EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0241

2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais Tekstas svarbus EEE

OJ L 74, 14.3.2014, p. 8–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 23/12/2020

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2014/241/oj

14.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 74/8


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 241/2014

2014 m. sausio 7 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 27 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 28 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 29 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą, 32 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 36 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 41 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 52 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 76 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 78 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, 79 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 83 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 481 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą ir 487 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes siejasi su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų sudedamosiomis dalimis ir su atskaitymais iš tų pačių sudedamųjų nuosavų lėšų dalių taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti tuo pat metu, nuoseklumą ir asmenims, kuriems tie įpareigojimai taikomi, sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai juos apžvelgti ir su jais susipažinti vienoje vietoje, pageidautina visus techninius nuosavų lėšų reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, įtraukti į vieną reglamentą;

(2)

siekiant visoje Sąjungoje labiau suderinti tai, kaip numatomi dividendai turi būti atskaitomi iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, būtina nustatyti atskaitymo vertinimo būdų hierarchiją: visų pirma, atitinkamo organo sprendimas dėl paskirstymo, antra, dividendų politika ir, trečia, anksčiau taikytas mokėjimo koeficientas;

(3)

be bendrųjų nuosavoms lėšoms taikomų reikalavimų, prie kurių pridedami specialieji tam tikrų rūšių įstaigoms nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar kurie iš dalies tais specialiaisiais reikalavimais keičiami, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos galėtų nustatyti, kad tam tikros pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamos rūšies įmonė nuosavų lėšų tikslais laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo ar panašia įstaiga, taip siekiant sumažinti riziką, kad kokia nors įstaiga galėtų veikti naudodamasi specialiu savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ar panašios įstaigos, kuriai gali būti taikomi specialūs nuosavų lėšų reikalavimai, statusu, jeigu ta įstaiga neturi Sąjungos kooperatinės bankininkystės sektoriaus įstaigoms būdingų savybių;

(4)

tam tikrais atvejais tikslinga pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo ar panašia įstaiga pripažintos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojus skirti nuo tos įstaigos narių, nes nariams paprastai reikia turėti kapitalo priemonių, kad jie turėtų teisę į dividendus, taip pat teisę į pelno ir rezervų dalį;

(5)

apskritai kiekvienai kooperatinei bendrovei, taupymo įstaigai, savidraudos įmonei ar panašiai įstaigai bendrai būdinga tai, kad jos savo veiklą vykdo savo klientų ir narių naudai ir kaip paslaugą visuomenei. Sukaupti ir sumokėti finansinę grąžą išorės kapitalo teikėjams, kaip antai akcinių bendrovių akcininkams, nėra jos pagrindinis tikslas. Dėl šios priežasties tokių įstaigų naudojamos kapitalo priemonės skiriasi nuo kapitalo priemonių, kurias išleidžia akcinės bendrovės ir kurios turėtojams veiklos tęstinumo sąlygomis ir likvidavimo atvejais paprastai suteikia visišką prieigą prie rezervų ir pelno ir gali būti perleistos trečiajai šaliai;

(6)

apskritai kooperatinėms įstaigoms bendrai būdinga tai, kad nariai gali atsisakyti narystės, taigi gali pareikalauti, kad jų turimos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės būtų išpirktos. Tai netrukdo kooperatinei bendrovei išleisti kvalifikuotųjų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, pagal kurių nuostatas turėtojams nesuteikiama galimybės grąžinti priemones įstaigai, jeigu šios priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio nuostatas. Jeigu įstaiga pagal to reglamento 29 straipsnį išleidžia įvairių rūšių priemonių, be privilegijų, nustatytų to reglamento 29 straipsnio 4 dalyje, neturėtų būti taikoma jokių kitų privilegijų, kurios būtų skiriamos tik kai kurių šių rūšių priemonėms;

(7)

taupymo įstaigos paprastai turi fondo organizacinę struktūrą, kurioje nėra kapitalo savininko, o tai reiškia, kad nėra nieko, kas dalyvautų įstaigos kapitale ir galėtų gauti naudos iš jos pelno. Viena pagrindinių savidraudos įmonių savybių susijusi su tuo, kad nariai į įstaigos kapitalą paprastai neįneša jokių įnašų ir įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna naudos iš tiesioginio rezervų paskirstymo. Tai neturėtų trukdyti šioms įstaigoms savo veiklos plėtros tikslais išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių investuotojams ar nariams, kurie gali dalyvauti kapitale ir tam tikru mastu gauti naudos iš rezervų veiklos tęstinumo sąlygomis ir likvidavimo atveju;

(8)

visos esamos įstaigos, kurios pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kaip savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ar panašios įstaigos buvo įsteigtos ir pripažintos dar iki 2012 m. gruodžio 31 d., taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį, prie tokių kategorijų, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, bus toliau priskiriamos tol, kol tebeatitinka kriterijus, kurie pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus lėmė tokį jų pripažinimą vienu iš tų subjektų;

(9)

atvejus, kurie būtų laikomi netiesioginiu visų rūšių kapitalo priemonių finansavimu, yra labiau praktiška ir visapusiška apibrėžti nustatant priešingos sąvokos, t. y. tiesioginio finansavimo, charakteristikas;

(10)

siekiant taikyti nuosavų lėšų taisykles savidraudos įmonėms, kooperatinėms bendrovėms, taupymo ir panašioms įstaigoms, reikia tinkamai atsižvelgti į tokių įstaigų ypatumus. Reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis, be kita ko, būtų užtikrinta, kad tokios įstaigos atitinkamais atvejais galėtų apriboti savo kapitalo priemonių išpirkimą. Todėl jeigu atsisakyti išpirkti priemones šių rūšių įstaigoms pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus yra draudžiama, būtina šias priemones reglamentuojančiomis nuostatomis įstaigai suteikti galimybę atidėti jų išpirkimą ir apriboti išpirktiną sumą. Be to, atsižvelgiant į galimybės apriboti išpirkimą ar jį atidėti svarbą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai apriboti kooperatyvų akcijų išpirkimą, o įstaigos kiekvieną sprendimą apriboti išpirkimą turėtų patvirtinti dokumentais;

(11)

būtina apibrėžti pelno iš pardavimų, siejamo su būsimomis dėl pakeitimo vertybiniais popieriais atsirandančiomis pajamomis iš maržos, sąvokos sampratą, suderinti ją su tarptautine praktika, pvz., Bazelio bankų priežiūros komiteto apibrėžta praktika, ir užtikrinti, kad į įstaigos nuosavas lėšas nebūtų įtraukiamas joks pelnas iš pardavimų, kuris galėtų būti anuliuotas, nes toks pelnas yra nepastovus;

(12)

siekiant vengti reguliuojamojo arbitražo ir užtikrinti suderintą kapitalo reikalavimų taisyklių taikymą Sąjungoje, svarbu užtikrinti, kad tam tikrų straipsnių, kaip antai einamųjų finansinių metų nuostolių, atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, ir nustatytų išmokų pensijų fondo turto, atskaitymui iš nuosavų lėšų būtų taikomas vienodas metodas;

(13)

siekiant užtikrinti, kad paskatos išpirkti būtų visoje Sąjungoje nuosekliai vertinamos, būtina apibūdinti atvejus, kuriais sukuriami lūkesčiai, kad priemonė tikriausiai bus išpirkta. Taip pat reikia numatyti taisykles, kurios leistų laiku taikyti nuostolių padengimo mišriomis priemonėmis mechanizmus, kad ateityje šių priemonių gebėjimą padengti nuostolius būtų galima pagerinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad specialiosios paskirties subjektų išleidžiamos priemonės rizikos ribojimo požiūriu užtikrina mažesnį tikrumą negu tiesiogiai išleidžiamos priemonės, specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų emisijai turi būti apribotas ir griežtai apibrėžtas;

(14)

privaloma tinkamai suderinti būtinybę užtikrinti, kad įstaigų netiesiogiai turimų kapitalo dalių, susidarančių dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, pozicijos rizikos ribojimo požiūriu būtų tinkamai apskaičiuojamos, ir būtinybę užtikrinti, kad tai toms įstaigoms netaptų per daug sudėtinga;

(15)

manoma, jog būtina nustatyti išsamią ir visapusę tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos galėtų duoti leidimą mažinti nuosavas lėšas. Apie nuosavų lėšų priemonių išpirkimą, mažinimą ir atpirkimą šių priemonių turėtojams neturėtų būti pranešama anksčiau, nei įstaiga gauna išankstinį atitinkamos kompetentingos institucijos leidimą. Įstaigos turėtų pateikti išsamų sudedamųjų dalių sąrašą, kad kompetentingai institucijai, prieš jai nusprendžiant, ar duoti leidimą, būtų suteikta visa susijusi informacija;

(16)

laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų straipsnių netaikymas numatomas siekiant, jei taikoma, suderinti finansinės paramos teikimo planus ir sudaryti galimybes juos taikyti. Todėl tokios išimtys neturėtų būti taikomos ilgiau, nei įgyvendinami finansinės paramos teikimo planai;

(17)

kad specialiosios paskirties subjektų priemones būtų galima įtraukti į papildomo 1 lygio ir 2 lygio nuosavų lėšų straipsnius, šių specialiosios paskirties subjektų turtas, neinvestuotas į įstaigų išleistas nuosavų lėšų priemones, turėtų likti minimalus ir nereikšmingas. Kad tai būtų pasiekta, ta turto suma turėtų būti apribota nustatant ribą, išreikštą santykiu su vidutiniu bendru tokio specialiosios paskirties subjekto turtu;

(18)

pereinamojo laikotarpio nuostatomis siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos reguliavimo sistemos, todėl taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl filtrų ir atskaitymų svarbu užtikrinti, kad ši Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka būtų taikoma nuosekliai, bet taip, kad būtų atsižvelgta į pradinį tašką, kuris nuo pradžių nustatytas nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta ankstesnė Sąjungos reguliavimo tvarka, kurią sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB (2) ir 2006/49/EB (3);

