EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32017R1004

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008

OJ L 157, 20.6.2017, p. 1–21 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 14/07/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1004/oj

20.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1004

2017 m. gegužės 17 d.

dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008

(nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 (4) reikia padaryti pakeitimų. Dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

bendra žuvininkystės politika buvo reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (5). To reglamento 2 ir 25 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje reikalavimai. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (6) buvo reformuota finansinės paramos valstybių narių duomenų rinkimo veiklai struktūra;

(3)

laikydamasi bendros žuvininkystės politikos tikslų dėl gyvųjų vandens išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, Sąjunga privalo prisidėti prie pastangų išsaugoti žvejybos išteklius, visų pirma pagal tausios žuvininkystės partnerystės susitarimų nuostatas arba regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtas nuostatas;

(4)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, aplinkosaugos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisykles;

(5)

duomenų rinkimo sistema turėtų padėti pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus, apimančius, be kita ko, jūrų aplinkos apsaugą, tausų visų verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklių valdymą, ir visų pirma ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę jūrų aplinkoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (7) 1 straipsnio 1 dalyje;

(6)

šiame reglamente nustatytos biologinių, aplinkosaugos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės taip pat turėtų būti taikomos su žuvininkystės sektoriumi susijusiems duomenims, kuriuos reikalaujama rinkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1921/2006 (8), (EB) Nr. 295/2008 (9), (EB) Nr. 762/2008 (10), (EB) Nr. 216/2009 (11), (EB) Nr. 217/2009 (12), (EB) Nr. 218/2009 (13), (ES) Nr. 1236/2010 (14), (ES) Nr. 1343/2011 (15) ir (ES) 2016/2336 (16), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB (17), 2008/56/EB ir 2009/147/EB (18), Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2347/2002 (19), (EB) Nr. 812/2004 (20), (EB) Nr. 1967/2006 (21), (EB) Nr. 1100/2007 (22) ir (EB) Nr. 1006/2008 (23), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (24), Tarybos sprendimą 2010/717/ES (25) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/218 (26);

(7)

vis dėlto, siekiant išvengti dubliavimosi, tais atvejais, kai žuvininkystės duomenys renkami ir tvarkomi pagal kituose Sąjungos teisės aktuose, kaip antai Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (27) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (28), nustatytas taisykles, šiame reglamente turėtų būti nustatytos tik tokių duomenų naudojimo ir perdavimo taisyklės;

(8)

pareigos, susijusios su prieiga prie duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (29) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (30);

(9)

turėtų būti visada ir visais lygmenimis užtikrinama, kad saugant, tvarkant duomenis ir jais keičiantis būtų vykdomos asmens duomenų apsaugos pareigos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (31) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (32);

(10)

dėl teisinio aiškumo šiame reglamente turėtų būti pateiktos tam tikros terminų apibrėžtys;

(11)

„jūrų regionų“ termino apibrėžtis turėtų būti grindžiama remiantis moksliniais argumentais;

(12)

šiuo reglamentu Sąjungai ir jos valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 ir 25 straipsniuose nustatytus tikslus ir principus. Tuo tikslu būtina daugiametė Sąjungos programa, pagal kurią būtų koordinuojama visų valstybių narių vykdoma duomenų rinkimo veikla. Tikslinga nustatyti pagrindinius reikalavimus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma tokia daugiametė Sąjungos programa, ir nurodyti, kokios konsultacijos turėtų būti surengtos prieš priimant programą;

(13)

turėtų būti nustatyti mokslinių duomenų galutinių naudotojų duomenų poreikiai ir nurodyta, kokie duomenys turi būti renkami pagal šį reglamentą. Tie duomenys turėtų apimti su žvejybos poveikiu susijusius duomenis apie ekosistemą ir duomenis apie akvakultūros tausumą, taip pat žvejybos ir akvakultūros socialinius ir ekonominius duomenis;

(14)

supaprastinimo ir racionalizavimo sumetimais duomenys, kurie turi būti surinkti, turėtų būti atrenkami remiantis aiškiai pagrįstais mokslinių duomenų galutinių naudotojų poreikiais, atsižvelgiant į tų duomenų tinkamumą ir naudingumą;

(15)

surinkti duomenys turėtų padėti nustatyti kiekybinius tikslus, kurių reikia siekiant įgyvendinti daugiamečius planus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje, kaip antai mirtingumo dėl žvejybos koeficientus ir išteklių neršiančių žuvų biomasę. Jie taip pat turėtų padėti panaikinti duomenų apie žvejybos laivyno aprėptį spragas ir sumažinti išteklių, apie kuriuos tam tikruose regionuose trūksta duomenų, skaičių;

(16)

svarbu rinkti mėgėjų žvejybos biologinius duomenis, kai tokia žvejyba gali turėti reikšmingą poveikį išteklių būklei, siekiant sudaryti sąlygas ekosisteminiam valdymui ir išsaugojimo priemonėms, būtiniems vykdant bendrą žuvininkystės politiką ir pagerinti išteklių įvertinimą;

(17)

siekiant tęsti, koreguoti ar panaikinti neatidėliotinas priemones ir kitas priemones, grindžiamas atsargumo principu, paprastai reikalinga papildoma informacija. Todėl, kai įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama duomenų, būtinų įvertinti laikantis atsargumo principo nustatytas priemones, rinkimui;

(18)

atsižvelgiant į žvejybos išteklių būklės pokyčius laikui bėgant, būtina sukurti ir užtikrinti nenutrūkstamą duomenų laiko eilutę, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ilgalaikį tų išteklių mokslinį stebėjimą;

