This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32017R2393
Regulation (EU) 2017/2393 of the European Parliament and of the Council of 13 December 2017 amending Regulations (EU) No 1305/2013 on support for rural development by the European Agricultural Fund for Rural Development (EAFRD), (EU) No 1306/2013 on the financing, management and monitoring of the common agricultural policy, (EU) No 1307/2013 establishing rules for direct payments to farmers under support schemes within the framework of the common agricultural policy, (EU) No 1308/2013 establishing a common organisation of the markets in agricultural products and (EU) No 652/2014 laying down provisions for the management of expenditure relating to the food chain, animal health and animal welfare, and relating to plant health and plant reproductive material
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos
2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos
OL L 350, 2017 12 29, p. 15–49
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
29.12.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 350/15 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2393
2017 m. gruodžio 13 d.
kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),
kadangi:
(1) |
siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suderintą bei nediskriminacinį jauniesiems ūkininkams skirtos paramos įgyvendinimą, būtina numatyti, kad kaimo plėtros srityje sąvoka „įsisteigimo diena“, nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (5) ir kitose susijusiose taisyklėse, reikštų dieną, kai pareiškėjas pirmą kartą atlieka arba užbaigia su įsisteigimu susijusį veiksmą, ir kad paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip per 24 mėnesius po tos dienos. Be to, iš patirties, įgytos per derybas dėl programų, matyti, kad reikėtų paaiškinti jaunųjų ūkininkų bendro įsisteigimo taisykles ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas galimybių gauti paramą ribas ir kad reikėtų supaprastinti nuostatas dėl verslo plano trukmės; |
(2) |
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų konsultavimo ir mokymo paslaugų įgyvendinimui, toms institucijoms taip pat turėtų būti suteiktas paramos gavėjo statusas pagal tą priemonę, kartu užtikrinant, kad paslaugos teikėją parinktų įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo tų institucijų, ir kad patikrinimai būtų vykdomi konsultacijų ar mokymo paslaugų teikėjo lygmeniu; |
(3) |
siekiant skatinti dalyvauti kokybės sistemose, ūkininkai arba ūkininkų grupės, tokiose sistemose dalyvavę penkerių metų laikotarpiu iki paraiškos paramai gauti pateikimo, turėtų būti laikomi atitinkančiais reikalavimus paramai gauti ne ilgiau kaip penkerius metus, kartu deramai atsižvelgiant į pirminio dalyvavimo schemoje laiką; |
(4) |
kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, labai svarbu, kad jos būtų rengiamos ir įgyvendinamos lanksčiai ir skaidriai. Tačiau iš patirties matyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms nustatytos atitikties reikalavimams taisyklės varžo kaimo plėtros programų finansinių priemonių įsisavinimą ir trukdo fondo valdytojams lanksčiai taikyti finansines priemones. Todėl tikslinga numatyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms nustatytos atitikties reikalavimams taisyklės nebūtų taikomos finansinėms priemonėms. Dėl tos pačios priežasties taip pat tikslinga numatyti, kad pagalba jauniesiems ūkininkams verslui pradėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnį taip pat gali būti teikiama finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tuos pakeitimus, reikėtų numatyti, kad tuo atveju, kai parama investicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnį teikiama finansinėmis priemonėmis, investicijomis turi būti padedama siekti vieno ar daugiau Sąjungos prioritetų kaimo plėtros srityje; |
(5) |
siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su principo užkirsti kelią dvigubam finansavimui, kiek tai susiję su žalinimu, įgyvendinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti fiksuotą vidutinę išskaičiuotiną sumą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, kurie vykdo atitinkamą veiksmo tipą ar papriemonę; |
(6) |
dėl rinkos pokyčių ūkininkai šiuo metu patiria vis didesnę ekonominę riziką. Tačiau ta ekonominė rizika ne visuose žemės ūkio sektoriuose yra vienoda. Todėl tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pagalbą ūkininkams konkrečiam sektoriui skirta pajamų stabilizavimo priemone, ypač sektoriuose, kuriuose pajamos labai sumažėja ir tai gali turėti didelį ekonominį poveikį tam tikrai žemės ūkio sričiai, su sąlyga, kad pajamų sumažėjimas viršija bent 20 % ribą. Siekiant užtikrinti, kad konkrečiam sektoriui skirta pajamų stabilizavimo priemonė būtų veiksminga ir pritaikyta prie konkrečių valstybių narių aplinkybių, joms turėtų būti suteikta galimybė savo kaimo plėtros programose lanksčiai apibrėžti, į kokias pajamas atsižvelgiama siekiant pasinaudoti šia priemone. Tuo pačiu metu siekiant skatinti ūkininkus naudoti draudimą, draudimui taikoma gamybos sumažėjimo riba turėtų būti sumažinta iki 20 %. Be to, siekiant stebėti patirtas išlaidas – dėl konkrečiam sektoriui skirtos pajamų stabilizavimo priemonės ir draudimo, – reikėtų pritaikyti programos finansinio plano turinį; |
(7) |
konkretus reikalavimas 2018 m. pateikti ataskaitą apie rizikos valdymo priemonę, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 5 dalyje, įvykdomas teikiant ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) stebėsenos ir vertinimo, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) 110 straipsnio 5 dalyje. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turėtų būti išbraukta; |
(8) |
kalbant apie savitarpio pagalbos fondus visų sektorių ūkininkams, panašu, kad draudimas iš viešųjų fondų skirti bet kokį įnašą į pradinį pasirašytąjį kapitalą, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 38 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 4 dalyje, trukdo tiems fondams veiksmingai veikti. Todėl tas draudimas turėtų būti išbrauktas. Be to, tikslinga išplėsti sritis, kurias galėtų apimti finansiniai įnašai į savitarpio pagalbos fondus, kad įnašais būtų galima papildyti į fondus mokamas metines įmokas, taip pat susieti su jų pradiniu pasirašytuoju kapitalu; |
(9) |
parama investicijoms į gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveiktos gamybos potencialo atkūrimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 18 straipsnio 1 dalies b punktą ir 24 straipsnio 1 dalies 4 d punktą paprastai suteikiama visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams. Todėl valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti atkūrimo operacijų atrankos kriterijų. Be to, tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl operacijų pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti neįmanoma, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti alternatyvius atrankos metodus; |
(10) |
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnyje apibrėžti didžiausi įnašo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lygiai. Siekiant sumažinti kai kurių valstybių narių nacionalinių biudžetų patiriamą spaudimą ir paspartinti taip reikalingas investicijas Kipre, didžiausias įnašo lygis, siekiantis 100 %, nurodytas to reglamento 59 straipsnio 4 dalies f punkte, turėtų būti taikomas iki programos užbaigimo. Be to, nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (7) nustatytą konkretų įnašo, skirto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai naujai finansinei priemonei, lygį turėtų būti paminėta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 4 dalyje; |