(19)

perteklines bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomo 1 lygio kapitalo priemones, kurios lieka galioti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pereinamojo laikotarpio nuostatas, remiantis šiomis nuostatomis leidžiama įtraukti į žemesnių kapitalo lygių priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytas ribas. Tačiau dėl to žemesnių kapitalo lygių priemonėms, kurioms taikomas tęstinumo principas, nustatytos ribos negali būti keičiamos, todėl įtraukti į žemesnio lygio kapitalo tęstinumo ribas turėtų būti galima tik tuo atveju, jeigu tame žemesniame lygyje yra pakankama atsarga, kol bus pasiekta viršutinė riba. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad to perteklinės priemonės yra aukštesnio kapitalo lygio, turėtų būti įmanoma tas priemones vėliau perklasifikuoti ir priskirti prie aukštesnio lygio kapitalo;

(20)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(21)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

(22)

Europos bankininkystės institucija turėtų atlikti šio reglamento ir visų pirma leidimo išpirkti savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ar panašių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones taisyklių taikymo peržiūrą ir prireikus pasiūlyti pakeitimų;

(23)

Europos bankininkystės institucija su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija konsultavosi dėl trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir įmonių, kurios taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį nepatenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (5) taikymo sritį, kapitalo priemonėms taikomos tvarkos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

a)

sąvokos „numatomas“ reikšmės nustatant, ar numatomi mokesčiai arba dividendai buvo atskaityti iš nuosavų lėšų, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 4 dalį;

b)

sąlygų, pagal kurias kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad tam tikros pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamos rūšies įmonė pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 2 dalį laikoma savidraudos įmone, kooperatine bendrove, taupymo įstaiga ar panašia įstaiga;

c)

taikomų netiesioginio kapitalo priemonių finansavimo formų ir pobūdžio pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 5 dalį;

d)

išpirkimo apribojimų, būtinų tuo atveju, kai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus įstaigai draudžiama atsisakyti išpirkti nuosavų lėšų priemones, pobūdžio pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 6 dalį;

e)

pelno iš pardavimų sąvokos nustatymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 2 dalį;

f)

atskaitymų iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių ir kitų atskaitymų, susijusių su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsniais, taikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 2 dalį;

g)

kriterijų, pagal kuriuos kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 straipsnio 2 dalį įstaigoms leidžia mažinti nustatytų išmokų pensijų fondo turto sumą;

h)

paskatų išpirkti formos ir pobūdžio, įrašymo, susijusio su papildomo 1 lygio kapitalo priemone ir atliekamo po laikino pagrindinės sumos nurašymo, pobūdžio, su tam tikrais įvykiais susijusios tvarkos ir terminų, priemonių požymių, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui, ir specialiosios paskirties subjektų naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 2 dalį;

i)

konservatyvumo lygio, kurį būtina taikyti įvertinimuose (sąmatose), pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 4 dalį naudojamuose kaip alternatyva netiesiogiai turimų kapitalo dalių, susidarančių dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, pagrindinėms pozicijoms apskaičiuoti;

j)

tam tikrų išsamių sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad priežiūros institucija galėtų duoti leidimą mažinti nuosavas lėšas, ir susijusios tvarkos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 5 dalį;

k)

sąlygų, kuriomis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 2 dalį gali būti laikinai netaikomos atskaitymo iš nuosavų lėšų nuostatos;

l)

turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjekto veikimu, rūšių ir sąvokų „minimalus“ ir „nereikšmingas“ nustatant specialiosios paskirties subjekto išleistą kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio ir 2 lygio kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 83 straipsnio 2 dalį;

m)

išsamių nuosavų lėšų koregavimo sąlygų pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnio 6 dalyje;

n)

sąlygų, pagal kurias straipsnių, kuriems netaikomas tęstinumo principas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ar papildomo 1 lygio kapitalo straipsniuose, tęstinumas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 3 dalį užtikrinamas kitose sudedamosiose nuosavų lėšų dalyse.

II   SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ SUDEDAMOSIOS DALYS

1   SKIRSNIS

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir priemonės

1   poskirsnis

Numatomi dividendai ir mokesčiai

2 straipsnis

Sąvokos „numatomas“ reikšmė kalbant apie numatomus dividendus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies b punktą

1.   Numatomų dividendų suma, kurią įstaigos turi atskaityti iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalyje, nustatoma pagal 2–4 dalis.

2.   Jeigu įstaigos valdymo organas oficialiai priėmė sprendimą dėl paskirstytinos dividendų sumos arba pasiūlė atitinkamam įstaigos organui priimti tokį sprendimą, ši suma atskaitoma iš atitinkamo tarpinio arba metų pabaigos pelno.

3.   Jeigu mokami tarpiniai dividendai, tarpinio pelno sumos likutis, kuris susidaro atlikus 2 dalyje nustatytą apskaičiavimą ir turi būti pridėtas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, atsižvelgiant į 2 ir 4 dalyse nustatytas taisykles sumažinamas visų numatomų dividendų, kurie, kaip galima tikėtis, bus išmokėti iš to tarpinio pelno likučio kartu su galutiniais visų finansinių metų dividendais, suma.

4.   Prieš valdymo organui oficialiai priimant sprendimą dėl dividendų paskirstymo arba pasiūlant atitinkamam organui priimti tokį sprendimą, numatomų dividendų suma, kurią įstaigos turi atskaityti iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, yra lygi tarpinio arba metų pabaigos pelno sumai, padaugintai iš dividendų išmokėjimo koeficiento.

5.   Dividendų išmokėjimo koeficientas nustatomas remiantis valdymo organo arba kito atitinkamo organo atitinkamam laikotarpiui patvirtinta dividendų politika.

6.   Jeigu pagal dividendų politiką taikomos išmokėjimo ribos, o ne nustatyto dydžio vertė, taikant 2 dalį turi būti naudojama viršutinė riba.

7.   Nesant patvirtintos dividendų politikos arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, tikėtina, kad įstaiga savo dividendų politikos netaikys arba ši politika nėra rizikos ribojimu pagrįstas pagrindas atskaitymo sumai nustatyti, dividendų išmokėjimo koeficientas grindžiamas didžiausia iš šių verčių:

a)

vidutinis dividendų išmokėjimo koeficientas trejais metais iki aptariamų metų;

b)

prieš aptariamus metus buvusių metų dividendų išmokėjimo koeficientas.

8.   Kompetentinga institucija gali leisti įstaigai pakoreguoti 7 dalies a ir b punktuose apibūdintą dividendų išmokėjimo koeficiento apskaičiavimą neįtraukiant tuo laikotarpiu išmokėtų išskirtinių dividendų.

9.   Atskaitytina numatomų dividendų suma nustatoma atsižvelgiant į visus paskirstymui taikomus reguliavimo apribojimus, visų pirma apribojimus, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (6) 141 straipsnį. Jeigu įvykdoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta sąlyga, pelno suma atskaičius numatomus mokesčius, kuriems taikomi tokie apribojimai, gali būti visa įtraukta į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius. Jeigu tokie apribojimai taikomi, numatomi dividendai, kurie turi būti atskaityti, yra grindžiami kapitalo apsaugos planu, kurį kompetentinga institucija patvirtina pagal Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnį.

10.   Numatomų dividendų, dėl kurių mokėjimo formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma nesumažėja, pvz., dividendinių akcijų, suma iš tarpinio arba metų pabaigos pelno, įtrauktino į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, nėra atskaitoma.

11.   Prieš leisdama įstaigai įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, kompetentinga institucija įsitikina, kad pagal taikytiną apskaitos sistemą arba bet kokius kitus koregavimus buvo atlikti visi būtini atskaitymai iš tarpinio arba metų pabaigos pelno ir visi atskaitymai, susiję su numatomais dividendais.

3 straipsnis

Sąvokos „numatomas“ reikšmė kalbant apie numatomus mokesčius pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies b punktą

1.   Numatomų mokesčių sumą, į kurią turi būti atsižvelgta, sudaro:

a)

taikomų mokesčių suma;

b)

suma, susijusi su bet kokiais įpareigojimais ar aplinkybėmis, kurie atsiranda susijusiu ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl kurių įstaigos pelnas gali sumažėti, jeigu kompetentinga institucija nėra įsitikinusi, kad buvo atlikti visi būtini su tuo susiję vertės koregavimai, kaip antai papildomi vertės koregavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 34 straipsnį, ar suformuoti visi būtini atidėjiniai.

2.   Numatomi mokesčiai, į kuriuos pelno (nuostolių) ataskaitoje dar nebuvo atsižvelgta, priskiriami tam tarpiniam laikotarpiui, kuriuo jie taikyti, kad pagrįsta numatomų mokesčių suma būtų įtraukta į kiekvieną tarpinį laikotarpį. Į esminius ar vienkartinius įvykius visapusiškai nedelsiant atsižvelgiama tuo tarpiniu laikotarpiu, kuriuo jie įvyksta.

3.   Prieš leisdama įstaigai įtraukti tarpinį arba metų pabaigos pelną į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius, kompetentinga institucija įsitikina, kad pagal taikytiną apskaitos sistemą arba bet kokius kitus koregavimus buvo atlikti visi būtini atskaitymai iš tarpinio arba metų pabaigos pelno ir visi atskaitymai, susiję su numatomais mokesčiais.

