Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005D0359

2005/359/EB: 2005 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas, leidžiantis nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Jungtinių Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.) rąstų su žieve (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1298)

OJ L 114, 4.5.2005, p. 14–19 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OJ L 272M , 18.10.2005, p. 289–294 (MT)
Special edition in Bulgarian: Chapter 03 Volume 063 P. 223 - 229
Special edition in Romanian: Chapter 03 Volume 063 P. 223 - 229
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 054 P. 72 - 77

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2005/359/oj

4.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 114/14


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. balandžio 29 d.

leidžiantis nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Jungtinių Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.) rąstų su žieve

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1298)

(2005/359/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvą 2000/29/EB Jungtinių Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.) rąstai su žieve iš esmės negali būti įvežami į Bendriją dėl ąžuolų vytulį sukeliančio Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt įvežimo pavojaus.

(2)

Patirtis parodė, kad Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt paplitimo iš Jungtinių Valstijų pavojus gali būti pašalintas tam tikromis priemonėmis.

(3)

Viena iš tų priemonių yra fumigacija. Tam tikros valstybės narės paprašė, kad fumigantais apdoroti ąžuolų rąstai būtų importuojami tik per nurodytus uostus, turinčius reikiamas krovos ir tikrinimo priemones.

(4)

Taikant tam tikras technines sąlygas, baltojo ąžuolo grupei priskiriami ąžuolai gali būti fumigantais neapdorojami. Tam tikros valstybės narės paprašė leisti taikyti dar vieną leidžiančią nukrypti nuostatą – baltąjį ąžuolą importuoti tam tikrais mėnesiais. Ši antroji leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma tik toms Bendrijos dalims, kuriose galimi Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt pernešėjai yra mažai arba visiškai neaktyvūs žiemą, t. y. teritorijoms, esančioms į šiaurę nuo 45° platumos lygiagretės.

(5)

Komisija užtikrins, kad Jungtinės Valstijos pateiktų visą techninę informaciją, būtiną norint stebėti, kaip veikia reikalaujamos apsaugos priemonės.

(6)

Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikrą ribotą laiką nukrypti nuo nuostatos dėl ąžuolo (Quercus L.) rąstų su žieve įvežimo iš Jungtinių Valstijų.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2000/29/EB 5 straipsnio 1 dalies ir tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies i punkto trečios įtraukos tos pačios direktyvos IV priedo A dalies I skirsnio 3 punkto atžvilgiu, valstybėms narėms leidžiama nuo 2005 m. sausio 1 d. įvežti į savo teritoriją Jungtinių Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.) rąstus su žieve (toliau – rąstai), jei laikomasi 2–7 straipsniuose numatytų sąlygų.

2 straipsnis

1.   Kad būtų taikoma leidžianti nukrypti nuostata, rąstai turi būti apdoroti fumigantais ir identifikuoti taip, kaip nustatyta I priede.

2.   Valstybės narės gali leisti netaikyti fumigantais apdorotiems rąstams 5 straipsnio 1 dalyje dėl jų laikymo drėgnoje vietoje, 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.

3 straipsnis

1.   Rąstai iškraunami tik II priede išvardytuose uostuose.

2.   Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija, pasitarusi su kitomis valstybėmis narėmis, gali iš dalies pakeisti II priede pateiktą iškrovimo uostų sąrašą.

4 straipsnis

1.   Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnyje numatytus reikiamus patikrinimus atlieka specialiai informuoti arba parengti šio sprendimo tikslais pareigūnai, padedami 2000/29/EB 21 straipsnyje nurodytų ekspertų, ten pat nurodyta tvarka II priede išvardytuose uostuose arba 5 straipsnyje nurodytoje pirmojoje laikymo vietoje.

Jei iškrovimo uostas ir pirmoji laikymo vieta yra skirtingose valstybėse narėse, tos valstybės narės susitaria dėl vietos, kurioje turi būti atliekami patikrinimai, ir keičiasi informacija apie siuntų pristatymą ir laikymą.

2.   Patikrinimai apima:

a)

kiekvieno fitosanitarinio sertifikato patikrinimą;

b)

tapatumo patikrinimą, kurį sudaro kiekvieno rąsto žymos ir rąstų skaičiaus palyginimas su atitinkamame fitosanitariniame sertifikate pateikta informacija;

c)

fumigacijos spalvinės reakcijos testą, kaip nurodyta III priede, atliktą su tam tikru skaičiumi rąstų, atsitiktinai atrinktų iš kiekvienos siuntos.

