos vykdytoju; |
b) |
už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas raštu informavo valstybės narės kompetentingas institucijas, kad trečiosios kilmės šalies arba trečiosios paskirties šalies, jeigu jos skiriasi, kompetentingos institucijos buvo informuotos apie atsisakymo leisti įvežti į Sąjungą atitinkamų gyvūnų ar prekių siuntą priežastis ir aplinkybes; |
c) |
kai trečioji paskirties šalis nėra trečioji kilmės šalis, veiklos vykdytojas yra gavęs tos trečiosios paskirties šalies kompetentingų institucijų sutikimą, o tos kompetentingos institucijos yra pranešusios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad jos yra pasirengusios priimti siuntą, ir |
d) |
gyvūnų siuntų atveju – pakartotinis išsiuntimas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. |
2. Šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytos sąlygos netaikomos 47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų kategorijų prekių siuntoms.
73 straipsnis
Trečiųjų šalių prieš eksportuojant atliktos kontrolės patvirtinimas
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais trečiosios šalies prašymu būtų patvirtinta konkreti kontrolė prieš eksportuojant, kurią ta trečioji šalis atlieka gyvūnų ir prekių siuntų atžvilgiu prieš jas eksportuodama į Sąjungą, siekdama patikrinti, ar eksportuojamos siuntos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. Toks patvirtinimas taikomas tik atitinkamos trečiosios šalies kilmės siuntoms ir gali būti suteiktas vienos ar daugiau kategorijų gyvūnams ar prekėms. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. 1 dalyje numatytame patvirtinime nurodoma:
a) |
oficialios kontrolės, kurią turi atlikti valstybių narių kompetentingos institucijos įvežant siuntas į Sąjungą, didžiausias galimas dažnumas, jeigu nėra priežasties įtarti, kad nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių arba užsiimama nesąžininga ar klaidinančia praktika; |
b) |
oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie į Sąjungą įvežamų siuntų; |
c) |
b dalyje nurodytų sertifikatų pavyzdys; |
d) |
trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurių atsakomybe turi būti atliekama kontrolė prieš eksportuojant, ir |
e) |
kai tikslinga – įgaliotoji įstaiga, kuriai tos kompetentingos institucijos gali pavesti tam tikras užduotis. Toks pavedimas gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jei jis atitinka 28–33 straipsniuose nustatytus kriterijus ar lygiavertes sąlygas. |
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas patvirtinimas trečiajai šaliai gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei, remiantis turimais įrodymais ir, kai tikslinga, Komisijos pagal 120 straipsnį atliktos kontrolės rezultatais, oficialios kontrolės sistema toje trečiojoje šalyje gali užtikrinti, kad:
a) |
į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ar prekių siuntos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ar lygiaverčius reikalavimus ir |
b) |
trečiojoje šalyje vykdoma kontrolė prieš siunčiant į Sąjungą yra pakankamai veiksminga, kad ja būtų pakeisti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyti dokumentų patikrinimai, tapatumo patikrinimai ir fiziniai patikrinimai arba būtų sumažintas jų dažnumas. |
4. Patvirtinime nurodytos kompetentingos institucijos arba įgaliotoji įstaiga:
a) |
atsako už ryšius su Sąjunga ir |
b) |
užtikrina, kad prie kiekvienos tikrinamos siuntos būtų pridedami 2 dalies b punkte nurodyti oficialūs sertifikatai. |
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės ir kriterijai, taikomi trečiųjų šalių pagal šio straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimui, taip pat valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamai gyvūnų ir prekių, dėl kurių turi būti gautas toje dalyje nurodytas patvirtinimas, oficialiai kontrolei. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
74 straipsnis
Trečiųjų šalių atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimo reikalavimų nesilaikymas ir patvirtinimo panaikinimas
1. Jeigu atlikus tų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių atžvilgiu buvo patvirtinta konkreti kontrolė prieš eksportuojant pagal 73 straipsnio 1 dalį, oficialią kontrolę nustatomi rimti ir pasikartojantys 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo atvejai, valstybės narės nedelsdamos:
a) |
per IMSOC praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamiems veiklos vykdytojams, taip pat paprašo administracinės pagalbos pagal 102–108 straipsniuose nustatytas procedūras ir |
b) |
padidina siuntų iš atitinkamos trečiosios šalies oficialios kontrolės veiksmų skaičių, o prireikus – tinkamam analitiniam padėties vertinimui atlikti, tinkamomis laikymo sąlygomis saugo tinkamą mėginių skaičių. |
2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų panaikintas 73 straipsnio 1 dalyje numatytas patvirtinimas, jeigu atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą oficialią kontrolę nustatyta faktų, rodančių, kad nebesilaikoma 73 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
75 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos institucijos, dirbančios su į Sąjungą įvežamais gyvūnais bei prekėmis, glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntų oficiali kontrolė būtų atliekama pagal šio reglamento reikalavimus.
Tuo tikslu kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos institucijos:
a) |
užtikrina abipusę prieigą prie informacijos, kuri yra reikalinga organizuojant ir vykdant jų atitinkamą veiklą, susijusią su į Sąjungą įvežamais gyvūnais ir prekėmis, ir |
b) |
užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi tokia informacija, be kita ko, ir elektroninėmis priemonėmis. |
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl vienodos bendradarbiavimo tvarkos, kurią turi įdiegti 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos institucijos siekiant užtikrinti:
a) |
kompetentingų institucijų prieigą prie informacijos, reikalingos norint nedelsiant išsamiai identifikuoti į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas, kurioms taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės poste pagal 47 straipsnio 1 dalį; |
b) |
abipusį kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų renkamos informacijos apie į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas atnaujinimą keičiantis informacija arba sinchronizuojant susijusius duomenų rinkinius ir |
c) |
greitą tokių institucijų sprendimų, priimtų remiantis a ir b punktuose nurodyta informacija, perdavimą. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
76 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, kurioms netaikoma konkreti kontrolė pasienyje
1. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos gyvūnų ir prekių siuntoms, kurioms netaikoma kontrolė įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal šio reglamento 47 straipsnio 1 dalį, ir kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 12 punktą ir to reglamento 158–202 straipsnius buvo užpildyta muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą.
2. Muitinės sustabdo išleidimą į laisvą apyvartą, jeigu turi priežasčių manyti, kad dėl siuntos gali kilti rizika žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai, ir nedelsdamos praneša kompetentingoms institucijoms apie tokį sustabdymą.
3. Siunta, kurios išleidimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas pagal 2 dalį, išleidžiama, jeigu per tris darbo dienas nuo išleidimo sustabdymo kompetentingos institucijos nepaprašo muitinių pratęsti sustabdymą arba informuoja muitines, kad rizikos nėra.
4. Kai kompetentingos institucijos mano, kad kyla rizika žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai:
a) |
jos paprašo muitinių neišleisti siuntos į laisvą apyvartą ir į komercinę siuntos sąskaitą faktūrą, visus kitus atitinkamus pridedamus dokumentus ar atitinkamus elektroninius jų ekvivalentus įtraukti tokį teiginį: „Produktas kelia riziką – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (ES) 2017/…“; |
b) |
be kompetentingų institucijų sutikimo neleidžiama atlikti jokios kitos muitinės procedūros ir |
c) |
taikomos 66 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalys, 67, 68 ir 69 straipsniai, 71 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 72 straipsnio 1 ir 2 dalys. |
5. Gyvūnų ir prekių siuntų, kurioms netaikoma kontrolė įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal 47 straipsnio 1 dalį, ir kurioms nebuvo užpildyta muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą atveju muitinės, jeigu jos turi priežasčių manyti, kad dėl siuntos gali kilti rizika žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai, perduoda visą atitinkamą informaciją galutinės paskirties vietos valstybių narių muitinėms.
77 straipsnis
Konkrečią oficialią kontrolę ir priemones, kurių turi būti imtasi po tokios kontrolės atlikimo, reglamentuojančios taisyklės
1. Komisija pagal 144 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl taisyklių, reglamentuojančių konkrečios oficialios kontrolės atlikimą ir dėl reikalavimų nesilaikymo atvejais taikomų priemonių, kad būtų atsižvelgta į toliau išvardytų kategorijų gyvūnų ir prekių ypatumus ar jų vežimo tvarką ir priemones:
a) |
šviežių žuvininkystės produktų siuntų, tiesiogiai iškrautų iš žvejybos laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava, uostuose, valstybių narių paskirtuose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (61) 5 straipsnio 1 dalį; |
b) |
kailinių laukinių gyvūnų, kurių oda nėra nulupta, siuntų; |
c) |
47 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų kategorijų prekių siuntų, pristatomų (sandėliuojant arba nesandėliuojant specialiai patvirtintuose muitinės sandėliuose arba laisvosiose zonose) į laivus, išplaukiančius iš Sąjungos, ir skirtų laivams aprūpinti arba vartoti įgulai ir keleiviams; |
d) |
medinės pakavimo medžiagos; |
e) |
pašarų, vežamų kartu su gyvūnais ir skirtų tiems gyvūnams šerti; |
f) |
gyvūnų ir prekių, užsakytų pagal nuotolinės prekybos sutartis ir pristatomų iš trečiosios šalies adresu Sąjungoje, ir į pranešimo reikalavimus, būtinus tinkamam oficialios kontrolės atlikimui užtikrinti; |
g) |
augalinių produktų, kurie, atsižvelgiant į jų tolimesnę paskirties vietą, gali kelti infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką; |
h) |
47 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų Sąjungos kilmės gyvūnų ir prekių siuntų, grąžinamų į Sąjungą trečiajai šaliai atsisakius leisti jas įvežti į jos teritoriją; |
i) |
nesupakuotų prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiosios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jos visos yra tos trečiosios šalies kilmės; |
j) |
47 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių siuntų iš Kroatijos teritorijos, tranzitu gabenamų per Bosnijos ir Hercegovinos Neumo teritoriją („Neumo koridorių“) prieš pakartotinai jas įvežant į Kroatijos teritoriją per Kleko ar Zaton Doli įvežimo punktus; |
k) |
gyvūnų ir prekių, kuriems pagal 48 straipsnį netaikomas 47 straipsnis. |
2. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl sąlygų, taikomų tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų gabenimo ir atvežimo stebėsenai nuo atvežimo pasienio kontrolės posto iki paskirties vietoje esančio subjekto Sąjungoje, iki pasienio kontrolės posto paskirties vietoje arba iki išvežimo pasienio kontrolės posto.
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl:
a) |
oficialių sertifikatų pavyzdžių ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklių ir |
b) |
dokumentų, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių, formos. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
VI SKYRIUS
Oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos finansavimas
78 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų skirta pakankamai finansinių išteklių apsirūpinti darbuotojais ir kitais ištekliais, būtinais oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti.
2. Šis skyrius taikomas ir tuo atveju, kai tam tikros oficialios kontrolės užduotys ir kita oficiali veikla pavedamos pagal 28 ir 31 straipsnius.
79 straipsnis
Privalomi mokesčiai ar rinkliavos
1. Kompetentingos institucijos už oficialios kontrolės, susijusios su IV priedo II skyriuje nurodyta veikla, ir gyvūnų bei prekių, nurodytų 47 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, oficialios kontrolės vykdymą 53 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose pasienio kontrolės postuose ar kontrolės punktuose renka mokesčius ar rinkliavas:
a) |
atsižvelgdamos į išlaidų sumą, apskaičiuotą pagal 82 straipsnio 1 dalį, arba |
b) |
taikydamos dydžius, numatytus IV priede. |
2. Kompetentingos institucijos renka mokesčius ar rinkliavas, kad kompensuotų išlaidas, kurių jos patiria dėl:
a) |
47 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų gyvūnų ir prekių oficialios kontrolės vykdymo; |
b) |
oficialios kontrolės vykdymo veiklos vykdytojo prašymu, siekiant gauti Reglamento (EB) Nr. 183/2005 10 straipsnyje numatytą patvirtinimą; |
c) |
oficialios kontrolės, kuri iš pradžių nebuvo suplanuota ir:
|
3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali objektyviai ir nediskriminuodamos sumažinti mokesčių ar rinkliavų už IV priedo II skyriuje nurodytą veiklą dydį, atsižvelgdamos į:
a) |
nedidelio našumo veiklos vykdytojų interesus; |
b) |
taikomus tradicinius gamybos, perdirbimo ir platinimo metodus; |
c) |
veiklos vykdytojų, veikiančių regionuose, kuriuose egzistuoja konkretūs geografiniai apribojimai, poreikius ir |
d) |
veiklos vykdytojų įrašus apie atitinkamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi, kuris buvo patvirtintas atliekant oficialią kontrolę. |
4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal 82 straipsnio 1 dalies b punktą apskaičiuoti mokesčiai ir rinkliavos nebūtų renkami, jei jie nesiekia tokio dydžio mokesčio ar rinkliavos, kurio rinkimas, atsižvelgiant į surinkimo išlaidas ir bendras numatomas pajamas iš mokesčių ir rinkliavų, būtų neekonomiškas.
