Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R1025

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB Tekstas svarbus EEE

OJ L 316, 14.11.2012, p. 12–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 064 P. 285 - 306

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1025/oj

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/12


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1025/2012

2012 m. spalio 25 d.

dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

pagrindinis standartizacijos tikslas – apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. Standartizacijai gali būti priskiriami įvairūs klausimai, pavyzdžiui, įvairių tam tikro produkto lygių ir dydžių arba techninių specifikacijų standartizavimas produktų ar paslaugų rinkose, kuriose suderinamumas ir sąveika su kitais produktais ar sistemomis yra esminiai;

(2)

Europos standartizacijos sistemą organizuoja atitinkami suinteresuotieji subjektai arba ji jiems organizuojama remiantis nacionaliniu atstovavimu (Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec)) ir tiesioginiu dalyvavimu (Europos telekomunikacijų standartizacijos institutas (ETSI)), ji grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartizacijos srityje pripažintais principais, būtent darnos, skaidrumo, atvirumo, sutarimo, savanoriško taikymo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų ir veiksmingumo (toliau – pagrindiniai principai). Pagal pagrindinius principus, svarbu, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant viešosios valdžios institucijas bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), būtų tinkamai įtrauktos į nacionalinį ir Europos standartizacijos procesą. Nacionalinės standartizacijos institucijos taip pat turėtų skatinti ir palengvinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

(3)

Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Europos standartizacija sustiprina Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu, ypač jei ji parengta bendradarbiaujant su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, būtent su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pavyzdžiui, skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai ir ypač vartotojams. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi stiprinama vartotojų sauga ir jie gauna daugiau naudos;

(4)

Europos standartus priima Europos standartizacijos organizacijos, t. y. CEN, Cenelec ir ETSI;

(5)

Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, pavyzdžiui, kai darant rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidą taikomi darnieji standartai. Tie reikalavimai turėtų būti tiksliai apibrėžti, siekiant neleisti, kad Europos standartizacijos organizacijos juos aiškintų klaidingai;

(6)

standartizacija tampa vis svarbesnė vykdant tarptautinę prekybą ir atveriant rinkas. Sąjunga turėtų stengtis skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir tarptautinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga taip pat turėtų skatinti vykdyti dvišalius veiksmus su trečiosiomis šalimis, siekdama koordinuoti standartizacijos pastangas ir skatinti Europos standartų taikymą, pavyzdžiui, derantis dėl susitarimų ar komandiruojant standartizacijos ekspertus į trečiąsias šalis. Be to, Sąjunga turėtų skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir privačių forumų bei konsorciumų ryšį, drauge išlaikydama Europos standartizacijos viršenybę;

(7)

Europos standartizacijai taikoma speciali teisinė sistema, kurią sudaro trys skirtingi teisės aktai, būtent, 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (3), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo (4) ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje (5). Tačiau galiojanti teisinė sistema jau neatitinka pastaraisiais dešimtmečiais Europos standartizacijos srityje įvykusių pokyčių. Todėl dabartinę teisinę sistemą reikėtų supaprastinti ir pritaikyti naujiems standartizacijos aspektams, kad būtų atsižvelgta į tuos naujausius pokyčius ir būsimus uždavinius Europos standartizacijos srityje. Tai ypač susiję su aktyvesniu paslaugų standartų rengimu ir standartizacijos leidinių, kitų nei oficialūs standartai, plėtojimu;

(8)

2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos standartizacijos ateities (6), taip pat 2010 m. vasario mėn. Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (Express) ataskaitoje „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“ pateikiama nemažai strateginių rekomendacijų, susijusių su Europos standartizacijos sistemos persvarstymu;

(9)

norint užtikrinti standartų ir standartizacijos kaip politikos priemonės veiksmingumą Sąjungoje būtina veiksminga ir efektyvi standartizacijos sistema – lankstus ir skaidrus pagrindas sutarimui tarp visų dalyvių rasti, be to, sistema turi būti finansiškai perspektyvi;

(10)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (7) pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Pagal šią direktyvą valstybės narės įpareigojamos bendradarbiaujant su Komisija skatinti savanoriškai taikomų Europos standartų rengimą, kad būtų lengviau suderinti įvairių valstybių narių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, informacijos teikimą gavėjui ir paslaugos teikimo kokybę. Tačiau Direktyva 98/34/EB taikoma tik produktų standartams, o paslaugų standartams ji nėra aiškiai taikoma. Be to, riba tarp paslaugų ir prekių tarptautinėje rinkoje palaipsniui nyksta. Praktikoje ne visada įmanoma aiškiai atskirti produktų standartus nuo paslaugų standartų. Į daugelį produktų standartų įtraukiama dalis apie paslaugas, tuo tarpu paslaugų standartai taip pat dažnai iš dalies susiję su produktais. Taigi, būtina dabartinę teisinę sistemą priderinti prie šių naujų aplinkybių ir į jos taikymo sritį įtraukti paslaugų standartus;

(11)

kaip ir kiti standartai, paslaugų standartai taikomi savanoriškai ir turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems tokie standartai turi tiesioginio arba netiesioginio poveikio, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais, įskaitant sutarimą. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai;

(12)

teisinė sistema, pagal kurią Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos organizacijos parengtų paslaugoms taikomo Europos standarto ar Europos standartizacijos leidinio projektą, turėtų būti taikoma visapusiškai paisant Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų pasiskirstymo, kaip nustatyta Sutartyse. Tai visų pirma pasakytina apie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14, 151, 152, 153, 165, 166 ir 168 straipsnius ir Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir SESV, pagal kuriuos išimtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti pagrindinius jų socialinės apsaugos, profesinio mokymo ir sveikatos apsaugos sistemų pagrindinius principus ir nustatyti bendras pagal šias sistemas teikiamų paslaugų valdymo, finansavimo, organizavimo ir teikimo sąlygas, įskaitant – nedarant poveikio SESV 168 straipsnio 4 daliai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (8) – joms taikomų reikalavimų, kokybės ir saugos standartų apibrėžimą. Komisija, pateikdama tokį prašymą, jokiais būdais neturėtų daryti įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat teisei imtis darbuotojų interesų gynimo kolektyvinių veiksmų pagal Sąjungos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę ir praktiką;

(13)

Europos standartizacijos organizacijoms konkurencijos teisė taikoma tiek, kiek jos gali būti laikomos įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kaip apibrėžta SESV 101 ir 102 straipsniuose;

(14)

Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaraujančių standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos informacijos apie jų dabartinę ir būsimą standartizacijos srities veiklą mainus, taip pat veiklos sustabdymo (angl. standstill) principo, kuris taikomas nacionalinėms standartizacijos institucijoms, veikiančioms Europos standartizacijos organizacijų sistemoje, ir pagal kurį numatoma panaikinti nacionalinius standartus po naujo Europos standarto paskelbimo, taikymą. Nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos taip pat turėtų laikytis Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių (9) 3 priedo nuostatų dėl informacijos mainų;

(15)

dėl valstybių narių prievolės pranešti Komisijai apie savo nacionalines standartizacijos institucijas neturėtų būti reikalaujama patvirtinti specialių nacionalinės teisės aktų siekiant pripažinti tas institucijas;

