31973L0148

Tarybos Direktyva

1973 m. gegužės 21 d.

dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo

(73/148/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnio 2 dalį ir 63 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo bendrąsias programas [1], ypač į jų II antraštinę dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi asmenų judėjimo laisvė, kaip numatyta Sutartyje ir Bendrosiose programose dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo, apima valstybių narių piliečių, norinčių įsisteigti arba teikti paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje, judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų panaikinimą;

kadangi įsisteigimo laisvę galima visiškai pasiekti tik tuomet, jeigu teisė nuolat gyventi yra suteikiama asmenims, kurie gali naudotis įsisteigimo laisve; kadangi laisvė teikti paslaugas numato, jog teikiantys ir gaunantys paslaugas asmenys turėtų turėti teisę apsigyventi paslaugų teikimo metu;

kadangi 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva [4] dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo nustatė taisykles, taikomas šioje srityje savarankiškai dirbančių asmenų veiklai;

kadangi 1968 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva [5] dėl valstybių narių darbuotojų ir jų šeimų judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų panaikinimo, kuri pakeitė to paties pavadinimo 1964 m. kovo 25 d. direktyvą [6], šiuo metu jau iš dalies pakeitė pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomas taisykles;

kadangi nuostatos, reglamentuojančios savarankiškai dirbančių asmenų bei jų šeimų judėjimą ir gyvenimą Bendrijoje, turėtų būti panašiai pataisytos;

kadangi užsienio piliečių judėjimui ir gyvenimui skirtų specialių priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais, derinimas jau aptartas 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvoje [7],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės, laikydamosi šioje direktyvoje nustatytos tvarkos, panaikina apribojimus:

a) valstybės narės piliečiams, įsisteigusiems arba norintiems įsisteigti kitoje valstybėje narėje, kad galėtų verstis savarankiškai dirbančių asmenų veikla, arba norintiems teikti paslaugas toje valstybėje narėje;

b) valstybės narės piliečiams, norintiems vykti į kitą valstybę narę kaip paslaugų gavėjai;

c) tokių piliečių sutuoktiniui (-ei) ir vaikams iki dvidešimt vienerių metų amžiaus, neatsižvelgiant į jų pilietybę;

d) tokių piliečių ir jų sutuoktinių giminaičiams pagal tiesiąją aukštutinę ir tiesiąją žemutinę giminystės liniją, kurie yra išlaikomi tų piliečių ir jų sutuoktinių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, judėjimo ir gyvenimo apribojimus.

2. Valstybės narės sutinka priimti bet kokį kitą 1 dalies a ir b punktuose minimo piliečio šeimos narį ar to piliečio sutuoktinio (-ės) šeimos narį, kuris yra to piliečio ar to piliečio sutuoktinio (-ės) išlaikomas arba kuris kartu gyveno su juo kilmės šalyje.

2 straipsnis

1. Valstybės narės 1 straipsnyje išvardytiems asmenims suteikia teisę išvykti iš jų teritorijos. Šia teise pasinaudojama tiesiog pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasą. Šeimos nariai gali naudotis tokia pačia teise kaip ir pilietis, kuris juos išlaiko.

2. Valstybės narės, laikydamosi savo teisės aktų, išduoda savo piliečiams ar atnaujina asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasą, kuriuose pirmiausia nurodoma savininko pilietybė.

3. Pasas turi galioti bent visose valstybėse narėse ir tose šalyse, per kurias savininkas turi vykti keliaudamas iš vienos valstybės narės į kitą. Jei pasas yra vienintelis dokumentas, kuriuo remdamasis savininkas gali teisėtai išvykti iš šalies, jo galiojimo terminas negali būti trumpesnis kaip penkeri metai.

4. Valstybės narės negali reikalauti iš 1 straipsnyje išvardytų asmenų jokių išvykimo vizų ar kitokių lygiaverčių dokumentų.

3 straipsnis

1. Valstybės narės 1 straipsnyje išvardytiems asmenims suteikia teisę atvykti į jų teritoriją pateikus tik galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasą.

2. Nereikalaujama jokios įvažiavimo vizos ar kitokio lygiaverčio dokumento, išskyrus šeimos narius, kurie neturi valstybės narės pilietybės. Tokiems asmenims valstybė narė suteikia galimybę gauti visas būtinas vizas.

4 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė kitų valstybių narių piliečiams, norintiems įsisteigti jos teritorijoje, kad galėtų verstis savarankiškai dirbančių asmenų veikla, suteikia teisę nuolat gyventi, kai remiantis Sutartimi panaikinami tokios veiklos apribojimai.

