Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014L0098

2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/98/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl jos I priede nurodytoms vaisinių augalų gentims ir rūšims taikomų specialių reikalavimų, tiekėjams keliamų specialių reikalavimų ir oficialių patikrinimų išsamių taisyklių

OJ L 298, 16.10.2014, p. 22–61 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir_impl/2014/98/oj

16.10.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/22


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2014/98/ES

2014 m. spalio 15 d.

kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl jos I priede nurodytoms vaisinių augalų gentims ir rūšims taikomų specialių reikalavimų, tiekėjams keliamų specialių reikalavimų ir oficialių patikrinimų išsamių taisyklių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (1), ypač į jos 4 straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

nuostatose dėl superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos sertifikavimo ir prekybos reikėtų atsižvelgti į skirtingus įvairių genčių ir rūšių, kurioms taikoma ši direktyva, auginimo ciklus;

(2)

superelitinė medžiaga turi atitikti itin griežtus sveikatos ir kokybės reikalavimus, kad būtų užtikrinta dauginamosios medžiagos ir iš superelitinės medžiagos išaugintų vaisinių augalų sveikata ir kokybė;

(3)

siekiant užtikrinti superelitinės medžiagos identifikavimą ir kokybę, tikslinga nustatyti taisykles, kaip nustatyti ir patikrinti jos atitiktį veislei, prie kurios ta medžiaga priklauso. Be to, superelitinės medžiagos identifikavimas ir kokybė turėtų būti užtikrinami taikant jos dauginimo, kuris gali apimti atnaujinimą ir vegetatyvinį dauginimą, taisykles. Superelitinės medžiagos sveikatai užtikrinti svarbu nustatyti konkrečiai genčiai ir rūšiai tinkamas taisykles dėl kenksmingųjų organizmų nebuvimo, patikrinimų, mėginių ėmimo ir tyrimų. Be to, tos medžiagos kokybė turėtų būti užtikrinama priėmus taisykles dėl defektų;

(4)

kad būtų užtikrintas prie veislės nepriklausančių poskiepių identifikavimas ir kokybė, tie poskiepiai turėtų atitikti rūšies, prie kurios priklauso, aprašą;

(5)

augalai, iš kurių ketinama imti medžiagą elitinei arba sertifikuotai medžiagai išauginti, išskyrus vaisinius augalus, turi būti identifikuojami. Tokie augalai vadinami motininiais augalais. Motininiai augalai, iš kurių gaunama superelitinė medžiaga (toliau – superelitiniai motininiai augalai), turėtų atitikti tokius pačius reikalavimus kaip ir superelitinė medžiaga. Superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turėtų būti identifikuojami per visą auginimo procesą. Atsakinga oficiali įstaiga turėtų nustatyti, ar superelitinis motininis augalas atitinka savo veislės aprašą, stebėdama veislės požymių reiškimąsi. Be to, superelitinio motininio augalo ir gautos superelitinės medžiagos atitiktis veislės aprašui turėtų būti reguliariai tikrinama;

(6)

jeigu medžiagą ketinama sertifikuoti, atitiktį veislės aprašui reikėtų nustatyti remiantis oficialiu tos veislės aprašu, kuriuo užtikrinama, kad veislė būtų išskirtinė, vienoda ir stabili, prie registracijos ar augalo veislės teisinės apsaugos paraiškos pridedamu aprašu arba oficialiai pripažintu aprašu. Jeigu veislė turi oficialiai pripažintą aprašą, tikslinga reikalauti, kad veislė būtų įtraukta į nacionalinį registrą, siekiant užtikrinti, kad tas aprašas būtų tinkamas sertifikuojamai medžiagai;

(7)

nustatyti, ar superelitinė ir elitinė medžiaga atitinka veislės aprašą, taip pat turėtų būti įmanoma remiantis prie veislės registracijos valstybėje narėje paraiškos pridedamu aprašu ir prie augalo veislės teisinės apsaugos registracijos paraiškos pridedamu aprašu, jeigu Sąjungoje arba trečiojoje šalyje jau parengta ataskaita, kurioje nurodoma, kad atitinkama veislė yra išskirtinė, vienoda ir stabili. Tokia galimybė suteikiama siekiant paspartinti pradinius sertifikavimo proceso etapus tais atvejais, kai veislės registracija netrukus bus baigta, tačiau veislė kol kas dar neįregistruota. Tačiau taip pat siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas tos medžiagos naudotojams priimti pakankama informacija pagrįstus sprendimus, ja prekiauti turėtų būti leidžiama tik veislę įregistravus;

(8)

svarbu, kad būtų taikomos griežtos nuostatos dėl superelitinės medžiagos apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų platinamų visų rūšių infekcijų. Todėl tiekėjai turėtų superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą laikyti specialiose nuo vabzdžių apsaugotose patalpose ir užtikrinti, kad į jas nepatektų oru ir iš kitų galimų šaltinių perduodama infekcija. Dėl tos pačios priežasties superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turėtų būti auginami be sąlyčio su dirvožemiu, vazonuose su auginimo medžiaga, kuri yra be dirvožemio arba sterilizuota. Tačiau taip pat siekiant patenkinti konkrečius auginimo poreikius, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti leidimo superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą auginti lauke, jeigu imamasi tinkamų priemonių išvengti atitinkamų kenksmingųjų organizmų platinamos infekcijos;

(9)

Tarybos direktyvoje 2000/29/EB (2) nustatytos taisyklės, skirtos užtikrinti, kad į Sąjungą nebūtų įvežta tam tikrų kenksmingųjų organizmų ir jie joje neišplistų. Jos apima tam tikroms gentims ir rūšims taikomus reikalavimus, kuriais papildomi šioje direktyvoje nustatyti sertifikavimo reikalavimai, susiję su kenksmingaisiais organizmais, kuriems taikoma Direktyva 2000/29/EB. Reikėtų nustatyti su kitais kenksmingaisiais organizmais susijusias papildomas taisykles. Jeigu kenksmingasis organizmas gali padaryti nepriimtinos žalos atitinkamų genčių ar rūšių superelitinės medžiagos sveikatai ar naudingumui, reikėtų reikalauti, kad jo nebūtų. Reikėtų pateikti tokių kenksmingųjų organizmų sąrašą. Jeigu kenksmingasis organizmas tokios žalos gali padaryti tik jei viršija tam tikrus lygius, turėtų būti draudžiamas tik tuos lygius viršijantis kiekis. Tokius kenksminguosius organizmus reikėtų išvardyti atskirai nuo tų, kurių turi nebūti;

(10)

atrinktieji superelitiniai motininiai augalai yra dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų auginimo ir sertifikavimo proceso pradžia. Dėl tos priežasties, siekiant užtikrinti, kad ant jų nebūtų atitinkamų kenksmingųjų organizmų, jiems turėtų būti taikomi griežčiausi fitosanitarijos reikalavimai. Atsižvelgiant į atitinkamų augalų genčių ar rūšių ir susijusių atitinkamų kenksmingųjų organizmų biologines savybes ir požymius, turėtų būti reikalaujama apžiūrėti, ar ant atrinktųjų superelitinių motininių augalų yra I priede nurodytų kenksmingųjų organizmų. Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, reikėtų paimti kiekvieno atrinktojo superelitinio motininio augalo mėginį ir jį ištirti, kad būtų gauti tikslūs rezultatai. Reikėtų ištirti kiekvieną atrinktąjį superelitinį motininį augalą dėl II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, siekiant tvirtai įsitikinti, kad atitinkamų kenksmingųjų organizmų nėra. Atsižvelgiant į atnaujinus gautų superelitinių motininių augalų svarbą tolesniam auginimo ir sertifikavimo procesui, jiems turėtų būti taikomi labai panašūs reikalavimai;

(11)

atsižvelgiant į atitinkamų augalų genčių ar rūšių ir susijusių atitinkamų kenksmingųjų organizmų biologines savybes ir požymius, turėtų būti reikalaujama apžiūrėti, ar ant superelitinių motininių augalų arba superelitinės medžiagos yra I ir II prieduose nurodytų kenksmingųjų organizmų. Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, reikėtų paimti superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos mėginių ir juos ištirti, kad būtų gauti tikslūs rezultatai;

(12)

atsižvelgiant į atitinkamų augalų genčių ar rūšių ir susijusių atitinkamų kenksmingųjų organizmų biologines savybes ir požymius, reikėtų nustatyti tinkamas taisykles dėl elitinių motininių augalų, elitinės medžiagos, sertifikuotų motininių augalų ir sertifikuotos medžiagos apžiūrų, mėginių ėmimo ir tyrimų dažnumo. Tos taisyklės turėtų būti grindžiamos patirtimi, atsakingų oficialių įstaigų ir vaisinių augalų augintojų sukaupta taikant nacionalines sertifikavimo schemas. Tose taisyklėse reikėtų atsižvelgti į konkrečios kategorijos naudotojų poreikius;

(13)

dirvožemyje esantys tam tikri kenksmingieji organizmai, visų pirma nematodai, gali padaryti nepriimtinos žalos susijusių augalų sveikatai ir naudingumui, jeigu tie kenksmingieji organizmai užkrėsti atitinkamoms gentims ar rūšims žalingais virusais. Todėl tokius kenksminguosius organizmus reikėtų nurodyti ir identifikuoti atskirai ir turėtų būti neleidžiama, kad jų būtų atitinkamame dirvožemyje, nebent atlikus tyrimus būtų įrodyta, kad atitinkamų virusų juose nėra. Siekiant nustatyti, ar yra tų kenksmingųjų organizmų arba atitinkamų virusų, turėtų būti imami mėginiai ir atliekami tyrimai. Nustatant mėginių ėmimo ir tyrimų taisykles, reikėtų atsižvelgti į įvairias dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų kategorijas. Tačiau proporcinga leisti tam tikromis sąlygomis neimti mėginių ir neatlikti tyrimų, jeigu augalai šeimininkai auginimo lauke neauginti bent penkerius metus;

(14)

imant mėginius ir atliekant tyrimus turėtų būti laikomasi Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) ir kitų tarptautiniu mastu pripažintų protokolų. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje mėginiai būtų imami ir tyrimai atliekami atsižvelgiant į tarptautinę mokslinę ir techninę pažangą. Jeigu tokių protokolų nėra, mėginiai turėtų būti imami ir tyrimai atliekami pagal atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus;