2   poskirsnis

Savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės, taupymo ir panašios įstaigos

4 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatytomis kooperatinėmis bendrovėmis, rūšys

1.   Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma kooperatine bendrove, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2.   Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)

Austrijoje: įstaigos, pagal Gesetz über Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften (GenG) įregistruotos kaip eingetragene Genossenschaft (e.Gen.) arba registrierte Genossenschaft;

b)

Belgijoje: įstaigos, įregistruotos kaip société coopérative/coöperatieve vennootschap ir patvirtintos taikant 1962 m. sausio 8 d. karališkąjį dekretą, kuriuo nustatomos nacionalinių kooperatinių bendrovių grupių ir kooperatinių bendrovių patvirtinimo sąlygos;

c)

Kipre: įstaigos, įregistruotos kaip Συνεργατικό Πιστωτικό Ίδρυμα ή ΣΠΙ ir įsteigtos pagal 1985 m. kooperatinių bendrovių teisės aktus;

d)

Čekijoje: įstaigos, pagal zákon upravující činnost spořitelních a úvěrních družstev turinčios leidimą veikti kaip spořitelní a úvěrní družstvo;

e)

Danijoje: įstaigos, pagal Danijos finansų įmonių įstatymą įregistruotos kaip andelskasser arba sammenslutninger af andelskasser;

f)

Suomijoje: įstaigos, įregistruotos kaip vienos iš šių kategorijų:

1)

Osuuspankki arba andelsbank pagal laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista arba lag om andelsbanker och andra kreditinstitut i andelslagsform;

2)

Muu osuuskuntamuotoinen luottolaitos arba annat kreditinstitut i andelslagsform pagal laki osuuspankeista ja muista osuuskuntamuotoisista luottolaitoksista arba lag om andelsbanker och andra kreditinstitut i andelslagsform;

3)

Keskusyhteisö arba centralinstitutet pagal laki talletuspankkien yhteenliittymästä arba lag om en sammanslutning av inlåningsbanker;

g)

Prancūzijoje: įstaigos, pagal Loi no47–1775 du 10 septembre 1947 portant statut de la coopération įregistruotos kaip sociétés coopératives ir pagal Code monétaire et financier, partie législative, Livre V, titre Ier, chapitre II turinčios leidimą veikti kaip banques mutualistes ou coopératives;

h)

Vokietijoje: įstaigos, įregistruotos kaip eingetragene Genossenschaft (eG) pagal Gesetz betreffend die Erwerbs- und Wirtschaftsgenossenschaften (Genossenschaftsgesetz – GenG);

i)

Graikijoje: įstaigos, pagal Kooperatinių bendrovių įstatymą Nr. 1667/1986 įregistruotos kaip Πιστωτικοί Συνεταιρισμοί ir veikiančios kaip kredito įstaigos; pagal Bankininkystės įstatymą Nr. 3601/2007 jos gali būti žymimos kaip Συνεταιριστική Τράπεζα;

j)

Vengrijoje: įstaigos, pagal 1996 m. įstatymą Nr. CXII dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių įregistruotos kaip Szövetkezeti hitelintézet;

k)

Italijoje: įstaigos, įregistruotos kaip vienos iš šių kategorijų:

1)

Banche popolari, nurodyti 1993 m. rugsėjo 1 d. įstatyminiame dekrete Nr. 385;

2)

Banche di credito cooperativo, nurodyti 1993 m. rugsėjo 1 d. įstatyminiame dekrete Nr. 385;

3)

Banche di garanzia collettiva dei fidi, nurodyti 2003 m. rugsėjo 30 d. įstatyminio nutarimo Nr. 269, pertvarkyto į 2003 m. lapkričio 24 d. įstatymą Nr. 326, 13 straipsnyje;

l)

Liuksemburge: įstaigos, įregistruotos kaip Sociétés coopératives, kaip apibrėžta 1915 m. rugpjūčio 10 d. komercinių įmonių įstatymo VI skirsnyje;

m)

Nyderlanduose: įstaigos, pagal Title 3 of Book 2 Rechtspersonen of the Burgerlijk wetboek įregistruotos kaip coöperaties arba onderlinge waarborgmaatschappijen;

n)

Lenkijoje: įstaigos, įregistruotos kaip bank spółdzielczy pagal Prawo bankowe nuostatas;

o)

Portugalijoje: įstaigos, pagal Regime Jurídico do Crédito Agrícola Mútuo e das Cooperativas de Crédito Agrícola, patvirtintą Decreto-Lei n.o 24/91, de 11 de Janeiro, įregistruotos kaip Caixa de Crédito Agrícola Mútuo arba kaip Caixa Central de Crédito Agrícola Mútuo;

p)

Rumunijoje: įstaigos, pagal Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 99/2006 dėl kredito įstaigų ir kapitalo pakankamumo, patvirtinto su pakeitimais ir papildymais Įstatymu Nr. 227/2007, nuostatas įregistruotos kaip Organizații cooperatiste de credit;

q)

Ispanijoje: įstaigos, įregistruotos kaip Cooperativas de Crédito pagal Ley 13/1989, de 26 de mayo, de Cooperativas de Crédito;

r)

Švedijoje: įstaigos, pagal Lag (1995:1570) om medlemsbanker įregistruotos kaip Medlemsbank arba pagal Lag (2004:297) om bank- och finansieringsrörelse įregistruotos kaip Kreditmarknadsförening;

s)

Jungtinėje Karalystėje: įstaigos, pagal 1965 m. Industrial and Provident Societies Act ir pagal 1969 m. Industrial and Provident Societies Act (Northern Ireland) įregistruotos kaip cooperative societies.

3.   Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4.   Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma kooperatine bendrove, kai 3 dalyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojai, kurie gali būti įstaigos nariai arba gali jais nebūti, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus turi galimybę pasitraukti, jie taip pat gali turėti teisę grąžinti kapitalo priemonę įstaigai, tačiau tik atsižvelgiant į taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, įmonės įstatuose, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir šiame reglamente nustatytus apribojimus. Tai netrukdo įstaigai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus išleisti nariams ir ne nariams Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnį atitinkančias bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias teisė grąžinti kapitalo priemonę įstaigai nesuteikiama.

5 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nustatytomis taupymo įstaigomis, rūšys

1.   Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma taupymo įstaiga, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2.   Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)

Austrijoje: įstaigos, pagal Bundesgesetz über die Ordnung des Sparkassenwesens (Sparkassengesetz – SpG) 1 punkto 1 papunktį įregistruotos kaip Sparkasse;

b)

Danijoje: įstaigos, pagal Danijos finansų įmonių įstatymą įregistruotos kaip Sparekasser;

c)

Suomijoje: įstaigos, pagal Säästöpankkilaki arba Sparbankslag įregistruotos kaip Säästöpankki arba Sparbank;

d)

Vokietijoje: įstaigos, įregistruotos kaip Sparkasse taip:

1)

Sparkassengesetz für Baden-Württemberg (SpG);

2)

Gesetz über die öffentlichen Sparkassen (Sparkassengesetz – SpkG) in Bayern;

3)

Gesetz über die Berliner Sparkasse und die Umwandlung der Landesbank BerlinGirozentrale – in eine Aktiengesellschaft (Berliner Sparkassengesetz – SpkG);

4)

Brandenburgisches Sparkassengesetz (BbgSpkG);

5)

Sparkassengesetz für öffentlich-rechtliche Sparkassen im Lande Bremen (Bremisches Sparkassengesetz);

6)

Hessisches Sparkassengesetz;

7)

Sparkassengesetz des Landes Mecklenburg-Vorpommern (SpkG);

8)

Niedersächsisches Sparkassengesetz (NSpG);

9)

Sparkassengesetz Nordrhein-Westfalen (Sparkassengesetz – SpkG);

10)

Sparkassengesetz (SpkG) für Rheinland-Pfalz;

11)

Saarländisches Sparkassengesetz (SSpG);

12)

Gesetz über die öffentlich-rechtlichen Kreditinstitute im Freistaat Sachsen und die Sachsen-Finanzgruppe;

13)

Sparkassengesetz des Landes Sachsen-Anhalt (SpkG-LSA);

14)

Sparkassengesetz für das Land Schleswig-Holstein (Sparkassengesetz – SpkG);

15)

Thüringer Sparkassengesetz (ThürSpkG);

e)

Ispanijoje: įstaigos, pagal Real Decreto-Ley 2532/1929, de 21 de noviembre, sobre Régimen del Ahorro Popular įregistruotos kaip Cajas de Ahorros;

f)

Švedijoje: įstaigos, pagal Sparbankslag (1987:619) įregistruotos kaip Sparbank.

3.   Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji turi galėti išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4.   Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma taupymo įstaiga, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kapitalo, rezervų ir tarpinio arba metų pabaigos pelno sumos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams paskirstyti neleidžiama. Tokia sąlyga laikoma įvykdyta net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams laikantis veiklos tęstinumo principo suteikiama teisė į pelno ir rezervų dalį, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir jeigu ši dalis yra proporcinga jų įnašui į kapitalą ir rezervus arba, jeigu leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, pagal alternatyvią tvarką. Įstaiga gali išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 4 ir 5 dalių sąlygos, suteikiama teisė į rezervus, kurie neturi būti proporcingi įnašui į kapitalą ir rezervus.

6 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nustatytomis savidraudos įmonėmis, rūšys

1.   Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma savidraudos įmone, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2.   Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)

Danijoje: asociacijos (dan. Foreninger) arba fondai (dan. Fonde), suformuoti draudimo bendroves (dan. Forsikringsselskaber), hipotekos kredito įstaigas (dan. Realkreditinstitutter), taupomuosius bankus (dan. Sparekasser), kooperatinius taupomuosius bankus (dan. Andelskasser) ir kooperatinių taupomųjų bankų kontroliuojamas įstaigas (dan. Sammenslutninger af andelskasser) pertvarkius į ribotos turtinės atsakomybės akcines bendroves, kaip apibrėžta pagal Danijos finansų įmonių įstatymą;

b)

Airijoje: įstaigos, pagal 1989 m. Building Societies Act įregistruotos kaip building societies;

c)

Jungtinėje Karalystėje: įstaigos, pagal 1986 m. Building Societies Act įregistruotos kaip building societies; įstaigos, pagal 1819 m. Savings Bank (Scotland) Act įregistruotos kaip savings bank.

3.   Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4.   Kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma savidraudos įmone, visa kapitalo ir rezervų suma arba jos dalis priklauso įstaigos nariams, kurie įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna tiesiogiai paskirstomų, visų pirma mokant dividendus, rezervų sumų. Tokios sąlygos laikomos įvykdytomis net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias suteikiama teisė į pelną ir rezervus, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus.