5. Šis straipsnis netaikomas oficialiai kontrolei, atliekamai siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose nurodytų taisyklių.
80 straipsnis
Kiti mokesčiai ar rinkliavos
Valstybės narės gali rinkti mokesčius ar rinkliavas, kurie būtų skirti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos išlaidoms padengti ir kurie nėra 79 straipsnyje nurodyti mokesčiai ar rinkliavos, jeigu tai nėra draudžiama teisės aktų nuostatomis, taikytinomis 1 straipsnio 2 dalies nurodytų taisyklių reglamentuojamose srityse.
81 straipsnis
Išlaidos
Pagal 79 straipsnio 1 dalies a punktą ir pagal 79 straipsnio 2 dalį rinktini mokesčiai ar rinkliavos nustatomi remiantis toliau nurodytomis išlaidomis, jei jos susidarė dėl atitinkamos oficialios kontrolės:
a) |
darbuotojų, įskaitant pagalbinius ir administracijos darbuotojus, dalyvaujančių atliekant oficialią kontrolę, atlyginimais, jų socialinio draudimo, pensijų ir draudimo išlaidomis; |
b) |
infrastruktūros ir įrangos išlaidomis, įskaitant techninės priežiūros ir draudimo išlaidas ir kitas susijusias išlaidas; |
c) |
vartojimo reikmenų ir priemonių išlaidomis; |
d) |
išlaidomis už paslaugas, kurias kompetentingų institucijų paprašo atlyginti įgaliotosios įstaigos už šioms įgaliotosioms įstaigoms pavestą oficialią kontrolę; |
e) |
a punkte nurodytų darbuotojų mokymo išlaidomis, išskyrus mokymą, būtiną reikiamai kvalifikacijai gauti norint būti įdarbintais kompetentingų institucijų; |
f) |
a punkte nurodytų darbuotojų kelionės ir susijusiomis pragyvenimo išlaidomis; |
g) |
mėginių ėmimo ir laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų išlaidomis, kurias paprašo atlyginti toms užduotims paskirtos oficialiosios laboratorijos. |
82 straipsnis
Mokesčių ar rinkliavų apskaičiavimas
1. Pagal 79 straipsnio 1 dalies a punktą ir pagal 79 straipsnio 2 dalį renkami mokesčiai ar rinkliavos nustatomi remiantis vienu iš šių apskaičiavimo metodų arba jų deriniu:
a) |
kaip fiksuotas dydis, remiantis bendromis oficialios kontrolės išlaidomis, kurių patyrė kompetentingos institucijos per tam tikrą laikotarpį, ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepriklausomai nuo to, ar ataskaitiniu laikotarpiu kiekvieno apmokestinto veiklos vykdytojo atžvilgiu buvo vykdyta oficiali kontrolė; nustatydamos kiekvienam sektoriui, veiklai ir veiklos vykdytojų kategorijai taikomo mokesčio dydį kompetentingos institucijos atsižvelgia į poveikį, kurį atitinkama veiklos rūšis bei mastas ir atitinkami rizikos veiksniai daro bendrų tų oficialios kontrolės išlaidų pasiskirstymui, arba |
b) |
remiantis faktinių kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidų apskaičiavimu ir taikomi veiklos vykdytojams, kuriems taikoma tokia oficiali kontrolė. |
2. Į 81 straipsnio f punkte nurodytas kelionės išlaidas apskaičiuojant 79 straipsnio 1 dalies a punkte ir 79 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius ar rinkliavas atsižvelgiama taip, kad veiklos vykdytojai nebūtų diskriminuojami dėl jų valdų atstumo iki kompetentingų institucijų buvimo vietos.
3. Kai mokesčiai ar rinkliavos apskaičiuojami pagal 1 dalies a punktą, kompetentingų institucijų surinkti mokesčiai ar rinkliavos turi neviršyti bendrų oficialios kontrolės, atliktos per jame nurodytą laikotarpį, išlaidų.
4. Kai mokesčiai ar rinkliavos apskaičiuojami pagal 1 dalies b punktą, jie turi neviršyti faktinių atliktos oficialios kontrolės išlaidų.
83 straipsnis
Mokesčių ar rinkliavų rinkimas ir taikymas
1. Iš veiklos vykdytojo neimamas mokestis ar rinkliava už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, vykdomą remiantis skundu, jei atlikus tą kontrolę nebuvo patvirtinta, kad nesilaikoma reikalavimų.
2. Pagal 79 ir 80 straipsnius surinkti mokesčiai ar rinkliavos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negrąžinami, nebent jie buvo surinkti neteisėtai.
3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad mokesčius ar rinkliavas rinktų ne kompetentingos institucijos, o kitos institucijos, arba įgaliotosios įstaigos.
84 straipsnis
Mokesčių ar rinkliavų mokėjimas
1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tuo atveju, jei veiklos vykdytojai neturi galimybių kitu būdu gauti mokesčių ar rinkliavų sumokėjimo įrodymo, veiklos vykdytojai pateikę prašymą gautų tokį įrodymą.
2. Pagal 79 straipsnio 1 dalį renkamus mokesčius ar rinkliavas turi sumokėti už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas arba jo atstovas.
85 straipsnis
Skaidrumas
1. Valstybės narės užtikrina didelį skaidrumą dėl:
a) |
mokesčių ar rinkliavų, numatytų 79 straipsnio 1 dalies a punkte bei 79 straipsnio 2 dalyje ir 80 straipsnyje, ir konkrečiai dėl:
|
b) |
už mokesčių ar rinkliavų rinkimą atsakingų institucijų ar įstaigų tapatybės. |
2. Kiekviena kompetentinga institucija viešai skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną ataskaitinį laikotarpį ir kompetentingos institucijos išlaidas, dėl kurių turi būti mokamas mokestis ar rinkliava pagal 79 straipsnio 1 dalies a punktą bei 79 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnį.
3. Valstybės narės konsultuoja atitinkamus suinteresuotuosius subjektus dėl bendrų metodų, naudojamų 79 straipsnio 1 dalies a punkte bei 79 straipsnio 2 dalyje ir 80 straipsnyje numatytiems mokesčiams ar rinkliavoms apskaičiuoti.
VII SKYRIUS
Oficialus sertifikavimas
86 straipsnis
Bendrieji oficialaus sertifikavimo reikalavimai
1. Atlikus oficialų sertifikavimą išduodami:
a) |
oficialūs sertifikatai arba |
b) |
oficialūs patvirtinimai (1 straipsnio 2 dalies nurodytose taisyklėse numatytais atvejais). |
2. Tais atvejais, kai kompetentingos institucijos paveda tam tikras užduotis, susijusias su oficialių sertifikatų ar oficialių patvirtinimų išdavimu arba 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficialia priežiūra, toks pavedimas turi atitikti 28–33 straipsnius.
87 straipsnis
Oficialūs sertifikatai
88, 89 ir 90 straipsniai taikomi:
a) |
kai pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti išduodamas oficialus sertifikatas ir |
b) |
oficialiems sertifikatams, kurie yra reikalingi eksportuojant gyvūnų ir prekių siuntas į trečiąsias šalis arba kuriuos paskirties valstybės narės kompetentinga institucija prašo pateikti išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos dėl gyvūnų ir prekių siuntų, kurias numatoma eksportuoti į trečiąsias šalis. |
88 straipsnis
Oficialių sertifikatų pasirašymas ir išdavimas
1. Oficialius sertifikatus išduoda kompetentingos institucijos.
2. Kompetentingos institucijos paskiria sertifikuojančiuosius pareigūnus, kurie yra įgalioti pasirašyti oficialius sertifikatus, ir užtikrina, kad šie pareigūnai:
a) |
būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir visų pirma jų padėtis nebūtų tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su sertifikuojamu dalyku, ir |
b) |
būtų baigę tinkamą mokymą, susijusį su taisyklėmis, kurių laikymasis yra patvirtinamas išduodant oficialų sertifikatą, ir su tų taisyklių laikymosi techniniu įvertinimu, taip pat su atitinkamomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis. |
3. Oficialius sertifikatus pasirašo sertifikuojantysis pareigūnas, ir jie išduodami remiantis vienu iš šių pagrindų:
a) |
sertifikuojančiojo pareigūno turima tiesiogine informacija apie naujausius sertifikavimui svarbius faktus ir duomenis, kuri gauta:
|
b) |
sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, kuriuos patvirtino kitas tam tikslui kompetentingų institucijų įgaliotas ir tų institucijų kontroliuojamas asmuo, su sąlyga, kad sertifikuojantysis pareigūnas gali patikrinti tokių faktų ir duomenų tikslumą; |
c) |
sertifikavimui svarbiais faktais ir duomenimis, gautais iš veiklos vykdytojų savikontrolės sistemų, papildytais ir patvirtintais reguliarios oficialios kontrolės rezultatais, jeigu sertifikuojantysis pareigūnas taip įsitikina, kad laikomasi oficialaus sertifikato išdavimo sąlygų. |
4. Kai to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, oficialius sertifikatus pasirašo sertifikuojantysis pareigūnas ir jie išduodami remiantis tik šio straipsnio 3 dalies a punktu.
89 straipsnis
Oficialių sertifikatų patikimumo garantijos
1. Oficialūs sertifikatai:
a) |
turi unikalų kodą; |
b) |
sertifikuojančiojo pareigūno nėra pasirašomi, jeigu jie yra tušti arba nebaigti pildyti; |
c) |
surašomi viena ar daugiau oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, kurias supranta sertifikuojantysis pareigūnas, o prireikus – viena iš valstybinių paskirties valstybės narės kalbų; |
d) |
turi būti autentiški ir tikslūs; |
e) |
pagal juos galima nustatyti asmens, kuris juos pasirašė, tapatybę ir išdavimo datą ir |
f) |
pagal juos galima lengvai patikrinti sertifikato, jį išdavusios institucijos ir siuntos, partijos ar atskiro gyvūno ar prekės, prie kurios pridedamas sertifikatas, ryšius. |
2. Kompetentingos institucijos imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias netikrų ar klaidinančių oficialių sertifikatų išdavimui ar piktnaudžiavimui oficialiais sertifikatais.
90 straipsnis
Su oficialiais sertifikatais susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos 88 ir 89 straipsnių vienodo taikymo taisyklės, susijusios su:
a) |
oficialių sertifikatų pavyzdžiais ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklėmis, kai reikalavimai nėra nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse; |
b) |
mechanizmais ir technine tvarka, skirtais užtikrinti, kad būtų išduodami tikslūs bei patikimi oficialūs sertifikatai, ir būtų užkirstas kelias sukčiavimui; |
c) |
procedūromis, kurių reikia laikytis oficialių sertifikatų panaikinimo ir pakaitinių sertifikatų išdavimo atvejais; |
d) |
oficialių sertifikatų sertifikuotų kopijų rengimo taisyklėmis; |
e) |
dokumentų, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ir prekių atlikus oficialią kontrolę, forma; |
f) |
elektroninių sertifikatų išdavimo ir elektroninių parašų naudojimo taisyklėmis. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
91 straipsnis
Oficialūs patvirtinimai
1. Kai pagal šį reglamentą arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles veiklos vykdytojai turi išduoti oficialius patvirtinimus prižiūrint kompetentingoms institucijoms arba juos turi išduoti pačios kompetentingos institucijos, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.