(15)

superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos kokybei ir naudingumui įtakos gali turėti pažeidimai, spalvos pakitimas, surandėję audiniai, išdžiūvimas ir kiti defektai. Todėl reikėtų nustatyti reikalavimą, kad superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turi beveik neturėti tokių defektų;

(16)

siekiant užtikrinti tinkamą dauginamosios medžiagos kokybę, reikėtų nustatyti jos laikymo tinkamomis sąlygomis taisykles. Tos sąlygos turėtų priklausyti nuo sertifikuojamos dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų kategorijos. Atsižvelgiant į naujausią pažangą, svarbu leisti taikyti ir kriogeniniu konservavimu vadinamą laikymo metodą, pagal kurį medžiaga atšaldoma iki itin žemos temperatūros. Tai pripažįstama naudinga kultūros in vitro alternatyva, nes tokioje temperatūroje laikomos dauginamosios medžiagos savybės nepakinta;

(17)

elitinė medžiaga yra kitas auginimo proceso etapas po superelitinės medžiagos. Todėl motininiai augalai, iš kurių gaunama elitinė medžiaga (toliau – elitiniai motininiai augalai), turėtų būti auginami iš superelitinės medžiagos arba vegetatyviniu būdu dauginami iš kitų elitinių motininių augalų;

(18)

elitinei medžiagai turėtų būti taikomi tokie pat identifikavimo, sveikatos ir kokybės reikalavimai kaip ir superelitinei medžiagai, nes tokie reikalavimai yra tiek pat svarbūs siekiant užtikrinti elitinės medžiagos sveikatą ir naudingumą. Tačiau turėtų būti leidžiama elitinę medžiagą auginti atviruose laukuose, kad būtų lengviau ją veiksmingai dauginti siekiant gauti kitų kartų ir kategorijų augalus. Todėl nustatant elitinės medžiagos laikymo reikalavimus turėtų būti leidžiama ją laikyti nuo vabzdžių apsaugotose patalpose arba laukuose, atskirtuose nuo potencialių oru ar per šaknų sąlytį perduodamos infekcijos šaltinių, taip pat nuo kryžminės infekcijos, perduodamos per mašinas, skiepijimo įrankius ir iš kitų galimų šaltinių;

(19)

iš superelitinės medžiagos išaugintus elitinius motininius augalus turėtų būti leidžiama vegetatyviniu būdu dauginti atitinkamą skaičių kartų, kad būtų gauta tiek elitinių motininių augalų, kiek reikia elitinei ir sertifikuotai medžiagai išauginti. Skirtingų kartų elitiniai motininiai augalai turėtų būti laikomi atskirai ir per visą auginimo procesą juos turėtų būti įmanoma identifikuoti;

(20)

sertifikuota medžiaga ir sertifikuoti vaisiniai augalai gali būti kitas auginimo proceso etapas po superelitinės arba elitinės medžiagos. Todėl motininiai augalai, iš kurių gaunama sertifikuota medžiaga (toliau – sertifikuoti motininiai augalai), turėtų būti auginami iš superelitinės arba elitinės medžiagos;

(21)

reikėtų priimti būtiniausius reikalavimus, kad būtų užtikrinta suderinta atitikties veislės aprašui nustatymo ir patikrinimo procedūra, taikoma dauginamajai medžiagai ir vaisiniams augalams, kuriuos ketinama pripažinti CAC medžiaga. Tie reikalavimai turėtų būti mažiau griežti nei superelitinei, elitinei ir sertifikuotai medžiagai keliami reikalavimai, nes, taikant paprastesnes auginimo procedūras ir etapus, naudotojų lūkesčiai dėl CAC medžiagos sveikatos ir kokybės yra mažesni. Vis dėlto tiekėjai turėtų užtikrinti, kad medžiaga, kurią ketinama naudoti dauginimui, būtų identifikuojama. Be to, reikėtų užtikrinti, kad būtų taikomi CAC medžiagos auginimą ir tos dauginamosios medžiagos naudotojų lūkesčius atitinkantys kokybės ir sveikatos standartai. Atsižvelgiant į tam tikroms Citrus L. rūšims, Fortunella Swingle ir Poncirus Raf. žalingų kenksmingųjų organizmų pobūdį, būtinos specialios apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų taisyklės, siekiant užtikrinti, kad atitinkama dauginamoji medžiaga ar vaisiniai augalai būtų tinkamos kokybės ir sveikatos;

(22)

kad būtų sudarytos sąlygos atsakingai oficialiai įstaigai atlikti oficialius patikrinimus ir patikrinti, ar dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai atitinka šioje direktyvoje nustatytus oficialaus sertifikavimo kokybės ir sveikatos standartus, tiekėjas turėtų būti parengęs atitinkamų genčių ar rūšių dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų auginimo proceso kritinių taškų nustatymo ir stebėjimo planą ir saugoti tokio stebėjimo įrašus. Planas ir laukų apžiūrų, mėginių ėmimo ir tyrimų įrašai turėtų būti saugomi tol, kol atitinkama dauginamoji medžiaga arba vaisiniai augalai yra tiekėjo žinioje, ir bent trejus metus po to, kai ta dauginamoji medžiaga ar vaisiniai augalai buvo pašalinti arba parduoti.Tas laikotarpis būtinas, kad būtų galima aptikti kenksminguosius organizmus ant sumedėjusių augalų, nes simptomai gali pasireikšti tik praėjus keleriems metams po užsikrėtimo;

(23)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad auginant dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus ir jais prekiaujant būtų atliekami oficialūs patikrinimai, siekiant nustatyti, ar laikomasi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Siekiant užtikrinti suderintą oficialių patikrinimų procedūrą, reikėtų nustatyti apžiūros ir, prireikus, mėginių ėmimo ir tyrimų taisykles;

(24)

kad būtų išvengta prekybos sutrikimų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išduoti leidimą pereinamuoju laikotarpiu jų teritorijoje prekiauti dauginamąja medžiaga ir vaisiniais augalais, išaugintais iš superelitinių, elitinių ir sertifikuotų motininių augalų arba iš CAC motininių augalų, jau egzistavusių pradėjus taikyti šią direktyvą, net jei ta medžiaga ar tie vaisiniai augalai naujųjų sąlygų neatitinka;

(25)

Komisijos direktyvos 93/48/EEB (3) ir 93/64/EEB (4) turėtų būti panaikintos;

(26)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Nuolatinio vaisinių augalų genčių ir rūšių dauginamosios medžiagos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

APIBRĖŽTYS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   motininis augalas– dauginti skirtas identifikuotas augalas;

2.   atrinktasis superelitinis motininis augalas– motininis augalas, tiekėjo teikiamas pripažinti superelitiniu motininiu augalu;

3.   superelitinis motininis augalas– motininis augalas, iš kurio auginama superelitinė medžiaga;

4.   elitinis motininis augalas– motininis augalas, iš kurio auginama elitinė medžiaga;

5.   sertifikuotas motininis augalas– motininis augalas, iš kurio auginama sertifikuota medžiaga;

6.   kenksmingasis organizmas– augalams ar augaliniams produktams žalingas bet kurios rūšies, padermės ar biotipo augalas, gyvūnas arba patogeninis mikroorganizmas, nurodytas I, II ar III priede;

7.   apžiūra– augalų ar jų dalių tikrinimas plika akimi arba naudojantis lęšiu, stereoskopu ar mikroskopu;

8.   tyrimas– tikrinimas, išskyrus apžiūrą;

9.   vaisius vedantis augalas– augalas, auginamas iš motininio augalo dėl vaisių, kad būtų galima patikrinti to motininio augalo veislės tapatumą;

10.   kategorija– superelitinė, elitinė, sertifikuota arba CAC medžiaga;

11.   vegetatyvinis dauginimas– vegetatyvinis motininių augalų auginimas siekiant gauti pakankamai tos pačios kategorijos motininių augalų;

12.   motininio augalo atnaujinimas– motininio augalo pakeitimas augalu, vegetatyviniu būdu išaugintu iš jo;

13.   mikrodauginimas– augalų medžiagos vegetatyvinis dauginimas siekiant išauginti didelį skaičių augalų, kai naudojama iš augalų paimtų diferencijuotųjų vegetatyvinių pumpurų arba diferencijuotųjų vegetatyvinių meristemų kultūra in vitro;

14.   beveik be defektų– defektų, dėl kurių veikiausiai suprastėtų dauginamosios medžiagos ar vaisinių augalų kokybė arba sumažėtų jų naudingumas, yra tiek arba mažiau, nei numatoma juos tinkamai auginant ir tvarkant, ir tas lygis atitinka gerąją auginimo ir tvarkymo praktiką;

15.   beveik be kenksmingųjų organizmų– kenksmingųjų organizmų ant dauginamosios medžiagos ar vaisinių augalų yra tiek mažai, kad užtikrinama priimtina dauginamosios medžiagos kokybė ir naudingumas;

16.   Laboratorija– patalpos, kuriose atliekami dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų tyrimai;

17.   kriogeninis konservavimas– iki ypač žemos temperatūros atšaldytos augalų medžiagos laikymas, siekiant išlaikyti medžiagą gyvybingą.

2 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Direktyvos 2008/90/EB I priede išvardytų genčių ir rūšių dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai, kai yra auginami ir jais prekiaujama, atitiktų jiems taikytinus šios direktyvos 3–27 straipsnius.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, augindami Direktyvos 2008/90/EB I priede išvardytų genčių ir rūšių dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus, tiekėjai laikytųsi 28 ir 29 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad auginant Direktyvos 2008/90/EB I priede išvardytų genčių ir rūšių dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus ir jais prekiaujant būtų atliekami oficialūs patikrinimai pagal 30 straipsnį.

4.   Tam tikros kategorijos reikalavimus atitinkanti dauginamoji medžiaga negali būti maišoma su kitų kategorijų medžiaga.