(11) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 1 dalį gaivalinių nelaimių atveju taikant nepaprastąsias priemones, išlaidos, susijusios su programos pakeitimais, tinkamomis finansuoti gali būti laikomos nuo dienos, kurią gaivalinė nelaimė įvyko. Ta galimybe pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas, patirtas prieš pateikiant prašymą dėl programos pakeitimo, turėtų būti leidžiama naudotis ir kitomis aplinkybėmis, kaip antai katastrofinių įvykių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių atvejais; |
(12) |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, investicijų į žemės ūkio sektorių atveju tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo. Tačiau investicijų, susijusių su nepaprastųjų priemonių taikymu gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių atvejais valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo programose numatyti, kad, išlaidos, patirtos po tokių įvykių, būtų laikomos tinkamomis finansuoti, kad būtų užtikrinta jų lanksti ir savalaikė reakcija į tokius įvykius. Siekiant veiksmingai paremti nepaprastuosius veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi reaguodamos į pastarųjų metų įvykius, ta galimybė turėtų būti taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.; |
(13) |
siekiant skatinti taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies B-d punktuose nurodytą supaprastintą išlaidų apmokėjimą, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalyje nustatytos konkrečios EŽŪFKP skirtos taisyklės turi būti taikomos tik pagalbai, teikiamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, susijusiai su prarastomis pajamomis ir priežiūros išlaidomis, taip pat pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28–31, 33 ir 34 straipsnius; |
(14) |
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 74 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės per keturis mėnesius nuo kaimo plėtros programos patvirtinimo pasikonsultuotų su tos programos stebėsenos komitetu dėl atrankos kriterijų. Taip valstybėms narėms sukuriama netiesioginė pareiga iki tos dienos nustatyti visus atrankos kriterijus – net ir kvietimams teikti paraiškas, kurie bus skelbiami vėliau. Siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami tinkamiausiu būdu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atrankos kriterijus nustatyti ir prašyti stebėsenos komiteto nuomonės bet kuriuo metu iki kvietimų teikti paraiškas paskelbimo; |
(15) |
siekiant, kad būtų labiau naudojamasi pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimu, savitarpio pagalbos fondais ir pajamų stabilizavimo priemone, reikėtų padidinti didžiausią viešosios pirminės paramos procentą – nuo 65 iki 70 %; |
(16) |
taikant finansinės drausmės mechanizmą užtikrinama, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) biudžetas atitiktų atitinkamas metines daugiametės finansavimo programos viršutines ribas, taip pat sukuriamas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas. Atsižvelgiant į tiesioginių išmokų techninį koregavimo koeficiento nustatymo pobūdį ir glaudžias to koeficiento sąsajas su Komisijos išlaidų sąmata, išdėstoma jos metiniame biudžeto projekte, koregavimo koeficiento nustatymo procedūra turėtų būti supaprastinta, Komisiją įgaliojant tą koeficientą patvirtinti laikantis patariamosios procedūros. |
(17) |
siekiant suderinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 87 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnyje nustatytas automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisykles, reikėtų pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą, iki kurios valstybės narės turi pateikti Komisijai informaciją apie įsipareigojimų panaikinimo išimtis; |
(18) |
siekiant suteikti teisinio aiškumo dėl sumų, susigrąžintų dėl laikino išmokų sumažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 2 dalį, vertinimo, tokios sumos turėtų būti įtrauktos į to reglamento 43 straipsnyje pateiktą asignuotųjų pajamų šaltinių sąrašą; |
(19) |
siekiant supaprastinti administravimą, ribą, iki kurios valstybės narės galėtų nuspręsti nesiekti susigrąžinti nepagrįstai išmokėtų sumų, tikslinga padidinti nuo 150 EUR iki 250 EUR su sąlyga, kad valstybė narė taiko lygiavertę arba didesnę ribą nacionalinių skolų nesusigrąžinimo atveju; |
(20) |
tikslinga užtikrinti, kad atsisakymas atlikti mokėjimus dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo arba tokių mokėjimų susigrąžinimas atitiktų tokio reikalavimų nesilaikymo mastą ir kad būtų laikomasi proporcingumo principo, pavyzdžiui, kaip nurodyta atitinkamose Komisijos nustatytose gairėse dėl finansinių pataisų, kurios turėtų būti taikomos taikant pasidalijamąjį valdymą patiriamoms Sąjungos finansuojamoms išlaidoms tokių taisyklių nesilaikymo atveju. Be to, tikslinga paaiškinti, kad toks nesilaikymas poveikį sandorių teisėtumui ir tvarkingumui daro tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta; |
(21) |
siekiant sumažinti administracinę naštą smulkiesiems ūkininkams, turėtų būti nustatyta dar viena nukrypti leidžianti nuostata, numatant, kad smulkiesiems ūkininkams nereikia deklaruoti sklypų, dėl kurių išmokų paraiška neteikiama; |
(22) |
atsižvelgiant į praktinius ir specifinius sunkumus, atsiradusius dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP su plotu siejamų išmokų mokėjimo terminų suderinimo tarpusavyje, pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dar vieneriems metams. Vis dėlto, kalbant apie su plotu siejamas kaimo plėtros priemones, siekiant išlaikyti ūkininkų pinigų srautus išankstines išmokas turėtų būti įmanoma išmokėti anksčiau nei spalio 16 d.; |
(23) |
siekiant atsižvelgti į žemės ūkio sistemų įvairovę visoje Sąjungoje, tikslinga valstybėms narėms leisti apsvarstyti galimybę klasifikuojant daugiamečius žolynus taikyti suarimo kriterijų, kuris yra aktualus agronominių ir aplinkosaugos aspektų atžvilgiu; |
(24) |
tam tikri krūmokšniai arba medžiai, kurie nėra tiesiogiai naudojami ganymui, vis dėlto gali būti panaudoti gyvūnams šerti. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tuos krūmokšnius arba medžius įtraukti į daugiamečių žolynų plotus, kuriuose vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, visoje savo teritorijoje ar jos dalyje; |
(25) |
siekiant anksčiau nei 2018 m. patikslinti pūdymui paliktos žemės kaip ariamosios žemės klasifikavimą, kai žemė pūdymui buvo palikta penkerius metus ar ilgesnį laikotarpį, ir atitinkamiems ūkininkams suteikti tikrumo, tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę 2018 m. tokią žemę ir toliau klasifikuoti kaip ariamąją žemę; |
(26) |
žemė, kurią galima panaudoti ganymui, nors žolė ir kiti žoliniai pašarai ten nevyrauja arba jų nėra, o ganymo praktika nėra nei tradicinio pobūdžio, nei svarbi biotopų ir buveinių išsaugojimui, tam tikrose vietovėse vis dėlto gali būti vertinga kaip ganykla. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tuos plotus laikyti daugiamečiais žolynais visoje savo teritorijoje ar jos dalyje; |
(27) |
per pirmuosius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (8) įgyvendinimo metus įgyta patirtis parodė, kad kai kurios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nepanaudojo visos lėšų, turimų iki viršutinių biudžeto ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1089 (9), sumos. Bazinės išmokos sistemą taikančios valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingesnį tų lėšų panaudojimą, jau turi galimybę su tam tikrais apribojimais paskirstyti teises į didesnės vertės išmokas nei pagal jų bazinės išmokos sistemą turima suma. Taikant tuos pačius bendrus apribojimus ir nepažeidžiant tiesioginių išmokų grynųjų viršutinių ribų, vienkartinės išmokos už plotus sistemą taikančioms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama apskaičiuoti būtiną sumą, kuria galima būtų padidinti jų vienkartinės išmokos už plotus sistemos viršutinę ribą; |