Teisei apsigyventi įrodyti išduodamas "Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi". Šis dokumentas galioja ne trumpiau kaip penkerius metus nuo išdavimo dienos ir yra automatiškai atnaujinamas.

Leidimo gyventi galiojimui nedaro poveikio buvimo toje valstybėje narėje pertraukos, kai išvykstama ne ilgiau kaip šešis mėnesius iš eilės arba yra atliekama karinė tarnyba.

Galiojantis leidimas gyventi negali būti atimtas iš 1 straipsnio 1 dalies a punkte minimo piliečio tik todėl, kad jis jau nedirba, nes yra laikinai nedarbingas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.

Pirmoje pastraipoje nepaminėtam bet kuriam valstybės narės piliečiui, kuriam pagal kitos valstybės narės teisės aktus leista verstis veikla jos teritorijoje, suteikiama teisė gyventi šalyje ne trumpesnį laikotarpį negu numatyta leidime, išduotame verstis ta veikla.

Bet kuriam 1 pastraipoje minėtam piliečiui, kuriam yra taikomos ankstesnės pastraipos nuostatos dėl pasikeitusio darbo, jo leidimas gyventi paliekamas galioti iki jo galiojimo termino pabaigos.

2. Asmenims, teikiantiems ir gaunantiems paslaugas, teisė apsigyventi suteikiama tokiam laikotarpiui, kuris atitinka teikiamų paslaugų trukmę.

Jei toks laikotarpis yra ilgesnis negu trys mėnesiai, valstybė narė, kurios teritorijoje yra teikiamos paslaugos, suteikia teisę gyventi šalyje kaip teisės apsigyventi įrodymą.

Jei toks laikotarpis nėra ilgesnis negu trys mėnesiai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar paso, kurį pateikęs atitinkamas asmuo atvyko, pakanka, kad pateisintų savo buvimą. Tačiau valstybė narė gali reikalauti, kad atitinkamas asmuo praneštų apie savo buvimą jos teritorijoje.

3. Šeimos nariui, kuris nėra valstybės narės pilietis, išduodamas gyvenimą šalyje patvirtinantis dokumentas, kurio galiojimas yra toks pat, kaip ir dokumento, kuris išduotas jį išlaikančiam piliečiui.

5 straipsnis

Teisė apsigyventi galioja visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

6 straipsnis

Valstybė narė leidimui gyventi gauti ar teisei gyventi nereikalauja pareiškėjo pateikti bet kuriuos kitus dokumentus, išskyrus:

a) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasą, kurį pateikęs jis atvyko į valstybės narės teritoriją;

b) įrodymą, kad jis arba ji priklauso 1 ir 4 straipsniuose minėtai asmenų grupei.

7 straipsnis

1. Valstybės narės piliečiams teisę apsigyventi patvirtinantys dokumentai išduodami arba atnaujinami neatlygintinai arba už mokestį, kuris negali būti didesnis už mokestį, nustatytą piliečiams už asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimą. Šios nuostatos taikomos taip pat dokumentams ir pažymėjimams, reikalingiems tokiems teisę apsigyventi patvirtinantiems dokumentams išduoti ir atnaujinti.

2. 3 straipsnio 2 dalyje minėtos vizos išduodamos neatlygintinai.

3. Valstybės narės imasi veiksmų, būtinų kuo labiau supaprastinti 1 dalyje minimų dokumentų gavimo tvarką ir formalumus.

8 straipsnis

Valstybės narės nenukrypsta nuo šios direktyvos nuostatų, išskyrus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos sumetimais.

9 straipsnis

1. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šią direktyvą įtvirtina priemones, būtinas, kad būtų pradėta laikytis jos nuostatų, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Jos praneša Komisijai apie įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtintų nuostatų pakeitimus, kad būtų supaprastinta dokumentų, kurie susiję su įsisteigimu ir paslaugų teikimu ir kurie vis dar būtini 1 straipsnyje minėtų asmenų judėjimui ir gyvenimui, išdavimo tvarka bei formalumai.

10 straipsnis

1. 1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo taikoma tol, kol valstybės narės įgyvendins šią direktyvą.

2. Teisę apsigyventi patvirtinantys dokumentai, išduoti pagal 1 dalyje minimą direktyvą, galioja iki jų galiojimo termino pabaigos.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1973 m. gegužės 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. Glinne

[1] OL 2, 1962 1 15, p. 32/62 ir 36/62.

[2] OL C 19, 1972 2 28, p. 5.

[3] OL C 67, 1972 6 24, p. 7.

[4] OL 56, 1964 4 4, p. 845/64.

[5] OL L 257, 1968 10 19, p. 13.

[6] OL 62, 1964 4 17, p. 981/64.

[7] OL 56, 1964 4 4, p. 850/64.

--------------------------------------------------