2 SKYRIUS

DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI IR, JEI TAIKOMA, VAISINIAMS AUGALAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

1 SKIRSNIS

Superelitinei medžiagai taikomi reikalavimai

3 straipsnis

Superelitinės medžiagos sertifikavimo reikalavimai

1.   Dauginamoji medžiaga, išskyrus motininius augalus ir prie veislės nepriklausančius poskiepius, paprašius oficialiai sertifikuojama kaip superelitinė medžiaga, jeigu nustatyta, kad ji atitinka šiuos reikalavimus:

a)

ji tiesiogiai išauginta iš motininio augalo pagal 13 arba 14 straipsnį;

b)

ji atitinka savo veislės aprašą ir jos atitiktis veislės aprašui patikrinta pagal 7 straipsnį;

c)

ji laikoma pagal 8 straipsnį;

d)

ji atitinka 10 straipsnyje nustatytus sveikatos reikalavimus;

e)

jeigu Komisija pagal 8 straipsnio 4 dalį leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga gali būti auginami lauke, neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, dirvožemis atitinka 11 straipsnį;

f)

ji atitinka 12 straipsnį dėl defektų.

2.   1 dalies a punkte nurodytas motininis augalas turi būti pripažintas pagal 5 straipsnį arba išaugintas vegetatyvinio dauginimo būdu pagal 13 straipsnį ar mikrodauginimo būdu pagal 14 straipsnį.

3.   Jeigu superelitinis motininis augalas ar superelitinė medžiaga nebeatitinka 7–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas juos pašalina, kad jie nebūtų šalia kitų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos. Toks pašalintas motininis augalas ar medžiaga gali būti naudojami kaip elitinė, sertifikuota ar CAC medžiaga, jeigu atitinka šioje direktyvoje atitinkamoms kategorijoms nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą motininį augalą ar medžiagą, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas motininis augalas ar medžiaga vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

4 straipsnis

Prie veislės nepriklausančių poskiepių sertifikavimo kaip superelitinės medžiagos reikalavimai

1.   Prie veislės nepriklausantis poskiepis paprašius oficialiai sertifikuojamas kaip superelitinė medžiaga, jeigu nustatyta, kad jis atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jis vegetatyvinio ar lytinio dauginimo būdu tiesiogiai išaugintas iš motininio augalo; jeigu dauginama lytiniu būdu, apdulkinantys medžiai (apdulkintojai) yra vegetatyvinio dauginimo būdu tiesiogiai išauginti iš motininio augalo;

b)

jis atitinka savo rūšies aprašą;

c)

jis laikomas pagal 8 straipsnį;

d)

jis atitinka 10 straipsnyje nustatytus sveikatos reikalavimus;

e)

jeigu Komisija pagal 8 straipsnio 4 dalį leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga gali būti auginami lauke, neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, dirvožemis atitinka 11 straipsnį;

f)

ji atitinka 12 straipsnį dėl defektų.

2.   1 dalies a punkte nurodytas motininis augalas turi būti pripažintas pagal 6 straipsnį arba išaugintas vegetatyvinio dauginimo būdu pagal 13 straipsnį ar mikrodauginimo būdu pagal 14 straipsnį.

3.   Jeigu superelitiniu motininiu augalu ar superelitine medžiaga laikomas poskiepis nebeatitinka 8–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas jį pašalina, kad jis nebūtų šalia kitų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos. Toks pašalintas poskiepis gali būti naudojamas kaip elitinė, sertifikuota ar CAC medžiaga, jeigu atitinka šioje direktyvoje atitinkamoms kategorijoms nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą poskiepį, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas poskiepis vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

5 straipsnis

Superelitinio motininio augalo pripažinimo reikalavimai

1.   Atsakinga oficiali įstaiga augalą pripažįsta superelitiniu motininiu augalu, jeigu jis atitinka 7–12 straipsnius ir jo atitiktis savo veislės aprašui nustatoma pagal 2, 3 ir 4 dalis.

Toks pripažinimas suteikiamas remiantis oficialiu patikrinimu ir tyrimų rezultatais, įrašais bei procedūromis pagal 30 straipsnį.

2.   Atsakinga oficiali įstaiga nustato, ar superelitinis motininis augalas atitinka savo veislės aprašą, stebėdama veislės požymių reiškimąsi. Stebima remiantis vienu iš šių elementų:

a)

į bet kurį nacionalinį registrą įtrauktų veislių, taip pat veislių, kurioms taikoma augalo veislės teisinė apsauga, oficialiu aprašu;

b)

prie paraiškos dėl veislių, dėl kurių teikiama registracijos bet kurioje valstybėje narėje paraiška, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo direktyvos 2014/97/ES (5) 5 straipsnio 1 dalyje, pridedamu aprašu;

c)

prie paraiškos dėl veislių, dėl kurių teikiama augalo veislės teisinės apsaugos registracijos paraiška, pridedamu aprašu;

d)

oficialiai pripažintu aprašu, jeigu veislė, kuriai taikomas tas aprašas, įtraukta į nacionalinį registrą.

3.   Taikant 2 dalies b arba c punktą, superelitinis motininis augalas pripažįstamas tik jei yra bet kurios atsakingos oficialios įstaigos Sąjungoje arba trečiojoje šalyje parengta ataskaita, kurioje įrodoma, kad atitinkama veislė yra išskirtinė, vienoda ir stabili. Vis dėlto, kol veislė dar neįregistruota, atitinkamas motininis augalas ir iš jo išauginta medžiaga gali būti naudojami tik elitinei arba sertifikuotai medžiagai auginti ir jais negali būti prekiaujama kaip superelitine, elitine ar sertifikuota medžiaga.

4.   Jeigu nustatyti atitiktį veislės aprašui įmanoma tik remiantis vaisius vedančio augalo požymiais, stebimas veislės požymių reiškimasis iš superelitinio motininio augalo išauginto vaisius vedančio augalo vaisiuose. Tokie vaisius vedantys augalai laikomi atskirai nuo superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos.

Vaisius vedantys augalai apžiūrimi tinkamiausiais metų laikais, atsižvelgiant į klimato ir atitinkamų genčių ar rūšių augalų augimo sąlygas.

6 straipsnis

Prie veislės nepriklausančio poskiepio pripažinimo reikalavimai

Atsakinga oficiali įstaiga prie veislės nepriklausantį poskiepį pripažįsta superelitiniu motininiu augalu, jeigu jis atitinka savo rūšies aprašą ir 8–12 straipsnius.

Toks pripažinimas suteikiamas remiantis oficialiu patikrinimu ir tyrimų rezultatais, įrašais bei procedūromis, tiekėjo taikomomis pagal 30 straipsnį.

7 straipsnis

Atitikties veislės aprašui patikra

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas reguliariai tikrina, ar superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga atitinka savo veislės aprašą, laikydamiesi 5 straipsnio 2 ir 3 dalių pagal konkrečią veislę ir taikytą dauginimo metodą.

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas ne tik reguliariai tikrina superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, bet ir po kiekvieno atnaujinimo patikrina atnaujinus gautus superelitinius motininius augalus.

8 straipsnis

Superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos laikymo reikalavimai

1.   Tiekėjai superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą laiko atitinkamoms gentims ar rūšims skirtose patalpose, kurios yra apsaugotos nuo vabzdžių ir kuriose užtikrinama, kad per visą auginimo procesą nepatektų oru ar iš kitų galimų šaltinių perduodama infekcija.

Atrinktieji superelitiniai motininiai augalai laikomi apsaugoti nuo vabzdžių ir fiziškai atskirti nuo superelitinių motininių augalų pirmoje pastraipoje nurodytose patalpose, kol bus atlikti visi tyrimai dėl atitikties 9 straipsnio 1 ir 2 dalims.

2.   Superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga laikomi taip, kad per visą auginimo procesą būtų atskirai identifikuojami.

3.   Superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga auginami be sąlyčio su dirvožemiu, vazonuose su auginimo medžiaga, kuri yra be dirvožemio arba sterilizuota. Jie identifikuojami ženklinant etiketėmis, kad būtų užtikrintas jų atsekamumas.

4.   Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, valstybei narei gali būti suteiktas leidimas tam tikrų genčių ar rūšių superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą auginti lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių. Tokia medžiaga identifikuojama ženklinant etiketėmis, kad būtų užtikrintas jos atsekamumas. Toks leidimas suteikiamas, jeigu susijusi valstybė narė užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių siekiant išvengti oru ar per šaknų sąlytį perduodamos infekcijos, taip pat kryžminės infekcijos, perduodamos per mašinas, skiepijimo įrankius ir iš kitų galimų šaltinių.

5.   Superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga gali būti laikomi taikant kriogeninį konservavimą.

6.   Superelitinius motininius augalus galima naudoti tik laikotarpį, apskaičiuotą atsižvelgiant į veislės stabilumą arba aplinkos sąlygas, kuriomis jie auginami, ir bet kuriuos kitus veiksnius, darančius poveikį veislės stabilumui.

9 straipsnis

Atrinktųjų superelitinių motininių augalų ir atnaujinus gautų superelitinių motininių augalų sveikatos reikalavimai

1.   Atrinktasis superelitinis motininis augalas turi neturėti I priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per apžiūrą patalpose ir laukuose turi būti nustatyta, kad atitinkamas atrinktasis superelitinis motininis augalas neturi I priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas paima atitinkamo atrinktojo superelitinio motininio augalo mėginių ir atlieka tyrimus.

2.   Atrinktasis superelitinis motininis augalas turi neturėti II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per apžiūrą patalpose ir laukuose, taip pat paėmus mėginių ir atlikus tyrimus turi būti nustatyta, kad atitinkamas atrinktasis superelitinis motininis augalas neturi II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Apžiūrą vykdo, mėginius ima ir tyrimus atlieka atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami tinkamiausiu metų laiku, atsižvelgiant į klimato ir augalo augimo sąlygas, taip pat į su tuo augalu susijusių kenksmingųjų organizmų biologines savybes. Be to, jeigu kyla abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, mėginiai imami ir tyrimai atliekami bet kuriuo metų laiku.

3.   1 ir 2 dalyse numatytam mėginių ėmimui ir tyrimams valstybės narės taiko Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, atsakinga oficiali įstaiga taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas mėginius pateikia atsakingos oficialios įstaigos oficialiai pripažintoms laboratorijoms.