3.   Jei patikrinimų rezultatai rodo, kad ne visa siunta atitinka 2 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, visa siunta pripažįstama netinkama ir išvežama iš Bendrijos.

Komisija ir visų valstybių narių atsakingos oficialios institucijos nedelsiant išsamiai informuojamos apie tą siuntą.

5 straipsnis

1.   Rąstai laikomi tik tose vietose, apie kurias buvo pranešta ir kurias patvirtino atitinkamos valstybės narės atsakingos oficialios institucijos, ir kuriose yra atitinkamos drėgnos laikymo patalpos, kuriomis galima naudotis per 2 dalyje nurodytą laikotarpį.

2.   Rąstai nuolat laikomi drėgnoje vietoje, pradedant laikyti ne vėliau, kaip nuo parausvėjimo momento gretimuose stelažuose su ąžuolais.

3.   Minėtos atsakingos oficialios institucijos tam tikrais intervalais reguliariai tikrina gretimus stelažus su ąžuolais, kad nustatytų Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt požymius.

Jei tikrinant nustatoma požymių, kuriuos galėjo sukelti Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt, tam tikrais metodais atliekamas tolesnis oficialus patikrinimas siekiant patvirtinti šių grybelių buvimą.

Patvirtinus Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt buvimą, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai.

6 straipsnis

1.   Rąstai apdorojami tik tose gamyklose, apie kurias buvo pranešta ir kurias patvirtino minėtos atsakingos oficialios institucijos.

2.   Žievė ir kitos perdirbimo atliekos nedelsiant sunaikinamos perdirbimo vietoje.

7 straipsnis

1.   Importuotojas prieš kiekvieną įvežimą gerokai iš anksto informuoja valstybės narės atsakingas oficialias institucijas apie numatytą pirmąją saugojimo vietą, nurodydamas:

a)

rąstų kiekį;

b)

kilmės šalį;

c)

pakrovimo uostą;

d)

iškrovimo uostą arba uostus;

e)

laikymo vietą arba vietas;

f)

vietą arba vietas, kuriose rąstai bus apdorojami.

2.   Importuotojui pranešus apie numatytą importuoti siuntą, kaip nurodyta 1 dalyje, atsakinga oficiali institucija prieš įvežimą oficialiai informuoja jį apie šiame sprendime numatytas sąlygas.

3.   1 ir 2 dalyje minėtos informacijos kopijas atitinkamos valstybės narės atsakinga oficiali institucija perduoda kompetentingai iškrovimo uosto institucijai.

8 straipsnis

1.   Valstybės narės gali leisti netaikyti 2 straipsnio 1 dalyje numatytos fumigacijos baltojo ąžuolo grupės Quercus L. rūšių rąstams, jei yra laikomasi šių sąlygų:

a)

visi siuntos rąstai priklauso tik baltojo ąžuolo grupės rūšims;

b)

rąstai yra identifikuojami taip, kaip numatyta IV priede;

c)

rąstai iš pakrovimo uostų išsiunčiami ne anksčiau kaip spalio 15 dieną ir į iškrovimo uostą pristatomi ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 dieną;

d)

rąstai laikomi drėgnoje vietoje;

e)

rąstai neįvežami ir nevežami per teritorijas, esančias į pietus nuo 45° platumos lygiagretės; tačiau Marselis gali būti iškrovimo uostas, jei garantuojama, kad siunta nedelsiant pervežama į teritorijas, esančias į šiaurę nuo 45° platumos lygiagretės;

f)

4 straipsnyje nurodyti patikrinimai apima apdorojimo fumigantais vietoje atliekamą spalvinės reakcijos testą ir IV priede apibūdintą baltojo ąžuolo rąstų identifikacijos spalvinį testą, atliekamus iš kiekvienos siuntos atsitiktinai atrinkus ne mažiau kaip 10 % rąstų.

Valstybės narės, kurioje laikomi rąstai, augalų apsaugos organizacija, nukrypdama nuo c punkto nuostatos, gali leisti siuntas iškrauti ir padėti į drėgnas laikymo vietas kitais metais po balandžio 30 d., kaip numatyta tame punkte, jei į iškrovimo uostą siunta buvo pristatyta nenumatytai vėluojant.