(19)

jūroje atliekami moksliniai tyrimai yra svarbus biologinių duomenų rinkimo metodas. Atsižvelgiant į jų svarbą jūrų regionuose, kuriuose yra bendrų išteklių, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti pakankamą privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų skaičių;

(20)

valstybės narės daugiametę Sąjungos programą nacionaliniu lygmeniu turėtų įgyvendinti nustatydamos savo pagrindinę duomenų rinkimo veiklą Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnio 1 dalies p punkte nurodytoje veiksmų programos dalyje, kuri pagal to reglamento 21 straipsnį papildoma duomenų surinkimo darbo planu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyti reikalavimai, susiję su tokių darbo planų turiniu;

(21)

tikslinga aprašyti veiksmus, kurių valstybės narės turėtų laikytis, ir aspektus, į kuriuos jos turėtų atsižvelgti, nustatydamos savo nacionaliniuose darbo planuose duomenų rinkimo metodikas. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse, taip pat būtina nustatyti pagrindinius reikalavimus, susijusius su nacionalinio koordinavimo tvarka, duomenų rinkėjų teisėmis ir žvejybos laivų kapitonų pareigomis;

(22)

pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 19 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį Komisija turi patvirtinti valstybių narių operacines programas ir nacionalinius darbo planus bei visus jų pakeitimus. Pagal to reglamento 22 straipsnį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su jų patvirtinimo procedūromis, formatu ir tvarkaraščiais;

(23)

siekiant užtikrinti, kad darbo planai atitiktų šiame reglamente nustatytus būtiniausius reikalavimus, tinkama, kad Komisija tuos planus vertintų pasikonsultavusi su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (toliau – ŽMTEK);

(24)

kad būtų galima tikrinti, kaip valstybės narės vykdo duomenų rinkimo veiklą, reikia, kad valstybės narės teiktų Komisijai aiškiai nustatytos ir standartizuotos formos, padedančios sumažinti administracinę naštą, ataskaitas;

(25)

būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis bei koordinuotų darbo planų aspektus, kurie siejasi su duomenų, susijusių su tuo pačiu jūrų regionu ir su atitinkamus vidaus vandenis apimančiais regionais, rinkimu;

(26)

atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslą suteikti valstybėms narėms daugiau atsakomybės ir į duomenų rinkimo veiklą labiau įtraukti mokslinių duomenų galutinius naudotojus, regioninio koordinavimo veikla turėtų būti sustiprinta ir išplėsta neapsiribojant vienu posėdžiu – turėtų vykti nuolatinis už atskirus jūrų regionus atsakingų regioninio koordinavimo grupių koordinuojamas procesas. Šioje sistemoje valstybės narės turėtų siekti bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant trečiąsias valstybes;

(27)

siekiant sudaryti sąlygas toliau gerinti mokslinių rekomendacijų patikimumą, toms regioninio koordinavimo grupėms turėtų būti pavesta užduotis parengti ir įgyvendinti duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūras, metodus, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės priemones;

(28)

regioninio koordinavimo grupės taip pat turėtų siekti sukurti ir įdiegti regionines duomenų bazes ir turėtų imtis visų būtinų parengiamųjų veiksmų, kad pasiektų tą tikslą;

(29)

svarbu, kad duomenys, įskaitant su pareiga iškrauti laimikį susijusius duomenis, būtų visapusiškai panaudojami tausaus žvejybos valdymo, taip pat išteklių ir ekosistemų vertinimo ir stebėjimo tikslais;

(30)

valstybės narės turėtų nustatyti duomenų rinkimo būdą, tačiau, kad būtų įmanoma tinkamai apibendrinti duomenis regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų regioniniu lygmeniu sutarti dėl duomenų kokybės, aprėpties ir suderinamumo būtiniausių reikalavimų, atsižvelgdamos į tai, kad kai kurių regionų baseinai valdomi drauge su trečiosiomis valstybėmis. Regioniniu lygmeniu pasiekus bendrą sutarimą dėl metodų, regioninio koordinavimo grupės turėtų to susitarimo pagrindu pateikti Komisijai tvirtinti regioninio darbo plano projektą;

(31)

Sąjungos teisės aktuose nebeturėtų būti išsamiai nustatomos taikytinos duomenų rinkimo metodikos. Todėl nuostatos dėl konkrečių duomenų rinkimo metodų turėtų būti pakeistos tų metodų nustatymo proceso aprašymu. Tas procesas iš esmės turėtų apimti valstybių narių ir duomenų naudotojų bendradarbiavimą regioninio koordinavimo grupėse ir Komisijos patvirtinimą, suteikiamą patvirtinant valstybių narių pateiktus darbo planus;

(32)

šiame reglamente nurodyti duomenys turėtų būti suvedami į nacionalines kompiuterines duomenų bazes, kad jais galėtų naudotis Komisija ir su jais galėtų susipažinti mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Duomenys, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti asmenų, turėtų būti prieinami be apribojimų visoms šalims, suinteresuotoms tų duomenų analize, įskaitant žvejybos valdymo aplinkosauginių aspektų tyrimus. Tuo tikslu suinteresuotosiomis šalimis, kurios nėra mokslinių duomenų galutiniai naudotojai, turėtų būti laikomi visi asmenys ar įstaigos, pareiškę turintys tokį interesą;

(33)

norint teikti žuvininkystės išteklių valdymo subjektams jų poreikius atitinkančias mokslines rekomendacijas, reikia tvarkyti išsamius duomenis. Tomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų suteikti galimybę susipažinti su mokslinei analizei reikalingais duomenimis ir užtikrinti, kad jos turėtų techninių pajėgumų tai padaryti;