Atrinktiesiems superelitiniams motininiams augalams taikomas tyrimų metodas virusams, viroidams, ligas sukeliantiems į virusus panašiems organizmams ir fitoplazmoms nustatyti – biologinis indeksavimas naudojant indikatorinius augalus. Gali būti taikomi ir kiti tyrimų metodai, jeigu valstybė narė, remdamasi tarpusavyje įvertintais moksliniais įrodymais, mano, kad tais metodais gaunamų rezultatų patikimumas prilygsta biologinio indeksavimo naudojant indikatorinius augalus patikimumui.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, jei atrinktasis superelitinis motininis augalas yra sėjinukas, jį apžiūrėti, paimti mėginių ir atlikti tyrimus reikalaujama tik dėl perduodamų per žiedadulkes II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų virusų, viroidų ar ligas sukeliančių į virusus panašių organizmų, jeigu per oficialų patikrinimą patvirtinta, kad atitinkamas sėjinukas išaugintas iš sėklos augalo, kuriam nepasireiškė tų virusų, viroidų ar į virusus panašių organizmų sukeliamų ligų simptomų, ir kad tas sėjinukas laikytas pagal 8 straipsnio 1 ir 3 dalis.

5.   Atnaujinus gautam superelitiniam motininiam augalui taip pat taikomos 1 ir 3 dalys.

Atnaujinus gautas superelitinis motininis augalas turi neturėti II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų virusų ir viroidų.

Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose, taip pat paėmus mėginių ir atlikus tyrimus turi būti nustatyta, kad tas superelitinis motininis augalas neturi minėtųjų virusų ir viroidų.

Apžiūrą vykdo, mėginius ima ir tyrimus atlieka atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

10 straipsnis

Superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos sveikatos reikalavimai

1.   Superelitinis motininis augalas ar superelitinė medžiaga turi neturėti I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkamas superelitinis motininis augalas ar superelitinė medžiaga neturi I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

I priedo B dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų apniktų superelitinių motininių augalų ar superelitinės medžiagos procentas negali viršyti ten nustatytų leidžiamųjų nuokrypų lygių. Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkami superelitiniai motininiai augalai ar superelitinė medžiaga atitinka tuos lygius. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas paima atitinkamo superelitinio motininio augalo ar superelitinės medžiagos mėginių ir atlieka tyrimus.

2.   Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas apžiūri superelitinį motininį augalą ar superelitinę medžiagą, ima jų mėginius ir atlieka tyrimus, kaip nustatyta IV priede, atsižvelgiant į atitinkamą gentį ar rūšį.

3.   Valstybės narės 1 dalyje numatytus mėginius ima ir tyrimus atlieka taikydamos EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, atsakinga oficiali įstaiga taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas mėginius pateikia atsakingos oficialios įstaigos oficialiai pripažintoms laboratorijoms.

4.   Naudojant kriogeninį konservavimą, superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai 1 dalis netaikoma.

11 straipsnis

Dirvožemiui taikomi reikalavimai

1.   Superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą galima auginti tik dirvožemyje, kuriame nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie yra užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais. Ar tokių kenksmingųjų organizmų nėra, nustatoma paėmus mėginių ir atlikus tyrimus.

Tokius mėginius ima atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami prieš sodinant atitinkamus superelitinius motininius augalus ar superelitinę medžiagą ir, jeigu kyla įtarimų dėl 1 pastraipoje nurodytų kenksmingųjų organizmų buvimo, kartojami jiems augant.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami atsižvelgiant į klimato sąlygas ir III priede išvardytų kenksmingųjų organizmų biologines savybes, jeigu tie kenksmingieji organizmai yra susiję su atitinkamais superelitiniais motininiais augalais ar superelitine medžiaga.

2.   Jeigu augalai, kurie būna užkrėsti III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytais kenksmingaisiais organizmais, auginimo dirvožemyje neauginti bent penkerius metus ir nekyla abejonių, kad atitinkamų kenksmingųjų organizmų tame dirvožemyje nėra, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

Jeigu atsakinga oficiali įstaiga, remdamasi oficialiu patikrinimu, padaro išvadą, kad dirvožemyje nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie būna užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

3.   Jeigu imami mėginiai ir atliekami tyrimai, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės taiko EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, valstybės narės taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

12 straipsnis

Su prastesnę kokybę galinčiais lemti defektais susiję reikalavimai

Apžiūrėjus turi būti nustatyta, kad superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga yra beveik be defektų. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas. Defektais laikomi pažeidimai, spalvos pakitimas, surandėję audiniai ar išdžiūvimas, turintys įtakos dauginamosios medžiagos kokybei ir naudingumui.

13 straipsnis

Superelitinių motininių augalų vegetatyvinio dauginimo, atnaujinimo ir dauginimo reikalavimai

1.   Tiekėjas gali vegetatyviniu būdu dauginti arba atnaujinti pagal 5 straipsnio 1 dalį pripažintą superelitinį motininį augalą.

2.   Tiekėjas gali dauginti superelitinį motininį augalą, kad gautų superelitinę medžiagą.

3.   Superelitiniai motininiai augalai dauginami vegetatyviniu būdu, atnaujinami ir dauginami laikantis 4 dalyje nurodytų protokolų.

4.   Valstybės narės taiko superelitinių motininių augalų vegetatyvinio dauginimo, atnaujinimo ir dauginimo protokolus. Valstybės narės taiko EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, valstybės narės taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Šios dalies 1 pastraipoje nurodyti protokolai turi būti išbandyti su atitinkamomis gentimis ar rūšimis joms tinkamu laikomą laikotarpį. Laikotarpis laikomas tinkamu, jeigu per jį galima patvirtinti augalų fenotipą, atsižvelgiant į atitiktį veislės aprašui, remiantis vaisių auginimo arba poskiepių vegetacinio vystymosi stebėjimu.

5.   Tiekėjas superelitinį motininį augalą gali atnaujinti tik prieš 8 straipsnio 6 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigą.

14 straipsnis

Superelitinių motininių augalų vegetatyvinio dauginimo, atnaujinimo ir mikrodauginimo reikalavimai

1.   Siekiant išauginti kitų superelitinių motininių augalų ar superelitinės medžiagos, superelitiniai motininiai augalai dauginami vegetatyviniu būdu, atnaujinami ir dauginami mikrodauginimo būdu laikantis 2 dalyje nurodytų protokolų.

2.   Valstybės narės taiko su superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos mikrodauginimu susijusius EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, valstybės narės taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Valstybės narės taiko tik protokolus, išbandytus su atitinkama gentimi ar rūšimi laikotarpį, laikomą pakankamu augalų fenotipui patvirtinti, atsižvelgiant į atitiktį veislės aprašui, remiantis vaisių auginimo arba poskiepių vegetacinio vystymosi stebėjimu.

2 SKIRSNIS

Elitinei medžiagai taikomi reikalavimai

15 straipsnis

Elitinės medžiagos sertifikavimo reikalavimai

1.   Dauginamoji medžiaga, išskyrus elitinius motininius augalus ir prie veislės nepriklausančius poskiepius, paprašius oficialiai sertifikuojama kaip elitinė medžiaga, jeigu atitinka 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Dauginamoji medžiaga turi būti išauginta iš elitinio motininio augalo.

Elitinis motininis augalas turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

būti išaugintas iš superelitinės medžiagos arba

b)

būti vegetatyvinio dauginimo būdu išaugintas iš elitinio motininio augalo pagal 19 straipsnį.

3.   Dauginamoji medžiaga turi atitikti 7 straipsnyje, 8 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.   Dauginamoji medžiaga turi atitikti papildomus reikalavimus, susijusius su:

a)

sveikata, kaip nustatyta 16 straipsnyje;

b)

dirvožemiu, kaip nustatyta 17 straipsnyje;

c)

elitinių motininių augalų ir elitinės medžiagos laikymu, kaip nustatyta 18 straipsnyje, ir

d)

specialiomis dauginimo sąlygomis, kaip nustatyta 19 straipsnyje.

5.   Prie veislės nepriklausantis poskiepis paprašius oficialiai sertifikuojamas kaip elitinė medžiaga, jeigu atitinka savo rūšies aprašą, taip pat 8 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus ir 12, 16, 17, 18 ir 19 straipsniuose išdėstytus papildomus reikalavimus.

6.   Taikant šį skirsnį, bet kuri 3 ir 5 dalyse nurodytose nuostatose pateikta superelitinių motininių augalų nuoroda laikoma nuoroda į elitinius motininius augalus, o bet kokia superelitinės medžiagos nuoroda – nuoroda į elitinę medžiagą.

7.   Jeigu elitinis motininis augalas ar elitinė medžiaga nebeatitinka 7 straipsnyje, 8 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 12, 16 bei 17 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas juos pašalina, kad jie nebūtų šalia kitų elitinių motininių augalų ir elitinės medžiagos. Toks pašalintas motininis augalas ar medžiaga gali būti naudojami kaip sertifikuota ar CAC medžiaga, jeigu atitinka šioje direktyvoje atitinkamoms kategorijoms nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą motininį augalą ar medžiagą, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas motininis augalas ar medžiaga vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

8.   Jeigu elitiniu motininiu augalu ar elitine medžiaga laikomas prie veislės nepriklausantis poskiepis nebeatitinka 8 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 12, 16 bei 17 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas jį pašalina, kad jis nebūtų šalia kitų elitinių motininių augalų ir elitinės medžiagos. Toks pašalintas poskiepis gali būti naudojamas kaip sertifikuota ar CAC medžiaga, jeigu atitinka šioje direktyvoje atitinkamoms kategorijoms nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą poskiepį, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas poskiepis vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

16 straipsnis

Sveikatos reikalavimai

1.   Elitinis motininis augalas ar elitinė medžiaga turi neturėti I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkamas elitinis motininis augalas ar elitinė medžiaga neturi I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

I priedo B dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų apniktų elitinių motininių augalų ar elitinės medžiagos procentas negali viršyti ten nustatytų leidžiamųjų nuokrypų lygių. Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkami elitiniai motininiai augalai ar elitinė medžiaga atitinka tuos lygius. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas paima atitinkamo elitinio motininio augalo ar elitinės medžiagos mėginių ir atlieka tyrimus.