(16)

nacionalinėms standartizacijos institucijoms, Europos standartizacijos organizacijoms ir Komisijai reguliariai keičiantis informacija nacionalinėms standartizacijos institucijoms neturėtų būti kliudoma laikytis kitų įsipareigojimų ir prievolių, ypač Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedo;

(17)

atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninės suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai organizacijų ir šalių, kurios atstovauja didesnės visuomeninės svarbos interesams, pavyzdžiui, aplinkos, vartotojų ar darbuotojų interesams, veikla. Vis dėlto atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninėms suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai visų pirmą pagrindinėms darbuotojų ir darbininkų teisėms atstovaujančių organizacijų ir šalių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, veikla;

(18)

siekdamos paspartinti sprendimų priėmimo procesą, nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos turėtų suteikti prieinamą informaciją apie savo veiklą, skatindamos jų atitinkamose standartizacijos sistemose naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT), pavyzdžiui, suteikdamos visoms susijusiems suinteresuotiesiems subjektams lengvą naudotis informacijos paieškos internete sistemą, skirtą pastaboms dėl standartų projektų teikti, ir organizuodamos virtualius techninių komitetų susitikimus, įskaitant internetines ir vaizdo konferencijas;

(19)

taikant standartus galima prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, inovacijos, senėjanti visuomenė, neįgaliųjų integracija, vartotojų apsauga ir darbuotojų sauga bei darbo sąlygos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tose besiplečiančiose rinkose, Sąjungos įmonėms, visų pirma MVĮ, kurios sudaro didelę Europos įmonių dalį, galėtų būti sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai;

(20)

standartai – svarbios priemonės įmonių, ypač MVĮ, kurių dalyvavimas standartizacijos procese svarbus užtikrinant technologinę pažangą Sąjungoje, konkurencingumui užtikrinti. Todėl reikia, kad standartizacijos sistema skatintų MVĮ aktyviai dalyvauti ir savo inovaciniais technologijų sprendimais prisidėtų prie standartizacijos pastangų. Tai apima ir didesnį jų dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu, kuriuo jos gali veikti veiksmingiau – su mažesnėmis sąnaudomis ir nesusidurdamos su kalbos kliūtimis. Taigi, taikant šį reglamentą MVĮ turėtų būti geriau atstovaujamos ir įtraukiamos tiek į nacionalinių, tiek į Europos techninių komitetų veiklą ir joms turėtų būti sudaroma daugiau galimybių veiksmingai naudotis standartais ir būti informuojamoms apie juos;

(21)

Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau Europos standartizacijos srities veikloje MVĮ kai kuriais atvejais nepakankamai atstovaujamos. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų paskatinti ir palengvinti tinkamą MVĮ atstovavimą ir dalyvavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant subjektą, kuris veiksmingai bendrautų su MVĮ ir MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis nacionaliniu lygmeniu ir tinkamai joms atstovautų;

(22)

standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, darbuotojų saugai ir darbo sąlygoms, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų subjektų vaidmuo bei indėlis ir būtų sustiprintai remiamos vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos;

(23)

pagal Europos standartizacijos organizacijų prievolę skatinti ir palengvinti atstovavimą visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat veiksmingą jų dalyvavimą, nesuteikiama jokių šių suinteresuotųjų subjektų balsavimo teisių, nebent tokios balsavimo teisės nustatytos pagal Europos standartizacijos organizacijų vidaus darbo tvarkos taisykles;

(24)

pagal Europos standartizacijos sistemą taip pat turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (10). Taigi svarbu, kad vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos pakankamai atstovautų neįgaliųjų interesams ir įtrauktų juos į savo veiklą. Be to, naudojantis visomis turimomis priemonėmis turėtų būti palengvinamas neįgaliųjų dalyvavimas standartizacijos procese;

(25)

dėl standartizacijos, kaip priemonės, kuria padedama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką, reikšmės ir siekiant išvengti ex-post prieštaravimų dėl darniųjų standartų ir jų keitimo, svarbu, kad viešosios valdžios institucijos dalyvautų standartizacijoje visais tų standartų rengimo etapais, kuriais jos gali būti įtraukiamos, ir ypač srityse, kurioms taikomi Sąjungos suderinti teisės aktai, susiję su produktais;

(26)

rengiant standartus reikėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras (JTC) parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad JTC galėtų aktyviai dalyvauti Europos standartizacijos sistemoje;

(27)

Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, nustatant nuomonių rinkimo mechanizmus ir palengvinant keitimąsi informacija tarp visų suinteresuotųjų šalių. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos organizacijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir toje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos organizacijoms, apžvalgą. Reikia užtikrinti aukštą Europos standartizacijos organizacijų ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijų, gaunančių Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ir Komisijos bendradarbiavimo rengiant jos metinę Sąjungos standartizacijos darbo programą ir prašymus parengti standartus lygį, kad būtų galima ištirti siūlomo dalyko svarbą rinkai, teisės aktų leidėjo nustatytus politikos tikslus ir kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų greičiau reaguoti į prašymus atlikti standartizacijos veiklą;

(28)

prieš pateikdama klausimą, susijusį su prašymais nustatyti Europos standartus ar Europos standartizacijos leidinius, šiuo reglamentu įsteigtam komitetui, Komisija turėtų pasikonsultuoti su valstybių narių ekspertais, pavyzdžiui, įtraukdama atitinkamais Sąjungos teisės aktais įsteigtus komitetus ar pasinaudoti kitomis konsultavimosi su sektorių ekspertais formomis, jei tokių komitetų nėra;

(29)

keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos priimtų darniuosius standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje tų direktyvų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos organizacijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (11), 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (12), 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (13), 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (14), 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo (15), 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (16), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (17), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (18), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių (19) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų (20). Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (21) numatytą bendrą procedūrą, išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose ir suteikti Europos Parlamentui teisę pareikšti prieštaravimą dėl darniojo standarto pagal šį reglamentą;

(30)

vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, viešosios valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visas susijusias technines specifikacijas, pavyzdžiui, atrinkti technines specifikacijas, kurias gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (22), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (23), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (24) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (25), nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos organizacijų nustatytas nuorodines technines sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau IRT srities technines specifikacijas dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB, 2004/18/EB ar 2009/81/EB ar Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius pirkimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti IRT srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius IRT srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas;

(31)

Ne Europos standartizacijos organizacijų patvirtintų techninių specifikacijų statusas nėra lygiavertis Europos standartų statusui. Kai kurios IRT srities techninės specifikacijos parengtos ne pagal pagrindinius principus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta IRT srities techninių specifikacijų, kuriomis galėtų būti remiamasi vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimo procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Europos standartizacijos organizacijomis, įmonėmis ir viešosios valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių rengimo procesų reikalavimai kriterijų sąrašo forma. IRT srities techninių specifikacijų pripažinimo reikalavimų kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais;

(32)

norint skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, identifikavus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas identifikuoti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų identifikuoti, jei tenkinami kriterijai, o techninė specifikacija pakankamai prigijusi rinkoje;

(33)

taikant identifikuotas IRT srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) (26), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų bei organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai;

(34)

norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, IRT srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami atitinkami standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (27) Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos parengtų standartus, sudaryti ir paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje standartų arba specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus arba specifikacijas;

(35)

šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma Europos standartizacijos organizacijoms toliau rengti IRT srities standartus ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis standartus rengiančiomis institucijomis, ypač IRT srityje, kad taikant standartus ir specifikacijas būtų užtikrinta darna ir išvengta susiskaidymo ar dubliavimosi;

(36)

šiame reglamente nurodyta IRT srities techninių specifikacijų identifikacijos procedūra neturėtų kenkti Europos standartizacijos sistemos darnai. Todėl šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis galima laikyti, kad techninė specifikacija neprieštarauja kitiems Europos standartams;

(37)

prieš identifikuojant IRT srities technines specifikacijas, kurios gali būti tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos vykdant viešuosius pirkimus, turėtų būti pasinaudota 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu (28) įsteigta įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma kaip Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, Europos standartizacijos organizacijų ir valstybių narių konsultavimosi forumu, siekiant užtikrinti proceso teisėtumą;

(38)

Sprendime Nr. 1673/2006/EB nustatytos taisyklės dėl Sąjungos įnašo finansuojant Europos standartizaciją, siekiant užtikrinti, kad Europos standartai ir kiti Europos standartizacijos leidiniai būtų rengiami ir peržiūrimi prisidedant prie Sąjungos tikslų, teisės aktų ir politikos įgyvendinimo. Siekiant administracinio ir biudžeto supaprastinimo tikslinga to sprendimo nuostatas įtraukti į šį reglamentą ir, kur tik įmanoma, taikyti mažiausiai apsunkinančias procedūras;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija daug remiamasi prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Paprastai finansavimas Europos standartizacijos organizacijoms ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (29) 110 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsnio 1 dalies d punktą skiriamas dotacijų forma neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Be to, tos pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir toms institucijoms, kurioms, nors pagal šį reglamentą ir nepripažintoms Europos standartizacijos organizacijomis, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti mandatai ir patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis atlikti paruošiamąjį darbą prisidedant prie Europos standartizacijos vykdymo;

(40)

Europos standartizacijos organizacijos nuolat prisideda prie Sąjungos veiklos, todėl jų centriniai sekretoriatai turėtų būti efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė teikti dotacijas toms bendrąjį Europos interesą atitinkantį tikslą siekiančioms organizacijoms netaikant (kai skiriamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje numatyto metinio mažinimo principo;

(41)

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (30), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) (31) ir 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +) (32) jau numatyta galimybė teikti finansinę paramą MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą, o konkrečios dotacijos skiriamos socialiniams interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos srities veiklą. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nebebus teikiamas finansavimas pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB, Sprendimą Nr. 1926/2006/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 614/2007. Plėtojant Europos standartizaciją būtina skatinti ir stiprinti aktyvų MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančių Europos organizacijų dalyvavimą. Tokios organizacijos siekia bendrąjį Europos interesą atitinkančio tikslo, o pagal konkretų nacionalinių ne pelno organizacijų suteiktą mandatą jos sudaro Europos tinklą, kuris atstovauja valstybėse narėse veikiančioms ne pelno organizacijoms ir skatina laikytis Sutarčių tikslams atitinkančių principų ir politikos. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities bei socialiniams interesams Europos standartizacijos procese atstovaujančių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus įgyvendinant Sąjungos tikslus ir politiką. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė toliau teikti dotacijas toms organizacijoms netaikant (kai teikiamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje nustatyto metinio mažinimo principo;

(42)

standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su Europos standartų rengimu ar Europos standartizacijos leidinių, skirtų produktams ir paslaugoms, kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų priėmimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmenimis toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms;

(43)

Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas Europos standartams rengti ar Europos standartizacijos leidiniams, skirtiems produktams ir paslaugoms, rengti, jų taikymui įmonėse palengvinti teikiant didesnę paramą jų vertimui į įvairias oficialiąsias Sąjungos kalbas tam, kad MVĮ gautų visą Europos standartų supratimo ir taikymo teikiamą naudą, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui stiprinti ir sąžiningam bei skaidriam Europos standartų prieinamumui užtikrinti visiems rinkos dalyviams visoje Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai standartų taikymas leidžia užtikrinti atitiktį atitinkamiems Sąjungos teisės aktams;

(44)

siekiant, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertų žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, kuriomis galima palengvinti reglamento įgyvendinimą ir reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu;

(45)

taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad būtų galima atgauti neteisėtai išmokėtas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (33), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (34) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (35);

(46)

šio reglamento priedams iš dalies pakeisti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų atnaujintas Europos standartizacijos organizacijų sąrašas, o MVĮ ir visuomeniniams suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas, deramai atsižvelgdamas į sektorių ekspertus, turėtų padėti Komisijai visais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (36);

(49)

priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(50)

teikiant kiekvieną standartizacijos prašymą, pateiktą Europos standartizacijos organizacijoms, ir priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(51)

norint pasiekti pagrindinius šio reglamento tikslus ir paspartinti sprendimų priėmimo procedūras, taip pat sumažinti bendrą standartų rengimo laiką, kiek tik įmanoma turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 182/2011 numatytomis procedūrinėmis priemonėmis, pagal kurias atitinkamo komiteto pirmininkas gali nustatyti laikotarpį, per kurį komitetas, atsižvelgdamas į reikalo skubumą, turėtų pateikti savo nuomonę. Be to, kai pagrįsta, turėtų būti galima komiteto nuomonę gauti pagal rašytinę procedūrą, o komiteto nario tylėjimas turėtų būti laikomas nerašytiniu sutikimu;

(52)

kadangi šio reglamento tikslų, būtent, užtikrinti standartų ir standartizacijos, kaip Sąjungos politikos priemonių, veiksmingumą ir efektyvumą bendradarbiaujant Europos standartizacijos organizacijoms, nacionalinėms standartizacijos institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai, nustatyti Sąjungos teisės aktus ir politiką įgyvendinti padedančius produktų ir paslaugų Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius, identifikuoti IRT srities technines specifikacijas, kurios tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos, finansuoti Europos standartizaciją ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(53)

todėl direktyvos 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(54)

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl Europos standartizacijos organizacijų, nacionalinių standartizacijos institucijų, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo, Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių, skirtų produktams ir paslaugoms, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, rengimo, IRT srities techninių specifikacijų, kurios būtų tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos, identifikavimo, Europos standartizacijos finansavimo ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo Europos standartizacijoje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)   standartas– pripažintos standartizacijos institucijos priimta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta savanoriško taikymo techninė specifikacija, kuri yra vienas iš toliau nurodytų standartų:

a)   tarptautinis standartas– tarptautinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas;

b)   Europos standartas– Europos standartizacijos organizacijos patvirtintas standartas;

c)   darnusis standartas– remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus;

d)   nacionalinis standartas– nacionalinės standartizacijos institucijos patvirtintas standartas;

2)   Europos standartizacijos leidiniai– bet kuri kita Europos standartizacijos organizacijos patvirtinta daugkartiniam ar nuolatiniam taikymui skirta techninė specifikacija, išskyrus Europos standartą, kurios reikalavimų laikytis nėra privaloma;

3)   standarto projektas– parengiamasis dokumentas, kuriame pateiktas su tam tikru objektu susijusių techninių specifikacijų tekstas yra toks, kurį ketinama priimti pagal susijusią standartų priėmimo tvarką ir kuris buvo pateiktas visuomenei svarstyti ar kruopščiai išnagrinėti;

4)   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nurodyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas, paslauga arba sistema, ir kuriame nustatyta viena ar kelios šių nuostatų:

5)   IRT srities techninė specifikacija– informacijos ir ryšių technologijų srities techninė specifikacija;

6)   produktas– bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas;

7)   paslauga– bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį vykdoma ekonominė veikla, kaip apibrėžta SESV 57 straipsnyje;

8)   Europos standartizacijos organizacija– į I priedo sąrašą įtraukta organizacija;

9)   tarptautinė standartizacijos institucija– Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU);

10)   nacionalinė standartizacijos institucija– institucija, apie kurią valstybė narė pranešė Komisijai pagal šio reglamento 27 straipsnį.