(34)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 2 dalies e punktą būtina užtikrinti, kad svarbūs duomenys ir atitinkamos metodikos būtų laiku teikiami įstaigoms, kurios mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domisi moksline žuvininkystės sektoriaus duomenų analize, ir visoms suinteresuotosioms šalims, išskyrus atvejus, kai pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus reikalaujama apsauga ir konfidencialumas;

(35)

kad Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 2 dalies e punktas būtų visapusiškai įgyvendintas, valstybės narės, siekdamos užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis, turėtų įdiegti atitinkamus procesus ir elektronines technologijas ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ir galutiniais naudotojais, siekdamos sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB (33). Taip pat turėtų būti ir nacionaliniu, ir Sąjungos lygmenimis užtikrinta tolesnė informacijos sklaida. Visais atvejais turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kaip antai aukštesnis duomenų apibendrinimo arba duomenų anoniminimo lygis, taikytinos tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslą, jų pobūdį ir galimą riziką, susijusią su asmens duomenų tvarkymu;

(36)

būtina užtikrinti, kad duomenys mokslinių duomenų galutiniams naudotojams būtų pateikti laiku ir standartizuotu formatu, naudojant aiškią kodavimo sistemą, nes tam, kad būtų sudarytos sąlygos tausiai žuvininkystei, jie turi laiku pateikti rekomendacijas. Taip pat turėtų būti užtikrinta ir kitų suinteresuotųjų šalių galimybė gauti duomenis per tam tikrą terminą;

(37)

siekdamos padidinti bendrai žuvininkystės politikai vykdyti reikalingų mokslinių rekomendacijų patikimumą, valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su tam tikromis tarptautinėmis mokslo įstaigomis;

(38)

dėl duomenų rinkimo nuostatų įgyvendinimo turėtų būti konsultuojamasi su mokslininkais ir apie įgyvendinamas nuostatas turėtų būti informuojami žvejybos pramonės subjektai ir kitos interesų grupės. Atitinkamos institucijos, kurių reikėtų prašyti pateikti nuomones, yra ŽMTEK ir patariamosios tarybos, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį;

(39)

siekiant papildyti tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamaus duomenų reikalavimų, taikomų renkant duomenis pagal šį reglamentą vykdant daugiametę Sąjungos programą, sąrašo nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (34) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl regioninio koordinavimo grupių pateiktų regioninių darbo planų projektų tvirtinimo, taip pat dėl tokių regioninių darbo planų pateikimo ir patvirtinimo procedūrų, dalyvavimo jūroje atliekamuose moksliniuose tyrimuose išlaidų pasidalijimo susitarimų, jūrų regiono teritorijos nustatymo duomenų rinkimo tikslais, formos bei tvarkaraščių. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (35);

(41)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad rengiant daugiametę Sąjungos programą nustatytų privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašą ir ribines vertes, kurioms esant neprivaloma rinkti duomenų arba atlikti mokslinių tyrimų jūroje. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(42)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant nustatyti taisykles dėl metinių ataskaitų teikimo ir tvirtinimo procedūros, formos ir tvarkaraščių. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(43)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant nustatyti taisykles, susijusias su procedūromis, forma, kodais ir tvarkaraščiais, naudotinais siekiant užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą, ir, prireikus, nustatyti apsaugos priemones tuo atveju, kai tos sistemos apima informaciją, susijusią su nustatytos ar galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(44)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Sąjungos sistemą, skirtą duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)

Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 turėtų būti panaikintas. Vis dėlto turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su jau patvirtintomis nacionalinėmis programomis ir šiuo metu galiojančia daugiamete Sąjungos programa,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Siekiant prisidėti prie bendros žuvininkystės politikos tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, šiuo reglamentu nustatomos biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų žuvininkystės sektoriuje rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje.

2.   1 dalyje nurodyti duomenys turi būti renkami tik tuo atveju, jeigu kituose nei šis reglamentas Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos pareigos juos rinkti.

3.   Tais atvejais, kai žuvininkystės valdymui reikalingi duomenys renkami pagal kitus Sąjungos teisės aktus, šiame reglamente nustatomos tik šių duomenų naudojimo ir perdavimo taisyklės.

2 straipsnis

Duomenų apsauga

Kai taikoma, pagal šį reglamentą renkami duomenys tvarkomi, valdomi ir naudojami vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ir Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 bei nedarant jiems poveikio.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1.   žuvininkystės sektorius– veikla, susijusi su versline žvejyba, mėgėjų žvejyba, akvakultūra ir žuvininkystės produktų perdirbimo pramone;

2.   mėgėjų žvejyba– neverslinės gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla, kai jūrų biologiniai ištekliai naudojami poilsio, turizmo ar sporto tikslais;

3.   jūrų regionas– Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas geografinis rajonas, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytas rajonas arba 9 straipsnio 11 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte apibrėžtas rajonas;

4.   pirminiai duomenys– duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais ar juridiniais asmenimis, arba atskiri surinkti duomenys;

5.   metaduomenys– duomenys, suteikiantys kokybinės ir kiekybinės informacijos apie surinktus pirminius duomenis;

6.   išsamūs duomenys– pirminiais duomenimis grindžiami duomenys tokia forma, kad pagal juos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens;

7.   suvestiniai duomenys– rezultatas, gaunamas konkrečiais analitiniais tikslais apibendrinus pirminius arba išsamius duomenis;

8.   mokslinis stebėtojas– asmuo, įgaliotas stebėti žvejybos operacijas, siekiant rinkti duomenis moksliniais tikslais, kurį paskiria už nacionalinių duomenų rinkimo darbo planų įgyvendinimą atsakinga institucija;

9.   moksliniai duomenys– 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie renkami arba naudojami pagal šį reglamentą.

II SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR TVARKYMAS PAGAL DAUGIAMETES SĄJUNGOS PROGRAMAS

1 SKIRSNIS

Daugiametės sąjungos programos

4 straipsnis

Daugiametės Sąjungos programos nustatymas

1.   Komisija nustato daugiametę Sąjungos programą, skirtą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų rinkimui ir tvarkymui, remdamasi 5 straipsnyje nustatytu turiniu ir kriterijais.

Daugiametės Sąjungos programos dalį, apimančią 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus aspektus, Komisija patvirtina priimdama deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį.

Daugiametės Sąjungos programos dalį, apimančią 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus aspektus, Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje numatytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, Komisija konsultuojasi su 9 straipsnyje nurodytomis regioninio koordinavimo grupėmis, ŽMTEK ir kitomis atitinkamomis mokslo įstaigomis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 26 straipsnyje.

5 straipsnis

Daugiametės Sąjungos programos turinys ir nustatymo kriterijai

1.   Daugiamete Sąjungos programa nustatoma:

a)

išsamus duomenų reikalavimų, būtinų įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 ir 25 straipsniuose nustatytus tikslus, sąrašas;

b)

privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas;

c)

su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje.

2.   1 dalies a punkte nurodyti duomenys apima:

a)

biologinius duomenis apie visus išteklius, sužvejotus arba sužvejotus kaip priegaudą vykdant verslinės ir, kai tinkama mėgėjų žvejybos veiklą, Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse (įskaitant ungurius ir lašišas atitinkamuose vidaus vandenyse, taip pat kitas verslinei žvejybai aktualias diadrominių žuvų rūšis), reikalingus tam, kad būtų galima užtikrinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą ir išsaugojimo priemones, būtinus vykdant bendrą žuvininkystės politiką;

b)

duomenis, kurių reikia siekiant įvertinti Sąjungos žuvininkystės veiklos poveikį jūrų ekosistemai Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, įskaitant duomenis apie netikslinių rūšių, visų pirma pagal Sąjungos arba tarptautinę teisę saugomų rūšių, išteklių priegaudą, taip pat duomenis apie žuvininkystės poveikį jūrų buveinėms, įskaitant pažeidžiamus jūrų rajonus, ir duomenis apie žuvininkystės poveikį mitybos tinklams;

c)

duomenis apie Sąjungos žvejybos laivų veiklą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, įskaitant duomenis apie Sąjungos laivyno žvejybos mastus, žvejybos pastangas ir pajėgumą;

d)

su žuvininkystės veikla susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos žuvininkystės sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus;

e)

su jūrų akvakultūra susijusius socialinius ir ekonominius bei tausumo duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus ir tausumą, įskaitant tos veiklos poveikį aplinkai;

f)

su žuvų perdirbimo sektoriumi susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti to sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus.

3.   Be to, 1 dalies a punkte nurodyti duomenys gali apimti su gėlųjų vandenų akvakultūra susijusius socialinius ir ekonominius bei tausumo duomenis, kurių reikia, kad būtų įvertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus ir tausumą, įskaitant tos veiklos poveikį aplinkai.

4.   Nustatydama daugiametę Sąjungos programą Komisija atsižvelgia į:

a)

tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui ir veiksmingam įgyvendinimui, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyti jos tikslai. Tokia informacija taip pat turi padėti nustatyti kiekybinius tikslus, kurių reikia įgyvendinant to reglamento 9 straipsnyje nurodytus daugiamečius planus;

b)

poreikį turėti tinkamus, išsamius ir patikimus duomenis, būtinus sprendimams dėl žuvininkystės valdymo ir dėl ekosistemų, įskaitant pažeidžiamas rūšis ir buveines, apsaugos, priimti;

c)

poreikį turėti svarbius duomenis, būtinus darniam akvakultūros vystymuisi Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į daugiausia vietinį jos poveikio pobūdį;

d)

poreikį pagrįsti politikos priemonių poveikio vertinimus;

e)

sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į ekonomiškai naudingiausius sprendimus, kad būtų pasiektas duomenų rinkimo tikslas;

f)

poreikį išvengti esamų laiko eilučių lūžių;

g)

poreikį supaprastinti duomenų rinkimą ir jo nedubliuoti, kaip nustatyta 1 straipsnyje;

h)

prireikus, poreikį turėti duomenis, kurie apima žvejybą, apie kurią trūksta duomenų;

i)

regionų ypatumus ir regioninio koordinavimo grupėse sudarytus regioninius susitarimus;

j)

Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus;

k)

duomenų rinkimo veiklos aprėptį geografiniu ir laiko atžvilgiu.

5.   1 dalies b punkte nurodytas privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

a)

tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui, kad būtų įgyvendinti jos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)

informacijos poreikius, susijusius su tarptautiniu mastu sutarta vykdyti koordinavimo ir derinimo veikla;

c)

tai, kokia informacija būtina valdymo planams vertinti;

d)

tai, kokia informacija būtina ekosistemų kintamiesiems stebėti;

e)

tai, kokia informacija būtina, kad būtų užtikrinta tinkama išteklių rajonų aprėptis;

f)

poreikį išvengti jūroje atliekamų tyrimų dubliavimo ir

g)

poreikį išvengti esamų laiko eilučių lūžių.

6.   Išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju atskirų valstybių narių dalyvavimo 1 dalies b punkte nurodytuose moksliniuose tyrimuose jūroje taisyklės grindžiamos tuo, kokia bendro Sąjungai tenkančio atitinkamų išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio dalis tenka atitinkamoms valstybėms narėms. Išteklių, kuriems netaikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju tos taisyklės grindžiamos tuo, kokia bendro atitinkamų išteklių naudojimo santykinė dalis tenka atitinkamoms valstybėms narėms.