2.   Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas apžiūri elitinį motininį augalą ar elitinę medžiagą, ima jų mėginius ir atlieka tyrimus, kaip nustatyta IV priede, atsižvelgiant į atitinkamą gentį ar rūšį.

3.   Valstybės narės 1 dalyje numatytus mėginius ima ir tyrimus atlieka taikydamos EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, atsakinga oficiali įstaiga taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas mėginius pateikia atsakingos oficialios įstaigos oficialiai pripažintoms laboratorijoms.

4.   Naudojant kriogeninį konservavimą, elitiniams motininiams augalams ir elitinei medžiagai 1 dalis netaikoma.

17 straipsnis

Dirvožemiui taikomi reikalavimai

1.   Elitinius motininius augalus ir elitinę medžiagą galima auginti tik dirvožemyje, kuriame nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie yra užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais. Ar tokių virusais užkrėstų kenksmingųjų organizmų nėra, nustatoma paėmus mėginių ir atlikus tyrimus.

Tokius mėginius ima atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami prieš sodinant atitinkamus elitinius motininius augalus ar elitinę medžiagą ir, jeigu kyla įtarimų dėl 1 pastraipoje nurodytų kenksmingųjų organizmų buvimo, kartojami jiems augant.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami atsižvelgiant į klimato sąlygas ir III priede išvardytų kenksmingųjų organizmų biologines savybes, jeigu tie kenksmingieji organizmai yra susiję su atitinkamais elitiniais motininiais augalais ar elitine medžiaga.

2.   Jeigu augalai, kurie būna užkrėsti III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytais kenksmingaisiais organizmais, auginimo dirvožemyje neauginti bent penkerius metus ir nekyla abejonių, kad atitinkamų kenksmingųjų organizmų tame dirvožemyje nėra, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

Jeigu atsakinga oficiali įstaiga, remdamasi oficialiu patikrinimu, padaro išvadą, kad dirvožemyje nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie būna užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

3.   Jeigu imami mėginiai ir atliekami tyrimai, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės taiko EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, valstybės narės taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

18 straipsnis

Elitinių motininių augalų ir elitinės medžiagos laikymo reikalavimai

1.   Elitiniai motininiai augalai ir elitinė medžiaga laikomi laukuose, atskirtuose nuo potencialių oru ar per šaknų sąlytį perduodamos infekcijos šaltinių, taip pat nuo kryžminės infekcijos, perduodamos per mašinas, skiepijimo įrankius ir iš kitų galimų šaltinių.

2.   1 dalyje nurodytų laukų atskirties atstumas nustatomas atsižvelgiant į regiono aplinkybes, dauginamosios medžiagos tipą, kenksmingųjų organizmų buvimą konkrečioje teritorijoje ir susijusius rizikos veiksnius, kuriuos atsakinga oficiali įstaiga nustatė remdamasi oficialiu patikrinimu.

19 straipsnis

Vegetatyvinio dauginimo sąlygos

1.   Kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, iš superelitinės medžiagos išaugintus elitinius motininius augalus galima vegetatyviniu būdu dauginti reikiamą skaičių kartų, kad būtų gautas reikiamas elitinių motininių augalų skaičius. Elitiniai motininiai augalai dauginami vegetatyviniu būdu pagal 13 straipsnį arba mikrodauginimo būdu pagal 14 straipsnį. Atitinkamų genčių ar rūšių augalų didžiausias leidžiamas kartų skaičius ir ilgiausia leidžiama elitinių motininių augalų gyvavimo trukmė nustatyti V priede.

2.   Jeigu leidžiama išauginti daug elitinių motininių augalų kartų, kiekviena karta, išskyrus pirmąją, gali būti išauginta iš bet kurios ankstesnės kartos.

3.   Skirtingų kartų dauginamoji medžiaga laikoma atskirai.

3 SKIRSNIS

Sertifikuotai medžiagai taikomi reikalavimai

20 straipsnis

Sertifikuotos medžiagos sertifikavimo reikalavimai

1.   Dauginamoji medžiaga, išskyrus motininius augalus, ir vaisiniai augalai paprašius oficialiai sertifikuojami kaip sertifikuota medžiaga, jeigu atitinka 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai turi būti išauginti iš sertifikuoto motininio augalo.

Sertifikuotas motininis augalas turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

a)

būti išaugintas iš superelitinės medžiagos

b)

būti išaugintas iš elitinės medžiagos.

3.   Dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai turi atitikti 7 straipsnyje, 8 straipsnio 6 dalyje ir 12, 21 bei 22 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4.   Dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai turi atitikti 21 straipsnyje nustatytus sveikatos reikalavimus.

Dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai turi būti išauginti iš sertifikuoto motininio augalo, atitinkančio 22 straipsnyje nustatytus dirvožemiui taikomus reikalavimus.

5.   Prie veislės nepriklausantis poskiepis paprašius oficialiai sertifikuojamas kaip sertifikuota medžiaga, jeigu atitinka savo rūšies aprašą, taip pat 8 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir 12, 21 bei 22 straipsniuose išdėstytus papildomus reikalavimus.

6.   Taikant šį skirsnį, bet kuri 3 ir 5 dalyse nurodytose nuostatose pateikta superelitinių motininių augalų nuoroda laikoma nuoroda į sertifikuotus motininius augalus, o bet kokia superelitinės medžiagos nuoroda – nuoroda į sertifikuotą medžiagą.

7.   Jeigu sertifikuotas motininis augalas ar sertifikuota medžiaga nebeatitinka 7 straipsnyje, 8 straipsnio 6 dalyje ir 12, 21 bei 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas juos pašalina, kad jie nebūtų šalia kitų sertifikuotų motininių augalų ir sertifikuotos medžiagos. Toks pašalintas motininis augalas ar medžiaga gali būti naudojami kaip CAC medžiaga, jeigu atitinka 4 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą motininį augalą ar medžiagą, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas motininis augalas ar medžiaga vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

8.   Jeigu sertifikuotu motininiu augalu ar sertifikuota medžiaga laikomas prie veislės nepriklausantis poskiepis nebeatitinka 8 straipsnio 6 dalyje ir 12, 21 bei 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tiekėjas jį pašalina, kad jis nebūtų šalia kitų sertifikuotų motininių augalų ir sertifikuotos medžiagos. Toks pašalintas motininis augalas ar medžiaga gali būti naudojami kaip CAC medžiaga, jeigu atitinka 4 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

Užuot pašalinęs tą poskiepį, tiekėjas gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad tas poskiepis vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

21 straipsnis

Sveikatos reikalavimai

1.   Sertifikuotas motininis augalas ar sertifikuota medžiaga turi neturėti I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkamas sertifikuotas motininis augalas ar sertifikuota medžiaga neturi I priedo A dalyje ir II priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

I priedo B dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų apniktų sertifikuotų motininių augalų ar sertifikuotos medžiagos procentas negali viršyti ten nustatytų leidžiamųjų nuokrypų lygių. Per apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkami sertifikuoti motininiai augalai ar sertifikuota medžiaga atitinka tuos lygius. Apžiūrą vykdo atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas paima atitinkamo sertifikuoto motininio augalo ar sertifikuotos medžiagos mėginių ir atlieka tyrimus.

2.   Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas apžiūri sertifikuotą motininį augalą ar sertifikuotą medžiagą, ima jų mėginius ir atlieka tyrimus, kaip nustatyta IV priede, atsižvelgiant į atitinkamą gentį ar rūšį.

3.   Valstybės narės 1 dalyje numatytus mėginius ima ir tyrimus atlieka taikydamos EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, atsakinga oficiali įstaiga taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

Atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas mėginius pateikia atsakingos oficialios įstaigos oficialiai pripažintoms laboratorijoms.

4.   Naudojant kriogeninį konservavimą, sertifikuotiems motininiams augalams ir sertifikuotai medžiagai 1 dalis netaikoma.

22 straipsnis

Dirvožemiui taikomi reikalavimai

1.   Sertifikuotus motininius augalus galima auginti tik dirvožemyje, kuriame nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie yra užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais. Ar tokių virusais užkrėstų kenksmingųjų organizmų nėra, nustatoma paėmus mėginių ir atlikus tyrimus.

Tokius mėginius ima atsakinga oficiali įstaiga ir, prireikus, tiekėjas.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami prieš sodinant atitinkamą sertifikuotą motininį augalą ir, jeigu kyla įtarimų dėl 1 pastraipoje nurodytų kenksmingųjų organizmų buvimo, kartojami jam augant.

Tokie mėginiai imami ir tyrimai atliekami atsižvelgiant į klimato sąlygas ir III priede išvardytų kenksmingųjų organizmų biologines savybes, jeigu tie kenksmingieji organizmai susiję su atitinkamais sertifikuotais motininiais augalais ar sertifikuota medžiaga.

2.   Jeigu augalai, kurie būna užkrėsti III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytais kenksmingaisiais organizmais, auginimo dirvožemyje neauginti bent penkerius metus ir nekyla abejonių, kad atitinkamų kenksmingųjų organizmų tame dirvožemyje nėra, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

Jeigu atsakinga oficiali įstaiga, remdamasi oficialiu patikrinimu, padaro išvadą, kad dirvožemyje nėra jokių III priede atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, kurie būna užkrėsti tai genčiai ar rūšiai žalingais virusais, mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami.

Mėginiai neimami ir tyrimai neatliekami auginant sertifikuotus vaisinius augalus.

3.   Jeigu imami mėginiai ir atliekami tyrimai, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės taiko EPPO arba kitus tarptautiniu mastu pripažintus protokolus. Jeigu tokių protokolų nėra, valstybės narės taiko atitinkamus nacionalinio lygmens protokolus. Tokiu atveju valstybės narės paprašytos tuos protokolus pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

4 SKIRSNIS

CAC medžiagai taikomi reikalavimai

23 straipsnis

CAC medžiagai, išskyrus prie veislės nepriklausančius poskiepius, taikomos sąlygos

1.   CAC medžiaga, išskyrus prie veislės nepriklausančius poskiepius, gali būti prekiaujama tik nustačius, kad ji atitinka šiuos reikalavimus:

a)

ji išauginta iš tiekėjo užregistruoto identifikuoto medžiagos šaltinio;

b)

ji atitinka veislės aprašą pagal 25 straipsnį;

c)

ji atitinka 26 straipsnyje nustatytus sveikatos reikalavimus;

d)

ji atitinka 27 straipsnį dėl defektų.