7 straipsnis

Įmonių, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus pripažįstamų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatytomis panašiomis įstaigomis, rūšys

1.   Kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrą dalį tam tikros rūšies įmonė, pripažįstama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, jeigu yra įvykdomos visos 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

2.   Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, jos teisinis statusas patenka į vieną iš šių kategorijų:

a)

Austrijoje: Pfandbriefstelle der österreichischen Landes-Hypothekenbanken pagal Bundesgesetz über die Pfandbriefstelle der österreichischen Landes-Hypothekenbanken (Pfandbriefstelle-Gesetz – PfBrStG);

b)

Suomijoje: įstaigos, pagal Laki hypoteekkiyhdistyksistä arba Lag om hypoteksföreningar įregistruotos kaip Hypoteekkiyhdistys arba Hypoteksförening.

3.   Kiek tai susiję su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, kad taikant 1 dalį tokia įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus arba įmonės įstatus juridinio asmens lygmeniu ji gali išleisti tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones.

4.   Kad taikant 1 dalį įstaiga būtų laikoma įstaiga, panašia į kooperatines bendroves, savidraudos įmones ir taupymo įstaigas, taip pat įvykdomos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

kai 3 dalyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojai, kurie gali būti įstaigos nariai arba gali jais nebūti, pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus turi galimybę pasitraukti, jie taip pat gali turėti teisę, bet tik atsižvelgiant į taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, įmonės įstatuose, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir šiame reglamente nustatytus apribojimus, grąžinti kapitalo priemonę įstaigai. Tai netrukdo įstaigai pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus išleisti nariams ir ne nariams Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnį atitinkančias bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias teisė grąžinti kapitalo priemonę įstaigai nesuteikiama;

b)

pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus kapitalo, rezervų ir tarpinio arba metų pabaigos pelno sumos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių turėtojams paskirstyti neleidžiama. Tokia sąlyga laikoma įvykdyta net ir tuo atveju, jeigu įstaiga išleidžia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams laikantis veiklos tęstinumo principo suteikiama teisė į pelno ir rezervų dalį, jeigu tai leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir jeigu ta dalis yra proporcinga jų įnašui į kapitalą ir rezervus arba, jeigu leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, pagal alternatyvią tvarką. Įstaiga gali išleisti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, pagal kurias jų turėtojams įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 4 ir 5 dalių sąlygos, suteikiama teisė į rezervus, kurie neturi būti proporcingi įnašui į kapitalą ir rezervus;

c)

visa kapitalo ir rezervų suma arba jos dalis priklauso įstaigos nariams, kurie įprastinėmis veiklos sąlygomis negauna tiesiogiai paskirstomų, visų pirma mokant dividendus, atsargų sumų.

3   poskirsnis

Netiesioginis finansavimas

8 straipsnis

Netiesioginis kapitalo priemonių finansavimas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą

1.   Netiesioginiu kapitalo priemonių finansavimu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą laikomas finansavimas, kuris nėra tiesioginis.

2.   Taikant 1 dalį, tiesioginis finansavimas būna tais atvejais, kai įstaiga yra suteikusi investuotojui paskolą ar kitokį bet kokios formos finansavimą, kuris naudojamas jos kapitalo priemonėms įsigyti.

3.   Tiesioginis finansavimas taip pat apima finansavimą, kuris kitokiais nei įstaigos kapitalo priemonių įsigijimas tikslais suteikiamas bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 36 dalyje, arba kuris laikomas susijusia šalimi, kaip apibrėžta 24-ojo tarptautinio apskaitos standarto dėl susijusių šalių atskleidimo, Sąjungoje taikomo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (7), 9 straipsnyje, atsižvelgiant į visas papildomas kompetentingos institucijos apibrėžtas gaires, jeigu įstaiga negali įrodyti visų šių aplinkybių:

a)

sandoris vykdomas panašiomis sąlygomis, kaip kiti sandoriai su trečiosiomis šalimis;

b)

fiziniam arba juridiniam asmeniui, arba susijusiai šaliai nereikia kliautis paskirstomomis sumomis ar turimų kapitalo priemonių pardavimu palūkanų mokėjimui ir finansavimo grąžinimui užtikrinti.

9 straipsnis

Taikomos netiesioginio kapitalo priemonių finansavimo formos ir pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies b punktą, 52 straipsnio 1 dalies c punktą ir 63 straipsnio c punktą

1.   Netiesioginis įstaigos kapitalo priemonių įsigijimo finansavimas, be kita ko, yra tokių taikytinų formų ir pobūdžio:

a)

finansavimas, kurį investuotojui įstaigos kapitalo priemonėms – jas išleidžiant ar paskiau – įsigyti skiria įstaigos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojami subjektai arba subjektai, įtraukti į:

1)

įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

2)

institucinės užtikrinimo sistemos arba centrinės įstaigos kontroliuojamų įstaigų, kurios nėra organizuotos kaip grupė, kuriai priklauso įstaiga, tinklo parengto konsoliduoto balanso arba atlikto išplėsto apibendrinto skaičiavimo, jeigu jis yra lygiavertis konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje, taikymo sritį;

3)

papildomos įstaigos priežiūros, vykdomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB (8) dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, taikymo sritį;

b)

finansavimas, kurį investuotojui įstaigos kapitalo priemonėms – jas išleidžiant ar paskiau – įsigyti skiria išorės subjektai, turintys garantijos arba kredito išvestinės finansinės priemonės teikiamą apsaugą arba kokį nors kitokį užtikrinimą, kad kredito rizika būtų perduota įstaigai arba bet kuriems įstaigos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamiems subjektams, arba bet kuriems subjektams, kurie įtraukti į:

(1)

įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

(2)

institucinės užtikrinimo sistemos arba centrinės įstaigos kontroliuojamų įstaigų, kurios nėra organizuotos kaip grupė, kuriai priklauso įstaiga, tinklo parengto konsoliduoto balanso arba atlikto išplėsto apibendrinto skaičiavimo, jeigu jis yra lygiavertis konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje, taikymo sritį;

(3)

papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB;

c)

finansavimas, skiriamas skolininkui, kuris tą finansavimą perduoda galutiniam investuotojui, kad šis galėtų įsigyti įstaigos kapitalo priemonių – jas išleidžiant arba paskiau.

2.   Kad taikant 1 dalį finansavimas būtų laikomas netiesioginiu finansavimu, jeigu taikoma, taip pat įvykdomos šios sąlygos

a)

investuotojas nėra įtrauktas į:

1)

įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

2)

institucinės užtikrinimo sistemos arba centrinės įstaigos kontroliuojamų įstaigų, kurios nėra organizuotos kaip grupė, kuriai priklauso įstaiga, tinklo parengto konsoliduoto balanso arba atlikto apibendrinto skaičiavimo, jeigu jis yra lygiavertis konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje, taikymo sritį. Šiuo tikslu investuotojas laikomas įtrauktu į išplėsto apibendrinto skaičiavimo taikymo sritį, jei atitinkamai kapitalo priemonei yra taikomas konsolidavimas arba išplėstas apibendrintas skaičiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktį taip, kad nebūtų pakartotinai naudojami nuosavų lėšų straipsniai ir nebūtų kaupiamos nuosavos lėšos tarp institucinės užtikrinimo sistemos narių. Jeigu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingų institucijų leidimas nebuvo suteiktas, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu ir 1 dalies a punkte nurodyti subjektai, ir įstaiga yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos nariai ir įstaigos kapitalo priemonėms įsigyti skirtą finansavimą subjektai atskaito pagal taikomus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies f–i punktus, 56 straipsnio a–d punktus ir 66 straipsnio a–d punktus;

3)

papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB;

b)

išorės subjektas nėra įtrauktas į:

1)

įstaigos apskaitos arba rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo taikymo sritį;

2)

institucinės užtikrinimo sistemos arba centrinės įstaigos kontroliuojamų įstaigų, kurios nėra organizuotos kaip grupė, kuriai priklauso įstaiga, tinklo parengto konsoliduoto balanso arba atlikto išplėsto apibendrinto skaičiavimo, jeigu jis yra lygiavertis konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktyje, taikymo sritį;

3)

papildomos įstaigos priežiūros taikymo sritį pagal Direktyvą 2002/87/EB.

3.   Pagal 8 straipsnį nustatant, ar kapitalo priemonėms įsigyti naudojamas tiesioginis, ar netiesioginis finansavimas, į sumą, į kurią reikia atsižvelgti, nėra įtraukiamas individualiai įvertintas vertės sumažėjimo atidėjinys.

4.   Kad išvengtų tiesioginio arba netiesioginio finansavimo apribojimų pagal 8 straipsnį ir tais atvejais, kai paskola arba kitokios formos finansavimas, arba garantijos suteikiamos bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris turi kvalifikuotąją kredito įstaigos akcijų paketo dalį arba laikomas 3 dalyje nurodyta susijusia šalimi, įstaiga nuolat užtikrina, kad ji nebūtų suteikusi paskolos arba kitokios formos finansavimo, arba garantijų įstaigos kapitalo priemonėms tiesiogiai arba netiesiogiai pasirašyti. Jeigu paskola arba kitokios formos finansavimas, arba garantijos suteikiamos kitų rūšių šalims, įstaiga šią kontrolę vykdo dėdama visas įmanomas pastangas.

5.   Kai pagal nacionalinės teisės aktus arba savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų įstatus klientui taikoma prievolė pasirašyti kapitalo priemones paskolai gauti, ta paskola nelaikoma tiesioginiu arba netiesioginiu finansavimu, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

kompetentinga institucija mano, kad pasirašymo suma yra nereikšminga;

b)

paskolos tikslas nėra susijęs su paskolą teikiančios įstaigos kapitalo priemonių įsigijimu;

c)

pasirašyti vieną ar daugiau įstaigos kapitalo priemonių yra būtina, kad paskolos gavėjas taptų savidraudos įmonės, kooperatinės bendrovės ar panašios įstaigos nariu.

4   poskirsnis

Kapitalo priemonių išpirkimo apribojimai

10 straipsnis

Savidraudos įmonių, taupymo įstaigų, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų išleistų kapitalo priemonių išpirkimo apribojimai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 2 dalies b punktą ir 78 straipsnio 3 dalį

1.   Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kurios gali būti išpirktos, įstaiga gali išleisti tik tuo atveju, jeigu tokia galimybė numatyta taikytinuose nacionalinės teisės aktuose.