II   SKYRIUS

SKAIDRUMAS IR SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ DALYVAVIMAS

3 straipsnis

Standartizacijos institucijų darbo programų skaidrumas

1.   Kiekviena Europos standartizacijos organizacija ir nacionalinė standartizacijos institucija savo darbo programą parengia ne rečiau kaip kartą per metus. Toje darbo programoje pateikiama informacija apie standartus ir Europos standartizacijos leidinius, kuriais Europos standartizacijos organizacija ar nacionalinė standartizacijos institucija ketina parengti ar keisti, kurie rengiami ar keičiami arba kurie buvo patvirtinti prieš tai buvusios darbo programos laikotarpiu, išskyrus, jei jie yra tapatūs tarptautiniams ar Europos standartams arba jiems lygiaverčiai.

2.   Darbo programoje apie kiekvieną standartą ir Europos standartizacijos leidinį nurodoma:

a)

dalykas;

b)

standartų ir Europos standartizacijos leidinių rengimo etapas;

c)

nuorodos į visus tarptautinius standartus, kuriais remtasi.

3.   Kiekviena Europos standartizacijos organizacija ir nacionalinė standartizacijos institucija darbo programą pateikia savo interneto svetainėje ar kitoje viešoje interneto svetainėje, o pranešimą apie parengtą darbo programą pateikia nacionaliniame arba prireikus Europos standartizacijos srities leidinyje.

4.   Kiekviena Europos standartizacijos organizacija ir nacionalinė standartizacijos institucija apie parengtą darbo programą kitoms Europos standartizacijos organizacijoms ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms bei Komisijai praneša ne vėliau, nei skelbdama savo darbo programą. Komisija pateikia tą informaciją valstybėms narėms per 22 straipsnyje nurodytą komitetą.

5.   Nacionalinės standartizacijos institucijos negali prieštarauti, kad standartizacijos objektas jų darbo programoje būtų svarstomas Europos lygmeniu pagal Europos standartizacijos organizacijų nustatytas taisykles, ir negali imtis jokių veiksmų, kurie šiuo atžvilgiu darytų poveikį sprendimui.

6.   Rengiant darnųjį standartą arba jį patvirtinus, nacionalinės standartizacijos institucijos nesiima jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti numatytam suderinimui, ir ypač neskelbia atitinkamos srities naujų ar persvarstytų nacionalinių standartų, kurie nėra visiškai suderinti su bet kuriuo esamu darniuoju standartu. Paskelbus naują darnųjį standartą visi prieštaraujantys nacionaliniai standartai yra panaikinami per pagrįstą laikotarpį.

4 straipsnis

Standartų skaidrumas

1.   Kiekviena Europos standartizacijos organizacija ir nacionalinė standartizacijos institucija visus nacionalinių standartų, Europos standartų ar Europos standartizacijos leidinių projektus siunčia, bent jau elektronine forma, kitoms Europos standartizacijos organizacijoms, nacionalinėms standartizacijos institucijoms ar Komisijai jų prašymu.

2.   Kiekviena Europos standartizacijos organizacija ir nacionalinė standartizacijos institucija per tris mėnesius atsako į visas kitos Europos standartizacijos organizacijos, nacionalinės standartizacijos institucijos ar Komisijos pateiktas pastabas dėl 1 dalyje nurodyto projekto ir į jas deramai atsižvelgia.

3.   Jei nacionalinė standartizacijos institucija gauna pastabų, kad standarto projektas gali neigiamai paveikti vidaus rinką, prieš jį priimdama, ji konsultuojasi su Europos standartizacijos organizacijomis ir Komisija.

4.   Nacionalinės standartizacijos institucijos:

a)

užtikrina galimybę susipažinti su nacionalinių standartų projektais tokiu būdu, kad visos atitinkamos šalys, ypač kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys, galėtų teikti pastabas;

b)

sudaro galimybę kitoms nacionalinėms standartizacijos institucijoms pasyviai arba aktyviai – atsiunčiant stebėtoją – dalyvauti suplanuotoje veikloje.

5 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas Europos standartizacijos veikloje

1.   Europos standartizacijos organizacijos skatina ir palengvina tinkamą ir veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ, vartotojų organizacijų ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotųjų subjektų atstovavimą ir dalyvavimą jiems vykdant standartizacijos veiklą. Jos visų pirma skatina ir palengvina tokį atstovavimą ir dalyvavimą per Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijas, gaunančias Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą politikos vystymo lygiu ir šiais Europos standartų ar Europos standartizacijos leidinių rengimo etapais:

a)

naujos darbo temos pasiūlymas ir priėmimas;

b)

techninis pasiūlymų aptarimas;

c)

pastabų dėl projekto teikimas;

d)

galiojančių Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių peržiūra;

e)

informacijos apie priimtus Europos standartus arba Europos standartizacijos leidinius sklaida ir informuotumo didinimas.

2.   Europos standartizacijos organizacijos ne tik bendradarbiauja su valstybių narių rinkos priežiūros institucijomis, Komisijos mokslinių tyrimų įstaigomis ir organizacijomis bei Europos suinteresuotaisiais subjektais, gaunančiais Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, bet ir skatina bei palengvina tinkamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų, Komisijos Jungtinio tyrimų centro, universitetų, valstybių narių rinkos priežiūros institucijų, socialinių partnerių ir kitų juridinių subjektų atstovavimą techniniu lygmeniu vykdant standartizacijos veiklą, susijusią su nauja sritimi, kuriai tenka didelė reikšmė politikos ar techninių inovacijų požiūriu, jei susiję juridiniai subjektai dalyvauja projekte, kuris yra susijęs su minėta sritimi ir kuris finansuojamas Sąjungos lėšomis pagal daugiametę bendrąją programą, skirtą veiksmams mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros srityje, priimtą pagal SESV 182 straipsnį.

6 straipsnis

MVĮ prieiga prie standartų

1.   Norėdamos pasiekti aukštesnį dalyvavimo standartizacijos sistemoje lygį, nacionalinės standartizacijos institucijos skatina ir palengvina MVĮ prieigą prie standartų ir standartų rengimo proceso, pavyzdžiui:

a)

savo metinėse darbo programose nurodydamos standartizacijos projektus, kurie itin aktualūs MVĮ;

b)

suteikdamos galimybę MVĮ įsitraukti į standartizacijos veiklą, neįpareigodamos jų tapti nacionalinės standartizacijos institucijos narėmis;

c)

suteikdamos nemokamą galimybę dalyvauti standartizacijos veikloje ar numatydamos tam specialius tarifus;

d)

suteikdamos nemokamą prieigą prie standartų projektų;

e)

nemokamai pateikdamos savo interneto svetainėse standartų santraukas;

f)

taikydamos specialius tarifus standartų teikimui ar teikdamos standartų paketus mažesne kaina.