7.   Išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju 1 dalies c punkte nurodyta ribinė vertė nustatoma remiantis tuo, kokia bendro Sąjungai tenkančio atitinkamų išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio dalis tenka atitinkamai valstybei narei. Išteklių, kuriems netaikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju ta ribinė vertė nustatoma remiantis tuo, kokia bendro atitinkamų išteklių naudojimo santykinė dalis tenka atitinkamai valstybei narei. Akvakultūros ir perdirbimo sektorių atveju tokios ribinės vertės turi būti proporcingos valstybės narės tų sektorių dydžiui.

2 SKIRSNIS

Daugiametės sąjungos programos įgyvendinimas valstybėse narėse

6 straipsnis

Nacionaliniai darbo planai

1.   Nedarant poveikio esamoms Sąjungos teisės aktuose nustatytoms duomenų rinkimo pareigoms, valstybės narės renka duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 18 straipsnyje nurodytą veiksmų programą ir pagal darbo planą, parengtą vadovaujantis daugiamete Sąjungos programa ir Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsniu (toliau – nacionalinis darbo planas).

2.   Tvirtindama nacionalinius darbo planus pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 21 straipsnio 2 dalį, Komisija atsižvelgia į ŽMTEK pagal šio reglamento 10 straipsnį atliktą įvertinimą. Jei toks įvertinimas rodo, kad nacionalinis darbo planas neatitinka šio straipsnio arba neužtikrina duomenų mokslinio tinkamumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo, jos nuomone, būtinus to darbo plano pakeitimus. Po to atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai pataisytą nacionalinį darbo planą.

3.   Nacionaliniuose darbo planuose išsamiai aprašoma:

a)

kokie duomenys bus renkami pagal daugiametę Sąjungos programą;

b)

pasiskirstymas laiko ir geografiniu atžvilgiu bei dažnumas, kuriuo tie duomenys bus renkami;

c)

duomenų šaltinis ir procedūros bei metodai, pagal kuriuos duomenys bus renkami ir tvarkomi sudarant duomenų rinkinius, kurie bus teikiami mokslinių duomenų galutiniams naudotojams;

d)

kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistema, siekiant pagal 14 straipsnį užtikrinti tinkamą duomenų kokybę;

e)

kokia forma ir kada duomenys turi būti pateikti mokslinių duomenų galutiniams naudotojams, atsižvelgiant į mokslinių duomenų galutinių naudotojų poreikius, kai jie yra žinomi;

f)

tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo ir koordinavimo susitarimai, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, sudarytus siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus tikslus, ir

g)

kaip atsižvelgta į Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus.

4.   Rengdama savo nacionalinį darbo planą, kiekviena valstybė narė, dalyvaudama 9 straipsnyje nurodytų regioninio koordinavimo grupių veikloje, bendradarbiauja ir derina savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, visų pirma to paties jūrų regiono valstybėmis, kad būtų užtikrinta pakankama ir veiksminga aprėptis ir nedubliuojama duomenų rinkimo veikla. Vykstant tam procesui valstybės narės taip pat siekia tinkamu lygiu įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Kai tinkama, toks bendradarbiavimas ir koordinavimas taip pat gali vykti ne regioninio koordinavimo grupėse.

7 straipsnis

Nacionaliniai korespondentai

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį korespondentą ir apie tai informuoja Komisiją. Nacionalinis korespondentas atlieka ryšių punkto, per kurį Komisija ir valstybės narės keičiasi informacija, susijusia su nacionalinių darbo planų rengimu ir įgyvendinimu, funkciją.

2.   Be to, nacionalinis korespondentas visų pirma atlieka šias užduotis:

a)

koordinuoja 11 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos rengimą;

b)

užtikrina informacijos perdavimą valstybėje narėje, ir

c)

koordinuoja atitinkamų ekspertų dalyvavimą Komisijos rengiamuose ekspertų grupių posėdžiuose ir dalyvavimą atitinkamų 9 straipsnyje nurodytų regioninio koordinavimo grupių veikloje.

3.   Jei įgyvendinant nacionalinį darbo planą dalyvauja kelios valstybės narės įstaigos, nacionalinis korespondentas atsako už to darbo koordinavimą.

4.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis korespondentas turėtų pakankamus įgaliojimus atstovauti savo valstybei narei 9 straipsnyje nurodytose regioninio koordinavimo grupėse.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungoje

Valstybės narės bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus, siekdamos toliau gerinti duomenų kokybę, rinkimą laiku ir aprėptį, ir taip sudaro sąlygas toliau gerinti duomenų rinkimo metodų patikimumą, kad būtų pagerinta jų duomenų rinkimo veikla.

9 straipsnis

Regioninis koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.   Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje, valstybės narės koordinuoja savo duomenų rinkimo veiklą su kitomis valstybėmis narėmis tame pačiame jūrų regione ir deda visas pastangas suderinti savo veiksmus su trečiosiomis valstybėmis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame jūrų regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tie vandenys priklauso.

2.   Siekiant palengvinti regioninį koordinavimą, atitinkamos valstybės narės įsteigia regioninio koordinavimo grupes kiekvienam jūrų regionui.

3.   Regioninio koordinavimo grupės siekia parengti ir įgyvendinti duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūras, metodus, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės priemones, kad būtų sudarytos sąlygos toliau didinti mokslinių rekomendacijų patikimumą. Tuo tikslu regioninio koordinavimo grupės siekia parengti ir įdiegti regionines duomenų bazes.

4.   Regioninio koordinavimo grupes sudaro Komisijos ir valstybių narių paskirti ekspertai, įskaitant nacionalinius korespondentus.