2.   Galimybė įstaigai pagal kapitalo priemones reglamentuojančias nuostatas apriboti išpirkimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 2 dalies b punkte ir 78 straipsnio 3 dalyje, apima ir teisę atidėti išpirkimą, ir teisę apriboti išpirktiną sumą. Pagal 3 dalį įstaiga išpirkimą gali atidėti arba išpirktiną sumą gali apriboti neribotam laikui.

3.   Į priemones reglamentuojančias nuostatas įtrauktų išpirkimo apribojimų mastą įstaiga nustato pagal įstaigos padėtį, bet kuriuo metu įvertintą rizikos ribojimo požiūriu, visų pirma, be kita ko, atsižvelgdama į:

a)

bendrą finansinę įstaigos padėtį bei jos padėtį likvidumo ir mokumo požiūriu;

b)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, 1 lygio kapitalo ir viso kapitalo sumą, palyginti su bendra rizikos pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus, specialius nuosavų lėšų reikalavimus, nurodytus Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir jungtinio rezervo reikalavimą, apibrėžtą tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte.

11 straipsnis

Savidraudos įmonių, taupymo įstaigų, kooperatinių bendrovių ir panašių įstaigų išleistų kapitalo priemonių išpirkimo apribojimai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio 2 dalies b punktą ir 78 straipsnio 3 dalį

1.   Išpirkimo apribojimai, įtraukti į priemones reglamentuojančias sutartines arba teisines nuostatas, netrukdo kompetentingai institucijai tinkamu pagrindu dar apriboti priemonių išpirkimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje.

2.   Kompetentingos institucijos vertina išpirkimo apribojimų pagrindus, įtrauktus į priemonę reglamentuojančias sutartines ir teisines nuostatas. Jos reikalauja, kad įstaigos pakeistų atitinkamas sutartines nuostatas, jeigu nėra įsitikinusios, kad šie apribojimų pagrindai yra tinkami. Jeigu, nesant sutartinių nuostatų, priemonės reglamentuojamos nacionalinės teisės aktais, tais teisės aktais įstaigai suteikiama galimybė apriboti išpirkimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1–3 dalyse, kad priemonės būtų priskiriamos bendram 1 lygio nuosavam kapitalui.

3.   Bet kokį sprendimą apriboti išpirkimą įstaiga patvirtina vidaus dokumentais ir raštu praneša apie tai kompetentingai institucijai, be kita ko, nurodydama priežastis, dėl kurių, atsižvelgiant į 3 dalyje išdėstytus kriterijus, buvo atsisakyta išpirkti priemones ar jų dalį, arba išpirkimas buvo atidėtas.

4.   Jeigu tuo pat laikotarpiu priimami keli sprendimai apriboti išpirkimą, įstaigos šiuos sprendimus gali patvirtinti vienu dokumentų rinkiniu.

2   SKIRSNIS

Riziką ribojantys filtrai

12 straipsnis

Pelno iš pardavimų sąvoka taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 1 dalies a punktą

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 32 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto pelno iš pardavimų sąvoka reiškia bet kokį pripažintą įstaigos pelną iš pardavimų, kuris fiksuojamas kaip bet kokios nuosavų lėšų sudedamosios dalies padidėjimas ir yra siejamas su būsimomis pajamomis iš maržos, atsirandančiomis iš vertybiniais popieriais pakeisto turto pardavimo, kai tas turtas vykstant pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriui pašalinamas iš įstaigos balanso.

2.   Pripažintas pelnas iš pardavimų nustatomas kaip toliau pateikiamų a ir b punktų skirtumas, kaip nustatyta taikant atitinkamą apskaitos sistemą:

a)

grynoji gauto turto vertė, įskaitant kiekvieną įgytą naują turto vienetą ir atėmus kiekvieną kitą perduotą turto vienetą ar kiekvieną prisiimtą naują įsipareigojimą;

b)

vertybiniais popieriais pakeisto turto arba dalies, kurios pripažinimas nutrauktas, balansinė vertė.

3.   Pripažintas pelnas iš pardavimų, kuris yra siejamas su būsimomis pajamomis iš maržos, šiomis sąlygomis reiškia tikėtiną būsimą kainų skirtumo perviršį, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 242 straipsnyje.

3   SKIRSNIS

Atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių

13 straipsnis

Einamųjų finansinių metų nuostolių atskaitymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies a punktą

1.   Per metus apskaičiuodama savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, įstaiga, neatsižvelgdama į tai, ar ji kiekvieno tarpinio laikotarpio pabaigoje uždaro savo finansines sąskaitas, ar ne, rengia savo pelno (nuostolių) ataskaitas ir atskaito atsirandančius nuostolius iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, kai tie nuostoliai atsiranda.

2.   Siekiant parengti įstaigos pelno (nuostolių) ataskaitas pagal 1 dalį, pajamos ir išlaidos nustatomos tokia pat tvarka ir remiantis tais pačiais apskaitos standartais, kurių laikomasi rengiant metų pabaigos finansinę ataskaitą. Pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis rizikos ribojimo principu ir priskiriamos tam tarpiniam laikotarpiui, kuriuo gaunamos arba patiriamos, kad pagrįsta numatomų metinių pajamų ir išlaidų suma būtų įtraukta į kiekvieną tarpinį laikotarpį. Į esminius ar vienkartinius įvykius visapusiškai nedelsiant atsižvelgiama tuo tarpiniu laikotarpiu, kuriuo jie įvyksta.

3.   Jeigu einamųjų finansinių metų nuostoliai jau yra įtraukti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius dėl tarpinės arba metų pabaigos finansinės ataskaitos, atskaitymo atlikti nereikia. Taikant šį straipsnį, finansinė ataskaita reiškia, kad pelnas ir nuostoliai buvo nustatyti pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo ir Tarybos direktyvą 86/635/EEB (9) dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, uždarius tarpines arba metines sąskaitas.

4.   1–3 dalys tokia pat tvarka taikoma pelnui ir nuostoliams, įtrauktiems į sukauptas kitas bendrąsias pajamas.

14 straipsnis

Atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies c punktą

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies c punktą atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo, atskaitymai atliekami pagal 2 ir 3 dalis.

2.   Kiekvieno apmokestinamojo subjekto atidėtųjų mokesčių turto ir susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų užskaita atliekama atskirai. Apskaičiuojant susijusius atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgiama tik į įsipareigojimus, atsirandančius dėl tos pačios jurisdikcijos mokesčių teisės aktų, kurie taikomi ir atidėtųjų mokesčių turtui. Apskaičiuodamas atidėtųjų mokesčių turtą ir įsipareigojimus konsoliduotu lygmeniu, apmokestinamasis subjektas įtraukia bet kokį skaičių subjektų, kurie pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus priklauso tai pačiai apmokestinamajai grupei, yra įtraukti į tą patį fiskalinį konsolidavimą, fiskalinį vienetą ar konsoliduotą mokesčių deklaraciją.

3.   Susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, kurie gali būti naudojami užskaitai nuo būsimo pelningumo priklausančio atidėtųjų mokesčių turto atžvilgiu, suma yra lygi a punkte nurodytos sumos ir b punkte nurodytos sumos skirtumui:

a)

pagal taikytiną apskaitos sistemą pripažinta atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų suma;

b)

susijusių atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų, atsirandančių dėl nematerialiojo turto ir dėl nustatytų išmokų pensijų fondo turto, suma.

15 straipsnis

Nustatytų išmokų pensijų fondo turto atskaitymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies e punktą ir 41 straipsnio 1 dalies b punktą

1.   Kompetentinga institucija Reglamento (ES) Nr. 575/2013 41 straipsnio 1 dalies b punkte minėtą išankstinį leidimą suteikia tik tuo atveju, jeigu neribojama galimybė naudoti atitinkamą nustatytų išmokų pensijų fondo turtą reiškia tiesioginę ir nevaržomą galimybę naudoti šį turtą, kaip antai kai tokio turto naudojimui netaikomi jokio pobūdžio apribojimai ir kai trečiosios šalys dėl šio turto nėra pareiškusios jokių bet kokio pobūdžio reikalavimų.

2.   Nevaržoma galimybė naudoti šį turtą gali būti tais atvejais, kai įstaiga neprivalo kiekvieną kartą, kai norėtų pasinaudoti plano lėšų pertekliumi, prašyti ir gauti specialų pensijų fondų valdytojo ar pensijų gavėjų leidimą.

16 straipsnis

Numatomų mokesčių atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies l punktą ir 56 straipsnio f punktą

1.   Jeigu įstaigos taikomoje apskaitos sistemoje ir apskaitos politikoje numatomas visiškas su balanse arba pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintais sandoriais ir kitais įvykiais susijusių ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų pripažinimas, įstaiga gali manyti, kad į numatomus mokesčius jau buvo atsižvelgta. Kompetentinga institucija mano, kad visi būtini atskaitymai buvo atlikti pagal taikytinus apskaitos standartus arba bet kokius kitus koregavimus.

2.   Jeigu įstaiga savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą apskaičiuoja remdamasi finansinėmis ataskaitomis, rengiamomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, 1 dalyje nustatyta sąlyga laikoma įvykdyta.

3.   Jeigu 1 dalyje nustatyta sąlyga neįvykdyta, įstaiga sumažina savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius apskaičiuotąja ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių, kurie dar nepripažinti balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje ir susiję su sandoriais ir kitais įvykiais, pripažintais balanse arba pelno (nuostolių) ataskaitoje, suma. Apskaičiuotoji ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių suma nustatoma taikant metodą, lygiavertį nustatytajam Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002. Apskaičiuotoji atidėtųjų mokesčių suma negali būti tarpusavyje užskaitoma su finansinėse ataskaitose nepripažintu atidėtųjų mokesčių turtu.