2.   Nacionalinės standartizacijos institucijos keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekdamos sustiprinti MVĮ dalyvavimą standartizacijos srities veikloje ir padidinti bei palengvinti MVĮ standartų taikymą.

3.   Nacionalinės standartizacijos institucijos siunčia Europos standartizacijos organizacijoms metinę 1 ir 2 dalyse nurodytos veiklos ir visų kitų priemonių, kuriomis siekiama sudaryti MVĮ geresnes sąlygas naudoti standartus ir dalyvauti standartų rengimo procese, ataskaitą. Nacionalinės standartizacijos institucijos paskelbia tas ataskaitas savo interneto svetainėse.

7 straipsnis

Viešosios valdžios institucijų dalyvavimas Europos standartizacijoje

Valstybės narės, jei tinkama, ragina viešosios valdžios institucijas, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, dalyvauti nacionalinės standartizacijos veikloje, kuria siekiama parengti arba persvarstyti standartus, kurių reikalauja Komisija pagal 10 straipsnį.

III   SKYRIUS

EUROPOS STANDARTAI IR EUROPOS STANDARTIZACIJOS LEIDINIAI, KURIAIS PRISIDEDAMA PRIE SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ IR POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

8 straipsnis

Metinė Europos standartizacijos Sąjungos darbo programa

1.   Komisija priima metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą, kurioje apibrėžiami strateginiai Europos standartizacijos prioritetai atsižvelgiant į ilgalaikes Sąjungos augimo strategijas. Joje nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai, kuriuos pagal 10 straipsnį Komisija ketina prašyti parengti Europos standartizacijos organizacijų.

2.   Metinėje Europos standartizacijos Sąjungos darbo programoje apibrėžiami konkretūs Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių, kuriuos pagal 10 straipsnį Komisija ketina prašyti parengti Europos standartizacijos organizacijų, tikslai ir su jais susijusi politika. Skubos atvejais Komisija gali pateikti prašymus be išankstinio nurodymo.

3.   Metinė Europos standartizacijos Sąjungos darbo programa taip pat apima tarptautinio Europos standartizacijos lygmens tikslus, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo.

4.   Metinė Europos standartizacijos Sąjungos darbo programa priimama po to, kai plačiai pasikonsultuojama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos standartizacijos organizacijas ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijas, gaunančias Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ir su valstybėmis narėmis per komitetą, nurodytą šio reglamento 22 straipsnyje.

5.   Priėmusi metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą, Komisiją ją paskelbia savo interneto svetainėje.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų įstaigomis

Komisijos mokslinių tyrimų įstaigos dalyvauja rengiant 8 straipsnyje nurodytą metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą ir suteikia Europos standartizacijos organizacijoms savo kompetencijos sričių mokslines žinias, siekiant užtikrinti, kad Europos standartuose būtų atsižvelgiama į ekonominį konkurencingumą ir visuomeninius poreikius, pavyzdžiui, ekologinį tvarumo bei saugos ir saugumo aspektus.

10 straipsnis

Standartizacijos prašymai Europos standartizacijos organizacijoms

1.   Neviršydama Sutartyse nustatytų įgaliojimų Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos organizacijos per nustatytą terminą parengtų Europos standarto ar Europos standartizacijos leidinio projektą. Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai turi būti parengti atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, taip pat į Komisijos prašyme aiškiai išdėstytus politikos tikslus, be to, pagrįsti sutarimu. Komisija apibrėžia turinio reikalavimus, kuriuos turi tenkinti dokumentas, ir jo priėmimo terminą.

2.   1 dalyje nurodyti sprendimai priimami laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros pasikonsultavus su Europos standartizacijos organizacijomis ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, gaunančiomis Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, taip pat su atitinkamais Sąjungos teisės aktais įsteigtu komitetu, jei toks komitetas yra, ar pasinaudojus kitomis konsultavimosi su sektorių ekspertais formomis.

3.   Atitinkama Europos standartizacijos organizacija per mėnesį nuo prašymo gavimo praneša, ar sutinkanti su 1 dalyje nurodytu prašymu.

4.   Jei pateikiamas prašymas suteikti finansavimą, Komisija per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto sutikimo gavimo praneša Europos standartizacijos organizacijoms dėl dotacijos rengti Europos standartą arba Europos standartizacijos leidinį skyrimo.

5.   Europos standartizacijos organizacijos praneša Komisijai, kokių veiksmų imtasi rengiant 1 dalyje nurodytus dokumentus. Komisija drauge su Europos standartizacijos organizacijomis įvertina, ar Europos standartizacijos organizacijų parengti dokumentai tenkina jos pradinį prašymą.

6.   Jei darnusis standartas atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose, Komisija nedelsiant paskelbia nuorodą į tokį darnųjį standartą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar kitomis priemonėmis, tenkinančiomis atitinkamame Sąjungos derinimo teisės akte nustatytas sąlygas.

11 straipsnis

Oficialūs prieštaravimai dėl darniųjų standartų

1.   Jei valstybė narė ar Europos Parlamentas mano, kad darnusis standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis turi apimti ir kurie nustatyti atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose, jie praneša apie tai Komisijai, pateikdami išsamų paaiškinimą, ir Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais Sąjungos derinimo teisės aktais įsteigtu komitetu, jei jis yra, ar pasinaudojusi kitomis konsultavimosi su sektoriaus ekspertais formomis, nusprendžia:

a)

skelbti susijusio standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jų neskelbti arba skelbti su apribojimais;

b)

susijusio standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti galioti, palikti galioti su apribojimais arba iš jo išbraukti.

2.   Komisija skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie darniuosius standartus, dėl kurių priimtas 1 dalyje nurodytas sprendimas.

3.   Komisija praneša susijusiai Europos standartizacijos organizacijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir, prireikus, prašo peržiūrėti atitinkamus darniuosius standartus.

4.   Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra.

5.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas vadovaujantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.

12 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų organizacijų informavimas

Komisija sukuria visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Europos standartizacijos organizacijas ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijas, gaunančias Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, informavimo sistemą, kad būtų užtikrintas deramas konsultavimasis ir aktualumas rinkai prieš:

a)

priimant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą;

b)

priimant sprendimus dėl 10 straipsnyje nurodytų standartizacijos prašymų;

c)

priimant sprendimą dėl formalių prieštaravimų darniesiems standartams, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalyje;

d)

priimant sprendimą dėl 13 straipsnyje nurodyto IRT srities techninių specifikacijų identifikavimo;

e)

priimant 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus.

IV   SKYRIUS

IRT SRITIES TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

13 straipsnis

Nurodyti tinkama IRT srities techninių specifikacijų identifikacija

1.   Komisija valstybės narės siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti identifikuoti IRT srities technines specifikacijas, kurios nėra nacionaliniai, Europos ar tarptautiniai standartai, tačiau atitinka II priede išdėstytus reikalavimus, ir kurios gali būti nurodomos visų pirma siekiant sudaryti sąlygas sąveikumui viešųjų pirkimų srityje.