2. Oficialūs patvirtinimai:
a) |
turi būti autentiški ir tikslūs; |
b) |
surašomi viena ar daugiau oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, o prireikus – viena iš valstybinių paskirties valstybės narės kalbų, ir |
c) |
tais atvejais, kai jie susiję su siunta ar partija – pagal juos turi būti galima patikrinti ryšį tarp oficialaus patvirtinimo ir tos siuntos ar partijos. |
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad darbuotojai, vykdantys oficialią kontrolę siekiant prižiūrėti oficialių patvirtinimų išdavimą arba, kai oficialius patvirtinimus išduoda kompetentingos institucijos – darbuotojai, dalyvaujantys išduodant tuos oficialius patvirtinimus:
a) |
būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir visų pirma jų padėtis nebūtų tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su oficialiais patvirtinimais sertifikuojamais dalykais, ir |
b) |
būtų baigę tinkamą mokymą, susijusį su:
|
4. Kompetentingos institucijos atlieka reguliarią oficialią kontrolę, siekdamos patikrinti, ar:
a) |
patvirtinimus išduodantys veiklos vykdytojai tenkina 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytas sąlygas ir |
b) |
patvirtinimas yra išduotas remiantis aktualiais, teisingais ir patikrinamais faktais ir duomenimis. |
III ANTRAŠTINĖ DALIS
ETALONINĖS LABORATORIJOS IR ETALONINIAI CENTRAI
92 straipsnis
Sprendimas įsteigti Europos Sąjungos etaloninę laboratoriją
1. Srityse, reglamentuojamose 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, įsteigiama Europos Sąjungos etaloninė laboratorija, kurioje oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos veiksmingumas priklauso ir nuo šių aspektų kokybės, vienodumo ir patikimumo:
a) |
oficialiųjų laboratorijų, paskirtų pagal 37 straipsnio 1 dalį, naudojamų analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų metodų ir |
b) |
tų oficialiųjų laboratorijų atliktos analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų rezultatų. |
2. Europos Sąjungos etaloninė laboratorija įsteigiama, jei esama pripažinto poreikio propaguoti vienodą praktiką, susijusią su 1 dalies a punkte nurodytų metodų plėtojimu ar naudojimu.
3. Komisija reguliariai peržiūri Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų įgaliojimus ir veikimą.
4. Komisija papildo šį reglamentą priimdama sprendimą dėl Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos įsteigimo priimant deleguotąjį aktą pagal 144 straipsnį.
93 straipsnis
Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų skyrimas
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais skiriamos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos tais atvejais, kai pagal 92 straipsnį buvo priimtas sprendimas įsteigti tokią laboratoriją.
2. 1 dalyje numatyti skyrimai:
a) |
vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą ir |
b) |
galioja ribotą, ne trumpesnį kaip penkerių metų, laikotarpį arba yra reguliariai peržiūrimi. |
3. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos:
a) |
veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025, jas pagal tą standartą akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008. Tas akreditavimas:
|
b) |
yra nešališkos, neturi jokio interesų konflikto, ir visų pirma jų padėtis nėra tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su jų, kaip Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų, užduočių vykdymu; |
c) |
turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra tinkamai parengti savo kompetencijos srityje taikyti analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodus, ir atitinkamai pagalbinių darbuotojų, arba turi galimybę naudotis tokių darbuotojų paslaugomis pagal sutartį; |
d) |
turi infrastruktūros, įrangos ir produktų, kurių reikia vykdant joms priskirtas užduotis, arba turi galimybę jais naudotis; |
e) |
užtikrina, kad jų darbuotojai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai gerai išmanytų tarptautinius standartus ir praktiką, o jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis; |
f) |
yra aprūpintos reikiama įranga, kad galėtų vykdyti savo užduotis ekstremaliosiomis situacijomis, arba turi galimybę naudotis tokia įranga ir |
g) |
prireikus yra aprūpintos įranga, kad atitiktų atitinkamus biologinio saugumo standartus. |
4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies a punkto, srityje, kurią reglamentuoja 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, Komisija gali oficialiąsias laboratorijas, kurias kompetentingos institucijos tokiomis paskyrė remdamosi pagal 40 straipsnį priimta nukrypti leidžiančia nuostata, skirti Europos Sąjungos etaloninėmis laboratorijomis nepriklausomai nuo to, ar jos tenkina šio straipsnio 3 dalies a punkte numatytas sąlygas.
5. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, laboratorijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnio pirmoje pastraipoje ir Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 21 straipsnio pirmoje pastraipoje, yra Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos, turinčios įsipareigojimus ir vykdančios užduotis, nurodytus šio reglamento 94 straipsnyje, atitinkamai šiose srityse:
a) |
GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir |
b) |
pašarų priedų. |
6. 8 straipsnyje nurodytos darbuotojų konfidencialumo pareigos mutatis mutandis taikomos Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų darbuotojams.
94 straipsnis
Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir užduotys
1. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos prisideda prie analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų metodų, kuriuos turi naudoti pagal 37 straipsnio 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos, taip pat juos taikant gaunamų analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų duomenų tobulinimo ir derinimo.
2. Pagal 93 straipsnio 1 dalį paskirtos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos atsako už šių užduočių vykdymą, jei jos yra įtrauktos į etaloninių laboratorijų metines ar daugiametes darbo programas, sudarytas laikantis atitinkamų darbo programų, Komisijos priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 36 straipsnį, tikslų ir prioritetų:
a) |
laboratorinės analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų metodų, įskaitant pamatinius metodus, išsamių duomenų ir gairių teikimą nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms; |
b) |
etaloninių medžiagų teikimą nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms; |
c) |
koordinavimą, kaip nacionalinės etaloninės laboratorijos ir, jei būtina, kitos oficialiosios laboratorijos taiko a punkte nurodytus metodus, visų pirma organizuojant reguliarius tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus ar kvalifikacijos tyrimus ir užtikrinant tinkamus tolesnius su tokiais lyginamaisiais tyrimais ar kvalifikacijos tyrimais susijusius veiksmus laikantis tarptautiniu mastu pripažintų protokolų, jei tokių esama, taip pat Komisijos ir valstybių narių informavimą apie tų lyginamųjų tyrimų ar kvalifikacijos tyrimų rezultatus ir tolesnius su jais susijusius veiksmus; |
d) |
praktinės tvarkos, būtinos norint taikyti naujus laboratorinės analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų metodus, koordinavimą ir nacionalinių etaloninių laboratorijų informavimą apie šioje srityje padarytą pažangą; |
e) |
nacionalinių etaloninių laboratorijų darbuotojų ir prireikus kitų oficialiųjų laboratorijų darbuotojų, taip pat trečiųjų šalių ekspertų mokymo kursų rengimą; |
f) |
mokslinės ir techninės pagalbos teikimą Komisijai pagal savo įgaliojimus; |
g) |
informacijos apie atitinkamą nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių mokslinių tyrimų veiklą teikimą nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms; |
h) |
bendradarbiavimą pagal savo įgaliojimus su laboratorijomis trečiosiose šalyse ir su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA), Europos vaistų agentūra (EMA) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC); |
i) |
aktyvią pagalbą diagnozuojant per maistą plintančių ligų bei zoonozių ar gyvūnų ligų protrūkius arba augalų kenkėjų protrūkius valstybėse narėse, atliekant ligų sukėlėjų izoliatų arba kenkėjų pavyzdžių patvirtinamuosius diagnostinius, apibūdinamuosius ir taksonominius ar epizootinius tyrimus; |
j) |
koordinavimą ar tyrimų atlikimą siekiant patikrinti reagentų ir reagentų partijų, naudojamų per maistą plintančioms ligoms, zoonozėms ar gyvūnų ligoms ir augalų kenkėjams diagnozuoti, kokybę; |
k) |
prireikus pagal jų kompetencijos sritį:
|
l) |
kai tai aktualu jų kompetencijos srityje, bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, kad, kai tikslinga, būtų sukurti aukštus standartus atitinkantys analizės, tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodai. |
Europos Sąjungos etaloninė laboratorija k punkto i papunkčio atveju gali sudaryti ir saugoti tuos kontrolinius rinkinius ir kontrolinius štamus, užsakydamos paslaugas pagal sutartį iš kitų oficialiųjų laboratorijų ir mokslo organizacijų.
3. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos turi paskelbti valstybių narių pagal 100 straipsnio 1 dalį paskirtų nacionalinių etaloninių laboratorijų sąrašą.
95 straipsnis
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų skyrimas
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais būtų skiriami Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniai centrai, kurie remtų Komisijos ir valstybių narių veiklą taikant 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas taisykles.
2. 1 dalyje numatyti skyrimai:
a) |
vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą ir |
b) |
galioja ribotą laikotarpį arba yra reguliariai peržiūrimi. |
3. Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniai centrai:
a) |
vykdydami savo kaip Europos Sąjungos etaloninių centrų užduotis veikia nešališkai; |
b) |
turi aukšto lygio mokslinės ir techninės kompetencijos žmonių ir gyvūnų santykio, gyvūnų elgsenos, gyvūnų fiziologijos, gyvūnų genetikos, gyvūnų sveikatos ir mitybos, susijusių su gyvūnų gerove, ir gyvūnų gerovės aspektų, susijusių su gyvūnų naudojimu verslo ir mokslo tikslais, srityse; |
c) |
turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra tinkamai parengti b punkte nurodytose srityse ir etikos klausimais, susijusiais su gyvūnais, ir atitinkamų pagalbinių darbuotojų; |
d) |
turi infrastruktūros, įrangos ir produktų, kurių reikia vykdant jiems priskirtas užduotis, arba turi galimybę jais naudotis ir |
e) |
užtikrina, kad jų darbuotojai gerai išmanytų tarptautinius standartus ir praktiką b punkte nurodytose srityse, o jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis tose srityse, įskaitant kitų Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų atliktus tyrimus ir veiksmus, kurių jie ėmėsi. |
96 straipsnis
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų įsipareigojimai ir užduotys
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniai centrai atsako už šių pagalbinių užduočių vykdymą, jei jos yra įtrauktos į etaloninių centrų metines ar daugiametes darbo programas, sudarytas laikantis atitinkamų darbo programų, Komisijos priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 36 straipsnį, tikslų ir prioritetų:
a) |
mokslinių ir techninių ekspertinių žinių teikimą pagal savo įgaliojimus, įskaitant, kai tikslinga, koordinuotos pagalbos teikimą, atitinkamiems nacionaliniams rėmimo tinklams ir įstaigoms 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamoje srityje; |
b) |
mokslinių ir techninių ekspertinių žinių teikimą rengiant ir taikant gyvūnų gerovės rodiklius, nurodytus 21 straipsnio 8 dalies e punkte; |
c) |
metodų, skirtų gyvūnų gerovės lygiui vertinti, ir metodų, skirtų gyvūnų gerovei didinti, plėtojimą ar jų plėtojimo koordinavimą; |
d) |
komerciniais ar mokslo tikslais naudojamų gyvūnų gerovės mokslinių ir techninių tyrimų vykdymą; |
e) |
nacionalinių mokslo rėmimo tinklų arba įstaigų, nurodytų a punkte, darbuotojų, kompetentingų institucijų darbuotojų ir trečiųjų šalių ekspertų mokymo kursų rengimą ir |
f) |
mokslinių tyrimų rezultatų bei techninių inovacijų sklaidą ir bendradarbiavimą su Sąjungos mokslinių tyrimų įstaigomis savo kompetencijos srityje. |
97 straipsnis
Žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloninių centrų skyrimas
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų skiriami Europos Sąjungos etaloniniai centrai, kurie remtų Komisijos ir valstybių narių veiklą siekiant užkirsti kelią 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimams, daromiems užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, juos nustatyti ir su jais kovoti.