(28) |
tam tikros valstybės narės naudoja nacionalinius mokesčių ar socialinio draudimo registrus, kuriuose užregistruojami ūkininkai pagal jų vykdomą žemės ūkio veiklą. Toms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad ūkininkai, kurie nėra atitinkamai užregistruoti, reikalavimų gauti tiesiogines išmokas neatitinka; |
(29) |
praeityje įgyta patirtis parodė, kad kai kuriais atvejais parama buvo skirta fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių verslo tikslas nebuvo susijęs ar buvo tik nežymiai susijęs su žemės ūkio veikla, todėl Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 buvo nustatyta aktyvaus ūkininko sąlyga. Taigi valstybės narės neturi tiesioginių išmokų skirti tam tikriems asmenims, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys gali įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties. Tačiau vėlesnė patirtis rodo, kad daugelyje valstybių narių buvo susiduriama su sunkumais įgyvendinant visus tris Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje išvardytus kriterijus, kuriuos atitinkantis asmuo laikomas aktyviu ūkininku. Siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su tų trijų kriterijų įgyvendinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti tik vieną ar du iš jų įrodinėjant, kad asmuo yra aktyvus ūkininkas; |
(30) |
be to, kai kurios valstybės narės patyrė, kad sunkumai ir administracinės išlaidos, susiję su Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalyje numatyto veiklos ar verslo sąrašo elementais, nusveria naudą, gaunamą dėl to, kad labai nedideliam skaičiui neaktyvių paramos gavėjų neleidžiama dalyvauti tiesioginės paramos sistemose. Kai valstybė narė mano, kad taip ir yra, ji turėtų galėti nebetaikyti jo 9 straipsnio, kiek tai susiję su veiklos ar verslo sąrašu; |
(31) |
tikslinga aiškiai nurodyti, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnį valstybėms narėms leidžiama kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl ūkininkams skirtinos bazinės išmokos sumos dalies, viršijančios 150 000 EUR, sumažinimo su sąlyga, kad dėl tokios peržiūros nesumažėtų kaimo plėtrai skiriamos lėšos; |
(32) |
siekiant valstybėms narėms leisti pritaikyti pagal BŽŪP teikiamą paramą prie savo konkrečių poreikių, joms turėtų būti sudarytos tinkamos galimybės peržiūrėti savo sprendimą dėl lėšų pervedimo iš joms taikomų tiesioginių išmokų viršutinių ribų į joms skirtas kaimo plėtros programas ir atvirkščiai. Todėl joms turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti savo sprendimą, kuris įsigaliotų 2019 kalendoriniais metais, su sąlyga, kad bet kuriuo tokiu sprendimu nebūtų sumažinamos kaimo plėtrai skirtos sumos; |
(33) |
valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą vertės linijinį sumažinimą ne tik siekiant papildyti nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams dalyvauti paramos sistemoje, bet tą patį mechanizmą naudoti ir priemonių, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir kompensuoti ūkininkų nuostolius dėl konkrečių sunkumų, finansavimui; |
(34) |
siekiant supaprastinti žalinimo priemonėms taikomas taisykles ir padidinti jų nuoseklumą, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės pareigos, taikomos valdoms, kuriose pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 4 dalies a punktą daugiau kaip 75 % ariamosios žemės ploto naudojama ankštiniams augalams kaip vieninteliams pasėliams arba kartu su žole ar kitais žoliniais pašarais auginti arba pūdymui, atveju taikoma išimtis turėtų būti taikoma ir pasėlių įvairinimo pareigai; |
(35) |
siekiant užtikrinti nuoseklų atskirų rūšių pasėlių traktavimą remiantis jų užimama didele plotų dalimi, kiek tai susiję su pasėlių įvairinimo reikalavimu, pasėlių įvairinimo taisyklės pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 2 dalį turėtų būti lanksčiai taikomos ir žemei, kuri didžiąją metų dalį ar didžiąją dalį pasėlių auginimo ciklo yra naudojama pasėliams vandenyje auginti; |
(36) |
siekiant supaprastinti esamas pasėlių įvairinimo pareigos išimtis, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose ir taikomas žemei, kuri daugiausia naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba ankštiniams augalams auginti ar pasėliams vandenyje auginti arba kuri daugiausia yra pūdymui palikta žemė ar daugiamečiai žolynai, ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ūkininkams, kurių naudojamos žemės plotai paskirstyti tokiomis pačiomis dalimis, didžiausia 30 ha ariamosios žemės riba nebeturėtų būti taikoma; |
(37) |
siekiant atsižvelgti į speltų (Triticum spelta) agronominius ypatumus, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnį jos turėtų būti laikomos atskiru pasėliu; |
(38) |
siekiant supaprastinti esamas ekologiniu požiūriu svarbias vietovės pareigos išimtis, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose ir taikomas žemei, kuri daugiausia naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba ankštiniams augalams auginti ar pasėliams vandenyje auginti arba kuri daugiausia yra pūdymui palikta žemė arba daugiamečiai žolynai, didžiausia 30 ha ariamosios žemės riba nebeturėtų būti taikoma; |
(39) |
atsižvelgiant į tam tikrų daugiamečių pasėlių galimą netiesioginę aplinkosauginę naudą biologinei įvairovei, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnyje pateiktą ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių sąrašą reikėtų išplėsti įtraukiant miskantus (Miscanthus) ir geltonžiedžius legėstus (Silphium perfoliatum). Atsižvelgiant į tai, kad tam tikra augalijos rūšis gali teigiamai prisidėti prie pūdymui paliktos žemės daromo poveikio biologinei įvairovei, pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams, turėtų būti pripažinti kaip atskira ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšis. Todėl turėtų būti nustatyti vietovių, kuriose auga miskantai (Miscanthus) ir geltonžiedžiai legėstai (Silphium perfoliatum) ir kuriose yra pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams, rūšių svoriniai koeficientai. Svoriniai koeficientai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų atsižvelgta į jų skirtingą svarbą biologinei įvairovei. Nustatant papildomas ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšis reikia esamus svorinius koeficientus, taikomus azotą fiksuojančių pasėlių plotams ir plotams, apželdintiems trumpos rotacijos želdiniais, pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgta į naują visų ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių pusiausvyrą; |
(40) |
patirtis, įgyta taikant paramos sistemą jauniesiems ūkininkams pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį, parodė, kad tam tikrais atvejais jaunieji ūkininkai negali pasinaudoti visa penkerių metų parama. Ta parama ir toliau tebėra nukreipta į naują ekonominę veiklą, kurią vykdo ūkininkavimo veiklą pradedantis jaunimas, tačiau valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams gauti visas penkerių metų jiems skirtas išmokas ir tais atvejais, kai jaunieji ūkininkai nesikreipė dėl paramos iš karto po įsisteigimo; |
(41) |
kai kurios valstybės narės įvertino, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį mokamų išmokų jauniesiems ūkininkams nepakanka siekiant tinkamai reaguoti į finansinius sunkumus, susijusius su jaunųjų ūkininkų steigiamų žemės ūkio valdų pradiniu įsteigimu ir struktūriniu jų pritaikymu. Siekiant dar labiau padidinti jaunųjų ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti 25–50 % ribose padidinti procentinę dalį, taikomą apskaičiuojant išmokos jauniesiems ūkininkams sumą, neatsižvelgiant į tai, koks skaičiavimo metodas taikomas. Toks sprendimas neturėtų daryti poveikio jauniesiems ūkininkams finansuoti skirtų tiesioginių išmokų nacionalinei viršutinei 2 % ribai; |