5.   Regioninio koordinavimo grupės parengia savo veiklos darbo tvarkos taisykles ir dėl jų susitaria.

6.   Kai klausimai susiję su keliais jūrų regionais, regioninio koordinavimo grupės derina savo veiksmus tarpusavyje ir su Komisija.

7.   Kai būtina, regioninio koordinavimo grupių posėdžiuose stebėtojų teisėmis kviečiami dalyvauti atitinkamų mokslinių duomenų galutinių naudotojų, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 26 straipsnyje nurodytas atitinkamas mokslo įstaigas, regionines žuvininkystės valdymo organizacijas, patariamąsias tarybas ir trečiąsias valstybes, atstovai.

8.   Regioninio koordinavimo grupės gali parengti regioninių darbo planų projektus, kurie turi atitikti šį reglamentą ir Sąjungos daugiametę programą. Į tuos regioninių darbo planų projektus gali būti įtraukiamos 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 5 dalyje nurodytų duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūros, metodai ir kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės taisyklės, regioniniu lygmeniu koordinuojamos duomenų rinkimo strategijos ir duomenų teikimo regioninėms duomenų bazėms sąlygos. Jie taip pat gali apimti dalyvavimo jūroje atliekamuose moksliniuose tyrimuose išlaidų pasidalijimo susitarimus.

9.   Kai regioninio darbo plano projektas yra parengtas, atitinkamos valstybės narės jį pateikia Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti taikomas regioninis darbo planas, spalio 31 d., nebent vis dar taikomas esamas planas – tokiu atveju atitinkamos valstybės narės apie tai praneša Komisijai. Komisija gali patvirtinti regioninio darbo plano projektą priimdama įgyvendinimo aktą. Toks įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tuo tikslu Komisija, prireikus, atsižvelgia į 10 straipsnyje nurodytą ŽMTEK įvertinimą. Jei toks įvertinimas rodo, kad regioninio darbo plano projektas neatitinka šio straipsnio arba neužtikrina duomenų mokslinio tinkamumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo, jos nuomone, būtinus to darbo plano projekto pakeitimus. Po to atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai pataisytą regioninio darbo plano projektą.

10.   Laikoma, kad regioniniu darbo planu pakeičiamos arba papildomos atitinkamos kiekvienos susijusios valstybės narės parengtų nacionalinių darbo planų dalys.

11.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų regioninių darbo planų teikimo ir tvirtinimo procedūros, dalyvavimo jūroje atliekamuose moksliniuose tyrimuose išlaidų pasidalijimo susitarimai, jūrų regiono teritorija duomenų rinkimo tikslais, taip pat tų planų teikimo formatas ir tvarkaraščiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

ŽMTEK atliekamas darbo planų vertinimas

ŽMTEK įvertina nacionalinius ir regioninius darbo planus, nurodytus 6 ir 9 straipsniuose. Tai darydamas jis atsižvelgia į:

a)

tai, ar darbo planai ir visi jų pakeitimai atitinka 6 ir 9 straipsnius, ir

b)

1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais darbo planuose numatytų duomenų mokslinį tinkamumą ir siūlomų metodų bei procedūrų kokybę.

11 straipsnis

Nacionalinių darbo planų rezultatų vertinimas ir tvirtinimas

1.   Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai savo nacionalinių darbo planų įgyvendinimo ataskaitą. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl metinių ataskaitų teikimo ir tvirtinimo procedūros, formos ir tvarkaraščių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Laikydamasis 10 straipsnio, ŽMTEK įvertina:

a)

nacionalinių darbo planų vykdymą, ir

b)

valstybių narių surinktų duomenų kokybę.

3.   Komisija vertina nacionalinių darbo planų įgyvendinimą remdamasi:

a)

ŽMTEK atliktu įvertinimu, ir

b)

konsultacijomis su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis.

3 SKIRSNIS

Duomenų rinkimo procesui taikomi reikalavimai

12 straipsnis

Prieiga prie duomenų rinkimo vietų

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos paskirti duomenų rinkėjai, siekdami vykdyti savo pareigas, turėtų prieigą prie visų žvejybos laimikių, laivų ir kitų duomenų rinkimo vietų, verslo registrų ir bet kokių kitų būtinų duomenų.

2.   Nedarant poveikio tarptautiniams įsipareigojimams, Sąjungos žvejybos laivų kapitonai įleidžia į laivą mokslinius stebėtojus ir su jais bendradarbiauja, kad jie galėtų atlikti savo pareigas Sąjungos žvejybos laivuose ir, kai tinkama, naudotų nacionaliniuose darbo planuose nustatytus alternatyvius duomenų rinkimo metodus.

3.   Sąjungos žvejybos laivų kapitonai gali neįleisti į laivą pagal stebėjimo jūroje programą dirbančių mokslinių stebėtojų tik tuomet, kai laive akivaizdžiai trūksta vietos, arba dėl saugos priežasčių, laikantis nacionalinės teisės. Tokiais atvejais duomenys renkami taikant alternatyvius duomenų rinkimo metodus, kurie nustatyti nacionaliniame darbo plane; juos parengia ir kontroliuoja už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakinga institucija.

4 SKIRSNIS

Duomenų tvarkymo procesas

13 straipsnis

Duomenų saugojimas

Valstybės narės:

a)

užtikrina, kad pagal nacionalinius darbo planus surinkti pirminiai duomenys būtų saugiai laikomi kompiuterinėse duomenų bazėse, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų laikomi konfidencialiais;

b)

užtikrina, kad metaduomenys, susiję su pagal nacionalinius darbo planus surinktais pirminiais socialiniais ir ekonominiais duomenimis būtų saugiai laikomi kompiuterinėse duomenų bazėse;

c)

imasi visų būtinų techninių priemonių tokiems duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, jų būklės pablogėjimo, arba jų naudojimo ar platinimo be leidimo.