2. 1 dalyje numatyti skyrimai:
a) |
vykdomi atlikus viešosios atrankos procesą ir |
b) |
galioja ribotą laikotarpį arba yra reguliariai peržiūrimi. |
3. Žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloniniai centrai:
a) |
vykdydami savo kaip Europos Sąjungos etaloninių centrų užduotis veikia nešališkai; |
b) |
turi aukšto lygio mokslinės ir techninės kompetencijos srityse, kurias reglamentuoja 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, ir taikomojoje teismo medicinoje tose srityse, kad galėtų vykdyti ar koordinuoti prekių autentiškumo ir vientisumo mokslinius tyrimus aukščiausiu lygiu ir plėtoti, taikyti bei tvirtinti metodus, skirtus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimams, daromiems užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, nustatyti; |
c) |
turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra tinkamai parengti b punkte nurodytose srityse, ir būtinų pagalbinių darbuotojų; |
d) |
turi infrastruktūros, įrangos ir produktų, kurių reikia jiems priskirtoms užduotims atlikti, arba turi galimybe jais naudotis ir |
e) |
užtikrina, kad jų darbuotojai gerai išmanytų tarptautinius standartus ir praktiką b punkte nurodytose srityse, o jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis tose srityse. |
98 straipsnis
Žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloninių centrų įsipareigojimai ir užduotys
Žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloniniai centrai atsako už šių pagalbinių užduočių vykdymą tiek, kiek jos yra įtrauktos į etaloninių centrų metines ar daugiametes darbo programas, sudarytas laikantis atitinkamų darbo programų, Komisijos priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 36 straipsnį, tikslų ir prioritetų:
a) |
specializuotų žinių, susijusių su žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumu ir vientisumu bei metodais, skirtais šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimams, daromiems užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, nustatyti, teikimą teismo medicinos, taikomos šių taisyklių reglamentuojamose srityse, atžvilgiu; |
b) |
konkrečių analizių, skirtų žemės ūkio maisto grandinės dalims, kuriose galimi šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimai, daromi užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, nustatyti, atlikimą ir pagalbą kuriant konkrečius oficialios kontrolės metodus ir protokolus; |
c) |
prireikus šio reglamento 94 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytų užduočių vykdymą tokiu būdu nedubliuojant Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų, paskirtų pagal šio reglamento 93 straipsnį, užduočių; |
d) |
prireikus patvirtintų etaloninių medžiagų, skirtų naudoti siekiant nustatyti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, daromus užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika, rinkinių ar duomenų bazių sudarymą ir tvarkymą ir |
e) |
mokslinių tyrimų rezultatų ir techninių inovacijų sklaidą pagal savo įgaliojimus. |
99 straipsnis
Komisijos pareigos
1. Komisija skelbia ir prireikus atnaujina šiuos sąrašus:
a) |
Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų, numatytų 93 straipsnyje; |
b) |
Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloninių centrų, numatytų 95 straipsnyje; |
c) |
žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloninių centrų, numatytų 97 straipsnyje. |
2. Komisija pagal 144 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms, Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniams centrams ir žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloniniams centrams taikomų reikalavimų, įsipareigojimų ir užduočių, kuriais papildomi nustatytieji 93 straipsnio 3 dalyje, 94 straipsnyje, 95 straipsnio 3 dalyje, 96 straipsnyje, 97 straipsnio 3 dalyje ir 98 straipsnyje, nustatymo. Tokie deleguotieji aktai priimami tik tais atvejais, kai to reikia dėl naujos ar naujai atsirandančios rizikos, naujų ar naujai atsirandančių gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų arba dėl naujų teisinių reikalavimų.
3. Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms ir Europos Sąjungos etaloniniams centrams taikoma Komisijos kontrolė, siekiant patikrinti, ar laikomasi reikalavimų, išdėstytų 93 straipsnio 3 dalyje, 94 straipsnyje, 95 straipsnio 3 dalyje ir 97 straipsnio 3 dalyje.
4. Jei vykdant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos kontrolę paaiškėja, kad nesilaikoma 93 straipsnio 3 dalyje, 94 straipsnyje, 95 straipsnio 3 dalyje ir 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, Komisija, gavusi Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar Europos Sąjungos etaloninio centro pastabų:
a) |
priima įgyvendinimo aktą, kuriuo panaikinamas tos laboratorijos arba centro skyrimas, arba |
b) |
imasi bet kurios kitos tinkamos priemonės. |
100 straipsnis
Nacionalinių etaloninių laboratorijų skyrimas
1. Valstybės narės kiekvienai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai, paskirtai pagal 93 straipsnio 1 dalį, skiria vieną arba daugiau nacionalinių etaloninių laboratorijų.
Valstybės narės gali paskirti nacionalinę etaloninę laboratoriją ir tais atvejais, kai nesama atitinkamos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos.
Valstybė narė gali skirti laboratoriją, esančią kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis.
Viena laboratorija gali būti paskirta nacionaline etalonine laboratorija daugiau nei vienoje valstybėje narėje.
2. Nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms taikomi reikalavimai, numatyti 37 straipsnio 4 dalies e punkte, 37 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 42 straipsnio 3 dalyje.
Nukrypstant nuo 37 straipsnio 4 dalies e punkto, srityje, kurią reglamentuoja 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, kompetentingos institucijos gali oficialiąsias laboratorijas, kurias kompetentingos institucijos tokiomis paskyrė remdamosi pagal 41 straipsnį priimta nukrypti leidžiančia nuostata, skirti nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis nepriklausomai nuo to, ar jos tenkina 37 straipsnio 4 dalies e punkte numatytą sąlygą.
3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:
a) |
yra nešališkos, neturi jokio interesų konflikto, ir visų pirma jų padėtis nėra tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su jų kaip nacionalinių etaloninių laboratorijų užduočių vykdymu; |
b) |
turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra tinkamai parengti savo kompetencijos srityje taikyti analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodus, ir atitinkamai pagalbinių darbuotojų, arba turi galimybę naudotis tokių darbuotojų paslaugomis pagal sutartį; |
c) |
turi infrastruktūros, įrangos ir produktų, kurių reikia joms priskirtoms užduotims vykdyti, arba turi galimybę jais naudotis; |
d) |
užtikrina, kad jų darbuotojai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai gerai išmanytų tarptautinius standartus ir praktiką, o jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis; |
e) |
yra aprūpintos reikiama įranga, kad galėtų vykdyti savo užduotis ekstremaliosiomis situacijomis, arba turi galimybę naudotis tokia įranga ir |
f) |
prireikus yra aprūpintos įranga, kad atitiktų atitinkamus biologinio saugumo standartus. |
4. Valstybės narės:
a) |
praneša Komisijai, atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir kitoms valstybėms narėms kiekvienos nacionalinės etaloninės laboratorijos pavadinimą ir adresą; |
b) |
pateikia a punkte nurodytą informaciją visuomenei ir |
c) |
prireikus a punkte nurodytą informaciją atnaujina. |
5. Valstybės narės, kuriose Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai yra paskirta daugiau nei viena nacionalinė etaloninė laboratorija, užtikrina, kad tokios laboratorijos glaudžiai bendradarbiautų, siekiant užtikrinti veiksmingą jų veiklos koordinavimą tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis laboratorijomis ir su Europos Sąjungos etalonine laboratorija.
6. Komisija pagal 144 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl reikalavimų, susijusių su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis, kuriais papildomi nustatytieji šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatymo. Tokie deleguotieji aktai skirti tik suderinamumui su papildomais reikalavimais, priimtais pagal 99 straipsnio 2 dalį, užtikrinti.
101 straipsnis
Nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimai ir užduotys
1. Nacionalinės etaloninės laboratorijos savo kompetencijos srityje:
a) |
bendradarbiauja su Europos Sąjungos etaloninėmis laboratorijomis ir dalyvauja mokymo kursuose bei šių laboratorijų rengiamuose tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose; |
b) |
koordinuoja pagal 37 straipsnio 1 dalį paskirtų oficialiųjų laboratorijų veiklą siekiant suderinti ir tobulinti laboratorinės analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų metodus ir jų naudojimą; |
c) |
kai tikslinga, organizuoja oficialiųjų laboratorijų tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus arba kvalifikacijos tyrimus, užtikrina tinkamus tolesnius su tokiais tyrimais susijusius veiksmus ir informuoja kompetentingas institucijas apie tokių tyrimų rezultatus ir tolesnius veiksmus; |
d) |
užtikrina Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos teikiamos informacijos sklaidą kompetentingoms institucijoms ir oficialiosioms laboratorijoms; |
e) |
pagal savo įgaliojimus teikia mokslinę ir techninę pagalbą kompetentingoms institucijoms įgyvendinant 109 straipsnyje nurodytus DNKP ir koordinuojamos kontrolės programas, priimtas pagal 112 straipsnį; |
f) |
prireikus tvirtina reagentus ir reagentų partijas, sudaro ir nuolat atnaujina prieinamų etaloninių medžiagų bei reagentų ir tokių medžiagų bei reagentų gamintojų ir tiekėjų sąrašus; |
g) |
prireikus rengia oficialiųjų laboratorijų, paskirtų pagal 37 straipsnio 1 dalį, darbuotojų mokymo kursus ir |
h) |
aktyviai padeda jas paskyrusioms valstybėms narėms diagnozuojant per maistą plintančių ligų, zoonozių ar gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų protrūkius, taip pat reikalavimų neatitinkančių siuntų atveju, atlikdamos ligų sukėlėjų izoliatų arba kenkėjų pavyzdžių patvirtinamuosius diagnostinius, apibūdinamuosius ir epizootinius ar taksonominius tyrimus. |
2. Komisija pagal 144 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl nacionalinių etaloninių laboratorijų įsipareigojimų ir užduočių, kuriomis papildomos nustatytosios šio straipsnio 1 dalyje, nustatymo. Tokie deleguotieji aktai skirti tik suderinamumui su papildomais įsipareigojimais ir užduotimis, nustatytais pagal 99 straipsnio 2 dalį, užtikrinti.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
ADMINISTRACINĖ PAGALBA IR BENDRADARBIAVIMAS
102 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos teikia viena kitai administracinę pagalbą pagal 104–107 straipsnius, siekdamos užtikrinti tinkamą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių taikymą tais atvejais, kurie yra svarbūs daugiau nei vienoje valstybėje narėje.
2. Administracinė pagalba, kai tikslinga, ir vadovaujantis atitinkamų kompetentingų institucijų susitarimu apima vienos valstybės narės kompetentingų institucijų dalyvavimą kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms atliekant oficialią kontrolę vietoje.
3. Šia antraštine dalimi nedaromas poveikis nacionalinei teisei:
a) |
kuri taikoma dokumentų ir informacijos, kurie yra teisminių tyrimų ir teismo procesų (įskaitant nusikalstamų veikų tyrimus) objektas arba yra susiję su tais tyrimais ir procesais, teikimui ir |
b) |
kuria siekiama apsaugoti fizinių arba juridinių asmenų komercinius interesus. |
4. Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kitoms teisėsaugos institucijoms, prokuratūroms ir teisminėms institucijoms perduoti kompetentingoms institucijoms informaciją apie galimus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo atvejus, kurie svarbūs taikant šią antraštinę dalį ir kurie gali:
a) |
kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, arba |
b) |
reikšti galimą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimą, padarytą užsiimant nesąžininga ar klaidinančia praktika. |
5. Visa kompetentingų institucijų komunikacija pagal 104–107 straipsnius vykdoma raštu (popieriuje arba elektronine forma).
6. Informacijos mainams racionalizuoti ir supaprastinti Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė forma, skirta:
a) |
pagalbos prašymams, numatytiems 104 straipsnio 1 dalyje, ir |
b) |
bendrų ir periodinių pranešimų ir atsakymų perdavimui. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
103 straipsnis
Ryšių palaikymo įstaigos
1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų, kurios veikia kaip kontaktiniai punktai, atsakingi už kompetentingų institucijų informacijos mainų pagal 104–107 straipsnius palengvinimą.
2. Ryšių palaikymo įstaigų paskyrimas nekliudo įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojų tiesioginiams ryšiams, keitimuisi informacija ar bendradarbiavimui.
3. Valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms išsamią savo ryšių palaikymo įstaigų, paskirtų pagal 1 dalį, kontaktinę informaciją ir visus vėlesnius tos informacijos pakeitimus.
4. Komisija savo interneto svetainėje skelbia ir atnaujina ryšių palaikymo įstaigų, apie kurias jai pranešė valstybės narės pagal 3 dalį, sąrašą.
5. Visus pagalbos prašymus pagal 104 straipsnio 1 dalį ir pranešimus bei informaciją pagal 105, 106 ir 107 straipsnius ryšių palaikymo įstaiga perduoda savo įstaigai korespondentei valstybėje narėje, kuriai adresuotas prašymas arba pranešimas.
6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtų ryšių palaikymo įstaigų komunikacijos techninių priemonių specifikacijos ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
104 straipsnis
Pagalbos teikimas pagal prašymą
1. Kai, valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, atliekant oficialią kontrolę ar veiksmingai įgyvendinant tolesnes su tokia kontrole susijusias priemones jų teritorijoje, joms reikia duomenų ar informacijos iš kitos valstybės narės kompetentingų institucijų, jos pateikia pagrįstą administracinės pagalbos prašymą tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos, kurioms pateiktas prašymas:
a) |
nedelsdamos patvirtina, kad prašymas gautas; |
b) |
tais atvejais, kai tai nurodo prašymą pateikusi kompetentinga institucija, per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos nurodo numatomą laikotarpį pagrįstam atsakymui į prašymą pateikti ir |
c) |
atlieka oficialią kontrolę ar tyrimus, būtinus siekiant prašymą pateikusioms kompetentingoms institucijoms nedelsiant pateikti visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kad jos galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir patikrinti, ar jų jurisdikcijoje laikomasi Sąjungos taisyklių. |
2. Galima perduoti dokumentų originalus arba galima pateikti jų kopijas.
3. Prašymą pateikusių kompetentingų institucijų ir kompetentingų institucijų, kurioms pateiktas prašymas, susitarimu prašymą pateikusių institucijų paskirti darbuotojai gali dalyvauti kompetentingoms institucijoms, kurioms pateiktas prašymas, atliekant 1 dalies c punkte nurodytą oficialią kontrolę ir tyrimus.