(42) |
siekiant, kad valstybių narių atsakomybė, kiek tai susiję su savanoriškos susietosios paramos gamybą ribojančiu pobūdžiu, taptų aiškesnė, tikslinga performuluoti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 5 ir 6 dalis. Kadangi toks performulavimas atspindi dabartinę su atitinkamomis nuostatomis susijusią praktiką nuo 2015 m. sausio 1 d., būtų tikslinga performuluotas nuostatas taikyti nuo 2015 paraiškų teikimo metų; |
(43) |
siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą Sąjungos sistemų, skirtų sektoriams, kurie tam tikrais metais patiria struktūrinių rinkos sutrikimų, suderinamumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iki 2020 m. būtų leidžiama valstybėms narėms nuspęsti ar toliau mokėti savanorišką susietąją paramą remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu; |
(44) |
siekiant padidinti su savanoriška susietąja parama susijusį lankstumą, valstybėms narėms turėtų būti leista atlikti savo sprendimų dėl paramos metinę peržiūrą, peržiūrėtiems sprendimams įsigaliojant nuo 2019 paraiškų teikimo metų; |
(45) |
panašu, kad viena pagrindinių gamintojų organizacijų formavimosi kliūčių, ypač valstybėse narėse, kurios atsilieka organizavimo lygio požiūriu, yra tarpusavio pasitikėjimo ir ankstesnės patirties trūkumas. Tą kliūtį galėtų padėti pašalinti konsultuojamasis ugdymas, per kurį veikiančios gamintojų organizacijos nurodytų kryptį kitoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, gamintojų grupėms ar atskiriems gamintojams, todėl toks ugdymas turėtų būti įtrauktas į vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų tikslus; |
(46) |
be produktų pašalinimo iš rinkos, siekiant juos nemokamai paskirstyti, taip pat tikslinga teikti finansinę paramą dotacijas konsultuojamojo ugdymo veiksmams, kuriais siekiama skatinti gamintojus steigti organizacijas, atitinkančias pripažinimo kriterijus, kad galėtų pasinaudoti visišku Sąjungos finansavimu pagal esamų gamintojų organizacijų veiklos programas; |
(47) |
krizės prevencijos ir valdymo priemonių taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti savitarpio fondų papildymą, nes tai galėtų tapti nauja kovos su krizėmis priemone, ir pardavimo skatinimą bei informavimą siekiant įvairinti ir stiprinti vaisių ir daržovių rinkas; |
(48) |
siekiant supaprastinti dabartinę procedūrą, kurią sudaro: pirma, leidimas valstybėms narėms teikti papildomą nacionalinę finansinę paramą gamintojų organizacijoms Sąjungos regionuose, kuriuose organizacijų steigimosi lygis yra itin žemas, ir, antra, nacionalinės finansinės paramos dalies kompensavimas, jei tenkinamos kitos sąlygos, turėtų būti nustatyta nauja sistema, taikoma valstybėms narėms, kuriose organizacijų steigimosi lygis yra gerokai žemesnis nei Sąjungos vidurkis. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo dabartinės procedūros prie naujosios sistemos, turėtų būti numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Taigi naujoji sistema turėtų būti pradėta taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.; |
(49) |
siekiant užtikrinti vyno spiritų su geografine nuoroda apsaugą nuo rizikos, kad bus neteisėtai pasinaudota reputacija, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti leidimų sodinti vynmedžius, tinkamus vynui su geografine nuoroda gaminti, išdavimo taisykles ir vynui, tinkamam vyno spiritams su geografine nuoroda gaminti; |
(50) |
sutarčių naudojimas pieno ir pieno produktų sektoriuje gali padėti padidinti veiklos vykdytojų atsakomybę ir pagerinti jų informuotumą apie poreikį geriau atsižvelgti į rinkos signalus, padidinti kainų pokyčių poveikį galutinei kainai ir pritaikyti pasiūlą prie paklausos, taip pat padėti išvengti tam tikros nesąžiningos komercinės praktikos. Siekiant paskatinti, kad tokios sutartys būtų naudojamos pieno ir pieno produktų sektoriuje, taip pat kituose sektoriuose, gamintojai, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos turėtų turėti teisę prašyti rašytinės sutarties, net jeigu atitinkama valstybė narė nėra nustačiusi, kad tokios sutartys turi būti naudojamos privalomai; |
(51) |
sutarties dėl žalio pieno tiekimo šalys gali derėtis dėl tokios sutarties elementų, tačiau valstybėms narėms, kurios yra nustačiusios, kad tokios sutartys turi būti naudojamos privalomai, suteikiama galimybė nustatyti tam tikras sutarčių sąlygas, visų pirma jų minimalią trukmę. Siekiant šalims sudaryti sąlygas susitarti dėl aiškių sutarties nuostatų, susijusių su tiekiamu kiekiu ir kainomis, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti šalims pareigą susitarti dėl tiekiamo kiekio ir už tą pristatymą mokėtinos kainos santykio; |
(52) |
gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant rinkodarą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslinius tyrimus, skleidžiant geriausią praktiką ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje. Taigi jos savo veikla, įskaitant derybas dėl sutarčių dėl tokių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų tiekiamų žemės ūkio produktų, kai koncentruojama jų narių pagamintų produktų pasiūla ir jie pateikiami rinkai, padeda siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 39 straipsnyje nustatytų BŽŪP tikslų, nes sustiprina ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir gali prisidėti prie maisto tiekimo grandinės geresnio veikimo. 2013 m. BŽŪP reforma sustiprintas gamintojų organizacijų vaidmuo. Todėl, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio, galimybė vykdyti tokią veiklą kaip gamybos planavimas, išlaidų optimizavimas, gamintojų narių produktų pateikimas rinkai ir derybų dėl sutarčių vedimas turėtų būti aiškiai reglamentuojama kaip visų sektorių, kurių atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (10) nustatomas bendras rinkų organizavimas, pripažintų gamintojų organizacijų teisė. Ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik gamintojų organizacijoms, kurios iš tikrųjų vykdo veiklą, kuria siekiama ekonominės integracijos, ir kurios koncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir teikia juos rinkai. Tačiau tokioms gamintojų organizacijoms ne tik turėtų būti taikomas SESV 102 straipsnis, bet ir turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad tokia veikla nebūtų pašalinta konkurencija arba nekiltų pavojus SESV 39 straipsnyje nustatytiems tikslams. Konkurencijos institucijos turėtų turėti teisę tokiais atvejais įsikišti ir nuspręsti, kad tokia veikla ateityje turėtų būti pakeista, nutraukta arba neturėtų būti vykdoma apskritai. Tol, kol konkurencijos institucija priima sprendimą, gamintojų organizacijų vykdoma veikla turėtų būti laikoma teisėta. Gamintojų organizacijų asociacijos, pripažintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 156 straipsnio 1 dalį, savo pačių vykdomos veiklos atžvilgiu turėtų galėti remtis ta nukrypti leidžiančia nuostata tokiu pačiu mastu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir gamintojų organizacijos; |
(53) |
gamintojų organizacijos pripažįstamos viename iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių sektorių. Kadangi gamintojų organizacijos gali veikti daugiau nei viename sektoriuje ir siekiant išvengti administracinės naštos nustatant gamintojams pareigą pripažinimo tikslais sukurti keletą gamintojų organizacijų, vis dėlto viena gamintojų organizacija turėtų galėti gauti daugiau nei vieną pripažinimą. Tačiau tokiais atvejais atitinkama gamintojų organizacija turėtų patenkinti kiekvienam iš atitinkamų sektorių nustatytas pripažinimo sąlygas; |