2.   Jei pagal 1 dalį identifikuota IRT srities techninė specifikacija iš dalies keičiama, panaikinama ar daugiau neatitinka II priede išdėstytų reikalavimų, Komisija valstybės narės siūlymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti identifikuoti iš dalies pakeistas IRT srities technines specifikacijas ar panaikinti identifikavimą.

3.   1 ir 1a dalyse nurodyti sprendimai priimami pasikonsultavus su įvairių suinteresuotųjų Europos subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais, kuri apima Europos standartizacijos organizacijas, valstybes nares ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, ir su atitinkamais Sąjungos teisės aktais įsteigtu komitetu, jei jis yra, ar pasinaudojus kitomis konsultavimosi su sektoriaus ekspertais formomis, jei tokio komiteto nėra.

14 straipsnis

IRT srities techninių specifikacijų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus

Šio reglamento 13 straipsnyje nurodytos IRT srities techninės specifikacijos yra bendrosios techninės specifikacijos, nurodytos direktyvose 2004/17/EB, 2004/18/EB ir 2009/81/EB bei Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002.

V   SKYRIUS

EUROPOS STANDARTIZACIJOS FINANSAVIMAS

15 straipsnis

Sąjungos skiriamas standartizacijos organizacijų finansavimas

1.   Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tokiai Europos standartizacijos organizacijų standartizacijos veiklai:

a)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių rengimas ir peržiūra, būtini ir tinkami prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo;

b)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių kokybės ir atitikties atitinkamiems Sąjungos teisės aktams ir politikai tikrinimas;

c)

su Europos standartizacija susiję parengiamieji arba papildomi darbai, įskaitant tyrimus, bendradarbiavimo, įskaitant tarptautinį, veiklą, seminarus, vertinimus, lyginamąsias analizes, mokslinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tarplaboratorinius bandymus, atitikties vertinimą ir priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų trumpinami Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių rengimo ir peržiūros laikotarpiai, nedarant poveikio pagrindiniams principams, visų pirma atvirumo, kokybės, skaidrumo ir visų suinteresuotųjų subjektų sutarimo principams;

d)

Europos standartizacijos organizacijų centrinių sekretoriatų veikla, įskaitant politikos formavimą, standartizacijos veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotosioms šalims teikimą;

e)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, vertimas į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos organizacijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos;

f)

prieinamos informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos leidiniams aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų, standartų santraukų, informacijos apie geriausią patirtį ir informuotumo didinimo veiklos, strategijų ir mokymo programų rengimą;

g)

veikla, kuria siekiama įgyvendinti techninės paramos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir Europos standartizacijos sistemos bei Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių skatinimo ir gerinimo Sąjungos suinteresuotosioms šalims ir tarptautiniu lygmeniu programas.

2.   Sąjungos finansavimas taip pat gali būti skiriamas:

a)

nacionalinėms standartizacijos institucijoms 1 dalyje nurodytai standartizacijos veiklai kartu su Europos standartizacijos organizacijomis vykdyti;

b)

kitoms institucijoms, kurioms patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis prisidėti atliekant 1 dalies a punkte nurodytą veiklą arba atlikti 1 dalies c ir g punktuose nurodytą veiklą.

16 straipsnis

Sąjungos skiriamas kitų Europos organizacijų finansavimas

Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas pagal šio reglamento III priedą Sąjungos finansavimo kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms šiai veiklai:

a)

šių organizacijų darbas ir veikla, susiję su Europos ir tarptautinio masto standartizacija, įskaitant techninį darbą ir informacijos nariams ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikimą;

b)

teisinių ir techninių ekspertų žinių, įskaitant tyrimus, susijusių su Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių poreikio vertinimu ir jų rengimu, teikimas ir ekspertų mokymas;

c)

dalyvavimas atliekant techninį darbą, susijusį su Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių rengimu ir peržiūra, kuris būtinas ir tinkamas prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo;

d)

Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių, taip pat informacijos apie standartus ir jų taikymą, propagavimas suinteresuotosioms šalims, įskaitant MVĮ ir vartotojus.

17 straipsnis

Finansavimo tvarka

1.   Sąjungos finansavimas skiriamas:

a)

dotacijų forma, kai neskelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, arba sutarčių forma po viešųjų pirkimų:

i)

Europos standartizacijos organizacijoms ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti;

ii)

pagrindiniame teisės akte nurodytoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 49 straipsnyje, šio reglamento 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai atlikti bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis;

b)

dotacijų forma po kvietimo teikti pasiūlymus arba sutarčių forma pritaikius viešųjų pirkimų tvarką 15 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms kitoms institucijoms:

i)

siekiant prisidėti prie 15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto Europos standartų ar Europos standartizacijos leidinių rengimo ar peržiūros;

ii)

siekiant atlikti 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus parengiamuosius arba papildomus darbus;

iii)

siekiant atlikti 11 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą veiklą;

c)

dotacijų forma šio reglamento III priede nustatytus kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms po kvietimo teikti pasiūlymus 16 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti.

2.   1 dalyje nurodytų institucijų veiklai gali būti skiriamas toks finansavimas:

a)

dotacijos konkretiems veiksmams;

b)

veiklos dotacijos Europos standartizacijos organizacijoms ir šio reglamento III priede nustatytus kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms pagal Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatytas taisykles. Atnaujinant veiklos dotacijas jos automatiškai nemažinamos.

3.   Komisija sprendžia dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos finansavimo tvarkos, dotacijų sumų ir prireikus didžiausios finansavimo procentinės dalies pagal veiklos rūšis.

4.   Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytai standartizacijos srities veiklai skirtos dotacijos teikiamos kaip vienkartinės išmokos ir 15 straipsnio 1 dalies a punkte numatytai standartizacijos veiklai išmokamos, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

Europos standartai arba Europos standartizacijos leidiniai, kuriuos pagal 10 straipsnį parengti prašo Komisija, priimami ar peržiūrimi per laikotarpį, kuris neviršija tame straipsnyje nurodytame prašyme pateikto laikotarpio;

b)

MVĮ, organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotieji subjektai tinkamai atstovaujami ir gali dalyvauti vykdant Europos standartizacijos veiklą, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.

5.   Bendri bendradarbiavimo tikslai ir administracinės bei finansinės sąlygos, susijusios su dotacijų skyrimu Europos standartizacijos organizacijoms ir šio reglamento III priede nustatytus kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms, nustatomos Komisijos ir tų standartizacijos bei suinteresuotųjų subjektų organizacijų partnerystės pagrindų susitarimuose remiantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002. Komisija apie tų susitarimų sudarymą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

18 straipsnis

Valdymas

Asignavimai, kuriuos nustato biudžeto valdymo institucija standartizacijos veiklai finansuoti, taip pat gali apimti administracines išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, tikrinimo, audito ir vertinimo veiksmais, kurie yra tiesiogiai būtini 15, 16 ir 17 straipsniams įgyvendinti, įskaitant tyrimus, posėdžius, informavimą ir skelbimą, išlaidas, susijusias su informacijos mainams skirtais kompiuterių tinklais, ir bet kurias kitas administracinės ir techninės pagalbos, kurią Komisija gali pasitelkti standartizacijos veiklai vykdyti, išlaidas.

19 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą veiklą Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o kai nustatomi pažeidimai – taikant veiksmingas, proporcingas pažeidimams ir atgrasančias nuobaudas, kaip numatyta reglamentuose (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (EB) Nr. 1073/1999.