2.   1 dalis netaikoma Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Maltai ir Portugalijai.

9 straipsnis

Valstybės narės perduoda Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nuostatų, kurias jos priima remdamosi 1 straipsnyje numatytu leidimu, tekstus.

10 straipsnis

Valstybės narės, pasinaudojusios šiame sprendime numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, iki 2007 m. birželio 30 d. praneša Komisijai apie jos veikimą. Pranešime išsamiai nurodomi importuoti kiekiai.

Prireikus panašus pranešimas pateikiamas iki 2009 m. birželio 30 d.

11 straipsnis

Šis sprendimas galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 29 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/16/EB (OL L 57, 2005 3 3, p. 19).


I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE MINĖTOS FUMIGACIJOS IR SU JA SUSIJUSIO IDENTIFIKAVIMO SĄLYGOS

1.

Rąstai sukraunami dujoms nepralaidžioje priedangoje tokiu būdu ir iki tokio aukščio, kad dujos galėtų efektyviai pasiskirstyti tarp rąstų.

2.

Nepažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų oficialios augalų apsaugos organizacijos, t. y. Gyvūnų ir augalų sveikatos tikrinimo tarnybos (APHIS) nustatytų papildomų eksporto reikalavimų, rąstų krūva po priedanga 72 valandas apdorojama fumigantu, t. y. grynu metilo bromidu, esant minimaliai 240 g/m3 koncentracijai nuo viso tūrio ir bent + 5 °C pradinei rąstų temperatūrai. Po 24 valandų apdorojimo pirmiau nurodytai koncentracijai atkurti padidinamas dujų kiekis, per visą procedūrą išlaikant ne mažesnę nei + 5 °C rąstų temperatūrą. Remiantis moksliniais įrodymais ir Direktyvos 2000/29/EB 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali būti priimtas sprendimas, kad taikomi arba gali būti taikomi kiti metodai.

3.

1 ir 2 straipsniuose apibūdintas apdorojimo fumigantais procedūras atlieka oficialiai licencijuoti fumigacijos specialistai, naudojantys tinkamus apdorojimo įrenginius, dalyvaujant kvalifikuotiems, būtinus standartus atitinkantiems darbuotojams.

Specialistai išsamiai informuojami apie rąstų apdorojimo fumigantais procedūras.

Licencijuotų fumigacijos specialistų sąrašai ir jų pakeitimai nusiunčiami Komisijai. Komisija turi teisę paskelbti, kad konkretus licencijuotas fumigacijos specialistas yra nebepriimtinas šio sprendimo tikslams įgyvendinti. Vietos, kuriose licencijuoti specialistai atlieka fumigaciją, įrengiamos Bendrijos pakrovimo uostuose, bet atitinkama oficiali augalų apsaugos organizacija gali patvirtinti ir pačioje šalyje pasirinktas vietas.

4.

Fumigantais apdorotos siuntos identifikacinė žyma (skaičiai ir (arba) raidės) dedama ant kiekvieno apdorojamos krūvos rąsto galo taip, kad nenusitrintų. Fumigantais apdorotos siuntos identifikacinė žyma skirta siuntėjui. Ji negali būti naudojama kitų siuntų rąstams žymėti. Dokumentus apie identifikacines žymas saugo licencijuoti fumigacijos specialistai.

5.

Kiekvieną apdorojimo fumigantais procedūrą, įskaitant 4 punkte minėtą ženklinimą, atitinkamos oficialios augalų apsaugos organizacijos arba bendradarbiaujančios valstybės ir (arba) provincijos pareigūnai nuolat prižiūri taip, kad užtikrintų 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi.

6.

Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte numatytą oficialų fitosanitarinį sertifikatą išduoda atitinkama oficiali augalų apsaugos organizacija, baigus apdorojimą fumigantais ir atlikus 5 straipsnyje nurodytus veiksmus bei patikrinimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, taikant tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte bei šiame priede nustatytas sąlygas.

7.

Šiame sertifikate nurodomas genties arba rūšies mokslinis pavadinimas, rąstų skaičius siuntoje ir 4 punkte minėtos fumigantais apdorotos siuntos identifikacinės žymos, nepažeidžiant reikalavimų dėl informacijos, kurią reikia pateikti skirsnyje apie dezinsekciją ir (arba) dezinfekciją.