(54) |
atsižvelgiant į vaidmenį, kurį gali atlikti tarpšakinės organizacijos tam, kad maisto tiekimo grandinė veiktų geriau, reikėtų praplėsti galimų tikslų, kurių gali siekti tokios tarpšakinės organizacijos, sąrašą, į jį įtraukiant ir rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, augalų apsauga ir aplinka, prevencijos ir valdymo priemones; |
(55) |
tarpšakinės organizacijos pripažįstamos viename iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių sektorių. Kadangi tarpšakinės organizacijos gali veikti daugiau nei viename sektoriuje ir siekiant išvengti administracinės naštos nustatant joms pareigą pripažinimo tikslais sukurti keletą tarpšakinių organizacijų, vis dėlto vis dėlto viena gamintojų organizacija turėtų galėti gauti daugiau nei vieną pripažinimą. Tačiau tokiais atvejais tarpšakinė organizacija turėtų patenkinti kiekvienam iš susijusių sektorių nustatytas pripažinimo sąlygas; |
(56) |
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geresniam rinkos signalų perdavimui ir sustiprinti gamintojų kainų ir pridėtinės vertės ryšius visoje tiekimo grandinėje, ūkininkams, įskaitant ūkininkų asociacijas, turėtų būti leidžiama susitarti su jų pirmuoju pirkėju dėl vertės pasidalijimo sąlygų, įskaitant rinkos pelną ir nuostolius. Kadangi tarpšakinės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas tiekimo grandinės šalių dialogui, taip pat skleidžiant geriausią praktiką ir propaguojant rinkos skaidrumą, joms turėtų būti leidžiama nustatyti standartines vertės pasidalijimo sąlygas. Vis dėlto vertės pasidalijimo sąlygas ūkininkai, ūkininkų asociacijos ir jų pirmasis pirkėjas turėtų ir toliau taikyti savanoriškai; |
(57) |
iš patirties, įgytos taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 188 straipsnį, matyti, kad iškyla sunkumų dėl būtinybės priimti įgyvendinimo aktus dėl paprastų matematinių procesų, susietų su kvotų paskirstymo tvarka, valdymo, ir tų aktų priėmimas reikalauja daug išteklių, nors toks metodas nepasižymi jokiu ypatingu privalumu. Iš esmės Komisija šiuo atžvilgiu visiškai negali veikti savo nuožiūra, nes susijusi formulė jau nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (11) 7 straipsnio 2 dalyje. Siekiant sumažinti susijusią administracinę naštą ir supaprastinti procesą, reikėtų numatyti, kad tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus Komisija skelbs atitinkamame tekste interneto svetainėje. Be to, reikėtų įtraukti konkrečią nuostatą, numatančią, kad valstybės narės licencijas turėtų išduoti tik po to, kai Komisija paskelbia paskirstymo rezultatus; |
(58) |
siekiant, kad ūkininkų ar gamintojų organizacijos arba jų asociacijos veiksmingai taikytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 209 straipsnį, reikėtų numatyti galimybę prašyti Komisijos nuomonės dėl ūkininkų ar gamintojų organizacijų arba jų asociacijų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su SESV 39 straipsnyje nustatytais tikslais; |
(59) |
siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos, pagal kurias galima sudaryti kolektyvinius susitarimus ir priimti sprendimus laikinai stabilizuoti atitinkamus sektorius didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, galėtų būti įgyvendintos veiksmingai ir laiku, tokių kolektyvinių veiksmų galimybės turėtų būti išplėstos ir apimti ūkininkus bei ūkininkų asociacijas. Be to, tokių laikinų priemonių nebeturėtų būti leidžiama taikyti kraštutiniu atveju, tačiau jos galėtų papildyti Sąjungos veiksmus, kurių ji imasi įgyvendinant valstybės intervencijos, privačiojo sandėliavimo ir išskirtines priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. 1308/2013; |
(60) |
kadangi tikslinga pereinamuoju laikotarpiu, atsiradusiu dėl kvotų sistemos galiojimo pabaigos, toliau padėti pieno ir pieno produktų sektoriui ir paskatinti šį sektorių veiksmingiau reaguoti į rinkos ir kainų svyravimus, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatoms, kuriomis sustiprinamos sutarčių sąlygos pieno ir pieno produktų sektoriuje, nebeturėtų būti nustatyta galiojimo pabaiga; |
(61) |
žemės ūkio rinkos turėtų būti skaidrios, o informacija apie kainas – prieinama ir naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams; |
(62) |
iš patirties, įgytos taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies A skirsnį, matyti, kad iškyla sunkumų dėl būtinybės priimti įgyvendinimo aktus dėl nedidelio vyno sodrinimo ribų padidinimo patvirtinimo, kurie yra techninio ir neprieštaringo pobūdžio, ir tų aktų priėmimas reikalauja daug išteklių, nors toks metodas nepasižymi jokiu ypatingu privalumu. Siekiant sumažinti susijusią administracinę naštą ir supaprastinti procesą, reikėtų numatyti, kad valstybės narės, kurios nusprendžia pasinaudoti ta leidžiančia nukrypti nuostata, turi pranešti Komisijai apie visus tokius sprendimus; |
(63) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (12) galimybė biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines išmokas numatoma tik tuo atveju, jeigu patvirtinamos daugiametės gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos, tyrimų programos, skirtos kenksmingiesiems organizmams aptikti, ir kenksmingųjų organizmų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose programos. Supaprastinimo sumetimais ir siekiant sumažinti administracinę naštą, ta galimybė turėtų būti taikoma ir įgyvendinant kitus tame reglamente numatytus veiksmus; |
(64) |
siekiant, kad šiuo reglamentu numatyti pakeitimai galėtų būti taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d., jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
(65) |
todėl reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1305/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:
|
2) |
8 straipsnio 1 dalies h punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
|
3) |
14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Pagal šią priemonę finansuoti tinkamos išlaidos – žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos. Demonstracinę veiklą vykdant įdiegta infrastruktūra gali būti naudojama ir veiksmą užbaigus. Parodomųjų projektų atveju parama gali būti dengiamos ir atitinkamos investicinės išlaidos. Dalyvių kelionių, apgyvendinimo išlaidos bei dienpinigiai ir ūkininkų pavadavimo išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti. Paramos gavėjui apmokamos visos šioje dalyje nurodytos išlaidos.“; |
4) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
20 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. 2 ir 3 dalys netaikomos, jei parama teikiama finansinių priemonių forma.“; |
9) |
23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10) |
28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
30 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas su parama susijusias išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.“; |
13) |
31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Gyvūnų gerovės išmokos pagal šią priemonę skiriamos ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus ir kurie yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.“; |
15) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
16) |
37 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama tik draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, patirti dėl nepalankaus klimato reiškinio, gyvūnų ar augalų ligos, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio, arba nuostoliai, patirti, kai įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB patvirtintą augalų ligos arba kenksmingųjų organizmų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemonę buvo sunaikinta daugiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. Taikant tokį apskaičiavimo metodą galima nustatyti faktinius atskiro ūkininko nuostolius atitinkamais metais.“; |