Tokiais atvejais prašymą pateikusių kompetentingų institucijų darbuotojai:
a) |
turi būti pasirengę bet kuriuo metu pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos; |
b) |
veiklos vykdytojas jiems suteikia teisę per savo tarpininką ir tik atliekamo administracinio tyrimo tikslais patekti į tas pačias valdas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais, kaip ir kompetentingų institucijų, kurioms pateiktas prašymas, darbuotojams; ir |
c) |
savo iniciatyva negali naudotis tyrimo įgaliojimais, suteiktais kompetentingų institucijų, kurioms pateiktas prašymas, pareigūnams. |
105 straipsnis
Pagalba be prašymo reikalavimų nesilaikymo atveju
1. Kai vienos valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie reikalavimų nesilaikymo atvejį ir jei toks reikalavimų nesilaikymas gali turėti įtakos kitai valstybei narei, jos, nepagrįstai nedelsdamos ir nelaukdamos prašymo, apie tai praneša tos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
2. Kompetentingos institucijos, kurioms pranešta pagal 1 dalį:
a) |
nepagrįstai nedelsdamos patvirtina, kad gavo pranešimą; |
b) |
tais atvejais, kai tai nurodo pranešimą pateikusi kompetentinga institucija, per dešimt darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos nurodo:
|
c) |
jei b punkte nurodyti tyrimai laikomi reikalingais, išnagrinėja klausimą ir nedelsdamos informuoja pranešimą pateikusias kompetentingas institucijas apie rezultatus, o atitinkamais atvejais – apie visas priemones, kurių buvo imtasi. |
106 straipsnis
Pagalba reikalavimų nesilaikymo, dėl kurio atsiranda rizika, arba pakartotinio ar galimai sunkaus pažeidimo atveju
1. Jeigu vykdydamos kitos valstybės narės kilmės gyvūnų arba prekių oficialią kontrolę kompetentingos institucijos nustato, kad tokie gyvūnai ar prekės neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir dėl to kyla rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat rizika aplinkai, arba dėl to gali būti sunkiai pažeistos tos taisyklės, jos nedelsdamos apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės ar bet kurios kitos atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad tos kompetentingos institucijos galėtų atlikti atitinkamus tyrimus.
2. Kompetentingos institucijos, kurioms pranešta, nedelsdamos:
a) |
patvirtina, kad gavo pranešimą; |
b) |
jei tai nurodė pranešimą pateikusi kompetentinga institucija – nurodo, kokius tyrimus jos ketina atlikti, ir |
c) |
išnagrinėja klausimą, imasi visų būtinų priemonių ir praneša pranešimą pateikusioms kompetentingoms institucijoms apie atliekamų tyrimų ir oficialios kontrolės pobūdį, priimtus sprendimus ir tokių sprendimų priėmimo priežastis. |
3. Jeigu pranešimą pateikusios kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad atliktais tyrimais arba priemonėmis, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, kurioms pateiktas pranešimas, nėra tinkamai sprendžiamas nustatyto reikalavimų nesilaikymo klausimas, jos prašo kompetentingų institucijų, kurioms pateiktas pranešimas, atlikti papildomą oficialią kontrolę arba imtis papildomų priemonių. Tokiais atvejais abiejų valstybių narių kompetentingos institucijos:
a) |
siekia nustatyti suderintą požiūrį, kad būtų tinkamai sprendžiamas reikalavimų nesilaikymo klausimas, be kita ko, vykdo bendrą oficialią kontrolę ir atlieka tyrimus, atliekamus pagal 104 straipsnio 3 dalį, ir |
b) |
nedelsdamos praneša Komisijai, jei joms nepavyksta susitarti dėl reikiamų priemonių. |
4. Kai atliktos kitos valstybės narės kilmės gyvūnų arba prekių oficialios kontrolės rezultatai rodo pakartotinus reikalavimų nesilaikymo atvejus, kaip nurodyta 1 dalyje, paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos apie tai nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
107 straipsnis
Pagalba remiantis trečiųjų šalių pateikta informacija
1. Kai kompetentingos institucijos gauna informacijos iš trečiosios šalies apie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymą arba riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai, jos nedelsdamos:
a) |
praneša apie tokią informaciją kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir |
b) |
perduoda tokią informaciją Komisijai, jeigu ji yra ar gali būti svarbi Sąjungos lygmeniu. |
2. Informacija, gauta vykdant oficialią kontrolę ir tyrimus pagal šį reglamentą, gali būti perduota 1 dalyje nurodytai trečiajai šaliai, jeigu:
a) |
informaciją pateikusios kompetentingos institucijos sutinka su tokiu informacijos perdavimu; |
b) |
trečioji šalis yra įsipareigojusi suteikti pagalbą, reikalingą įrodymams dėl veiklos, kuri neatitinka ar atrodo neatitinkanti Sąjungos taisyklių arba kelia riziką žmonėms, gyvūnams ar augalams arba aplinkai, rinkti, ir |
c) |
laikomasi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, taikytinų asmens duomenų perdavimui trečiosioms šalims. |
108 straipsnis
Komisijos koordinuojama pagalba ir tolesni veiksmai
1. Kai atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms nepavyksta susitarti dėl reikiamų veiksmų, kad būtų sprendžiamas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo klausimas, Komisija nedelsdama koordinuoja priemones ir veiksmus, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos pagal šią antraštinę dalį, kai Komisija turi informacijos:
a) |
apie veiklą, kuri neatitinka arba atrodo neatitinkanti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir tokia veikla turi ar gali turėti pasekmių daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba |
b) |
kad ta pati arba panaši veikla, kuri neatitinka arba atrodo neatitinkanti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, galėtų būti vykdoma daugiau nei vienoje valstybėje narėje. |
2. 1 dalyje nurodytais atvejais Komisija gali:
a) |
bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare išsiųsti inspektorių grupę oficialiai kontrolei vietoje atlikti; |
b) |
priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų reikalaujama kad išsiuntimo valstybės narės, o kai tikslinga – kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos tinkamai suintensyvintų oficialią kontrolę ir praneštų jai apie priemones, kurių jos ėmėsi; |
c) |
imtis bet kurių kitų reikiamų priemonių pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles. |
3. Komisijai pagal 144 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant skubaus pasikeitimo informacija 1 dalyje nurodytais atvejais taisykles.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
PLANAVIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
109 straipsnis
Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai (DNKP) ir viena už DNKP atsakinga įstaiga
1. Valstybės narės užtikrina, kad oficialią kontrolę pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos vykdytų remdamosi DNKP, kurio rengimas ir įgyvendinimas būtų koordinuojamas visoje jų teritorijoje.
2. Valstybės narės paskiria vieną įstaigą, kuriai pavedama:
a) |
koordinuoti visų už oficialią kontrolę atsakingų kompetentingų institucijų veiklą rengiant DNKP; |
b) |
užtikrinti, kad DNKP būtų nuoseklus; |
c) |
rinkti informaciją apie DNKP įgyvendinimą siekiant pateikti 113 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą, taip pat siekiant prireikus jį peržiūrėti ir atnaujinti pagal 111 straipsnio 2 dalį. |
110 straipsnis
DNKP turinys
1. DNKP rengiami siekiant užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų planuojama visose 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse ir laikantis kriterijų, nustatytų 9 straipsnyje, ir 18–27 straipsniuose numatytų taisyklių.
2. DNKP pateikiama bendra informacija apie oficialios kontrolės sistemų struktūrą ir organizavimą atitinkamoje valstybėje narėje kiekvienoje iš reglamentuojamų sričių ir juose pateikiama informacija bent apie šiuos dalykus:
a) |
DNKP strateginius tikslus ir tai, kaip į šiuos tikslus atsižvelgiama nustatant oficialios kontrolės prioritetus ir skirstant išteklius; |
b) |
oficialios kontrolės skirstymą pagal rizikos kategorijas; |
c) |
kompetentingų institucijų skyrimą, jų užduotis centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir tų institucijų turimus išteklius; |
d) |
kai tikslinga – užduočių pavedimą įgaliotosioms įstaigoms; |
e) |
oficialios kontrolės, įskaitant atskirų įmonių oficialios kontrolės, bendrą organizavimą ir valdymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu; |
f) |
įvairiems sektoriams taikomas kontrolės sistemas ir kompetentingų institucijų įvairių tarnybų, atsakingų už tų sektorių oficialią kontrolę, veiklos koordinavimą; |
g) |
taikomas procedūras ir tvarką, kuriomis užtikrinama, kad būtų vykdomos 5 straipsnio 1 dalyje numatytos kompetentingų institucijų pareigos; |
h) |
kompetentingų institucijų darbuotojų mokymą; |
i) |
dokumentais įformintas procedūras, numatytas 12 straipsnio 1 dalyje; |
j) |
nenumatytų atvejų planų bendrą organizavimą ir įgyvendinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir |
k) |
valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos bendrą organizavimą. |
111 straipsnis
DNKP rengimas, atnaujinimas ir peržiūra
1. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su 109 straipsnio 1 dalyje numatytu DNKP, išskyrus tas plano dalis, kurių atskleidimas galėtų pakenkti oficialios kontrolės veiksmingumui.
2. DNKP reguliariai atnaujinamas siekiant jį pritaikyti prie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pakeitimų, ir peržiūrimas siekiant atsižvelgti bent į šiuos veiksnius:
a) |
naujai atsiradusias ligas, augalų kenkėjus ar kitą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai; |
b) |
reikšmingus valstybės narės kompetentingų institucijų struktūros, valdymo ar darbo tvarkos pasikeitimus; |
c) |
valstybių narių atliktos oficialios kontrolės rezultatus; |
d) |
Komisijos pagal 116 straipsnio 1 dalį valstybėje narėje atliktos kontrolės rezultatus; |
e) |
mokslines išvadas ir |
f) |
trečiosios šalies kompetentingų institucijų valstybėje narėje atliktos oficialios kontrolės rezultatus. |
3. Valstybės narės, Komisijai paprašius, pateikia jai naujausią atnaujintą savo atitinkamo DNKP redakciją.
112 straipsnis
Koordinuojamos kontrolės programos ir informacijos bei duomenų rinkimas
Siekdama atlikti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių taikymo tikslinį įvertinimą visoje Sąjungoje arba nustatyti tam tikrų pavojų paplitimą visoje Sąjungoje, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
ribotos trukmės koordinuojamos kontrolės programų įgyvendinimo vienoje iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis; |
b) |
duomenų ir informacijos, susijusios su konkrečių 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių taikymu arba tam tikrų pavojų paplitimu, rinkimo organizavimo ad hoc pagrindu. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
113 straipsnis
Valstybių narių metinės ataskaitos
1. Kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiami:
a) |
visi jos DNKP pakeitimai, padaryti siekiant atsižvelgti į 111 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius; |
b) |
oficialios kontrolės, atliktos praėjusiais metais pagal jos DNKP, rezultatai; |
c) |
1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymo atvejų, kuriuos kompetentingos institucijos nustatė praėjusiais metais, rūšis ir skaičius kiekvienoje srityje; |
d) |
priemonės, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą jos DNKP įgyvendinimą, įskaitant vykdymo užtikrinimo veiksmus, ir tokių priemonių rezultatai ir |
e) |
nuoroda į kompetentingos institucijos tinklalapį, kuriame pateikiama vieša informacija apie 85 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius arba rinkliavas. |
2. Siekdama užtikrinti vienodą 1 dalyje numatytų metinių ataskaitų pateikimą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos ir prireikus atnaujinamos standartinės formos, skirtos toje dalyje nurodytai informacijai ir duomenims pateikti.
Tais įgyvendinimo aktais, jei įmanoma, leidžiama Komisijos patvirtintas standartines formas naudoti teikiant kitas oficialios kontrolės ataskaitas, kurias kompetentingos institucijos turi pateikti Komisijai pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
114 straipsnis
Komisijos metinės ataskaitos
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. Komisija viešai paskelbia metinę oficialios kontrolės vykdymo valstybėse narėse ataskaitą, atsižvelgdama į:
a) |
metines ataskaitas, kurias valstybės narės pateikė pagal 113 straipsnį, ir |
b) |
Komisijos pagal 116 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatus. |
2. 1 dalyje numatytoje metinėje ataskaitoje, kai tikslinga, gali būti pateiktos rekomendacijos dėl galimų oficialios kontrolės sistemų valstybėse narėse ir tam tikros oficialios kontrolės tam tikrose srityse tobulinimo.