2.   Vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą Sąjungos veiklą pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą ar sutartinės prievolės nevykdymą dėl ūkinės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kuriuo dėl nepagrįstų išlaidų Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala.

3.   Visuose susitarimuose ir sutartyse, sudaromuose remiantis šiuo reglamentu, numatoma, kad Komisija arba bet kuris jos įgaliotasis atstovas atliktų priežiūrą ir finansinę kontrolę, o auditą atliktų Europos Audito Rūmai, ir kad prireikus auditas galėtų būti atliekamas vietoje.

VI   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI, KOMITETAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

20 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 21 straipsnį dėl priedų dalinių pakeitimų, siekiant:

a)

atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos organizacijų sąrašą, kad būtų atsižvelgta į jų pavadinimų ar struktūros pokyčius;

b)

pritaikyti Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms skirtus šio reglamento III priede nustatytus kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Dėl tokių pritaikymų nekuriami nauji kriterijai ar nepanaikinami jokie esami kriterijai ar visa organizacijų kategorija.

21 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. Komisija parengia naudojimosi suteiktais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepateikia prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Jei komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra baigiama neparengus nuomonės, jei taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašoma paprasta komiteto narių balsų dauguma per nuomonės pateikimo terminą.

23 straipsnis

Komiteto bendradarbiavimas su standartizacijos organizacijomis ir suinteresuotaisiais subjektais

22 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas veikia bendradarbiaudamas su Europos standartizacijos organizacijomis ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, gaunančiomis Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą.

24 straipsnis

Ataskaitos

1.   Europos standartizacijos organizacijos siunčia Komisijai metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie:

a)

4, 5, 10, 15 ir 17 straipsnių taikymą;

b)

atstovavimą nacionalinėse standartizacijos institucijoje MVĮ, vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotiesiems subjektams;

c)

atstovavimą MVĮ remiantis metinėmis ataskaitomis, nurodytomis 6 straipsnio 3 dalyje;

d)

IRT naudojimą standartizacijos sistemoje;

e)

nacionalinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų bendradarbiavimą.

2.   Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijos, gavusios Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, Komisijai siunčia metinę veiklos ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama išsami informacija apie šių organizacijų narystę ir 16 straipsnyje nurodytą veiklą.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas penkerius metus. Ataskaitoje pateikiama 1 ir 2 dalyje nurodytų metinių ataskaitų analizė, vertinama standartizacijos srities veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, svarba atsižvelgiant į reikalavimus, kurie keliami remiantis Sąjungos teisės aktais ir politika, taip pat pateikiamas galimų naujų priemonių siekiant supaprastinti Europos standartizacijos finansavimą ir sumažinti Europos standartizacijos institucijoms tenkančią administracinę naštą vertinimas.

25 straipsnis

Persvarstymas

Komisija įvertina pagal šio reglamento 10 straipsnį nustatytos procedūros poveikį laikotarpiui, per kurį pateikiami standartizacijos prašymai, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 2 d. Komisija savo išvadas pateikia ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Daliniai pakeitimai

1.   Išbraukiamos šios nuostatos:

a)

Direktyvos 89/686/EEB 6 straipsnio 1 dalis;

b)

Direktyvos 93/15/EEB 5 straipsnis;

c)

Direktyvos 94/9/EB 6 straipsnio 1 dalis;

d)

Direktyvos 94/25/EB 6 straipsnio 1 dalis;

e)

Direktyvos 95/16/EB 6 straipsnio 1 dalis;

f)

Direktyvos 97/23/EB 6 straipsnis;

g)

Direktyvos 2004/22/EB 14 straipsnis;

h)

Direktyvos 2007/23/EB 8 straipsnio 4 dalis;

i)

Direktyvos 2009/23/EB 7 straipsnis;

j)

Direktyvos 2009/105/EB 6 straipsnis.

Nuorodos į tas išbrauktas nuostatas laikomos nuorodomis į šio reglamento 11 straipsnį.

2.   Direktyva 98/34/EB iš dalies keičiama taip:

a)

1 straipsnio 6–10 dalys išbraukiamos;

b)

2, 3 ir 4 straipsniai išbraukiami;

c)

6 straipsnio 1 dalyje frazė „su I ir II priede nurodytų standartų institucijų atstovais“ išbraukiama;

d)

6 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka išbraukiama;

e)

6 straipsnio 4 dalies a, b ir e punktai išbraukiami;

f)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus standartizacijos institucijoms pagal 8 straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus parengti konkrečių produktų technines specifikacijas ar standartą siekiant priimti tokiems produktams skirtą techninį reglamentą kaip techninių reglamentų projektą ir pateikia jų priėmimo priežastis.“;

g)

11 straipsnio antras sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu:

„Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

h)

I ir II priedai išbraukiami.

Nuorodos į tas išbrauktas nuostatas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede pateiktą atitikties lentelę.

27 straipsnis

Nacionalinės standartizacijos institucijos

Valstybės narės praneša Komisijai apie savo standartizacijos institucijas.

Nacionalinių standartizacijos institucijų sąrašą ir jo atnaujinimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatyta atitikties esminiams reikalavimams prielaida taikant darniuosius standartus, priimtus pagal Direktyvą 98/34/EB, nuorodos į Direktyvą 98/34/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą, išskyrus nuorodas į Direktyvos 98/34/EB dėl techninių reglamentų 5 straipsniu įsteigtą komitetą.

Jei kituose Sąjungos teisės aktuose numatyta prieštaravimo dėl darniųjų standartų tvarka, tokiam teisės aktui šio reglamento 11 straipsnis netaikomas.

29 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB panaikinami.

Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede pateiktą atitikties lentelę.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2012 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


(1)  OL C 376, 2011 12 22, p. 69.

(2)  2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(4)  OL L 315, 2006 11 15, p. 9.

(5)  OL L 36, 1987 2 7, p. 31.

(6)  OL C 70 E, 2012 3 8, p. 56.

(7)  OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(8)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(9)  Patvirtintas 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu

(OL L 336, 1994 12 23, p. 1).

(10)  Patvirtinta 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).

(11)  OL L 399, 1989 12 30, p. 18.

(12)  OL L 121, 1993 5 15, p. 20.

(13)  OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

(14)  OL L 164, 1994 6 30, p. 15.

(15)  OL L 213, 1995 9 7, p. 1.

(16)  OL L 181, 1997 7 9, p. 1.

(17)  OL L 135, 2004 4 30, p. 1.

(18)  OL L 154, 2007 6 14, p. 1.

(19)  OL L 122, 2009 5 16, p. 6.

(20)  OL L 264, 2009 10 8, p. 12.

(21)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(22)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(23)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(24)  OL L 216, 2009 8 20, p. 76.

(25)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(26)  OL L 260, 2009 10 3, p. 20.

(27)  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(28)  OL C 349, 2011 11 30, p. 4.

(29)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(30)  OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

(31)  OL L 404, 2006 12 30, p. 39.

(32)  OL L 149, 2007 6 9, p. 1.

(33)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(34)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(35)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(36)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(37)  OL L 88, 2011 4 4, p. 5.


I PRIEDAS

EUROPOS STANDARTIZACIJOS ORGANIZACIJOS

1.   CEN– Europos standartizacijos komitetas

2.   Cenelec– Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas

3.   ETSI– Europos telekomunikacijų standartų institutas


II PRIEDAS

IRT SRITIES TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ IDENTIFIKAVIMO REIKALAVIMAI

1.