4   SKIRSNIS

Kiti atskaitymai iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo straipsnių

17 straipsnis

Kiti atskaitymai, susiję su finansų įstaigų kapitalo priemonėmis, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

1.   Turimos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 26 dalyje apibrėžtų finansų įstaigų kapitalo priemonės atskaitomos atlikus šiuos skaičiavimus:

a)

visos priemonės, kurios pagal jas išleidusiai finansų įstaigai taikomą bendrovių teisę priskiriamos kapitalui ir, jeigu tai finansų įstaigai taikomi mokumo reikalavimai, kurios be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b)

visos priemonės, kurios pagal emitentui taikomą bendrovių teisę priskiriamos kapitalui ir, jeigu mokumo reikalavimai finansų įstaigai netaikomi, kurios yra nuolatinės, jomis padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis, nemokumo ar likvidavimo atveju reikalavimai dėl šių priemonių yra mažesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai ir joms nenumatyta jokių paskirstomų sumų, mokamų taikant pirmumo teises, ar iš anksto nustatytų paskirstomų sumų, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

c)

visos subordinuotosios priemonės, kuriomis laikantis veiklos tęstinumo principo padengiami nuostoliai, įskaitant veiksmų laisvę anuliuoti atkarpos mokėjimus, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

d)

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu papildomo 1 lygio kapitalo sumos nepakanka, likusio perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

e)

visos kitos priemonės, į finansų įstaigos nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną rizikos ribojimu pagrįstą sistemą, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga negali įrodyti, kad yra taikoma a, b, c arba d punkte nustatyta sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

2.   3 dalyje numatytais atvejais Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 numatytus atskaitymus įstaigos turimoms kapitalo priemonėms taiko remdamosi atitinkamo atskaitymo metodu. Taikant šią dalį, pagal atitinkamo atskaitymo metodą atskaitymas taikomas tai pačiai sudedamajai kapitalo daliai, kuriai kapitalo priemonė būtų priskirta, jeigu ją būtų išleidusi pati įstaiga.

3.   1 dalyje nurodyti atskaitymai netaikomi tokiais atvejais:

a)

jeigu veiklos leidimą finansų įstaigai išdavė ir ją prižiūri kompetentinga institucija ir tai įstaigai taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra lygiaverčiai reikalavimams, įstaigoms taikomiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Trečiosios valstybės finansų įstaigoms šis metodas taikomas tik tuo atveju, jeigu pagal tą reglamentą buvo atliktas atitinkamos trečiosios valstybės rizikos ribojimo tvarkos lygiavertiškumo įvertinimas ir jeigu buvo padaryta išvada, kad atitinkamos trečiosios valstybės rizikos ribojimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai;

b)

jeigu finansų įstaiga yra elektroninių pinigų įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB (10) 2 straipsnyje, ir jeigu ji nesinaudoja tos direktyvos 9 straipsnyje nustatytomis pasirinktinomis išimtimis;

c)

jeigu finansų įstaiga yra mokėjimo įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB (11) 4 straipsnyje, ir jeigu ji nesinaudoja tos direktyvos 26 straipsnyje nustatyta išimtimi;

d)

jeigu finansų įstaiga yra alternatyvaus investavimo fondų valdytoja, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (12) 4 straipsnyje, arba valdymo įmonė, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (13) 2 straipsnio 1 dalyje.

18 straipsnis

Trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo priemonės taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

1.   Turimos trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms taikoma mokumo tvarka yra nelygiavertė nustatytajai Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje, kaip nustatyta atlikus vertinimą pagal tos direktyvos 227 straipsnyje nustatytą procedūrą, arba ji nebuvo įvertinta, kapitalo priemonės atskaitomos tokia tvarka:

a)

visos priemonės, kurios pagal jas išleidusioms trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomą bendrovių teisę priskiriamos prie kapitalo ir kurios pagal trečiosios valstybės tvarką be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

b)

visos subordinuotosios priemonės, kuriomis laikantis veiklos tęstinumo principo padengiami nuostoliai, įskaitant veiksmų laisvę anuliuoti atkarpos mokėjimus, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

c)

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu ši perviršio suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, likusi perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

d)

jeigu trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomi rizikos ribojimu pagrįsti mokumo reikalavimai, visos kitos priemonės, į trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną mokumo tvarką, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga negali įrodyti, kad yra taikoma a, b arba c sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių.

2.   Jeigu trečiosios valstybės mokumo tvarka, įskaitant nuosavoms lėšoms taikomas taisykles, yra lygiavertė Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai mokumo tvarkai, kaip nustatyta atlikus vertinimą pagal tos direktyvos 227 straipsnyje nustatytą procedūrą, turimos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonių kapitalo priemonės yra vertinamos kaip turimos draudimo ar perdraudimo įmonių, kurioms išduotas leidimas pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, kapitalo priemonės.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais įstaigos turimiems draudimo nuosavų lėšų straipsniams atskaitymus taiko, kai taikoma, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 44 straipsnio b punkte, 58 straipsnio b punkte ir 68 straipsnio b punkte numatyta tvarka.

19 straipsnis

Į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį nepatenkančių įmonių kapitalo priemonės taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 3 dalį

Turimos įmonių, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkančių į tos direktyvos taikymo sritį, kapitalo priemonės atskaitomos tokia tvarka:

a)

visos priemonės, kurios pagal jas išleidusiai įmonei taikomą bendrovių teisę priskiriamos prie kapitalo ir kurios be jokių apribojimų yra įtrauktos į reguliuojamųjų nuosavų lėšų aukščiausios kokybės lygį, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

b)

visos subordinuotosios priemonės, kuriomis laikantis veiklos tęstinumo principo padengiami nuostoliai, įskaitant veiksmų laisvę anuliuoti atkarpos mokėjimus, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

c)

visos kitos subordinuotosios priemonės atskaitomos iš 2 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu šių subordinuotųjų priemonių suma viršija 2 lygio kapitalo sumą, perviršio suma atskaitoma iš papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių. Jeigu ši suma viršija papildomo 1 lygio kapitalo sumą, likusi perviršio suma atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių;

d)

visos kitos priemonės, į įmonės nuosavas lėšas įtrauktos pagal atitinkamą taikytiną mokumo tvarką, arba visos kitos priemonės, kurių atžvilgiu įmonė negali įrodyti, kad yra taikoma a, b arba c sąlyga, atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

III   SKYRIUS

PAPILDOMAS 1 LYGIO KAPITALAS

1   SKIRSNIS

Paskatų išpirkti forma ir pobūdis

20 straipsnis

Paskatų išpirkti forma ir pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies g punktą ir 63 straipsnio h punktą

1.   Paskatos išpirkti – tai visi požymiai, dėl kurių kapitalo priemonės išleidimo dieną galima tikėtis, kad ši priemonė gali būti išpirkta.

2.   1 dalyje nurodytos paskatos, be kita ko, yra tokių formų:

a)

pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas priemonės kredito maržos padidinimas, jeigu pasirinkimo pirkti sandoriu nepasinaudojama;

b)

pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas reikalavimas arba galimybė investuotojui konvertuoti priemonę į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę, jeigu pasirinkimo pirkti sandoriu nepasinaudojama;

c)

pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu numatomas orientacinės normos pakeitimas, jeigu kredito marža taikant antrąją orientacinę normą yra didesnė negu pradinė mokėjimo norma atėmus apsikeitimo sandorio normą;

d)

pasirinkimo pirkti sandoris ir kartu nustatomas išpirkimo sumos padidinimas ateityje;

e)

pasirinkimo perparduoti sandoris ir kartu nustatomas priemonės kredito maržos padidinimas arba orientacinės normos pakeitimas, jeigu kredito marža taikant antrąją orientacinę normą, yra didesnė negu pradinė mokėjimo norma atėmus apsikeitimo sandorio normą, kai priemonė nėra perparduodama;

f)

priemonės parduodamos tokiu būdu, kuris investuotojams rodytų, kad priemonės bus pareikalauta.

2   SKIRSNIS

Konvertavimas arba pagrindinės sumos nurašymas

21 straipsnis

Pagrindinės sumos įrašymo po nurašymo pobūdis taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies n punktą ir 52 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktį

1.   Pagrindinės sumos nurašymas proporcingai taikomas visiems papildomo 1 lygio kapitalo priemonių, kurioms nustatytas panašus nurašymo mechanizmas ir tapatus kritinis lygis, turėtojams.

2.   Nurašymas laikomas laikinu, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

bet kokios po nurašymo mokėtinos paskirstomos sumos yra grindžiamos sumažinta pagrindine suma;

b)

įrašymai grindžiami pelnu, gautu įstaigai priėmus oficialų sprendimą, kuriuo patvirtinamas galutinis pelnas;

c)

bet kokį su priemone susijusį įrašymą ar atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimą įstaiga vykdo naudodamasi visiška veiksmų laisve ir atsižvelgdama į apribojimus, nustatytus pagal d–f punktus; įstaigai nenustatoma jokios prievolės tam tikromis aplinkybėmis atlikti įrašymą ar jį paspartinti;

d)

atliekamas įrašymas panašioms papildomo 1 lygio kapitalo priemonėms, kurioms buvo taikytas nurašymas, yra taikomas proporcingai;

e)

didžiausia su priemone susijusio įrašymo sumai priskirtina suma kartu su atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimu yra lygi įstaigos pelnui, padaugintam iš sumos, apskaičiuotos 1 punkte nustatytą sumą padalijus iš 2 punkte nustatytos sumos:

1)

visų įstaigos papildomo 1 lygio kapitalo priemonių, kurioms buvo taikytas nurašymas, bendra nominalioji suma prieš nurašymą;

2)

visas įstaigos 1 lygio kapitalas;

f)

visų įrašymo sumų ir atkarpų už sumažintą pagrindinę sumą mokėjimų suma laikoma mokėjimu, dėl kurio sumažėja bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, ir jai, kaip ir kitoms su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis susijusioms paskirstomoms sumoms, taikomi Direktyvos 2013/36/ES, perkeltos į nacionalinę teisę ar taisykles, 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti su didžiausia galima paskirstyti suma susiję apribojimai.

3.   Taikant 2 dalies e punktą, apskaičiavimai atliekami tuo metu, kai atliekamas įrašymas.

22 straipsnis

Nustatymo, ar įvyko tam tikras įvykis, tvarka ir laikas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies n punktą

1.   Įstaigai nustačius, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas sumažėjo iki žemesnio lygio nei lygis, kurį pasiekus taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinėje dalyje pateiktus reikalavimus priemonė turi būti konvertuota arba nurašyta, įstaigos valdymo organas arba bet koks kitas atitinkamas organas nedelsdamas nustato, jog yra įvykęs tam tikras įvykis, ir taikoma neatšaukiama prievolė nurašyti priemonę ar ją konvertuoti.