17) |
38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
18) |
39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
19) |
įterpiamas šis straipsnis: „39a straipsnis Konkretaus sektoriaus ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė „1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą skiriama tik tinkamai pagrįstais atvejais ir kai pajamų sumažėjimas viršija bent 20 % atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės, ribą. Per metus ūkininko prarastoms pajamoms apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. 36 straipsnio 1 dalies d punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius gamybos sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama mažiau kaip 70 % pajamų, prarastų tais metais, kuriais gamintojas įgyja teisę gauti šią pagalbą. 2. 39 straipsnio 2–5 dalys taikomos teikiant paramą pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą.“; |
20) |
45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
21) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
59 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
|
23) |
60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
24) |
62 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus prarastų pajamų ir priežiūros išlaidų atžvilgiu ir 28–31, 33 ir 34 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, taikant teisingą, sąžiningą ir patikrinamą apskaičiavimo metodą. Tuo tikslu įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo valdžios institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir turinti tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina, kad apskaičiavimai yra tinkami ir tikslūs. Į kaimo plėtros programą įtraukiamas skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą patvirtinantis pareiškimas.“; |
25) |
66 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas; |
26) |
74 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
|
27) |
II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą. |
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
38 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 4 metų sausio 31 d. gauna motyvuotą pranešimą.“; |
3) |
43 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
|
4) |
54 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
|
5) |
63 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Jei nesilaikoma nacionalinių ar Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, paramos dalis, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta, nustatoma atsižvelgiant į nesilaikymo mastą ir laikantis proporcingumo principo. Sandorio teisėtumas ir tvarkingumas gali būti paveikti tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta.“; |
6) |
72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad:
|
7) |
75 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip: „Nepaisant šios dalies pirmos ir antros pastraipų, valstybės narės:
Pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą kaimo plėtros politiką teikiamos paramos atveju šios dalies pirma ir antra pastraipos taikomos 2019 paraiškų teikimo metais pateiktų paramos paraiškų ar mokėjimo prašymų atžvilgiu.“ |
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
6 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa: „Kai valstybė narė pasinaudoja 36 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe, tai valstybei narei atitinkamiems metams II priede nustatyta viršutinė nacionalinė riba gali būti padidinta suma, kuri apskaičiuojama pagal tą pastraipą.“; |
3) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
11 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl išmokų sumažinimo pagal šį straipsnį, jei dėl tokios peržiūros nesumažinamos kaimo plėtrai skiriamos sumos. Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, priimtus pagal šį straipsnį, ir apie visus numatomus sumažinimus gauti lėšas visais metais iki 2019 m. ne vėliau kaip metų, einančių prieš tokių sprendimų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.; paskutinė galima tokio pranešimo diena yra 2018 m. rugpjūčio 1 d.“; |
5) |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
31 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:
|
7) |
36 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis: „Kiekvienai valstybei narei pagal šios dalies pirmą pastraipą apskaičiuota suma gali būti padidinama ne daugiau kaip 3 % II priede nurodytos atitinkamos metinės nacionalinės viršutinės ribos, atėmus sumą, kuri gaunama atitinkamais metais pritaikius 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinę dalį. Jeigu valstybė narė taiko tokį padidinimą, Komisija atsižvelgia į tą padidinimą nustatydama vienkartinės išmokos už plotus sistemos metinę nacionalinę viršutinę ribą pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d. praneša Komisijai apie metines procentines dalis, kuriomis kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2018 m. turi būti padidinta pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuota suma. Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti šios dalies antroje pastraipoje nurodytą savo sprendimą ir apie visus tokia peržiūra grindžiamus sprendimus praneša Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš jų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.“; |
8) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9) |
46 straipsnis iš dalie keičiamas taip:
|
10) |
50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
53 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Ne vėliau kaip bet kurių konkrečių metų rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali peržiūrėti savo sprendimą, priimtą pagal šį skyrių, ir nuspręsti nuo kitų metų:
Valstybės narės praneša Komisijai apie visus tokius sprendimus ne vėliau kaip pirmoje pastraipoje nurodytą dieną.“; |
13) |
70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14) |
X priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą. |
4 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
2) |
34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 % šiais atvejais:
|
3) |
35 straipsnis pakeičiamas taip: „35 straipsnis Nacionalinė finansinė parama 1. Valstybių narių regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra daug žemesnis už Sąjungos vidurkį, valstybės narės gamintojų organizacijoms gali suteikti nacionalinę finansinę paramą, kuri negali būti didesnė kaip 80 % finansinių įnašų, nurodytų 32 straipsnio 1 dalies a punkte, ir neviršyti 10 % bet kurios tokios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Tokia parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą. 2. Gamintojų organizacijų steigimosi lygis valstybės narės regione laikomas daug žemesniu už Sąjungos vidurkį, kai vidutinis organizacijų steigimosi lygis trejus metus iš eilės prieš veiksmų programos įgyvendinimą buvo mažesnis kaip 20 %. Organizacijų steigimosi lygis apskaičiuojamas atitinkamame regione gautos ir gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir gamintojų grupių, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnį, parduotos vaisių ir daržovių produkcijos vertę padalijus iš visos tame regione gautos vaisių ir daržovių produkcijos vertės. 3. Valstybės narės, kurios teikia nacionalinę finansinę paramą pagal 1 dalį, praneša Komisijai apie regionus, kurie atitinka 2 dalyje nurodytus kriterijus, ir apie nacionalinę finansinę paramą, suteiktą gamintojų organizacijoms tuose regionuose.“; |
4) |
37 straipsnio d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
|
5) |
38 straipsnio pirmoje pastraipoje i punktas pakeičiamas taip:
|
6) |