Techninės specifikacijos jau pripažįstamos rinkoje, jų įgyvendinimas nekliudo sąveikai su galiojančių Europos arba tarptautinių standartų įgyvendinimu. Pripažinimą rinkoje galima įrodyti pateikiant pavyzdžių, kaip skirtingi pardavėjai, laikydamiesi reikalavimų, įgyvendina standartus.

2.

Techninės specifikacijos darnios, nes jos neprieštarauja Europos standartams, t. y. jos taikomos srityse, kuriose per pagrįstą laikotarpį nenumatyta priimti naujų Europos standartų, kuriose esami standartai neprigijo rinkoje ar kuriose šie standartai paseno ir kuriose per pagrįstą laikotarpį nenumatyta perkelti techninių specifikacijų į Europos standartizacijos leidinius.

3.

Technines specifikacijas parengė ne pelno organizacija, kuri yra profesinė visuomenės, pramonės arba prekybos asociacija arba bet kuri narių turinti organizacija, kuri pagal savo kompetenciją rengia IRT srities technines specifikacijas ir kuri nėra Europos standartizacijos organizacija, nacionalinė ar tarptautinė standartizacijos institucija, veikianti pagal šiuos kriterijus:

a)

atvirumas:

techninės specifikacijos parengtos remiantis atviru sprendimų priėmimu, kuriame gali dalyvauti visos rinkos ar rinkų, kurioms tos techninės specifikacijos turi poveikio, suinteresuotosios šalys;

b)

sutarimas:

sprendimų priėmimo procesas vykdytas bendradarbiaujant ir remiantis sutarimu, pirmenybė nebuvo teikiama jokiam konkrečiam suinteresuotajam subjektui. Sutarimas – priimtas bendras sutarimas, kai nei viena svarbi susijusių interesų šalis nepareiškia jokio ilgalaikio prieštaravimo esminiais klausimais ir kai siekiama atsižvelgti į visų susijusių šalių požiūrį ir suderinti visus prieštaringus argumentus. Sutarimas nereiškia vienbalsiškumo;

c)

skaidrumas:

i)

visa informacija, susijusi su diskusijomis techninėmis temomis ir sprendimų priėmimu buvo nustatyta ir apdorota;

ii)

informacija apie naują standartizacijos veiklą viešai ir plačiai skelbta naudojantis tinkamomis ir prieinamomis priemonėmis;

iii)

pasirūpinta, kad pusiausvyrai užtikrinti dalyvautų visų susijusių kategorijų suinteresuotosios šalys;

iv)

suinteresuotųjų šalių pareikštos pastabos buvo svarstomos, į jas buvo atsakyta.

4.

Techninės specifikacijos atitinka tokius reikalavimus:

a)

priežiūra: ilgam laikotarpiui užtikrinama nuolatinė parama taikant paskelbtas specifikacijas ir jų priežiūra;

b)

prieinamumas: specifikacijos yra viešai prieinamos, kad jas būtų galima įgyvendinti ir naudoti pagrįstomis sąlygomis (įskaitant pagrįstą kainą arba nemokamai);

c)

teisė naudotis specifikacijų įgyvendinimui būtinomis intelektinės nuosavybės teisėmis pareiškėjams suteikiama (sąžiningu) pagrįstu ir nediskriminaciniu pagrindu ((F)RAND), t. y. intelektinės nuosavybės teisės turėtojo nuožiūra teisė naudotis būtinomis intelektinės nuosavybės teisėmis gali būti suteikta nemokamai;

d)

aktualumas:

i)

specifikacijos yra veiksmingos ir aktualios;

ii)

specifikacijos turi atitikti rinkos poreikius ir norminius reikalavimus;

e)

neutralumas ir stabilumas:

i)

kai tik įmanoma, specifikacijos yra orientuotos į rezultatą, o ne pagrįstos projektu ar aprašomosiomis charakteristikomis;

ii)

specifikacijomis neiškreipiama rinka ir neapribojamos galimybės specifikacijas įgyvendinantiems subjektams plėtoti konkurenciją ir kurti inovacijas remiantis tomis specifikacijomis;

iii)

specifikacijos pagrįstos pažangiomis mokslinėmis ir technologinėmis naujovėmis;

f)

kokybė:

i)

kokybė ir išsamumo lygis yra pakankami, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ir kuriami konkurencingi, tarpusavio sąsajų galintys turėti produktai ir paslaugos;

ii)

standartizuotas sąsajas slėpti ar kontroliuoti gali tik technines specifikacijas priėmusios organizacijos.


III PRIEDAS

SĄJUNGOS FINANSAVIMO KRITERIJUS ATITINKANČIOS EUROPOS SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ ORGANIZACIJOS

1.

MVĮ Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

a)

yra nevyriausybinė ir nesiekianti pelno;

b)

kurios teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese, didinti jų informuotumą standartizacijos klausimais ir skatinti jas įsitraukti į standartizacijos procesą;

c)

kurią ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių MVĮ atstovaujančios ne pelno organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti MVĮ interesams standartizacijos procese.

2.

Vartotojams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

a)

yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

b)

kurios teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti vartotojų interesams standartizacijos procese;

c)

kurią ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno vartotojų organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti vartotojų interesams standartizacijos procese.

3.

Aplinkos srities interesams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

a)

yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

b)

kurios teisės aktais nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti aplinkos srities interesams standartizacijos procese;

c)

kurią ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno aplinkos organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti su aplinka susijusiems interesams standartizacijos procese.

4.

Socialinės srities interesams Europos standartizacijos veikloje atstovaujanti Europos organizacija:

a)

yra nevyriausybinė, nesiekianti pelno ir nepriklausoma nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų konfliktinio pobūdžio interesų;

b)

kurios įstatuose nustatytas tikslas ir veikla yra Europos lygmeniu atstovauti socialiniams interesams standartizacijos procese;

c)

kurią ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių nacionalinės ne pelno socialinės organizacijos įpareigojo Europos lygmeniu atstovauti socialiniams interesams standartizacijos procese.


IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 98/34/EB

Šis reglamentas

1 straipsnio pirmos pastraipos 6 punktas

2 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio pirmos pastraipos 7 punktas

1 straipsnio pirmos pastraipos 8 punktas

2 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio pirmos pastraipos 9 punktas

2 straipsnio 8 dalis

1 straipsnio pirmos pastraipos 10 punktas

2 straipsnio 10 dalis

2 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 ir 4 dalys

2 straipsnio 4 dalis

27 straipsnis

2 straipsnio 5 dalis

20 straipsnio a punktas

3 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 3 ir 5 dalys bei 4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka

6 straipsnio 4 dalies a punktas

20 straipsnio a punktas

6 straipsnio 4 dalies b punktas

6 straipsnio 4 dalies e punktas

10 straipsnio 2 dalis

I priedas

I priedas

II priedas

27 straipsnis

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 ir 3 straipsniai

15 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

17 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis

18 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalis

7 straipsnis

19 straipsnis

Sprendimas 87/95/EEB

Šis reglamentas

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

13 straipsnis

4 straipsnis

8 straipsnis

5 straipsnis

14 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

24 straipsnio 3 dalis

9 straipsnis


Top