2.   Veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies, imasi tiekėjas.

3.   Jeigu CAC medžiaga nebeatitinka 1 dalies, tiekėjas imasi vieno iš šių veiksmų:

a)

pašalina tą medžiagą. kad ji nebūtų šalia kitos CAC medžiagos, arba

b)

imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad ta medžiaga vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

24 straipsnis

CAC medžiagai, kuri yra prie veislės nepriklausantys poskiepiai, taikomos sąlygos

1.   Jei tai prie veislės nepriklausantys poskiepiai, CAC medžiaga turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

ji turi atitikti savo rūšies aprašą;

b)

ji turi atitikti 26 straipsnyje nustatytus sveikatos reikalavimus;

c)

ji turi atitikti 27 straipsnį dėl defektų.

2.   Veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų, imasi tiekėjas.

3.   Jeigu CAC medžiaga nebeatitinka 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tiekėjas imasi vieno iš šių veiksmų:

a)

pašalina tą medžiagą. kad ji nebūtų šalia kitos CAC medžiagos, arba

b)

imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad ta medžiaga vėl atitiktų minėtuosius reikalavimus.

25 straipsnis

Atitiktis veislės aprašui

1.   CAC medžiagos atitiktis savo veislės aprašui nustatoma stebint veislės požymių reiškimąsi. Stebima remiantis vienu iš šių elementų:

a)

registruotų veislių, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo direktyvoje 2014/97/ES, ir veislių, kurioms taikoma augalo veislės teisinė apsauga, oficialiu aprašu arba

b)

prie paraiškos dėl veislių, dėl kurių teikiama registracijos bet kurioje valstybėje narėje paraiška, kaip nurodyta Įgyvendinimo direktyvoje 2014/97/ES, pridedamu aprašu;

c)

prie paraiškos dėl augalo veislės teisinės apsaugos pridedamu aprašu;

d)

oficialiai pripažįstamu veislės aprašu, kaip nurodyta Direktyvos 2008/90/EB 7 straipsnio 2 dalies c punkto iii papunktyje.

2.   CAC medžiagos atitiktis savo veislės aprašui reguliariai tikrinama stebint veislės požymių reiškimąsi atitinkamoje CAC medžiagoje.

26 straipsnis

Sveikatos reikalavimai

1.   CAC medžiagoje turi beveik nebūti I ir II prieduose atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Per tiekėjo atliekamą apžiūrą patalpose, laukuose ir siuntose turi būti nustatyta, kad atitinkamoje CAC medžiagoje beveik nėra I ir II prieduose atitinkamai genčiai ar rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Kilus abejonių dėl tų kenksmingųjų organizmų buvimo, tiekėjas paima atitinkamos CAC medžiagos mėginių ir atlieka tyrimus.

2.   Tiekėjas apžiūri CAC medžiagą, ima jos mėginius ir atlieka tyrimus, kaip nustatyta IV priede, atsižvelgiant į atitinkamą gentį ar rūšį.

3.   Naudojant kriogeninį konservavimą, CAC medžiagai 1 dalis netaikoma.

4.   Citrus L., Fortunella Swingle ir Poncirus Raf. rūšių CAC medžiaga turi atitikti ne tik 1 ir 2 dalyse nustatytus, bet ir visus šiuos reikalavimus:

a)

ji turi būti išauginta iš identifikuoto medžiagos šaltinio, be to, paėmus mėginių ir atlikus tyrimus turi būti nustatyta, kad tas medžiagos šaltinis neturi II priede toms rūšims išvardytų kenksmingųjų organizmų;

b)

apžiūrėjus, paėmus mėginių ir atlikus tyrimus, nuo paskutinio vegetacijos ciklo pradžios turi būti nustatyta, kad ji neturi II priede atitinkamoms rūšims išvardytų kenksmingųjų organizmų.

27 straipsnis

Su defektais susiję reikalavimai

Apžiūrėjus turi būti nustatyta, kad CAC medžiaga yra beveik be defektų. Defektais laikomi pažeidimai, spalvos pakitimas, surandėję audiniai ar išdžiūvimas, turintys įtakos dauginamosios medžiagos kokybei ir naudingumui.

3 SKYRIUS

DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ IR VAISINIUS AUGALUS AUGINANTIEMS ARBA DAUGINANTIEMS TIEKĖJAMS TAIKOMI SPECIALŪS REIKALAVIMAI

28 straipsnis

Auginimo proceso kritinių taškų nustatymo ir stebėjimo planas

Valstybės narės užtikrina, kad, augindami dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus, tiekėjai būtų parengę atitinkamoms gentims ar rūšims tinkamą auginimo proceso kritinių taškų nustatymo ir stebėjimo planą. Į tą planą turi būti įtraukti bent šie elementai:

a)

augalų vieta ir skaičius;

b)

jų auginimo laiko planavimas;

c)

dauginimo veiksmai;

d)

pakavimo, laikymo ir transportavimo veiksmai.

29 straipsnis

Stebėjimo informacijos saugojimas, kad ją būtų galima patikrinti

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai saugotų kritinių taškų stebėjimo informacijos įrašus, kaip nurodyta Direktyvos 2008/90/EB 6 straipsnio 1 dalyje, ir paprašyti juos pateiktų patikrinti.

2.   Tokie įrašai turi būti prieinami bent trejus metus po to, kai buvo išauginta atitinkama medžiaga.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjai saugotų laukų apžiūrų, mėginių ėmimo ir tyrimų įrašus tol, kol atitinkama dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai yra jų žinioje, ir bent trejus metus po to, kai ta dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai buvo pašalinti arba parduoti.

4 SKYRIUS

OFICIALŪS PATIKRINIMAI

30 straipsnis

Bendrieji oficialių patikrinimų reikalavimai

1.   Oficialius patikrinimus sudaro apžiūros ir, prireikus, mėginių ėmimas bei tyrimai.

2.   Per oficialius patikrinimus atsakinga oficiali įstaiga ypatingą dėmesį skiria:

a)

tiekėjo taikomų kiekvieno auginimo proceso kritinio taško tikrinimo metodų tinkamumui ir faktiniam taikymui;

b)

bendrai tiekėjo darbuotojų kompetencijai vykdyti Direktyvos 2008/90/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiklą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad atsakingos oficialios įstaigos rengtų ir saugotų visų savo atliktų laukų apžiūrų, mėginių ėmimo ir tyrimų rezultatų ir datų įrašus.

5 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2017 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Valstybės narės gali iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti savo teritorijoje prekiauti dauginamąja medžiaga ir vaisiniais augalais, išaugintais iš superelitinių, elitinių ir sertifikuotų motininių augalų arba iš CAC medžiagos, egzistavusių prieš 2017 m. sausio 1 d., ir oficialiai sertifikuotais arba atitinkančiais pripažinimo CAC medžiaga sąlygas prieš 2022 m. gruodžio 31 d. Tokia dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai prekiaujant identifikuojami etiketėje ir dokumente pateikiant nuorodą į šį straipsnį.

33 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 93/48/EEB ir 93/64/EEB panaikinamos.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 267, 2008 10 8, p. 8.

(2)  2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(3)  1993 m. birželio 23 d. Komisijos direktyva 93/48/EEB, išdėstanti aprašą, nurodantį reikalavimus, kuriuos pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB turi atitikti vaisinių augalų dauginamoji medžiaga ir vaisiams auginti skirti vaisiniai augalai (OL L 250, 1993 10 7, p. 1).

(4)  1993 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 93/64/EEB, išdėstanti tiekėjų ir įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir vaisiams auginti skirtais vaisiniais augalais įgyvendinimo priemones (OL L 250, 1993 10 7, p. 33).

(5)  2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/97/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16).


I PRIEDAS

KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ, DĖL KURIŲ REIKALAUJAMA ATLIKTI APŽIŪRĄ IR, TAM TIKROMIS SĄLYGOMIS, PAIMTI MĖGINIŲ IR ATLIKTI TYRIMUS, SĄRAŠAS

A DALIS

Kenksmingųjų organizmų, kurių pagal 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį turi nebūti arba beveik nebūti, sąrašas

Gentis ar rūšis

Kenksmingieji organizmai

Castanea sativa Mill.

Grybai

Mycosphaerella maculiformis

Phytophthora cambivora

Phytophthora cinnamomi

Į virusus panašių organizmų sukeliama liga

Kaštainių mozaikos virusas (ChMV)

Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf.

Vabzdžiai

Aleurotrixus floccosus

Parabemisia myricae

Nematodai

Pratylenchus vulnus

Tylenchus semi-penetrans

Grybai

Phytophthora citrophtora

Phytophthora parasitica

Corylus avellana L.

Erkės

Phytoptus avellanae

Grybai

Armillariella mellea

Verticillium dahliae

Verticillium albo-atrum

Bakterijos

Xanthomonas arboricola pv. corylina

Pseudomonas avellanae

Cydonia oblonga Mill., Malus Mill. ir Pyrus L.

Vabzdžiai

Eriosoma lanigerum

Psylla spp.

Nematodai

Meloidogyne hapla

Meloidogyne javanica

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus vulnus

Grybai

Armillariella mellea

Chondrostereum purpureum

Glomerella cingulata

Pezicula alba

Pezicula malicorticis

Nectria galligena

Phytophthora cactorum

Roessleria pallida

Verticillium dahliae

Verticillium albo-atrum

Bakterijos

Agrobacterium tumefaciens

Pseudomonas syringae pv. syringae

Virusai

Neišvardyti II priede

Ficus carica L.

Vabzdžiai

Ceroplastes rusci

Nematodai

Heterodera fici

Meloidogyne arenaria

Meloidogyne incognita

Meloidogyne javanica

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus vulnus

Grybai

Armillaria mellea

Bakterijos

Phytomonas fici

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Fikusų mozaikos virusas

Juglans regia L.