62 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. Valstybės narės gali taikyti šį skyrių vietovėms, kuriose gaminamas vynas, tinkantis vyno spiritams su geografine nuoroda, užregistruota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (*1) III priedą, gaminti. Šiame skyriuje tos vietovės gali būti laikomos vietovėmis, kuriose gali būti gaminamas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda. |
7) |
64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
148 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9) |
149 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagal 161 straipsnio 1 dalį pripažinta pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacija savo ūkininkų narių vardu gali derėtis dėl visai jų bendrai produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių dėl žalio pieno, kurį ūkininkai pristato žalio pieno perdirbimo įmonei arba surinkėjui, kaip apibrėžta 148 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.“; |
10) |
152 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
11) |
154 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12) |
157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
13) |
159 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba.“; |
14) |
161 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
15) |
168 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
16) |
169, 170 ir 171 straipsniai išbraukiami; |
17) |
įterpiamas šis skirsnis:
172a straipsnis Vertės pasidalijimas Nedarant poveikio konkrečioms vertės pasidalijimo cukraus sektoriuje sąlygoms, ūkininkai, įskaitant ūkininkų asociacijas, ir jų pirmasis pirkėjas gali susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, kurios apima rinkos pelną ir nuostolius, nustatydami, kaip tarp jų turi būti paskirstomi atitinkamų rinkos kainų ar kitų prekių rinkų pokyčiai.“; |
18) |
184 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisija leidžia pradėti naudotis į laisvą apyvartą Sąjungoje išleistinų žemės ūkio produktų importo tarifinėmis kvotomis (arba jų dalimi) arba Sąjungos žemės ūkio produktų importo į trečiąsias šalis tarifinėmis kvotomis, kurių dalį arba visas turi administruoti Sąjunga ir kurios nustatytos pagal SESV sudarytais tarptautiniais susitarimais arba kitais aktais, priimtais pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį arba 207 straipsnį, ir (arba) jas administruoja deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento 186 straipsnį ir įgyvendinimo aktais pagal šio reglamento 187 straipsnį.“; |
19) |
188 straipsnis pakeičiamas taip: „188 straipsnis Tarifinių kvotų paskirstymo procesas 1. Komisija interneto svetainėje atitinkamai viešai paskelbia tarifinių kvotų paskirstymo pagal paraiškas, apie kurias pranešta, rezultatus, atsižvelgdama į turimas tarifines kvotas ir paraiškas, apie kurias pranešta. 2. 1 dalyje nurodytame pranešime taip pat nurodoma, jei taikytina, būtinybė atmesti svarstomas paraiškas, sustabdyti paraiškų teikimą arba paskirstyti nepanaudotus kiekius. 3. Komisijai pagal 1 dalį paskelbus tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus, valstybės narės išduoda importo ir eksporto licencijas prašomiems kiekiams pagal importo ir eksporto tarifines kvotas, kurioms taikomi atitinkami paskirstymo koeficientai.“; |
20) |
209 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
21) |
222 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
22) |
232 straipsnio 2 dalis išbraukiama; |
23) |
VII ir VIII priedai iš dalies pakeičiami pagal šio reglamento III priedą. |
5 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 652/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 652/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) |
4 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. Jei daugiamečiai veiksmai patvirtinami, biudžetinius įsipareigojimus galima suskaidyti į metines išmokas. Jeigu biudžetiniai įsipareigojimai yra taip suskaidyti, Komisija nustato metinių išmokų įsipareigojimus atsižvelgdama į veiksmų įgyvendinimo pažangą, numatomus poreikius ir biudžeto galimybes.“; |
2) |
13 straipsnio 5 dalis išbraukiama; |
3) |
22 straipsnio 5 dalis išbraukiama; |
4) |
27 straipsnio 5 dalis išbraukiama. |
6 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Tačiau:
a) |
3 straipsnio 11 dalies a ir b punktai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d., |
b) |
1 straipsnio 23 dalies b punktas – nuo 2016 m. sausio 1 d., o |
c) |
4 straipsnio 3 dalis – nuo 2019 m. sausio 1 d. |
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2017 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. MAASIKAS
(2) OL C 75, 2017 3 10, p. 63.
(3) OL C 306, 2017 9 15, p. 64.
(4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas.
(5) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
(7) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).
(9) 2015 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1089, kuriuo nustatomos 2015 m. viršutinės biudžeto ribos, taikomos tam tikroms tiesioginės paramos sistemoms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013, ir kuriuo nustatoma Kroatijai skirto specialaus išminavimo rezervo dalis (OL L 176, 2015 7 7, p. 29).
(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).
(11) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).
(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).
(*1) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).“;
I PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
eilutėje dėl 17 straipsnis 3 dalies (pavadinimas: „Investicijos į materialųjį turtą, žemės ūkio sektorius, didžiausia galima suma EUR arba paramos lygis: 40 %“) ketvirta skiltis, įžanginė dalis ir pirma įtrauka pakeičiama taip: „Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos Pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomai 20 procentinių punktų su sąlyga, kad didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 %, kai parama skiriama:
|
2) |
eilutėje dėl 17 straipsnis 3 dalies (pavadinimas: „Investicijos į materialųjį turtą, SESV I priede išvardytų produktų perdirbimas ir rinkodara, didžiausia galima suma EUR arba paramos lygis: 40 %“) ketvirta skiltis pakeičiama taip: „Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos Pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomai 20 procentinių punktų su sąlyga, kad didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 %, kai parama skiriama veiksmams, vykdomiems įgyvendinant EIP, kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams arba veiksmams, susijusiems su gamintojų organizacijų susijungimu“; |
3) |
eilutės dėl II priedo 37 straipsnio 5 dalies, 38 straipsnio 5 dalies, 39 straipsnio 5 dalies pakeičiamos taip:
|
II PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 X priedo lentelė „46 straipsnio 3 dalyje nurodyti perskaičiavimo ir svorio koeficientai“ iš dalies pakeičiama taip:
1) |
eilutė „Vietovės, apželdintos trumpos rotacijos želdiniais“ pakeičiama taip:
|
2) |
eilutė „Azotą fiksuojančių pasėlių plotai“ pakeičiama taip:
|
3) |
papildomas šiomis eilutėmis:
|
III PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII ir VIII priedai iš dalies pakeičiami taip:
1) |
VII priedo II dalies 1 punkto c papunkčio antra įtrauka pakeičiama taip:
|
2) |
VIII priedo I dalies A skirsnio 3 punktas pakeičiamas taip:
|
Komisijos pareiškimai
Dėl 1 straipsnio – Kaimo plėtra
— Kaimo plėtros programų trukmės pratęsimas
EŽŪFKP įnašas išlaidoms, susijusioms su 2014–2020 m. kaimo plėtros programomis, patvirtintomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalį, kompensuoti ir toliau galės būti skiriamas, jei išmokos gavėjams bus išmokėtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Rengdama būsimos DFP pasiūlymą, Komisija apsvarstys tolesnio paramos kaimo plėtrai po 2020 m. teikimo klausimą.