2.   Nurašytina arba konvertuotina suma nustatoma kuo greičiau ir per ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo to laiko, kai pagal 1 dalį nustatoma, kad yra įvykęs tam tikras įvykis.

3.   Tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato, kad konvertuotina arba nurašytina suma nustatyta pakankamai tiksliai, arba tais atvejais, kai ji nustato, kad konvertavimą ar nurašymą reikia atlikti nedelsiant, ta kompetentinga institucija gali pareikalauti 2 dalyje nurodytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį sutrumpinti.

4.   Jeigu pagal papildomo 1 lygio kapitalo priemonę reglamentuojančias nuostatas reikalaujama atlikti nepriklausomą nurašytinos arba konvertuotinos sumos patikrinimą arba jeigu kompetentinga institucija reikalauja atlikti nepriklausomą patikrinimą nurašytinai ar konvertuotinai sumai nustatyti, įstaigos valdymo organas arba bet koks kitas atitinkamas organas pasirūpina, kad tai būtų nedelsiant atlikta. Toks nepriklausomas patikrinimas kuo greičiau užbaigiamas ir nekliudo įstaigai nurašyti papildomo 1 lygio kapitalo priemonės ar jos konvertuoti ir įvykdyti 2 ir 3 dalių reikalavimų.

3   SKIRSNIS

Priemonių požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui

23 straipsnis

Priemonių požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias rekapitalizavimui, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies o punktą

Požymiai, dėl kurių galėtų būti užkirstas kelias įstaigos rekapitalizavimui, yra susiję su nuostatomis, pagal kurias reikalaujama, kad įstaiga esamiems kapitalo priemonių turėtojams išmokėtų kompensaciją, jeigu išleidžiama nauja kapitalo priemonė.

4   SKIRSNIS

Specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai

24 straipsnis

Specialiosios paskirties subjektų naudojimas netiesioginei nuosavų lėšų priemonių emisijai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 straipsnio 1 dalies p punktą ir 63 straipsnio n punktą

1.   Jeigu įstaiga arba subjektas, kuris konsoliduojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, išleidžia kapitalo priemonę, kurią pasirašo specialiosios paskirties subjektas, ši kapitalo priemonė įstaigos arba minėto subjekto lygmeniu nepripažįstama aukštesnės kokybės kapitalu nei žemiausios kokybės kapitalas, išleistas tam specialiosios paskirties subjektui, ir to specialiosios paskirties subjekto trečiosioms šalims išleistas kapitalas. Toks reikalavimas taikomas konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

2.   Specialiosios paskirties subjektų išleistų priemonių turėtojų teisės nėra palankesnės nei tuo atveju, jeigu įstaiga ar subjektas, konsoliduojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, priemonę būtų išleidęs tiesiogiai.

IV   SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1   SKIRSNIS

Netiesiogiai turimos kapitalo dalys, susidarančios dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių

25 straipsnis

Konservatyvumo lygis, kurį būtina taikyti pozicijų apskaičiavimo įvertinimuose, taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 2 dalį naudojamuose kaip alternatyva pagrindinėms pozicijoms apskaičiuoti

1.   Įvertinimas yra pakankamai konservatyvus, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)

jeigu su indeksu susijusiuose investiciniuose įgaliojimuose nurodyta, kad į indeksą įtraukta finansų sektoriaus subjekto kapitalo priemonė negali viršyti didžiausios šio indekso procentinės dalies, tą procentinę dalį įstaiga naudoja kaip turimų kapitalo dalių, kurios atskaitomos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsnių, kai taikoma laikantis 17 straipsnio 2 dalies, arba iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo tais atvejais, kai įstaiga negali nustatyti tikslaus turimos kapitalo dalies pobūdžio, vertės įvertinimą;

b)

jeigu įstaiga negali nustatyti a punkte nurodytos didžiausios procentinės dalies ir jeigu indeksas, kaip matyti iš su juo susijusių investicinių įgaliojimų arba kitos atitinkamos informacijos, apima finansų sektoriaus subjektų kapitalo priemones, įstaiga atskaito visą indeksui priskiriamų kapitalo dalių sumą iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo straipsnių, kai taikoma laikantis 17 straipsnio 2 dalies, arba iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo tais atvejais, kai įstaiga negali nustatyti tikslaus turimos kapitalo dalies pobūdžio.

2.   Taikant 1 dalį taikomos šios nuostatos:

a)

netiesiogiai turima kapitalo dalis, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, apima indekso dalį, susijusią su investicijomis į finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomo 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo priemones, įtrauktas į šį indeksą;

b)

indeksas, be kita ko, apima indeksų fondus, nuosavybės vertybinių popierių ar obligacijų indeksus arba bet kokią kitą schemą, jeigu pagrindinė priemonė yra finansų sektoriaus subjekto išleista kapitalo priemonė.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 3 dalyje nurodyto sudėtingumo veiklos požiūriu reikšmė

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 76 straipsnio 3 dalį, sudėtingais veiklos požiūriu laikomi atvejai, kuriais, kaip nustatyta kompetentingų institucijų, turimoms finansų sektoriaus subjektų kapitalo dalims nuolat taikyti skaidrumo metodus būtų nepagrįsta. Vertindamos veiklos požiūriu sudėtingų atvejų pobūdį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į nedidelį tokių pozicijų reikšmingumą ir trumpą jų laikymo laikotarpį. Jeigu laikymo laikotarpis trumpas, būtina pateikti įstaigos turimus didelio indekso likvidumo įrodymus.

2.   Taikant 1 dalį, pozicija laikoma mažai reikšminga, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertinta atskira grynoji pozicija, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, neviršija 2 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)

prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertinta bendroji grynoji pozicija, susidaranti dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių, neviršija 5 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)

prieš atliekant bet kokią peržiūrą įvertintos dėl indeksui priskiriamų kapitalo dalių susidarančios bendrosios grynosios pozicijos ir visų kitų turimų kapitalo dalių, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies h punktą yra atskaitomos, suma neviršija 10 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumos, kaip apskaičiuota Reglamento (ES) Nr. 575/2013 46 straipsnio 1 dalies a punkte.

2   SKIRSNIS

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

27 straipsnis

Įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimo reikšmė taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punktą

Įstaigos gebėjimo gauti pajamų užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punktą reiškia tai, kad kompetentingos institucijos vertinamas įstaigos pelningumas pakeitus priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis tą dieną tebėra ir artimoje ateityje tebebus patikimas arba nepablogėja ir nepablogės artimoje ateityje. Atlikdama vertinimą, kompetentinga institucija atsižvelgia į įstaigos pelningumą susiklosčius nepalankiausioms aplinkybėms.

28 straipsnis

Tvarka ir duomenų teikimo reikalavimai, susiję su įstaigos prašymu dėl išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1.   Apie nuosavų lėšų priemonių išpirkimą, sumažinimą ir atpirkimą šių priemonių turėtojams nepranešama tol, kol įstaiga gaus atitinkamą išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

2.   Jeigu manoma, kad išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo galimybė yra pakankamai užtikrinta, gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, įstaiga prieš įvykdydama išpirkimą, sumažinimą ar atpirkimą atskaito atitinkamas išpirktinas, sumažintinas arba atpirktinas sumas iš atitinkamų sudedamųjų nuosavų lėšų dalių. Tokia galimybė pakankamai užtikrinta laikoma visų pirma tuo atveju, jeigu įstaiga viešai paskelbė apie savo planą išpirkti nuosavų lėšų priemonę, ją sumažinti arba atpirkti.

3.   1 ir 2 dalys, kai taikoma, taikomos konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

29 straipsnis

Įstaigos prašymo dėl išpirkimo, sumažinimo ir atpirkimo pateikimas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 ir 78 straipsnius ir tinkami išpirkimo apribojimo pagrindai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 3 dalį

1.   Prieš sumažindama ar atpirkdama bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba pareikalaudama, išpirkdama ar atpirkdama papildomo 1 lygio kapitalo arba 2 lygio kapitalo priemones įstaiga pateikia kompetentingai institucijai prašymą.

2.   Į prašymą gali būti įtrauktas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų, kuriuos per ribotą laikotarpį ketinama atlikti su keliomis kapitalo priemonėmis, planas.

3.   Jeigu bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomo 1 lygio kapitalo priemonės arba 2 lygio kapitalo priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais, kompetentingos institucijos, laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje nustatytų kriterijų, gali iš anksto duoti leidimą to reglamento 77 straipsnyje išvardytus veiksmus atlikti su tam tikra iš anksto nustatyta suma.

a)

Ta suma neviršija mažesnės iš šių sumų, jeigu priemonės yra bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės:

1)

3 % atitinkamos emisijos sumos;

2)

10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnyje nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų, specialiųjų nuosavų lėšų reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkte, ir jungtinio rezervo reikalavimo, apibrėžto tos direktyvos 128 straipsnio 6 punkte, sumą.

b)

Ta iš anksto nustatyta suma neviršija mažesnės iš šių sumų, jeigu priemonės yra papildomo 1 lygio kapitalo priemonės arba 2 lygio kapitalo priemonės:

1)

10 % atitinkamos emisijos sumos

2)

arba 3 % visos neišpirktų papildomo 1 lygio kapitalo priemonių arba, jeigu taikoma, 2 lygio kapitalo priemonių sumos.

4.   Kompetentingos institucijos leidimą atlikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytus veiksmus iš anksto taip pat gali duoti tuo atveju, jeigu susijusios nuosavų lėšų priemonės perduodamos įstaigos darbuotojams kaip jų atlygio dalis. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kai nuosavų lėšų priemonės perkamos šiais tikslais, ir tam laikui, kuriuo tas priemones turi įstaiga, atskaito jas iš nuosavų lėšų taikydamos atitinkamo atskaitymo metodą. Atskaityti atitinkamu pagrindu nebereikalaujama, jeigu išlaidos, susijusios su kokiu nors pagal šią dalį atliekamu veiksmu, jau buvo įtrauktos į nuosavas lėšas remiantis tarpine arba metų pabaigos finansine ataskaita.