115 straipsnis
Nenumatytų atvejų planai maisto ir pašarų srityse
1. Norėdamos taikyti bendrąjį krizių valdymo planą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės parengia nenumatytų atvejų planus maisto ir pašarų srityje, kuriuose nustatomos priemonės, nedelsiant taikytinos nustačius, kad pašarai ar maistas tiesiogiai arba per aplinką kelia didelę riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai.
2. Nenumatytų atvejų planuose maisto ir pašarų srityje, numatytuose 1 dalyje, nurodoma:
a) |
kompetentingos institucijos, kurios turi būti įtrauktos į jų įgyvendinimą; |
b) |
a punkte nurodytų institucijų įgaliojimai ir pareigos ir |
c) |
kanalai ir procedūros, skirti kompetentingų institucijų ir atitinkamai kitų susijusių šalių keitimuisi informacija. |
3. Valstybės narės reguliariai peržiūri savo nenumatytų atvejų planus maisto ir pašarų srityje, kad atsižvelgtų į kompetentingų institucijų organizavimo pasikeitimus ir patirtį, įgytą įgyvendinant planą ir atliekant imitacines pratybas.
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
nenumatytų atvejų planų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, rengimo taisyklių, kiek tai būtina siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą bendrojo krizių valdymo plano, numatyto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 55 straipsnio 1 dalyje, taikymą, ir |
b) |
suinteresuotųjų subjektų vaidmens rengiant ir taikant tuos nenumatytų atvejų planus. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS VEIKLA
I SKYRIUS
Komisijos vykdoma kontrolė
116 straipsnis
Komisijos vykdoma kontrolė valstybėse narėse
1. Komisijos ekspertai vykdo kontrolę, įskaitant auditus, kiekvienoje valstybėje narėje, siekdami:
a) |
patikrinti, kaip taikomos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės ir šiame reglamente numatytos taisyklės; |
b) |
patikrinti, kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis bei šiame reglamente numatytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse ir jas taikančios kompetentingos institucijos; |
c) |
atlikti tyrimus ir surinkti informaciją:
|
2. 1 dalyje numatyta kontrolė organizuojama bendradarbiaujant su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir atliekama reguliariai.
3. 1 dalyje numatyta kontrolė gali apimti tikrinimus vietoje. Komisijos ekspertai gali lydėti oficialią kontrolę vykdančius kompetentingų institucijų darbuotojus.
4. Komisijos ekspertams gali padėti valstybių narių ekspertai. Komisijos ekspertus lydintiems nacionaliniams ekspertams suteikiamos tos pačios prieigos teisės kaip ir Komisijos ekspertams.
117 straipsnis
Komisijos ataskaitos dėl valstybėse narėse atliktos kontrolės
Komisija:
a) |
parengia pagal 116 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatų ir rekomendacijų, skirtų jos ekspertų kontrolės metu nustatytiems trūkumams šalinti, ataskaitos projektą; |
b) |
valstybei narei, kurioje atlikta ta kontrolė, siunčia a punkte numatyto ataskaitos projekto kopiją pastaboms pateikti; |
c) |
rengdama galutinę kontrolės, kurią jos ekspertai atliko valstybėse narėse, kaip numatyta 116 straipsnio 1 dalyje, rezultatų ataskaitą atsižvelgia į b punkte nurodytas valstybės narės pastabas ir |
d) |
viešai skelbia c punkte nurodytą galutinę ataskaitą ir b punkte nurodytas valstybės narės pastabas. |
118 straipsnis
Komisijos vykdomos kontrolės valstybėse narėse programa
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais:
a) |
nustatoma metinė arba daugiametė kontrolės programa dėl kontrolės, kurią jos ekspertai turi atlikti valstybėse narėse, kaip numatyta 116 straipsnio 1 dalyje, ir |
b) |
iki kiekvienų metų pabaigos valstybėms narėms pateikiama metinė kontrolės programa arba visi kitų metų daugiametės kontrolės programos atnaujinimai. |
2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama jos kontrolės programa, kad būtų atsižvelgta į pokyčius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse. Apie visus tokius pakeitimus nedelsiant pranešama valstybėms narėms.
119 straipsnis
Valstybių narių pareigos, susijusios su Komisijos vykdoma kontrole
Valstybės narės:
a) |
imasi tinkamų tolesnių priemonių konkretiems arba sisteminiams trūkumams, kuriuos Komisijos ekspertai nustatė vykdydami kontrolę pagal 116 straipsnio 1 dalį, pašalinti; |
b) |
teikia būtiną techninę pagalbą bei turimus dokumentus, įskaitant, pateikus pagrįstą prašymą, 6 straipsnyje nurodyto audito rezultatus, ir kitą techninę paramą, kurių prašo Komisijos ekspertai, kad galėtų efektyviai ir veiksmingai atlikti kontrolę, ir |
c) |
teikia būtiną paramą siekiant užtikrinti, kad Komisijos ekspertai turėtų prieigą prie visų valdų ar valdų dalių, gyvūnų bei prekių ir informacijos, įskaitant kompiuterines sistemas, reikalingų vykdant jų pareigas. |
120 straipsnis
Komisijos vykdoma kontrolė trečiosiose šalyse
1. Komisijos ekspertai gali vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, siekdami:
a) |
patikrinti, ar trečiųjų šalių teisės aktai ir sistemos, įskaitant oficialų sertifikavimą ir oficialių sertifikatų, oficialių etikečių, oficialių ženklų ir kitų oficialių patvirtinimų išdavimą, atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytus reikalavimus ar šiems reikalavimams lygiaverčius reikalavimus; |
b) |
patikrinti trečiųjų šalių kontrolės sistemų pajėgumą užtikrinti, kad į Sąjungą eksportuojamos gyvūnų ir prekių siuntos atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytus atitinkamus reikalavimus arba bent šiems reikalavimams lygiaverčiais pripažįstamus reikalavimus; |
c) |
surinkti informaciją ir duomenis, skirtus pasikartojančių arba naujai kylančių problemų, susijusių su gyvūnų ir prekių eksportu iš trečiosios šalies, priežastims išsiaiškinti. |
2. Vykdant 1 dalyje numatytą kontrolę dėmesys visų pirma kreipiamas į:
a) |
trečiosios šalies teisės aktus; |
b) |
trečiosios šalies kompetentingų institucijų organizavimą, jų įgaliojimus ir nepriklausomumą, joms taikomą priežiūrą ir jų turimus įgaliojimus veiksmingai užtikrinti taikytinų teisės aktų vykdymą; |
c) |
trečiosios šalies kompetentingos institucijos darbuotojų parengimą vykdyti oficialią kontrolę; |
d) |
kompetentingų institucijų turimus išteklius, įskaitant analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų priemones; |
e) |
dokumentais įformintų kontrolės procedūrų ir kontrolės sistemų, pagrįstų prioritetais, buvimą ir veikimą; |
f) |
atitinkamais atvejais – padėtį, susijusią su gyvūnų sveikata, gyvūnų gerove, zoonozėmis ir augalų sveikata, ir pranešimo Komisijai ir atitinkamoms tarptautinėms įstaigoms apie gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų protrūkius procedūras; |
g) |
trečiosios šalies kompetentingos institucijos atliekamos gyvūnų, augalų ir jų produktų, atvežamų iš kitų trečiųjų šalių, kontrolės mastą ir veikimą ir |
h) |
garantijas, kurias trečioji šalis gali suteikti dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų ar šiems reikalavimams lygiaverčių reikalavimų laikymosi. |
3. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ir veiksmingai vykdyti 1 dalyje numatytą kontrolę, Komisija gali prieš pradėdama tokią kontrolę prašyti, kad atitinkama trečioji šalis pateiktų:
a) |
125 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikiamą informaciją ir |
b) |
kai tikslinga ir būtina – kontrolės, kurią atlieka jos kompetentingos institucijos, įrašus. |
4. Komisija gali paskirti ekspertus iš valstybių narių, kad jie padėtų jos pačios ekspertams atliekant 1 dalyje numatytą kontrolę.
121 straipsnis
Komisijos vykdomos kontrolės trečiosiose šalyse dažnumas
Komisijos vykdomos kontrolės trečiosiose šalyse, nurodytos 120 straipsnyje, dažnumas nustatomas remiantis šiais kriterijais:
a) |
iš atitinkamos trečiosios šalies į Sąjungą eksportuotų gyvūnų ir prekių rizikos įvertinimu; |
b) |
1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis; |
c) |
iš atitinkamos trečiosios šalies į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių kiekiu ir pobūdžiu; |
d) |
Komisijos ekspertų arba kitų tikrinimo įstaigų jau atliktos kontrolės rezultatais; |
e) |
gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš atitinkamos trečiosios šalies, oficialios kontrolės ir kitos valstybių narių kompetentingų institucijų atliktos oficialios kontrolės rezultatais; |
f) |
informacija, gauta iš EFSA ar panašių įstaigų; |
g) |
informacija, gauta iš tarptautiniu mastu pripažintų įstaigų, kaip antai:
|
h) |
informacija apie naujų ligų atvejus ar kitas aplinkybes, dėl kurių į Sąjungą iš trečiosios šalies gali būti įvežti riziką sveikatai ar aplinkai keliantys gyvūnai ir prekės arba kilti nesąžiningos ar klaidinančios praktikos rizika; |
i) |
poreikiu išnagrinėti ekstremaliąsias situacijas atskirose trečiosiose šalyse ar į jas reaguoti. |
122 straipsnis
Komisijos teikiamos trečiosiose šalyse atliktos kontrolės ataskaitos
Komisija teikia kiekvienos kontrolės, atliktos pagal 120 ir 121 straipsnius, rezultatų ataskaitą. Jos ataskaitoje, kai tikslinga, pateikiama rekomendacijų.
Komisija savo ataskaitas skelbia viešai.
123 straipsnis
Komisijos vykdomos kontrolės trečiosiose šalyse programa
Komisija iš anksto pateikia valstybėms narėms savo kontrolės trečiosiose šalyse programą ir teikia ataskaitas apie rezultatus. Komisija gali keisti tą programą siekdama atsižvelgti į pokyčius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse. Apie visus tokius pakeitimus iš anksto pranešama valstybėms narėms.
124 straipsnis
Trečiųjų šalių vykdoma kontrolė valstybėse narėse
1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie kontrolę, kurią jų teritorijoje planuoja atlikti trečiųjų šalių kompetentingos institucijos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamose srityse.
2. Valstybių narių, kuriose atliekama 1 dalyje nurodyta kontrolė, kompetentingų institucijų prašymu Komisijos ekspertai gali dalyvauti atliekant tą kontrolę.
3. Komisijos ekspertų dalyvavimas atliekant 1 dalyje nurodytą kontrolę visų pirma skirtas:
a) |
rekomendacijoms dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pateikti; |
b) |
Sąjungos lygmeniu turimai informacijai ir duomenims, kurie gali būti naudingi trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms atliekant kontrolę, pateikti; |
c) |
sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų atliekamos kontrolės nuoseklumą ir vienodumą įvairiose valstybėse narėse. |
II SKYRIUS
Gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygos
125 straipsnis
Informacija apie trečiųjų šalių kontrolės sistemas
1. Komisija reikalauja, kad trečiosios šalys, ketinančios į Sąjungą eksportuoti gyvūnus ir prekes, pateiktų toliau nurodytą tikslią ir naujausią informaciją apie bendrą sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės sistemų organizavimą ir valdymą jų teritorijoje:
a) |
visas jų teritorijoje patvirtintas ar siūlomas sanitarijos ar fitosanitarijos taisykles; |
b) |
rizikos vertinimo procedūras ir veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant riziką ir nustatant atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį; |
c) |
visas kontrolės ir tikrinimo procedūras bei mechanizmus, įskaitant, atitinkamais atvejais, taikomus iš kitų trečiųjų šalių atvežamiems gyvūnams ar prekėms; |
d) |
oficialaus sertifikavimo mechanizmus; |
e) |
kai tikslinga – priemones, kurių imtasi gavus rekomendacijas, numatytas 122 straipsnio pirmoje pastraipoje; |
f) |
atitinkamais atvejais – gyvūnų ir prekių, kuriuos ketinama eksportuoti į Sąjungą, kontrolės rezultatus ir |
g) |
atitinkamais atvejais – informaciją apie kontrolės sistemų struktūros ir veikimo pakeitimus, padarytus siekiant laikytis Sąjungos sanitarinių ar fitosanitarinių reikalavimų ar rekomendacijų, numatytų 122 straipsnio pirmoje pastraipoje. |
2. Prašymas pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją turi būti proporcingas, atsižvelgiant į gyvūnų ir prekių, numatytų eksportuoti į Sąjungą, pobūdį ir į konkrečią padėtį ir struktūrą trečiojoje šalyje.