Vabzdžiai

Epidiaspis leperii

Pseudaulacaspis pentagona

Quadraspidiotus perniciosus

Grybai

Armillariella mellea

Nectria galligena

Chondrostereum purpureum

Phytophthora cactorum

Bakterijos

Agrobacterium tumefaciens

Xanthomonas arboricola pv. juglandis

Olea europaea L.

Nematodai

Meloidogyne arenaria

Meloidogyne incognita

Meloidogyne javanica

Pratylenchus vulnus

Bakterijos

Pseudomonas savastanoi pv. savastanoi

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Kompleksinė lapų pageltimo liga 3

Pistacia vera L.

Nematodai

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus vulnus

Grybai

Phytophthora cryptogea

Phytophthora cambivora

Rosellinia necatrix

Verticillium dahliae

Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. domestica, P. persica ir P. salicina

Vabzdžiai

Pseudaulacaspis pentagona

Quadraspidiotus perniciosus

Nematodai

Meloidogyne arenaria

Meloidogyne javanica

Meloidogyne incognita

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus vulnus

Grybai

Phytophthora cactorum

Verticillium dahliae

Bakterijos

Agrobacterium tumefaciens

Pseudomonas syringae pv. morsprunorum

Pseudomonas syringae pv. syringae (paveikia P. armeniaca)

Pseudomonas viridiflava (paveikia P. armeniaca)

Prunus avium, P. cerasus

Vabzdžiai

Quadraspidiotus perniciosus

Nematodai

Meloidogyne arenaria

Meloidogyne javanica

Meloidogyne incognita

Pratylenchus penetrans

Pratylenchus vulnus

Grybai

Phytophthora cactorum

Bakterijos

Agrobacterium tumefaciens

Pseudomonas syringae pv. morsprunorum

Ribes L.

Vabzdžiai ir erkės

Dasyneura tetensi

Ditylenchus dipsaci

Pseudaulacaspis pentagona

Quadraspidiotus perniciosus

Tetranycus urticae

Cecidophyopsis ribis

Grybai

Sphaerotheca mors-uvae

Microsphaera grossulariae

Diaporthe strumella (Phomopsis ribicola)

Rubus L.

Grybai

Peronospora rubi

B DALIS

Kenksmingųjų organizmų, kurių pagal 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį turi nebūti ar beveik nebūti arba jų kiekis turi neviršyti leidžiamųjų nuokrypų lygių, sąrašas

Su kiekviena gentimi ar rūšimi susiję kenksmingieji organizmai

Leidžiamųjų nuokrypų lygiai (%)

Superelitinių

Elitinių

Sertifikuotų

Fragaria L.

Vabzdžiai ir erkės

Chaetosiphon fragaefoliae

0

0,5

1

Phytonemus pallidus

0

0

0,1

Nematodai

Aphelenchoides fragariae

0

0

1

Ditylenchus dipsaci

0

0,5

1

Meloidogyne hapla

0

0,5

1

Pratylenchus vulnus

0

1

1

Grybai

Rhizoctonia fragariae

0

0

1

Podosphaera aphanis (Wallroth) Braun & Takamatsu

0

0,5

1

Verticillium albo-atrum

0

0,2

2

Verticillium dahliae

0

0,2

2

Bakterijos

Candidatus Phlomobacter fragariae

0

0

1

Virusai

Braškių dėmėtligės virusas (SMoV)

0

0,1

2

Ligas sukeliančios fitoplazmos

0

0

1

Astrų geltos fitoplazma

0

0,2

1

Braškių vešlaus dauginimosi liga

0

0,1

0,5

Stolburas kaip braškių apmirimo liga

0

0,2

1

Braškių vainiklapių pažaliavimo fitoplazma

0

0

1

Phytoplasma fragariae

0

0

1

Ribes L.

Nematodai

Aphelenchoides ritzemabosi

0

0,05

0,5

Virusai

Aukubos mozaika ir juodųjų serbentų gelta kartu

0

0,05

0,5

Juodųjų serbentų gyslų pašviesėjimas ir gyslų tinkliškumas, agrastų gyslų juostligė

0

0,05

0,5

Rubus L.

Vabzdžiai

Resseliella theobaldi

0

0

0,5

Bakterijos

Agrobacterium spp.

0

0,1

1

Rhodococcus fascians

0

0,1

1

Virusai

Obelų mozaikos virusas (ApMV), juodųjų aviečių nekrozės virusas (BRNV), agurkų mozaikos virusas (CMV), aviečių lapų margligė (RLMV), aviečių lapų dėmėtligė (RLSV), aviečių gyslų chlorozės virusas (RVCV), aviečių geltonosios mozaikos virusas (RYNV)

0

0

0,5

Vaccinium L.

Grybai

Exobasidium vaccinii var. vaccinii

0

0,5

1

Godronia cassandrae (anamorph Topospora myrtilli)

0

0,1

0,5

Bakterijos

Agrobacterium tumefaciens

0

0

0,5

Virusai

0

0

0,5


II PRIEDAS

Kenksmingųjų organizmų, dėl kurių pagal 9 straipsnio 2 ir 4 dalis, 10 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 ir 4 dalis reikalaujama atlikti apžiūrą ir, tam tikrais atvejais, paimti mėginių ir atlikti tyrimus, sąrašas

Gentis ar rūšis

Kenksmingieji organizmai

Citrus L., Fortunella Swingle ir Poncirus Raf.

Virusai

Citrinmedžių margligės virusas (CVV)

Citrinmedžių psorozės virusas (CPsV)

Citrinmedžių lapų dėmėtligės virusas (CLBV)

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Vaisių sukietėjimo liga

Gumburiuotos žievės liga

Viroidai

Citrinmedžių egzokorčio viroidas (CEVd)

Apynių žemaūgės viroido (HSVd) kacheksijos variantas

Corylus avellana L.

Virusai

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Fitoplazmos

Riešutų maculatura lineare fitoplazma

Cydonia oblonga Mill. ir Pyrus L.

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų kamieno griovėtumo virusas (ASGV)

Obelų kamieno duobėtumo virusas (ASPV)

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Žievės pleišėjimas, žievės nekrozė

Žievės grublėtumas

Gumiška žievė, cidonijų geltonoji dėmėtligė

Viroidai

Kriaušių pūslėtosios opaligės viroidas (PBCVd)

Fragaria L.

Nematodai

Aphelenchoides blastoforus

Aphelenchoides fragariae

Aphelenchoides ritzemabosi

Ditylenchus dipsaci

Grybai

Phytophthora cactorum

Colletotrichum acutatum

Virusai

Braškių dėmėtligės virusas (SMoV)

Juglans regia L.

Virusai

Vyšnių lapų susisukimo virusas (CLRV)

Malus Mill.

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Obelų kamieno griovėtumo virusas (ASGV)

Obelų kamieno duobėtumo virusas (ASPV)

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Gumiška mediena, plokščios šakos

Pasagiškos žaizdos

Vaisių vystymosi sutrikimai: smulkūs vaisiai, žalios raukšlės, grublėti „Ben Davis“ vaisiai, šiurkšti odelė, žvaigždiniai įtrūkiai, rusvi žiedai, rusvi gumbai

Viroidai

Obelų randuotosios žievės viroidas (ASSVd)

Obelų vaisių duobėtumo viroidas (ADFVd)

Olea europaea L.

Grybai

Verticillium dahliae

Virusai

Vaistučio mozaikos virusas (ArMV)

Vyšnių lapų susisukimo virusas (CLRV)

Braškių latentinės žiediškosios dėmėtligės virusas (SLRV)

Prunus amygdalus Batsch

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas (PDV)

Kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusas (PNRSV)

Prunus armeniaca L.

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Abrikosų latentinis virusas (ApLV)

Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas (PDV)

Kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusas (PNRSV)

Prunus avium ir P. cerasus

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Vaistučio mozaikos virusas (ArMV)

Vyšnių žaliosios žiediškosios margligės virusas (CGRMV)

Vyšnių lapų susisukimo virusas (CLRV)

Vyšnių nekrotinės rusvosios margligės virusas (CNRMV)

Vyšnių susmulkėjimo virusas 1 ir 2 (LChV1, LChV2)

Vyšnių lapų margligės virusas (ChMLV)

Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas (PDV)

Kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusas (PNRSV)

Aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (RpRSV)

Braškių latentinės žiediškosios dėmėtligės virusas (SLRSV)

Pomidorų juodųjų žiedų nepovirusas (TBRV)

Prunus domestica ir P. salicina

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Vyšninių slyvų latentinės žiediškosios dėmėtligės virusas (MLRSV)

Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas (PDV)

Kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusas (PNRSV)

Prunus persica

Virusai

Obelų chlorotinės lapų dėmėtligės virusas (ACLSV)

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Abrikosų latentinis virusas (ApLV)

Kaulavaisių žemaūgiškumo virusas (PDV)

Kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės virusas (PNRSV)

Braškių latentinės žiediškosios dėmėtligės virusas (SLRSV)

Viroidai

Persikų latentinės mozaikos viroidas (PLMVd)

Ribes L.

Virusai

pagal atitinkamą rūšį

Vaistučio mozaikos virusas (ArMV)

Juodųjų serbentų reversijos virusas (BRV)

Agurkų mozaikos virusas (CMV)

Su agrastų gyslų juostlige susiję virusai (GVBaV)

Braškių latentinės žiediškosios dėmėtligės virusas (SLRSV)

Aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (RpRSV)

Rubus L.

Grybai

Phytophthora spp., užkrečiantis Rubus

Virusai

pagal atitinkamą rūšį

Obelų mozaikos virusas (ApMV)

Juodųjų aviečių nekrozės virusas (BRNV)

Agurkų mozaikos virusas (CMV)

Aviečių lapų margligė (RLMV)

Aviečių lapų dėmėtligė (RLSV)

Aviečių gyslų chlorozės virusas (RVCV)

Aviečių geltonosios mozaikos virusas (RYNV)

Aviečių krūmiškosios žemaūgės virusas (RBDV)

Fitoplazmos

Aviečių žemaūgės fitoplazma

Į virusus panašių organizmų sukeliamos ligos

Aviečių geltonoji dėmėtligė

Vaccinium L.