5.   Kompetentinga institucija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnyje nustatytų kriterijų, iš anksto duoti leidimą su tam tikra iš anksto nustatyta suma atlikti kurį nors iš to reglamento 77 straipsnyje išvardytų veiksmų gali tuo atveju, jeigu nuosavų lėšų priemonių, kurių ketinama pareikalauti ar kurias ketinama išpirkti arba atpirkti, suma yra nereikšminga, palyginti su neišpirkta atitinkamos emisijos suma, kuri lieka pareikalavus minėtų priemonių, jas išpirkus arba atpirkus.

6.   1–5 dalys, kai taikoma, taikomos konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

30 straipsnis

Prašymo, kurį įstaiga turi pateikti taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį, turinys

1.   Prie 29 straipsnyje nurodyto prašymo pridedama ši informacija:

a)

tinkamai pagrįstas pagrindo atlikti vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų paaiškinimas;

b)

informacija apie kapitalo reikalavimus ir kapitalo rezervus, apimanti bent 3 metų laikotarpį, įskaitant nuosavų lėšų lygį ir sudėtį prieš atliekant veiksmą ir jį atlikus ir to veiksmo poveikį reguliavimo reikalavimams;

c)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto kapitalo priemonės pakeitimo poveikis įstaigos pelningumui;

d)

rizikos, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti, įvertinimas ir informacija apie tai, ar nuosavų lėšų lygis užtikrina tinkamą tokios rizikos padengimą, įskaitant pagrindinės rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris parodo galimus nuostolius įvairių scenarijų atvejais;

e)

visa kita informacija, kurią kompetentinga institucija laiko būtina, kad galėtų įvertinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78 straipsnį duodamo leidimo tinkamumą.

2.   Kompetentinga institucija tam tikros 2 dalyje išvardytos informacijos leidžia neteikti, jeigu yra tikra, kad ši informacija jai jau yra prieinama.

3.   1 ir 2 dalys, kai taikoma, taikomos individualiu, konsoliduotu ir iš dalies konsoliduotu rizikos ribojimo reikalavimų taikymo lygmenimis.

31 straipsnis

Įstaigos prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo kompetentingoje įstaigoje terminai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1.   Išsamų prašymą ir 29 bei 30 straipsniuose nurodytą informaciją įstaiga kompetentingai institucijai persiunčia likus bent 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią priemonių turėtojams bus pranešta apie vieną iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų.

2.   Kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis gali leisti įstaigoms 1 dalyje nurodytą prašymą persiųsti per trumpesnį nei 3 mėnesių laikotarpį.

3.   Kompetentinga institucija prašymą išnagrinėja 1 dalyje nurodytu laikotarpiu arba 2 dalyje nurodytu laikotarpiu. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į naują šiuo laikotarpiu gautą informaciją, jeigu ji yra ir jeigu jos mano, kad ši informacija reikšminga. Kompetentingos institucijos prašymą nagrinėti pradeda tik įsitikinusios, kad pagal 28 straipsnį iš įstaigos reikalaujama informacija buvo gauta.

32 straipsnis

Savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigų ar panašių įstaigų prašymai dėl išpirkimo, sumažinimo ar atpirkimo taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnį

1.   Jeigu išperkamos savidraudos įmonių, kooperatinių bendrovių, taupymo įstaigos ar panašių įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, 29 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nurodytas prašymas ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kompetentingai institucijai teikiami tokiu pat dažnumu, kokį įstaigos kompetentingas organas taiko tokių priemonių išpirkimui nagrinėti.

2.   Kompetentingos institucijos gali iš anksto duoti leidimą atlikti vieną iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnyje išvardytų veiksmų su tam tikra iš anksto nustatyta suma, kuri turi būti išpirkta, neįskaitant naujų įmokėtojo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pasirašymo sumos, laikotarpiu iki vienų metų. Jei jos mano, kad šis veiksmas nesukels pavojaus dabartiniam arba būsimam įstaigos mokumui, ta iš anksto nustatyta suma gali sudaryti iki 2 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo.

3   SKIRSNIS

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas

33 straipsnis

Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų netaikymas taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 1 dalį

1.   Laikinas netaikymas trunka laikotarpį, kuris nėra ilgesnis negu laikotarpis, numatytas pagal finansinės paramos teikimo planą. Ta išimtis nesuteikiama ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.

2.   Ši išimtis taikoma tik naujai įsigytoms finansų sektoriaus subjekto, kuriam taikoma finansinė parama, kapitalo priemonėms.

3.   Kad galėtų leisti laikinai netaikyti atskaitymo iš nuosavų lėšų nuostatų, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 79 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinai turimos kapitalo dalys yra laikomos finansinės paramos, skirtos finansų sektoriaus subjektui reorganizuoti ir išgelbėti, teikimo tikslais, jeigu tokia finansinė parama teikiama pagal planą ir yra patvirtinta kompetentingos institucijos ir jeigu plane aiškiai nustatyti etapai, terminai ir tikslai bei nurodyta laikinai turimų kapitalo dalių ir finansinės paramos sąsaja.

V   SKYRIUS

MAŽUMOS DALIS IR PATRONUOJAMŲJŲ ĮMONIŲ IŠLEISTOS PAPILDOMO 1 LYGIO IR 2 LYGIO KAPITALO PRIEMONĖS

34 straipsnis

Turto, kuris gali būti susijęs su specialiosios paskirties subjektų veikimu, rūšis ir sąvokų „minimalus“ ir „nereikšmingas“, vartojamų apibūdinant specialiosios paskirties subjektų išleistą kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio ir 2 lygio kapitalą, reikšmė taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 83 straipsnio 1 dalį

1.   Specialiosios paskirties subjekto turtas laikomas minimaliu ir nereikšmingu, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

specialiosios paskirties subjekto turtas, kurio nesudaro investicijos į susijusios patronuojamosios įmonės nuosavas lėšas, apsiriboja piniginiu turtu, skirtu atkarpų mokėjimui ir nuosavų lėšų priemonių išpirkimui suėjus jų terminui;

b)

specialiosios paskirties subjekto turto, išskyrus minėtąjį a punkte, suma nėra didesnė nei 0,5 % vidutinės bendros šio specialiosios paskirties subjekto turto sumos per paskutinius trejus metus.

2.   Taikant 1 dalies b punktą, kompetentinga institucija gali leisti įstaigai taikyti didesnę procentinę dalį, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)

didesnė procentinė dalis yra būtina, kad būtų galima išimtinai dengti šio specialiosios paskirties subjekto einamąsias išlaidas;

b)

atitinkama nominalioji suma neviršija 500 000 EUR.

VI   SKYRIUS

IŠSAMESNIS SU NUOSAVOMIS LĖŠOMIS SUSIJUSIŲ REGLAMENTO (ES) NR. 575/2013 PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ APIBRĖŽIMAS

35 straipsnis

Papildomi filtrai ir atskaitymai taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnio 1 dalį

1.   Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių ir 2 lygio kapitalo straipsnių koregavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 481 straipsnį taikomi pagal 2–7 dalis.

2.   Jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, tie atskaitymai ir filtrai atsiranda dėl nuosavų lėšų straipsnių, nurodytų Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a, b ir c punktuose, koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

3.   Kitais nei aptariamieji 1 dalyje atvejais, jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, šie atskaitymai ir filtrai atsižvelgiant į Direktyvos 2006/48/EB 154 straipsnį buvo taikyti bendrai tos direktyvos 57 straipsnio a–ca punktuose nurodytų straipsnių sumai, koreguojami papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai.

4.   Jeigu papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

5.   Kitais nei aptariamieji 1 ir 2 dalyse atvejais, jeigu pagal priemones, kuriomis direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB perkeliamos į nacionalinę teisę, šie atskaitymai ir filtrai buvo taikyti nuosavų lėšų straipsniams, kaip nurodyta 57 straipsnio d–h punktuose, arba bendroms nuosavoms lėšoms, nustatytoms direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB, koreguojami 2 lygio kapitalo straipsniai.

6.   Jeigu 2 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami papildomo 1 lygio kapitalo straipsniai.

7.   Jeigu 2 lygio kapitalo ir papildomo 1 lygio kapitalo straipsnių suma mažesnė negu susijęs koregavimas, likučio suma koreguojami bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai.

36 straipsnis

Straipsnių, kuriems netaikomas su valstybės pagalba nesusijusių kapitalo priemonių tęstinumo principas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo arba papildomo 1 lygio kapitalo straipsniuose, tęstinumas kitose sudedamosiose nuosavų lėšų dalyse taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 1 ir 2 dalis

1.   Jeigu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nuosavų lėšų priemonėms taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 487 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, ta tvarka gali būti taikoma visoms priemonėms arba jų daliai. Bet kokia tokia tvarka nedaro jokio poveikio Reglamento (ES) Nr. 575/2013 486 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos apskaičiavimui.

2.   1 dalyje nurodytos nuosavų lėšų priemonės taip pat gali būti vertinamos kaip Reglamento (ES) Nr. 575/2013 484 straipsnio 3 dalyje nurodyti straipsniai, jeigu jos yra to reglamento 484 straipsnio 3 dalyje nurodyti straipsniai ir jeigu jų suma nebeviršija taikytinų procentinių dalių, nurodytų to reglamento 486 straipsnio 2 dalyje.

3.   1 dalyje nurodytos nuosavų lėšų priemonės taip pat gali būti vertinamos kaip Reglamento (ES) Nr. 575/2013 484 straipsnio 4 dalyje nurodyti straipsniai, jeigu jos yra to reglamento 484 straipsnio 3 arba 4 dalyje nurodyti straipsniai ir jeigu jų suma nebeviršija taikytinų procentinių dalių, nurodytų to reglamento 486 straipsnio 3 dalyje.

37 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(3)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(4)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(5)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(6)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(7)  2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(8)  2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(9)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(10)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(11)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).

(12)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(13)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).


Top