Sertifikato „Papildoma deklaracija“ dalyje visuomet nurodoma:

„Šiuo dokumentu patvirtinama, kad pagal šį sertifikatą pervežamus rąstus fumigantais apdorojo ……………… (licencijuotas fumigacijos specialistas) ……………… (apdorojimo vieta), laikydamasis Komisijos sprendimo 2005/359/EB I priedo nuostatų“.

8.

Kai rąstai turi būti išvežami per Kanados pakrovimo ir iškrovimo uostus, visas arba dalį 1–7 punktuose nustatytų priemonių, kurias vykdo tam tikra oficiali augalų apsaugos organizacija, gali vykdyti ir Kanados maisto tikrinimo agentūra (CFIA).


II PRIEDAS

IŠKROVIMO UOSTAI

1.

Amsterdamo

2.

Antverpeno

3.

Arhuso

4.

Bilbao

5.

Bremeno

6.

Bremerhaveno

7.

Kopenhagos

8.

Hamburgo

9.

Klaipėda

10.

Larnakos

11.

Lauterborgo

12.

Leghorno

13.

Havro

14.

Lemesos

15.

Lisabonos

16.

Marselio

17.

Marsaxlokk

18.

Mugos (Muuga)

19.

Neapolio

20.

Nordenhamo

21.

Oporto

22.

Pirėjaus (Piraeus)

23.

Ravenos

24.

Rostoko

25.

Roterdamo

26.

Salerno

27.

Sines

28.

Štralzundo

29.

Valensijos

30.

Valetos (Valletta)

31.

Venecijos

32.

Vigo

33.

Vismarko

34.

Zėbriugės (Zeebrugge)


III PRIEDAS

FUMIGACIJOS SPALVINĖS REAKCIJOS TESTAS

4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas fumigacijos spalvinės reakcijos testas atliekamas taip:

 

Tiriamieji per visą storį balanų pavyzdžiai specialiu grąžtu paimami iš vietų, kuriose yra nesugadinta žievė, ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo rąsto galų ir pamerkiami į ką tik paruoštą (ne anksčiau kaip prieš dieną) 1 % 2,3,5-trifenil-2H-tetrazolio chlorido (TTC) tirpalą su distiliuotu vandeniu. Pavyzdžiai, kurie po trijų dienų mirkymo nenusidažo raudonai, laikomi deramai apdoroti fumigantais.


IV PRIEDAS

BALTOJO ĄŽUOLO RĄSTŲ IDENTIFIKAVIMAS

1.

Atitinkamos oficialios augalų apsaugos organizacijos pareigūnai vizualiai nustato, kiek tai įmanoma, ar kiekvienas rąstas priklauso baltojo ąžuolo grupei, arba atlieka baltojo ąžuolo rąstų identifikavimo spalvinius testus, kaip apibrėžta 2 punkte. Šis identifikacinis spalvinis testas atliekamas ne mažiau kaip su 10 % rąstų iš vienos siuntos.

2.

Baltojo ąžuolo rąstų identifikaciniam spalviniam testui atlikti švari, sausu paviršiumi šerdinė mažiausiai penkių centimetrų skersmens mediena nupurškiama arba nudažoma 10 % sodos nitrito tirpalu. Testas vertinamas po 20–60 min. nuo jo pradžios. Esant žemesnei kaip – 2,5 °C temperatūrai, į tirpalą galima įpilti 20 % etilenglikolio, veikiančio kaip antifrizas. Rąstų pavyzdžiai, kurių natūrali spalva tampa ruda su rausvu atspalviu, o vėliau pasikeičia nuo juodos iki pilkai mėlynos spalvos, laikomi priklausančiais baltojo ąžuolo grupei.

3.

Kiekvienas rąstas, atitinkamai oficialiai augalų apsaugos organizacijai ar bendradarbiaujantiems valstybės arba provincijos pareigūnams prižiūrint, pažymimas „WO.“

4.

Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte reikalaujamą oficialų fitosanitarinį sertifikatą išduoda atitinkama oficiali augalų apsaugos organizacija, remdamasi atliktais 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais veiksmais. Sertifikate nurodomas genties arba rūšies mokslinis pavadinimas ir rąstų skaičius siuntoje. Skyrelyje „Papildoma informacija“ įrašoma:

„Šiuo dokumentu patvirtinama, kad pagal šį sertifikatą vežami rąstai priklauso tik baltojo ąžuolo grupės rūšims.“


Top