14 straipsnis

Duomenų kokybės kontrolė ir patvirtinimas

1.   Valstybės narės atsako už pagal nacionalinius darbo planus surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų, perduodamų mokslinių duomenų galutiniams naudotojams, kokybę ir išsamumą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

taikant tinkamas kokybės kontrolės procedūras būtų tinkamai patikrinama, ar pagal nacionalinius darbo planus surinktuose pirminiuose duomenyse nėra klaidų;

b)

išsamūs ir suvestiniai duomenys, gauti iš pagal nacionalinius darbo planus surinktų pirminių duomenų, būtų patvirtinami prieš juos perduodant mokslinių duomenų galutiniams naudotojams;

c)

a ir b punktuose nurodytos pirminių, išsamių ir suvestinių duomenų kokybės užtikrinimo procedūros būtų rengiamos pagal tarptautinių mokslo įstaigų, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, ŽMTEK ir regioninio koordinavimo grupių priimtas procedūras.

III SKYRIUS

DUOMENŲ NAUDOJIMAS

15 straipsnis

Prieiga prie pirminių duomenų ir jų perdavimas

1.   Kad būtų patikrintas pagal 6 straipsnio 1 dalį surinktų pirminių duomenų, išskyrus socialinius ir ekonominius duomenis, buvimas, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio a punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.

2.   Kad būtų patikrinti pagal 6 straipsnio 1 dalį surinkti socialiniai ir ekonominiai duomenys, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio b punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.

3.   Nedarant poveikio kitomis Sąjungos taisyklėmis nustatytoms pareigoms, valstybės narės sudaro susitarimus su Komisija, siekiant užtikrinti veiksmingą ir netrukdomą Komisijos prieigą prie jų nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių, nurodytų 1 ir 2 dalyse.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad jūroje atliekant mokslinius tyrimus surinkti pirminiai duomenys, laikantis Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, būtų perduoti tarptautinėms mokslo organizacijoms ir atitinkamoms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų mokslo įstaigoms.

16 straipsnis

Pirminių duomenų tvarkymas

1.   Valstybės narės tvarko pirminius duomenis sudarydamos išsamių arba suvestinių duomenų rinkinius, vadovaudamosi:

a)

atitinkamais tarptautiniais standartais, kai taikoma;

b)

protokolais, dėl kurių susitarta tarptautiniu ar regiono lygmeniu, kai taikoma.

2.   Kai būtina valstybė narė mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir Komisijai pateikia prašomiems duomenims tvarkyti taikomų metodų aprašymą ir nurodo jų statistines savybes.

17 straipsnis

Galimybės susipažinti su išsamiais ir suvestiniais duomenis užtikrinimo tvarka

1.   Siekdamos užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio ir šio reglamento taikymą, valstybės narės įdiegia atitinkamus procesus ir elektronines technologijas. Jos netaiko nereikalingų apribojimų, kurie trukdytų platinti išsamius ir suvestinius duomenis mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

2.   Valstybės narės užtikrina tinkamas apsaugos priemones tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais ar juridiniais asmenimis. Jei kyla rizika, kad bus nustatyta fizinio arba juridinio asmens tapatybė, valstybė narė gali atsisakyti perduoti atitinkamus išsamius ir suvestinius duomenis; tokiu atveju atitinkama valstybė narė pasiūlo anonimiškumą užtikrinančias alternatyvias priemones, skirtas mokslinių duomenų galutinių naudotojų nustatytiems poreikiams tenkinti.

3.   Tuo atveju, kai mokslinių duomenų galutiniai naudotojai prašymus pateikia tam, kad galėtų pagrįsti rekomendacijas žuvininkystės valdymo subjektams, valstybės narės užtikrina, kad svarbūs išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų atnaujinami ir kad atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai galėtų su jais susipažinti iki prašyme nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo nuo prašymo pateikti tuos duomenis gavimo dienos.

4.   Kitų nei 3 dalyje nurodytų prašymu atveju valstybės narės užtikrina, kad svarbūs išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų atnaujinami ir kad atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų su jais susipažinti per pagrįstą laikotarpį. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos valstybės narės informuoja prašymo pateikėją apie tokio laikotarpio trukmę, kuri turi būti proporcinga prašymo aprėpčiai, ir apie galimą poreikį papildomai tvarkyti prašomus duomenis.

5.   Tais atvejais, kai dėl prašymo pateikti duomenis, kurį pateikė kiti, nei 3 dalyje nurodyti mokslinių duomenų galutiniai naudotojai, ar kitos suinteresuotosios šalys, reikia papildomai tvarkyti jau surinktus duomenis, valstybės narės gali pateikti sąskaitą prašymo pateikėjui už faktines papildomo reikiamų duomenų tvarkymo prieš juos perduodant išlaidas.

6.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti 3 dalyje nurodytą terminą.

7.   Kai išsamių duomenų prašoma norint paskelbti mokslinę publikaciją, valstybės narės, siekdamos apsaugoti už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos paskirtų duomenų rinkėjų profesinius interesus, gali reikalauti, kad duomenys būtų paskelbti vėliau – praėjus trejiems metams nuo dienos, su kuria susiję tie duomenys. Apie visus tokius sprendimus ir jų priežastis valstybės narės praneša mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir Komisijai.