126 straipsnis
Gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą papildomų sąlygų nustatymas
1. Komisija pagal 144 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl sąlygų, kurių turi būti laikomasi įvežant gyvūnus ir prekes iš trečiųjų šalių į Sąjungą, kai šios sąlygos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad gyvūnai ir prekės atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 1 straipsnio 2 dalies d, e, g ir h punktus, nurodytomis taisyklėmis nustatytus atitinkamus reikalavimus arba bent šiems reikalavimams lygiaverčiais pripažintus reikalavimus.
2. 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytose sąlygose gyvūnai ir prekės identifikuojami nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, ir jos gali apimti:
a) |
reikalavimą, kad tam tikri gyvūnai ir prekės į Sąjungą būtų įvežami tik iš trečiosios šalies ar trečiosios šalies regiono, įtraukto į Komisijos tuo tikslu sudarytą sąrašą; |
b) |
reikalavimą, kad tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntos iš trečiųjų šalių būtų išsiunčiamos ir gaunamos iš įmonių, kurios atitinka 1 dalyje nurodytus atitinkamus reikalavimus arba bent šiems reikalavimams lygiaverčiais pripažintus reikalavimus, arba būtų paruošiamos tokiose įmonėse; |
c) |
reikalavimą, kad prie tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų būtų pridėtas oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas arba bet kurie kiti įrodymai, kad siuntos atitinka 1 dalyje nurodytus atitinkamus reikalavimus arba bent šiems reikalavimams lygiaverčiais pripažintus reikalavimus, įskaitant akredituotos laboratorijos atliktos analizės rezultatus; |
d) |
pareigą c punkte nurodytus įrodymus pateikti naudojant konkrečią formą; |
e) |
bet kuriuos kitus reikalavimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad tam tikri gyvūnai ir prekės atitiktų sveikatos apsaugos lygį, o GMO atveju – taip pat aplinkos apsaugos lygį, lygiavertį lygiui, užtikrinamam 1 dalyje nurodytais reikalavimais. |
3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ar įrodymų, kuriuos reikia pateikti pagal šio straipsnio 2 dalies c punkte numatytas taisykles, formos ir rūšies. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
127 straipsnis
Įtraukimas į 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą trečiųjų šalių sąrašą
1. Trečioji šalis arba jos regionas į 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sąrašą įtraukiami pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas prašymas, kurį atitinkama trečioji šalis jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui perduoda kartu su tinkamais įrodymais ir garantijomis, jog atitinkami gyvūnai ir prekės iš tos trečiosios šalies atitinka susijusius 126 straipsnio 1 dalyje nurodytus arba jiems lygiaverčius reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami ir atnaujinami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Sprendimą dėl 2 dalyje nurodyto prašymo Komisija priima atsižvelgdama atitinkamai į:
a) |
trečiosios šalies teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą sektorių; |
b) |
trečiosios šalies kompetentingų institucijų ir jos kontrolės tarnybų struktūrą ir organizaciją, joms suteiktus įgaliojimus, garantijas, kurios gali būti suteikiamos dėl trečiosios šalies teisės aktų, taikomų atitinkamam sektoriui, taikymo ir vykdymo užtikrinimo, ir oficialaus sertifikavimo procedūrų patikimumą; |
c) |
trečiosios šalies kompetentingų institucijų vykdomą tinkamą oficialią kontrolę ir kitą veiklą siekiant įvertinti, ar esama pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat pavojų aplinkai; |
d) |
tai, kaip reguliariai ir greitai trečioji šalis pateikia informaciją apie esamus pavojus žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, o GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat pavojus aplinkai; |
e) |
trečiosios šalies pateikiamas garantijas, kad:
|
f) |
Komisijos pagal 120 straipsnio 1 dalį trečiojoje šalyje atliktos kontrolės išvadas; |
g) |
bet kurią kitą informaciją ar duomenis apie trečiosios šalies gebėjimą užtikrinti, kad į Sąjungą būtų įvežami tik gyvūnai arba prekės, atitinkantys tokį patį ar lygiavertį apsaugos lygį, koks suteikiamas 126 straipsnio 1 dalyje nurodytais atitinkamais reikalavimais. |
4. Kai įtraukimo į sąrašą sąlygos nebetenkinamos, Komisija išbraukia nuorodą į trečiąją šalį arba į trečiosios šalies regioną iš 126 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto sąrašo. Taikoma šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
128 straipsnis
Specialios priemonės dėl tam tikrų gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą
1. Jeigu kitais atvejais, nei nurodytieji Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/429 249 straipsnyje, yra įrodymų, kad į Sąjungą įvežant tam tikrus trečiosios šalies, jos regiono ar trečiųjų šalių grupės kilmės gyvūnus arba prekes kyla rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, o GMO atveju – taip pat rizika aplinkai, arba kai yra įrodymų apie esamą plataus masto rimtą šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymą, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamos priemonės, būtinos, kad tokia rizika būtų sumažinta arba nustatytas nesilaikymas pašalintas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Taikant 1 dalyje nurodytas priemones gyvūnai ir prekės identifikuojami nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, ir šios priemonės gali apimti:
a) |
draudimą įvežti į Sąjungą 1 dalyje nurodytus gyvūnus ir prekes, kurių kilmės vieta yra atitinkamos trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų; |
b) |
reikalavimą, kad 1 dalyje nurodyti gyvūnai ir prekės, kurių kilmės vieta yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, iki išsiuntimo būtų tam tikru būdu apdoroti arba būtų atlikta jų kontrolė; |
c) |
reikalavimą, kad 1 dalyje nurodyti gyvūnai ir prekės, kurių kilmės vieta yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, įvežant į Sąjungą būtų tam tikru būdu apdoroti arba atlikta jų kontrolė; |
d) |
reikalavimą, kad prie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių siuntų, kurių kilmės vieta yra tam tikros trečiosios šalys ar jų regionai arba kurie išsiųsti iš tokių šalių ar regionų, būtų pridėtas oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas arba bet kurie kiti įrodymai, jog siunta atitinka reikalavimus, kurie nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, arba reikalavimus, pripažintus bent lygiaverčiais jiems; |
e) |
reikalavimą, kad d punkte nurodyti įrodymai būtų pateikiami tam tikra forma; |
f) |
kitas priemones, būtinas rizikai sumažinti. |
3. Priimant 2 dalyje nurodytas priemones atsižvelgiama į:
a) |
pagal 125 straipsnį surinktą informaciją; |
b) |
bet kurią kitą informaciją, kurią pateikė atitinkamos trečiosios šalys, ir |
c) |
prireikus – 120 straipsnio 1 dalyje numatytos Komisijos kontrolės rezultatus. |
4. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių ir gyvūnų sveikata arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju, taip pat su aplinkos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 145 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
129 straipsnis
Lygiavertiškumas
1. Srityse, kurios yra reglamentuojamos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, išskyrus nurodytas 1 straipsnio 2 dalies d, e, g ir h punktuose, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstama, kad trečiojoje šalyje arba jos regionuose taikomos priemonės yra lygiavertės tose taisyklėse nustatytiems reikalavimams, remdamasi:
a) |
išsamia atitinkamos trečiosios šalies pagal 125 straipsnio 1 dalį pateiktos informacijos ir duomenų analize ir |
b) |
kai tikslinga, patenkinamais pagal 120 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatais. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. 1 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatoma praktinė tvarka, reglamentuojanti gyvūnų ir prekių įvežimą į Sąjungą iš atitinkamos trečiosios šalies ar jos regionų, ir į ją gali būti įtraukta:
a) |
oficialių sertifikatų ar oficialių patvirtinimų, kurie turi būti vežami kartu su gyvūnais arba prekėmis, pobūdis ir turinys; |
b) |
konkretūs reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą gyvūnus arba prekes, ir oficiali kontrolė, kuri turi būti atliekama įvežant į Sąjungą; |
c) |
prireikus, atitinkamos trečiosios šalies regionų ar įmonių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti gyvūnus ir prekes, sąrašų sudarymo ir keitimo procedūros. |
3. Kai lygiavertiškumo pripažinimo sąlygos nebetenkinamos, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nedelsiant panaikinami šio straipsnio 1 dalyje numatyti įgyvendinimo aktai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III SKYRIUS
Kompetentingų institucijų ir kitų institucijų darbuotojų mokymas
130 straipsnis
Darbuotojų mokymas ir darbuotojų mainai
1. Komisija gali organizuoti kompetentingų institucijų darbuotojų ir, kai tikslinga, kitų valstybių narių institucijų, dalyvaujančių tiriant galimus šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, darbuotojų mokymą.
Komisija tą mokymą organizuoja bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis.
2. 1 dalyje nurodytas mokymas padeda plėtoti suderintą požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą valstybėse narėse. Toks mokymas atitinkamais atvejais gali apimti mokymą dėl:
a) |
šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių; |
b) |
kontrolės metodų ir būdų, susijusių su kompetentingų institucijų oficialia kontrole ir kita oficialia veikla; |
c) |
gamybos, perdirbimo ir pardavimo metodų ir būdų. |
3. 1 dalyje nurodytame mokyme gali būti suteikta galimybė dalyvauti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojams, ir jis gali būti organizuojamas už Sąjungos ribų.
4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad žinios, įgytos dalyvaujant šio straipsnio 1 dalyje nurodytame mokyme, prireikus būtų skleidžiamos ir tinkamai naudojamos 5 straipsnio 4 dalyje nurodytame darbuotojų mokyme.
Mokymas, kuriuo siekiama skleisti tokias žinias, įtraukiamas į 5 straipsnio 4 dalyje nurodytas mokymo programas.
5. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija gali organizuoti dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų, atliekančių oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, darbuotojų mainų programas.
Tokie mainai gali būti vykdomi laikinai komandiruojant kompetentingų institucijų darbuotojus iš vienos valstybės narės į kitą arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms keičiantis tokiais darbuotojais.
6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mokymo ir jo 5 dalyje nurodytų programų organizavimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
IV SKYRIUS
Informacijos valdymo sistema
131 straipsnis
Oficialios kontrolės informacijos valdymo sistema (IMSOC)
1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija sukuria ir tvarko kompiuterinę oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (toliau – IMSOC), skirtą mechanizmų ir priemonių, kuriuos naudojant valdomi ir tvarkomi su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla susiję duomenys, informacija ir dokumentai, ir automatiškai jais keičiamasi, integruotam veikimui.
2. Naudodamos IMSOC ir bet kurią iš jos sudedamųjų dalių, valstybės narės ir Komisija asmens duomenis tvarko tik oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymo laikantis šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių tikslais.
132 straipsnis
Bendros IMSOC funkcinės savybės
IMSOC:
a) |
sudaro sąlygas kompiuterizuotai tvarkyti informaciją, duomenis ir dokumentus, būtinus oficialiai kontrolei atlikti, gautus atliekant oficialią kontrolę arba įregistravus kontrolės vykdymo veiksmus arba rezultatus, ir jais keistis visais atvejais, kai šiame reglamente, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse arba 16–27 straipsniuose numatytuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose numatomas kompetentingų institucijų tarpusavio keitimasis tokia informacija, duomenimis ir dokumentais, kompetentingų institucijų ir Komisijos keitimasis jais ir, kai tikslinga, keitimasis jais su kitomis institucijoms bei veiklos vykdytojais; |
b) |
yra mechanizmas, skirtas keistis duomenimis, informacija ir dokumentais laikantis 102–108 straipsnių; |
c) |
yra priemonė rinkti ir tvarkyti valstybių narių Komisijai teikiamas oficialios kontrolės ataskaitas; |
d) |
sudaro sąlygas parengti, tvarkyti ir perduoti, be kita ko, elektronine forma, kelionės žurnalą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1/2005 5 straipsnio 4 dalyje, įrašus, gautus per navigacijos sistemą, nurodytą to reglamento 6 straipsnio 9 dalyje, oficialius sertifikatus ir BSĮD, nurodytą šio reglamento 56 straipsnyje, ir |
e) |
integruoja esamas kompiuterines sistemas, kurias valdo Komisija ir kurios naudojamos greitai keičiantis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su rizika žmonių, gyvūnų sveikatai ir gerovei bei augalų sveikatai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnyje, Reglamento (ES) 2016/429 20 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2016/2031 103 straipsnyje, ir tinkamai susieja tas sistemas ir kitas jos sudedamąsias dalis. |
133 straipsnis
IMSOC naudojimas gyvūnų ir prekių, kuriems taikoma tam tikra oficiali kontrolė, atveju
1. Gyvūnų arba prekių, kurių judėjimui Sąjungoje arba pateikimui rinkai taikomi konkretūs reikalavimai ar tvarka, nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, atveju IMSOC sudaro išsiuntimo vietos kompetentingoms institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už tų gyvūnų ar prekių oficialią kontrolę, galimybę realiuoju laiku keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su gyvūnais arba prekėmis, kurie perkeliami iš vienos valstybės narės į kitą, ir su atlikta oficialia kontrole.