— Rizikos valdymas
Komisija patvirtina savo ketinimą rengiant pasiūlymą dėl bendrosios žemės ūkio politikos modernizavimo ir supaprastinimo peržiūrėti į Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 jau įtrauktų rizikos valdymo priemonių poveikį ir veiksmingumą.
— Su iniciatyva LEADER susijusios nuobaudos
Komisija patvirtina savo ketinimą peržiūrėti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014 numatytų su iniciatyva LEADER susijusių nuobaudų veiksmingumą ir proporcingumą.
Dėl 2 straipsnio – Horizontalusis reglamentas
— Krizių rezervas
Komisija patvirtina, kad rengiant kitą DFP bus peržiūrėta, kaip veikia žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas ir kaip kompensuojami su finansine drausme susiję asignavimai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 25 straipsnyje ir 26 straipsnio 5 dalyje, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir laiku imtis priemonių krizės rinkoje atveju.
— Vienas bendras auditas
Komisija palaiko vieno bendro audito modelį – tai patvirtina jos pasiūlymas dėl naujojo Finansinio reglamento 123 straipsnio. Komisija taip pat patvirtina, kad šis modelis jau yra leidžiamas pagal esamą žemės ūkio išlaidų valdymo ir kontrolės teisinę sistemą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, ir kad jis jau įtrauktas į jos 2014–2020 m. audito strategiją. Visų pirma, jei pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnio 1 dalį pateikta sertifikavimo įstaigos nuomonė laikoma patikima, Komisija į tą nuomonę atsižvelgia vertindama atitinkamos mokėjimo agentūros auditavimo poreikį.
Dėl 3 straipsnio – Tiesioginės išmokos
— Baltymų gamybos planas
Komisija patvirtina savo ketinimą peržiūrėti augalinės kilmės baltymų pasiūlos ir paklausos padėtį ES ir apsvarstyti galimybę nustatyti Europos augalinės kilmės baltymų gamybos strategiją, kurios tikslas – ekonomiškomis ir aplinkai nekenksmingomis priemonėmis labiau skatinti augalinės kilmės baltymų gamybą ES.
Dėl 4 straipsnio – BRO
— Savanoriškos gamybos mažinimo programos
Komisija patvirtina, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, 219 ir 221 straipsniuose jau yra numatytas būtinas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ji gali (jei yra biudžeto išteklių) spręsti rinkos trikdžių ir kitas konkrečias problemas, be kita ko, regioniniu lygmeniu, numatydama galimybę teikti ūkininkams tiesioginę finansinę paramą. Be to, Komisijos pasiūlyme Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai papildyti konkretiems sektoriams skirta pajamų stabilizavimo priemone numatyta, kad valstybės narės į savo kaimo plėtros programas galės įtraukti galimybę skirti kompensacijas konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.
Komisija taip pat patvirtina, kad 219 straipsnyje jai numatyta galimybė rinkos sutrikdymo atveju arba kilus tokiam pavojui nustatyti schemas (įskaitant reikiamą išsamią informaciją apie jų veikimą), pagal kurias gamintojams, savanoriškai įsipareigojusiems mažiau gaminti, suteikiama Sąjungos pagalba (pavyzdžiui, Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1612, OL L 242, 2016 9 9, p. 4).
— Tarpvalstybinių TO pripažinimas
Komisija primena, kad gamintojų bendradarbiavimo taisyklės, pagal kurias pripažįstamos tarpvalstybinės gamintojų organizacijos, tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos arba tarpvalstybinės tarpšakinės organizacijos, įskaitant būtiną atitinkamų valstybių narių administracijų bendradarbiavimą, jau nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/232. Šių taisyklių poveikis ir tinkamumas bus peržiūrėti toliau vykstant BŽŪP modernizavimo ir paprastinimo procesui.
— Nesąžininga prekybos praktika
Komisija patvirtina, kad pradėjo vykdyti iniciatyvą dėl maisto tiekimo grandinės. Ši iniciatyva vykdoma Geresnio reglamentavimo gairėse nustatytais etapais. Pasibaigus šiai procedūrai (jei bus įmanoma – pirmąjį 2018 m. pusmetį) Komisija spręs dėl galimo teisės akto pasiūlymo.
— Gamintojų bendradarbiavimas
Komisija atsižvelgia į Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl 152, 209, 222 ir 232 straipsnių pakeitimų. Komisija atkreipia dėmesį, kad pakeitimai, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba, yra esminiai ir buvo įtraukti neatlikus poveikio vertinimo, nors to reikalaujama pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 15 punktą. Todėl kyla nepageidautinai daug teisinio ir procedūrinio netikrumo, kurio poveikis ir pasekmės nėra žinomi.
Kadangi visais pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimais kartu labai pakeičiama teisinė sistema, Komisija susirūpinusi pažymi, kad dėl kai kurių gamintojų organizacijoms palankių naujųjų nuostatų gali kilti pavojus smulkiųjų ūkininkų veiklos gyvybingumui ir jų gerovei, taip pat vartotojų interesams. Komisija patvirtina savo įsipareigojimą išlaikyti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio sektoriuje ir visiškai įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus. Atsižvelgdama į tai, Komisija atkreipia dėmesį, kad pakeitimuose, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos, tiek Komisijai, tiek nacionalinėms konkurencijos institucijoms numatyta labai menka galimybė imtis veiksmų veiksmingai konkurencijai išlaikyti.
Tai, kad Komisija apskritai pritaria pasiūlymui „Omnibus“, įskaitant pakeitimus, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba, neturi poveikio jokiems būsimiems šių sričių pasiūlymams, kuriuos gali pateikti Komisija, atsižvelgdama į bendros žemės ūkio politikos reformą po 2020 m. ir kitas iniciatyvas, specialiai skirtas kai kurioms tekste, dėl kurio dabar susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, paminėtoms problemoms spręsti.
Komisija apgailestauja, kad teisėkūros institucijos neišsprendė problemos, kad tiek Komisijai, tiek nacionalinėms konkurencijos institucijoms numatyta labai menka galimybė imantis veiksmų veiksmingai konkurencijai išlaikyti, ir reiškia susirūpinimą dėl galimų šio apribojimo pasekmių ūkininkams ir vartotojams. Komisija atkreipia dėmesį, kad teisinių tekstų aiškinimas turi atitikti Sutartį, visų pirma kalbant apie galimybę Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms įsikišti, jei didelę rinkos dalį aprėpianti gamintojų organizacija siektų apriboti savo narių veiksmų laisvę. Komisija apgailestauja, kad teisės akto tekste ši galimybė nebuvo aiškiai išlaikyta.