Virusai

Šilauogių siūliškumo virusas (BSSV)

Šilauogių rausvosios žiediškosios dėmėtligės virusas (BRRV)

Šilauogių degligės virusas (BlScV)

Šilauogių streso virusas (BlScV)

Fitoplazmos

Šilauogių žemaūgiškumo fitoplazma

Šilauogių raganų šluotos fitoplazma

Spanguolių netikrų žiedų fitoplazma

Ligas sukeliantys į virusus panašūs organizmai

Šilauogių mozaikos sukėlėjas

Spanguolių žiediškosios dėmėtligės sukėlėjas


III PRIEDAS

Kenksmingųjų organizmų,kurių buvimas dirvožemyje kontroliuojamas pagal 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 17 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, sąrašas

Gentis ar rūšis

Tam tikri kenksmingieji organizmai

Fragaria L.

Nematodai

Longidorus attenuatus

Longidorus elongatus

Longidorus macrosoma

Xiphinema diversicaudatum

Juglans regia L.

Nematodai

Xiphinema diversicaudatum

Olea europaea L.

Nematodai

Xiphinema diversicaudatum

Pistacia vera L.

Nematodai

Xiphinema index

Prunus avium ir P. cerasus

Nematodai

Longidorus attenuatus

Longidorus elongatus

Longidorus macrosoma

Xiphinema diversicaudatum

P. domestica, P. persica ir P. salicina

Nematodai

Longidorus attenuatus

Longidorus elongatus

Xiphinema diversicaudatum

Ribes L.

Nematodai

Longidorus elongatus

Longidorus macrosoma

Xiphinema diversicaudatum

Rubus L.

Nematodai

Longidorus attenuatus

Longidorus elongatus

Longidorus macrosoma

Xiphinema diversicaudatum


IV PRIEDAS

Kiekvienai genčiai ar rūšiai ir kategorijai pagal 10 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 2 dalį taikomi apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų reikalavimai

Castanea sativa Mill.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Citrus L., Fortunella Swingle ir Poncirus Raf.

Superelitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po šešerių metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas šešerius metus, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami ir tyrimai atliekami kas šešerius metus, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Sertifikuotos ir CAC medžiagos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Corylus avellana L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Cydonia oblonga Mill., Malus Mill., Pyrus L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po penkiolikos metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas penkiolika metų, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus ligas sukeliančius į virusus panašius organizmus ir viroidus, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami ir tyrimai atliekami kas penkiolika metų, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus ligas sukeliančius į virusus panašius organizmus ir viroidus, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Sertifikuotos medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami ir tyrimai atliekami kas penkiolika metų, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus ligas sukeliančius į virusus panašius organizmus ir viroidus, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Sertifikuotų vaisinių augalų mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

CAC medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Ficus carica L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Fragaria L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus augimo sezono metu.

Mikrodauginimo būdu išaugintus augalus ir medžiagą, kurie laikomi trumpiau nei tris mėnesius, reikia apžiūrėti tik kartą per tą laikotarpį.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kasmet, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priedo B dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės, sertifikuotos ir CAC medžiagos kategorijos

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo B dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Juglans regia L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno žydinčio superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kasmet, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami ir tyrimai atliekami kasmet, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Sertifikuotos medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami ir tyrimai atliekami kas trejus metus, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Sertifikuotų vaisinių augalų mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

CAC medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Olea europaea L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po dešimties metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas dešimt metų, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami taip, kad per trisdešimt metų būtų atlikti visų augalų tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų.

Sertifikuotos medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios motininių augalų, naudojamų sėkloms gauti (toliau – sėkliniai motininiai augalai), dalies mėginiai imami taip, kad per keturiasdešimt metų būtų atlikti visų augalų tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų. Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios motininių augalų, kurie nėra sėkliniai motininiai augalai, dalies mėginiai imami taip, kad per trisdešimt metų būtų atlikti visų augalų tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų.

CAC medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Pistacia vera L.

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. domestica, P. persica ir P. salicina

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno žydinčio superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai dėl PDV ir PNRSV atliekami po metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kasmet. Imami kiekvieno medžio, specialiai pasodinto dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Kiekvieno žydinčio P. persica superelitinio motininio augalo mėginiai imami po metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir atliekami jų tyrimai dėl PLMVd.

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami po dešimties metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas dešimt metų ir atliekami jų tyrimai dėl II priede rūšiai išvardytų virusų, išskyrus PDV ir PNRSV, taip pat tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kasmet ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV. Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, imami medžių, specialiai pasodintų dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių reprezentatyvios dalies mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių P. persica elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kartą per metus ir atliekami jų tyrimai dėl PLMVd.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios nežydinčių elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kas trejus metus ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kas dešimt metų ir atliekami jų tyrimai dėl I priedo A dalyje ir II priede rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus PDV ir PNRSV.

Sertifikuotos medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kasmet ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV. Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, imami medžių, specialiai pasodintų dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių reprezentatyvios dalies mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių P. persica sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kartą per metus ir atliekami jų tyrimai dėl PLMVd.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios nežydinčių sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kas trejus metus ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kas penkiolika metų ir atliekami jų tyrimai dėl I priedo A dalyje ir II priede rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus PDV ir PNRSV.

CAC medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Prunus avium ir P. cerasus

Visos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Superelitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno žydinčio superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai dėl PDV ir PNRSV atliekami po metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kasmet. Imami kiekvieno medžio, specialiai pasodinto dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami po dešimties metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas dešimt metų ir atliekami jų tyrimai dėl II priede rūšiai išvardytų virusų, išskyrus PDV ir PNRSV, taip pat tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kasmet ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV. Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, imami medžių, specialiai pasodintų dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių reprezentatyvios dalies mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios nežydinčių elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kas trejus metus ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios elitinių motininių augalų dalies mėginiai imami kas dešimt metų ir atliekami jų tyrimai dėl I priedo A dalyje ir II priede rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus PDV ir PNRSV.

Sertifikuotos medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios žydinčių sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kasmet ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV. Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, imami medžių, specialiai pasodintų dėl apdulkinimo, ir, prireikus, aplinkoje esančių pagrindinių apdulkinančių medžių reprezentatyvios dalies mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios nežydinčių sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kas trejus metus ir atliekami jų tyrimai dėl PDV ir PNRSV.

Remiantis atitinkamų augalų užkrėtimo rizikos vertinimu, reprezentatyvios sertifikuotų motininių augalų dalies mėginiai imami kas penkiolika metų ir atliekami jų tyrimai dėl I priedo A dalyje ir II priede rūšiai išvardytų kenksmingųjų organizmų, išskyrus PDV ir PNRSV.

CAC medžiagos kategorija

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Ribes L.

Superelitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po ketverių metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas ketverius metus, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės, sertifikuotos ir CAC medžiagos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I ir II prieduose išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Rubus L.

Superelitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po dvejų metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas dvejus metus, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Lauke arba vazonuose auginami augalai apžiūrimi du kartus per metus.

Mikrodauginimo būdu išaugintus augalus ir medžiagą, kurie laikomi trumpiau nei tris mėnesius, reikia apžiūrėti tik kartą per tą laikotarpį.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I ir II prieduose išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Sertifikuotos ir CAC medžiagos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I ir II prieduose išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Vaccinium L.

Superelitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai imami ir tyrimai atliekami po penkerių metų nuo jo pripažinimo superelitiniu motininiu augalu ir vėliau kas penkerius metus, siekiant nustatyti, ar yra II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, taip pat kilus abejonių dėl I priedo B dalyje išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Elitinės medžiagos kategorija

Apžiūra

Apžiūra atliekama du kartus per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo B dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.

Sertifikuotos ir CAC medžiagos kategorijos

Apžiūra

Apžiūra atliekama kartą per metus.

Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami kilus abejonių dėl I priedo B dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų buvimo.


V PRIEDAS

Didžiausias leidžiamas lauke, neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių auginamų augalų kartų skaičius ir ilgiausia leidžiama elitinių motininių augalų gyvavimo trukmė pagal gentis arba rūšis, kaip numatyta 19 straipsnio 1 dalyje

Castanea sativa Mill.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Jeigu 15 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdintas elitinis motininis augalas yra poskiepis, jį galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas.

Elitinių motininių augalų dalį sudarantys poskiepiai laikomi pirmos kartos elitine medžiaga.

Citrus L., Fortunella Swingle ir Poncirus Raf.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip vieną kartą.

Jeigu 15 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdintas elitinis motininis augalas yra poskiepis, jį galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas.

Elitinių motininių augalų dalį sudarantys poskiepiai laikomi pirmos kartos elitine medžiaga.

Corylus avellana L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Cydonia oblonga Mill., Malus Mill., Pyrus L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Jeigu 15 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdintas elitinis motininis augalas yra poskiepis, jį galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas.

Elitinių motininių augalų dalį sudarantys poskiepiai laikomi pirmos kartos elitine medžiaga.

Ficus carica L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Fragaria L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip penkias kartas.

Juglans regia L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Olea europaea L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip vieną kartą.

Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. domestica, P. persica ir P. salicina

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Jeigu 15 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdintas elitinis motininis augalas yra poskiepis, jį galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas.

Elitinių motininių augalų dalį sudarantys poskiepiai laikomi pirmos kartos elitine medžiaga.

Prunus avium ir P. cerasus

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.

Jeigu 15 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdintas elitinis motininis augalas yra poskiepis, jį galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas.

Elitinių motininių augalų dalį sudarantys poskiepiai laikomi pirmos kartos elitine medžiaga.

Ribes L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip tris kartas. Motininiai augalai kaip motininiai augalai laikomi ne daugiau kaip šešerius metus.

Rubus L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas. Kiekvienos kartos motininiai augalai kaip motininiai augalai laikomi ne daugiau kaip ketverius metus.

Vaccinium L.

Elitinės medžiagos kategorija

Elitinį motininį augalą, kaip apibūdinta 15 straipsnio 2 dalies a punkte, galima dauginti ne daugiau kaip dvi kartas.


Top