Šios dalies pirma pastraipa netaikoma prekėms, kurioms taikomos 1 straipsnio 2 dalies g ir h punktuose nurodytos taisyklės.
2. Eksportuojamų gyvūnų ir prekių, kuriems išduodant eksporto sertifikatą taikomos Sąjungos taisyklės, atveju IMSOC sudaro išsiuntimo vietos kompetentingoms institucijoms ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už oficialią kontrolę, galimybę realiuoju laiku keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su tokiais gyvūnais ir prekėmis, ir rezultatais, gautais atlikus tų gyvūnų ir prekių kontrolę.
3. Gyvūnų arba prekių, kuriems taikoma oficiali kontrolė, nurodyta 44–64 straipsniuose, atveju IMSOC:
a) |
suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms pasienio kontrolės postuose ir kitoms kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už tų gyvūnų ar prekių oficialią kontrolę, realiuoju laiku keistis duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su tais gyvūnais ir prekėmis ir su atlikta tų gyvūnų ar prekių kontrole; |
b) |
suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms pasienio kontrolės postuose dalytis ir keistis atitinkamais duomenimis, informacija ir dokumentais su muitinėmis ir kitomis institucijomis, atsakingomis už gyvūnų ar prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kontrolę, ir su veiklos vykdytojais, kurie dalyvauja įvežimo procedūrose, pagal taisykles, priimtas pagal 15 straipsnio 4 dalį ir 75 straipsnio 2 dalį, ir kitas susijusias Sąjungos taisykles ir |
c) |
palaiko ir leidžia vykdyti procedūras, nurodytas 54 straipsnio 3 dalies a punkte ir 65 straipsnio 6 dalyje. |
4. Šio straipsnio tikslu į IMSOC integruojama galiojanti TRACES sistema.
134 straipsnis
IMSOC veikimas
Komisija priima IMSOC veikimui skirtus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:
a) |
IMSOC ir jos sistemos sudedamųjų dalių techninės specifikacijos, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis mechanizmą, naudojamą keičiantis duomenimis su esamomis nacionalinėmis sistemomis, taikomų standartų identifikavimą, pranešimų struktūros nustatymą, duomenų žodynus, keitimąsi protokolais ir procedūromis; |
b) |
konkrečios IMSOC ir jos sistemos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga ir keitimosi informacija saugumas; |
c) |
konkrečios IMSOC ir jos sudedamųjų dalių veikimo ir naudojimo taisyklės, įskaitant taisykles, pagal kurias atnaujinamos ir sukuriamos būtinos 132 straipsnio e punkte ir 133 straipsnio 4 dalyje nurodytų sistemų sąsajos; |
d) |
nenumatytų atvejų tvarka, kuri turi būti taikoma, kai nėra galimybės naudotis kuriomis nors iš IMSOC funkcinių savybių; |
e) |
atvejai ir sąlygos, kuriais atitinkamoms trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms gali būti suteikta dalinė prieiga prie IMSOC funkcinių savybių, ir tokios prieigos praktinė tvarka; |
f) |
atvejai ir sąlygos, kuriais duomenys, informacija ir dokumentai turi būti perduodami naudojantis IMSOC; |
g) |
taisyklės dėl elektroninės sistemos, pagal kurias kompetentingos institucijos turi priimti trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduodamus elektroninius sertifikatus, ir |
h) |
atvejai ir sąlygos, kuriais nenuolatiniai naudotojai gali būti atleisti nuo IMSOC naudojimo. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
135 straipsnis
Duomenų apsauga
1. Tokiu mastu, kokiu naudojantis IMSOC tvarkomoje informacijoje yra asmens duomenų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (*1) 2 straipsnio a punkte, taikoma Direktyva 95/46/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
2. Kiek tai susiję su valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimais perduoti atitinkamą informaciją IMSOC ir asmens duomenų, kurie galėtų būti susiję su ta veikla, tvarkymu, jos laikomos duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punkte.
3. Kiek tai susiję su Komisijos pareiga valdyti IMSOC ir asmens duomenų, kurie galėtų būti susiję su ta veikla, tvarkymu, ji laikoma duomenų valdytoju, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punkte.
4. Valstybės narės gali apriboti Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnyje nustatytas teises ir pareigas, kiek tai būtina norint apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose nurodytus interesus.
5. Komisija gali apriboti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13–17 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas, jeigu toks apribojimas yra būtina priemonė norint apsaugoti to reglamento 20 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nurodytus interesus laikotarpiu, kai planuojami arba vykdomi maisto ar pašarų srities teisės aktų laikymosi tikrinimo veiksmai, arba siekiant užtikrinti maisto ar pašarų srities teisės aktų vykdymą konkrečiu atveju, su kuriuo informacija yra susijusi.
136 straipsnis
Duomenų saugumas
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad IMSOC atitiktų duomenų saugumo taisykles, Komisijos priimtas atitinkamai pagal Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 22 straipsnį.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
VYKDYMO UŽTIKRINIMO VEIKSMAI
I SKYRIUS
Kompetentingų institucijų veiksmai ir sankcijos
137 straipsnis
Bendrosios kompetentingų institucijų pareigos, susijusios su vykdymo užtikrinimo veiksmais
1. Veikdamos pagal šį skyrių, kompetentingos institucijos teikia pirmenybę veiksmams, kurių turi būti imtasi siekiant pašalinti ar sumažinti riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, arba GMO ir augalų apsaugos produktų atveju – taip pat riziką aplinkai.
2. Įtarus reikalavimų nesilaikymo atvejį, kompetentingos institucijos atlieka tyrimą, kad patvirtintų arba panaikintų tą įtarimą.
3. Prireikus veiksmai, kurių imtasi pagal 2 dalį, apima:
a) |
nuodugnesnę gyvūnų, prekių ir veiklos vykdytojų oficialią kontrolę tinkamu laikotarpiu; |
b) |
oficialų atitinkamai gyvūnų ir prekių ir visų neleistinų cheminių medžiagų arba produktų sulaikymą. |
138 straipsnis
Veiksmai nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų
1. Nustačius, kad nesilaikoma reikalavimų, kompetentingos institucijos imasi:
a) |
visų veiksmų, būtinų reikalavimų nesilaikymo išeities taškui ir mastui, taip pat veiklos vykdytojo atsakomybei nustatyti, ir |
b) |
tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamas veiklos vykdytojas pašalintų reikalavimų nesilaikymą ir užkirstų kelią tokio reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. |
Spręsdamos, kokių priemonių imtis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į to reikalavimų nesilaikymo pobūdį ir su veiklos vykdytojo ankstesne veikla susijusią informaciją apie reikalavimų laikymąsi.
2. Veikdamos pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, kurias jos laiko tinkamomis, kad užtikrintų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi, įskaitant toliau išvardytas priemones, bet jomis neapsiribojant:
a) |
nurodo atlikti ar atlieka gyvūnų gydymo procedūras; |
b) |
nurodo organizuoti gyvūnų iškrovimą, perkrovimą į kitas transporto priemones, laikymą ir priežiūrą, karantino laikotarpius, taip pat atidėti gyvūnų skerdimą ir prireikus nurodo, kad reikia kreiptis veterinarinės pagalbos; |
c) |
nurodo atlikti prekių apdorojimą, etikečių pakeitimus arba vartotojams pateikti taisomąją informaciją; |
d) |
apriboja ar uždraudžia gyvūnus ir prekes pateikti rinkai, jų judėjimą, įvežimą į Sąjungą arba eksportą ir uždraudžia jų grąžinimą į išsiuntimo valstybę narę arba nurodo juos grąžinti į išsiuntimo valstybę narę; |
e) |
nurodo veiklos vykdytojui dažniau atlikti paties vykdomą kontrolę; |
f) |
nurodo, kad tam tikrų atitinkamo veiklos vykdytojo veiksmų oficiali kontrolė būtų dažnesnė arba sisteminga; |
g) |
nurodo atšaukti, susigrąžinti, pašalinti ir sunaikinti prekes, leisdamos, kai tikslinga, prekes panaudoti ne tiems tikslams, kuriems jos buvo iš pradžių skirtos; |
h) |
nurodo tinkamam laikotarpiui izoliuoti arba uždaryti visą atitinkamo veiklos vykdytojo verslą ar jo dalį arba jo įmones, ūkius arba kitas valdas; |
i) |
nurodo tinkamam laikotarpiui nutraukti visą atitinkamo veiklos vykdytojo veiklą ar jos dalį, ir prireikus sustabdyti tinklaviečių, kurias jis valdo arba naudoja, veikimą; |
j) |
nurodo sustabdyti ar panaikinti įmonės, gamyklos, ūkio ar atitinkamų transporto priemonių arba vežėjo leidimo registraciją ar patvirtinimą, arba vairuotojo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą; |
k) |
nurodo skersti arba numarinti gyvūnus, jeigu tai yra tinkamiausia priemonė žmonių sveikatai, taip pat gyvūnų sveikatai ir gerovei apsaugoti. |
3. Kompetentingos institucijos atitinkamam veiklos vykdytojui arba jo atstovui pateikia:
a) |
rašytinį pranešimą apie savo sprendimą dėl veiksmo arba priemonės, kurių turi būti imamasi pagal 1 ir 2 dalis, ir kartu nurodo to sprendimo priežastis, ir |
b) |
informaciją apie visas teises apskųsti tokius sprendimus ir apie taikytiną tokios teisės apskųsti tvarką ir terminus. |
4. Visas su šiuo straipsniu susijusias išlaidas padengia atsakingi veiklos vykdytojai.
5. Kompetentingos institucijos netikrų ar klaidinančių oficialių sertifikatų išdavimo atveju ar piktnaudžiavimo oficialiais sertifikatais atveju imasi atitinkamų priemonių, įskaitant:
a) |
sertifikuojančiojo pareigūno laikiną nušalinimą nuo pareigų; |
b) |
įgaliojimo pasirašyti oficialius sertifikatus panaikinimą; |
c) |
bet kokią kitą priemonę, kuria siekiama išvengti 89 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų pasikartojimo. |
139 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d. praneša apie tas nuostatas Komisijai ir nedelsdamos informuoja ją apie visus vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio reglamento pažeidimus ir už 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį.
140 straipsnis
Pranešimas apie pažeidimus
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų veiksmingus mechanizmus, kad būtų galima pranešti apie padarytus ar galimus šio reglamento pažeidimus.
2. 1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:
a) |
pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras; |
b) |
asmenų, kurie pranešė apie pažeidimą, tinkamą apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų, diskriminacijos ar kitokio nesąžiningo elgesio ir |
c) |
asmens, kuris pranešė apie pažeidimą, asmens duomenų apsaugą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę. |
II SKYRIUS
Sąjungos vykdymo užtikrinimo priemonės
141 straipsnis
Rimtas valstybės narės kontrolės sistemos sutrikdymas
1. Jei Komisija turi įrodymų dėl rimto valstybės narės kontrolės sistemos sutrikdymo, ir dėl tokio sutrikdymo gali kilti plataus masto rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju, taip pat rizika aplinkai arba tai sukeltų plataus masto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimą, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinama viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių, taikomų tol, kol toks sutrikdymas panaikinamas:
a) |
draudimas pateikti rinkai arba vežti, perkelti ar kitaip tvarkyti tam tikrus gyvūnus arba prekes, kuriems turi įtakos kontrolės sistemos sutrikdymas; |
b) |
specialios sąlygos, taikomos a punkte nurodytai veiklai, gyvūnams ar prekėms; |
c) |
oficialios kontrolės veiksmų sustabdymas pasienio kontrolės postuose ar kituose kontrolės punktuose, kuriems turi įtakos oficialios kontrolės sistemos veikimo sutrikdymas, arba tokių pasienio kontrolės postų ar kitų kontrolės punktų panaikinimas; |