18 straipsnis

Suderinamos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos

1.   Kad sumažintų išlaidas ir sudarytų mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims palankesnes sąlygas susipažinti su išsamiais ir suvestiniais duomenimis, valstybės narės, Komisija, mokslinės patariamosios įstaigos ir atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai bendradarbiauja siekdami sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas, atsižvelgdami į Direktyvos 2007/2/EB nuostatas. Tomis sistemomis taip pat sudaromos palankios sąlygos informacijos skleidimui kitoms suinteresuotosioms šalims. Tokios sistemos gali būti regioninės duomenų bazės. Susitarimo dėl tokių sistemų pagrindas gali būti šio reglamento 9 straipsnio 8 dalyje nurodyti regioniniai darbo planai.

2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su procedūromis, forma, kodais ir tvarkaraščiais, naudotinais siekiant užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą, ir prireikus nustatyti apsaugos priemones tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos apima informaciją, susijusią su nustatytos ar galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

19 straipsnis

Atsisakymo pateikti duomenis peržiūra

Jei valstybė narė atsisako pateikti duomenis pagal 17 straipsnio 7 dalį, mokslinių duomenų galutinis naudotojas gali paprašyti Komisijos peržiūrėti šį atsisakymą. Jei Komisija nustato, kad atsisakymas nėra tinkamai pagrįstas, ji gali pareikalauti, kad valstybė narė pateiktų duomenis mokslinių duomenų galutiniam naudotojui per vieną mėnesį.

20 straipsnis

Mokslinių duomenų galutinių naudotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių pareigos

1.   Mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys:

a)

naudoja duomenis tik savo informacijos prašyme nurodytu tikslu pagal 17 straipsnį;

b)

tinkamai nurodo duomenų šaltinius;

c)

atsako už mokslo etikos požiūriu teisingą ir tinkamą duomenų naudojimą;

d)

informuoja Komisiją ir atitinkamas valstybes nares apie visas spėjamas su duomenimis susijusias problemas;

e)

pateikia atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai nuorodas į rezultatus, gautus naudojant duomenis;

f)

neperduoda prašomų duomenų trečiosioms šalims be atitinkamos valstybės narės pritarimo;

g)

neparduoda duomenų jokiai trečiajai šaliai.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus atvejus, kai mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys nevykdo pareigų.

3.   Kai mokslinių duomenų galutinis naudotojas ar kitos suinteresuotosios šalys nesilaiko kurio nors 1 dalyje nustatyto reikalavimo, Komisija gali atitinkamai valstybei narei leisti apriboti arba panaikinti tokių duomenų naudotojų prieigą prie duomenų.

IV SKYRIUS

PARAMA MOKSLINĖMS REKOMENDACIJOMS

21 straipsnis

Dalyvavimas tarptautinių įstaigų posėdžiuose

Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai ekspertai dalyvautų svarbiuose regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų posėdžiuose.

22 straipsnis

Tarptautinis koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo veiklą ir bendradarbiauja siekdamos toliau gerinti duomenų kokybę, rinkimą laiku ir aprėptį, kad būtų galima dar labiau pagerinti mokslinių rekomendacijų patikimumą, darbo planų kokybę ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, bei tarptautinių mokslo įstaigų darbo metodus.

2.   Toks veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas vyksta nedarant poveikio atviroms mokslinėms diskusijoms ir jais turi būti siekiama skatinti, kad mokslinės rekomendacijos būtų nešališkos.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Stebėsena

1.   Komisija ir ŽMTEK stebi pažangą įgyvendinant 25 straipsnyje nurodyto Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto darbo planus.

2.   Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 11 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 10 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Įgyvendinant šį reglamentą Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

26 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 panaikinamas nuo 2017 m. liepos 10 d.

2.   Nepaisant 1 dalies:

a)

panaikintos nuostatos ir toliau taikomos nacionalinėms programoms, patvirtintoms anksčiau nei 2017 m. liepos 10 d.

b)

daugiametė Sąjungos programa, galiojanti 2017 m. liepos 10 d., kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnyje, ir toliau taikoma visą jos trukmės laikotarpį arba tol, kol pagal šį reglamentą bus priimta nauja daugiametė programa, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

3.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. ABELA


(1)  OL C 13, 2016 1 15, p. 201.

(2)  OL C 120, 2016 4 5, p. 40.

(3)  2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(7)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(8)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1382/91 (OL L 403, 2006 12 30, p. 1).

(9)  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (OL L 97, 2008 4 9, p. 13).

(10)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13, p. 1).

(11)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(12)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(13)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(14)  2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2791/1999 (OL L 348, 2010 12 31, p. 17).

(15)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(16)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (OL L 354, 2016 12 23, p. 1).

(17)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(18)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(19)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(20)  2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/89 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12).

(21)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(22)  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(23)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(24)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(25)  2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas 2010/717/ES dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejyboje pakeitimų patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 321, 2010 12 7, p. 1).

(26)  2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9).

(27)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(28)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(29)  2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).

(30)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

(31)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(32)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(33)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(34)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(35)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 199/2008

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnis

2 straipsnio a, c–h punktai

3 straipsnio 1–7 punktai

2 straipsnio b, i, j ir k punktai

3 straipsnio 8 ir 9 punktai

3 straipsnis

4 ir 5 straipsniai

4 straipsnis

6 straipsnis

5 straipsnis

8 ir 9 straipsniai

7 straipsnis

6 straipsnis

10 straipsnis

7 straipsnis

11 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis

12 straipsnio 2 ir 3 dalys

12 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnis

18, 19 ir 20 straipsniai

17 straipsnis

21 straipsnis

19 straipsnis

22 straipsnis

20 straipsnis

23 straipsnis

21 straipsnis

24 straipsnis

22 straipsnis

25 ir 27 straipsniai

24 ir 25 straipsniai

26 straipsnis

23 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 2 dalis

28 straipsnis

26 straipsnis

29 straipsnis

27 straipsnis

Priedas

Priedas


Top